Išminties druska: aforizmų rinkinys 5-417-00709-9 [PDF]

Zitiervorschau

Knyga sentencijų diel

skiriama rinkiniui

Apsyeima

surinkly

Metuse

nežinomo "Prižodey,

ant

Swieta

Pona

autoriaus arba

pagal

1813"

pirmajam

Trumpas,

Reykalu

o

Dwasyszku

eiliuotų Tykras yr

lietuviu Pamokslas Swietyszku,

atminti.

Vietoj įvado

Nemanykite esą nekviesti svečiai išminčių puotoje. Sėskitės į jums skirtą vietą. Ir tuomet, susidūrę akis i aki su nuostabiais visų laikų ir tautų poetų, mokslininkų, artistų bei istorikų kūriniais, įvertinsite savo sugebėjimus, ir jums atsivers nauji platūs, neregėti horizontai. A. FRANSAS

AISTROS Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. VOLTERAS

Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų. LAO

DZĖ

Valdymasis — pati didžiausia valdžia, būti pavergtam savo aistrų — pati didžiausia vergovė. SENEKA Aistra kaip anglis aušintina, kitaip širdis- uždega ugnį. V ŠEKSPYRAS Aistra — pasaulį pagrobiantis uraganas, protas — spingsinti žibė. I.

KANBU

Aistros — tai vienintelės oratorės, kurios visada įtikina. Nežinome nė šimtosios dalies to, ką daryti mus gali priversti aistros. E

DE

LAROŠFUKO

Išminčių ramumas yra ne kas kita kaip mokėjimas slėpti savo jaudulius. E DE LAROŠFUKO Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, k a d tos aistros silpnos. E DE LAROŠFUKO Aistra žengia priekyje ir vedasi iš paskos meilę. ICHARA SALKAKU Didi aistra — tai savotiška siela, savaip nemirtinga ir nepriklau­ soma nuo kūno. B. DE FONTENELIS Aistros •— mūsų nesuskaičiuojamų paklydimų šaltinis — vis dėlto skatina švietimą. K. A. HELVECIJUS 7

Visos aistros geros, paklūstame.

kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms Ž. Ž. R U S O

Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, k a d jos y r a ir visų mūsų džiaugsmų šalti­ nis. D. DIDRO Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas. J. G. HERDEKLS

Aistros suteikia genijui galimybę pasireikšti ir padeda save pažinti. V Širdžiai nėra nieko menko. Ž. LABUTSAS-ROŠEORAS Aistringos širdies istorija visada nepaprastai paprasta. A. VTNJI Aistra — blogas reguliatorius, bet galinga spyruoklė. R. V. EMERSONAS M e s verdame įvairiose temperatūrose. R. V. EMERSONAS

Troškimas valdyti protus — tai viena iš pačių stipriausių aistrų. NAPOLEONAS I Žmogus turi būti prieinamas aistroms, bet ir pajėgus jas valdyti. ŽANAS

DŽOBERTIS

Negalima laikyti išmintingu tokio žmogaus, kuris prireikus nemo­ ka būti pakvaišėliu. H.

POLIS

V BIČERIS

Vienintelės aistros, kurios neteikia m a l o n u m o , — tai pavydas ir baimė.

/ G e r i a u s i a s būdas nuraminti širdį — proto darbas. G. DE LEVTSAS Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.

DŽ.

Č. KOUNZAS

Entuziazmas — pats gražiausias žodis Žemėje. G. HĖGELIS

Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsi­ radimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, k a d gali prisišaukti nelaimę. J. V GĖTĖ Truputis aistros protą aštrina, daug — slopina.

K.

MORGENŠTERNAS

Pavyzdžio jėga gimdo aistros jėgą. Ž. ŽORESAS Verčiau būsiu ryškiausias meteoras negu amžina, bet susnūdusi planeta... DŽ.

STENDALIS

LONDONAS

Kiekviena aistra yra ir džiuginanti, ir kankinanti.

Aistra — tai proto apsvaigimas. R.

T

SAUTĖJUS

Širdį sunkiau nuraminti negu sujaudinti. E R. DE ŠATOBRIANAS Didžios aistros tokios pat retos kaip meno šedevrai. H. DE BALZAKAS

Jei aistros ir svajos nepajėgtų atverti naujų perspektyvų, gyveni­ mas būtų beprotiška apgavystė. A. R. LENORMANAS Širdis neturi raukšlių, joje būna tik randų. S. G. KOLET

Aistra nepripažįsta sandėrių, ji pasirengusi visokioms aukoms. H. DE BALZAKAS Nesugebėjimas žavėtis — paveldėjimo požymis. H. DE BALZAKAS

DRAIZERIS

Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų n e i matematikos, nei tiksliųjų mokslų. A.

EINŠTEINAS 9

Prieraišumas — gyvuliška ir netgi egoistiška aistra, bet mums tai geriausias būdas atsikratyti egoizmo. Ž.

Tylėjimas — atsargumo altorius. B.

DIUHAMEUS

Aistra — tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikia didelių, kartais sopulingų kančių. A.

MORUA

Ta, kuris per daug saugosi, dilgėlės dilgina dažniausiai. T FULERIS •

Kupina taurė neština atsargiai. T FULERIS

Maniakiški potraukiai gąsdina labiau negu dorybės ir talentas. A. MORUA Aistros apimtas žmogus netrukus tampa neatsargus.

GRASJANAS

Karštas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprandą kaip tik tame takelyje, kuriuo atsargus asilas žingsniuoja neklupdamas. G. E. LESINGAS

A. MORUA

Atsargiems žmonėms atrodo neatsargūs tie, kurie paklūsta garbės

Kiekviena meilės aistra — tai širdies kelionė. P

MORANAS

Širdis turi savo kalėjimų, kurių protas atverti nepajėgia. M.

ŽUANDO

ATSARGUMAS Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.

jausmui. F R. DE ŠATOBRIANAS Iš visų dvasinių savybių reikšmingiausia — išmintis, o naudin­ giausia — atsargumas. O. M. BARTELEMIS Nekaltybė, nepastebinti pavojų ir nemokyta pažeidžiama už ydą ir dažniau puolama.

Atsargumas dažnai eikvojamas tuščiai, vis dėlto verta ryžtis tai

Greičiausiai užklumpa tas pavojus, kurio nepaisoma. S1RAS

Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia. PUBULIJUS

labiau

N. P VILK

CICERONAS

PUBULIJUS

atsargumo,

SIRAS

daryti. H. V Š O Protingas atsargumas reiškiasi ne tiek tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, k a d jis neleidžia joms pasikartoti. K. N. BOUVIS

Slaptų pavojų reikia saugotis labiausiai. PUBULIJUS

SIRAS

Atsargumo niekada nebūna per daug. HORACIJUS

CHARAKTERIS

Išminčius saugojasi pats savęs, kaip saugomasi priešo ar žvalgo. EPIKTETAS

Žmonių kilnumas — tai geras jų charakterio bruožas.

ROLENGAGENAS

Visiškas silpnavališkumas — labai bjaurus charakteris.

Kuklus Įžvalgumas geriau už neprotingą riziką. G.

Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu. M. 10

DE SERVANTESAS

DEMOKRITAS

Ž. DE LA BRIUJERAS Tvirtas charakteris turi derintis su proto lankstumu. L. DE VOVENARGAS 11

Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų. Š.

L.

MONTESKJĖ

Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. H. TEILORAS Charakteris — didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas.

Kiekvieno žmogaus charakteris daro įtaką kitų žmonių laimei pri­ klausomai nuo to, ar jis turi polinkį jiems kenkti, ar duoti naudos.

K. FIŠERIS

A . SMITAS

Žmonių charakterius lemia ir formuoja jų tarpusavio santykiai. A. MORUA

Kiekvieno žmogaus charakteryje esti kažkas tokio, ko negalima p a l a u ž t i , — tai charakterio skeletas. G. K. LICHTENBERGAS

Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, k a i žmogus tampa tavo viršininku. E. REMARKAS

Charakteris — tai visiškai susiformavusi valia. NOVAUS Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus.

DVASIA, SIELA

I. KANTAS

Tvirta dvasia išgelbsti silpną kūną.

Dora turi slypėti charakteryje.

1

HIPOKRATAS I. KANTAS

Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. HIPOKRATAS

Geras charakteris — viso gyvenimo turtas. V

GEZLITAS

Ramios dvasios žmogus ir k i t a m neįkyrus. EPIKŪRAS

/ Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu — tai / apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia. '

/

G. HĖGELIS

Lankas įlūžta n u o per didelės įtampos, o dvasia — nuo nusil­ pimo.

Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stul­ bina pasaulį tūkstantmečius.

PUBULIJUS SIRAS Kartkarčiais sielai reikia pramogos.

J. V GĖTĖ

FEDRAS

Žmogus be charakterio — tai tas pat, kas gimdyvė be pieno, kareivis be ginklo ar keliautojas be pinigų. O. L. PETJĖ Tik silpnuosius sutramdo ir prislegia nesėkmės; didieji charakte­ riai jų nepaiso. V

IRVINGAS

I Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. M. AURELIJUS

tr Žmogaus siela — tai lempa, kurios liepsna — mokslas, o alyva — išmintis. IBN SINA

Charakteris — tai slapta, nuolatinė valios energija. Ž. B. LAKORDERAS

To, kuris aiškiai kalba, ir siela aiški. BERNARDINAS

ŠIEMETIS

Charakteris gyvena žmoguje, reputacija — šalia jo. DŽ. DŽ. HOLENDAS 12

Sielos sveikata ne mažiau opi už kūno sveikatą; kas tariasi neturįs 13

aistrų, taip pat lengvai gali pakliūti į jų verpetą, kaip kad visiškai sveikas žmogus staiga susirgti. F

DE

LAROŠFUKO

Siela gali manyti esanti dosni, jeigu jai maloniau duoti negu gauti.

Įsigyti tam, ko reikia sielai, pinigų nereikia. H. D. TORAS Po pinigų krūva galima palaidoti žmogaus sielą. N.

HOTORNAS

Kiekviena siela matuojama troškimo didingumu.

A. G. MERE

G. FLOBERAS

Silpnos dvasios žmonės prarūgsta nuo nesėkmių kaip per audrą nebaigtas virti alus.

Esti reginys, didingesnis už dangų: tasai reginys — tai sielos gelmės.

DŽ. RENDOLFAS Tas, kuris nuodugniai tiria savo sielą, taip dažnai pasijunta kly­ dęs, kad norom nenorom pasidaro kuklus. Jis jau nebesididžiuoja savo išsilavinimu, nebelaiko savęs didesniu už kitus. K. A. HELVEČIJUS Stiprios sielos vengia gašlumo, panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. NAPOLEONAS

I

Siela, pasinėrusi į darbą, atitrūksta n u o Įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės. DŽ. LEOPARDIS Didelė širdis, kaip ir vandenynas, niekados neužšąla. K. L.

BIORNĖ

S a n t ū r a — tai sielos sveikata. A.

P.

LAROŠFUKO-DUDOVLllS

Didinga ne ta siela, kuri atleidžia, o ta, kuriai atleidimo nereikia. E R. DE ŠATOBRIANAS Brangi dovana yra gebėjimas suvokti žmogaus sielą. N.

GOGOLIS

Žmogaus sieloje yra tiek grožio, kad gali nesivaržydamas jį skleisti. N.

GOGOLIS

Šaltis — tai pati baisiausia sielos liga. A. K. TOKVTLIS Nelaimė atveria sielą spinduliams, kurių nepastebi gerovė. Ž. B. LAKORDERAS 14

V

HUGO

Niekada nebijokime n e i vagių, nei galvažudžių. Išorės pavojai nė­ ra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai — štai vagys; mūsų ydos — štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi- svarbu, k a d pavojus gresia mūsų gyvybei ar piniginei? Gal­ vokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai. V

HUGO

Deimantų randama tik Žemės viduriuose, tiesos aptinkamos tik sielos gelmėse. V

HUGO

Pilvas — tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyra tarp sielos ir kūno. V.

HUGO

S i e l a be vaizduotės — tai tas pat, kas observatorija be teleskopo. H. V BIČERIS Žmogui vienui v i e n a m būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi sparnų primygti nuosavam "aš". S u n k u jai tada, b e t kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. M.

K.

ČIURLIONIS

Laimė palanki kūnui, bet tik skausmas ugdo sielos gabumus. M.

PRUSTAS

Dvasios nerimas nėra didybės rodiklis. Esamoji n e d a r n a tarp žmogaus ir aplinkos, tarp gyvenimo ir jo dėsnių net ir didiesiems žmonėms kyla ne iš jų didybės, o iš silpnybės. R. ROLANAS Gyventi — tai pamažu gimti. Būtų per daug patogu išsinuomoti sau gatavą sielą. A. DE S E N T EGZIUPERI 15

Sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. A.

DE SENT EGZIUPERI

Maitinausi, k a d gyvenčiau, gyvenau, k a d pasiekčiau, pasiekiau, k a d grįžčiau ir atsiduočiau apmąstymams ir ilgėdamasis tyloje pajus­ čiau, jog m a n o širdis t a p o . didesnė. A.

DE SENT EGZIUPERI

aukštas arba žemas, toks pat ir tavo šešėlis. Išgarsėjimas yra atgarsis, o elgesys — šešėlis. LIE DZĖ N e t užimdamas aukštą padėtį gyvenime, elkis su visais kaip su lygiais. MENANDRAS

Akyla v i e n širdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi. A. DE SENT EGZIUPEPJ Žmogus kitų žmonių akyse ir y r a žmogaus siela. B.

PASTERNAKAS

Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės pratę toli jo ieškoti. MENCI7US Jei žinai, k a d elgiesi netinkamai, keisk savo elgesį iš karto. N e ­ lauk kitų metų.

Gebėjimas juoktis iš visos širdies — nuostabus sielos bruožas. Z. ,

Didžiausias skausmas b ū n a ne tada, k a i vinys perveria kūną, o tada, k a i žūsta gražioji svajonė. Kūnas gali kentėti arba mirti, o su­ žeista, nuvainikuota siela kenčia pragarą kasdien. A. ,

MENCIJUS

KOKTO

MORUA

Dvasios sferoje vaisinga būtent nekaltybė.

Varlė ir iš auksinio sosto šoks į pelkę. PUBULIJUS SIRAS Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso n u o įgimtų gabumų, o sėkmė — tik n u o aplinkybių. VANG

Ž. MARITENAS Kad žmogus imtų augti dvasiškai, reikia dviejų dalykų: Dievo malonės ir individualių pastangų — Sadhanos. Jie kaip du skirtingi magneto poliai + ir -, kurių sąveika būtina. Dievo malonė esti visados, bet individo pastangų dažnai trūksta, o be Sadhanos širdies neišgryninsi. SATJA SAI B A B A

ELGESYS

Nemandagus žmogus nesiskiria n u o kankintojo. VANG

ČUNGAS

Žmonių poelgiai nėra nei pastovūs, n e i nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis — apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. VANG

ČUNGAS

Didžiausias delikatumas — paprastumas.

Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima, panašus esi į šešėlį. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, k a i esi klau­ siamas, panašus esi į aidą. Tačiau kokia n a u d a iš šešėlio ir aido? M O TI Kare ųž taktiką svarbesnė narsa. Už gedulo apeigas svarbesnis liūdesys. Žmogus turi būti išsilavinęs, b e t svarbiau, k a d pirma tai tinkamu elgesiu įrodytų. M O TI Žodžiai tavo yra gražūs arba bjaurūs, tokie pat ir jų atgarsiai. Esi 16

ČUNGAS

Z.

LEBONAS

Geriau perdėtas mandagumas negu nepakankamas. M. DE SERVANTESAS Žodžiais beveik visi žmonės vienodi, tik elgesys parodo jų skir­ tumą. MOLJERAS M a n d a g u m a s , apdairumas, n u o l a n k u m a s stiprina ir draugų, ir šeimos vienybę. VOLTERAS

Būk mandagus su visais, draugiškas su dauguma, familiarus su vienu kitu. B. FRANKLINAS

Reikia kartą ir visam laikui suprasti, kad nekultūringa žmonių akivaizdoje vartyti savo nešvarius baltinius, k a d tai rodo ištvermės stoką, nepagarbą aplinkai, egoizmą, palaidumą, blogą įprotį. Reikia kartą ir visam laikui atsisakyti verkšlenimo ir apsispjaudymo.

