Lietuvos pauksciu pazinimo vadovas 9789955371441, 9955371447 [PDF]

Zitiervorschau

AUKŠČIU PAŽINIMO VADOVAS

380 PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ APRAŠAI IR PAPLITIMO ŽEMĖLAPIAI DAUGIAU KAIP 2000 PAUKŠČIŲ NUOTRAUKŲ

Vytautas JUSYS Saulius KARALIUS Liutauras RAUDONIKIS

LIETUVOS PAUKŠČIŲ PAŽINIMO VADOVAS

*

Moksias•Ekonomika*Šančiaiija

ж

Europossąjunga •тяга?1

Kuriame Lietuvos ateitį

L***** N A T Ū R A 2 0 Oi

Knyga parengta įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natūra 2000“ internetiniai vartai“.

Leidykla „Lututė' 2012

UDK 598.2(474.5) (035) Ju 248

LIETUVOS ORNITOLOGŲ DRAUGIJA (LOD) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti gamtos apsaugai neabejingus Lietuvos žmones, kurie globoja ir stebi paukščius bei jų aplinką, rūpinasi jos išsaugojimu ir visuomenės ekologiniu švietimu, taip pat pilietiškai dalyvauja formuojant aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos politiką. Nuo 1994 m. LOD mūsų šalyje ats­ tovauja tarptautinei gamtosauginei organizacijai „Birdlife International“, kuri vienija daugiau nei 100 pasaulio šalių partnerius, besirūpinančius paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Mes tikime, jog bendromis pastangomis, žiniomis ir patirtimi pasieksime, kad paukščių ir visos mus supan­ čios gyvosios gamtos apsauga būtų veiksmingesnė, o jos būklė gerėtų. Mes dirbame paukščiams ir žmonėms!

ISBN 978-9955-37-144-1

© Vytautas Jusys, 2012 © Saulius Karalius, 2012 © Liutauras Raudonikis, 2012 © Lietuvos ornitologų draugija, 2012 © Leidykla „Lututė“, 2012

PRATARMĖ Veikalų apie m ūsų krašto paukščius būta dar X IX a. -viduryje, tačiau pirm ose K. Tyzenhauzo ir V. Tačanovskio Lietuvos ir Lenkijos ornitofauną apžvelgiančiose suvestinėse daugiausia aprašomas paukščių paplitimas. T. Ivanausko knygoje „Lietuvos paukščiai“ gana detaliai aprašom a sparnuočių išvaizda. Šią knygą galima laikyti pirm uoju lietuvišku šalies paukščių pažinim o vadovu, kuris kartu su to paties auto­ riaus „Vadovėliu Lietuvos paukščiams apibūdinti“ buvo vieninteliai leidiniai apie m ūsų šalies paukščius bene penkiasdešimt metų. Iš šio leidinio pažinti sparnuočius mokėsi ne viena m ūsų šalies ornitologų karta, taip pat —šios knygos autoriai. 1979 m. V. Logminas išleido naują, ne tokią detalią suvestinę „Lietuvos paukščiai“, kurioje pirm ą kartą buvo pateikti paukščių piešiniai ir susistemintas išvaizdos aprašas. Galima sakyti, tai buvo pirmasis lie­ tuviškas klasikinis paukščių pažinimo vadovas. Kadangi tuo metu panašių spaudinių labai trūko, paukš­ čių stebėtojams šis leidinys turėjo didžiulę vertę. Iki pasirodant „Lietuvos faunos“ paukščių dvitomiui, V. Logm ino knyga buvo daugelio ornitologų kasdienis palydovas. Vėliau Lietuvos paukščių stebėtojai apibūdindami sparnuočius naudojosi užsienio paukščių pažinimo vadovais, kurie išsiskyrė kokybiškais aprašais ir iliustracijomis. D ažnam patyrusiam ornitologui tokie leidiniai buvo ne tik pažinim o vadovai, bet ir puikūs pagalbininkai apibūdinant pirm ą kartą matomas paukščių rūšis. Tačiau visada iškildavo klausimas: o ką daryti pradedančiajam stebėtojui? V. Logmino knyga jau buvo tapusi bibliografine retenybe, o „Lietuvos faunos“ knygos negalėjo būti naudojamos kaip paukščių pažinim o vadovai. Labai laiku pasirodė P. Kurlavičiaus parengtas „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“. Skirtingai nei tarptautiniuose leidiniuose, jame aprašom os m ūsų šalyje aptinkam os paukščių rūšys, pateikiama infor­ macija apie jų statusą Lietuvoje. Knyga sulaukė didelio gam tininkų dėmesio ir tai paskatino mąstyti apie naujo Lietuvos paukščių vadovo leidimą. Apie tokį vadovą, kuris išsiskirtų iliustracijų gausa, nes tai ypač svarbu norint padėti žm onėm s apibūdinti pastebėtus paukščius. Be abejo, naujosios knygos autoriai stengėsi parengti ir pakankamai išsamius aprašus, būtinus rūšims atpažinti. Taip pat siekė, kad knyga būtų ne tik Lietuvos paukščių pažinimo vadovas, bet ir joje b ū tų galima rasti svarbios inform acijos spar­ nuočių apsaugos klausimais, sužinoti apie rūšių paplitim ą šalyje, kada jas galima aptikti ir pan. Vis dėlto pagrindinis naujojo vadovo autorių tikslas —paskatinti žm ones domėtis paukščiais, jų gyve­ nimu, visada prisiminti juos laisvalaikiu, pastebėti, kas yra šalia mūsų. Knygos rengėjai labai tikisi, kad su naujuoju leidiniu užaugs gausi paukščiais besidominčių žm onių karta. „Lietuvos paukščių pažinim o vadovo“ autoriai yra dėkingi Lietuvos ornitologų draugijai, pasirūpinu­ siai vadovui parengti reikalingomis lėšomis. K auno Tado Ivanausko zoologijos muziejui ir Lietuvos jūrų muziejui autoriai (šių įstaigų darbuotojai) dėkoja už suteiktą galimybę šį leidinį parengti. Vadovo rengėjai ypač yra dėkingi visiems nuotraukų autoriams. Iš pradžių buvo ketinama leisti tik saugom ų rūšių pažinim o v ad o v ą tačiau, E uropos Sąjungos teisės aktų reikalavimus perkėlus į m ūsų šalies teisinę bazę, visos paukščių rūšys buvo paskelbtos saugomomis, tad leidinys virto išsamiu vadovu, apžvelgiančiu visas m ūsų krašto sparnuočių rūšis.

