365 lietuvių kalbos veiksmažodžiai / 365 Lithuanian Verbs [2nd Revised edition] 998616639X, 9789986166399 [PDF]

Zitiervorschau

VIRGINIJA STUMBRIENĖ LORETA VILKIENĖ WILLIAM ROEBUCK

LIETUVIŲ KALBOS

veiksmažodžiai LITHUANIAN

verbs

VILNIUS 2008

UDK

808.82(075) St398

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduota

2002 07 05 Nr. 147

Bronius Dobrovolskis, Laimutė Kalėdienė, Gražina furgutavičiūtė

Recenzavo: doc. dr.

doc. dr.

foana Pribušauskaitė Kirčiavo dr. Rūta Buivydienė Viršelio dailininkė ir meninė redaktorė Nijolė Vilkišiūtė Mokslinė redaktorė

2-oji papild. ir patais. laida

ISBN 978-9986-16-639-9

© Virginija Stumbrienė, © Loreta Vilkienė,

2008

2008

©Nijolė Vilkišiiitė, dizainas, © „Tyto alba':

2008

2008

PRATARMĖ

Kad įvardytume aplink mus esančius daiktus ir žmones, vykstančius reiškinius, mokomės daiktavardžių. Sakome: KNYGA, MOKYTOJAS, ŠEIMA, NAMAS, DUONA, LIE­ TUS, SAULĖ, GĖLĖ, RUDUO, JŪRA, KELIAS. Kad pasaulis aplink mus pasidarytų ĮDOMUS, GERAS, DRAUGIŠKAS, JAUKUS, ŠILTAS, SPALVINGAS, mokomės būdvardžių. Kad ATVERSTUMĖTE knygą ir ją SKAITYTUMĖTE, kad mokytojas UŽRAŠYTŲ žodį lentoje, kad šeima vakare SUSIRINKTŲ prie stalo, kad tėvas PASTATYTŲ namą, kad ATSIRIEKTUMĖME duonos, kad lietus PRADĖTŲ LYTI už lango, kad po lietaus NUŠVISTŲ saulė, kad gėlės pavasarį PRAŽYSTŲ, kad ATEITŲ ir PRAEITŲ ruduo, kad jūra SUBANGUOTŲ, o kelias VINGIUOTŲ ir KVIESTŲ mus kelionėn - kad pa­ saulis aplink mus atgytų, mokomės veiksmažodžių. Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje mokydamos užsieniečius lietuvių kalbos, supratome, koks „kietas riešutėlis" mūsų mokiniams yra priešdėli­ niai veiksmažodžiai, kaip kartais būna sunku surasti dvikalbių žodynų, pateikiančių pagrindines veiksmažodžių formas, kaip ilgai mokiniams tenka laužyti galvas, kurį linksnį - galininką ar kilmininką, o gal įnagininką (myliu mamą, laukiu mamos, džiau­ giuosi mamos laišku) - valdo veiksmažodis, kaip rašyti grfš, bėgs, bėk, džiaugčiausi ir pan„ kaip padaryti vieną ar kitą asmenuojamąją ar neasmenuojamąją veiksmažodžio formą, kaip sukirčiuoti. Kad būtų lengviau mokytis lietuvių kalbos veiksmažodžių, sumanėme parengti šią knygą. Kiekvienam veiksmažodžiui ketinome skirti po puslapį, tačiau kai kuriems prireikė daugiau vietos. Stengėmės pateikti kuo išsamesnių žinių apie 365 veiksmažodžius. Įvade paaiškinome asmenuojamųjų ir neasmenuojamųjų formų darybą. Pagrindines veiksmažodžių reikšmes į lietuvių kalbą išvertė Williamas Roebuckas, 1997-2002 metais dirbęs Lietuvoje ir VU Lituanistinių studijų katedroje mokęsis lietuvių kalbos. Beje, jis pirmasis iš mokinių pasigedo lietuvių kalbos veiksmažodžių žinyno ir paragino jį parengti. Kodėl 365? Taip žaismingiau, linksmiau. Kasdien po vieną veiksmažodį! Tikimės, kad ši knyga padės perkrimsti kietą lietuvių kalbos veiksmažodžių riešutėlį. Nuoširdžiai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie knygos rengimo ir leidimo: doc. dr. Laimutei Kalėdienei, doc. dr. Broniui Dobrovolskiui, PPRC Valstybinės kalbos skyriaus vyr. metodininkei Gražinai Jurgutavičiūtei - už knygos recenzijas, VU Baltų filologijos katedros dėstytojai dr. Rūtai Buivydienei - už sukirčiuotas veiksmažodžių formas, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Irenai Raščiuvienei - už pagalbą rengiant knygą leidybai, VU Lituanistinių studijų katedros dėstytojai Joanai Pribušauskaitei - už pastabas ir patarimus, VU Lituanistinių studijų katedros darbuo­ tojai Linai Blauzdavičiūtei - už pagalbą tvarkant rankraštį, VU Fizinių ir biomedicinos mokslų anglų kalbos katedros dėstytojai Valerijai Rubavičienei - už įvado dalies apie neveikiamosios rūšies dalyvius ir sudėtinius laikus vertimą. Virginija Stumbrienė, Loreta Vilkienė

