Teises psichologo profesines etikos dilemos 978-9955-33-284-8 [PDF]

Zitiervorschau

EURoros

SAJUNGA

:'!:; ~JJ~ SVIETI;'.IO III. MOKSLOMI:>:ISTEKJJA

Gintautas Valickas

TEISES PSICHOLOGO PROFESINES ETIKOS DILEMOS Met o di n e p r ie m o n e

VILNIAUS

UNIVERSITETO

2008

LEIDYKLA

VIL:-':IAUS UNIVEltSI"fE'I:.\,S

UDK 174:159.9 Va-183

Svarsryta Vilniaus Bendrosios

universiteto

psichologijos

Filosofijos fakulteto

karedros

(2008 m. sausio 28 d., protokolas spausdinti

rekomendavo

posedyje Nr. 7),

Filosofijos fakulteto

(2008 m. vasario 27 d., protokolas

taryba

Nr. 41).

Recenzentai: prof. Albinas

Bagdonas

doc. Egle Rirnkute

J Biblioteka ofijos fakulteto oiblioteka

ISBN 978-9955-33-284-8

© Gintautas Valickas, 2008 © Vilniaus universitetas, 2008

Turinys

1.

[vadas / 5

2.

Profesines etikos reikalavimai teises psichologams

3.

Pagrindines protesines etikos dilemos, su kuriomis

/ 7

gali susidurti teises psichologas / 10 3.1. Psichologinio [vertinirno ir psichologines pagalbos tikslas / 10 3.2. Psichologo kliento nustatymas

/ 11

3.3. Informuoto asmens sutikimas

/ 13

3.4. Konfidencialumas / 14 3.4.1. Del konfidencialumopaieidimo galinCioskilti problemas / 17 3.5. Atliekarnu vaidrnenu ir interesu konlliktai 3.6. Objektyvumas ir nesaliskurnas / 25 4. Rekomendacijos 5. Literatiira / 30

/ 28

/ 23

1. IVADAs

Kai psichologas teikia paslaugas reiservarkos institucijoms (pvz., policijai, teismams, kalejimams), jo profesiniai santykiai su klientais gali igauti specihniu niuansu. ViS4 pirma, teiservarkos institucijos reikalauja platesnes psichologo profesinio lojalumo sampratos. Sioje aplinkoje is psichologo tikimasi, kad jis rupinsis ne tik savo klientu, bet ir treciujq saliu (pvz., teiservarkos pareigunu, nusikaltimo auku) , taip pat visos bendruornenes gerove bei saugumu (Arcaya, 1987). Todd psichologas neretai vienu metu turi skirti demes] tiek teises pazeidejams (pvz., koki poveiki jo priimti sprendimai ir padarytos isvados tures kaltinamojo interesams), tiek bendruornenes nariams (pvz., ar kaltinamasis gali kelti gresrne kitiems zmonems), tiek teiservarkos pareigunarns (pvz., ar teisejas turi uztektinai informacijos apie kaltinamojo asmenybe, kad galetu priimti teisinga sprendima). Reikia pridurti, kad skirtingais atvejais psichologui gali tekti besivarzanciu sali4 interesams teikti skirtingus prioritetus. Pavyzdziui, vienu atveju prioritetas gali buti skiriamas bendruornenes saugumui (kai kalrinamasis kelia realia gresm« aplinkiniarns),

0

kitu - kaltinamajam (kai

jam nebudinga ilgalaike nusikalstamo elgesio motyvacija). Antra, pagal teiservarkos sistemos normas, asmens psichologinio [vertinimo rezultatai gali buti prieinami ne tik klientui, bet ir kitiems asmenims (teiservarkos pareigunams, advokatui, ziniasklaidos atstoyams ir pan.). Be to, kadangi teises psichologas gali daryti poveik] gyvybiniams kitu asrnenu interesams (pvz., j4 teisiu apribojimui ar laisves aternimui), jo isvados, vertinimai arba taikomi tyrimo rnetodai, palyginti su kitu sriciu psichologais, gali daug dazniau tapti viesos diskusijos ir ginco objektu (tai ypac skatina rungimosi teisminis procesas, kuriam is dalies galima priskirti ir rnusu salies teises sistema).

5

GINTAUTAS

VALICKAS

TreCia, teises psichologas turi tureti ne tik siuolaikini4 specialiuju

psichologijos iini4 ir igiidii4, isrnanyti etinius ir profesinius veiklos standartus, bet ir teises norrnu pagrindus (pvz., buti susipazines su baudiiamuoju ir civiliniu procesu). Maia to, teises psichologas turi sugebeti susieti gautus psichologinius duomenis su teises normomis. Biitent teises ir psichologijos iini4 derinys lemia visus teises psichologo veiklos aspekrus - nuo klausimu formulavimo tiriamajam iki eksperriniu isvadu pateikimo teismui (Weissman and DeBow, 2003). Galima pridurti, kad potencialius profesines etikos pazeidimus dazniausiai sukelia psichologijos ir teises sandiiroje kylantys neaiskumai, klaidingos prielaidos ir ginco sali4 elgesio interpretacijos. Ketvirta, teikdamas paslaugas teiservarkos, valstybes saugumo ar kariuornenes institucijoms psichologas kai kada gali iki galo nezinoti to konteksto, kuriame bus naudojamos jo ekspertines isvados, rekomendacijos arba jvertinimai (Zimbardo, 2007). Sioje aplinkoje jis taip pat gali patirti stipru tiesiogin] ar netiesiogin] spaudima (pvz., jeigu psichologas pats kartu yra ir pareigiinas, is jo gali buti reikalaujama vykdyti vado [sakyma kuris priestarauja profesinei etikai), susidurti su atsakomybes iSsklaidymu (kuris gana tiketinas policijos ar kariuornenes hierarchineje sistemoje), eufeminiu atliekamu veiksmu vertinimu (pvz., "tavo pagalba gali buti svarbi sulaikant pavojinga, nusikalrel], vykdant valstybines svarbos uzduoti") ir pan.

2.

PROFESINES TEISES

ETIKOS

REIKALAVIMAI

PSICHOLOGAMS

Nors teises psichologija atsirado jau :xx amiiaus pradiioje, teises psichologo profesines etikos reikalavimai ir rekomendacijos pirrna karta buvo aiskiai suformuluoti ir isreiksci visai neseniai. Pavyzdiiui, siekiant pagerinti teises psichologu teikiamas paslaugas individualiems klientams, teiservarkos institucijoms ir skatinti teises psichologijos (kaip disciplinos ir profesijos) raida, Amerikos psichologijos ir teises draugija, taip pat 41-asis Amerikos psichologu asociacijos skyrius 1991 m. parenge ir patvirtino specialias rekomendacijas (Specialty guidelines for Forensic psychologists, 1991), kurioms taip pat pritare Amerikos teismo psichologijos akademija. Siose rekomendacijose, be kirq dalyku, nurodoma, kad teises psichologai (kurie gali atstovauti ir kitoms psichologijos subdisciplinoms) turi: 1) [sipareigoti teikti paslaugas, kurios atitiktu auksciausius profesines veiklos standartus; 2) siekti, kad j4 teikiamos paslaugos ir veiklos produktai butu naudojami atsakingai ir nedviprasmiskai, 3) teikti tik tokias paslaugas, kurios atitinka j4 turimas specialiasias psichologijos iinias, [giidiius, [gytq parirt] ir issilavinima: 4) supazindinti teisrna su savo kompetencija ir eksperto kvalifikacija (iiniomis, [giidiiais, patirtimi, issilavinimu bei kvalifikacijos tobulinimu); 5) ismanyti ir suprasti teises normas bei profesinio elgesio standartus, kurie nustato teises psichologo eksperto veiklos ypatumus; 6) suprasti teismo proceso sali4 pilietines teises ir elgtis taip, kad sios teises nebutu paieistos arba kad joms nebutu keliama gresme; 7) pripaiinti, kad ju vertybes, moraliniai [sitikinimai, asmeniniai ir / ar profesiniai santykiai su teismo proceso salimis gali trukdyti kompetentingai atlikti psichologo funkcijas. Tokiais atvejais teises psichologas turi atsisakyti teikti paslaugas arba apriboti savo veikla atsiivelgdamas [ profesinius [sipareigojirnus ir pan. 7