ĮVADAS Paskutinį dešim tm etį Lietuvoje itin populiaru stebėti paukščius. Pagausėjo stebėtojų gretos, išaugo paukščių pažinim o lygis, todėl beveik kasmet užregistruojam a naujų m ūsų šalyje rūšių ir aptinkam a dau­ gybė retų sparnuočių, apie kuriuos ankstesniais metais buvo ypač mažai duom enų. G ana sparčiai ilgėja ne tik Lietuvos paukščių rūšių sąrašas, bet ir keičiasi kai kurių sparnuočių statusas, o tai kartais taip pat yra svarbu paukščių stebėtojams. Per keliolika šio amžiaus m etų užregistruota daugiausia naujų rūšių per visą šalies om itofaunistinių stebėjimų istoriją - nuo 2000 m. Lietuvoje pastebėtų paukščių sąrašas buvo papildytas 35 rūšimis. Siame vadove aprašom os visos iki 2012 m. lapkričio 1 d. šalies teritorijoje pastebėtos paukščių rūšys iš viso 380. Daugiausia tai natūraliai Lietuvoje gyvenantys ir užskrendantys sparnuočiai, taip p at apra­ šomi iš nelaisvės pasprukę ir žmogaus introdukuoti paukščiai, nes jie gali būti aptinkami ir natūralioje aplinkoje. Leidinyje rūšių pavadinimai pateikiami lietuviškai ir lotyniškai, Lietuvoje registruotų paukščių sąraše lotyniški pavadinimai nurodom i pagal „Association o f E uropean Records and Rarities C om m it­ tees“ rekomendacijas. Vadove trum pai apibūdinamas kiekvienos rūšies statusas ir sezoniškumas (ar rūšis peri, žiemoja, užskrenda ir kada ją galima pamatyti šalyje), paplitimas ir gausa (kartu pateikiamas paplitim o šalyje žemėla­ pis), detaliau aprašomi skiriamieji išvaizdos požymiai, balso ypatumai, taip pat pateikiama duom enų apie apsaugos būklę ir grėsmes. Prie kiekvienos rūšies aprašų yra paukščių nuotraukos, pagal kurias galima nustatyti jų lytį, amžių, pažinti skrendančius paukščius ir pan. Visa tai detaliau aprašyta skyrelyje „K aip pažinti paukščius“ ir „Paukščių paplitimo Lietuvoje žemėlapiai“ . „Lietuvos paukščių pažinim o vadovas“ skirtas ne profesionaliems ornitologam s, o pradedantiesiems stebėtojams, gamtininkams, medžiotojams, sodininkams ar tiesiog gam toje daugiau laiko praleidžiantiems žm onėm s, kurie nori geriau pažinti paukščius ir nuo kurių žinių bei įgytos patirties priklausys ornitofaunistinių stebėjimų skaičius ateityje, o gal ir naujų paukščių rūšių atradim ų gausa. Leidinyje ne­ apsiribojama vien paukščių išvaizdos, balso ir paplitim o arealo aprašais, o siekiama suteikti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos paukščius, todėl toliau trum pai apžvelgiama šalies ornitofauna, jos sistema­ tikos ir paplitimo ypatumai. Vadove aprašom os 380 rūšių priklauso 19 būrių, iš kurių gausiausias yra žvirblinių paukščių būrys. 13 rūšių yra priskirtos D ir E kategorijoms, t. y. svetimžemiams savaime užklystantiems arba šalyje intro­ dukuotiems sparnuočiam s (juodoji gulbė, snieginė ir kalninė žąsys, šiaurinė kanadinė berniklė, miškinė antis, puikioji cyplė, baltakuodė klykuolė, baltagalvė stačiauodegė antis, auksinis fazanas, šventasis ibis, ilgauodegis purplelis, baltavo kis rudašonis, žvilgusis mažasis trupialas). Lietuvos ornitofaunos tyrimų ištakomis laikomame T. Ivanausko tritomyje „Lietuvos paukščiai“ yra aprašytos 296 paukščių rūšys. Iš jų 18 rūšių tuo metu nebuvo aptiktos šalyje, tačiau manyta, kad anksčiau ar vėliau gali būti pastebėtos. 1979 m. V. Logmino išleistoje knygoje „Lietuvos paukščiai“ aprašyta 290 rūšių (ir dar 5 rūšys, kurios galėtų būti pastebėtos m ūsų šalyje). 1991 m. autorių kolektyvo parengtam e dvitomyje „Lietuvos fauna. Paukščiai“ aprašytos 298 paukščių rūšys, 1995 m. anglų kalba išleistame M. Zalakevičiaus, S. Paltanavi­ čiaus, S. Švažo ir V. Stanevičiaus parengtame leidinyje „Lietuvos paukščiai (statusas, gausumas, papliti­ mas)“ m ūsų paukščių faunai jau priskiriama 319 rūšių.