5

365 LITHUANIAN VERBS

l am very pleased to have played a part in the production of this book. When l began to study Lithuanian, l was surprised to find that there was no such thing as a dictionary devoted solely to verbs. Most other european languages have such a book. It is time that Lithuanian had one too. Our aim was to put everything a student needs to know about a particular verb on one page. We didn' t always succeed. Lithuanian verbs and the prefixes which attach to them are one of the great riches of the language. They allow a Lithuanian speaker to express himself in many cases more precisely and more concisely than does English. The student has to learn when to use a verb in its basic form and when to use it with a prefix. The general rule is that a verb is used in its basic form when the action being described is incomplete, or when the emphasis is on the action itself, rather than its result. For example: fis laukė savo brolio (He was waiting for his brother) or fi eina gatve (She is walking along the street).

A verb with a prefix indicates either a completed action or the firm intention to get a result. For example: Prašom palaukti manęs (Please wait for me) or fis įėjo į parduotuvę (He went into the shop ) . There are occasions when either form is acceptable: Praėjusią savaitę jis mirė and Praė­ jusią savaitę jis numirė. Both mean: Last week he died. Another example: the sentence l will call you tomorrow can be translated either as Aš jums skambinsiu rytoj, or Aš jums paskambinsiu rytoj. In this book the first prefix given for a verb is the one which is used most commonly. It normally indicates simply that the action is complete. For example: rašyti is the infinitive of the verb which means to write. The basic prefix used with rašyti is pa-: parašyti is best translated as to have written. Hence: fis rašė laišką means He was writing a letter, emphasi­ zing the process of writing, whereas fis parašė laišką means He wrote a letter indicating that he has finished it. We then list some of the other prefixes which can be used with the verb. They all indi­ cate a completed action, but each gives an altered meaning. For example: perrašyti means to rewrite.

Sometimes a prefix changes the meaning of a verb altogether. In these cases the verb in question has been given its own separate page. For example: dėti means to put, but padėti means to help and has its own page. The use of prefixes with verbs of motion is straightforward: į- always means movement into, iš- always movement out of or away from, per- movement across, pra- movement past or by and so on. The prefix pa- usually indicates a simple completed action: fis parašė laišką (He wrote a letter), but it can also mean to do something a little bit, as in: fis pamiegojo, meaning He slept for a little while, and fis pavažiavo meaning He drove a bit further. Each prefix has its idiosyncracies. It is up to the student to learn them and also to learn which case (Genetive, Dative, Accusative or Instrumental) must follow which verb. The examples in our book are designed to illustrate this. ln selecting and translating the examples our priority has been to make the correct usage clear. ln many cases this has meant that our translations are not literal; our aim was to take simple Lithuanian sentences and find English equivalents for them which sound natural to an english ear. William Roebuck

6

ĮVADAS

Ši knyga skiriama tiems, kurie supranta angliškai ir mokosi lietuvių kalbos. Ji padės su­ sidoroti su sunkumais, kai reikia pasidaryti ar suprasti tam tikrą veiksmažodžio formą, pavartoti ją sakinyje. Knygoje atrinkti 365 dažnai vartojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai ir pateikta jų formų sistema. Čia yra: pagrindinės veiksmažodžio formos ir jų vertimas į anglų kalbą; asmenuojamosios veiksmažodžio formos; nuorodos, kuriuos linksnius valdo aptariamas veiksmažodis; valdymo atvejus paro­ dantys sakiniai ir jų vertimas į anglų kalbą; priešdėliai, kuriuos dažniausiai prisijungia aptariamas veiksmažodis, priešdėlinės vartosenos pavyzdžiai ir jų vertimas į anglų kalbą; dažnai vartojamos neasmenuojamosios veiksmažodžio formos. Kalbant, klausant, rašant ar skaitant reikia suprasti daug įvairių veiksmažodžių, sudaryti reikiamas jų formas. Todėl toliau šiame įvade aptariama lietuvių kalbos veiksmažodžių sistema, parodoma, kaip padaromos įvairios formos, ką jos reiškia. •

•

•

•

•

LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODIS

Lietuvių kalbos veiksmažodis yra savarankiška kalbos dalis, kuri reiškia: Veiksmą statyti namą važiuoti rašyti laišką valytis dantis ir pan.