GINTAUTAS

VALICKAS

Be to, minetose rekomendacijose aptariami [vairus teises psichologo ir teismo proceso sali4 (j4 teisetu atstovu) tarpusavio sanrykiu aspektai, galimi interesu konlliktai, kliento teises, gautos informacijos konfidencialumas ir jo apribojimai, kliento psichologinio [vertinimo metodai ir procedures, taikomos psichokorekcijos priernones, konsultavimas ir moksliniai tyrimai, gaut4 duornenu fiksavimo ypatumai, isvadq parengimas, prolesines informacijos pateikimas klientui ir treciosioms salims bei kiti klausimai, kurie gali buti svarbus teises psichologams. Reikia pridurti, kad 2006 m. specialus Revizijos komitetas, 41-asis Amerikos psichologq asociacijos skyrius ir Amerikos teismo psichologijos taryba parenge antraja papildyta ir pakoreguota siq rekomendacijq versija (ir. Specialty guidelines for Forensic psychologists. Second official draft, 2006). Kita dokumenta

kuriame pateiktos rekomendacijos Europos

psichologq asociaciju federacijos (EFPA) narerns, 2001 m. parenge EFPA Etikos komitetas (The European psychologist ... , 2001). Sis dokumentas skirtas psichologams, kuriu praktine veikla susijusi su teises norrnu taikymu ir teisingumo igyvendinimu (vienas sio dokumento parengimo motYV4 - derinti ivairiu Europos sali4 teises psichologu praktine veikla ir atliekarnus profesinius vaidmenis), Minetas dokumentas pabrezia, kad teises psichologams tenka susidurti su labai kebliomis socialinernis problemomis, konfliktais, ivairiomis teises subjektu pozicijomis ir interesais, socialines jegos bei kontroles naudojimu, pagrindiniu zmogaus teisiq pazeidirnu arba apribojimu, patiems psichologams taikomomis tiesioginernis ar netiesioginernis poveikio priernonernis ir pan. Del to jie daznai turi spresti sudetingus uzdavinius bei prolesines etikos dilernas. Pateikiamos rekomendacijos yra susijusios su teises psichologu kompetencija, vertybemis ir neutralumo issaugojirnu, proceso sali4 interesais, galimos psichologines ±alos sumazinirnu asmenims, kuriu teises apribotos [staryrnu,

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

gautos informacijos konfidencialumo apribojimais ir kitais praktines veiklos klausimais.

I sias

Europos psichologu asociaciju federacijos

Etikos korniteto rekomendacijas, rengdamos profesines etikos kodeksu papildymus, turetu atsiivelgti visos federacijos nares (taigi ir Lietuvos psichologu asociacija). Taciau kol kas Lietuvos psichologu asociacijos (LPA) Erikos kodekse yra pristatyti tik bendrieji protesines etikos principai, psichologo ir kliento profesiniu santykiu ypatumai, tyrimo rnetodu taikymo, gautos informacijos saugojimo ir kai kurie kiti standartai (Profesine psichologo etika, 1997). jokiu reikalavimu arba rekornendaciju, taikornu teises psichologo praktinei veiklai, nera nei siame Etikos kodekse, nei kituose LPA dokumentuose. Tik minero Etikos kodekso prearnbuleje nurodoma, kad tarp kitu psichologq veiklos sriciu yra rninetina ir teismo ekspertize, 0 tais atvejais, kai dar nera parvirtintu psichologu veiklos atskiru sriciu profesines etikos standartu, rekomenduojama savo sprendimus grjsti tiesiog protu (Profesine psichologo etika, 1997). Atsiivelgiant

i tai, toliau

bus siekiama busimuosius teises psichologus, taip pat tuos, kurie jau dirba teiservarkos srityje, supazindinti su svarbiausiais specializuotais profesines etikos standartais, galimomis dilemomis ir atitinkamornis rekomendacijomis.

3.

PAGRINDINES DILEMOS, TEISES

PROFESINES SU KURIOMIS

ETIKOS GALl

SUSIDURTI

PSICHOLOGAS

Teises psichologai

(tiek tyrejai, tiek praktikai)

gali parekti

i tokias si-

tuacijas, kuriose tradiciniai prolesines etikos principai (pvz., konfidencialumo) gali buti taikomi siek tiek kitaip, be to, jiems gali iskilti specihniu protesines etikos dilernu, Si4 dilernu saltiniai gali buti labai [vairus: nesugebejimas is anksto numatyti potencialiu profesines etikos problernu, nepakankamas profesines etikos problemu svarbos [vertinimas: alrernatyvu, kaip butu galima isvengti arba isspresti etine dilerna, neturejimas; profesines etikos principu pridtaravimas psichologo [sipareigojimarns savo klientui; samoningas, tycinis psichologo

profesines etikos principu pazeidimas ir pan. (Ogloff, 1999). Savo ruoztu tai gali sukelti [vairaus pobudzio profesines etikos dilemas, tipiskiausias is kuriq dabar ir aptarsime. 3.1.

Psichologinio [uertinimo ir psicbologines pagalbos tikslas

Psichologinio [vertinimo ir psichologines pagalbos objektas paprastai yra konkretus asmuo (grupe),

0

tokios pagalbos tikslas - asmens (gru-

pes) psichologine gerove ir tobulejimas. Taciau teises psichologui siekiant rnineto tikslo gali iSkilti dilernu. Tarkim, sprendiiant gincq del vaiko globos, psichologo pateikti [vertinimo duomenys ir rekornendacijos gali padidinti vienu seimos nariu psichologine gerovcr,taciau tuo paciu rnetu sumaiinti kin; (gincq pralaimejusi salis paprastai patiria didesni ar mazesn] psichologin] diskornforta). Siuo ir kitais panasiais atvejais kyla labai svarbus klausimas - kas yra tikrasis psichologo klientas (pvz., vaikas, motina, tevas, kaltinamasis, teisejas) ir kam reikia 10

TEISES

PSICHOLOGO

P·ROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

teikti prioriteta, Vykstant civiliniam ar baudziamajam teismo procesui, psichologas gali buti priverstas paskirstyti savo demes] tarp teismo ir ginco saliu, 0 svarbiausias jo tikslas gali buti ne uztikrinti konkreciarn asmeniui optimalu psichologin] prisitaikyrna ir vidin] kornforta bet padeti teismui priimti teisinga sprendima (Melton et ai., 1987). Be to, teises psichologui daznai tenka susidurti su [vairiu visuornenes sluoksniu klientais, kurie pasizyrni labai skirtingais interesais ir skirtingu pazeidziamurno laipsniu, taciau susiklosciusi situacija reikalauja, kad

pirrnenybe butu teikiama tik vieno zmogaus poreikiams. Tokiais atvejais, kaip nurodo G. P. Koocher (2007), pagrindine psichologu veiklos direktyva turetu buti pagalba labiausiai pazeidfiamiems visuornenes nariams: sutelkdamas demes] i tokio kliento (pvz., vaiko, kuriam teismas skiria globa) gerov~ ir interesus, psichologas turetu stengtis, kad jo veiksrnai padidintq pozityviu padariniq tikirnybe. 3.2. Psichologo kliento nustatymas Tradicineje psichologq darbo aplinkoje (pvz., organizacijoje ar klinikoje) atsakymas i klausima kas yra psichologo klientas, gali buti visiskai akivaizdus (pvz., zmogus, siekiantis psichologo paslaugu arba pagalbos, yra laikomas jo klientu). TaCiau teisineje aplinkoje (pvz., nagrinejant sali4 ginca,teisme) zmogus, kur] vertina arba konsultuoja psichologas, ne visada gali buti pavadintas jo klientu, Galima sakyti, kad jeigu asmuo samdo psichologa siekdamas tam rikru jo paslaugu, si asrnen] galima pavadinti psichologo klientu, Taciau kai psichologa samdo valsrybines institucijos (vienkartiniam ar nuolatiniam darbui), jo "klientas" daznai yra istaiga, kuri moka jam honorara arba adyginirna" 0 ne asmuo, kur] reikia istirti, [vertinti, kvosti arba kuriam reikia suteikti psichologine pagalba, Tarkim, jeigu teismas prase psichologo [vertinti kaltinamojo psichologine busena tada psichologo klientas yra ne kaltinamasis, bet teismas. Aisku, kad priklausomai nuo to, ar