Kai kuriuos žmones mes vadiname laukiniais todėl, k a d jų elgesys skiriasi nuo mūsų.

K. STANISLAVSKIS

B. FRANKLINAS

Punktualumas — tai mandagus būdas prikišti kitiems netikslumą. P VĖBERIS

Elgesys — tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą. J. V GĖTĖ Negalima sakyti žmogui: "Negerai elgiesi", kartu nenurodant jam tinkamo kelio. N. GOGOLIS Saulės sistema nesirūpina savo reputacija. R. V. EMERSONAS Geros manieros atsiranda iš smulkių pasiaukojimų. R.

V EMERSONAS

Elgesio taisyklės kartais primena ritualo apeigas: jos atrodo bepras­ miškos, bet auklėja žmones. A. DE SENT EGZIUPERI Jei kultūros nėra žmonių širdyse, tai niekur daugiau jos būti negali. Ž. DIUHAMELIS Blogas poelgis nemiršta, priešingai, jo vaisiai dauginasi. P MAKORLANAS Nuostabiausios savybės: tesėti pažadą, nevėluoti į sutartą susitiki­ mą ir laiku atsisveikinti. A.

Kultūra ir išorinis blizgesys — visiškai skirtingi dalykai. R. V EMERSONAS

Natūralumas būna tik įgimtas, o paprastumo reikia įsigyti. P

Žmogaus elgesys yra vardiklis, o nuomonė apie save — skaitiklis. Kuo didesnis skaitiklis, tuo žmogus nemalonesnis kitiems. L. T O L S T O J U S Triukšmingumas nieko neįrodo. Gana dažnai višta, sudėjusi viso labo tik kiaušinį, kudakuoja tarsi pagimdžiusi asteroidą.

GĖDA Tas, kuris prarado gėdą, laikytinas žuvusiu. PLAUTAS Tas, kuris nesigėdija savo prasižengimo, kaltas dvigubai.

kai. A.

FRANSAS

CHABARDAS

SIRAS

PUBULIJUS

SIRAS

Išmokyti gėdos neįmanoma, su ja reikia gimti. P U B U L I J U S SIRAS

Kultūros siela — tai sielos kultūra. J. HOFMILERIS f

Būkite malonūs su žmonėmis kildami — jums teks susitikti su jais leidžiantis. V MIZNERIS 18

PUBULIJUS Neturintį gėdos jausmo paveiks tik baimė.

Jeigu laikysies išvažinėtų vėžių, nebūsi nublokštas į šalį. K.

MORANAS

•

M. TVENAS Daugumai žmonių prigimta svarstyti protingai, o elgtis absurdiš­

KL1NTS

Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai. SENEKA . Prarastos gėdos nesusigrąžinsi. SENEKA 19

Būti sąmojaus objektu nebūna gėda vadui (Cezariui). MARCIALIS Gėda ir garbė — kaip drabužiai: kuo labiau sudėvėti, tuo nerūpes­ tingiau su jais elgiesi.

Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikš­ mę negu jų buvimas šalia. SENEKA Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.

APULĖJUS Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje. M. DE SERVANTESAS O dėl gėdos, tai įdomu, kad kartais kuklūs žmonės, būdami n e ­ padoraus poelgio liudininkais, pajunta kažką panašaus į gėdą.

VANG

Jei mačiau toliau negu kiti, tai todėl, k a d stovėjau a n t milžinų pečių. I.

L. DE VOVENARGAS Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.

B. ERANKLINAS Tik apgavystė daro gėdą, paklydimas — niekada. G.

NIUTONAS

Kartais didieji žmonės didūs n e t mažmožiuose.

G. V LEIBNICAS Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigiasi gėda.

ČUNGAS

K.

UCHTENBERGAS

Š.

Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais. Š.

Geram žmogui b ū n a gėda n e t prieš šunį. A.

ČECHOVAS

Gėda prieš žmones — geras jausmas, bet geriausias — gėda prieš save. L. TOLSTOJUS Sugebėjimas rausti — pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų žmogaus savybių. Č. DARVINAS

MONTESKJĖ

Tas, kuris nemyli laisvės ir tiesos, gali būti galingu žmogumi, bet didžiu netaps niekados. VOLTERAS

Niekas geriau už tai, ko žmogus gėdijasi ar nesigėdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio. L. TOLSTOJUS

MONTESKJĖ

Varžybos — genijaus penas. VOLTERAS Išmanymas, kokie daiktai turi būti, rodo, k a d žmogus protingas; išmanynas, kokie daiktai iš tikro yra, rodo, kad žmogus patyręs; išma­ nymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad žmogus genialus. D. DIDRO Proto platumas, vaizduotės jėga ir sielos aktyvumas — štai kas yra genijus. D.

GENIJUS, TALENTAS

Genijus yra ne kas kita kaip didžiulės kantrybės dovana. Ž.

Didžiam lemta patirti didžių išbandymų. EURIPIDAS Cezariui daug kas neleistina kaip tik todėl, kad jam leistina vis­ kas. SENEKA 20

DIDRO

BIUFONAS

Aistrų įkarštis neretai būna genijaus įkarštis. H. G. MIRABO Tas, kuris pirma laiko manosi esąs genijus, yra žuvęs žmogus. G. K. LICHTENBERGAS 21

Piktadarys negali pasiekti didybės.

Tikras didingumas pagrįstas savo jėgų, o netikras — kitų žmonių silpnybių suvokimu. J. G. HERDERIS

J. V GĖTĖ Pasitenkinimas savimi talento nepašalina, bet jį kompromituoja. L. BONALDIS

Kiekvienas tikras genijus privalo būti naivus. E ŠILERIS Tas, kuris žemina aplinkinius, pats niekada nebus didis.' J. G. ZOIMĖ Didieji žmonės nieko nedaro iš dalies.

\

Privalau pradėti šedevru arba nusisukti sprandą. H. DE BALZAKAS

Tebūnie jie [t. y. ankstyvieji jo bandymai rašyti] pasmerkti nežiniai, kol iš manęs kils kas nors svarbaus, didžiq, meniško. N. GOGOLIS

K. M. VYLANDAS Tam, kuris stovi aukštai ir yra visų matomas, nepritinka ūmūs

Meilė ir draugystė apvaisina genijų. E FAIJOLIS

judesiai. NAPOLEONAS I N u o didžio iki juokingo vienas žingsnis.

Briliantui atleidžiama už aštrias jo briaunas — per daug nuosto­ linga būtų jas suapvalinti. R.

NAPOLEONAS I Genijus — tai sugebėjimas matyti nematoma, judinti neapčiuo­ piama, tapyti tai, kas neturi formos. Ž. Ž L/BERAS Širdis — štai tikrasis svertas viso, kas didinga. L. VAN BETHOVENAS

Talentas dirba, genijus kuria. R. Š U M A N A S Talentas mėgdžioja gamtą ir analitiškai kuria tai, ką genijus kuria sintetiškai, bet dar yra charakterių tarp vienų ir kitų. H. HEINĖ Didieji žmonės — tai žmonijos knygos turinys.

Genijus priešinasi visokiam pavergimui. U.

F HEBELIS

FOSKOLAS

Didingumas panašus į kalną. \ jį veda status ir sunkus kelias. V GEZLITAS Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš genijaus,— tai meilė

Mažas kliūtis stenkis apeiti, jei į didybę keliauji. F HEBELIS Iškilti nesunku, sunku iškilus būti pačiu savimi. Ž. MĮSLĖ

tiesai. J. V GĖTĖ

Genijus praskina kelią, o talentas eina juo, bet eina savaip. K.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, k a d ir genijus neiš­ vengs mirties. J. V GĖTĖ

GUCKOVAS

Lengvai daryti tai, kas kitiems s u n k u , — tai talentas, o daryti tai, ko neįstengia t a l e n t a s , — tai genijus. A. F AMJELIS

Genijus — tai įgimtas stropumas. J. V GĖTĖ Ir didis žmogus — viso labo tik žmogus. J. V GĖTĖ 22

ŠUMANAS

Tikrą genijų galite pažinti iš to, k a d visi bukagalviai, j a m pasi­ rodžius, surengia prieš jį sąmokslą. R.

V EMERSONAS 23

Kiekviename genijaus kūrinyje atpažįstame savas atmestas min­ tis. V EMERSONAS

R.

Tūkstančiai talentų tik pasakoja apie tai, ką turi epocha, bet tik genijus nujaučia ir kuria tai, ko jai trūksta. E. HEIBELIS Kiekvienas genijus priklauso tik liaudžiai. V.

HUGO

Retai tampa didžiu tas, kuris neranda savyje ryžto nepaisyti daugy­ bės nereikšmingų dalykų. K.

Didieji žmonės retai kada būna izoliuotomis kalnų viršūnėmis, paprastai jie esti kalvynų viršūnės. T

E. HUGO

H. V Š O Didis tas miestas, kuriame gyvena didis žmogus. Tegu jame būna vos kelios sutriušusios lūšnos, vis tiek jis didžiausias pasaulio miestas. V. VLTMENAS Genialumas daugiausia priklauso nuo energijos. M. ARNOLDAS Genijai turi vieną privilegiją — jiems gyvenimas niekada netam­ pa kasdienybe kaip visiems mums.

žmogus;

genijus

—

dovana,

DŽ. R. LOVELIS

M.

Genijus — ne gabumų derinys.

koks

nors v i e n a s gabumas,

o

daugelio didžių

EBNER-EŠENBACH

T

EDISONAS

Genijus — tai nesugebėjimas nieko neveikti. Š. DIDBO Sveikas protas — genijus naminio milo drabužiais. A. N. VAITHEDAS M i n i a t i ū r a — tai vienas iš didybės prieglobsčių. G. BAŠLARAS Neįmanoma įsivaizduoti Šekspyro arba Gėtės pasruvusių krauju ir klykiančių dėl kūrybinių kančių sunkiomis aplinkybėmis. Č. S. PIRSAS Nepakanka kovoti su savo trūkumais. Reikia kovoti ir su savo talentais, kad jie augtų. M. ŠAPLANAS

E. P. VIPLAS

Kiekvienas talentas — tai maža širdis, kuri laiką iš krūtinės išrėžia.

Paprasti žmonės mato savo darbo vaisius, o genijaus pasėta sėkla dygsta lėtai. T. MOMZENAS Talento trečdalį sudaro instinktas, trečdalį — atmintis ir trečdalį •— valia. K. DOSI 24

EBNER-EŠENBACH

Genijus — procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito.

Eisiu savo paties keliu, nepaisydamas šiuolaikinės mokyklos. V VAN GOGAS

CHABARDAS

Genijus nurodo kelią, talentas juo eina.

DŽ. R. LOVELIS kurią valdo

HIGINSONAS

Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina. M.

Neturtas — genijaus pamotė.

Talentas — dovana, valdanti p a t į žmogų.

V

Yra kažkas retesnio, tobulesnio, nepaprastesnio už talentą — tai gebėjimas pripažinti kitų talentą.

Didieji žmones patys pasistato postamentus. V

DOSI

I.

ZIEDUONIS

GĖRIS, GERUMAS Geriems būti geram ir geram būti negeriems — štai didžiausias gerumas. LAO

DZĖ 25

Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis. J. V. GĖTĖ

J e i geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi? KONFUCIJUS Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas j a m p a č i a m priklauso. SENEKA Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi. VYTAUTAS

DIDYSIS

Gerbti r e i k i a tą, kuris yra dosnus, o ne tą, kuris gali būti dos­ nus. N. MAKIAVELIS Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas n u o j a m daromų geradarybių tampa dar piktesnis. B.

MIKELANDŽELAS

Gera širdis — tikras auksas. V ŠEKSPYRAS Geriausias būdas prisiminti gerus darbus — juos kartoti. E

BEKONAS

Be tikėjimo žmogus negali pažinti n e i tikrojo gėrio, nei teisin­ gumo. B. PASKALIS Kad būtume p a k a n k a m a i geri, turime būti truputėlį geresni negu reikia. K. M A P I V O Dosnumui nereikia užmokesčio, jis visada pats save apdovanoja. I. DE LIVRIS T i e k protui nėra nieko per didelio, tiek gėriui nėra smulkmenų. ŽANAS

POLIS

Nežinau jokių pranašumo požymių, išskyrus gerumą. L.

E R.

DE ŠATOBRIANAS

Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį, nes prisiminimas, kad jis mums kadaise buvo padarytas, padaro mus kilnesnius. Blogį, nes nuo tos akimirkos, kai jis mums buvo padarytas, mes privalome jausti pareigą atsilyginti už jį gėriu. N. GOGOUS Gerasis susiranda Žemėje rojų, o piktasis č i a iš anksto mėgaujasi savo pragaru. H. HEINĖ Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtin­ ti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus. A. ŠOPENHAUERIS Pirmiausia būkite geri; gerumas nuginkluoja daugumą žmonių. Ž. B. LAKORDERAS Būkite ne paprasčiausiai geri, o geri dėl ko nors. H. D. T O R A S Nepakanka nekenkti — reikia padėti savo broliams. DŽ. MADZINIS Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. E DOSTOJEVSKIS Nepakanka būti geram, dar reikia būti taktiškam. A. E AMJELIS Paremti geru žodžiu žmogų, patekusį į bėdą, dažnai svarbu taip pat kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria katastrofą n u o sklandaus ir saugaus judėjimo per gyvenimą. H. V BIČERIS

V A N BETHOVENAS

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresnius. J. V GĖTĖ Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip ir į pačią dovaną. J. V GĖTĖ 26

Stipresniojo grasinimas mane visados verčia pereiti į silpnojo pusę.

Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą. DŽ. R. LOVELIS Žmonių neaukština priklausomybė rasei ar odos spalva. Aukštes­ nis tas, kurio širdis dosnesnė ir protas blaivesnis. R. G. INGERSOLAS 27

Būk geras ir stenkis, kad niekas nežinotų, jog tu geras.

Kuklumas su grožiu niekada nesutaria. OVIDIJUS

L. T O L S T O J U S Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.

M a n y k gerai, ir iš minčių išaugs geri poelgiai. L. T O L S T O J U S

M. DE SERVANTESAS

Ne tiktai tie, kurie turi milijonus, ir ne tiktai tie, kurie milžinais vadinami, daro gera kitiems.

Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia "širdies.

M.

K.

M. DE SERVANTESAS

ČIURLIONIS

Pati tyliausia meilė — meilė gėriui.

.Pati žavingiausia rožė — rudeninė. M.

Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu. M.

T. A.

EBNER-EŠENBACH Jėga nugali jėgą, o grožis nugali visus.

EBNER'EŠENBACH

Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram. R.

E LOPE DE VEGA Ir madingas daiktas gali būti neskoningas. MOLJERAS

TAGORĖ

Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi. R. ROLANAS

Gėriui reikia įrodymų, grožiui jų nereikia. B. DE FONTENELIS Gracija yra judantis grožis. G. E. LESINGAS

Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį. A. DE S E N T EGZIUPERI Gerumas — tai menas. G. H A U P T M A N A S Geras žmogus yra tas, šalia kurio lengviau kvėpuoti. P PAVLENKA Išsivaduokite iš blogio — jums liks gėris. Išsivaduokite iš gėrio — kas jums liks!

Didžiausias stebuklas yra tai, k a d su išties nuostabiais reiškiniais galime ir privalome susidurti kasdien. G. E. LESINGAS Poelgio grožį pirmiausia lemia tai, kad jis lengvas ir tartum be jokios įtampos. I. KANTAS Kuo rimtesnis veidas, tuo nuostabesnė šypsena. E R. DE ŠATOBRIANAS

A. MIŠO

Grožis gimdo pasitikėjimą savimi, o tas, kuris kenčia dėl pasiti­ kėjimo savimi, yra nedėkingas ir neištikimas.

GROŽIS

T

M y l i n č i a m dažnai ir tai, kas negražu, atrodo gražu. TEOKRITAS Gražus veidas yra rekomendacija be žodžių.

FONTANE

Grožis man stebuklų stebuklas. O.