Būseną jausti turėti duonos lyti džiaugtis ir pan.

Pagal reikšmes ir jas atitinkančius formos ypatumus lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tranzityvinius ir intranzityvinius. Tranzityviniai veiksmažodžiai pasako ak­ tyvių subjektų veiksmus, kurie nukreipti į tam tikrą objektą, pvz., rašyti, piešti, statyti, au­ ginti. Paprastai tranzityviniai veiksmažodžiai prisijungia galininko linksnio vardažodį, pvz., rašyti laišką, auginti gėles. Tačiau jei toks veiksmažodis yra su priešdėliu ne-, vardažodis greta jo jau bus kilmininko linksnio, pvz., nerašyti laiško, neauginti gėlių. Intranzityviniai veiksmažodžiai, pvz., eiti, miegoti, sėdėti, nėra reikalingi kokių nors objekto linksnių. Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias formas.

Asmenuojamosios formos yra šios: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji nuosakos; trys asmenys; du skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita. Neasmenuojamosios formos - tai veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai. Šios formos gali būti vyriškosios arba moteriškosios giminės, linksniuo­ jamos arba visai nekaitomos. Kai kurie lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi sangrąžos dalelę -si (-s). Sangrąžiniais veiksmažodžiais reiškiamas: 1. tarpusavio veiksmas, pvz., kalbėtis, pyktis; 2. veiksmas, nukreiptas į save, pvz., praustis, šukuotis; 3. padėties kitimas erdvėje, pvz., stotis, sėstis; 4. būsenos kitimas, pvz., kankintis, žemintis; •

•

7

5. veiksmas savo naudai, pvz., pirktis, neštis; 6. savaiminis veiksmas, pvz., baigtis, suktis. Kai kurie veiksmažodžiai gali būti tik sangrąžiniai, pvz., juoktis, domėtis, elgtis, di­ džiuotis ir pan. Kiekvienas lietuvių kalbos veiksmažodis pasako arba veiksmo procesą, arba rezultatą, kitaip tariant, kiekvieną veiksmažodį galima priskirti eigos arba įvykio veikslui. Eigos veikslo reikšmė būdingiausia nepriešdėliniams veiksmažodžiams, pvz., kalbėti, eiti, lyti, augti, o įvykio veikslo - priešdėliniams, pvz., pakalbėti, nueiti, palyti, užaugti. Ttf:SIOGiNg NUOSAKĄ�

Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmuo. Kitos formos yra padaromos iš šių. Todėl mokantis reikėtų įsidėmėti visas tris pagrindines veiksmažodžių formas. Veiksmažodžių tiesioginė nuosaka turi keturis vientisinius laikus. l. Esamasis laikas gali reikšti: kalbamuoju momentu vykstantį veiksmą, pvz.: •

Aš rašau laišką. •

nuolat vykstantį ar pasikartojantį veiksmą, pvz.: Š i vaistinė dirba naktimis.

•

veiksmą, kuris greitai įvyks, pvz.: Rytoj važiuoju prie ežero .

Asmenavimas •

•

•

Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi -a arba -ia: aš kalbu, klausiu kalbame, klausiame mes tu kalbi, klausi kalbate, klausiate jūs jis, ji kalba, klausia jie, jos kalba, klausia Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi -i: aš galiu mes galime tu jūs gali galite jis, ji gali jie, jos gali Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi -o: aš rašau mes rašome tu rašai jūs rašote jis, ji rašo jie, jos rašo

Sangrąžinių veiksmažodžių esamojo laiko formos: veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę -si baigiasi -a arba -ia: aš perkuosi, džiaugiuosi mes perkamės, džiaugiamės tu perkiesi, džiaugiesi jūs perkatės, džiaugiatės jis, ji perkasi, džiaugiasi jie, jos perkasi, džiaugiasi •

8

•

•

veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę -si baigiasi -i: aš tikiuosi mes tikimės tu tikiesi j ūs tikitės jis, ji tikisi jie, jos tikisi veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę -si baigiasi aš rašausi mes rašomės tu rašaisi j ūs rašotės jis, ji rašosi jie, jos rašosi

-o:

2. Būtasis kartinis laikas gali reikšti: •

vienkartinį praeities veiksmą, pvz.: Vakar buvau kine.