II

GINTAUTAS VALICKAS

psichologo klientas yra ginco salis, ar teismas, keiciasi ir psichologo [sipareigojirnai vertinamam asmeniui (pvz., del vertinimo metu gautos konfidencialios informacijos issaugojirno, gautq rezultatu pateikimo ir pan.). Taigi, pries teikdamas kokias nors paslaugas, teises psichologas tureru issiaiskinti kelera labai svarbiu dalyku (Ogloff, 1999). Pirmiausia, jis turi aiskiai suprasti, kokie santykiai ji sieja su institucijomis ir / ar asmenimis, kuriems reikia psichologo paslaugu, Pavyzdziui, kai teises psichologo paslaugu prase treciosios salys- advokatas, teismas, kalejimo administracija arba policija - psichologas turi aiskiai suprasti savo [sipareigojimus kiekvienai saliai, taip pat savo atliekarna vaidrnen] (pvz., psichorerapeuto, konsultanto ar eksperto). Antra, psichologas turi suprasti, kaip profesiniu sanrykiu metu jo gauta intorrnacija gali panaudoti kiekviena salis (pvz., advokatas, teisejas, kalejimo pareigiinas). Trecia, psichologas is pat pradziu turi lssiaiskinti, kokie yra profesiniu santykiu metu gautos informacijos konfidencialumo apribojimai. Salis, kuri apie busirna psichologin] [vertinima zino maziausiai, daznai yra vertinamas asmuo (ypac tada, kai atlikti psichologin] [vertinirna paskiria teismas). Minetais arvejais psichologas turi buti ypac dernesingas tam, kaip asmuo supranta busima [vertinima. Kai kurie autoriai nurodo, kad pries atliekant psichologin] [vertinima pirmiausia reiketu issiaiskinti asmens lukescius (jis gali buti susidares klaidinga, nuornone apie si [vertinima arba psichologo vaidrneni), taip pat suzinori, ar asmuo jau aptare busirna psichologin] [vertinima su savo advokatu (Melton et al., 1987). Psichologas ruretu informuoti asrnen] apie [vertinimo tiksla ir pobudi, apie tai, kam bus pateiktos [vertinimo isvados, kokius padarinius tai gali sukelti ir pan. Jeigu asmuo dar neturejo galimybes pasitarti del busirno psichologinio [vertinirno su savo advokatu, jam turetu buti suteikta tokia galimybe. Be to, jeigu asmuo I2

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

dar nepasisarnde advokato (arba advokatas jam dar nebuvo paskirtas), psichologas turetu prasyti teismo, kad psichologinis [vertinimas biitu atidetas iki tol, kol asmuo tures galimyb~ pasitarti su savo gyneju ir suprasti, kokius teisinius padarinius gali tureti privacies informacijos atskleidimas arba neatskleidimas (Melton et al., 1987). 3.3. Informuoto asmens sutikimas Informuoto asmens doktrina teigia, kad tam, kuris sutiko atlikti kokius nors veiksmus (pvz., dalyvauti psichologiniame [vertinime), neturi buti padaryta ialos. Butinos informuoto sutikimo salygos nurodo, kad, atliekant psichologin] tyrima [vertinima arba taikant psichokorekcija asmuo siame procese ruretu dalyvauti savanoriskai, :linoti apie galimus tokio tyrimo, [vertinimo ar psichokorekcijos padarinius, taip pat suprasti jam pateikta informacija, (Ogloff, 1999). Savanoriskas asmens dalyvavimas reiskia, kad juo nera manipuliuojama, jam nera daromas koks nors spaudirnas ir kad jis gali atsisakyti bendradarbiauti su psichologu (nepaisant to, kad toks atsisakymas gali buti jam nenaudingas). Remdamasis zinojimo sa,lyga,psichologas turi asmeniui atskleisti tyrimo, [vertinimo ar psichokorekcijos tiksla procedura galirna rizika ir nauda taip pat sios rizikos arba naudos alternatyvas. Supratimo salyga reiskia, kad asmuo turi gebeti suprasti psichologo pateikiarna inforrnacija (sutikimas arba nesutikimas turi remtis visu psichologinio tyrimo, [vertinirno arba psichokorekcijos aplinkybiq supratimu). Minetas asmens sutikimas gali buti gaunamas zodziu arba rastu, Tuo atveju, kai asmuo negali visiskai suprasti jam pateikiamos informacijos ir priimti sprendirna del dalyvavimo psichologiniame tyrime, [vertinime arba psichokorekcijoje, psichologas turi gauti atitinkarna

to

asmens teiseto atstovo sutikirna.

Jeigu asmuo nera psichologo klientas, profesine etika vis tiek [pareigoja psichologa informuoti asmen] apie tyrimo, [vertinimo ar psi13

GINTAUTAS VALICKAS

chokorekcijos tiksla taip pat isitikinti, kad jis suprato pateikta informacija (pvz., konfidencialumo apribojimus) (Ogloff, 1999). Be to, psichologas ir siuo atveju turi gauti asmens sutikirna. Tuo atveju, kai asmuo (pvz., kaltinamasis) atsisako bendradarbiauti su psichologu, jam reikeru rekomenduoti del to pasitarti su savo advokatu (igaliotuoju asmeniu). 3.4. Konfidencialumas Viena dainiausiai pasitaikanciu [vairiu specializaciju psichologu profesines etikos problemu yra susijusi su gautos informacijos konfidencialumo issaugojimu, Nekyla abejoniu, kad psichologas turi gerbti asrnenu, su kuriais dirba arba kuriuos konsultuoja, konfidencialumo teises. Profesiniu sanrykiu metu gautos informacijos konfidencialumo ribas paprastai nustato teises normos, konkrecios institucijos vidaus tvarkos raisykles arba profesinio elgesio normos. Konfidencialumas reiskia, kad neviesa informacija apie asrnen] (gauta profesiniu santykill,metu) neturi buti atskleista be jo sutikimo (isskyrus [staryrnu numatytus arvejus) (Blau, 1998; Weissman and DeBow, 2003). Konfidencialumo samprata yra gana plati ir paini. Psichologo darbe dainiausiai taikomi tokie konfidencialumo modeliai: a) absoliutus (siuo atveju viskas, ka psichologas suiino apie klienta prolesiniq santykiu metu, yra laikoma visiskoje paslaptyje); b) ribotas (tai, ka psichologas atskleidiia apie klienra priklauso nuo gautos informacijos tipo, taip pat nuo to, kam si informacija yra atskleidziarna): c) sutartinis (psichologas ir klientas is anksto tariasi del to, kokia informacija gali buti atskleista); d) paliktas psichologo nuoziurai (pastaruoju atveju psichologas, atsiivelgdamas

i prolesines etikos reikalavimus, viena-

saliskai nustato gautos informacijos konfidencialumo ribas). Kalbant apie teises psichologo profesine veikla reikia pasakyti, kad daugelio sali4 teismu praktika gana stipriai apriboja neviesos inforrna14