VAILDAS

Grožio ir aromato nepraranda tik ta gėlė, kurios nenuskiname. PUBLILUUS SIRAS

28

OBINJĖ

V R. OLDŽERIS 29

Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu.

Paprastumas yra svarbiausia moralinio grožio sąlyga. TOLSTOJUS

SENEKA

Grožiui, tikrai l a i m e i ir tikram heroizmui n e r e i k i a garsių žo­ džių.

Tas, kuris padaro paslaugą niekšui, klysta dvigubai: pirma, padeda tam, kuris pagalbos nevertas, antra, rizikuoja.

V RABĖ

FEDRAS

L.

Žavėtis — tai prielankiai pripažinti kitų žmonių panašumą į mus.

Jei suklystama netyčia, reikia atleisti. FEDRAS

A.

BIRSAS

Tamsią n a k t į ir geras jūreivis gali paklysti. T

YDOS, SILPNYBĖS, KLAIDOS

FULERIS

Ir pats geriausias šaulys gali nepataikyti. T FULERIS

Klaidos, kurios netaisomos,— štai tikrosios klaidos. KONFUCIJUS Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o ydų neatsikratė. KONFUCIJUS

Jei ydos madingos, jos šlovinamos kaip dorybės. MOLJERAS Nedovanotinos klaidos būna tik tų, kurių mes j a u nebemylime. M.

Tas, kuris nemoka žvelgti į tolį, netrukus turės rūpesčių. KONFUCIJUS Tam, kuris eina prieš Dangų, nepadės maldos dvasioms globė­ joms. KONFUCIJUS

Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų klaidų — blogai atlikti gerus darbus. V

PENAS

Prieš rodydamas mano dėmes, nusiplauk pirštą. B. FRANKLINAS

Kas per greitai žengia į priekį, veikiai turės grįžti. MENCIJUS Ten, kur veši ydos, nuodėmingu laikomas teisuolis.

Blogis, kaip ir nuodai, turi savo paskirtį; yra ligų, nuo kurių niekuo kitu nepagydysi. T

P U B U L I J U S SIRAS Nėra žmonių be ydų. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai.

PEINAS

Skonio trūkumas — viena iš tų ydų, kurios neatsiejamos nuo veidmainybės. H. DE BALZAKAS

HORACIJUS Ydos visad susitars tarp savęs.

Netaikykite pavienių žmonių ydų visam pasauliui.

H. DE BALZAKAS OVIDIJUS

Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.

Tarp putų ir padugnių yra sena giminystė. O. U U D V I G A S

•

SENEKA

Ydos įgyjamos ir be mokytojų. SENEKA 30

SKIUDERI

Nei filosofijoje, nei juo labiau moralėje nežalingų suklydimų n e ­ būna. A.

MANDZONIS 31

Kiek mes prisibaiminame dėl to, kas neatsitiko, bet tik galėjo atsitikti. T. DŽEFERSONAS

Mūsų pasaulyje pavojus visada gresia tiems, kurie jo bijo. B. Š O

Bailys grasina būdamas saugus.

Geriau žinoti patį blogiausią dalyką negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio.

J. V GĖTĖ

E. HEMINGVĖJUS

Vilkas, k a d ir vienas, visai avių bandai baisus. Dailiai miršta beprasmiškai.

J. V GĖTĖ

E. HEMINGVĖJUS

Baimė užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vie­ naskaitos daugiskaitą.

Niekas iš žmogaus n e a t i m a tiek ryžto kaip baikštumas ir baimė.

J. V GĖTĖ

E. Baimė ir siaubas — blogi padėjėjai.

Bailys pavojingesnis už visus kitus žmones, jo bijoti reikia labiau­ siai. K. L. BIORNĖ

A. CVEIGAS BLOGIS

Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša baili. V

BELINSKIS Gera, kai genda, tampa ypač bloga.

Po išorine drąsa slypi didi baimė. A.

ARISTOTELIS

LINKOLNAS Blogį gimdo troškimų gausumas.

Bailiai bėga nuo pavojaus, pavojus bėga n u o drąsuolių. S. F. UDETO

SI-MA

CJENAS

Už nuopelnus, galinčius visą pasaulį užtemdyti, niekada nebus atlyginta.

Žmonės, trokštantys bauginti, kartu parodo, kad yra bailiai. R.

HEMINGVĖJUS

SI-MA

V. EMERSONAS

CJENAS

Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės uŽ p a t į blogį.

Tas, kuriam netenka kasdien įveikti baimės, dar negavo gyve­ nimo pamokų. R. V. EMERSONAS

PUBULIJUS

SIRAS

Blogųjų sėkmė — pagunda kitiems. FEDRAS

Bijodami pabandyti, daug ką pražiopsome.

Daryti blogį — negerai, bet tuo didžiuotis — dar blogiau.

DŽ. H. MEFITAS

DŽ. HEIVUDAS

Pusė mūsų baimės neturi jokio pagrindo, o pusė paprasčiausiai gėdinga.

Dėl didžiausio gėrio triumfo negalima daryti nė mažiausio blogio.

K. N. BOUVIS Baimė — štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti. T. RUZVELTAS

B. PASKALIS Dažnai tas, kuris nori padaryti gera, daro bloga; patys nežinome, ką sėjame. N.

Būti baimės vergu — pati baisiausia vergovės rūšis.

GOGOLIS

Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau turime jį mylėti.

B. Š O

N. GOGOLIS

34 r

35

Pasaulyje būtų daroma labai mažai blogio, jei negalima būtų daryti blogio gėrio pavidalu. M. EBNER-EŠENBACH

mis.

Fanatizmą reikia užmigdyti, kad galima būtų išrauti su šakni­ NAPOLEONAS

Fanatiko protas panašus į akies vyzdį — kuo stipresnė šviesa, tuo labiau jis susitraukia.

CINIZMAS, SKEPTICIZMAS Skepticizmas — tai tinginių sistema.

O. V H O L M S A S K.

Pusmoksliai gydytojai paprastai skeptikai. E.

BIM

Iš visų bjaurių žmonijos rykščių fanatizmas — pati pražūtingiausia, jos labiausiai reikia bijoti.

FEICHTERSLEBENAS

Cinikas — tai žmogus pelėda, būdraujanti prietemoje ir akla švie­ soje, mėgstanti dvėseną ir niekinanti prakilnią laukinieną. H. V BIČERIS Skepticizmas — nederlingas kraštas be uostų ir švyturių. H. V. BIČERIS Cinikas visų žmonių poelgius skirsto į dvi kategorijas: atviras niek­ šybes ir slaptąsias. H. V BIČERIS Kas yra cinikas? Tai žmogus, žinantis visko kainą, bet neišmanan­ tis vertės. O. VAILDAS Cinikas — tai žmogus, kuris, įkvėpdamas gėlių aromato, dairosi aplinkui karsto su numirėliu. H. L. MENKENAS Skepticizmas — pati lengviausia filosofija. R. KEMPAS Kad taptum ciniku, turi būti protingas, o kad pakaktų proto netapti juo, turi būti išmintingas. E CHIORST

E. HEMINGVĖJUS Pašaipa naikina fanatizmą taip, kaip alyva gesina ugnį. R. SARAS GANDAI,

APKALBOS

Stiprėja gandas eidamas, jėgų semiasi judėdamas. VERGILIJUS Kiekvienas gandas gali pridaryti bėdos. PUBULIJUS

SIRAS

Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi iš tikro. PUBULIJUS

SIRAS

Jis„ buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Sūnys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas. VANG

ČUNGAS

Grynos sąžinės tikrai nepalies melagingi gandai. OVIDIJUS Nukirsk paskalai galvą, liežuvis — gyvas. R. B. ŠERIDANAS Apkalbų platintojai niekuo ne geresni už jų kūrėjus.

FANATIZMAS

R. B. ŠERIDANAS

Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatiz­ mas. VOLTERAS Nuo fanatizmo iki barbarybės vienas žingsnis. D. DIDRO 36

I

Nuo segtuko dūrių sunkiau apsiginti negu nuo kalavijo smūgių. K. L. BIORNĖ Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti. V

HUGO 37

Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl to savo poreikio paplepėti. V. H U G O Purvas gali brangakmenį pridengti ir jo nesutepti. D. ZANDERSAS Liežuvavimas daro blogesnį tą, kuris jo griebiasi, tą, kuris jo klau­ so, ir tą, kuris yra jo auka. Č. KANTU Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena — kai apie jus nekalba. O. VAILDAS Kiekviena paskala yra asmeniškas pykčio arba silpnaprotiškumo prisipažinimas. DŽ. DŽ. CHOLENDAS

Garbėtroška yra būdinga visiems žmonėms. MENCIJUS Pabūti blogo valdovo rūmuose arba užmegzti pažintį su blogu žmogumi yra tas pat, kas ištaigingais drabužiais ir su ištaiginga kepure atsisėsti purve ar ant anglių krūvos. MENCIJUS Garbėtroška atneša tik gėdą, o ne garbę. FEDRAS Garbės troškimas verčia mus elgtis prieš savo polinkius daug dažniau, negu reikalauja protas. E

DE LAROŠFUKO

Garbėtroška atima iš žmogaus natūralumą. L. DE VOVENARGAS Žmogui, kuris ilgai kalba apie save, sunku išvengti pasipūtimo. D. J U M A S

Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda parduoti savo papūgą didžiausiai miesto liežuvautojai. V RODŽERSAS Prie žvaigždžių purvas nelimpa. A. SKALBĖ -

GARBĖTROŠKA Nepasotinamas garbės troškimas temdo žmogui protą, ir jis ne­ pastebi pavojų. EZOPAS tuščiagarbi žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio. EZOPAS Tas, kuris šlove per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras. LAO DZĖ S e n i a u žmonės mokėsi patys sau, dabar daro tai parodai. KONFUCIJUS To, kuris elgiasi tartum kokia įžymybė, žmonės tikrai neapkęs. KUNG S U N J A N G A S 38

Garbės troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. A . SMITAS Aistringą drauge.

garbėtrošką

ir

nepatiklumą

aš

G.

visada pastebėdavau K.

LICHTENBERGAS

Didelė garbėtroška nuo seno daugelį išmintingų žmonių paversda­ vo bepročiais. I. KANTAS Ten, kur įsipainiojusi garbėtroška, nėra vietos nuoširdumui. H. DE BALZAKAS Kuo garsiau jis įrodinėjo savo garbę, tuo sparčiau mes skaičia- ' vome savo stalo sidabrą. R. V. EMERSONAS Garbėtroška panaši į alkaną skrandį — jis nepaklūsta jokiems įstatymams, išskyrus savo apetitą. H. V. ŠO Garbės troškimas — nenugalimas siekimas sulaukti priešų puldi­ nėjimo gyvam esant ir draugų patyčių po mirties. A.

BIRSAS 39

Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisčiame danguje Saulė gerokai mažiau save vertina nei riebalinė žvakė rūsyje. M.

Daug vyno — maža proto. MENANDRAS

EBNER-EŠENBACH

Ambicija — ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja. Daugelio žmonių privalumai mažėja didėjant jų pasisekimui. E.

HEMINGVĖJUS

GYRIMASIS

Vynas suteikia kiekvienam, kuris jį geria, keturias savybes. Iš pradžių žmogus pasidaro panašus į povą; jis pasipūtęs, jo judesiai lengvi ir didingi. Vėliau elgiasi panašiai kaip beždžionė: ima su visais pokštauti ir maivytis. Paskui tampa panašus į liūtą — be galo savimi pasitiki, pakyla į puikybę, visiškai pasikliauja savo jėgomis. Galų gale pavirsta kiaule ir voliojasi purve. A B U L FARADŽAS

Pagyrūnų, kaip ir paauksuotų ginklų, vidus neatitinka išorės. PITAGORAS Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, k a d ir kaip vargtų. M O TI

Pagyrūnas — pajuokos objektas protingiems, garbinimo — kvai­ liams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos ver­ gas. F. BEKONAS Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, k a d jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. Ž.

ĖBRĖJUS

Vynas keršija girtuokliui. LEONARDAS DA VINČIS Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų. M. DE SERVANTESAS

Gyrimasis — tai savinimasis gėrybių, kurių iš tikro nėra. TEOFRASTAS

BARAS

Girtas žmogus — ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,— protą. T

PEINAS

Geriame į draugo sveikatą ir gadiname savąją. DŽ. K. DŽEROMAS Degtinė skaidri, bet dažo nosį ir juodina reputaciją. A.

ČECHOVAS

DE LA BRIUJERAS Vynas žudo žmonių sielas ir jų palikuonis.

GIRTAVIMAS

L. TOLSTOJUS

Paprastai namie pirmą bokalą geria į sveikatą, antrą — malonu­ mui, trečią — įžūlumui, paskutinį — beprotybei.

GOBŠUMAS,

A N A C H A R S I S SKITAS negerti ir nelėbauti, i d a n t nepasirodytum toks, koks esi, o ne toks, koks atrodai.

ŠYKŠTUMAS

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiek­ vienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama,— sunkiausio.

PITAKAS

KUNG

SUN JANGAS

•

Girtavimas yra pamišimo pratybos.

Perteklius žudo. PITAGORAS

Girtumas — savanoriška beprotybė. ARISTOTELIS 40

LUKRECIJUS Gobšumas ir pyktis — blogiausi patarėjai. PUBULIJUS

SIRAS 41

Nesaikingas apetitas niekados nebūna išmintingu patarėju.

Tas, kuris siekia svetimo, pelnytai neteks ir savo. FEDRAS Šykštuolis visada skursta.

R. L. STIVENSONAS Turėti ir nieko neduoti — kartais blogiau negu vogti. M.

EBNER-EŠENBACH

HORACŲUS Kas yra šykštumas? Pastovus neturtas dėl skurdo baimės. BERNARAS

KLERVIETIS

Gobšumas — visų blogybių šaknis. DŽ.

ČOSERIS

GUDRUMAS Duoti mažai, už tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis ska­ tinti vien baime. M O TI Apgaudinėjimas ir apsukrumas yra neteisėtumo pagalbininkai.

Nepasotinamas turtuolis yra vargšų vargšas. ERAZMAS

KUNG S U N J A N G A S

ROTERDAMIETIS

Žmogus neturi blogesnio priešo už save patį, nes beveik visos jo nelaimės, pavojai ir nereikalingos nuoskaudos kyla vien tik iš perne­ lyg didelio jo gobšumo. F.

GVIČARDINIS

Turto perteklius — šykštumo priežastis.

Prastuolis savo klaidas spalvingai padabina. KONFUCIJUS M e l a s ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą. VANG

K. M A R L O U Lengviau apsirijėliui pasotinti pilvą negu akis.

Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi. E

V. KEMDENAS Šykštuolis elgiasi su visais blogai, bet blogiausiai — su pačiu savimi. T. FULERIS Šykštuolis ne tiek sukaupia, kiek užsitraukia nešlovės. E

D.

DIDRO

Šykštumas prasideda ten, kur baigiasi neturtas, H. DE BALZAKAS R e t a i mąstome apie tai, ką turime, bet visada — apie tai, ko stokojame. A. ŠOPENHAUERIS Šykštumas — aistra, kuri ateina su amžiumi. A. 42

TROLOPAS

BEKONAS

Gudrumas — niūri bedalystės šventovė. E ČESTERFILDAS Būti pernelyg gudriam — v i e n a iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų.

FENELONAS

Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyve­ nimas.

ČUNGAS

G.

LICHTENBERGAS

Gudrumas — labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai ski­ riasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus. I. KANTAS Vagis be aukštojo išsimokslinimo gali nudžiauti ką nors iš prekinio traukinio, o jeigu baigė universitetą, sugeba pavogti visą geležinkelį. T

RUZVELTAS

IŠPUIKIMAS Tas, kuris, Įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia. L A O DZĖ 43

Tas, kuris dėl įgyto mokslo iš aukšto į kitus žvelgia, niekada žmonių širdžių neužkariaus. LIE DZĖ Jei priekyje žengia išdidumas, paskui žengia nuostolis. LIUDVIKAS XI Mūsų aistrų fone puikavimasis yra tas pat, kas juokdarys draugi­ joje. A.