•

pasikartojantį praeities veiksmą, pvz.: Kiekvieną vasarą mes važiavome prie juros.

Asmenavimas •

•

Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi aš kalbėjau mes kalbėjome j ūs kalbėjai kalbėjote tu jis, ji kalbėjo jie, jos kalbėjo Veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma baigiasi -ė: aš mes rašėme rašiau jūs tu rašei rašėte jis, ji rašė jie, jos rašė -o:

Sangrąžinių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formos: veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę -si baigiasi aš kalbėjomės kalbėjausi mes j ūs kalbėjotės tu kalbėjaisi jie, jos kalbėjosi jis, ji kalbėjosi veiksmažodžiai, kurių 3 asmens forma prieš sangrąžos dalelę -si baigiasi -ė: mes rašėmės aš rašiausi jūs rašėtės rašeisi tu jie, jos rašėsi jis, ji rašėsi

-o:

•

•

3. Būtasis dažninis laikas reiškia įprastinį

ir pasikartojantį praeities veiksmą, pvz.:

Vaikystėje labai mėgdavau žaisti lauke.

Šis laikas padaromas iš bendraties su priesaga -dav-, pvz.: kalbėt\ + -dav- + -o kalbėdavo klaust\ + -dav- + -o klausdavo rašyt\ + -dav- + -o rašydavo =

=

=

g

Asmenavimas

Visų veiksmažodžių būtojo dažninio laiko asmenų formos padaromos vienodai: rašydavome mes rašydavau aš rašydavote jūs rašydavai tu jie, jos rašydavo jis, ji rašydavo Visų sangrąžinių veiksmažodžių būtojo dažninio laiko asmenų formos padaromos taip pat vienodai: mokydavomės mes mokydavausi aš mokydavotės jūs mokydavaisi tu jie, jos mokydavosi jis, ji mokydavosi •

•

4. Būsimasis laikas reiškia

ateityje vyksiantį veiksmą, pvz.:

Rytoj eisiu į svečius.

Šis laikas padaromas iš bendraties su priesaga -s-, pvz.: kalbėt\ + -s kalbės klaust\ + -s klaus vežt\ + -s veš nešt\ + -s = neš zyzt\ + -s zys rašyt\ + -s rašys lis + -s lyt\ =

=

=

=

=

=

-s,

Atkreipkite dėmesį: nors veiksmažodžio bendraties kamienas gali baigtis raidėmis -š, -z ar -ž, būsimojo laiko formų kamiene bus tik -s ar -š, pvz.: klausti - klaus nešti - neš zyzti - zys vežti - veš

Asmenavimas

Visų veiksmažodžių būsimojo laiko asmenų formos padaromos vienodai: rašysime aš rašysiu mes jūs tu rašysite rašysi jis, ji rašys jie, jos rašys Visų sangrąžinių veiksmažodžių būsimojo laiko asmenų formos padaromos taip pat vienodai: aš mokysimės mokysiuosi mes jūs mokysiesi mokysitės tu jis, ji mokysis jie, jos mokysis •

•

10

Šia nuosaka reiškiama kalbančiojo asmens valia: liepimas, raginimas, įsakymas ir pan., pvz.: Kalbėkite lėčiau! l

ir 2 asmens formos padaromos iš bendraties su priesaga -k-, pvz.: kalbėt\ + -k kalbėk =

Asmenavimas •

Visų veiksmažodžių liepiamosios nuosakos asmenų formos padaromos vienodai: mes kalbėkime aš tu kalbėk jūs kalbėkite jis, ji tegu kalba jie, jos tegu kalba

Liepiamosios nuosakos 3 asmens forma sutampa su tiesioginės nuosakos esamojo laiko forma, be to, pridedama dalelytė tegu. Visų sangrąžinių veiksmažodžių liepiamosios nuosakos formos padaromos vienodai: mokykimės aš mes jūs mokykitės tu mokykis jie, jos tegu mokosi jis, ji tegu mokosi

3 asmens •

Ši nuosaka reiškia veiksmus, kurie galėtų įvykti arba kurie yra pageidaujami, pvz.: fie norėtų čia pabūti ilgiau.

