Lietuvių kalbos atlasas. T. 2: Fonetika 4602010000 [PDF]

Zitiervorschau

Lietuvių kalbos atlasas II Fonetika

LIETUVOS TSR M OK S LŲ A K A D E M I J A LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTAS

Lietuvių kalbos atlasas II Fonetika

VILNIUS

„ M O K S L A S “ 1982

81. 2L-1 Ll-195

4602010000 70103— 094 L M 854(08)— 82

134— 82

© Leidykla „Mokslas", 1982

LIETUVIŲ KALBOS ATLASAS, II t. О АТЛАС ЛИТОВСКОГО ЯЗЫКА, т. II

T O M O A U T O R IA I: E. GRINAVECKIENĖ, A. JONAITYTĖ, J. LIPSKIENĖ, K. MORKŪNAS, B. VANAGIENĖ, A. VIDUGIRIS

R E D A K C IN Ė K O L E G IJ A : E. GRINA VECKIENĖ, A. JONAITYTĖ, K. MORKŪNAS (atsak. redaktorius), A. VIDUGIRIS, Z. ZINKEVIČIUS

Lietuvių kalbos atlasas / LTSR M A, Liet. k. ir literatū ro s in-tas; Red. 'kolegija: K. M orkūnas (ats. red.) ir k t.— V.: M okslas, 1977— [T.] 2. Fonetika /E .Grinaveckienė, A. Jonaitytė, J. Lipskienė ir k t . 1982. 152 p. Priedas: Žemėlapiai Bibliogr. L eidinyje atskleidžiam i sv arb iau si lie tu v ių kalbos ta rm ių fo n e ti­ kos bruožai, parodom a įv airių vokalizm o, konsonantizm o reiški­ n ių g eo g rafija ir jų kitim o ten d en cijo s, išryškinam as a ts k irų žodžių ir g ra m a tin ių form ų nevienodas kirčiavim as, aiškinam as būdingesnių, lie tu v ių kalbos m okslui ir p ra k tik a i ak tu alesn ių ta rm in ių f a k tų varto jim as.

4602010000 L

70103—094 M854(08)—82’

BBK

81.2L = 1

4L

P R A T A R M Ė

1977 m. iš spaudos išėjo leksikai skirtas „Lietuvių kalbos atlaso“ I tomas, kurio „Įvade“ nušviesta lingvistinės geografijos Lietuvoje istorija, šio veikalo tikslas, reikšmė, struktūra, apimtis, aprašyti lingvistinių žemėlapių sudarymo (kartografavimo) ir komentarų rašymo principai. „Lietuvių kalbos atlaso“ II tomas skiriamas fonetikai. Jame atskleidžiami svarbiausi lietuvių kalbos tarmių fo­ netikos bruožai, parodoma įvairių vokalizmo, konsonantizmo reiškinių geografija, išryškinamas atskirų žodžių ar gramatinių formų nevienodas kirčiavimas. Visais atvejais pirmiausia akcentuojami iš vyresniosios kartos vietos žmo­ nių, t. y. tradicinės tarmės atstovų, užrašyti faktai, tačiau kartu kreipiamas dėmesys ir į pastaraisiais dešimtmečiais labai sustiprėjusios lietuvių literatūrinės kalbos įtakos, gretimų šnektų sąveikos rezultatus, tarmių fonetikos sistemos kitimo tendencijas. Tarmių fonetikos reiškinius, sutampančius su literatūrinės kalbos norma, žemėlapiuose iš kitų stengtasi išskirti ir grafiškai —jų paplitimas parodomas juodai užtušuotomis geometrinėmis figūromis, ištisiniu (paprastai horizonta­ liu) štrichu; atitinkamo fonetikos reiškinio ploto riba (izofona) žymima ištisine (nepertraukiama) linija su papildomais prie jos užtušuotais ženkleliais. Atlaso II tomas parengtas, remiantis tarmių duomenimis, kurie pagal „Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą“ (V., 1951, II leidimas 1956) Tarybų valdžios metais surinkti iš daugiau kaip 700 (su papildomais atsakymais beveik iš 900) lietuvių kalbos ploto gyvenamųjų vietų ir sukaupti Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute. „Programos“ fonetikos skyrius (180 —283 klausimai, kurių daugelis dar suskaidyti detaliau, todėl iš viso jų — 176), suprantama, negalėjo apimti visų tarmėse paplitusių fonetikos reiškinių — „Programos“ sudarytojų (fonetikcs skyriaus klausimus parinko J. Senkus) stengtasi išaiškinti būdingesnių, tuo metu labiau žinomų, lietuvių kalbos moks­ lui ir praktikai aktualesnių tarminių faktų vartojimą ir geografiją. Apskritai šio skyriaus klausimuose išsamiau buvo aprėpti žodžio kamieno ir ypač žodžio galo vokalizmo įvairūs atvejai, o nereguliarūs žodžių ar tam tikrų formų fone­ tiniai pakitimai, kirčiavimas paliesti palyginti gana fragmentiškai. Tai lėmė ir „Lietuvių kalbos atlaso“ II tomo turinį. Ne visada pilni, ne iš viso lietuvių kalbos ploto reikalingi duomenys užrašyti ir atsakant į tuos fonetikos klausimus, kurie buvo įtraukti į „Programą“. Dažniausiai taip atsitiko dėl atskirų klausimų neaiškaus formulavimo, kai viename klausime iš tikrųjų buvo suplakti keli klausimai, pvz., reikalaujama užrašyti nevienodos pozicijos ar skirtingos kilmės garsus (balsius, dvibalsius). Mažiau prityrę Atlaso medžiagos rinkėjai (iš viso prie duomenų rinkimo prisidėjo daugiau kaip pusšešto šimto žmonių) į tokius klausimus užrašė ne visus tarimo atvejus iliustruojančius pavyzdžius. Su pana­ šiais trūkumais atsakyta ir į kai kuriuos kitus klausimus, pvz., skirtus nereguliariems fonetiniams pakitimams (balsių sutraukimui, išmetimui, įspraudimui, priebalsių supanašėjimui, perstatymui, pridėjimui, įspraudimui, išnykimui, ne­ dėsningam minkštinimui ir kietinimui), kirčiavimui („Programos“ klausimai paprastai reikalavo užrašyti tik varda­ žodžių vienaskaitos vardininko formą, iš kurios tiksliai nustatyti kirčiavimo paradigmą ne visada įmanoma). Minėtos aplinkybės lėmė ir atskirų fonetikos žemėlapių nepilnumą, tiktai apytikrį kai kurių reiškinių arealų išryškinimą. Dėl to lietuvių kalbos tarmių fonetikos reiškinių paplitimas ir toliau tyrinėtinas. Beje, žodžio galo vokalizmui skirtus že­ mėlapius vienu kitu atveju dar papildys ar patikslins ir morfologijai, t. y. žodžių kaitybai, skirti žemėlapiai, kurie bus paskelbti „Lietuvių kalbos atlaso“ III tome. Rengiant Atlaso II tomą, trūkstami tiesioginiai atsakymai į „Programos“ klausimus dar pildyti iš kitų rankrašti­ nių šaltinių, tarmiškai užrašytų tekstų, magnetofono įrašų. Iš publikuotų darbų, kuriais ypač daug pasinaudota, minė­ tini tokie apibendrinamieji veikalai kaip V. Grinaveckio „Žemaičių tarmių istorija. Fonetika“ (V., 1973) ir Z. Zinke­ vičiaus „Lietuvių dialektologija. Lyginamoji tarmių fonetika ir morfologija“ (V., 1966). Beje, pastarajame veikale pa­ teikti ir 74 fonetikos ypatybėms skirti žemėlapiai. „Lietuvių kalbos atlaso“ II tome duodama 112 fonetikos žemėlapių. Kai kuriuose iš jų kartografuotos dvi ar net trys artimos ypatybės. Todėl iš viso žemėlapiuose parodyta daugiau kaip 160 fonetikos reiškinių įvairavimas ir