OKSENŠERNA

Puikybė ir 'tingumas — visų ydų šaltiniai.

Pati žiauriausia puikybė gimsta pirmiausia iš bejėgiškumo jausmo. P VALERI Išdidumas turi būti skydas, o ne kalavijas. A. DE MONTERLANAS Jei norite savimi didžiuotis, tai didžiuokitės nors tomis savybėmis ir gabumais, kurių neturite. Jūsų tuščiagarbiškumas tada būtų pavir­ šutiniškas. G. K. ČESTERTONAS Jei kas nors sako: "Aš geriausias", tai jis jau įsirėmęs galva į lu­

B.

PASKAUS

bas.

Išdidumo nereikia nei slopinti, nei netgi mažinti: jį reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. K. A. HELVECL/US Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės — niekados apie save nekalbėdami.

V KALNROZE

-

ĮŽEIDIMAS Narsus žmogus neištvers įžeidimo, o kilnus neįžeis. PUBULIJUS

SIRAS

VOLTERAS Puikybė, per pietus mintanti tuščiagarbiškumu, vakarienei gauna panieką. B.

FRANKLINAS

Įžeidimai, sutikti paniekos tyla, nurims. Susierzinti dėl jų, vadi­ nasi, iš dalies pripažinti jų reikšmingumą. TACITAS Pašaipa turi kąsti kaip avis, o ne kaip šuo.

Išpuikimas —• savimeilės ir nemokšiškumo kūdikis.

DŽ. BOKAČAS

Ž. R MARATAS Per didelis familiarumas — išpuikimo padarinys.

KABAUERO Pasakyk man, ką tu m a n a i apie save, ir aš pasakysiu, kas tu.

N e t mandagumas užgaulus, jei jis pernelyg pabrėžiamas. B. GRASJANAS Kartais po pašaipa slypi dvasios skurdas. Ž. DE LA BRIUJERAS

A. F. AMJELIS Pašaipa yra savimylos išbandymas.

Išdidumas — visų herojų A c h i l o kulnas.

L. DE VOVENARGAS

V HUGO Vienas iš geriausių vaistų nuo pasipūtimo ir apsimetinėjimo — jūros liga: žmogus, kurį pykina, nesugeba pūstis. H.

V ŠO

Įžeidinėjimai — neteisiųjų argumentai.

Išdidumas ir silpnybė — Siamo dvyniai. DŽ. R. LOVELIS Didžiavimasis protėviais kyla proporcingai atokumui. DŽ. V KIORTIS 44

Pašaipoms priešintinas abejingumas, o kartais ir geradarystė. Š. P DIUKLO

Ž. Ž. RUSO Pajuokos bijo net tas, kuris jau nieko pasauly nebijo. N. GOGOLIS 45

Taiki pašaipa — tai spyglys, kuriame truputį likę gėlės aromato. S. F. UDETO

Tik labai išdidūs ir neabejotini kvailiai visai nekeičia savo elgesio. KONFUCIJUS

Niekas taip neprideda priešininkui jėgų kaip įžeidimas. I. J. PADEKEVSKLS Tas, kuris turi tikslą, nejaučia įžeidimų.

Tas, kuris trokšta pasiekti nemirtingumą, o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas mirė, nežino, ko mokytis trokšta. L A O DZĖ

A. DE MONTERLANAS Kvailio liežuvis aplenkia mintį.

ISOKRATAS

KERŠTINGUMAS Dažnai geriau įžeidimo nepastebėti negu už jį keršyti.

Tai, kas neprotinga, negali trukti ilgai. KURCIJUS

PUBULIJUS SIRAS Kerštas įžeidimo nepašalina.

Kad ir kaip imperatoriai kvailiotų, visada kliūva liaudžiai. P KALDERONAS

Tas, kuris nugalėjęs keršija, nevertas būti nugalėtoju. VOLTERAS Ir silpnas turi savo geluonį.

HORACIJUS Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro. VANG

E ŠILERIS, Kerštas — silpnųjų sielų palikimas.

ČUNGAS

Vienas melžia ožį, o kitas pakiša rėtį. K. T. KERNERIS

Neapykanta be keršto yra sėkla, nukritusį ant granito. H. DE BALZAKAS Tas, kuris keršija, kartu su kitais pražudo ir save. B.

LUKIANAS Kvailiai pastebi vien žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į gerą­ sias jų savybes. Jie panašūs į muses, kurios nori tūpti v i e n a n t karš­ čiuojančios kūno dalies. AB UL FARADŽAS

AUERBACHAS

Keršyti — dažnai yra tas pat, kas kandžioti šunį todėl, kad jis jums įkando. O. O'MELIS

A n t kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. M. DE SERVANTESAS Visi kvailiai užsispyrę ir visi užsispyrėliai kvaili.

Neapykanta — bailio kerštas už patirtą baimę.

B. GRASJANAS B. Š O Pažadai — tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai.

Saugokitės žmogaus, negrąžinančio jums smūgio.

B.

B. Š O Kvailiai nelaistomi, jie auga patys.

KVAILUMAS

T FULERIS

Neprotingas žmogus gali susižavėti kiekvienu mokymu. HERAKLITAS EFESIETIS 46

GRASJANAS

Atviros durys ir šventuolį gali sugundyti. T FULERIS 47

Kiekvienas kvailys susiras dar didesnį kvailį, kuris juo žavėsis. N.

BUALO

Kiekvienas žmogus turi teisę į kvailystę — to negalima neigti, bet šia teise reikia naudotis nuosaikiai. K L.

Kai gaudomas sąmojis, kartais p a g a u n a m a tik kvailystė. Š.

L.

MONTESKJĖ

Linksmi žmonės daro daugiau kvailysčių už liūdnuosius, bet pas­ tarieji daro didesnes kvailystes. E. C H . KLEISTAS

Kruvinos kvailystės nepataisomos. STENDAUS Manyti, kad visi žmonės sąžiningi, arba manyti, kad sąžiningų visai n ė r a , — daugiau negu kvaila. DŽ. A D A M S A S

Maža kvailystė — geriausia iš kvailysčių. M. G. U C H T V E R I S

Kiekvienas kraštutinumas yra ribotumo sesuo. V BELINSKIS

Kai kas laiko save protingu, kai jo beprotybė snaudžia. D. DIDRO Samsonas turėjo galingą kūną, bet silpną galvą, kitaip jis nebūtų nuleidęs jos paleistuvei a n t kelių. B.

FRANKLINAS

Užčiaupti burną kvailiui — nemandagu, bet leisti j a m tęsti — tiesiog žiauru. B. FRANKLINAS Tingumas — tai kūno kvailumas, o kvailumas — tai proto tin­ gumas. J. G. ZOIMĖ Kvailys turi vieną pranašumą prieš išminčių: jis visada savimi patenkintas. NAPOLEONAS I Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvai­ liai ir pusiau išminčiai. J. V GĖTĖ Iš visų vagių kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš mūsų ir laiką, ir nuotaiką. J. V GĖTĖ Paprasčiausias būdas tapti kvailiu — remtis sistema. J. V GĖTĖ Kur kvailystė — pavyzdys,

Šiuolaikinis žmogus viską iškęs. Iškęs, jei vadinsime jį sukčiumi ar palaidūnu. Tik nepakęs, jei pavadinsime jį kvailu. Iš visko leis tyčiotis, tik ne iš savo proto. N.

GOGOLIS

Jei Dievas retkarčiais neįsikištų, žmonės žūtų n u o savo kvailu­ mo. N. GOGOLIS Kvailiai mano, kad, norint Kapitolijų užgrobti, pirma reikia užpulti žąsis. H. HEINĖ Neprotinga keisti arklius keliantis per upę. A.

LINKOLNAS

Nepatiklumas — kvailio išmintis. H.

V ŠO

Tarp noro ir apgailestavimo beveik visuomet atsiranda vietos kvai­ lystei. D. DARK Tik kvailiai ir numirėliai niekada n e k e i č i a savo nuomonės. DŽ. R. LOVEUS Galbūt daugiausia kvailysčių girdi paveikslas muziejuje. E. ir Ž. GONKŪRAI Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturėtų iš ko gyventi.

ten protas — beprotybė. J. V, GĖTĖ

48

BIORNĖ

S. BATLERIS

Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagrįstas kvai­ lystės viešpatavimas visame pasaulyje. M.

EBNER-EŠENBACH

Melo jaukas tiesos karpį pagavo. V ŠEKSPYRAS Prekiauti vėju — didelis menas. B. GRASJANAS

Lengviausiai atleidžiame tas kvailystes, kurios padarytos mūsų labui. M.

EBNER-EŠENBACH

Žmogus, atkakliai kartojantis, k a d jis ne kvailys, paprastai dėl to turi kažkokių abejonių. V MIZNERIS Prabanga kvailiams atstoja meną. A.

DIUVERNUA

Melagis — žmogus, kuris nemoka apgauti. L. DE VOVENARGAS Melas ir klasta — kvailių ir bailių ramstis. E ČESTERFTLDAS Apvalūs skaičiai visada meluoja. S.

Tik kvailiai mano, kad nelaimės ištinka kitus, o ne juos. A. PEPJUŠO Nieko nesmerk pagautas pirmo įkarščio. Kitaip tu visada pateksi į kvailą padėtį. K. PAUSTOVSKIS Kvailumas nebūtinai daro žmogų piktą, bet pyktis visada jį daro kvailą. E SAGAN

Pusiau tiesa pavojingesnė už melą; melą lengviau atpažinti negu pusiau tiesą, kuri paprastai maskuojasi, kad apgautų dvigubai. T

GIPELIS

Pats pavojingiausias melas — tai truputį iškreipta tiesa. G.

K.

UCHTENBERGAS

Perdėjimas yra gerai išauklėtų žmonių melas. Ž. DE MESTRAS Žmogui, nebijančiam tiesos, nėra ko bijoti melo.

MELAS

T

Nevaisingi darbai to, kuris pažadų netesi. M O TI

DEMOSTENAS Melagis meluoja ir tada, kai neturi tam preteksto, vien iš įpročio. SENEKA

JAUNESNYSIS

Melagis privalo turėti gerą atmintį. M.

E

KVINTIUANAS

DŽ.

TACITAS Melas panašus į sniego gniužulą: kuo ilgiau jį ritini, tuo labiau didėja. M. LIUTERIS

PRENTIS

Vienam sukčiui, kuris meluoja, tenka tūkstantis lengvatikių, ku­ rie jo melą kartoja. A.

MANDZONIS

Labiausiai pasaulyje žmogų žemina melas — didelė yda, žema yda, niekinga yda, vergų, šnipų, niekšų yda. L.

Laikui bėgant melas pats savaime išsisklaidys.

DŽEFERSONAS

Susilaikykite nuo pirmo melo, ir jums nereikės bijoti, kad būsite nutvertas kitus kartus.

Lengviausia apgauti save.

50

DŽONSONAS

SETEMBRINIS

Melo tėvas, be abejo,— velnias, bet dėl neatidumo jis neužpaten­ tavo savo idėjos, ir dabar jo atradimas labai kenčia nuo konkurenci­ jos. H. V Š O 51

Nuodėmė turi daug įrankių, bet melas — tai kotas, kuris tinka kiekvienam iš jų. O. V HOLMSAS Pats šiurkščiausias melas dažnai išsakomas tylėjimu. R. L. STIVENSONAS Kokie melagiai patiklūs! Jie tiki, kad jais tikima. Ž. DE KNOR M e l a s tartum sviestas slysta tiesos paviršiumi. H. SENKEVIČIUS Apgaudinėti žmones pavojinga todėl, kad galų gale pradedi apsi­ gauti pats. E. DUZĖ Tik moterys ir gydytojai žino, koks reikalingas ir naudingas žmonėms melas. A. FRANSAS Pusiau tiesą atskleisti dvigubai sunkiau negu gryną melą.

Meilė ir neapykanta dažnai trukdo tinkamai spręsti. B. PASKAUS Neapykanta, susieta su panieka, gali nublokšti kiekvieną jungą. VOLTERAS Paprastai neapkenčiame tų, kurių negalime niekinti. M. TIRU D'ARGLML Aš neapkenčiu vos pastebimų šypsnių, aš mėgstu juoką. V BLEIKAS Neapykanta — pati sunkiausia ir pati šlykščiausią grandinė, kuria vienas žmogus gali susirakinti su kitu, nes jos grandys prisodrintos pykčio ir. baimės. U.

FOSKOLAS

Neapykanta •— aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas — pa­ syvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. J. V GĖTĖ Neapykanta šališka, bet meilė dar šališkesnė.

O. O'MELIS

J. V GĖTĖ

Fašizmas — tai melas, skelbiamas banditų, ir rašytojas, susitaikęs su fašizmu, pasmerktas nevaisingumui.

Kiekviena valanda, skirta n e a p y k a n t a i , — tai amžinybė, atimta iš meilės.

E. HEMINGVĖJUS

K. L. BIOKNĖ Panieka įžeidžia ir slegia labiau už neapykantą. DŽ.

NEAPYKANTA Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš bai­ mėse PUBULIJUS SIRAS

Neapykanta — silpnųjų pyktis. A. DODĖ Mizantropas mažiau neapkenčia kitų negu savęs. •

Šliužas niekingiausiu nuodu galingą liūtą nužudo. OVIDIJUS Skriaudikui būdinga neapkęsti to, kurį jis nuskriaudė. TACITAS Mes užsitraukiame neapykantą darydami tiek gera, tiek bloga.

T. FULERIS 52

Š. A. ŠENŠOLIS

Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meilė — neapykanta. M.

EBNER-EŠENBACH

Įkvėpkite neapykantos prieš neapykantą. A.

N. MAKIAVEUS Pati stipriausia neapykanta — pačios stipriausios meilės vaisius.

LEOPARDIS

FRANSAS

Nekęsti silpnųjų gali tik niūrus, liguistas ir tuščiagarbis žmogus, toks kaip Nyčė ar Ričardas (Kuprius). G.

K.

ČESTERTONAS 53

Lengva neapkęsti tų, kuriuos mažai pažįsti. ALENAS Iš neapykantos galima akmenis tvirtovei suritinti, tačiau namą galima tik iš šypsenos pastatyti. V

Tas, kuris nieko nežino, priverstas viskuo tikėti. M. EBNER-EŠENBACH Kiekviename ginče slypi kieno nors nemokšiškumas. L. D. BRENDIS

LŪDENIS •

NUOBODULYS,

NEMOKŠIŠKUMAS Patys takelio nesuranda, o kitiems kelią rodo. K. ENIJVS Princas nemokša — tai karūnuotas asilas. VILHELMAS

1

UŽKARIAUTOJAS

Nemokšiškumas — pykčio, pavydo, godumo ir kitų žemų bei akiplėšiškų ydų, taip pat nuodėmių motina.

ABEJINGUMAS

Žmogui niekas nėra taip nepakeliama kaip visiška ramybė: be aistrų, be reikalų, be pramogų, be veiklos. B. PASKALIS Nuobodulys atėjo į pasaulį per tingulį. Ž. DE LA BRIUJERAS Nuobodulys kartą gimė iš vienodumo. A. DE LA M O T UDARAS

G. GALILĖJUS Visiškas nemokšiškumas priveda prie visiško bukaprotiškumo.

Aišku, iš visų kančios rūšių nuobodulys yra mažiausia kančia, vis dėlto — kančia.

K. A. HELVECIJUS Nemokšiškumas visada pasirengęs žavėtis.

K. A. HELVECIJUS Nuobodulys — pats didžiausias mūsų priešas.

D.

DIDRO

Nemokšiškumas — visų nusikaltimų motina. Nusikaltimas — pir­ miausia neprotingumas. H. DE BALZAKAS Nemokšiškumas visada veda į pavergimą.

VOLTERAS Tai, kas gera ir n e t geriausia, greitai įkyri, jei virsta kasdienybe. G. E. LESINGAS Nuobodulys — tai liga, gydoma darbu, malonumas — tai tik tam tikras paliatyvas.

DEBORD-VALMOR

G. DE LEVISAS

Apsišvietusieji turi vieną teisę nemokšų atžvilgiu — teisę juos šviesti.