Daugumai paukščių stebėtojų pirmiausia rūpi m ūsų krašte perinėtos, reguliariai žiemojančios arba dažnos migruojančios rūšys. Jos toliau aptariam os drauge su retom is rūšis. D abartiniam e Lietuvos paukščių sąraše yra 220 perinčių rūšių. 17 iš jų peri labai retai, nes Lietuva yra šių rūšių arealo pakraštyje arba jos yra negausios (eurazinė cyplė, vidutinis dančiasnapis, kilnusis erelis, javinė lingė, sakalas keleivis, kojūkas, žaliakojis tulikas, oželis nykštukas, laplandinė pelėda, europinė juodagalvė kiauliukė, baltabruvis nykštukas, šiaurinis kikilis), arba peri atsitiktinai (mažoji gulbė, storkulnis, poliarinė žuvėdra ir kt.). D abartinį Lietuvos žiemos paukščių sąrašą sudaro 165 rūšys, tačiau net 67 iš jų žiemoja retai ar at­ sitiktinai (didysis baublys, mažasis baltasis garnys, didysis baltasis garnys, baltasis gandras, ilgasnapė vištelė, pilkoji pečialinda, juodagalvė devynbalsė, svilikėlis ir kt.). Sudarant žiemojančių paukščių sąrašą neįtrauktos vasario mėn. pastebėtos rūšys, kurios iš tikrųjų buvo anksti parskridę migrantai. 64 rūšių paukščiai (neskaičiuojant D ir E kategorijos rūšių) į Lietuvą užklysta labai retai ir šalyje buvo pastebėti ne daugiau kaip 5 kartus (islandinė antis, skiauterėtoji gaga, kuoduotasis korm oranas, naktikovis, ledinis naras, didysis trum papirštis vieversys, pilkasis trum papirštis vieversys, mėlynuodegė, rudoji pečialinda, palšoji medšarkė, mažoji starta ir daugybė kitų). Tokios paukščių rūšys itin dom ina paukščių stebėtojus, todėl vos ne kiekvienas jų aptikimo faktas sukelia audringas diskusijas. Atskirai minėtinas 2008 m. lapkričio 17 d. V. Pareigio D um pių sąvartyne nufotografuotas Tolimųjų Rytų kiras, kuris buvo nauja paukščių rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir E uropoje bei Vakarų Palearktikoje. Kita vertus, kiekviena šalyje aptikta nauja paukščių rūšis yra ne mažiau vertinga. Palyginti nemažai labai retų ar net naujų Lietuvoje paukščių yra ne pastebimi, o sugaunami žiedavimo gaudyklėmis, todėl daug šalies ornitofaunistikos atradim ų registruojama Ventės rago ornitologinėje ir Juodkrantės paukščių žiedavimo stotyse. Šiose vietose masiškai žieduojant paukščius gaudyklėse aptik­ tos šios m ūsų krašte naujos rūšys: geltonbruvė pečialinda, nykštukinė pečialinda (1962 m.), poliarinis čimčiakas (1985 m.), vakarinė lakštingala (1987 m.), rudoji pečialinda (1991 m.), sibirinis erškėtžvirblis, šiaurinė starta, sajaninė pečialinda (1998 m.), juodagalvė sardininė devynbalsė (2001 m.), alpinė devyn­ balsė (2006 m.). Itin retai aptinkam ų paukščių Ventės rage ir Juodkrantėje sugaunama kasmet, todėl paukščių stebėtojai kviečiami į talkas šiose stotyse. Čia jie gali įgyti paukščių apibūdinimo patirties laiky­ dami sparnuočius savo rankose. Siekiant išvengti painiavos, dėl įvairių priežasčių pasitaikančių netikslumų, naujų ir retų šalyje paukščių aptikimo faktus peržiūri ir įvertina Lietuvos ornitofaunistinė komisija (LOFK). Ji kaupia duom enis apie šių paukščių stebėjimus m ūsų krašte, neįprastus sparnuočių žiemojimo atvejus, vėlyvas ir ankstyvas re­ gistracijas, kitus įdomesnius ir neįprastus paukščių stebėjimus. L O F K dėka iš Lietuvos paukščių sąrašo išbrauktas storasnapis narūnėlis ir vakarinė starta, kurių aptikimo atvejai nepasitvirtino. Apie L O F K veiklą, jos darbo principus ir tvarką, ypač retas rūšis, kurių stebėjimus tvirtina komisija, inform acijos ga­ lima rasti Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje, taip pat galima kreiptis į L O F K pirm ininką V. Jusį (Ventės rago ornitologinė stotis, Kintai, LT-99361 Šilutės r., ei. paštas: [email protected], vrventragis@ gmail.com, tel. 8 638 90 619).