Formos padaromos iš bendraties su priesaga -t-, ji prieš galūnę -iau virsta -č-: mes kalbėtume l kalbėtumėme aš kalbėčiau kalbėtum jūs kalbėtute l kalbėtumėte tu jie, jos kalbėtų jis, ji kalbėtų Daugiskaitos l ir 2 asmens formos gali būti ilgesnės arba trumpesnės. Visų sangrąžinių veiksmažodžių tariamosios nuosakos formos padaromos vienodai: mokytumės l mokytumėmės mes aš mokyčiausi mokytutės l mokytumėtės jūs mokytumeisi tu jie, jos mokytųsi jis, ji mokytųsi N�ASMENUOJA�OS�" ps VEIKS�A�į)D�t� .FO�MOS Dalyviai

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai padaromi iš tiesioginės moj o laiko 3 asmens. Vyriškosios giminės formos padaromos taip:

kalb� myl\ sak�

+ + +

-ąs l -antis -įs l -intis -ąs l -antis

=

=

=

nuosakos esa­

kalbąs l kalbantis mylįs l mylintis sakąs l sakantis 11

Daugiskaitos galūnės: -ą l -antys, -į l -intys, pvz., kalbą l kalbantys, mylį l mylintys, saką l sakantys Moteriškosios giminės formos atitinkamai baigiasi -anti, -inti, pvz„ kalbanti, mylinti. Daugiskaitos galūnės: -ančios, -inčios, pvz„ kalbančios, mylinčios. Sangrąžinės formos dažniausiai padaromos su priešdėliu be-: be- + mokosi + -antis besimokantis be- + mokosi + -anti besimokanti Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė - -ą l -antys, -į l -intys, pvz„ besimoką l besi­ mokantys, besimylį l besimylintys; moteriškoji giminė -ančios, -inčios, pvz., besimokan­ .

=

=

-

čios, besimylinčios.

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai pasako, koks yra žmogus ar kita gyva būtybė, reiškinys, daiktas ir pan„ pvz.: Dainuojanti moteris patiko visiems. Medžiojantis vilkas labai pavojingas. Žmonės žiūrėjo j besileidžiančią saulę . A n t stalo gulinti knyga yra mokytojo.

Veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyviai padaromi iš tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 3 asmens. Vyriškosios giminės formos padaromos taip: kalbėj� + -ęs kalbėjęs sak� + -ęs sakęs =

Daugiskaitos galūnė -ę, pvz., kalbėję, sakę. Moteriškosios giminės galūnės atitinkamai: -usi, -iusi, pvz„ kalbėjusi, sakiusi. Daugiskaitos galūnės: -usios, -iusios, pvz„ kalbėjusios, sakiusios. Sangrąžinės formos padaromos taip: mok�si + -ęs mokęsis mok�si + -ius mokiusis =

Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė -ęsi, pvz„ mokęsi, moteriškoji giminė pvz„ mokiusios . Šios dalyvių formos pasako: koks žmogus ar kita gyva būtybė, reiškinys, daiktas ir pan. yra, pvz.: -

-

-iusios,

•

Aš esu ištroškęs. Mano brolis jau vedęs. Tėvas yra išvažiavęs j kaimą . Musų televizorius sugedęs. Sriuba atšalusi.

ką žmogus ar kita gyva būtybė, reiškinys, daiktas ir pan. padarė prieš pagrindinį veiksmą, pvz.: •

Parėjęs namo brolis skaitė knygą . Nukritęs nuo stalo kamuoliukas pariedėjo po spinta. Keletą dienų pūtęs iš pietų vėjas pakeitė kryptj .

12

•

ką žmogus ar kita gyva būtybė galbūt darė praeityje, pvz.: fis sako perskaitęs filosofijos istoriją. feigu būčiau žinojęs, kad lis, būčiau pasiėmęs skėtį.

Veikiamosios rūšies būtojo dažninio laiko dalyviai

ties. Vyriškosios giminės formos padaromos taip: kalbėdavęs kalbėt\ + -davęs kalbėt\ + -davusi = kalbėdavusi

padaromi iš bendra­

Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė -ę, pvz„ kalbėdavę, moteriškoji giminė - -ios, pvz., kalbėdavusios. Sangrąžinės šių dalyvių formos padaromos taip: mokydav�si + -ęs = mokydavęsis mokydav�si + -us = mokydavusis -

Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė - -ęsi, pvz„ mokydavęsi, moteriškoji giminė pvz„ mokydavusios. Šios formos pasako, ką žmogus galbūt darė praeityje daug kartų, pvz.:

-usios,

fis sako mėgdavęs kiekvieną vakarą eiti pasivaikščioti.

Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai padaromi iš bendraties. Vyriškosios giminės formos padaromos taip: kalbėt\ + -siąs l -siantis kalbėsiąs l kalbėsiantis Daugiskaitos galūnė -sią l -siantys, pvz„ kalbėsią l kalbėsiantys. Moteriškosios giminės galūnė -sianti, pvz„ kalbėsianti. Daugiskaitos galūnė -siančios, pvz., kalbėsiančios. Sangrąžinės šių dalyvių formos dažniausiai vartojamos su priešdėliais: pa- + kalbė� + -siąs l -siantis = pasikalbėsiąs lpasikalbėsiantis pa- + kalbė� + -sianti = pasikalbėsianti =

Daugiskaitos galūnės kaip dalyvių, padarytų iš nesangrąžinių veiksmažodžių, nes san­ grąžos dalelė atsiduria po priešdėlio. Šios formos pasako, ką žmogus galbūt darys ateityje, pvz.: fis sako važiuosiąs j Angliją.

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai

padaromi iš tiesioginės nuosakos

3 asmens formų. Vyriškosios giminės formos padaromos taip:

stato + -mas = statomas Moteriškosios giminės galūnė -ma, pvz„ statoma. Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė - -mi, pvz., statomi, moteriškoji giminė - -mos, pvz„ statomos. Šios formos pasako, kas su daiktu, žmogumi ir pan. vyksta, yra daroma dabar, pvz.: Š is namas jau statomas.

13

Taip pat yra daromos ir neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių negimininės for­ mos, pvz.: stato + -ma statoma Negimininė forma sutampa su moteriškosios giminės vardininko linksniu, bet kirčiuo­ jama kaip vyriškosios giminės forma ir nelinksniuojama. Neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai padaromi iš bendraties. Vyriškosios giminės formos padaromos taip: statyt\ + -tas statytas Moteriškosios giminės galūnė -ta, pvz., statyta. Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė -ti, pvz., statyti, moteriškoji giminė -tos, pvz., statytos. Sangrąžinės šių dalyvių formos padaromos taip: staty� + -tas statytasis staty� + -ta statytasi =

=

-

-

=

=

Taip pat yra daromos ir neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių negimininės formos, pvz.: rašyt\ + -ta rašyta Negimininė forma sutampa su moteriškosios giminės vardininko linksniu, bet nelinks­ niuojama ir kirčiuojama kaip vyriškosios giminės forma. Šios formos pasako, kas su daiktu, žmogumi ir pan. buvo padaryta, atsitikę seniau, pvz.: =

Vilniaus universitetas įkurtas 1579 metais.

Dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai.

Su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies esamojo bei būtojo kartinio laiko dalyviais ir pa­ galbinio veiksmažodžio būti asmenuojamosiomis formomis sudaromi sudėtiniai laikai. Sudėtiniai laikai su veikiamosios rūšies dalyviais

Sudėtiniai atliktiniai laikai

Šie laikai reiškia iš ankstesnio veiksmo kilusią rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru momentu: dabarties, pvz. , yra buvęs, yra buvusi; praeities, pvz. , buvo skaitęs, buvo skaičiusi; ateities, pvz., bus pasiruošęs, bus pasiruošusi. Sudėtinis atliktinis esamasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksma­ žodžio būti esamojo laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: esu buvęs, esame buvę, moteriškoji gi­ minė: esu buvusi, esame buvusios. •

•

•

14

Pavyzdžiai: Ar tu Ar tu

esi buvęs Nidoje? esi buvusi Gedimino pilyje?

Sudėtinis atliktinis būtasis kartinis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo kartinio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: buvai skaitęs, buvote skai­ tę, moteriškoji giminė: buvai skaičiusi, buvote skaičiusios. Pavyzdžiai: fis jau buvo buvęs parodoje, bet nuėjo dar kartą. fi jau buvo buvusi lietuvių kalbos kursuose, bet atvažiavo dar kartą.

Sudėtinis atliktinis būtasis dažninis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo dažninio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: būdavo pagalvojęs, būda­ vome pagalvoję, moteriškoji giminė: būdavo pagalvojusi, būdavome pagalvojusios. Šis laikas vartojamas retai. Pavyzdžiai: Kai nuvažiuodavau pas močiutę, ji visada būdavo iškepusi pyragą. Senelis man visada būdavo pririnkęs saldžių obuolių.