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

cijos konfidendalumo issaugojima, Pavyzdziui, Didfiojoje Britanijoje absoliutaus konfidencialumo modelis netaikomas, t. y. psichologas negali atsisakyti atsakineti [ teismo klausimus (kur jis kvieciarnas kaip liudytojas) arba negali atsisakyti pateikti teisrna dorninanciu dokumentu apie savo klienta (pvz., arveju analizes uiras4 arba taikytu testu forrnu) (Gudjonsson and Haward, 1998). Kai kuriu kitu saliu (pvz., JAV ir Kanados) jurisdikcija [pareigoja psichologa pranesti apie galimus kliento smurtinius veiksmus pries vaikus (Ogloff, 1999) ir pan. Reikia pridurti, kad pastaruoju meru vis daugeja teisiniu reikalavimu, kurie psichologus (kaip ir kitus psichines sveikatos specialistus) [pareigoja atskleisti profesiniu santykiq metu gauta, inforrnacija,

Del

to iskyla butinybe tureti aiskia sistema" kuri paaiskinru bei pagristu, kaip turetu buti sprendfiamos iskylancios teisines ir protesines problemas, taip pat kaip turetu buti ginamos klientu konfidencialumo reises (Fisher, 2008). [prastineje (tradicine]e) aplinkoje psichologas gali nesilaikyti gautos informacijos konfidencialumo taisykles tokiais atvejais (Ogloff, 1999): a) kai jo turimos profesines zinios [eidzia numatyti, kad asmuo gali kelti gresm~ treciajai saliai; b) kai asmuo sutiko, kad butu atskleista profesiniu sanrykiu metu gauta informacija; c) kai asmuo pareiske ieskin] arba pasiskunde del psichologo veiksrnu, ir gindamasis psichologas turi remtis konfidencialia informacija. Kartu reikia pazyrneti, kad pirmuoju atveju (kai vertinamas asmuo gali kelti gresrne treciosioms salims) galirna kalbeti ne tik apie galirnybe, bet ir apie psichologo pareiga atskleisti profesiniu santykiu metu gauta, informacija, Remiantis Parens patriate ("zmoni4 tevo") doktrina, [statymu leidziamoji valdfia gali [pareigoti psichologus arba kitus psichines sveikatos specialistus pranesti valdzios atstovams apie tokius atvejus, kai socialiai pazeidfiamam asmeniui, grupei ar visai visuomenei kyla tam tikra gresme (pvz., kai irariama, kad vaikui ar senam zmogui gali buti taikornas smurtas bei prievarta) 15

GINTAUTAS VALICKAS

(Koocher, 2007). Panasus [pareigojimas gali buti taikomas ir tada, kai asmuo kelia pavoju pats sau. Tokiais atvejais negali buti laikomasi absoliutaus profesiniu sanrykiu metu gautos informacijos konfidencialumo (kitaip tariant, psichologas kartais gali buti priverstas atlikti veiksmus, darancius tam tikra iala, klientui, taciau kartu sukeliancius naudingq padariniu kitiems imonems). Taigi, kai klientas gali kelti gresrne treciosiorns salims (arba pats sau), psichologas, nepaisydamas konfidencialumo [sipareigojimu, turetu padaryti viska kad apsaugot4 treciasias salis (arba pat] klienta) nuo iskilusio pavojaus (pranesti apie tai policijai, treciosiorns salims, j4 artimiesiems ir pan.). Kita vertus, sie informacijos konfidencialumo apribojimai yra labai svarbus ir paciam psichologui. Pavyzdziui, paklusdamas [statymams ir atskleisdamas tam tikra inforrnacija psichologas kartu isvengia neigiamu teisiniu ir finansini4 savo veiklos padariniq (Fisher, 2008). Absoliutaus konfidencialumo modelio paprastai atsisakoma, kai atlikti asmens psichologin] ivertinirna uzsako teismas. Siuo atveju psichologo klientas yra ne vertinamas asmuo, bet teismas, kuris uzsake si [vertinirna ir kuriam psichologo isvados reikalingos nagrinejant byla, Aisku, jeigu psichologinio [vertinimo paprase advokatas, jis gali reikalauti neatskleisti informacijos, kuri nera tiesiogiai susijusi su bylos aplinkybernis, nors ir buvo atskleista asmens psichologinio [vertinimo metu. Kita vertus, kad butu kuo maiiau pazeistas asmens privatumas, teises psichologas neturetu siekti atskleisti inforrnacija kuri nera susijusi su jam pateiktais klausimais (sia prasme gali buti svarbus tinkamu [vertinirno rnetodu pasirinkimas),

0

savo pasisakymuose ar rasytiniuo-

se dokumentuose pirmiausia turetu panaudoti tik ta intormacija del kurios ir buvo uimegzti profesiniai santykiai. Sprendziant konfidencialumo problema" teises psichologui gali buti naudinga atsakyti

i tokius

klausimus (Hess, 2006): a) kokia in-

16

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

formacija, apie klienta jis siekia suiinoti; b) kam reikes pateikti gauta inforrnacija; c) kam gautos informacijos negalima pateikti; d) kokiu budu geriausia pateikti gaura, inforrnacija (pvz., kaip rasyti asmens psichologinio [vertinimo isvadas). Arsakes i minetus klausimus, teises psichologas is pat pradziu turetu pranesti asmeniui, su kuriuo

H sie-

ja profesiniai santykiai, galimus konfidencialumo apribojimus, taip pat gauti jo sutikima (geriausia rastiska), kad jis tam nepriestarauja, Kai yra dirbama su nepilnameCiais ar suaugusiaisiais, kurie del tam tikru priezasciu (pvz., nepakankamo veiksnumo) negali duoti tokio sutikimo, profesines etikos poziuriu jiems vis tiek reiketu paaiskinti apie galimus konfidencialumo apribojimus, taip pat gauti atirinkarna igalioto asmens sutikima (Fisher, 2008). Be jau rninetu, teises psichologui gali buti svarbus dar du su gautos informacijos konfidencialumu susije klausimai (Melton et al., 1987). Pirrna, kai psichologinio [vertinimo metu atskleista informacija gali buti panaudota pries pat] asrnen] (pvz.,

H apkaltinant

ar skiriant di-

desne bausrne). Antra, kok] poveik] konfidencialumo apribojimai gali tureti asmens psichologiniam [vertinimui. Juk jeigu psichologas negali uztikrinti vertinamam asmeniui visisko konfidencialumo, tiketina, kad toks asmuo gali vengti atskleisti tam tikrus savo asrnenybes ar tarpasmeniniu santykiu aspektus. Aisku, jeigu asmuo tik is dalies bendradarbiauja su psichologu, pastarajarn gali buti sunku arba is viso neimanorna pateikti objektyviu [vertinimo isvadu (jeigu nera kitu patikimu informacijos saltiniu). 3.4.1.

Del konfidencialumo paieidimo ga l in ci o s k il t i problemos

Dalyvaudamas teismo procese psichologas gali susidurti su [vairiomis potencialiomis problemomis, kylanCiomis del gautos informacijos konfidencialumo pazeidimo:

17

GINTAUTAS

VALICKAS

Informacijos gavimas is trecitti'! sali,!. Atliekant asmens psichologin] vertinirna psichologui dainai gali prireikti papildornos infermacijos, kad butu galima patikrinti alternatyvias hipotezes, asmens

rvirtinirnu pagrisrurna ir pan. Todd psichologui gali tekti susitikti su vertinamo asmens sutuoktiniu, tevais, mokytojais, draugais, bendradarbiais ir pan. Tokiais atvejais reiketu gauti vertinamo asmens arba jo advokato (patiketinio) rasytin] sutikirna. Bendraudamas su treciosiomis salimis ir neturedarnas vertinamo asmens sutikimo, psichologas turetu buti labai atsargus ir paaiskinti, kam bus naudojama surinkta

informacija. Be to, informacija, gauta is treciuju sali4, taip pat gali buti konfidenciali, ir pries ja, atskleidiiant reiketu gauti forrnalu tu asmenu sutikima.