6

K a ip p a ž in ti p a u k š č iu s Pradedantysis paukščių stebėtojas turėtų pradėti mo­ kytis atskirti pačius paprasčiausius ir dažniausius šalies sparnuočius, ypač tuos, kurie gyvena šalia mūsų miestuo­ se ir kaimuose. Dauguma šių paukščių, tokių kaip balta­ sis gandras, didžioji zylė ar šarka, yra lengvai atpažįstami iš kontrastingų spalvų. Daugeliui nepatyrusių stebėto­ jų kur kas sudėtingiau atskirti kuosą nuo kovo, naminį žvirblį nuo karklažvirblio ar žaliukės patelę nuo naminio žvirblio patelės. Išmokus pažinti paukščius, gyvenančius šalia, galima pradėti domėtis, kokie paukščiai dažnai matomi miškuo­ se, pievose ar paežerėse. Tai padaryti padės šioje knygoje trumpai aprašytos buveinės, kur reikia ieškoti vienos ar kitos paukščių rūšies. Dirvinio vieversio negalima tikėtis pamatyti miške, tačiau išvydus labai panašų į jį paukštį, tupintį pušyje, galima spėti, kad stebime lygutę. Taigi, ga­ lime palyginti kad ir nedidelius, bet gana aiškius šių skir­ tingose buveinėse gyvenančių paukščių rūšių skirtumus. Kitas pavyzdys: nors pievinis ir miškinis kalviukai yra labai panašūs, tačiau brandžiame pušyne vasarą išvydus ant šakos tupintį kalviuką bus didelė tikimybė, kad tai miškinis kalviukas, bet stebint kalviuką pievoje tikimybė, kad tai miškinis kalviukas, - jau kur kas mažesnė. Pri­ klausomai nuo to, kokioje buveinėje stebime paukščius ir kiek turime patirties, iš anksto galime nuspėti, kokias rūšis galime pamatyti. Daug informacijos pateikta ir šalia kiekvienos paukš­ čių rūšies aprašų esančiuose paukščių paplitimo žemė­ lapiuose bei nuorodose, kokiu metų laiku galima matyti vieną ar kitą rūšį. Vieni šiauriniai paukščiai, tokie kaip svirbeliai, sniegstartės, čimčiakai ar ledinės antys, mūsų šalyje būna tik šaltuoju metų laiku (į Lietuvą jie atskren­ da žiemoti iš šiaurinių kraštų). Kiti, pavyzdžiui, dauguma žąsų, tilvikų ar plėšikai, palyginti trumpai aptinkami tik pavasarinių ar rudeninių migracijų metu. Lietuvoje perintys paukščiai gali būti matomi ištisus metus arba tik šiltuoju metų laiku. Kad galėtumėte gerai įžiūrėti paukščio spalvas, raštą ir kūno formą, būtini lauko žiūronai, kurie padės greičiau ir lengviau atpažinti sparnuotį. Įgavus patirties, patartina naudotis monokliu, labai praverčiančiu stebint toli laukuo­ se, ežeruose, tvenkiniuose ir jūroje esančius paukščius. Tik gerai pažinę dažniausius mūsų krašto sparnuočius galime pereiti prie retesnių, sunkiau aptinkamų ir atpa­ žįstamų paukščių. Sparnuotį atpažinti padeda ne tik jo dydis, kūno forma, spalvos bei raštas, bet ir elgsena —sa­ viti kūno, uodegos ar sparnų judesiai ir skrydžio būdas. Stebėdami paukštį stenkitės įvertinti ir smulkesnius po­ žymius, tokius kaip kojų, snapo, sparnų ir uodegos il­ gis bei forma, ar paukštis bėgioja žingsneliais ąr straksi abiem kojomis, ar skrenda lygiai ar banguotai, pavieniui ar būriais, ar plasnoja tankiai ar lėtai, ištisai ar su per­ trūkiais, o gal sklendžia ir gali „kyboti“ ore. Atkreipkite dėmesį, ar paukštis dryžuotas ar lygus, ar turi skersines juosteles ant suglaustų sparnų, ar turi šviesų antakį, antuodegį ar žiedelį apie akis. Būtinai įsidėmėkite skrendan­