Lengva nuslėpti neapykantą, sunku nuslėpti meilę, o visų sun­ kiausia — abejingumą.

M.

R.

Nesuvokti savo nemokšiškumo •— tokia nemokšų dalia. E. B. OLKOTAS Nemokšiškumas negali atnešti jokios laimės. E. ZOLA Nemokšiškumas — įtarumo motina. V R. 54

K. L.

V EMERSONAS

OLDŽERIS

BIORNĖ

N e t skausmas, liūdesio sukeltas, pakenčiamesnis už patį liūdesį. DŽ. LEOPARDIS Liūdesys — pats beprasmiškiausias iš visų žmogaus išgyvenimų. DŽ. LEOPARDIS Nusiminimas — tai dvasinė mirtis. A.

^ R

LAROŠFUKO'DUDOVIUS 55

Eidamas į svečius, nesinešk nuobodulio. N. Nuobodybė — laimingųjų liga; nelaimingieji bodžiauja, nes per daug turi reikalų.

GOGOLIS

niekada

nenuo­

Tas, kuris, turėdamas galimybę sutrukdyti nusikaltimą, to nepada­ r o , — prie jo prisideda. SENEKA Sumanytas, kad ir neįvykdytas nusikaltimas vis dėlto nusikaltimas. SENEKA

A. Ž. DIUFRENAS Moralinis abejingumas — per daug išsilavinusių žmonių liga.

Per daug atleisdamas kaltajam, esi neteisingas kaltojo atžvilgiu. B. KASTTLJONĖ

A. E AMJELIS Garbėtroška mielai puikuojasi savo maloningumu, o nuobodulys plėšrus kaip žmogėdra. DŽ.

BENKFORTAS

Veiklieji retai būna nusiminę; veiklumas ir liūdesys sunkiai sude­ rinami. K.

N

BOUVIS

Gyvenimas trumpas, tačiau nuobodulys jį ištempia. Ž. RENARAS Nuobodulys neturi savo veido. E VALERI Nusiminimas galiausiai tampa įpročiu, beje, netikusiu. A.

DE MONTERLANAS

Kaltųjų atžvilgiu reikia būti rūstiems be žiaurumo ir atlaidiems be nuolaidžiavimo. Š. P D1UKLO Nusikaltimas atsiranda iš sumanymo, o ne iš atsitiktinumo. A. Ž. DE RIŠELJĖ Tik silpnieji daro nusikaltimus: stipriam ir laimingam jie nereika­ lingi. VOLTERAS Pats švelniausias dalykas tampa šventvagyste ir niekšybe, jei j a m išaukštinti griebiamasi nusikaltimo. E R. DE LAMENĖ Blogas skonis veda į nusikaltimą. Š. O. SENT BEVAS Padaryti klaidą — tai patirti nesėkmę, vertą gailesčio, tačiau žinoti tiesą ir ja nesivadovauti — tai nusikaltimas.

NUSIKALTIMAS Nusikaltimui reikia vien preteksto.

DŽ. MADZINIS ARISTOTELIS

Negarbė — didesnė bausmė už mirties nuosprendį.

Nusikaltimas ir bausmė auga a n t vieno stiebo. R. V EMERSONAS

M. E. KVINTILIANAS PANIEKA

Didžiausias nusikaltimo skatinimas — nebaudžiamumas. CICERONAS

Panieka — pati subtiliausia keršto forma. B. GRASJANAS

Tas, kuris gina kaltąjį, pats užsitraukia kaltinimą. PUBULIJUS

SIRAS

Vieni nusikaltimai tiesia kelią kitiems. SENEKA Netyčinė kaltė nekalta. SENEKA 56

Panieka panaši į gangreną: pažeidusi dalį sielos, galų gale pažeidžia ją visą. S. DŽONSONAS Panieka turi būti pats tyliausias mūsų jausmas. A. DE RIVAROLIS 57

Panieka taupytina, nes jos reikia daugeliui. F D. DE ŠATOBRIANAS Panieka — tai antausis per atstumą. H. DE BALZAKAS Komplimentas dažnai slepia įsitikinimą savo pranašumu. Iš esmės — tai subtili paniekos forma.

Venkite meilikautojų — tai persirengę vagys. V Meilikavimas — maitinamoji terpė nusikaltimams. DŽ. HĖJUS Kiekviena panegirika skiesta aguonų antpilu. DŽ. SVIFTAS

H. D. TORAS Besaikė panieka paniekintajam sukelia savo didybės pojūtį. V.

HUGO

Neretai panieka palengvina širdį, bet niekada negali nuraminti. A.

TUKNJĖ

Panieka pinigams dažna ypač tarp tų, kurie jų neturi. Ž.

KURTEUNAS

Kas žemina, pats yra žemas.

Meilikavimas mums visada patinka, jei susijęs su jausmais, kurių mums stinga. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukčiui, kad jis sąžiningiausias pasaulyje, ir jie ims jus glėbesčiuoti. H. FILDINGAS Pataikūnas turi medaus ant liežuvio ir nuodų širdyje. M. LOMONOSOVAS Nesantys giriami nepataikaujant. B. GRASĖ

A. DE SENT EGZIUPERI Jei panieka abipusė, tai viena kitos nepanaikina, o tik padvigubina. Ž.

SESBRONAS

Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti. NAPOLEONAS I Gražių lūpų meilikavimas — tai meškerė, a n t kurios užkimba n e t paties išmintingiausiojo širdis.

PATAIKAVIMAS

E KLINGERIS

Meilikavimas panašus į ginklus, nutapytus paveiksle: jis teikia malonumą, o naudos jokios. PITAGORAS O karčios tiesos, kad ir kaip pataikausi, meilikavimas nenuslėps. ESCHILAS

Meilikavimas — tai netikra moneta, kuri tik nuskurdina tą, kuriam tenka. L.

KUNG

DABRANTES

Pati didžiausia klaida — stengtis būti malonesniam, negu esate iš tikrųjų. V BEDŽOTAS

Lipšnumas ir pataikavimas — tai nusikaltimo auklės. S U N JANGAS

' Tas, kuris pasiduoda meilikavimams,— beginklis. A. GRAFAS

Tas, kuris mėgsta meilikavimą ir gudrius pataikūnus, vėliau pasi­ gailės. FEDRAS Tas, kuris laimėje niekingai meilikauja, tikėk, nelaimėje išduos. V

ŠEKSPYRAS

DŽ.

ČAPMENAS

Pataikūnai panašūs į draugus kaip vilkai į šunis.

58

PENAS

PAVYDAS Kaip rūdys suėda geležį, taip pavydas — sielą. PERIANDRAS Geriau būti pavydo negu gailesčio objektu. HERODOTAS 59

Pavyduolis liūdi arba todėl, k a d jį p a t į užklupo nelaimė, arba dėl to, k a d pasisekė k a m nors kitam. BIONAS

BERISTENIETIS

Pavydus žmogus suteikia sau n e m a l o n u m ų tarsi priešui. DEMOKRITAS Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės? VANG

ČUNGAS

J e į kas nors atliktų k a d ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų m i n i a pavyduolių. VANG

ČUNGAS

Iš pavydo žmogus niekada netaps turtingesnis. DŽ. RĖJUS Pavydas yra sielos nerimas dėl to, k a d mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. G. V LEIBNICAS Su pavydo vėliava žingsniuoja neapykanta, šmeižtas, išdavystė ir intrigos. K. A. HELVECIJUS Smarkus pavydas pridaro

daugiau nusikaltimų už gobšumą ir

garbėtrošką. VOLTERAS

Pavydas — laimingųjų priešas. EPIKTETAS Pavydas protui yra kaip skausmas akims. Iš pavydo protas gali apakti. A. N. DŽAMIS

Pavydas — viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. P BOMARŠĖ Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina. J. V GĖTĖ

Pavydas n i e k a d a neturi šventės. E

BEKONAS

Pavyduoliai mirs, bet pavydas — niekados. MOLJERAS Smalsumas atsiranda iš pavydo.

Pavydas būna šiurkštus, jei nepasitiki tuo, kurį myli; pavydas būna subtilus, j e i nepasitiki pačiu savimi. P PANANTIS Viskas aišku pavydui, o įrodymų nėra. M.

MOLJERAS Pavydas nesutaikomesnis už neapykantą. E

DE

Pavydas — vidinis purvas, neišvengiamai išsiveržiantis l a u k a n . DE

DE

LAROŠFUKO

Neretai giriamasi aistromis, net pačiomis nusikalstamiausiomis, bet pavydas — aistra drovi ir gėdinga, kurią visi slepia. E

DE

A.

LAROŠFUKO

Pavydas minta abejonėmis ir tuojau pat virsta įniršiu arba praei­ na, vos tik įsitikinimas pakeičia abejones. E

Žmogus, kuris pavydi visam pasauliui, visada bus vargšas. STENDALIS

LAROŠFUKO

Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. E

LERMONTOVAS

LAROŠFUKO

BAKICHANOVAS

Pavydas dažnai yra ne kas kita kaip nerimastingas tironijos sieki­ mas meilės sferoje. M.

PRUSTAS

Pavydo k a n č i a atsiranda save atidavus mylimajam. Perduodamas gautą sielą kitam, blogesniam, mylimasis žemina tave, ir dėl to kanki­ namai skaudu: tave tartum žudo niekšingo liudininko akivaizdoje. M. PRIŠVINAS

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško. M. 60

DE SKIUDERI 61

Save įsimylėjęs varžovų neturi.

PYKTIS

CICERONAS

Skruzdė ir kirmėlė irgi turi savo tulžį. ARISTOFANAS Tas, kuris piktas, geras tik sau. PUBULIJUS

SIRAS

Tas, kuris ne per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano. J. V GĖTĖ

HORACIJUS Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli. M. DE SERVANTESAS Pyktis — tai atvira ir trumpa neapykanta; neapykanta — tai pri­ slopintas ir nuolatinis pyktis. Š. P. DIUKLO Kiekvienas pyktis yra silpnumo išdava. Ž. Ž. RUSO Pikti žmonės neturi dainų. J. G. ZOIMĖ Gebėjimas piktintis — svarbiausioji kiekvieno doro žmogaus gin­ kluotės dalis. DŽ. R. LOVEUS Piktas žmogus m a n atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai įdomus fenomenas, lyg būtų klaidingos idėjos supainiotas. K.

BEKONAS

Tas, kuris sodina medžius, myli ne tik save, bet ir kitus. T FULERIS

Pyktis yra trumpa beprotybė.

M.

E

SIRAS

Pyktis, k a d skaudžiau žeistų, apsimeta gerumu. PUBULIJUS

Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės,— egoisto savybė.

ČIURLIONIS

Geriau šypsena negu pasipiktinimas. E. FAGĖ Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo. A. DE SENT EGZIUPERI

Egoizmas visada buvo visuomenės rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, luo blogiau visuomenei. DŽ. LEOPARDIS Savimeilė — draugystės nuodas. H. DE BALZAKAS Vargas t a m , kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis |i|(llo.

N. GOGOLIS |rl ; 11 >• nf-. hūli| išmintingesni, visai nebūtų egoistų. N. GOGOLIS Mykti I l k s i v e , vadinasi, neapkęsti kitų. F R. DE LAMENĖ I y,žįstuoju maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos for­ mų*, k a d kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. R. V EMERSONAS Kai gamta palieka kam nors proto spragą, paprastai užtepa ją s 111 [ u pasitenkinimo savimi sluoksniu. H. V LONGFELAS Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, | . ; i d tilptų dar kas nors. H. V ŠO Savęs įsimylėjimas — paguoda, Dievo duota menkiems charakteI l.lllis.

B. BARTONAS

SAVIMEILĖ Žvėrys, gyvenantys kartu su mumis, prijaukinami, o žmonės, bend­ raudami vienas su kitu, tampa laukiniai. HERAKLITAS 62

EFESIETIS

Savimeilė — bedugnis indas; galite supilti į jį visus Didžiuosius vis tiek nebus pilnas.

cicrus,

O. V. H O L M S A S 63

Meilė pačiam sau — romanas, trunkantis visą gyvenimą. O. VAILDAS Žemėje nėra nė vienos lygiagretės, kuri nebūtų Įsitikinusi tikrai galinti tapti pusiauju, kad tik gautų teisę. M. TVENAS

Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką n o i s sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą. VANG

Šmeižto ir piktų kalbų reikia saugotis kaip nuodingo kirmino ant fožės — jie slypi už subtilių ir pagražintų posakių. PLUTARCHAS

Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi. M.

EBNER-EŠENBACH

Tas, kuris šmeižikų nesmerkia, juos skatina. SVETONŲUS

Savimeilę galįma sužeisti; užmušti jos negalima. A.

DE MONTEKLANAS

Jokie pagyrimai negali patenkinti savimeilės. Tai nelaiminga meilė. ALENAS

Šmeižtu jau daug genčių išnaikinta, miestai su žeme sulyginti, tėvas, beprotybės apimtas, sukyla prieš sūnų, brolis — prieš brolį, vaikai — prieš tėvus, o meilužiai — vienas prieš kitą. Daug draugystės lysii) nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. LUKIANAS

Savimeilė — keistas žvėris: jis gali miegoti nepaisydamas stip­ riausių smūgių ir staiga nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo. A.

Miglotos užuominos — šmeižiko kalba.

MORAVIJA

V

ŠEKSPYRAS

Atmintis ir sąžinė niekada nesutiko ir nesutiks atleisti už šmeižtą.

ŠMEIŽTAS

DŽ. S. HALIEAKSAS

Žmogų, šnabždanti šmeižtą apie kitus, varyk iš savo namų. FALESAS Nekre ipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmei­ žikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą k ū n o , — štai kur ieško­ tina didžiausio supratingumo. KONFUCIJUS Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka b ū n a viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. HERODOTAS Šmeižte esti du nusikaltėliai ir vienas nuskriaustasis: šmeižikas kaltas dėl to, kad neteisingai kaltina už akių; kaltas ir tas, kuris patiki šmeižiku, dar tiksliai nežinodamas. Apšmeižtasis nukenčia dvi­ gubai: nuo vieno dėl to, k a d jo apšmeižtas, n u o kito dėl to, kad laikomas blogu žmogumi. HERODOTAS Šmeižtas yra siaubingas dalykas Šmeižikai vagia didžiausią mūsų turtą — artimųjų palankumą. Įžeidimas, nors blogas poelgis, vis dėlto geriau už šmeižtą, nes veikiama atvirai. HIPEJAS 64

ČUNGAS

bi

Smellliii kiiilujami nurodant autorių tam, kad malonumas būtų ptvojtui. VOLTERAS

Šmeižimas — nemirtinga savimeilės it dykinėjimo dukra šypsena ši perkarusi furija pila nuodus a n t visų luomų, bet pagrindinis jos strėlių taikinys yra tie, kurie turi proto, grožio ir aukštą padėtį.

kirivu

VOLTERAS Pats geriausias atsakymas į šmeižtą — tyli panieka. J. J. ENGELIS Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka il­ gam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. A.

HAMILTONAS

Šmeižtas — yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį su­ naikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje — jis pats mirs. T

PEINAS

Šmeižtas n e t be įrodymų palieka gilius pėdsakus.

ELIDIETIS

A. PUŠKINAS .'I. !I2H

6S

Yra ginklas, siaubingesnis už šmeižtą,— tai tiesa. Š. M. TALEIRANAS A n o n i m i n i s piktžodžiavimas šmeižtą.

galbūt gėdingesnis n e t

už atvirą

I dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą. Š. MONTESKJĖ I dykaduoniai visada dideli plepiai: kuo mažiau galvoji, tuo dau­ ginu kalbi.

HUGO

Š. MONTESKJĖ

Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti.

Dykaduoniavimą laikau savotiška savižudybe. F D. ČESTERFILDAS

V

H. V. ŠO

linginiai visuomet esti vidutinybės visose srityse.

Reputacijos numarinimas — nusikaltimas, iš tikrųjų lygus kūno numarinimui; šmeižiko liežuvis — žudiko durklo tikrasis brolis.