5

L

paplitimas. Atskiri „Programos“ klausimai, pagal kuriuos surinkti duomenys dėl vienos ar kitos priežasties nekarto­ grafuoti, aptariami tiktai komentaruose. Atlaso II tomą parengė (žemėlapius sudarė bei komentarus parašė) grupė kalbininkų: E. Grinaveckienė — žemė­ lapiai nr. 2, 13, 14, 19, 20, 59 („Priesagos -aitis, -ė vedinių kirčiavimas“), 105—112 ir jų komentarai, „Žodžių su nere­ guliariais fonetiniais pakitimais registras“ ; A. Jonaitytė — žemei. nr. 1, 9 —12, 15, 21, 27 —30, 35, 36, 41 ir jų ko­ mentarai (taip pat komentarai: „Žodžio pradžios ei, en, er“, „Kamieno tvirtagalis ui“, „Kamieno i, u nekirčiuotuose U, im, in, ir, ui, um, un, ur, ui“, „Kamieno kirčiuoti y, ū“) ; J. Lipskienė — žemei. nr. 73 —79, 92—104 ir jų komentarai (taip pat komentarai: „Priebalsio t išnykimas žodyje antkapis“, „Kitų priebalsių išnykimas“); K. Morkūnas — žemei, nr. 44, 45, 52 —54, 59 („Kamieno tvirtapradis ai“, „Kamieno tvirtagalis ai“), 64, 66, 68 —72 (taip pat komentarai „Kamieno nekirčiuoti am, an“) \ B. Vanagienė — žemei. nr. 60, 65, 67, 80 —91 ir jų komentarai (taip pat komentarai: „Priebalsiai t, d prieš naujai atsiradusį i ir naujesniuose skoliniuose“, „Priebalsiai ch ,f, h“); A. Vidugiris — žemei. nr. 3 —8, 16—18, 22 —26, 31—34, 37 —40, 42, 43, 46 -5 1 , 55 —58, 61—63 ir jų komentarai (taip pat komentarai: „Atviros galūnės u < *ū“, „Uždaros galūnės i< *i (i kamieno vns. vard.)“, „Uždaros galūnės nekirčiuotas ū (u kamieno dgs. vard.)“, „Uždaros galūnės kirčiuotas uo“). Prie žemėlapių ir komentarų techninio tvarkymo, korektūrų skaitymo ir kitų pagalbinių darbų prisidėjo N. Čepienė, S. Gudonytė, J. Karaciejus, V. Slapšytė. Žemėlapius techniškai rengdama spaudai, ypač didelį darbą atliko N. Valuckienė. Atskirų fonetikos klausimų žemėlapius bei komentarus redagavo: E. Grinaveckienė (žemei. nr. 3 —8, 16—18, 22 —26, 31 —34, 37 - 40, 42 —58, 59 („Kamieno tvirtapradis ai“, „Kamieno tvirtagalis ai“), 61—64, 66, 68 —72), A. Jo­ naitytė (žemei. nr. 2, 13, 14, 19, 20, 54 („Priesagos -aitis, -ė vedinių kirčiavimas“), 67, 80 —91, 106—112), A. Vidugiris (žemei. nr. 1, 9 —12, 15, 21, 27 —30, 35, 36, 41, 73 —79, 92-104). Prie viso tomo redagavimo daug prisidėjo Vil­ niaus valstybinio V. Kapsuko universiteto profesorius Z. Zinkevičius. Darbui vadovavo ir visą tomą redagavo K. Mor­ kūnas. „Lietuvių kalbos atlaso“ II tomo autoriams ir redaktoriams duomenų iš savo gimtųjų šnektų ir kitų tarmių pateikė, vertingais patarimais ir kritinėmis pastabomis nemaža padėjo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto moksliniai bendra­ darbiai filol. dr. A. Sabaliauskas, filol. kand. V. Vitkauskas, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto profesorius V. Grinaveckis, Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto docentas A. Girdenis ir kiti kalbininkai. Jiems ir visiems prisidėjusiems prie šio tomo tobulinimo Atlaso rengėjai nuoširdžiai dėkoja. Lietuvių kalbos tarmių fonetikos tolesniems tyrinėjimams bei kitų Atlaso tomų tobulinimui labai pravers skaity­ tojų pastabos, pareikštos spaudoje ir atsiųstos Lietuvių kalbos ir literatūros institutui (232055, Vilnius, Antakalnio g-vė, Nr. 6).

S U T R U M P I N I M

a. apyl. asmen. aukšt. brus. buv. Būga. RR

A I

— asmuo (veiksmažodžio formų); amžius. V., t. 1; „Lietuvių kalbos atlasas“ (ap­ — apylinkė. skritai). — asmenvardis. — Lietuvių kalbotyros klausimai. — V., LKK — aukštaičių (tarmės). 1957 tt. — baltarusių (kalbös). - Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1941 — LKŽ — buvęs, buvusi. 1979, t. 1 — 11 ( 1 - 2 tomų II leidimas — B ūga K. Rinktiniai raštai / Sudarė 1968-1969). — Z. Zinkevičius. — V., 1958—1961, — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Dar­ MAD t. 1 -3 . bai. A serija. — V., 1957 tt. dgs. — daugiskaita. - Mokslo darbai (aukštųjų mokyklų). MD — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — DLKŽ min. (veik.) — minėtas (veikalas). V., 1972. — miestelis. mstl. dvisk. dviskaita, — naudininkas. naud. dz. dzūkų (tarmės). — naujas, naujesnis žodis; nauja, naujesnė dž. dažnas, dažnesnis žodis; dažna, daž­ njforma. nesnė forma. — numeris. nr. esam. — esamasis veiksmažodžių (laikas). — puslapis, puslapiai. F ra e n k e l. LEW — F ra e n k e l E. Litauisches etymo­ p— panašiai. pan. logisches Wörterbuch. — Heidelberg, — pavadinimas. pavad. 1962-1965, t. 1 - 2 . — palygink. plg— giminė. g— paprastai. ppr. gal. — galininkas. „Programa“ — Lietuvių kalbos atlaso medžiagos ringerm. — germanizmas. kimo programa. — V., 1951 (II leidi­ — gyvenamasis (punktas). gyv. mas 1956). hibr. — hibridas. — pavyzdžiui. — iliatyvas, einamasis vidaus vietininkas. pvz. ii. — rajonas. raj. įn. — įnagininkas. — vok. respektive, atitinkamai, tai yra. resp. — kaimas (po gyvenamosios vietos pava­ k. — retas, retesnis žodis; reta, retesnė forma. rt. dinimo); kalba. — rusų (kalbös). rus. — Kaunas. K. — sąsiuvinis. sąs. — kamienas. kam. S k a rd ž iu s. ŽD - S k a rd ž iu s P. Lietuvių kalbos žo­ — kilmininkas. kilm. džių daryba. — V., 1941. — kirčiuotė, kirčiavimo paradigma. kire. skol. — skolinys, — Kalbos kultūra. — V., 1961 tt., sąs. 1 tt. KK si. — slavizmas. — kiti. kt. sn. — senesnis žodis, senesnė forma; senovės, — laikas (veiksmažodžių). l. šauksm. — šauksmininkas'. lat. — latvių (kalbos). t. — taria, tarmiškai, tarminė forma (komen­ — lenkų (kalbös). lenk. taruose); tomas, tomai (bibliografijoje), liet. — lietuvių (kalbos). — tai yra. — literatūrinė kalba, literatūrinės kalbös t. y. lk. „t. p .“ — ta pati reikšmė (kaip prieš aiškinamo žo­ (forma). džio). LKA — Lietuvių kalbos atlasas. Leksika. —

7

— ir tolimesni (puslapiai, tomą , metai). tt. t.t. — taip toliau. užr. — užrašyta (forma). — Vilnius. V. — vadinamasis, vadinamoji. vad. — vardininkas. vard. — vietininkas. viet. — vietovardis. vietov. — vienaskaita. vns. vok. — vokiečių (kalbSs). Z in k e v ič iu s. LD — Z in k e v ič iu s Z. Lietuvių dia­ lektologija. Lyginamoji tarmių fonetika

žem. žemei. žr. II

/

< >

ir morfologija (su 75 žemėlapiais). — V., 1966. — žemaičių (tarmės). — žemėlapis. — žiūrėk. — ženklas dedamas tarp formų, greta var­ tojamų toje pačioje tarmėje (šnektoje; tame pačiame gyv. punkte). — ženklas dedamas tarp formų, vartoja­ mų skirtingose tarmėse (šnektose; gyv. punktuose). — kilęs iš (ko). — pavirtęs (kuo).

GYVENAMŲJŲ VIETŲ (PUNKTŲ), IŠ KURIŲ RINKTA LIETUVIŲ KALBOS ATLASUI MEDŽIAGA SĄRAŠAS1

Punk­ to Nr.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 24a 24b 25 26 27 27a 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

Pikeliai Leckavi Knabikai Laižuva Klykoliai Vegeriai Žagarė Gudaičiai Kuldunai Nemunėlio Radviliškis Totčrkalnis Kerviai Skliaustė Židikai Dapšiai Zastaūčiai Urvikiai Purvėnai Kivyliai Gėpaičiai Dilbinai Skaistgirys Vaineikiai Kriukai

rajonas

apylinkė

Mažeikių

Juodeikių Rievyčių

»f it

Akmenės

,, Jčniškio n

Biržų

N. Radviliškio

,,

Mažeikių tt tt tl

Akmenės tt

Jčniškio Jčniškio tt

tt

tt

»>

,,

Žeimelis Namajunai Užūšiliai

Pakruojo Pasvalio Biržų

»»

it

Lūjėnai Skučdas Šarkė Ylakiai Maždičiai Tirkšliai Viekšniai Padvarėliai Sablauskiai Danieliai Paluknė

,,

„

1»

„

Skučdo »> »»

Mažeikių »»

Akmenės 1» ii

Joniškio Skučdo

39 40 40a 41 42 42a 42b 43 43a 44

Laižuvos Klykolių Vegerių Žagarės Gudaičių Sodčliškių

»

Skuodo

Punk­ to Nr.

45 46 47 47a 48 49 50 51 51a 52 53 54 54a 55 55a 56 57 57a 58 59 60 61 62 63 64 65 66

Aleksandrijos Ylakių Židikų Juodeikių Ukrinų Mažeikių Laižuvos Klykolių Vegerių Žagarės Skaistgirio Daunoravos Kriukų Bučiunų Kriukų Žeimelio Kiemčnų Medeikių Sodčliškių Pundurių Skuodo Aleksandrijos Ylakių Šerkšnėnų Tirkšlių Viekšnių Akmenės Alkiškių Juodeikių Skučdo

66a

1Kai be pagrindinio atsako (pagal „Programą“ surinktų duomenų), iš tos pačios vietos ar artimų vietų turimi papildomi atsakai, tai visiems jiems duotas tas pats punkto pavadinimas (tuos atsakus diferencijuoja prie punkto numerio esančios raidės,

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

Žemutė Mosėdis

rajonas

apylinkė

Skučdo

Lenkimų Mėsėdžio

a tt

Vabaliai Pučkė >>

Barstyčiai Seda >♦

Skučdiškiai (Skučdo Ketū­ nai) Pievėnai Avižliai Papilė

„ Kruopiai Šakyna KyburiaI Noriunai tt

ti

tl fJ

n

Šačių Barstyčių n

it

•t

Mažeikių

Sedčs

tt

tt „

Akmenės M M ,,

Šiaulių Jčniškio D „

Šerkšnėnų Tirkšlių Ventčs Papilės lt

Kruopių Šakynos Buivydžių Kepalių n

Bučiūnai Steigviliai Nairiai

Pakruojo Pasvalio

Bučiunų Lauksodžio Vaškų

tt

ii

ii

lt

Salččių

Saločiai tt

it

J»

Smilgiai Pabiržė

Biržų

it

lt

Smilgių Pabiržės Biržų Parovėjos Biržų Pundurių Laūkžemės Grflšlaukės Mosėdžio Notėnų Barstyčių

tt

Parčvėja Obelaūkiai Virškupėnai Įpilti s Serapinai Šaukliai Vindeikiai Gudaliai Varduva (Že­ maičių Kalva­ rija)

Plungės

»1

t»

lt tt lt

Kretingčs *1

Skuodo >1

pvz., 24, 24a, 24b). Administracinio priklausymo grafoje nurodoma apylinkė ir rajonas tų kaimų, iš kurių užrašyti (pagrindinio ar papildomo) atsako duomenys.