Asmens ivertinimo isvad,! raiymas. Rasant asmens psichologinio [vertinimo isvadas reikia atsiminti, kad sios isvados paprastai yra skir-

tos ne kolegoms, bet pareigunams (pvz., teisejui ar prokurorui). Be to, asmens [vertinimc isvados ar atskiros j4 dalys gali buri viesai pagarsinamos ir nagrinejamos teismo posedzio metu, skelbiamos iiniasklaidos priernoniu ir pan. Dd to psichologas turetu biiti labai atidus ir nepazeisti vertinamo asmens teisiu. Pateikdamas gautus duomenis, isvadas ar prognozes, psichologas taip pat turetu suprasti galimas j4

paklaidas ar taikytu tyrimo rnetodu ribotumus (tai yra ypac svarbu rungrynisko teismo proceso metu). Jeigu vertinimo isvadose yra kokiu nors netikslumu, tai gali leisti igudusiam advokatui diskredituoti gautus duomenis, taikytus tyrimo metodus arba pat] psichologa (Melton et al., 1987).

Ekspertines ihrados, kurias psichologas rengia gynybai. Jeigu asmens psichologin] [vertinima praso atlikti gynyba, tai paruostas ekspertines isvadas psichologas gali atskleisti tik vertinamam asmeniui ir jo oficialiam atstovui (gynejui). Sios isvados kitoms salims gali buti

18

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

pateiktos tik gavus vertinamo asmens arba jo oficialaus atstovo sutikirna. Mineta konfidencialumo taisykle turi buti taikoma ir psichologo kolegoms (kitiems psichologams, kurie gali atstovauti kitai saliai). Ekspertines ihiados, kurias psichologas rengia prokurorui.

At-

likdamas psichologin] [vertinirna kurio duomenys veliau bus perduoti teisminiam persekiotojui (prokurorui), psichologas turi paaiskinti vertinamam asmeniui, kad tai, ka jis pasakys tyrimo metu, bus pateikta prokurorui ir teisme gali buti panaudota pries ji. Sis atvejis skiriasi nuo anksciau mineto, kai asmens psichologin] [vertinirna prase atlikti gynyba (pastaruoju atveju, jeigu [vertinirno rezultatai nera palankus gynybai, tai nebiitinai turi buti atskleista teisme). Galima pridurti, kad kai kuriu Sali4 jurisdikcija psichologinio [vertinimc metu leidiia dalyvauti vertinamo asmens advokatui (jeigu jis to pageidauja). Toks gynejo dalyvavimas yra ypac svarbus tada, kai tiketina, kad psichologinio [vertinirno meru gali buti atskleista kokia nors svarbi informacija, tiesiogiai susijusi su asmens kaltes arba nekalturno [rodyrnu, Prisipazinimas padarius nusikaltimq formacijos pateikimas

psichologui.

arba kitos svarbios in-

Psichologui gali iskilti rimta

dilema: atskleisti ar neatskleisti inforrnacija apie asmens nusikalstamus veiksmus, kuria jis suiinojo tyrimo, [vertinirno arba konsulravimo metu. Teisinio [pareigojimo, kuris verstu psichologa savanoriskai pranesti teismui arba policijai inforrnacija apie asmens nusikalstamus veiksmus (ar apie 'save [tarimus, kad asmuo galejo juos padaryti) gali ir nebuti, MUS4salies baudiiamasis istatymas numato atsakornybe ui nepranesirna tik apie labai sunkius nusikaltimus (238 straipsnis), ui kuriuos numatyta didiiausia bausme virsija desimt rnetu laisves atemimo (Lietuvos Respublikos baudiiamasis kodeksas, 2003). Tai grupe nusikaltimu, kurie [traukti i Lietuvos baudziarnaja teise vykdant tarptautines teises normas. Prie j4 priskiriami: 1) genocidas (LR BK

GINTAUTAS VALICKAS

99 straipsnis); 2) tarptautines teises draudziamas elgesys su zmonemis (LR BK 100 straipsnis), kai asmuo tycia, vykdydamas ar remdamas valsrybes ar organizacijos politika dideliu rnastu arba sistemingai uzpuldinejo civilius ir juos zude arba sunkiai sutrikde jq sveikata, sudare tokias gyvenimo salygas, kad jos Ierne zmoniq ziiti; prekiavo zmonemis; deportavo gyventojus; kankino, ±agino, [trauke

i seksualine ver-

gove, verte uzsiimti prostitucija, priverstinai apvaisino ar sterilizavo;

persekiojo kuria nors zmoniq grup't ar bendrija del politiniu, rasiniu, nacionaliniu, etniniu, kulturiniu, religiniu, lyties ar kin; motyvq, kuriuos draudzia tarptautine

teise; zmones sulaike, arestavo ar kitaip

aterne jq laisve, kai toks laisves aternirnas nepripazjstamas,

ar neprane-

se apie zmoniq likima arba buvimo vieta; vykde apartheido politika; 3) tarptautines

humanitarines

teises saugomq asmenu zudymas (LR

BK 101 straipsnis), kai asmuo karo, tarptautinio ginkluoto kontlikto, okupacijos ar aneksijos metu, pazeisdarnas tarptautines human itarines reises normas, [sake zudyti ar zude: asmenis, kurie kapituliavo sudedarni

ginklus arba neturedarni

kuo priesintis; suzeistus asmenis,

ligonius ar ziivanCio karo laivo jiireivius: karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, uzgrobtoje ar karo veiksrnu teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautine apsauga; 4) okupuotos valstybes civiliu trernirnas (LR BK 102 straipsnis), 5) tarptautines hurnanitarines teises saugomq asrnenu ±alojimas, kankinimas ar kitoks nezrnoniskas elgesys su jais (LR BK 103 straipsnis) ir pan. Baudziarnasis [statyrnas taip pat [pareigoja pranesti ir apie kitus labai sunkius nusikaltimus: 1) nuzudyrna (LR BK 129 straipsnis); 2) sunku sveikatos sutrikdyrna (LR BK 135 straipsnis), kai tai padaryta mazamecio, bejegiskos bukles zmogaus, savo motinos, tevo ar vaiko, nesCios moters, dvieju ar daugiau zmoniq ativilgiu, taip pat kai toks sveikatos sutrikdymas padarytas kankinant ar kitaip itin ziauriai, kitu 20