VOLTERAS linginiai visada rengiasi ką nors nuveikti. L. DE VOVENARGAS

T. EDVARDSAS Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas ne­ tiestų jiems kelio. A.

DIUMA SŪNUS

Ni-nl įdėliokite rytdienai to, ką galima padaryti šiandien. B. FRANKLINAS

Niekas negali susilaikyti nepasmerkęs, netgi aukos kartais esti budeliais.

llngėjimas kaip rūdys suėda greičiau, negu darbas nualina. B. FRANKLINAS

A. KAMIU

I Ingėjimas kiekvieną darbą daro sunkų, o meilė darbui — lengvą. B. FRANKLINAS

TINGINYSTĖ Kiekvienas turi teisę pasmerkti veltėdį.

Vilionės, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia. G. K. LICHTENBERGAS

SOLONAS Dykinėjimas ir neveiklumas ieško ydingumo ir patraukia jį paskui save.

I dykinėjimas — nuobodulio motina.

HIPOKRATAS Dykaduoniavimas paskubina jaunystę.

senatvę,

o

Btiliai sunkus darbas nieko neveikti.

darbas pratęsia mums

O. VAILDAS |dyk;is gyvenimas negali būti tyras.

A. K. CELSAS J e i užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis. VANG

A.

ČECHOVAS

A.

ČECHOVAS

I i nori turėti mažai laiko, nieko nedaryk.

ČUNGAS

Snauduliu, miegu ir tinginyste išvejamos iš pasaulio visos dorybės. E

STENDALIS

PETRARKA

Vl, ims iš nuostabiausių paklydimų — manyti, k a d žmogaus laimė i ,

nloko

nedaryti. L. TOLSTOJUS

Dykinėtojai — negyvėliai visą ilgą savo gyvenimą. T FULERIS 66

67

UŽSISPYRIMAS

Veidmainystė yra duoklė, kurią yda duoda dorybei.

Pasipūtėliai ir užsispyrėliai viską daro savaip, neklauso niekieno patarimų ir veikiai tampa savo paklydimų aukomis, EZOPAS

E

DE

Pagarbumas — labiausiai užmaskuotas, slapčiausias ir elegantiš-

h,Misiąs

komplimentas.

Kilnus vyras tiesus ir tvirtas, bet neužsispyręs.

V KONFUCIJUS

Tvirtumas yra proto narsumas; jis reiškia šviesų ryžtą. Užsispyrimas, priešingai, yra apakimas. VOLTERAS Nebūkite nei per daug užsispyrę, bandydami sulaikyti tai, kas griūva, nei per daug skubėkite įtvirtinti tai, kas lyg ir atsiranda. R. B. DE KONSTANAS Užsispyrimas atsiranda ne tiek per valią, kiek dėl gabumų stokos. A.

P

ŠENSTONAS

Žmonės ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. G. E. LESINGAS \Ku klumas kartais būna veidmainingas, o naivumas — niekada. Ž. DALAMBERAS Veidmainiaujama ne dėl malonumo. S.

DŽONSONAS

/tulžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai. NAPOLEONAS

LAROŠFUKO-DUDOVIUS

Atkaklumas n u o užsispyrimo skiriasi tuo, k a d pirmojo šaltinis — didelis noras, o antrojo, priešingai,— didelis nenoras. H. V BIČERIS

LAROŠFUKO

I

I didžiausi veidmainiai dažniau už kitus apmulkinami. V GEZLITAS [lūli veidmainystė sukelia pagarbą žmonėms, pratusiems patarnauti. H. DE BALZAKAS

VEIDMAINYSTĖ Daugelis gėdingai besielgiančių sako puikiausias kalbas. DEMOKRITAS

kuris tarp dviejų stovyklų, visada bus mušamas. R. ROLANAS Veidmainystė nesuderinama su laime.

Viena ranka duoną rodo, o kitoje — akmuo.

A.

PLAUTAS Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka. LUKRECIJUS Stovėdamas jis kalba viena, o sėdėdamas —• kita. SALUSTTJUS Paveldėtojo ašaros dažnai slepia linksmą juoką. PUBULIJUS

SIRAS

MORUA

VULGARUMAS Vulgarumo esmė — siekti sensacijos. DZ. RASKINAS Nėm didesnio vulgarumo už pernelyg didelį rafinuotumą. M. TVENAS Panašiai kaip netikras rafinuotumas, egzistuoja ir netikras vulgarumas.

Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru. PUBUUJUS

SIRAS

E MORIAKAS

Tai, kas panašiausia į auksą, neretai tėra iliuzija. A. DE BAROSAS 68

69

ĮPROTIS Nugalėti blogus Įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.

pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra todėl, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. LIE DZĖ

KONFUCIJUS

Jei meilė žmonėms nėra pataikavimas, o neapykanta jiems nėra jų skriaudimas, ir meilė, ir neapykanta yra tyros.

Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas. SENEKA Pasirink geriausius dalykus, o įprotis padarys juos ir malonius.

KUNG S U N /ANGAS Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.

PLUTARCHAS Įprotis nuslopina prigimtį. B. PASKAUS Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu -— nenugalimas. J. V. GĖTĖ Įprotis panašus į lyną. M e s kasdien vejame jį po vieną pluoštą, ir galų gale mums neužtenka jėgos jį nutraukti.

PUBULIJUS SIRAS Linksmumas veda į palankumą, pyktis — į atsiskyrimą žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms. VANG

ČUNGAS

Visa mūsų išmintis randasi iš jausmų. LEONARDAS

DA

VINČ1S

Kiekvienas samprotavimas baigiasi nuolaida jausmui.

H. M A N A S

B. PASKALIS Jausmai nepatikimi.

Širdis įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti lūpos, Š.

BODLERAS

Nėra tirono, baisesnio už įprotį, ir žmogus, kol nesipriešina jo pa­ liepimams, negali būti laisvas. K. N. B O L M S Įprotis yra įprotis, pro langą jo neišmesi; įprotį reikia žingsnis po žingsnio išvilioti iš namų. M. TVENAS

1CHARA

Protas ir jausmas padeda vienas kitam ir vienas kitą papildo. Tas, kuris klauso vieno iš jų patarimo, o kito nepripažįsta, be reikalo išsižada tos pagalbos, kuri mums duota. L. DE VOVENARGAS Iš to paties jausmo kyla menas ir dorybė. J. G. FORSTERIS

M. PRUSTAS Papratimas — antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis. R.

SAIKAKU

Jausmą galima priversti nutilti, bet neįmanoma nurodyti j a m ribų.

įpročio pastovumas paprastai susijęs su absurdiškumu.

ROLANAS

E E HEKERIS Meilė — egoistiškiausias iš visų jausmų. R. B. DE KONSTANAS Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomonė. J. V GĖTĖ

JAUSMAI

Jausmas — ugnis, o mintis — alyva.

Pasitikėti neprotingais pojūčiais — prastų sielų savybė. HERAKUTAS

EFESIETIS

Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai 70

nuo

V BELINSKIS Tikras jausmas nedalomas: arba jis vientisas, arba jo nėra. H. DE BALZAKAS 71

JUOKAS, DŽIAUGSMAS

Niekas nekyla taip greitai kaip priešiškumo jausmas. A. DE MIUSĖ Tik tie jausmai šventi, kurie perėjo metų, išbandymų žaizdrą ir nesibaigia priklausomai nuo geografijos bei metų laikų. A. GERCENAS Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas. V.

HUGO

Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės. H. TENAS Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas.

Džiaugsmas dėl nieko ir nežinojimas apie nieką — tai tikras džiaugsmas ir tikras žinojimas. LIE DZĖ Juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. ARISTOTELIS Tikras džiaugsmas — dalykas rimtas. SENEKA Gera netekti tokio džiaugsmo, su kuriuo kartu išnyksta ir liūdesys. PUBULIJUS SIRAS Juokitės, jei esate išmintingi.,

V R. OLDŽERIS Visi kilnūs jausmai susiję su kažkokiu nenusakomu liūdesiu. L.

TOLSTOJUS

Visi jausmai, kurių šaltinis — meilė visam p a s a u l i u i , — geri, o kurių — s a v i m y l a , — blogi.

MARCIAUS Paprastai paskutinis juokiasi tas, kuriam priešakyje stinga vieno danties. B. Laukti džiaugsmo — taip pat džiaugsmas.

L. T O L S T O J U S Iš visų gailesčių didžiausias yra gailėjimasis paties savęs. M.

K.

G. E. LESINGAS Juokas yra žmogiškesnis dalykas už pyktį. G. E. LESINGAS

ČIURLIONIS

Be tam tikros mąstymo kultūros negali būti subtilių jausmų.

SPINOTA

Džiugesys — tai dangus, po kuriuo klesti viskas, išskyrus pyktį.

A . FRANSAS

ŽANAS

POLIS

Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.

Aistrą pranoksta tikras jausmas.

J. V GETE

A. MORUA • Visus didžiausius atradimus padarė tie žmonės, kurių jausmai pra­ noko mintis. Č. H.

Vienos ašaros duotos džiaugsmui, kitos — skausmui. Pirmosios gaivina, antrosios degina. K. BIN1

PARKCHERSTAS

Jausmas užpildo nemokšiškumo spragas. E.

GODENAS

Žmogus gali pretenduoti į džiaugsmą ir laimę tik tiek, kiek jų teikia kitiems. E. F O N FEICHTERSLEBENAS Tas, kuris juokiasi, visada nugali verkiančius.

J . SLOVACKIS

Juokas taiso papročius. H. DE BALZAKAS 72

73

KALBA

Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. H. DE BALZAKAS Nusijuokti geru, skaidriu juoku gali tik labai geras žmogus. N. GOGOLIS Tiesa juoke. D. DE ŽIRARDEN N u o kiekvieno tavo džiaugsmo Zemė pralinksmėja su tavim. A.

S u n a i k i n k ją [kalbą] — sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją — užtemdysi saulę danguje,-sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. M. DAUKŠA Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikyda­ mos ir vartodamos savo kalbą. M.

MANDZONIS

DAUKŠA

Žodynas — tai visata, išdėstyta abėcėlės tvarka.

Pasidalytas džiaugsmas auga.

T FULERIS

DŽ. DŽ. HOLENDAS Gramatika valdo n e t karalius.

Džiaugsmas suartina, o skausmas sutelkia.

MOLJERAS

A. BUŽARAS Aistra — žodžio siela.

Tas, kuris bijo juoko, nemėgsta tiesos. I. TURGENEVAS

FONTENELIS

Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.

Visa, kas yrą džiaugsminga, didina gyvenimo jėgas. H.

SPENSERIS

Didžiausias gyvenimo džiaugsmas — jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. A.

J. V GĖTĖ Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip k a d nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba.

ČECHOVAS

E. M. A R N T A S

V KABĖ

Jei kalba būtų loginės, o ne poetinės minties vaisius, egzistuotų tik v i e n a kalba. E HEBELIS

Humoras — tai gelbėjimo ratas gyvenimo bangose. Paprastai apie žmogų galima spręsti iš to, iš ko jis juokiasi. V MIZNERIS Tie, kurie bijo juokų, n e t i k i savo jėgomis. Tai herakliai, kurie bijo kutulio. P VALERI -

Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. DŽ.

B.

GOLSVORTIS

Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol šis dar sugeba juoktis. A. MIUNTĖ

Gerbkite savo kalbą, ir jums bus gera gyventi* Nes kas pats savęs negerbia, to ir kiti negerbs. J. ALUNANAS Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, t. y. savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa lyjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytų, turi aną šiandien dai­ linti. S. DAUKANTAS Kalba — tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyven­ damas Žemėje, atneša savo akmeni. R. V EMERSONAS

74

75

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis — istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. J . JABLONSKIS

Mums patinka tik kova, o jokiu būdu ne pergalė. B. PASKALIS Be rizikos laimėjęs, be šlovės triumfuoji.

Kalba y r a visų didysis, jos pačios pasistatytasis paminklas.

P

J . JABLONSKIS Iš visų žodžių tiksliausi tie, kurie pačiu trumpiausiu keliu atveda mus prie faktų. Č. H. PARKCHERSTAS Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.

Tas, kuris nugalėtas v i e n o , — visų nugalėtas.

/ E ŠILERIS

Idėjas galima nuginkluoti tik kitomis idėjomis. H. DE BALZAKAS Neviltis ir delsimas — tai baimė, sukelianti pralaimėjimą. H. D. TORAS

VYDŪNAS Kalba — tai brasta per laiko upę; ji mus v e d a į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys.

Pavojus pralaimėti kovoje neturi mūsų sulaikyti nuo tokio reika­ lo, kurį laikome teisingu. A.

V ILIČ-SVITYČIUS

A.

Viskas randasi per kovą. HERAKLITAS

EFESIETIS

Tiktai kovodamas žmogus gali pasiekti didžiausią gerovę ir laimę. SOKRATAS

LINKOLNAS

Nugalėtojo nedidžiadvasiškumas perpus sumažina pergalės reikšmę ir naudą. DŽ. MADZINIS • Kas yra pralaimėjimas? Viso labo mokykla, pirmas žingsnis į kažką tobulesnio.

J

l ati didžiausia pergalė — nugalėti save.

. V FILIPSAS PLATONAS

Ten, kur vienybė, visada ir pergalė. PUBULIJUS

SIRAS

Vargas nugalėtiesiems. LIVIJUS Atėjau, pamačiau, nugalėjau. CEZARIO

pranešimas

senatui

Dažniausiai nugali tas, į kuri nežiūrėta rimtai. ERAZMAS ROTERDAMIETIS

Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, j a u pusiau laimėjo. M. DE SERVANTESAS

76

LINKOLNAS

Jeigu laikote dramblį už užpakalinės kojos, o jis bando ištrūkti, geriausia jį paleisti.

KOVA

•

KORNELIS

Pergalę galima veikiai pasiekti, bet sunku įtvirtinti. L. RANKĖ

-

Pralaimėjimas paverčia kaulus titnagu, o kremzlę — raumenimis, pralaimėjimas daro žmones nenugalimus. H.

V BIČERIS

Kai jums pasidaro labai sunku ir viskas atsigręžia prieš jus, ir atrodo nėra jėgų kęsti nė minutės, jokiu būdu nepasiduokite — kaip , tik tokiais momentais kovoje įvyksta persilaužimas. H. BIČER-STOU Net didžiausioje neviltyje kova yra viltis.

| R. ROLANAS

Pralaimėjimas stipriems teikia tvirtybės. A. . DE DE SSEEN NTT EGZIUPERI EGZIUP1 11

Pralaimėjimas, kad ir koks bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą. A. DE S E N T EGZIUPERI

Tik bendroje laimėje galima rasti savo asmenine laimę. T Svetima laimė visad mums atrodo perdėta.

Pralaimėjimo nėra, kol pats žmogus neprisipažino nugalėtas. DŽ. DANIELSAS

Š.

MONTESKJĖ

Dorybė neatneša laimės, bet moko mėgautis ja, jei ji yra.

Nugalėtojas visada perima t a m tikrų bruožų iš nugalėtojo. B. Š O

HOBSAS

Ž. Ž. R U S O Laimingiausias yra tas, kuris suteikia laimę kuo daugiau žmonių.

Kovotojas ir su trūkumais yra kovotojas, o musė be trūkumų — tik nepriekaištinga musė.

D. DIDRO

A. DOVŽENKA

Kas laimės ieško prabangoje ir lėbavime, panašus į tą, kuris ati­ duoda pirmenybę žvakės mirgėjimui, o ne saulės švytėjimui.

Galabydamas savo artimą, nesakyk, kad kovoji dėl idealo. E. KROTKIS Tikrasis pralaimėjimas yra principų išdavimas, atsisakymas savo teisių ir niekingas nuolaidumas blogiui. DŽ. NERU Kovojančiam žmogui pralaimėti ne gėda.

NAPOLEONAS I Laimingieji turi vieną trūkumą, iš kurio niekad neišsivaduoja: jie laiko nelaiminguosius pačius savo nelaimių kaltininkais. E. R BOŠENAS Nieko nėra kilniau ir nuostabiau kaip suteikti laimę daugumai žmonių.

Ž. 'ROMĖNAS Pralaimėjimas tik tada vertas paniekos, k a i po jo pasiduodama. A. DŽ. K R O M N A S Didžiuokis v i e n tokiomis pergalėmis, kurių pasieksi kovodamas pats su savimi. Ž.