Sudėtinis atliktinis būsimasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksma­ žodžio būti būsimojo laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: bus pasiruošęs, bus pasiruošę, moteriš­ koji giminė: bus pasiruošusi, bus pasiruošusios. Pavyzdžiai: Kai tu grįši namo, aš jau būsiu išviręs vakarienę. Kai tu pareisi, aš jau būsiu grįžusi.

Sudėtinis pradėtinis laikas

Šis laikas reiškia veiksmą, prasidėjusį anksčiau ir dar tebetrunkantį prasidedant kitam veiksmui, taip pat pradėtą ar sumanytą, bet neįvykdytą praeities veiksmą, pvz.: Buvau be­ rašantis laišką, kai tu paskambinai.

Sudėtinis pradėtinis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti bū­ tojo kartinio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: buvau beeinąs l beeinantis, buvome beeiną l beeinantys, moteriškoji giminė: buvau beeinanti, buvome beeinančios. Pavyzdžiai: fau fau

buvau besiunčiantis tau žinutę, bet tu man parašei. buvau beskambinanti tau, bet tu man paskambinai. Sudėtiniai laikai su neveikiamosios rūšies dalyviais

Sudėtiniai laikai su esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu Esamasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti esamojo lai­ ko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: esu mylimas, esame mylimi, moteriškoji giminė: esu mylima, esame 15

Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu yra bei negiminine esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai yra gerai žinoma. Pavyzdžiai:

mylimos.

Tu esi mokinių mėgstama mokytoja. Žinau, kad esu visų laukiamas.

Būtasis kartinis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti bū­ tojo kartinio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: buvo gerbiamas, buvo gerbiami, moteriškoji giminė: buvo gerbiama, buvo gerbiamos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu buvo bei negiminine esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai buvo gerai

žinoma.

Pavyzdžiai: fis buvo gerbiamas bendradarbių. Š ios naujienos jau buvo žinomos vakar.

Būtasis dažninis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo dažninio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus esamojo laiko nevei­ kiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: būdavau laukiamas, būdavome lau­ kiami, moteriškoji giminė: būdavau laukiama, būdavome laukiamos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu būdavo bei negiminine esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai būdavo gerai žinoma. Šis būtasis dažninis laikas varto­ jamas gana retai. Pavyzdžiai: Mes abi būdavome labai laukiamos tėvų. fų namuose visada būdavau laukiamas svečias.

Būsimasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būsi­ mojo laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: būsi laukiamas, būsite laukiami, moteriškoji gi­ minė: būsi laukiama, būsite laukiamos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažo­ džiu bus bei negiminine esamojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai

bus gerai žinoma.

Pavyzdžiai: Š ioje aikštėje bus rengiamos miesto šventės. Čia bus statomas namas.

Sudėtiniai laikai su būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyviu Esamasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti esamojo laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo laiko neveikiamosios rūšies da­ lyvio, pvz., vyriškoji giminė: esu mylėtas, esame mylėti , moteriškoji giminė: esu mylėta, esame mylėtos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu yra bei negiminine būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai yra rašyta. Pavyzdžiai: Vaikai yra išmokyti mandagiai elgtis. Dukterys yra išmokytos virti. 16

Būtasis kartinis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo kartinio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo laiko neveikia­ mosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: buvo pakviestas, buvo pakviesti, moteriš­ koji giminė: buvo pakviesta, buvo pakviestos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiks­ mažodžiu buvo bei negiminine būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai buvo rašyta. Pavyzdžiai: Vaikai buvo išmokyti gražiai elgtis. Dukterys buvo išmokytos virti.

Būtasis dažninis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būtojo dažninio laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo laiko neveikia­ mosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: būdavai įvertintas, būdavote įvertinti, mo­ teriškoji giminė: būdavai įvertinta, būdavote įvertintos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu būdavo bei negiminine būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai būdavo parašyta. Šis būtasis dažninis laikas vartojamas gana retai. Pavyzdžiai: Ant stalelio visada būdavo padėtas naujausias laikraštis. Kiekvieną šeštadienį tėvo man būdavo nupirkta gėlių puokštė.

Būsimasis laikas sudaromas iš reikalingos pagalbinio veiksmažodžio būti būsimojo laiko formos ir tinkamos giminės bei skaičiaus būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio, pvz., vyriškoji giminė: bus paklaustas, bus paklausti, moteriškoji giminė: bus paklausta, bus paklaustos. Šis laikas gali būti sudaromas ir su veiksmažodžiu bus bei negiminine būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio forma, pvz., tai bus parašyta. Pavyzdžiai: Vaikai bus išmokyti mandagiai elgtis. Dukterys bus išmokytos siūti ir megzti.