čių paukščių, ypač stambesnių, sparnų ir uodegos formą bei ant jų esančias įvairias dėmes, juostas ar dryžius. Puikus sparnuočių, ypač giesmininkų, atpažinimo raktas yra jų pavasarinės giesmės. Kai kada tik giesmės ar bendravimo balsai padeda tiksliai atpažinti rūšį gam­ toje, ypač tada, kai giminingos rūšys išoriškai yra labai panašios ir lauko sąlygomis sunku įžiūrėti skiriamuosius požymius. Geras pavyzdys - pilkosios ir ankstyvosios pečialindų palyginimas. Dėl sunkiai įžiūrimų išvaizdos ir elgsenos požymių šias dvi artimas giesmininkų rūšis gamtoje atskirti yra sunku, tačiau jų giesmės labai skiria­ si. Beveik taip pat akivaizdžiai skiriasi ir jau minėtų itin panašių pievinio ir miškinio kalviukų skrydžio balsai ir giesmės. Salia kiekvienos paukščių rūšies rasite trumpus paukščių balsų aprašus, tačiau išgirdę sparnuočio balsą kiekvienas jį galime užrašyti kitaip. Be to, sudėtingas paukščių giesmes užrašyti yra ypač sunku. Dėl to patarti­ na į mobilųjį telefoną ar diktofoną įsirašyti visų Lietuvos paukščių giesmes ir lutus būdingus balsus, kurie padės susigaudyti sudėtingame ir daugiabalsiame sparnuočių pasaulyje. Paukščių balsas yra nepaprastai svarbi atpa­ žinimo priemonė. Atminkite, kad dažniausiai sparnuotį pirma išgirstame ir tik paskui iš balso stengiamės rasti jo buvimo vietą. Patyrę paukščių stebėtojai gamtoje didžiąją dalį sparnuočių atpažįsta iš balsų jų nematydami, nes šie būna pasislėpę miške, krūmynuose, pievoje ar nendryne. Vertinant paukščių dydį gamtoje, labai dažnai padeda greta esantys sparnuočiai, kurių dydis gerai žinomas. Pa­ vyzdžiui, nuleistame žuvininkystės ūkio tvenkinyje šalia visiems žinomos pempės mes gerai matysime sunkiau apibūdinamo rudeninio gaiduko ar juodakrūčio bėgiko dydžių skirtumus. Jeigu paukštis tupi ar skrenda vienas ir jo nėra su kuo palyginti, dydį įvertinti yra daug sunkiau ir net patyrę ornitologai gali suklysti. Stebint gamtoje neži­ nomą paukštį visada reikia stengtis į užrašų knygelę pasi­ žymėti Įdek galima daugiau sparnuočio požymių, taip pat dydį, elgsenos bruožus ar balso ypatybes. Tam patartina nusipiešti kuo tikslesnį paukščio eskizą šalia kurio būtų galima užsirašyti, kaip pasiskirstę paukščio apdaro spal­ vos ir raštas, koks santykinis kojų, snapo ar kaklo ilgis ir pan. Namuose tai padės tiksliau įvertinti visus matytus požymius ir palyginti juos su pateikiamais pažinimo va­ dove, nes matytos detalės labai greitai užsimiršta. Kitas būdas, ypač kai paukštis nejudrus, —naudojantis pažinimo vadovu palyginti požymius ir aprašus tiesiog lauko sąlygomis. Žinoma, pradžioje kils labai daug abejo­ nių, ar matytą paukštį atpažinote teisingai, tačiau nereikia bijoti klaidų, juk kol išmoksite atpažinti paukščius, praeis ne vieneri metai. Klysta visi - skirtumas tik tas, kad paty­ rę paukščių specialistai klaidų daro mažiau, o pradedan­ tieji —kur kas daugiau. Ištobulėjus skaitmeninei fototechnikai, gamtoje labai praverčia skaitmeninis fotoaparatas su teleobjektyvu. Kompiuterio ekrane galima ne tik padidinti ir paryškinti nufotografuoto paukščio detales, bet ir turėti puikų istori­ nį dokumentą ypač kai kalbama apie labai retas ar naujas

mūsų krašte sparnuočių rūšis. Naujos, dar neatrastos Lie­ tuvoje paukščių rūšys neįtrauktos į šį pažinimo vadovą, nes neaišku, kokią sparnuotą staigmeną mes galime pamatyti rvtoj. Ko gero, kiekvienais metais jau gerokai per pastarąjį dešimtmetį pailgėjęs Lietuvos ornitofaunos sąrašas ir to­ liau bus papildomas naujomis paukščių rūšimis. Pažvelgus į kaimyninių šalių paukščių sąrašus matyti, kad juose yra nemažai sparnuočių rūšių, kurias tikėtina

aptikti ir mūsų krašte. 1sietuvoje pastebėtus retus sparnuo­ čius reikia aprašyti specialioje Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) paruoštoje anketoje, kurią galima rasti internetiniame Iietuvos ornitologų draugijos puslapyje mm/, birdlije.lt. Labai naudinga, jeigu yra galimybė, retus paukščius nufotografuoti. Paukščių fotografijos ne tik la­ bai palengvina LOFK darbą, bet ir gali papuošti gamtinio žurnalo straipsnį ar internetinį puslapį.