L. VAN BETHOVENAS Laimė beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris. V

GEZLITAS

Tik du dalykai padeda laimei — tikėjimas ir meilė. ,•

VOLFROMAS

Š.

NODJĖ

1

Žmogaus gyvenimas kupinas laimės daugiausia dėl to , kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas.

LAIMĖ

E. A . PO

Nepadeda laimė apsileidėliams. SOFOKUS A k l a ne tik laimės deivė Fortūna; kartais ji apakina ir tuos, kurie suteikia laimės. CICERONAS Laimingas ne tas, kuris toks k a m nors atrodo, o tas, kuris pats toks jaučiasi. PUBULIJUS SIRAS Laimė tenka tam, kuris daug dirba. LEONARDAS 78

DA VINČIS

Didelė laimė nepažinti nelaimės. L. ŠEEERIS Iš visų kelių, kurie veda į laimę, patys tikriausi — darbas ir atkaklumas. L.

REIBO

Jei kada nors, vydamiesi laimę, rasite ją, tai, panašiai kaip senė, ieškanti savo akinių, pastebėsite, kad ji visą laiką buvo jums a n t nosies. H. V Š O 79

f

MALONUMAI

Laimingieji neturi stengtis būti dar laimingesnį. T

FONTANE

Visais amžiais visos tautos, visos klasės laimę suprato skirtingai. Jei palygintume valstiečio ir filosofo oro pilis, pastarųjų architektūra būtų kitokia. H.

SPENSERIS

Kartą gyvenime Fortūna beldžiasi i kiekvieno žmogaus duris, bet žmogus dažniausiai tuo metu sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi jos beldimo.

Gėris ir tiesa — tie patys visiems, bet malonumų gali sukelti įvairių. DEMOKRITAS Tai, ką sukūrė poreikis, sumanyta seniau negu tai, ką sumanė malonumas. CICERONAS Ten, kur nėra įvairovės, nėra ir malonumo.

M. TVENAS Neabejotina laimės sąlyga yra darbas: pirma, mėgstamas ir laisvas darbas, antra, fizinis darbas, žadinantis apetitą ir suteikiantis stiprų, ramų miegą.

PUBULIJUS

A l k i u i numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas. SENEKA.

L. TOLSTOJUS

Nėra tokio malonumo, kuris galų gale nesibaigtų persisotinimu.

Reikia būti santūriam, kai kalbi apie savo l a i m ę .

PUNIJUS

Ž. RENARAS Sunku pasakyti, kas atneša laimę. Turtas ir neturtas, be abejo, negali to padaryti. K.

CHABARDAS

Laimė yra žinoti savo galimybių ribas ir būti jomis patenkintam. R.

T

BERNARAS

Laimė yra santykinė kaip virimo temperatūra. VU DŽING

SIUNGAS

Nori būti laimingas įvairiomis aplinkybėmis — nuolatos prisimink tamsiausias savo dienas. Kitaip ta striuka laimė bus nepasiekiama kaip horizontas. DŽING

VYRESNYSIS

Malonumas, apie kurį negalima pasakoti, nėra malonumas. RECAS \ M a l o n u m o esmė ta, k a d jo geidžiama.

f

B. PASKAUS

ROLANAS

Norint būti laimingam su žmonėmis, reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia.

VU

SIRAS

•

Pats tobuliausias malonumas — teikti malonumą kitiems. Ž. DE LA BRIUJERAS Malonumas — visada gėris, o k a n č i a — visada blogis, bet ne vi­ sada verta patirti malonumą, kartais verta patirti ir kančią. N. MALBRANŠAS Nuovargis — geriausia pagalvė. B.

FRANKUNAS

Malonumą gali pagrįsti iliuzija, bet laimė grindžiama tikrove.

SIUNGAS

N. S. Š A M F O R A S

Kito laime mes galime užsikrėsti kaip liga, bet, deja, laimė niekad nesukelia epidemijos.

Didžiausias toks kūniškas malonumas, kuris neturi jokios koktu­ mo priemaišos,— tai sveikam poilsis po darbo.

Ž. NEVJO

I. KANTAS

•

Minutės malonumas dažnai sukelia ilgas kančias. .

80

K. M. VYLANDAS

81

M a l o n u m a i panašūs į valgius; patys paprasčiausi atsibosta ma­ žiausiai. Ž. .

Tas, kuris išmintingas vien todėl, kad įgijo žinių, bet neturi nar­ sos ryžtingai veikti, tik bėdos gali padaryti.

SANJAL-DIUBĖ

Pats didžiausias gyvenimo malonumas — suvokti atliktą pareigą. V

GEZLITAS

SI-MA

Gabiausias veikėjas, kuris abejoja, neprilygsta paprastam žmogui, ryžtingai siekiančiam tikslo. SI-MA CJENAS

Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti. V

GEZLITAS

Narsa didina didvyriškumą, dvejojimas skatina baimę.

'

PUBULIJUS SIRAS

Visų malonumų tėvas — darbas. STENDALIS Malonumas, kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu negailestingiausiu priešu. Š.

NODJĖ

M a l o n u m o laukimas kankina labiau už baimę.

Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės n e t aukšto kalno. VANG

Pats didžiausias malonumas — padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite. V BEDŽOTAS M a l o n u m a i panašūs į draudimą: kuo tampate vyresnis, tuo jie jums brangesni. K. CHABARDAS

M. DE SERVANTESAS Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru. M. DE SERVANTESAS Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje. VOLTERAS Narsos reikia ne tik kautynėse, bet ir tvarkant paprastus buitinius reikalus. B.

NARSA

ČUNGAS

\ narsią širdį sudūžta visos negandos.

N. TOMAZEO

FRANKLINAS

Mes' gyvenimu mėgavomės iki ekstazės tik tada, kai turėjome narsos.

Narsa likimo smūgius daro niekingus. DEMOKRITAS Nesunku pergalę pasiekti, sunku padaryti, kad patvari būtų.

J.

Tas, kuris daug ką išdrįsta, neišvengiamai daug kur ir klysta. MENANDRAS Jei pirma pripažinsi, kad gyvenimą esi pasirengęs už ką nors ati­ duoti, o paskui įsitikinsi, k a d šito padaryti negali, tai stinga tau narsos. MENCIJUS Narsa nelaimėje — pusė bėdos. PLAUTAS

G.

FORSTERIS

Teapleidžia m a n e viskas, k a d tik neapleistų narsa. J. G. FICHTĖ

LIE DZĖ

82

CJENAS

Narsus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, o silpnas skundžiasi nekentėdamas. P K. B U A S T A S Narsa gimdo nugalėtojus, santarvė — nenugalimuosius. K. Ž. DELAVINIS Narsa būtina ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems dar­ bams bei mintims. E A.

DYSTERVEGAS 83

NORAI

Heroizmas — tai sielos pergalė prieš kūną. A. F AMJELIS Ryžkis — ir tu laisvas! H. V LONGFELAS

Žmonės trokšta • išvysti tai, kas neregėta, žiūrėti į tai, ko kiti nemato, čiupti tai, kas nepasiekiama, ir mokėti padaryti tai, ko kiti nepajėgia. LIE DZĖ

Jei norite Įkvėpti narsumo, pirma raskite jo savyje.

Noras — minties tėvas.

E. B. OLKOTAS Tikrą narsą aš apibūdinčiau kaip tobulą sugebėjimą įvertinti pavojaus dydį ir moralinį parengtumą jį atlaikyti. V T. ŠERMENAS

V

Mūsų poelgiai ne tokie geri ir ne tokie nuodėmingi kaip mūsų norai. L. DE VOVENARGAS

Panieka pavojui — kiekvienos kilnios sielos pirmoji pareiga. H

Norai būtini tam, kad gyvenimas nesustotų.

TENAS

S..

Drąsa be sąžinės panaši į l a u k i n į žvėrį. R. G. INGERSOLAS

Lengviau nuslopinti pirmą norą negu pasotinti viską, kas bus po B.

V

FOSTERIS

K. V PAMLERIS Ten, kur norima ateiti kuo anksčiau, dauguma ateina per vėlai.

Aš v a d i n u didvyriu tik tą, kuris buvo didžios širdies. R.

G. ROLANAS

Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis,/ yra, ir jį mylėti. R. ROLANAS Didvyris — žmogus, kuris lemiamu momentu daro tai, ką turi daryti dėl visuomenės interesų.

FRANKLINAS

Tas, kuris nori pasiekti viską, niekada nepasieks tobulybės.

Neryžtingo žmogaus niekada negalima laikyti priklausančiu sau. DŽ.

DŽONSONAS

jo.

Kartais būti protingam reiškia būti bailiui. M. EBNER-EŠENBACH

ŠEKSPYRAS

K.

LICHTENBERGAS

Pats juokingiausias noras — patikti visiems. J. V GĖTĖ Tas, kuris nieko nenori, turi viską. I. NJEVO Kuo ledas plonesnis, tuo labiau norisi sužinoti, ar išlaikys.

J . FUČIKAS Drąsą būtina ugdyti kaip kilnią savybę. Argi galima be narsumo ieškoti tiesos arba puoselėti meilę. M. K. GANDIS Narsai būdingiau ne peštynes sukelti, o mokėti jų išvengti. M.

ANDERSON

Kareivio narsa kare — mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau. E. HEMINGVĖJUS

84

H.

V ŠO

Aš norėjau vien to; ką galima gauti iš karto, ir paaiškėjo, kad nieko nenorėjau. O. VACIETIS Saugokitės, kai jums į rankas pradeda eiti viskas, ko tik pagei­ daujate: tukinamos kiaulės sulaukia blogo galo. DŽ. Č. H A R I S Kiekvieną daiktą noras nuspalvina, o turėjimas blukina. M.

PRUSTAS 85

Už kvailus norus kartais žiauriai baudžiama jų išsipildymu. I.

KURC

Blogis pasaulyje beveik visada randasi iš nežinojimo, ir geri no­ rai gali pridaryti tiek pat žalos, kiek ir pikta valia, jei stinga išma­ nymo. ' A. KAMIU

OPTIMIZMAS, PESIMIZMAS

Reikia būti optimistu darbo pradžioje ir smarkiai abejoti pabai­ goje. L. HIRŠFELDAS Neretai optimizmas tėra dar viena minties tingumo apraiška. E. ERIO Optimistas sako, kad mes gyvename geriausiame iš visų pasaulių; pesimistas bijo, kad tai tiesa. B. KE1BELAS

Amžinai tikėtis, niekad nenustoti v i l t i e s , — tokie didžios sielos žmogaus bruožai.

Pesimistas —• tai tas, kuris apie kiekvieną savo persikraustymą praneša laidotuvių biurui.

L. A. FLORAS

M. A Š A R A S

K. N. BOUVIS

Tikras optimistas remiasi ne tokiu įsitikinimu, k a d viskas bus ge­ rai, o tokiu, kad ne viskas bus blogai.

Kai visko netenkama, vis dėlto dar lieka ateitis.

Nuleidęs rankas ir ašarodamas vis pasiduosi įvairioms likimo užgaidoms. M. K. ČIURLIONIS Nuo mūsų pačių priklauso pasirinkimas minčių, o kartu ir veiksmų, bet ne tokių, kurie veda į graužatį, išsekimą ir nuovargį. M. K. ČIURLIONIS Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezul­ tatų. M. K. ČIURLIONIS Laimingieji pesimistai! Kaip jie apsidžiaugia įrodę, kad džiaugsmo iš viso nėra. M. EBNER-EŠENBACH

Ž. DIUTURAS

PAREIGA Suvokti pareigą ir jos nevykdyti — tai bailumas. KONFUCIJUS Būti ištikimam nelaimėje — didis dalykas. DEMOKRITAS Geranorio pareigos jausmas beribis. PUBULIJUS SIRAS M a n a u , jog žmogaus pareiga yra dėl nieko nepulti į neviltį ir visame kame rasti gero. .

Optimizmas — revoliucijų religija. Ž. BENVTLIS Jeigu medis gali nieko nepaisydamas toliau augti, tai juo labiau žmonės negali nusivilti n e t visokių bjaurių baidyklių gąsdinami. N. RERICHAS Jei yra kas nors naivesnio už optimizmą, tai tik pesimizmas. BERNARAS

!

KLERVIETIS

Pesimizmas —• tai nuotaika, optimizmas — valia. ALENAS

B. PASKAUS

Būtinas savitarpio ryšys vadinamas dorovine pareiga, dorovine prievole. P A.

HOLBACHAS

Stenkitės visada atlikti savo pareigą, ir žmonija pateisins jus, n e t kai patirsite nesėkmę. T

DŽEFERSONAS

Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, niekuomet neįmanoma pasitenkinti.

nes

J. V GĖTĖ 87

Pareiga — tai meilė tam, ką pats sau Įsakai. J. V. GĖTĖ

Kvaila reikalauti iš filosofijos, kad priverstų mus tikėti reiškinio tikrumu labiau, negu tai daro patirtis ir mūsų akys. G. GALILĖJUS

Kiekvienas žmogus turi pareigų p a č i a m sau. STENDALIS

Patirtis puiki, jei už ją neužmokėta pernelyg brangiai. T FULERIS

Garbė — tai pareigos poezija. A. DE V7NJI Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai skausmingiau jos neatlikti.

Ž. F DE RECAS

sunku, bet dar

A. D I U M A TĖVAS Prisipažinti klydus ir pakeisti tikėjimą visada yra pareigos dalykas, o klaidą neigti arba slėpti — atskalūnybė. ŽORŽ SAND Kad ir ką darytų žmogus, n e t patys žymiausi jo darbai nieko neverti, jei jis neatlieka savo pareigų tėvams. B.

Patirtis mus moko, kad neįtikėtini dalykai visada netikri.

AUERBACHAS

Mėgstu būti populiarus — tai laimė, bet noriu būti naudingas — tai pareiga.

Patyrimas — tai mokykla, kurioje pamokos kainuoja brangiai, bet tai vienintelė mokykla, kurioje galima išmokti. B. FRANKLINAS Patirties mokykla brangiai kainuoja, bet kvaili žmonės kitos ne­ pripažįsta. B. FRANKLINAS Žvalgytis atgal turime tik tam, kad pasimokytume iš praeities klaidų ir gautume naudos iš brangiai įgytos patirties. DŽ. VAŠINGTONAS Patirtis — tai amžina gyvenimo mokytoja.

V HUGO

J. V GĖTĖ

E. M. LABIŠAS

Supratimas yra patirties išdava, idėja — jos vaisius: pirmajam rei­ kia proto, antrajam : — išminties.

Būna situacijų, kai melas — pati švenčiausia pareiga.

J. V GĖTĖ Jei nori išspręsti dviejų pareigų konfliktą, pasirink tą, kurią įvykdyti tau sunkiau. M. tis.

Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo gėrybes. J. V GĖTĖ

EBNER-EŠENBACH

Pareigą pažinsi pirmiausia iš to, k a d ji tau nesuteikia teisės rink­ . A. DE SENT EGZIUPERI

Daugumai patirtis tartum laivagalio ugnys apšviečia tik nueito kelio atkarpą. S. T KOLRIDŽAS

-

Patirtis — minties kūdikis, o mintis — veiksmo kūdikis.

PATIRTIS

B. DIZRAELIS

Atmintis ir mąstymas kuria patirtį. E DE R O C H A S Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti. M.

88

DE

MONTENIS

Patirtis turi mokyti dviejų dalykų: to, k a d reikia daug taisyti, ir to, kad nereikia taisyti per daug. E. DELAKRUA Patirtis yra mūsų nusivylimų visuma. P OGĖ

89

Patirtis — patikimas šviestuvas kelyje.

Tėra vienas vaizduotės pakaitalas — patirtis. E DŽ. BIORDŽESAS

V FILIPSAS \

Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo.

Patirtį puikiausiai pakeičia tik vienas dalykas •— jaunystė. M. ŠEVALJĖ

H. V Š O Patirtis — tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau bu­ vo kvailas. H. V Š O Vienas patirties spyglys vertas neįžengiamo miško pamokymų.