9

11nKI

Administracinis priklausymas rajonas

67 67a

Mažeikių

68

Telšių Akmenės Telšių Akmenės Šiaulių

69 70 71 72 73 73a 74 75 76 76a 77 78 79 80

80a 81 81a 82 82a 83 84 85 86

87 88 89 90 91 92 93 93a 94 94a 95 96 96a 97 97 a 98 98a 99 99a 100 101

102

103 104 105 106 107 108 109

110 111 111a 112

„

ii

kto Nr.

apylinkė

113 Šukionys 113a , , 114 Getafičiai 115 Kuprėliškis 116 Šiekštininkai 117 Pandėlys 118 Paliepis 119 Sodeliai 120 Lukštai 121 Bučiūnai 122 Žibininkai 123 Ruginiai 124 Stropėliai 125 Mišėnai 126 Babrungėnai 127 Lieplaukė

Sedos, Šerkšnėnų šerkšnėnų Nevarėnų Kairiškių Tryškių Papilės Šakynos Gruzdžių ,,

Joniškio M

Pakruojo it ii M

Pasvalio M

Rudiškių Stupuriį Pašvitinio Klovainių Linkuvos Gūostagalio Gružių Tetirvinu

Pasvalio „

Krinčino

,,

,,

Biržų

Geidžiūnų

127a Lieplaukė 128 Telšiai 128a J» 129 Rūdupiai 129a n 130 Kaunatava

»* „

Rokiškio „

Biržų, Medeikių Suvainiškio Panemunio Juodupės

131 131a 132 132a 133 134 135 136 137 138 139 140 140a 141 142 143 144 144a 144b 145 146 147 147a 147b 148 149 150 151 152 153 154 155 155a 156 157

,, ,,

Kretingos „ >» n

Lafikžemės Darbėnų Grūšlaukės Imbarės ,,

Plungės

Platelių „

Alsėdžių „

„

„

,,

Telšių

Gadunavo

„

Eigirdžių

n

„

,,

a

Tryškių

,,

,,

Šiaulių M

>»

Raudėnų Kuršėnų Kuršėnų, Micaičių Gruzdžių

it

„

»t

Pakrūojo

Šiaulių Meškuičių Lygumų

»»

„

>»

Linkuvos „

Pasvalio

Joniškėlio

ii

M

»>

Pasvalio

Punkto pavadinimas

10

Gintėniai Ūrkuvėnai Džiuikai

Administracinis rajonas

Biržų Ji ii

Rokiškio ti a

ty Kretingos ii

Plungės ii

Plungės, Telšių Plungės Telšių

Šiaulių, Telšių Telšių Šiaulių »»

,,

Lieporiai ŠapnagiaI Norušaičiai Joniškaičiai Pakruojis Kapčiunai Dikoniai Jūrgėnai ,,

Berklainiai Vabalninkas Salamiestis Alizava ft „

Sriubiškiai Rybokai Rokiškis

Šiaulių

„ Pakrūojo

„ Pasvalio Panevėžio Pasvalio ii ii

Biržų Kupiškio Rokiškio Kupiškio Rokiškio ?> »»

,,

))

,,

>>

Obeliai Kreščionys Svobiškis Pryšmančiai Kretinga Budriai Kalniškiai Karklėnai

Kretingos >> it

,, Plungės 1)

Plungė Žlibinai

n i

UtlK)

Administracinis priklausymas

ir.

rajonas

apylinkė

157a 158 158a 159 160 160a 161 162 163 164 164a 165 166 167 168 169

Plungės Telšių

Žlibinų Telšių

»»

,,

170 171 172 173 174 175 175a 176 176a 177 178 179

it tt

Kelmės ,,

Šiaulių ,,

Radviliškio Pakruojo

193 193a 194 195 196 197 198 198a 199 199a

205 206 207 208 209 210 211 212 212a 213 214 215 216 216a 217 218 219 219a 220 220a 221 222 223 224 224a 225 226 227 228 229 230 230a 231 232 233 234 235 236 237 238 239 240

Janapolės Luokės Pašilėnų Šaukėnų Kurtuvėnų, Šiaulių Kairių Radviliškio Aukštelkų Rozalimo

t „ Pasvalio, Panevėžio Pasvalio Panevėžio, Pasvalio Kupiškio

77

Klovainių Pušaloto (Pasvalio raj.), Skaistgirių Pumpėnų Karsakiškio (Panevėžio raj.), Kriklinių Antašavos Palėvenėlės, Subačiaus Aukštupenų Palėvenėlės Skapiškio ,,

Rokiškio

„

180

181 182 183 184 185 186 187 188 189 190 191 192

Punk­ Punkto to pavadinimas Nr.

Zarasų

„ Klaipėdos

Panemunėlio Ragelių Kriaunų Obelių Suvieko Imbrado, Suvieko Kretingalės l*

Lapių Plungės ,, ,,

Telšių Kelmės, Telšių Kelmės Kelmės ,,

Šiaulių ,,

Radviliškio 77

77

Panevėžio tt tt

Kulių Bubėnų Medingėnų Žarėnų Luokės (Telšių raj.), Užvenčio Užvenčio

240a 241 241a 242 242a 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 253

Šaukėnų Kurtuvėnų Pakapės Radviliškio Sedunų Alksniupių Šeduvos Pakalniškių Smilgių Berčiūnų Piniavos, Skaistgirių Karsakiškio

11

Noriūnai Papiliai Jūodpėnai Verksnionys Kamajėliai Minkūnai Antazavė Dusetos ,,

Aviliai Imbradas Birbinčiai Gargždai

Administracinis rajonas

Kupiškio *» ,,

Rokiškio tt t>

Zarasų ,, >»

Klaipėdos tt

„

,,

Antkoptis Endriejavas Rietavas

Plungės

„

„

Ūžpeliai Tverai Drobūkščiai Gomaliai Labūnavėlė Vaiguva ,,

Kušleikiai Padubysys Kiaunoriai Šiaulėnai Miežaičiai Vaiduloniai tt

Sidabravas Naujamiestis Panevėžys Miežiškiai Subačius Navikai Viešintos Šimonys Svėdasai Vilūčiai „

Vaiskūnai ,,

Antalieptė „

Blyniškės Zarasai Berčiūnai Turmantas Dumpiai Dercekliai Kūjeliai Veiviržėnai Mataičiai Žadvainai Siirbiškė

77 7)

Telšių Kelmės ,, „ ,7

Šiaulių Kelmės Radviliškio ,, ,, 7, ,,

Panevėžio „ ,7

Kupiškio Anykščių ,7

Kupiškio Anykščių Rokiškio, Utenos Anykščių Utenos Zarasų Zarasų „ ,, 7» ,7 ,,

Klaipėdos it it ,7

Plungės Plungės, Šilalės

UIIK- Punkto 3 pavadinimas

Administracinis priklausymas rajonas

apylinkė

254 254a 254b 255 256 257 258 258a 258 b 259 259a 260 260a 260b 261 262 263 264 265 266

Laukuva

Šilalės

Laukuvos

II

1»

Skabitčiai Pašilė Kražiai Kelmė

Šilalės Kelmės

n

♦»

Laukuvos Karklėnų Kražių Maironių Grimztu

»1

Tytuvėnų

267 268 269 270 271 272 272a 273 274 274a 275 276 277 278 279 280 281 282 283 284

Ėriškiai Uliūnai Narbutai Rūkiškis Troškūnai Andrioniškis

285 286 287 288 289 290 291 292 292a 293 293a 294 294a 294b 295 296 297

Švėkšna Judrėnai Stirbiškė Kvėdarna Šiaūduva Kaltinėnai Nuomininkai Adomaičiai Adomaičiai Pakražantis

ir.

Administr, to Nr.

298 299 300 301 302 303 304 305 305a 306 306a 307 308 309 309a 310 311

,,

Kubiliai

»* ll

„

,,

Tytuvėnai

II

Šaukotas Legečia! Pašušvys Baisogala Pociūnėliai Vadaktai

Mičionys Debeikiai Vyžuonos Sudeikiai Daugailiai Kiemionys Smili vos Tilžė Gaidė Juodkrantė Priekulė Pėžaičiai

Lyduvėnai

Šiluva Reksčiai Gražiškiai

Rasėinių Radviliškio Radviliškio II

Panevėžio, Radviliškio Panevėžio II 11

Anykščių

Šiluvos Šaukoto Pašušvio fi

Baisogalos Skėmių Krekenavos (Panevėžio raj.), Sidabravo Upytės Velžio Miežiškių Juostininkų

311a 312 313 314 315 315a 316 317 318 319 320 321 322 322a 323 324 325 325a 325b 326, 327 327a 328 329 329a 330 330a 331 331a 332 333 334 335

»>

Anykščių ll

Andrioniškio Stakių Debeikių ,,

Utenos 1* ll

Zarasų

Ignalinos Neringos m. Klaipėdos Klaipėdos, Šilutės Šilutės Klaipėdos Šilalės

Vyžuonų Sudeikių Daugailių Bikėnų Smalvų Kimbartiškės Gaidės, Rimšės

II

Agluonėnų Agluonėnų (Klaipėdos raj.), Saugų Švėkšnos Judrėnų Kvėdarnos Kvėdarnos, Laukuvos Padievyčio Kaltinėnų Poškų Pakražančio, Stulgių Pakražančio

Rasėinių

Šiluvos

>1 >1

„ Kelmės

Radviliškio II

336 337 338 339 339a 340 341

Šaukoto Skėmių

12

Punkto pavadinimas

Devyndūoniai Krekenava Ramygala Jotainiai Raguva Traupis Grybui iai Anykščiai

rajonas

Kėdainių Panevėžio II II 11

Anykščių ll ,i

,,

Čekonys „

Aknystėlės Utena Spitrėnai

Utenos ll ,,

ff

Juknėnai Tolimėnai

i.