P a u k š č io k ū n o to p o g ra fija

pečių

ausies dengiamosios viršugalvis plunksnos I

k a k ta

dengiamosios nugara

plunksnos

'.mtsnapis

antuodegis pusiaujas

posnapis akas sm akras gerklė k a k la s krūtinė

т а josios plasnojam osios did ji /jų plasnojam ijų

p lu n ksn o s

dengiamosios plunksnos

didjiosios plasnojam osios plunksnos

šonas

papildom os plasnojam osios p lunksnos

pastaibis

т а jų jų plasnojam ijų dengiamosios plunksnos

P a u k š č io s p a rn o p lu n k s n ų s c h e m a т а jų jų plasnojam ijų dengiamosios plu n ksn o s

Paukščių paplitimo Lietuvoje žemėlapiai

Be rūšių paplitimo aprašų, leidinyje pateikiami Lie­ tuvos teritorijoje pastebėtų paukščių rūšių aptikimo že­ mėlapiai. Retų ir labai retų paukščių rūšių pateikti visi autoriams žinomi aptikimo atvejai. Dažniau pastebimų

paukščių žiemojimo atvejai žemėlapiuose sužymėti tik nuo 1991 m. Retai ar atsitiktinai žiemojančių paukščių pažymėti visi žinomi aptikimo atvejai.

A p tin ka m a s m igracijų m etu a r vasarą, bet neperi

Ž u vin in ka s

Žiem ojim o atvejai

Kuoduotasis vieversys

A p tin ka m a s m igracijų m etu a r vasarą, bet neperi-

L okalios a r nereguliarios perėjim o lietos

Sutrumpinimai ir paaiškinimai S, S S pull. juv. 1 m. 2 m.

patinas, patinai patelė, patelės jaunas, dar neskraidantis paukštis užaugęs jauniklis, turintis pirmas tikrąsias plunksnas - užaugęs, 1-uosius kalendorinius metus gyvenantis paukštis —užaugęs, 2-uosius kalendorinius metus gyvenantis paukštis

3 m.

—užaugęs, 3-iuosius kalendorinius metus gyvenantis paukštis ad. —suaugęs paukštis PD I - Paukščių direktyvos (Tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos) 1 priedo rūšis LRK - į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus įrašyta rūšis Prie paukščių nuotraukų esančios nuorodos (brūkšne­ liai) parodo, į kuriuos rūšies skiriamuosius požymius stebėtojas turi atkreipti dėmesį.

P a u k š č i ų fo to g ra f a i

Leidinys iliustruotas 96 autorių 2 072 paukščių nuotraukomis. Stengtasi atrinkti kuo geresnes fotografijas, kad būtų matoma kuo daugiau požymių, padedančių geriau atpažinti paukščius. Knygos rengėjai yra dėkingi Lietuvos ir kitų šalių paukščių fotografams, sutikusiems spausdinti jų darbus „Lietuvos paukščių pažinimo vadove“. © Vytautas Jusys, www.birdpix.lt (Ventės ragas) © Saulius Karalius, www.birdpix.lt (Klaipėda) ©Julius Morkūnas, www.birdpix.lt (Klaipėda) © Boris Belchev, http:I I www.alcedowildlife.com (Kėdainiai) ©Jukka J. Nurmi, www.Jjn.1g.fi (Suomija) © Eugenijus Kavaliauskas, www.birdpix.lt (Tauragė) © Marius Čepulis, www.birdpix.lt (Vilnius) © Romas Povilaitis, www.birdpix.lt (Kaunas) © Tom Lindros, www.tomlindroos.1g.fi (Suomija) © Beat Rūegger, www.ornifoto.ch (Šveicarija) © Река Komi, www.pekkakomi. 1gfi (Suomija) © Arie Ouwerkerk, www.pbase.com/arieouwerkerk/profile (Olandija) ©John C. Avise, www.nathistoc.bio.ud.edulbirds/index.htm (ĮAV) © Laimonas Šniaukšta, www.birdpix.lt (Vilnius) © Rimantas Stankūnas, www.birdpix.lt (Įoniškis) © Laurent Demongin, www.ibc.lynxeds.com/users/laurent-demongin (Prancūzija) © Gediminas Gražulevičius, www.birdpix.lt (Klaipėda) © Modestas Ružauskas, www.birdpix.lt (Kaunas) © Uja Ukolov, www.birds-online.ru/gallery (Rusija) © Aurėlien Audevard, www.ibc.lynxeds.com/users/ aurėlienaudevard (Prancūzija) © Kęstutis Čepėnas, www.naturephoto.lt (Panevėžys) © Robertas Patronaitis, www.birdpix.lt (Jurbarkas) © Jan-Michael Breider, www.pbase.com/ breider (į>vzdija) © Zbigniew Kajzer, www.clanga.com (Ixnkija) © Renatas Jakaitis, www.birdpix.lt (Prienai) © Sergey Yeliseev, www.fHckr.com/photos/yeliseev (Rusija) © Jankees Schwiebbe, www.birdphoto.nl (Olandija) © Jos Stratford, www.josstratford.co.uk. (Vilnius) © Miką Bruun, www.mikabruun.com (Suomija) © Simonas Minkevičius, www.birdpix.lt (Vilnius) © Karlis Millers, www.latvijasputni.lv (Latvija) © Svetoslav Spasov, www.natureimages.eu (Bulgarija) © Peter Soer, www.birdpix.nl (Olandija) © Carl-John Svensson, www.pbase.com/carljohansvensson/profile (Tailandas) © Rimantas Aitmanas, www.birdpix.lt (Kaunas) © Audrius Pašukoms, www.naturephoto.lt (Austrija) © Zita Gasiūnaitė, www.birdpix.lt (Klaipėda) © Paul Cools, www.nature-image.nl (Olandija) © Alain L'ossė, www.digimages.info (Prancūzija) ©Janis Jansons, www.putni.info (Latvija) © Rimantas Nalivaika, www.naturephoto.lt (Švenčionys) © Arvydas Stake, www.birdpix.lt (Panevėžys) © Saulius Virbila, www.naturephoto.lt (Vilnius) ©Jonas Bilinskas, www.naturephoto.lt (Druskininkai) © Kastytis Vainauskas, www.birdpix.lt (Panevėžys) © Remigijus Gegelevičius, www.birdpix.lt (Vilnius) © Vitalijus Stirkė, www.naturephoto.lt (Vilnius) © Audrius Čeponis, www.naturephoto.lt (Jurbarkas)