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

zmoni4 gyvybei pavojingu budu, del chuliganisku ar savanaudisku paskatu, del nukentejusio asmens tarnybos ar piliecio pareigu vykdymo, siekiant nuslepti kita nusikaltima ar siekiant igyti nukentejusio asmens organq ar audin] transplantuoti, 3) iszaginimq, kai tai daroma rnazarnecio asmens atzvilgiu (LR BK 150 straipsnis); 4) dalyvavima nusikalstamo susivienijirno veikloje ir jo organizavirna ar vadovavirna jam (LR BK 249 straipsnis); 5) teroro akta (LR BK 250 straipsnis); 6) orlaivio uzgrobima (LR BK 251 straipsnis); 7) zmogaus pagrobirna [kaitu (LR BK 252 straipsnis), kai pagrobiama du ir daugiau zmoni4; 8) neteiseta narkotiku gaminima, perdirbirna, igijimq, laikyma, gabenima, siuntima, pardavirna ar kitok] labai didelio kiekio narkotiniu ar psichotropiniq rnedziagu platinima (LR BK 260 straipsnls), taip pat j4 platinirna nepilnameciams (LR BK 261 straipsnis) ir pan. Kitais arvejais pranesimas arba nepranesimas apie asmens nusikalstamus veiksmus yra psichologo sqzines ir profesines etikos dalykas. Be abejones, dar egzistuoja ir neformalus socialinis [pareigojimas atskleisti tokia intormacija teisesaugos institucijoms, ka pripazjsta ir profesines psichologu organizacijos (pvz., Didziosios Britanijos psichologu asociacija). Kita vertus, asmuo gali prasyti psichologo, kad rasydamas ekspertines isvadas jis neatskleistu tam tikros jam pateiktos informacijos, kuri nera tiesiogiai susijusi su padaryta nusikalstama veika ar kitu byloje nagrinejamu dalyku. Tai gali buti vertinamam asmeniui svarbi informacija, susijusi su anksciau patirta hzine, psichine ar seksualine prievarta, pasidarytu abortu, svelniais jausmais kitam zmogui ir pan. Tokio pobudzio informacijos nederetu atskleisti, nebent ji gali buti panaudota kaip asmens kalte svelninanti aplinkybe, Testavimo medZiagos atskleidimas. Nors atliekant asmens psichologin] [vertinirna turetu buti taikomi patikimi, validus, standartizuoti ir kitu psichologq protesionalq pripazintl tyrimo metodai, 2I

GINTAUTAS VALICKAS

[vairiu saliq praktika rodo, kad teisininkai kai kada gali bandyti diskredituoti ne tik testavimo duomenis, bet ir pacius testus. Pavyzdziui, teismo rnetu gali buti stengiamasi pateikti psichologinius testus kaip abejotina faktu arba [rodyrnu gavimo priernone (psichologo panaudotas testas arba atskiros jo dalys gali buti pateikiamos proceso dalyviams, kad jie patys "[sitikintu jo nepagrjstumu ar rnenkavertiskumu"). Toks viesas vieno arba kito testo platinimas gali apsunkinti jo naudojirna velesnese panasiose situacijose. Todd psichologas turetu stengtis apsaugoti taikomo testa konhdencialuma ir sumazinti jo paviesinirno galimyb~. Siekdamas sio tikslo psichologas gali is anksto su teiseju aptarti del testa paviesinimo iskylancias profesines problemas, pateikti jam apie testa,butina inforrnacija taciau neatskleisdamas subtiliu detaliu, kurios galetu kaip nors kompromituoti-testa (taip gali buti pasiekiamas protingas kompromisas). Psichologas taip pat turi suprasti, kad su asmens psichologinio [vertinimo isvadomis gali susipazinti daugelis zmoniq (pvz., advokatas, teisejas, prokuroras, kitas psichologas ir pan.). Neretai ir pats [vertintas asmuo gali gauti siq isvadu kopija, Del to gali kilti tam tikru problernu (Gudjonsson and Haward, 1998). Pirma, jeigu asmuo perskaite psichologo eksperto isvadas, jis gali jas aptarti su savo seimos nariais, draugais, advokatu ar kitu psichologu, 0 tai savo ruoztu gali paveikti jo elges] velesnio (papildorno) psichologinio [vertinimo metu, Antra, kai kurie psichologai savo ekspertinese isvadose pateikia pernelyg srnulku panaudotu testu aprasyrna. Del to gali atsirasti papildornu sunkurnu taikant siuos test us ateityje. Pavyzdziui, gana nuodugniai suslpazines su testu, vertinamas asmuo gali pateikti tycinius, is anksto apgalvotus atsakymus (iskelus baudziarnaja byla asmuo gali buti labai motyvuotas gauti bet kokia inforrnacija kuri galetq padeti gynybai).

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

3.5. Atlieleamu. uaidmenu ir interesu konfliktai Pirmiausia reikia pasakyti, kad etiniu dilernu gali kilti tada, kai psichologas turi pateikti teismui ekspertines isvadas apie imog4, kuris kartu yra jo klientas. Tokiais atvejais iskyla nemaiai svarbiu skirtumu tarp psichologo konsultanto (padedanCio spresti klientui iskylancias problemas ir besirupinancio jo gerove) ir psichologo eksperto (pateikiancio isvadas teismui) atliekamu vaidrnenu bei santykiu su klientu pobudzio (Greenberg and Shuman, 1997). Pavyzdiiui, konsultantas pirmiausia yra atsakingas savo klientui,

0

ekspertas - teisejui, prokuro-

rui arba advokatui; konsultantas paprastai yra palaikantis, pritariantis ir empatiskas pagalbininkas,

0

ekspertas - neutralus, nepriklausomas ir

objekryvus vertintojas; konsultantas turi gerai ismanyti klinikinio [vertinimo ir psichokorekcijos metodus, ekspertas - teisiniu ginc4 sprendimui svarbius psichologinio jvertinimo metodus ir teisiniu proceduru ypatumus; konsultantas, vertindamas klienta siekia nustatyti psichines sveikatos sutrikirna ir parinkti efektyviausius psichokorekcijos rnetodus,

° ekspertas vertina kliento savybes, kompetencijas,

busenas arba

sutrikimus atsiivelgdamas i tai, koks j4 poveikis nusikalstamai veikai ar gebejimui atlikti tarn tikrus veiksmus; konsultantas siekia kliento geroves, geresnes gyvenimo kokybes ir vengia padaryti jam kokia nors

°

iala" ekspertas stengiasi surinkti ir pateikti apie klienta objektyvia inforrnacijq kuri galetu padeti teisejui teisingai isspresti sali4 ginca, ir pan. Kai psichologas vienu metu turi atlikti abu siuos vaidmenis, gali padideti [vairiu netikslurnu, klaidu tikimybe, taip pat sumazeti priimamu sprendimu objektyvumas (pvz., psichologas gali skirti daugiau

°

dernesio galimiems bylos rezultatams, ne darornu isvadu patikimumui), Kita vertus, vertinant si vaidrnenu konllikta vienodos nuornones nera. Vieni autoriai nurodo, kad, siekiant objekryvurno, kliento vertintojo (eksperto) ir konsultanto (psichoterapeuto) funkcijas turetu atlikti skirtingi psichologai (neatsiivelgiant