Sudėtinės tariamosios nuosakos formos padaromos iš veiksmažodžio būti tariamosios nuosakos formų ir veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių, pvz., vyriškoji giminė: būčiau žinojęs, būtume žinoję, moteriškoji giminė: būtum žinojusi, būtumėte žinojusios. Šios tariamo­ sios nuosakos formos vartojamos tada, kai reikia pasakyti nerealią sąlygą. Pavyzdžiai: fei fei

būtų buvęs geras oras, būtume važiavę į ekskursiją. būčiau buvusi jaunesnė, būčiau šokusi visą vakarą. Pusdalyviai

Šios veiksmažodžių formos padaromos iš bendraties. Vyriškosios giminės pusdalyviai padaromi taip: eit\ + -damas eidamas rašyt\ + -damas rašydamas Moteriškosios giminės galūnė -dama, pvz., rašydama. =

=

17

J

1 Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė -dami, pvz., eidami, rašydami, moteriškoji giminė - -damos, pvz., eidamos, rašydamos. Sangrąžinės pusdalyvių formos padaromos taip: praus� + -damas prausdamasis praus� + -dama prausdamasi Daugiskaitos galūnės: vyriškoji giminė - -damiesi, pvz., prausdamiesi, moteriškoji giminė - -damosi, pvz., prausdamosi. Šiomis formomis pasakomas to paties veikėjo kitas, ne toks svarbus veiksmas, kuris at­ liekamas tuo pačiu metu, kaip ir pagrindinis veiksmas, pvz.: -

=

=

Brolis, eidamas iš darbo namo, sutiko savo seną pažįstamą. Padalyviai

Esamojo laiko padalyviai padaromi

pvz.:

iš tiesioginės nuosakos esamojo laiko 3 asmens,

kalbant kalb'ą + -ant verč� + -iant verčiant rašant ra� + -ant mylint myl\ + -int Sangrąžinės šių padalyvių formos padaromos taip: statds.Į + -ant statantis tikls:į + -int tikintis Esamojo laiko padalyviais reiškiamas kito veikėjo tuo pačiu metu atliekamas veiks­ mas, pvz.: =

=

Tėvams žiūrint televizorių, vaikai žaidė savo kambaryje.

3

Būtojo laiko padalyviai padaromi iš tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko asmens, pvz.: kalbėjus kalbėj� + -us vertus vertĄ + -us rašius rašĄ + -ius Sangrąžinės šių padalyvių formos padaromos taip: statĄsi + -ius stačiusis džiaugĄsi + -us džiaugusis =

=

Šios formos reiškia kito veikėjo ankstesnį veiksmą, pvz.: Tėvui parėjus namo, visa šeima sėdo valgyti vakarienės.

Su padalyviais veikėjas pasakomas naudininko linksniu.

INTRODUCTION

This book is designed to help all students of the Lithuanian language who are having trouble with verbs. We have selected 365 commonly-used Lithuanian verbs. As follows: the basic form of the verb in Lithuanian and English; the complete conjugation of the verb; the cases which are governed by the verb with examples in Lithuanian and in English; the prefixes which are used most frequently with the verb, with examples of usage in Lithuanian and English; the impersonal forms of the verb. In order to speak, comprehend, write or read Lithuanian it is necessary to be familiar with a wide range of verbs and their forms, so below we discuss the Lithuanian verb sys­ tem, showing how to construct the various forms of the verb and giving their meanings. •

•

•

•

•

THE LITHUANIAN VERB

A Lithuanian verb is an independent part of speech. It can describe either an action, or a condition: Action

to build (a house) to travel to write (a letter) to clean ( one's teeth)

Condition

to feel to have (some to rain to be happy.

bread)

A Lithuanian verb is either transitive or intransitive, depending on its meaning and on the way it is used. Transitive verbs describe actions directed towards a particular object, for example: to write, to draw, to build, to grow. Usually transitive verbs are followed by the accusative case, for example: rašyti laišką (to write a letter), auginti gėles (to grow flo­ wers). However, if the verb is in the negative, then the genitive case is required: nerašyti laiško (not to write a letter), neauginti gėlių (not to grow flowers). Intransitive verbs don't demand any particular case, for example: eiti (to go), miegoti (to sleep), sėdėti (to sit). Most verbs are conjugable. They have three moods: indicative, subjunctive and impe­ rative, three persons, and a singular and a plural form. There are also participles, half-participles and gerunds. These can be either masculine or feminine. Some