Ignalinos, Zarasų

II

„

Lūodžiai Dūkštas Kdlviškiai Rimšė

Zarasų Ignalinos

»1

»1

Vigutėnai Sakūčiai Saugos Tvaskučiai Būdviečiai Teneniai Pajūris

„ „

,,

Šilutės ll

i,

Šilalės ll 1»

Šilalė Vytogala Girdiškė

ll II JI

Stulgiai Nemakščiai

Kelmės Rasėinių

ii

II

Giniočiai Alėjai

Kelmės Rasėinių

1»

ll

Tverjoniškė

ll

i,

II

Šnipdičiai

ll

,,

>)

Ažytėnai Krakės Šlapaberžė Surviliškis

Kėdainių Kėdainių

Truskava Aukštadvaris Šilai Radžiūnai ,,

Kavarskas Kurkliai

,i

Kėdainių, Panevėžio Kėdainių Panevėžio >1

Ukmergės Anykščių ll »

Punk­ to Nr.

341a 342 342a 343 344 345 346 347 347a 348 348a 349 349a 350 351 352 352a 353 354 355 356 357 358 359 360 361 362 363 363a 364 365 365a 366 366a 366b 367 367a 368 369 370 371 372 373 374 374a 375 375a 376 377 378 379 379a 380 381 382 383

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

Kurkliai Rubikiai

rajonas

apylinkė

Anykščių

Kurklių Rubikių Skiemonių

„ SkiemOnys Leliūnai Deguliai Tauragnai Balčiai

Punk­ to Nr.

II 11

Utenos >»

„

Pakalnių Tauragnų Šeimaties

„ Kazitiškis II

Biržiniškė

Ignalinos Utenos Ignalinos ll

Medeišiai Vėlunai Ventė

ll

Šilutės

Kazitiškio Šeimaties GubavOs Grybėnų Grybėnų, N. Daugeliškio, Sokiškių Šiūlėnų Kintų II

Šilutė Ramučiai Žemaičių Naumiestis Vainutas Žvingiai Pagramantis Lomiai Batakiai Skaudvilė Petkdičiai Viduklė Raseiniai Laužai Betygala

11 ll M

„ Šilalės Tauragės ll II ll t)

Raseinių

II

Gardamo Žemaičių Naumiesčio Vainuto Pajūrio Pagramančio Lomių Batakių Skaudvilės, Vaidilų Dauglaukio Viduklės

„ II II

Paliepių Raseinių

II

II

ll

Betygalos •l

„ Ilgižiai Sutkunai Dotnuvd Pliupai (įkainiai Pagiriai Meilūnai Taujėnai Knitiškiai Vidiškiai Dapkuniškiai Alanta Skudutiškis Suginčiai

»1 II

II

Kėdainių

Pajieslio Dotnuvos Taučiunų TruskavOs Pagirių (Kėdainių raj.), Tulpiakiemio Siesikų Taujėnų Lėno Vidiškių

II

Kėddinių, Ukmergės Ukmergės

j,

Molėtų

,, II II II

Kuktiškės Kirdeikiai Ignalina Antakmenė

Ilgi žiu

Utenos Ignalinos II

Bdlninlcų Alantos Skudutiškio Suginčių Skudutiškio Kuktiškių Saldutiškio Palūšės Vidiškių

13

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

rajonas

apylinkė

Grybėnų Kačėrgiškės

383a 384 385 386 387 388 389 390 391 391a 392 393 393a 394 394a 395 396 396a 397 ■398 398a 399 400 400a 401 401a 402 403 404 405 406 406a 407 408 408a 409 410 410a

Antakmenė Kačėrgiškė Nida Rusnė Juknaičiai Kavoliai Katyčiai Žygaičiai Jociai

Ignalinos

ll

„

411 412 413 414 415

Balninkai Girsteitiškis Purvėnai Labanoras Linkmenys

416 417 418 419 420 421 421a 422 423 424 425 426 427 428

Motiejūnai Ceikinėliai Mielagėnai Šiulenai Tverečius Sekonys

Stragūtė JoniŠkė

ll

NeringOs m. Šilutės ii II „

Tauragės >>

ii ll

,,

„

Pašaltuonys

Jurbarko

„

Eržvilkas Paupys

ll ll

Raseinių

ll

„

Vadžgirys Kalnujai Gervinė Girkalnis Ariogala

Jurbarko Raseinių

„

II

Lenčiai

11

II II

Rusnės m. Jondičių, Jukndičių Usėnų Katyčių Žygdičių Tauragės Girininkų Tauragės ll

Kunigiškių, Tauragės Eržvilko ll

Girdžių, Žinddičių Viduklės Raseinių Vadžgirio Kalnujų Raseinių Girkalnio Ariogalos Ariogalos, Verėduvos Aridgalos

„

II

♦r

Pavinkšniai Mištautai Kėdainiai Bubliai Šėta

Kėddinių

Pernaravos Kėddinių

„

Gaižūnai Siesikai

Jonavčs Ukmergės

Bukonių Siesikų

,1

II

Kunigiškiai Lyduokiai „

II

Vosiūnai Lazinkos Sausgalviai Šilininkai Plaškiai Rukai Timsriai

II ll

>1

II

Taučiunų Šėtos

11

Ii

»

ll

Laičių, Vidiškių Lydučkių Kraštų (Anykščių raj.), Žemaitkiemio Balninkų Paąžuolių Čiulėnų LabanOro Linkmenų (Ignalinos raj.), Saldutiškio Linkmenų Zūikų Mielagėnų Šiūlėnų Tverečiaus DysnOs

11

11

ll

II

»1

Ukmergės Anykščių, Ukmergės Molėtų „ „

Švenčionių Ignalinos, UtenOs Ignalinos II II 11 „

ll

„

Šilutės

Jondičių Juknaičių Usėnų StOniškių Natkiškių

ll ll II II

Punk­ to Nr.

429 430 431 432 433 434 435 436 437 437a 438 439 439a 440 441 441a 442 442a 443 443a 444 445 446 447 448 449 450 451 452 453 454 455 456 457 458 459 460 461 462 463 463a 464 465 466 467 468 468a 469 470 471 472 473 473a 474 475 475a

Administracinis priklausymas rajonas

apylinkė

Šilutės

Natkiškių Rambyno Lauksargių Žindaičių

,, Tauragės Jurbarko

Administracini« P“nk- Punkto pavadinimas

476 Krikštėnai 477 Kiaukliai 478 Siaudžia! 479 Bijutiškis 480 Inturkė Medelkiai 481 Švenčionėliai 482 Švenčionys 483 484 Trečiunai 485 Adutiškis 486 Bitėnai 487 Sokaičiai Viešvilė 488 489 Smalininkai 490 Sudargas 491 Jurbarkas 491a Valenčiunai 492 493 Jotija 494 Kriukai 495 Vilkija 496 Muniškiai 497 Batėgala 498 Padaigai 498a Upninkai 499 Gegužinė 499a „ Mančiušėnai 500

„ »» ii it

»»

Šimkaičių Stakių, Šimkaičių Stakių Juodaičių

,, Raseinių

Kalnujų, Verėduvos Ariogalos

Kėdainių

Pernaravos Josvainių

„ a

,, » >» >>

Pelėdnagių Josvainių, Pelėdnagių Nociunų ii

Jonavos Ukmergės

Molėtų »>

Švenčionių >>

Ignalinos, Švenčionių Švenčionių Ignalinos Švenčionių Šilutės Tauragės

,, „ Jurbarko

„ ,, Kauno

Žeimių Markiitiškių AtkOčių Lyduokių Šešuolių Želvos Videniškių Luokesos, Paąžuolių Mindūnų

tl

Čekiškės Panevėžiuko Babtų, Karmėlavos, Vandžiogalos KulvOs Markūtiškių Upninkų Veprių Pabaisko

it

ii

ii ii

Jonavos

Ukmergės

501 502 503 504 505 506 507 508 509 509a 510 511 512 513 513a 514 514a 515 515a 516 517 518 519 519a 520 521 521a 522 523 524

Kaltanėnų Reškutėnų Bielionitį Mielagėnų (Ignalinos raj.), Svirkų Adutiškio Dysnos Adutiškio Pagėgių Vilkyškių Baltrušaičių, Daugiaukio, Tauragės Batakių, Dafiglaukio Gaurės Girdžių Šilinės Raudonės VeliuonOs

14

Neveronys Širvintos Šešuolėliai Giedraičiai Dubingiai JOniškis Mielagėnai Ziboliškė Ropiškė

rajonas

Ukmergės Širvintų Molėtų

„ ii lt

Švenčionių

,, ,, Šilutės Jurbarko ii

Šakių Jurbarko ii

Šakių

„ Kauno JonavOs JonavOs

,, Kaišiadorių

,, Širvintų, JonavOs Širvintų

,, Molėtų

,, ,,

Švenčionių >1

,,

,,

»»

Slavikai Ba lt kojai Šakiai Lukšiai

Šakių ii a a

,,

,,

Lekėčiai

,,

,,

,,

Zapyškis

Kauno

,, Kaniūkai Karmėlava Užusaliai PalOmenė

ii

,, Jonavos Kaišiadorių

,, Čiobiškis Musninkai

Širvintų

1, Šiauliai Skliausčiai Akmena

Vilniaus

UDK3

Administracinis priklausymas

ir.

rajonas

apylinkė

525 526 527 528 529 530 530a 531 531a 532 532a 532b 533 534 535 536 537 538 539 540 541 542 543

Vilniaus Molėtų Švenčionių Šakių

Danilavos, Nemenčinės Arnionių Šiitų Būblėlių, Sintautų Sintautų Griškabūdžio

544 545 546

Vilniaus Švenčionių Šakių

547 548 548a 549 549a 550 550a 551 552 553 554 555 556 557 558 559 560 561 562 563 564 564a 565 565a 566 566a 567 568 568a

M

..

n

>>

Jankų

*»

Kapsuko

Višakio Rūd5s

»>

..