© Jim Almond, www.shropshirebirder.co.uk (Didžioji Britanija) © Antanas Petraška (Alytus) © Christophe Gouraud, www.ibc.lynxeds.com/ users/ christophe-gouraud (Prancūzija) © Romualdas Barauskas, www.naturephoto.lt (Kaunas) © Valdimantas Grigonis, www.birdpix.lt (Panevėžys) © Tomas Kalašinskas, www.birdpix.lt (Tauragė) © Krister Castren (Vilnius) © Lasse Olsson, www.birding.se (Švedija) © Jorma Tenovuo, www.jtenovuo.com (Suomija) © Armandas Naudžius, www.naturephoto.lt (Biržai) © Nol Baarschers, www.birdpix.nl(Olandija) © Lior Kislev, www.tatypit.com (Izraelis) ©Juozas Baškys, www.naturephoto.lt (Vilnius) © Jan Bosch, www.jan-bosch.eu (Olandija) © Ingar Jostein 0 ien (Norvegija) © Marius Kartonas (Jonava) © Vilius Paškevičius (Kaunas) © Agnė Našlėnienė, www.naturephoto.lt (Vilnius) © Deividas Makavičius, www.birdpix.lt (Mažeikiai) © Arūnas Eismantas, www.naturephoto.lt (Vilnius) © Luc Meert, www.birdpix.nl (Belgija) © Martin Lofgreen, www.wildbirdgallery.com (Švedija) © Река Fagel (Suomija) © Michelle & Peter Wong, www.orientalbirdimages.org (Honkongas) © Rein Hofman, www.birdfocus.nl (Olandija) © Markku Saarinen (Suomija) © Kęstutis Jarmalavičius, www.naturephoto.lt (Ukmergė) © Milda Šniaukštienė (Vilnius) © Audrius Norkūnas (Druskininkai) © Rasa Ohmann, www.rasa-ohmann.dk (Danija) © Selemonas Paltanavičius (Vilnius) © Gintaras Vaidakavičius, www.fotos.lt/vid.php3?mid=2&‘cat= 175 (Vilnius) ©Jonas Barzdėnas, www.naturephoto.lt (Švenčionys) © Elmaras Duderis, www.naturephoto.lt (Biržai) © Bronius Šablevičius, www.naturephoto.lt (Ignalina) © Mindaugas Kirstukas, www.naturephoto.lt (Kaunas) © Dainius Baronas, www.naturephoto.lt (Zarasai) © Agnė Karaliūtė (Klaipėda) © Lina Marmaitė-Snitkienė, www.naturephoto.lt (Kaunas) © Arūnas Čerkauskas, www.naturephoto.lt (Zarasai) ©Jonas Augustauskas (Vilnius) © Saulius Gulbinskas (Klaipėda) © Tadas Naujokaitis, www.tadasphotography.com (Garliava) © Raimondas Karpavičius (Vilnius) © Vytautas Pareigis (Juodkrantė) © Žydrūnas Preikšą (Prienai) © Šarūnas Vainauskas (Joniškis)

.9

10.

GULBĖ NEBYLĖ (Суgnus olor) Statusas ir sezoniškumas. Perinti, migruojanti, praskren­ danti, žiemojanti rūšis. Lietuvo­ je galima matyti ištisus metus. Apsaugos būklė. Rūšies perinčios ir žiemojančios po­ puliacijų būklė šalyje palanki. Neperinčių paukščių gausėja. Paplitimas ir gausa. Gulbė nebylė paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje. Vengia mažų ir miškuose esančių vandens telkinių be viršvandenės augalijos. Mūsų krašte peri 1 000—1 500 porų. Žiemą aptinkama įvairaus dydžio neužšalusiuose vandens telkiniuose. Buveinė. Dažniausiai peri stovinčio vandens telki­ niuose —ežeruose, tvenkiniuose ir kt., kuriuose yra virš­ vandenės augalijos sąžalynų. Nevengia žmogaus kaimy-