23

i tai, ar nagrinejama

civili-

GINTAUTAS VALICKAS

ne, ar baudziamoji byla; ar psichologas paskirtas teismo, ar samdomas privaciai). Kiti autoriai pazyrni, kad konsultantas geriau pazista savo klienta todel gali ji tiksliau [vertinti (palyginti su isoriniu neutraliu psichologu) (Gudjonsson and Haward, 1998). Galima pridurti, kad kartais su panasiu vaidrnenu konlliktu ir etikos dilemomis gali susidurti is pradfiu neutralus psichologas vertintojas. Tarkim, teismas papraso psichologo atlikri kaltinarnojo psichologinj [vertinirna. Vertinimo rnetu paaiskeja, kad kaltinamajam yra butina psichologine pagalba (pvz., del patirto stipraus streso). Psichologas, is anksto neperspejes kaltinamojo, kad visa suteikta informacija teisme gali buti panaudota pries ji, gali srengtis kaltinamaj] ernpatiskai isklausyti ir suteikti jam butina pagalba, (tokio geranorisko kontakto metu kaltinamasis gali atskleisti inforrnacija kuri ji kompromituoja ir gali buti svarbi skiriant bausrne). Kitu etiniu dilemu iskyla tada, kai psichologas patiria atliekamo profesinio ir kitu savo vaidmenu (pvz., prosocialaus piliecio, tevo / motinos) konflikta, Viena vertus, kaip psichologas profesionalas jis turi buti nesaliskas ir pateikti teismui objektyvias isvadas. Kita vertus, jis gali jausti pasibjaurejirna antipatija arba pykt], kur] jam sukelia padarytas nusikaltimas (pvz., nepilnametes, kuri yra panasaus arnziaus kaip jo dukra, iSiaginimas). Reikia pasakyti, kad nernazai nusikalteliu [vykdo siurpius nusikaltimus, kurie gali sukelti stiprius emocinius isgyvenimus, 0 sie - paskatinti psichologa, priimti tendencingus, kaltinamajam nepalankius ir teisrna klaidinancius sprendimus. Tokiais atvejais rekomenduojama itin nipestingai apsvarstyti visus "uz" ir "prid", pateikti ekspertinese iSvadoseasmens vertinirna is ivairiq perspekryvu, taip pat pabrezti, kokiomis aplinkybernis (kokiame ernociniame kontekste) buvo rengiamos isvados, Jeigu vertinamo asmens padaryti nusikaltimai sukelia ypac stiprius neigiamus emocinius isgyvenimus, patartina visiskai atsisakyti eksperto vaidmens. Teises psichologas taip pat turetu vengti bet kokiu sanrykiu su klientu (vertinamu arba konsultuojamu asmeniu), kurie gaiet4 sukelti

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

interesu konllikta ir trukdytu pateikti objekryvias ir nesaliskas isvadas (pvz., tai galetq buti seksualiniu sanrykiu uimezgimas, uzrnokescio ui teikiamas psichologines paslaugas susiejimas su teisiniais ginco sprendimo padariniais ir pan.). Kaip paiymi kai kurie autoriai, psichologui reiketu vengti, kad jo atlygis priklausytu nuo bylos baigties (Hess, 2006). Priesingu arveju psichologas is neutralaus vertintojo gali nesunkiai tapti suinteresuota salimi. Profesines etikos poziurlu psichologo atlygis visu pirma turetu buti susijes su sugaistu laiku ir [derornis pastangomis. Etikos dilernu gali kilti ir tada, kai teises psichologas sutinka padeti ginco saliai pasiruosti busimarn bendravimui su teiservarkos pareigunais. Pavyzdiiui, jis gali treniruoti savo klienta kaip teismo posedzio rnetu reiketu palaikyti akiu kontakta su teiseju ar prokuroru, kaip nerodyti neverbaliniu nepasitikejimo, pasimetimo arba melo pozymiq, kaip geriau atsakineti i pareigunu pateikiamus klausimus ir pan. 3.6. Objektyvumas ir neialilkumas Jeigu psichologo teismui pateiktos ekspertines isvados nera pakankamai objektyvios, tai gali sukelti labai rirntu padariniq, kadangi saliski psichologo vertinimai gali suklaidinti teisma (del to gali buti nubaustas nekaltas imogus arba nusikaltelis - isvengti bausrnes). Aisku, kad prieiastys, del kuriu sumazeja psichologo isvadu objekryvurnas, gali buti labai [vairios. Pavyzdziui, psichologui gali buti daromas spaudimas, jis gali siekti irikti tiems, kurie uzsake atlikti psichologine ekspertize, buti is anksto tendencingai nusiteikes vertinamo asmens ativilgiu, taikyti nepakankamai patikimus ir validiius tyrimo metodus, padaryti kokia nors klaida (pvz., isvadas del globos skyrimo nepilnameciarn vaikui pagristi tik vienos salies - tevo arba motinos - [vertinimu, tevams taikyti skirtingus psichologinio [vertinimo metodus) ir pan. Be to, kai kada psichologas gali buti prasornas pateikti pakeistas arba papildytas isvadas (taip jam gali buti daromas spaudimas, kad 25

GINTAUTAS

VALICKAS

isvados butu palankesnes kuriai nors proceso saliai). Prasyrnai pakeisti ekspertines isvadas gali buti grindziarni [vairiais argumentais:

1. Ekspertines ifvados turi biai paraiytos aiikiau, nuosekliau, iftaisytos padarytos klaidos ir pan. Sie argumentai skamba gana naturaliai, nes kiekvienas ekspertas gali padaryti kokia nors klaidele, pavartoti nespecialistams nesuprantama, savoka arba pateikti is dalies priestaraujancius teiginius (taciau tokiais argumentais is tikruju gali buti siekiama pakeisti ginco hliai nenaudingas isvadu vietas). 2. Reikia paialinti nuorodas i kai kuriuos dokumentus, kuriais buvo

remiamasi raiant ekspertines ifvadas. Rasydarnas asmens [vertinimo isvadas psichologas gali naudotis [vairiais dokumentais (pvz., ankstesniais asmens psichologiniais arba psichiatriniais [vertinimais, mokyklos ar darbovietes pateiktomis charakteristikomis). Taciau advokatas gali prasyti, kad psichologas nenurodyru tam tikru dokumentu, kadangi tada juos gaB tekti pateikri kitai ginco saliai,

0

tai yra nenaudinga jo klientui (advokatas savo prasyrna

gali argumentuoti tuo, kad jo minimi dokumentai tera tik antraplane medziaga rasomorns isvadorns ir pan.). Kaip pazyrni kai kurie autoriai, norint isvengti mineto spaudirno, reiketu siekti, kad visi psichologui ekspertui pateikiami dokumentai butu kur nors oficialiai uiregistruoti (Gudjonsson and Haward, 1998). 3. Ekspertinese ifvadose nereikia mineti kai kuritf testavimo rezultatu, Gali buti nernazai atveju, kai vieni testavimo rezultatai yra palankus gynybai,

0

kiti - ne (butent siuos nepalankius rezultatus advoka-

tas gali prasyti isbraukti). Tarkime, net jeigu kaltinamajam buvo nustatytas zemas bendras intelekro koeficientas, kaltinamasis gali parodyti vidutiniskus rezultatus atlikdarnas atminties ir [raigurno subtestus. Tokiu atveju advokatas gali prasyti psichologo nernineti pateikiamose isvadose atminties ir [taigurno subtestu rezultatu (pasinaudodamas nustatytu bendru zemu intelekto koeficientu jis ga-

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

letu pabrezti didel] savo kliento jtaiguma nes jam tai yra naudinga). Aisku, kad psichologas neturetu tenkinti tokiu prasyrnu, nes tai gali suklaidinti teisrna.

4.

I ekspertines iiuadas

nereikia jtraukti asmens lealtesprisipaiinimo.

Kartais bendraudamas su psichologu asmuo gali spontaniskai prisipazinti padares nusikaltima ir del sio prisipaiinimo veliau gali iskilti problemu (nes gynyba nenori to pripazinti) (Gudjonsson and Haward, 1998). Pavyzdziui, vienu atveju kaltinamasis atsisake savo anksciau duotu parodymu teigdamas, kad pirrnines apklausos metu policijos pareigiinai dare jam siurkst4 spaudirna (duodamas siuos parodymus, jis prisipazino padares nusikaltima). Teismas paskyre psichologine ekspertize, prasydarnas nustatyti kaltinamojo intelekra ir jo sugebejirna pasipriesinti isoriniam spaudimui. Psichologinio [verrinimo metu kaltinamasis vel pripaiino savo kalte. Taciau kai psichologas parenge ekspertines isvadas, kaltinamojo advokatas paprase i5braukti

5i prisipazinimo

fakra argumentuoda-

mas tuo, kad ekspertizes tikslas buvo daug siauresnis (teismas prase [vertinti tik kaltinamojo intelekta ir [taigumo laipsni). Reikia pridurti, kad kartais, noredarnas iSvengti galimo prisipaiinimo, advokatas gali prasyti psichologo [vertinimo metu neduoti jo klientui jokiu klausirnu apie padaryta nusikaltima, TaCiau kuo siauresnis psichologinio [vertinirno tikslas, tuo didesne tikirnybe, kad psichologas nepastebes arba neatsiivelgs

i

kokia nors teismui svar-

bia inforrnacija. 0 svarbios informacijos nepaisymas gali sukelti problernu tiek paciam psichologui (del jo daromu isvadu objekryvurno), tiek apsunkinti teisingumo igyvendinima,. Kita vertus, reikia pripaiinti, kad visum os (faktu, poelgiu, motYV4,asrnenybes ypaturnu) atskleidimas kartais nesiderina su teises norrnu rigidiSkumu, 0 tai apriboja psichologo eksperto galimybes ir susiaurina teismui teikiamas iSvadas(Palermo, 2006).