Kauno

Alšenų, Noreikiškių Rokų, Samylų Rumšiškių

»>

Kaišiadorių >> M M >»

Vilniaus Širvintų Vilniaus »

,, »» M

»

Kaišiadorių, Palomenės Kaišiadorių Paparčių Dūkštų Jauni unų Ažūlaukės Nemenčinės, Eitminiškių Buivydžių Magūnų Būblėlių, Sintautų Žvirgždaičių Griškabūdžio Barzdų

Prienų

Bagotosios, Gavaltuvos Skriaudžių

»

»>

Kauno, Prienų Kauno

Garliavos (Kauno raj.), Veiverių Garliavos Taūrakiemio Krūonio Žiežmarių Kietaviškių Ausiėniškių, Balceriškių Balceriškių Dūkštų (Vilniaus raj.), Jauniunų Paberžės, Riešės Bezdonių Buivydžių Lavoriškių Augalų, Lygumų Jūodupėnų, Lygumų Augalų, Jūodupėnų Alksnėnų Paežerių, Pilviškių Alksnėnų Gavaltuvos

»»

Kaišiadorių M

Trakų Širvintų, Vilniaus Vilniaus >» »»

Vilkaviškio »

»» »>

Kapsuko

569 570 571 572 573 574 575

Mozūriškės išlaužas Darsūniškis Kalviai Pakertiškės Kaugonys Daugirdiškės

576 577 578 579 580 581 582 582a

Rykantai Buivydiškės Baniškės Naujoji Vilnia Ūosininkai Petrūliškės Kybartai

583

Alvitas

602 603 603a 604 605 bOba 606 606a 607 bU/a 608 609 610

n »)

Punkto pavadinimas

583a 584 584a 584b 585 586 587 58/a 588 588a 589 589a 590 591 591a 592 593 594 595 595a 596 597 598 599 600 601

Kapsuko „

Punk­ to Nr.

„

15

Administracinis priklausymas rajonas

apylinkė

Prienų

Veiverių Išlaužo Vilūnų Kalvių Žiežmarių Paparčių Bagdononių, Rusakalnio Bražuolės Buivydiškių Vilniaus dalis Naujosios Vilnios Mickūnų Lavoriškių Lygumų, Molinių Lygumų, Molinių, Pajevonio Alvito, Augalų, Gražiškių Alvito

Kaišiadorių ,, ti „

Trakų ,,

Vilniaus *» »»

Vilniaus Vilkaviškio

Jt

))

Vilkaviškis Šeimenos

„

Šunskai Sasnava Plutiškės

Kapsuko

Šunskų SasnavSs Guobų

Prienų

Najosios Ūtos

„

Pašlavantys

„

„

Prienai

Ašmintos Birštono

,,

Birštonas Jieznas »»

Užuguostis Mergiškės Semeliškės Balčiai

Trakų „

„

)»

Trakai Lentvaris Kirtimai Rudamina Čepūrniškės Šumskas Kūosinė Pajevonys

»>

Vilniaus »> yy

»j

Vilkaviškio

..

Klampūčiai Keturvalakiai »»

Kapsukas

»»

„

Kapsuko

»>

Igliauka

Jiezno Stakliškių Lielionių Ubiškių Semeliškių Tolkiškių Obelių Bražuolės Kariotiškių Lavoriškių Rudaminos Žemaitėlių Juodšilių, Kalvelių, Šumsko Kalvelių Pajevonio Keturvalakių, Molinių Bartninkų Keturvalakių Gižų Meškučių Šunskų Igliaukos

„

Naujoji Ū ta Balbieriškis Nemajūnai

Prienų Prienų Alytaus, Prienų

Naujosios Ūtos Balbieriškio Birštono (Prienų raj.), Punios

Punk­ Punkto to pavadinimas Nr.

610a 611 612 613 614 615 616 617 618 619 620 620a 621 622 623 624 625 625a 626 626a 627 628 629 630 631 631a 632 632a 633 634 635 636 637 638 639 640 640a 641 642 643 644 644a 645 646 647 647a 648 649 650 651 652 653 654 655 656 657

2:

■ e ?x : x i - a

Nemajūnai ButrimSnys Gripiškės Aukštdvarys PanSšiškės Šklėriai Lygdiniai Marijdmpolis Akmeniškės Žemaitčliai Vištytis Vygrėiiai Gražiškiai Bartninkai Vilkabaliai Liudvinavas Daukšiai

Administracinis priklausymas rajonas

Vilniaus t)

,,

Vilkaviškio

Vlsalaukės Vištyčio Gražiškių

>>

,,

M »> »»

H tt

Kapsuko

657a 658 658a 659 660 660a 661 662 663 664 665 666 667 668 668a 669 670 671 672 672a 673 673a 674 674a 675 676 677 678 679 680 680a 681 682 683 683a 684 685 686 686a 687 688 688a 689 690 690a 691 692 693 693a 694 694a 695 696 697 697a 698

Bartninkų Rasių Meškučių Padovinio Gudelių

Gelčiai Ūdrijd Kriaunial Žagariai Pivašiūnai Onuškis Dusmenys Tiltai

apylinkė

Birštono Butrimonių Lielionių Ubiškių TSlkiškių Rūdiškių Paluknio RudaminSs

Prienų Alytaus Prienų Trakų

Punk- Punkto to pavadinimas Nr.

Alytaūs »>

Trakų »»

Trakų

KrSkialaukio Dubėnų, Luksnėnų PuniSs Pivašiūnų Onuškio Dusmenų Lieponių **

Maceliai Rūdninkai Jašiūnai Dainava Tabariškės Liubavas Kalvarijd Želsva Krosna Simnas Miroslavas Alytus Alovė Daugai Genionys Pūčkornės Valkininkai Gudeliai Šalčininkėliai Kurmelionys Salapėraugis Navininkai Rudamind Bafčiai Meteliai

VarėnSs Šalčininkų2 Vilniaus Šalčininkų Kapsuko

Lazdijų Alytaūs

VarėnSs

Valkininkų Rūdninkų Jašiūnų Medininkų Turgelių Liubavo Liudvinavo Naujienos KrosnSs Simno, Verebiėjų Sdntaikos Domantonių Luksnėnų Alovės Daugų Pavarėnio Jakėnų Valkininkų ,,

Šalčininkų

Kapsūko Kapsuko Lazdijų tt tt

Daučiūnų Šalčininkėlių Akmenynės Liubavo Sangrūdds RudaminSs Veisiejų Žagariu

Jetuvių kalbos atlaso žemėlapiuose rajono centru nurodyta i. Tačiau LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

Meteliai Se liūnai

Administracinis rajonas

Lazdijų M

M

tt

Nemunditis Ilgininkai

Alytaūs VarėnSs

»t

tt

Druckūnai Akmu5 Čebatoriai Kuršiai Kaniūkai Šalčininkai Dailidės Daulėnai

it

,,

tt

Miežionys Maciūčiai Vingrėnai Šventežeris

tt it t tt

Šalčininkų tt tt

tt tt

Lazdijų >>

„

tt

Avižieniai

tt

„

tt

Seirijai

tt

,,

tt

Savilionys Nedingė Perloja Varėna Vydėniai Vėžionys

Alytaūs VarėnSs it „

Šalčininkų

M

Eišiškės Butrimonys Kučiūnai

» tt

Lazdijų

M

Veisiejai Jovaišiai Leipalingis

y> 1» M

1»

tt

Liškiava Merkinė

VarėnSs

n

tt

PuvSčiai Kaniava

M

tt tt

,,

Daūgidonys Sapiegiškiai Kapčiamiestis

Šalčininkų Lazdijų ii

„

»

Druskininkai

VarėnSs >>

Mašnyčios Darželiai Marcinkonys

1» 1> tt

„

„

Rudnia

tt

1972 m. rugsėjo 20 d. įsaku perkeltas į pavadintas visas rajonas.

16

Punk­ to Nr.

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

698a Rudnia 698b I I 699 Dubičiai 699a i t 700 Macevičiai

I Ia II Ila III IV IVa IVb V Va VI

Breslaujá ,, Apsas ii

Kamojys Gervėčiai

rajonas

apylinkė

Varėnos ))

Dubičių, Kaniavos Kaniavos Dubičių

it

it

Lazdijų

Panemunės

»»

Breslaujos ,, ,, ,, Pastovių Astravo ii

it

Lazunai ,, Varanavas

a Yvijos ii

Varanavo

Punkto Nr.