MAŽOJI GULBĖ (Cygnus columbianus) Statusas ir sezoniškumas. Atsitiktinai perinti, praskren­ danti, retai žiemojanti rūšis. Lietuvoje dažniausiai aptinka­ ma kovo-balandžio ir spaliolapkričio mėn. Apsaugos būklė. Rūšis įra­ šyta į PD I priedą. Migruojančių paukščių būklė šalyje palanki, tačiau pasaulinė populiacija mažėja. Rūšies ap­ saugai yra svarbūs žuvininkystės tvenkiniai, Kuršių ma­ rių akvatorija ir Nemuno žemupio užliejamos pievos. Paplitimas ir gausa. Nuo 1997 m. kelerius metus ma­ žoji gulbė perėjo Šalčininkų r. žuvininkystės tvenkiniuose. Reguliariai pastebima migracijos metu. Nemuno žemu­ pyje ir Kuršių mariose kartais susirenka iki kelių šimtų paukščių būriai. Kitose Lietuvos vietose pastebimi nedi-

• шииПуИ nystės. Ne veisimosi metu apsistoja užlietose pievose, didesniuose vandens telkiniuose. Skiriamieji požymiai. L - 140-160 cm. Stambiausias mūsų krašto paukštis. Kūnas baltas, kaklas ilgas, plau­ kiant neretai laikomas kiek sulenktas, uodega ilga, smai­ li, kojos juodos, snapas raudonas, su juodu pagrindu ir antsnapio gumbu, ę snapo gumbas mažesnis. S , ypač esant pavojui, plaukioja pakeltais tarsi burės sparnais ir išlenkęs kaklą (panašiai kaip „S“ raidė). Jaunikliai pilkai rudi, su tamsiai pilku snapu. Balsas. Bendraujant tarpusavyje balsas tylus, knar­ kiamas „hriu“ arba kiriškas „ghau“. Sunerimęs paukštis piktai šnypščia. Skrendančias gulbes nebyles mažesniu atstumu nesunku atpažinti iš kitoms gulbių rūšims nebū­ dingo melodingo garso, kurį kelia sparnai. Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma. А м ериксм скиа

) A čJcgb

deli būreliai. Žiemoti (ne kasmet) lieka pavieniai paukščiai Nemune prie Kauno HE, Kuršių mariose. Švelnesnėmis ir besniegėmis žiemomis gausiau žiemoja. Buveinė. Seklūs vandens telkiniai, apsemtos pievos ir laukai, arimai ir ražienos. Skiriamieji požymiai. L —115—130 cm. Panaši į gul­ bę giesmininkę, tačiau mažesnė, trumpesniu kaklu. Sna­ pas taip pat trumpesnis, jo pagrindas geltonas, geltonoji snapo dalis ne pleišto formos, o suapvalėjusi, nesiekianti snapo šnervės. Jaunikliai pilki, kiek tamsesni nei gulbių giesmininkių, bet į juos labai panašūs, tad apibūdinant geriau vertinti dydį ir kūno proporcijas. Balsas. Panašus į gulbės giesmininkės, tačiau kiek švel­ nesnis, be trimito priegaidės, girdimas pavieniui ar pakar­ tojamas tik porą kartų —„tliu, tly“ ar „tliu... tliu... tliu“. Grėsmės. Akivaizdžių grėsmių nežinoma.

GULBĖ GIESMININKĖ (Cygnus cygnus) Statusas ir sezoniškumas. Reguliariai lokaliai negausiai perinti, įprasta migruojanti, negausiai žiemojanti rūšis. Lietuvoje aptinkama kovolapkričio mėn. Apsaugos būklė. Rū­ šis įrašyta į PD I priedo ir LRK (3 (R) kategorija) sąrašus. Migruojančių ir perinčių paukščių būklė šalyje palanki. Apsaugos požiūriu perin­ tiems paukščiams yra svarbūs žuvininkystės tvenkiniai, o migruojantiems - Nemuno žemupio užliejamos pievos. Paplitimas ir gausa. Gulbė giesmininkė dažniau ap­ tinkama pavasarinių migracijų metu. Nemuno deltoje ir jos apylinkių apsemtuose laukuose suskaičiuojama iki keleto tūkstančių individų. Kitose šalies vietose apsistoja nuo keliolikos iki šimto ar daugiau paukščių. Pastaruo­ ju metu Lietuvoje peri iki 100 porų, kurių didesnė dalis

aptinkama žuvininkystės tvenkiniuose. Žiemą pastebima Nemune prie Kauno HE, Elektrėnų mariose ir kituose neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Buveinė. Perinčių paukščių randama viršvandene au­ galija apaugusiuose žuvininkystės tvenkiniuose, nedide­ lėse kūdrose, užpelkėjusiose pievose ar kituose vandens telkiniuose. Migracijų metu pastebima apsemtose pievo­ se arba laukuose, arimuose, ražienose. Skiriamieji požymiai. L —140—160 cm. Gulbė gies­ mininkė grynai balta. Kaklas labai ilgas. Snapas geltonas, su juodu galu ir juoda antsnapio apačia. Geltonoji snapo dalis siekia šnervę ir yra pleišto formos. Jaunikliai pilki, šviesesni už gulbių nebylių ir mažųjų gulbių jauniklius. Snapas šviesus, su rožiškai rusvu galu. Balsas. Melodingas, toli girdimas, keletą kartų paeiliui kartojamas trimitavimas —„triu triu tri-i tri-i-i“ . Grėsmės. Perinčioms poroms neigiamas poveikis gali būti daromas trikdant.

I ad.