27

4.

REKOMENDACI]OS

Aisku, kad negalima is anksto numatyti visu galim4 profesines etikos dilernu, su kuriomis gali susidurti teises psichologas, ir pateikti tinkamiausius j4 sprendimo budus. Kita vertus, spresti iskylancias etikos dilemas gali padeti ivairiu autoriu pateikiamos rekomendacijos, ka tokiais atvejais turetu iinoti, i ka turetu atkreipti dernes] arba ka, turetu daryti teises psichologas (fr. Gudjonsson and Haward, 1998; Hess, 2006; Melton et al., 1987; Ogloff, 1999 ir kt.): 1) ismanyti tiek bendraj], tiek specializuota profesines etikos kodeksa; 2) aiskiai suprasti savo [sitikinimus ir vertybes, taip pat j4 poveik] profesinei veiklai; 3) siulyti tik tokias profesines paslaugas, kurios yra grindiiamos turima kornpetencija, siuolaikinemis specialiosiomis iiniomis, igudiiais ir sukaupta patirtimi, suprasti bei paaiskinti teismui savo teikiarnq paslaugq riboturnus; 4) susipaflnti su galiojanCiais [statyrnais ir poistaryminiais teises ak-

tais (tiesiogiai reglamentuojanCiais jo paties, uzsakovu bei klientu veikla), j4 taikymo praktika, taip pat suprasti kiekvienos salies, su kuriomis ji sieja profesiniai santykiai, teises; 5) iinoti ji samdancios institucijos vidaus tvarkos taisykles; 6) pries teikiant paslaugas issiaiskinti Sali4 ginco aplinkybes, teismo prasyrno detales (kam yra reikalingas asmens psichologinis [vertinimas, kiek laiko skiriama jam atlikti ir isvadoms parengti), pasitikrinti, kiek teisejo ar advokato lukesciai atitinka realias psichologo galimybes, kokie gali buti teisiniai psichologinio [vertinimo padariniai; 7) numatyti, kur ir kada gali kilti potencialiu prolesines etikos dilernu;

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

8)

visada informuoti savo klientus apie galimus gautos informacijos

9)

konfidencialumo apribojimus; skirti pakankamai dernesio profesiniu sanrykiu rnetu gautos informacijos uifiksavimui ir saugojimui;

10) siekti suprasti kiru ginco saliu pozicijas ir elgesio motyvus, buti atidziarn galimiems interesu konfliktarns ir kitoms aplinkyberns, kurios galetq kompromituoti jo prolesine veikla; 11) susidurus su problerninernis situacijomis arba sudetingornis profesines etikos dilemomis, pasitarti su kolegomis arba prolesiniu organizaciju etikos komitetais (neatskleidziant faktu, kurie leistu identitikuoti klienta ar konkretu nagrinejam~ ginc~; 12) susidurus su neaiskiais teisiniais klausimais arba problemomis, pasitarti su nepriklausomais teisininkais ir issiaiskinti visus konkretaus ginco teisinius niuansus; 13) iskilus konilikrui tarp profesines veiklos standarru ir teises norrnu / teismo ar kitu pareigunu reikalavirnu, apie tai informuoti pareigunus ir imtis atitinkarnu veiksmu siekiant pasikonsultuoti su nepriklausomu teisininku).

H issprl!sti (pvz.,

Galiausiai teises psichologas turetu [vertinti, kokius galimus teisinius ir moralinius padarinius gali sukelti jo isvados arba parodymai. Jis turi aiskiai suprasti, kad pateikdamas savo isvadas teismui gali stipriai paveikti,

0

kartais galbut net ir nulemti kitu imoniq likirna (pvz., ar

asmuo bus priverstas atlyginti padaryta ial~ kitai ginco saliai, ar jis gales globoti savo vaika, ar asmuo bus isteisintas, ar nuteistas ir tures atlikti realia laisves aternimo bausrne). Si galia turi buti naudojama labai kompetentingai, rupestingai ir atsakingai.

5. LITERATURA

Arcaya J. M. Conflicts in coercive assessments: Evaluation and recommendations II Professional Psychology: Research and Practice, 1987, vol. 18, p.422-428. Blau T. H. The psychologist as expert witness. 2nd ed. New York: John Wiley and Sons, 1998. Fisher M. A. Protecting confidentiality rights: The need for an ethical practice model II American Psychologist, 2008, vol. 63, p. 1-13. Greenberg S. A., Shuman D. W Irreconcilable conflict between therapeutic and forensic roles I I Professional Psychology: Research and Practice, 1997, vol. 28, p. 50-57. Gudjonsson G. H., Haward L. R. C. Forensic psychology: A guide to practice. London: Routledge, 1998. Hess A. K. Practicing principled forensic psychology: Legal, ethical and moral considerations I I The Handbook of Forensic Psychology. 3rd ed. I Ed. by 1. B. Weiner, A. K. Hess. Hoboken, New Jersey: John Wiley and Sons, 2006. P. 821-850. Koocher G. p. Twenty-first century ethical challenges for psychology I I American Psychologist, 2007, vol. 62, p. 375-384. Lietuvos Respublikos baudziarnasis kodeksas. Vilnius: VI Teisines informacijos centras, 2003. Melton G. B., Petrila J., Poythress N. G., Slobodin C. Psychological evaluations for the courts: A handbook for mental health professionals and lawyers. New York: The Guilford Press, 1987. Ogloff J. R. P. Ethical and legal contours of forensic psychology I I Psychology and Law: The State of the Discipline I Ed. by R. Roesch, S. D. Hart, J. R. P. Ogloff. New York: Kluwer Academic I Plenum Publishers, 1999. P. 403-422. Palermo G. B. Forensic mental health experts in the court: An ethical dilemma I I Current Perspectives in Forensic Psychology and Criminal Justice

30

TEISES

PSICHOLOGO

PROFESINES

ETIKOS

DILEMOS

I Ed. By C. R. Bartol, A. M. Bartol. Thousand Oaks: Sage Publications, 2006. p. 171-173. Profesine psichologo etika I Parenge A. GuCas, E. Rimkure, D. Gailiene, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. Specialty guidelines for Forensic psychologists II Law and Human Behavior, 1991, vol. 15, p. 655-665. Specialty guidelines for Forensic psychologists. Second official draft, 2006 I I http://www. ap-ls. 0 rg/links/SG FP%20 Jan uary%202 006. pdf The European psychologist in forensic work and as expert witness: Recommendations for an ethical practice. Final report of Standing Commitree on Ethics to EFPA General Assembly, London, 2001 II http://www. efpa.be Weissman H. N., DeBow D. M. Ethical principles and professional competencies I I Handbook of Psychology. Vol. 11. Forensic Psychology I Ed. by A. M. Goldstein. Hoboken, New Jersey: John Wiley and Sons, 2003. p. 33-53. Zimbardo P. G. Thoughts on psychologists, ethics and use of torture in interrogations: Don't ignore varying roles and complexities I I Analyses of Social Issues and Public Policy, 2007, vol. 7, p. 65-73.