701 702 703 704

I Seinų2

2. L ie tu v iu k. atla sa s, II t.

Lipliunai Ratnyčia Šklėriai Kabeliai

B A L T A R U S I J O S

TSR

VIa VIb VII VIII VHIa VHIb IX IXa X XI XII

Varanavas Nevašiai Nočia Rodūnia

L E N K I J O S XIII I Pünskas

Administracinis priklausymas Punkto pavadinimas

rajonas

apylinkė

Lazdijų Varėnos 1»

Panemunės Ratnyčios Marcinkonių

>1

M

Varanavo

ii

Plikiai Pelesa it

Azierkai Gardino Nauji Giernykai Ščiūčino Zietela Zietelos (Dziatlovo) LR

TRANSKRIPCIJA

LKA II tome vartojama „Lietuvių kalbos atlaso me­ LKA II tome priebalsių minkštumas ne visada nuo­ džiagos rinkimo programos“ transkripcija, kuria užrašy­ sekliai žymėtas jų samplaikose, nes šiuo atveju nenuo­ ta beveik visa surinktoji medžiaga. Tik atskirais atvejais sekliai minkštumą yra žymėję ir daugumas medžiagos ta transkripcija kiek papildyta, kai kurie dalykai pakeisti rinkėjų. Visur taisyti ar išlyginti tuos nenuoseklumus ne­ (daugiausia taikantis prie techninių spaustuvės galimy- siryžta, nes lengvai galima suklysti — atskirose tarmėse bh})- Šia transkripcija paprastai pateikiami atskirų tar­ priebalsių samplaikos minkštinamos nevienodai, plg. mių ar šnektų pavyzdžiai, o apibendrinti, t. y. daugeliui telšiškių žemaičių a'lksn’ė• ~ alksniai, vd'Ik t?s ir šiauri­ įvairių tarmių tinkantys, pavyzdžiai Atlaso II tome patei­ nių vakarų aukštaičių ai'k's'n'ei, val'k't'is. Dažniausiai kiami literatūrinės kalbos rašmenimis. daugelyje šnektų neryškiai girdimas priebalsių samplaiko­ Pagrindiniai šiame tome vartojamos transkripcijos se esančių (bet ne tiesiog prieš priešakinį ar supriešakėjusį dalykai : balsį) gomurinių k, g bei lūpinių b, p, m minkštumas, 1. Balsių ilgumas žymimas tašku dešinėje raidėspvz., s'kr'is't' / s'k'r'is't', kum'p'is / kum'-p'is. pusėje. Taškas aukštai rodo, kad balsis yra ilgas, pvz., Kai prie pavyzdžio nurodoma daugiau gyvenamųjų a', i•; taškas žemai rodo, kad balsis yra pusilgis, pvz., punktų, kuriuose priebalsių minkštumas įvairuoja, jų a., i .. Kirčiuotų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių sandų minkštumas žymimas apibendrintai. (dėmenų) ilgumas LKA medžiagos rinkėjų žymėtas ne 4. Priebalsių kietumas atskiru ženklu nežymimas. visais atvejais ir nelabai nuosekliai. LKA II tome ilgu­ Jį rodo po priebalsio einantis užpakalinės eilės arba mas žymėta: a) tvirtapradžių dvibalsių ir dvigarsių pir­ suužpakalėjęs priešakinės eilės balsis, pvz., dzūkų, rytų mojo sando (išskyrus žem. ei, ou < ie, ūo), pvz., d’uga / ir vidurio aukštaičių Id'sam ~ lesame, ll'k t' / ll'kc' ~ tvug, b’&ržas / be'ržos, d’l.rba į d'rrba į dęrb; b) tvir- ¡ėkti, dzūkų ir rytų aukštaičių sd'ulbr / sd'ulbi. ~ saulę. tagalių dvibalsių ir dvigarsių pirmojo sando, kai ant jo 5. Priebalsių aspiruotumui žymėti vartojamas at­ koncentruojamas visas balso spūdis, pvz.,pe'ik „peikia“, virkščias kablelis, rašomas dešinėje raidės pusėje aukš­ k'vr'v'is / k'ę'rvęs, skaud'd'u ~ skaudžiau. Kitais at­ tai, pvz., d'ė't' ~ dėti, š&k' ~ šok arba šoka. Tačiau vejais kirčiuotų dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių sandų il­ aspiruotumas žymimas ne visur nuosekliai, paprastai tik gumas žymimas tiktai tada, kai apie juos specialiai kal­ ten, kur jis užfiksuotas LKA medžiagos rinkėjų. bama. 6. Siaurinėse rytų aukštaičių (daugiausia MūšSs upy­ 2. Užpakalinės eilės balsių supriešakėjimas atskirai no) šnektose priebalsiai m, n, 1, r, kartais ir v, nukritus nežymimas — tai rodo priešais esantis minkštas prie­ ar iškritus po jų ėjusiems balsiams, yra tariami beveik balsis. atskiru skiemeniu. Šie s k ie m e n in ia i priebalsiai žy­ 3. Priebalsių minkštumas, kurio skirtingus laipsniusmimi apačioje rašomu ratuku, pvz., dd'ktaĮ-s ~ dakta­ be eksperimentinės fonetikos priemonių sunku nusta­ ras, kal'n'e-Į's' ~ kalnelis. tyti, žymimas vienodai — ženklu ', rašomu dešinėje rai­ 7. Tų pačių šnektų beveik visiška galūnės balsio dės pusėje aukštai, pvz., d'eg'i, č'a 'u d 'tt' ~ čiaudėti. redukcija po priebalsių žymima apostrofu, pvz., k a r f ~ Tarmėse priebalsių minkštumas įvairuoja prieš priešaki­ kartu, p'r'ępra't’s ~ pripratus, š'ęf'md ”s' ~ širdis. nės eilės balsius. Šiaurės vakarų žemaičių šnektose (Kre­ 8. Vienbalsėti ėmę dvibalsiai ie, uo žymimi: a) ‘e, tinga, Mosėdis 40, Skuodas) priebalsiai minkšti būna prieš uo, jei jie artimesni balsiams ė- (e-), o\ pvz., kai kurių i, r, ie, o prieš e, ę, ei, išskyrus k, g, š, ž, l, č, dž, tariami šiaurinių vakarų aukštaičių du6nkub'il'is ~ duonkubilis, kiečiau (pvz., mėt ~ meta, veri?s ~ vinis, pęiva ~ pie­ šnenkar't'e ~ šienkartė; b) ie, u°, jei jie artimesni bal­ va); klaipėdiškiai kietesnius („vidurinius“) priebalsius, išskyrus k, g, 1, taria prieš visus priešakinės eilės balsius. siams r , u \ pvz., BTSR Zietelos lietuvių d'iena, dū°k. Dvibalsėti ėmę balsiai ė-, o• žymimi 'e, uo, pvz., kai Perėjimas prie kietesnių priebalsių tarimo, ypač šiaurės kurių dzūkų ir priedzūkio Šnektų bnėga, muot'ina. vakarų žemaičių šnektose, yra laipsniškas ir turimais 9. Silpnai girdimi, vad. murmamieji žodžio galo duomenimis nurodyti tikslesnę skiriamąją izofoną ne­ balsiai žymimi maža pakelta raidele, pvz., žemaičių įmanoma.

18

dounininkų brūoi'ls ~ brolis, gefn“ ~ gano, žūol?s ~ žolės. 10. Priegaidės žymimos tiktai kirčiuotų skiemenų. Jų ženklai: a) tvirtapradės (stumtinės) priegaidės — akūtas ('), pvz., a’ukštas; b) tvirtagalės (tęstinės) — cirkumfleksas ( ~), pvz., vaikas (kur šios priegaidės balso spūdis tenka abiem dvigarsio sandams, dedami du priegaidės ženklai — ant abiejų sandų, pvz., pietinių dūnininkų ir kai kurių vakarų aukštaičių va.i.kas); c) vi­ durinės — maža s raidė (s), pvz., šiaurinių vidurio aukš­ taičių v'i.sas, dadininkų s'ę.n'i.s ~ senis; d) kirstinės — maža z raidė (z), pvz., kai kurių rytų aukštaičių lab'ę „labai“ ; e) laužtinės — stogelio formos ženklas (~), pvz., žemaičių matei’ „matai“. Trumpo kirčiuoto skie­ mens balsis žymimas gravio (5) ženklu, pvz., kas, v'įsas. 11. Šalutinis kirtis dabartinėse lietuvių kalbos tar­ mėse paprastai būna tik po pagrindinio kirčio. Jis atskiru ženklu nežymimas, nurodoma tiktai tą kirtį turinčio skie­ mens priegaidė, pvz., žemaičių naga’ ~ nagai. Atskiri garsai, kurių tarimas nesiskiria nuo literatū­ rinės kalbos tarimo, žymimi Ik. vartojamais ženklais, pvz., bala, la’šas, d'id'el'is, lū’pa. Be įprastinių Ik. ženklų, dar vartojama: a — pūstinis (redukuotas) a, yra tiktai trumpas, pvz., kai kurių rytų aukštaičių c'vuga ~ auga, ka’lnas ~ kalnas. d — a su didesniu ar mažesniu o atspalviu, pvz., kai kurių rytų aukštaičių ir rytų dzūkų ž&’d'i.s ~ žodis. m — platesnis už e balsis, tariamas su didesniu ar ma­ žesniu u atspalviu, pvz., vakarų aukštaičių d'&’dam ~ dedame. 3 — redukuotas įspraustinis e, dažniausiai pasitaikantis Mūšos upyno šnektose, pvz., af'k'dl's' ~ arklys. 9 — į vidurinę eilę atitrauktas e, pasitaikantis po depalatalizuotų priebalsių kai kuriose dzūkų šnektose, pvz., Rimšės Ih.das ~ ledas, taku ~ teku. e — po depalatalizuotų priebalsių į vidurinę eilę ati­ trauktas ė, pvz., Is’k'ė’ ~ lėkė, se’me’ ~ sėmė. Su­ trumpėjęs šis balsis yra kiek redukuotas, virtęs

2»

ę

ę

i i

be

į o

o

ii v

u

tarpiniu tarp e ir bi, pvz., Mūšos upyno lęk’i.rps ~ lėkimas, vaikę ~ vaikai. Atskiru ženklu visur nežy­ mimas dėl techninių spaustuvės ribotų galimybių. — siauras neįtemptas balsis, tarpinis tarp i ir e, pvz., kai kurių žemaičių k'ęt? ~ kiti, ž'ę.n“ ~ žino, s'k'ę’s 't't ~ skęsti, Mūšos upyno šnektų c'rug'ę ~ augę, jaūt'ęs' ~ jautiesi. — siauresnis ir labiau įtemptas už ę, pasitaikantis kai kuriose žemaičių dounininkų šnektose, pvz., m'ę.d'ls ~ medis, m'ėdi'&s ~ medžius, p'ę’U'1 ~ peilį. — neįtemptas, platesnis už Ik. i, turimas žemaičių dūnininkų šnektose, pvz., jis, k'it'i. — redukuotas, neįtemptas, labai atviras i, turimas kai kurių rytų aukštaičių šnektų, pvz., l'm o ji ~ ly­ noja, v'is'i ~ visi, ž'ir'ė’k ~ žiūrėk, — artimas rusų kalbos bi, pvz., kai kurių rytų aukš­ taičių ir dzūkų kum'elū ~ kumelė, p'e’lbv į p'ė’Ibi. ~ pelę. Dėl techninių spaustuvės ribotų gali­ mybių tuo ženklu žymimas ir tarpinis tarp u ir i bal­ sis, pasitaikantis ne tik po l, bet ir po kitų depalata­ lizuotų priebalsių paprastai kai kuriose dzūkų šnek­ tose, pvz., rūta ~ rita, ž ū ’dzbį ~ žydi. — tarpinis tarp i ir j garsas, pvz., kai kurių žemaičių šnektų iies't'e ~ ėsti, rytų aukštaičių iir ~ ir. — silpniau labializuotas, neįtemptas o su didesniu ar mažesniu a atspalviu, pvz., rytų aukštaičių rotininkų r5’tas į ro.tas ~ ratas, Mūšos upyno šnek­ tų mato ~ matau, v'bšt’ ~ višta, — siauras, neįtemptas, tarpinis tarp o ir m balsis, pvz., kai kurių žemaičių bę.v“ ~ buvo, kd’s'n'is, Mūšos upyno šnektų kod'ej's' ~ kuodelis, žo’s"s' ~ žąsis. — neįtemptas, platesnis už Ik. u, turimas žemaičių dūnininkų šnektose, pvz., suka ~ suko, tu. — redukuotas, neįtemptas, labai atviras, menkai la­ bializuotas u, turimas kai kurių rytų aukštaičių, pvz., da’rbvs ~ darbas, pvr'v'i’nvs ~ purvynas, kvji’t'e ~ kojytė. — tarpinis tarp m ir v garsas, pvz., pačių šiaurinių vakarų aukštaičių t'ė’us, kai kurių žemaičių šnektų uūož’i’s ~ ožys.

K O M E N T A R A I

VOKALIZMAS KAMIENO KIRČIUOTAS a (Žemei. nr. I)1

ploto šiaurrytinėje dalyje, pvz., vanaga ~ vdnagą, š'ep'et'i ~ šepetį 401, kadug'u ~ kadugio 437, dpuš'is „epu­ šės“, i d'ėš'in'e ~ į dešinę 440, vakars (rt.), d'r'febul'is ~ drebulės 469, ragana, n'ėmuna ~ Nemuną, s'v'ėt'imus ~ svetimus 495, apvalas „apskritas“ 5157. Žemaičių tarmėje dėsningų kirčiuotų a, e neilginimo atvejų yra daugiau. Visame plote a, e nepailgėją nukritus ar iškritus galūniniam a, pvz., lak ~ laka, rac ~ ra­ tas, l ’ėc ~ iSdas, v1ed ~ veda 15, bac ~ badas, laš ~ laša, d'ėd ~ deda, r'ėc ~ retas 102, s td.c „stačias“, neš ~ neša 154, ždd ~ žada, v'ėž ~ veža 251, t'r’ėts

Vietoj kirčiuoto žodžio kamieno a kitas balsis dėsnin­ gai turimas tik rotininkų šnektose2. Jose tas a atliepiamas ne visur vienodai: ryškiausiai vietoj kirčiuoto a tariamas silpnai labializuotas, neįtemptas o su tam tikru a atspal­ viu (pvz., o.data3 ~ adata, rodai ~ ratai) vakarinėje ploto dalyje ir nebe taip aiškiai — rytinėje. Perėjimas nuo vakarinių šnektų o į rytinių šnektų d ir nuo pastarojo į gryną a yra labai laipsniškas. Kai kuriose pietinės roti­ ninkų dalies šnektose (343, 375, 411) baisis o šiek tiek diftongizuojamas, pvz., "or'kl'i ~ arklį 375. Be žemėlapyje nurodomo ploto4, taip pat užr. o. 1 Čia nekartografuojami žodžio kamieno kirčiuoto a, esančio 147b, o. paprastai taria senimas — 177; užr. d. 146, tarp priebalsių n, m, kokybiniai tarminiai atitikmenys. Tokios po­ 235 (|| o.), 305 (o. 305a), 342, a (||a.; kirčiuoto a virtimas į zicijos savybinio įvardžio mano kirčiuotas a kartografuotas že­ mei. nr. 2; kitų žodžių, pvz., kamanė, namas, kirčiuoto a karto­ o. ar d. nenuoseklus), am482, 507. grafavimui LKA medžiagos rinkėjai nėra užrašę pakankamai Ne rotininkų plote o kartais užrašytas atskiruose medžiagos. žodžiuose, pvz., o.č'u || d.c u 209, bosas „basas“, papo'sa­ 2 Kirčiuotas a šiose šnektose kartais turimas naujuose, pa­ kas „papasakos“ 509, o.v'i „avį“, go.ktai 523, o.r'e. prastai iš Ik. atėjusiuose žodžiuose, pvz., ba.l'o. „baliaus“ 115, „arė“, bo.s't'e.s „bastėsi“, go.las, ko.ra. „karo“ II. darba.d'ien’i.s 86, la.bas vi.karas 84, 118, 144a, 236, 238, 410a, Kai kuriose žemaičių dounininkų, rytų aukštaičių p ’irma.d'ę.n’i.s 176a; dėl savybinių įvardžių tavo, savo kirčiuoto a tarimo žr. žemei. nr. 2 ir jo komentarus. bei dzūkų šnektose LKA medžiagos rinkėjų užfiksuotas 3 Vietoj kirčiuoto žodžio kamieno a tariamas a LKA medžia­ ne visai nuoseklus ilgo kirčiuoto žodžio kamieno a ta­ gos rinkėjų daugiausia žymėtas pusilgis, tik iš pietinių šnektų rimas su didesniu ar mažesniu o atspalviu. Toks tarimas (pvz., 376, 447 —9, 477) — ilgas. 4 Žemėlapyje nežymėtas rotininkavimas 87-ame gyv. punk­ daugiau būdingas jaunajai kartai: 94, 126 (pvz., sd'ka), senajai — 210, 241; iš esmės jis jau dėsningas — 125, te: LKA medžiagos rinkėjo nurodoma, kad Užūbalių kaimas o. dar netaria, bet apie 4 km į vakarus esą kaimai jau rotinin186, 309, nedėsningas — 315 —6, 349 —51.

KAI KURIE a, e NEILGINIMO ATVEJAI (Žemei. nr. I)5 Kirčiuoti a, e dėsningai ilginami (kaip ir Ik.) aukštai­ čių tarmėse (žemei. nr. 1 tokie dėsningai ilginami a, e nekartografuoti)6. Išimtis yra nedaugelis pažemaitės šnektų, kuriose kirčiuoti a, e neilginami prieš sutrumpintą galūnę, atsiradusią, iškritus ar nukritus balsiams a, e, jeigu tik nesusidaro antrinis dvigarsis, pvz., vdg „vagia“, žaps ~ žabas, l'cec ~ ledas, s 'ė k „seka“ 72, č'esndks, taks, d'r'ceb, š'n'ček 388, laps, kv'ėp „kvepia“ 426, bet g a'rs ~ garas, k'ed's' ~ kelias 48, g'drrs 388, stads 429. Be to, daugiaskiemenių vardažodžių trečiajame nuo galo (kartais sutrumpėjus vns. vardininko galūnei — antra­ jame nuo galo) skiemenyje kirčiuoti a, e vienur daž­ niau, kitur rečiau dar neilginami daugiausia veliuoniškių

20

kuoja. 5 Žemei. nr. 1 nekartografuota savybinių įvardžių, aukštes­ niojo laipsnio bei įvardžiuotinių būdvardžių, veiksmažodžio prieš­ dėlių ir dviskiemenės bendraties kirčiuotų a, e kiekybė. Dėl jos žr. žemei. nr. 2, 13, 14, 107 ir jų komentarus. 6 Čia visur kalbama apie senuoju, t. y. neatitrauktu pagrindi­ niu kirčiu kirčiuotus a, e, pvz., rašo, stalas, vakaras, geras, teka. Nekartografuoti pagrindiniu atitrauktiniu kirčiu kirčiuoti a, e visada yra trumpi, pvz., šaka 7, 104, šak‘‘ 12, 126, 289, šak' 24, 79, 109. Nekartografuoti ir Mūšbs upyno šnektų apibendrintu ka­ mieno kirčiu kirčiuoti a, e, pvz., a'poš'e 54, 108, a'puš'’s' 26, 77, d'r'd'bota 25, 55, 107, kurių ilgumas nesiskiria nuo tų pat šnektų senuoju kirčiu kirčiuotų a, e ilgumo. 7 Vienur kitur, pvz., 7, 2 1 - 2 , 37, 4 8 -5 0 , 7 2 -3 , atviro skie­ mens kirčiuoti a, e kartais dar nepailgėją išvestiniuose, ypač nau­ jesnės kilmės, žodžiuose, kai kuriuose skoliniuose, sudurtinių žo­ džių I komponente, a — būdamas sudurtinių žodžių jungiamuoju balsiu, ir pan., pvz., akl'is, kap'l'is, d'ėg'l'is, l'cepšas „išlepėlis“, naš'k'is „vagišius“, šndb'e „degtinė“, c'cektds „kuodas“, c'ėp'l'is „kalkių degimo krosnis“, kdt'p'ė’d'e, ratlan'k'is, l'ėc'p'ira „baltoji kielė“, m'&tpadž'ei „mediniais padais batai“, m’čsdžgal'is, p'irmagal'is, v'ilnakar'š'e.

Didžiojoje vakarų aukštaičių ir vakarų dzūkų šnektų dalyje, taip pat žemaičių donininkų šnektose šių įvardžių kirčiuotas šaknies balsis yra trumpas a : mano’ / mana / man“ I manu (dėl nekirčiuoto galūnės o’ likimo tarmėse plg. žemei. nr. 38 ir jo komentarus), tavo’ ..., savo’ ... {tao’, sao’ 607a, 627). Trumpą kirčiuotą šaknies balsį išlaiko ir dalis ryti­ nių bei pietrytinių žemaičių, tariančių tava, sava, bet vie­ toj mana — muna / muna (mona 101, 325). Šiose žemai­ čių pakraštinėse šnektose (pvz., 132, 258 —60, 294, 329, 393) šalia pastarosios formos neretai pasakoma ir forma mana. Taip pat ir forma muna greta formos mana kai kur pasitaiko dar už žemėlapyje nurodyto ploto (pvz., 386-7, 424-5). Didžiojoje aukštaičių šnektų dalyje kirčiuotas šių įvar­ džių šaknies balsis yra pailgintas iki pusilgio ar net il­ go. Kiek trumpiau jis tariamas žemėlapyje nurodyto ploto vakariniame pakraštyje ir paprastai ilgiau rytinėje dalyje, tačiau nustatyti tikslią ribą, kur tas balsis prade­ damas tarti ilgai, neįmanoma. Rotininkų šnektos pietinėje dalyje (į pietus maždaug nuo gyv. punktų 235 —236 —237 —273) visų trijų savybi­ nių įvardžių kirčiuotą šaknies a verčia o (dėl jo tarimo dar plg. p. 20): mo.no. / mo’no, to.vo. / to’vo, so.vo. / so’vo; šiaurinės šnektos paprastai tik įvardžio mano balsį a verčia o (užr. mo.no. greta md.no. 235), o įvar­ džių tavo, savo šis a išlieka, tik pailginamas: ta.vo., sa.vo. (|| .sd.vo. 236). Be žemėlapyje nurodyto ploto, vie­ toj mano dar taria mo.na. / mo.na (bet ta.va. / ta.va, sa.va. I sa.va) 503, 507. Žemaičiai vietoj įvardžio mano, kaip jau minėta, turi mimo, kurio kirčiuotas u išvirtęs į pailgintą o: mę.na / mo.n“ I mo’n“ {mo’rf forma būdingesnė žemėlapyje nu­ rodyto ploto šiaurinei daliai), o įvardžių tavo, savo visa­ me tame plote kirčiuotas a dažniausiai tariamas ilgai: td’va I ta’v“, sa’va / sa’v“. Tik paribiniuose gyv. punktuose visų šių įvardžių šaknies balsis kartais tariamas ir trum­ pai, pvz., mo.n“, ta’v“, sa’v“ || man“, tav“, sav“ 20, mona, tava, sava 321—3, 355 —6. Dalyje vakarų dzūkų šnektų įvardžių mano’, tavo’, savo’ I ma’no’, ta’vo’, sa’vo’ formos dažniausiai yra re­ tos, vartojamos daugiausia jaunų žmonių, o tradicinėje vartosenoje įprastos sutrumpėjusios tų įvardžių formos: ma, ta, sa 614, 677, 680, VIII (rt. dar ir 545) ar ma’, ta’, KAMIENO NEKIRČIUOTAS a sd’ 595, 601, 61 5 -7 , 63 2 -5 , 65 0 -1 , 662-70, 6 7 8 -9 , Nekirčiuotas žodžio kamieno a visose lietuvių kal­ 68 1 -2 , 6 9 0 - 1, 69 8 -9 , IVb, V I - IX , XI (retais atvejais bos tarmėse yra trumpas ir niekur nevirsta kitu garsu. dar pasitaiko: 508 —9, 525, 527, 543, 631, 661). Vienur kitur lietuvių kalbos ploto rytiniuose pakraščiuose (pvz.,

„trečias“ 325, raks ~ ragas, vag „vagia“, kv'ėp „kvepia“, t'ėk ~ teka 386. Tačiau visi žemaičiai dėsningai pailgina a, e, dėl galūnės sutrumpėjimo atsidūrusius antriniame dvigarsyje, pvz., gaiš / gaiš, g'ė’r / g'e-r „geria“. Siaurinė žemaičių tarmės dalis senuoju pagrindiniu kirčiu kirčiuotų a, e taip pat nėilgina, jei po jų žodyje būna ilgas ar pailgintas skiemuo su šalutiniu nukeltiniu kirčiu, pvz., lapa’ ~ lapai, matūom ~ matom, vė­ žei m ~ vežam 2, a p o . š ~ apušė, m'eta' ~ metai 18, 69, vaka’rs ~ vakaras, v'ėd'iem ~ vedėm 98, dr&nt „ariant“, ėsa-m ~ esam 190. Kaip matyti iš žemėlapio, paribinėse to ploto šnek­ tose a, e neilginami nenuosekliai. Be žemėlapyje nurodo­ mo ploto, a, e šiuo atveju kartais dar nepailginami 35 —6. Plote, kur a, e nepailgėją prieš ilgą skiemenį su nukeltiniu kirčiu, jie paprastai nepailgėją ir tada, kai tarp jų ir ilgo šalutinį kirtį tuiinčio skiemens yra dar vienas ar daugiau trumpų skiemenų, pvz., kd t’ęnou „katinui“, s'ės'er'ęi „seseriai“ 13 —4, 45, 98, 125, 157a, 186, 217 (užr. s'es'er’ęi), 250, šdl'in'i’nkou „šalininkui“ 31, pa­ vok ar'ie „pavakaryje“ 159, s'ės'er'ė- ~ seseriai 190, pėręnęmou „perinimui“ 216. Tačiau kai kuriose to ploto paribinėse šnektose a, e šiuo atveju LKA medžiagos rinkė­ jų yra užrašyti paprastai ilgi. Toks reiškinys užfiksuotas: 99—100 (kd’t'ęnou, pavd’sar'ou), 129 (kd’t'ęnou, s'e’s'er'ęi), 130 (kd't'ęnou), 131 {kd’t'ęnou, d'r'ė’b o iė ’), 160a {kd’t'ęnou, s'e’s'er'e’), 188 —9, 218 —20, 251 {pd’šarou). Išskyrus tą atvejį, kai a, e dėl galūnės trumpėjimo atsi­ duria antriniame dvigarsyje, šių balsių visai neilgina di­ džioji žemaičių donininkų dalis9. Be žemėlapyje nurodo­ mo ploto, labai dažnai, nors nedėsningai, kirčiuoti a, e nepailgėją pačiame šiaurrytiniame žemaičių dounininkų kamputyje tarp Vegerių (6) ir N. Akmenės, plg. akm'en'ls ~ akmenis, kakl“ ~ kaklą, lasa „renka“, mač'us’1, pasak“, pavasar’1 ~ pavasarį, ratu ~ ratų, vasar“, esat ~ esate, m'ėtu ~ metų, k'ėtur'^s ~ keturias 6, aš'ę „ašis“, av'ęžas ~ avižas, gav“ ~ gavo, krašt“ ~ kraštą, lakac „skara“, lap'ę ~ lapė, mata ~ mato, naktn ~ naktį, n'eprat'fs ~ nepratęs, paras“ ~ parašo, ragan“s ~ ra­ ganos, s'v'eikatas ~ sveikatos, šak'ęs ~ šakės, vcmaks ~ vanagas, k'ėtor'ds ~ keturius, kl'ėck“ „kukulį“, l'ėpnus ~ lėpnūs „išdidūs“, m'ėdu ~ medų 20. Rečiau tokie nepa­ ilgėję a, e pasitaiko gretimose vietose: 5, 19, 36.

BALSIS a ĮVARDŽIUOSE mano, tavo, savo (Žemei. nr. 2)

8 Pailgėjimas užfiksuotas tik atskiruose žodžiuose, pvz., la'mat“s „spąstai“ 247, g a i“~galą 249, pabuč'a’v“ ~ pabučiavo 283, ža'gai“ „šarka“ 317, pag'e'd“ ~ pagedo 284, stre’važuol'?s ~ ~ strevažolės 317, g 'e’r“ ~ gerą 352; kai kur (pvz., 283) pailgintą e kartais taria jaunosios kartos atstovai.

Kartografuojamas savybinių įvardžių mano, tavo, savo kirčiavimas (priegaidės), kartu parodant kirčiuoto balsio kiekybę bei kokybę.

21

315, 415, 420, 651, 666, 680, 682, 69 1 -2 , 69 8 -9 , V, IX, XII) vietoj mano, tavo, savo ar greta jų dažniau varto­ jami linksniuojami savybiniai įvardžiai mamas, mana, ta'vas, tava, sa-vas, sava. ATVIROS GALŪNĖS NEKIRČIUOTAS a