POKALBIS Retai kalbėti — štai kas atitinka prigimtį. Nes n e i vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.

DŽ. R. LOVELIS

L A O DZĖ

Patirtis ir stebėjimas — tai patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui.

Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti prie­ kaištų.

V E. ČENINGAS Mūsų patirtis slypi veikiau prarastose iliuzijose negu įsigytoje iš­ mintyje.

L A O DZĖ |

Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.

Ž. R U*

L A O DZĖ

Nenuostabu, kad patirtis taip mažai mums padeda: mes keičiamės kiekvieną dieną, ir tai, ką vadiname savo patirtimi, yra patirtis kitos būtybės, kuria mes jau nebesame.

Doras žmogus gerus taria žodžius, bet ne visada tas, kuris ištarė gerą žodį, yra doras. KONFUCIJUS

Ž. TANERI

Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo.

Atmintina, kad iš patirties turime pasimokyti tik joje glūdinčios išminties, daugiau nieko.

KONFUCIJUS

M. TVENAS

Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.

Katė, kartą atsitūpusi a n t karštos krosnies, daugiau nebetūps a n t jos. Taip p a t ir a n t šaltos.

M O TI

M. TVENAS Patirtis — tai apreiškimas, kurio šviesoje atsisakome jaunystės paklydimų dėl brandos paklydimų. A.

BIRSAS

Jei mūsų patirtis maža, tai ne todėl, kad mažai patyrėme, o todėl, kad tai, ką patirdavome, neišsaugodavome.

Ką nors aiškindami, neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, k a d mūsų žodžiai padėtų šalį, sritį, liaudį valdyti. M O TI Mes turime dvi ausis, o b u m ą vieną, kad daugiau klausytume ir kuo mažiau kalbėtume. ZENONAS

G. LANSONAS

Geriausia kalbos rūšis yra liovimasis kalbėti. LIE DZĖ

Žmonių išmintingumas proporcingas ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. B. Š O 90

KITIJIETIS

Tylėjimas gali būti pats didžiausias kaltinimas. '

MENANDRAS 91

Gera taisyklė, kai žodžiai paprasti, o jų prasmė gili. MENCIJUS

Juk nedera visą laiką postringauti apie tai, koks turi būti žmogus. Laikas tokiam ir tapti. M. AURELIJUS

Tiesos žodžiai nemalonūs ausiai, bet elgesiui naudingi kaip vais­ tai, kurie, nors burnoje kartūs, nuo ligos gydo. SI-MA

į ž o d i s , einantis iš širdies, pasiekia širdį. U

CJENAS

""**

G. NIZAMI

M a n geriau patinka, kai kas kalba ne taip gražiai, bet teisingai.

" \ A p i e tai, ko nedera daryti, nepadoru ir kalbėti. PUBULIJUS

VYTAUTAS

SIRAS

I T e t y l i tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.

Kartą paleistas žodis nebesugrįš.

'

HORACIJUS

M.

DE SERVANTESAS

Šnekėti nemąstant — tai tas pat, kas šaudyti nesitaikant.

Dažniau naudokis ausimis negu liežuviu.

M.

SENEKA {

DIDYSIS

DE SERVANTESAS

Pilvas nekenčia ilgų pamokslų.

Prieš pasakydamas ką nors kitiems, pasakyk tai p a č i a m sau.

T

SENEKA

FULERIS

\Geras liežuvis — puikus ginklas.

Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti.

1

POMPONTJUS

\Norite, k a d apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save.

Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobu­ lumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas. VANG

ČUNGAS

VANG

ČUNGAS

Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.

Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti. VANG

ČUNGAS

B. PASKAUS Be abejo, žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų laip pat lengva tylėti kaip kalbėti. Tačiau patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausia suvaldyti savo liežuvį. B. SPINOZA Tikrasis iškalbingumas — tai mokėjimas pasakyti viską, kas reikia, Vjj ne daugiau negu reikia. E DE LAROŠFUKO

Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje. VANG

Yra priekaištų, kurie giria, ir pagyrimų, kurie šmeižia.

ČUNGAS

F DE LAROŠFUKO

Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją? VANG

Valanda pokalbio geriau už penkiasdešimt laiškų. M. SEVINJĖ

ČUNGAS \

Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus. VANG

ČUNGAS

T FULERIS

Jei dukart pagalvosi prieš kartą ištardamas, pasakysi dvigubai geriau. V

PENAS

Paprastiems žmonėms mažiau kalbėk apie teorijas, o daugiau elkis pagal jas. EPIKTETAS 92

93

Jeigu vienas kitas malonus žodis gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti niekšu, kad šito nepadarytum. V

Aštrus liežuvis — vienintelis pjovimo įrankis, kuris, nuolat varto­ jamas, tampa dar aštresnis. V

PENAS

Mokėjimas tiksliai cituoti — tai talentas, daug retesnis negu at­ rodo.

Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba stengdamasis įsprausti kuo J a u g i a u minčių į kuo mažiau žodžių. V

P BEILIS Pirmas kaltinimas atmetamas, antras užgauna, trečias žeidžia, o ketvirtas užmuša.

IRVTNGAS

',, Riksmas ginčijantis — signalas apie proto tylą. V

VOLTEPAS

ŽEMČIUŽNIKOVAS

Keiksmai — niekingųjų -ginklas. S. G. Gl/DRIČ

Dėkingumas ne visada iškalbingas. VOLTEPAS Kupina širdis negali pasverti žodžių. G. E. LESINGAS į Nereikia sakyti visko, ką žinai, bet visada reikia žinoti, ką sakai. M. KLAUDIJUS

x

Klausimo tonas lemia atsakymo toną. N. GOGOLIS Žodis, kuris jau išsakytas, yra tas pat, kas veiksmas. N.

N.

NAPOLEONAS I

GOGOLIS

Kartais paprieštarauti reiškia pasibelsti į duris, kad sužinotum, ar yra kas nors n a m i e . D. DE ŽIPARDEN

Nėra nieko labiau įžeidžiamo už įpintą į įžeidimą ironiją. NAPOLEONAS I

GOGOLIS

Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas.

Kas gali viską pasakyti, tas gali viską padaryti.

\ Sakykite tai, ką turite pasakyti, o ne tai, ką dera pasakyti. H. D. TORAS

Sąmojis — pokalbio druska, bet ne maistas. V

GEZLITAS

Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai.

Žmonės sukūrė apgaudinėti.

kalbą aiškintis

tarpusavyje,

Žodis žeidžia greičiau negu gydo. J. V GĖTĖ į Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save. DŽ. LEOPARDIS Mokėti kalbėtis — talentas. STENDALIS Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys. E. A . PO

o ne A.

J. V. GĖTĖ

94

IRVTNGAS

v i e n a m kitą MANDZONIS

Žodis "inkvizicija" nudegina burną tam, kuris jį taria, ir ausis tam, kuris jį girdi. E \Tokia m a n o nuomonė, ir aš jai pritariu,

KABALJERO

f A.

MONJĖ

Humoras — tai rimtumas, slepiamas už juoko. DŽ. VEISAS Pokalbis — tai toks menas, kai žmogaus priešininkas yra visa žmonija. R. V EMERSONAS 95

Ironija — tai Įžeidimas komplimento pavidalu.

Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. E. P. VIPLAS

A.

Ironija — silpnųjų narsa. A.

BERTE

Galima tartis su tais, kurie kalba kita kalba, bet tik ne su tais, kurie tiems patiems žodžiams suteikia visai kitą prasmę.

Tylėjimas — vienas iš sunkiausiai paneigiamų argumentų. H. V ŠO

Ž.

ROSTANAS

;, kalbėti taip, tartum kiekvienas žodis būtų paskutinis.

(Ginčijasi tik tie, kurių protas sustingęs.

J . MARCINKEVIČIUS O. VAILDAS

Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. K. N. BOUVIS Ironija — tai žmonijos tyrumas. Ž. RENARAS Jei pralaimite ginčą, jūs turite dar vieną galimybę — išplūsti savo priešininką. E.

CHABARDA5

M e s linkę tikėti viskuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gra­ žiai. A.

FRANSAS

K.

POŽIŪRIS Į SAVO YDAS IR SILPNYBES ^ Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta. L A O DZĖ Tas, kuris griežtas savo paties klaidoms ir neskuba smerkti kitų, išvengia nepasitenkinimo. KONFUCIJUS Užmiršti savo nuodėmes begėdiška. DEMOKRITAS \ Jei elgsiesi kilniai ir nuvysi šalin mintį apie tai, jog esi kilnus, ^būsi mylimas, kad ir kur atsidurtum. ^ — ~

Neplūskite orų — devynios dešimtosios žmonijos nesugebėtų pradė­ ti jokio pokalbio, jeigu orai nesubjurtų. CHABARDAS

•

DŽ.

LIE DZĖ

Jei apmąstydamas savo poelgius pripažįstu, kad nesu geras, tuo­ met n e t paprasto žmogaus bijau. O jei pripažįstu, jog elgiuosi gerai, tuomet n e t tūkstančiams pasirodyti nebijau. MENCIJUS

\ Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pat, kas aromatas rožėms. V

PERIUSO

GOLSVOKnS

Žmogui būdinga klysti, o mulkiui — užsispirti dėl savo klaidos.

Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus.

CICERONAS

A. DE SENT EGZIUPERI I Humoras — tai gyvenimo nesąmonių geraširdiškas stebėjimas ir j meniškas vaizdavimas. ^

S. LIKOKAS Nereikia širdies laikyti a n t liežuvio, nes šitaip ji greitai ataušta.

Aš linkęs veikiau klysti su Platonu negu būti teisus su pitago­ riečiais. CICERONAS Didelis skirtumas — žmogus negali nusidėti ar nenori. SENEKA Svetimos ydos visad mums prieš akis, o savos — už nugaros.

E V. EERSTERIS I Pirmoji pasitaisymo sąlyga — suvokti savo kaltę.

Baimintis ironijos, vadinasi, bijoti proto. S. GITRI

96

SENEKA

SENEKA

97

Mes geriau suvokiame savo elgesio negu mąstymo klaidas.

Savo trūkumų nematome, o svetimus pastebime tuoj pat.

J. V. GĖTĖ

FEDRAS

Jei žmogus iš tikrųjų stiprus, jis pripažįsta savo silpnybes.

Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.

H. DE BALZAKAS

B. PASKALIS

Jau savo paties paklydimų ir nuodėmių žinojimas iškelia žmogų.

Tik tas nekrinta, kuris niekada nekopė.

Tikrai sąžiningi žmonės yra tie, kurie puikiai supranta ir atvirai pripažįsta savo trūkumus. DE

GOGOLIS

N.

GOGOLIS

Sunkiausia yra susitaikyti su savimi.

DŽ. HA DELS AS

E

N.

Laimingas tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas ir nuolat stengia­ si jų atrasti; toks žmogus pasieks tobulybę.

LAROŠFUKO

N.

Dažniausiai mūsų nuliūdimo šaltinis — mūsų klaidos.

Stebina tai, kad, kol kiti nenurodys žmogui jo trūkumų, pats jų nepastebės.

Ž. B. MASIJONAS Baimė suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo tiesos ieškojimo.

N.

K. A. HELVECIJUS

VOLTERAS

L. ŠEFERIS

K

Žmogui pateisinti pakanka to, kad savo gyvenime dorybėmis jis nusipelnė savo klaidų atleidimo. K.

Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. Č. E BRAUNAS

LICHTENBERGAS

Niekas taip nepamoko kaip savo klaidos suvokimas. Tai viena iš ungrindinių saviauklos priemonių.

Daugelis žmonių laiko dorybe veikiau savo klaidų gailėtis negu stengtis jų išvengti. G.

K.

G.

K.

T

LICHTENBERGAS

Slėpdamas savo trūkumus, geresnis netapsi. Mūsų autoritetas lai­ mi dėl to nuoširdumo, su kuriuo mes tuos trūkumus pripažįstame.

'

K.

Ž. RENARAS

Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes — panaudoti vieną prieš kitą.

|n

i

'liis, kuris pats pajuto blogį, gali jį pamiršti, o tas, kuris jį pa.lin, niekad. A . MARĖ

J. V GĖTĖ 98

1 daugelis žmonių mano, kad, pripažinus savo klaidą, nebūtina nuo .((prasti. M. EBNER-EŠENBACH

GEZLITAS

Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverra jų tampyti su savimi iki pat senatvės.

V EMERSONAS

Nesilaikykite įsikibę savo trūkumų, teisindamiesi, kad šis pasaulis Labai netobulas.

LICHTENBERGAS

V

KARLAILIS

lai, ką vadiname kitų nuodėme, savo laikome — eksperimentu. R.

LICHTENBERGAS

Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame. G.

GOGOLIS

įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuva­ lai, o ji vėl grįžta ir kankina tave vis labiau.

Žmonių niekada nėgraužia sąžinė dėl poelgių, tapusių jiems įpročiu.

G.

GOGOLIS

r

99

Jei žmogus padaro tą pačią klaidą du kartus, turi iškelti rankas aukštyn ir pripažinti savo lengvabūdiškumą arba užsispyrimą. DŽ.

H

tu.

Visi skundžiasi savo atmintimi, bet niekas nesiskundžia savo pro­

LOBIMERAS

Prisiimdamas kaltę, teigiu savo žmogiškąją galią. A. DE SENT EGZIUPERI Jei aš sunaikinsiu savo trūkumus, iš to nieko gero nebus, priešin­ gai. Aš privalau juos asimiliuoti ir paversti aktyvia jėga. Tokia pat kaip ir mano dorybės. Nieko negalima savyje užmušti. Reikia išmokti valdyti ir pasinaudoti. Ž. R. BLOKAS Mūsų paklydimai miršta anksčiau už mus; neverta iš jų daryti mumijų. ALENAS Blogis — tai, ko negali sau atleisti. M.

ŽUANDO

E

LAROŠFUKO

Pagrindinė proto teigiamybė — ne gyvumas, o tikslumas, kaip ir švytuoklės privalumas — ne sparta, o eigos tikslumas. L. DE VOVENARGAS Protas turi natūralią valdžią J a m priešinamasi, tačiau šis pasipriešinimas — jo pergalė; palaukite dar truputį, ir žmogus bus priverstas grįžti prie proto. Š.

MONTESKJĖ

Neabejotinai protinga yra nekeisti padarytų sprendimų. NAPOLEONAS

I

Mintis, kuri mus nutolina nuo D i e v o , — nors ir būtų įžvalgi, maloni, grakšti, kadangi padeda mums siekti laikinųjų vertybių,— ym iliuzija ir paklydimas. A. M. AMPERAS

PROTAS Nepasotinama garbėtroška temdo žmogui protą, ir jis nepastebi gresiančių jam pavojų. EZOPAS Kilnaus proto žmogus vienodas bus laimėje ir nelaimėje. Jis n i e k u o m e t nesikarščiuos, b e t ir neleis nusižeminti. Nesipuikaus turėdamas pasisekimą, bet nesijaus prislėgtas, jei nesiseka. Neieškos, bet ir nevengs pavojaus, nekalbės nei apie kitus, n e i apie save. Nesistengs, k a d jį kas girtų, ir nenorės, kad peiktų kitus. ARISTOTEUS Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai.

Protas — tai duona, kuti pasotina, juokai — tai prieskoniai, ža­ dinantys apetitą. K. L. BIORNĖ įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir n e t bepročiai būna ste­ bėtinai įžvalgūs. A.

Kuo žmogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau pastebi gėrio žmonėse. B. PASKALIS Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o proto luošis erzina? Todėl, k a d šlubis suvokia, jog mes vaikštome tiesūs, o proto luošis tvirtina, jog ne jis, o mes luoši; jei ne tai, mes jaustume j a m gailestį, o ne neapykantą. B. PASKAUS

PUŠKINAS

Proto lankstumas gali atstoti grožį. STENDAUS Protas duotas žmogui tam, k a d jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.

B. GRASJANAS

100

DE

V

BELINSKIS

Kiek protas leidžia, ieškome tiesos. Č. DARVINAS Pasaulyje daug dalykų, kurių protingas žmogus galėtų nenorėti m. .ii. R. V. EMERSONAS Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintį ir vaizduotę. V

HUGO 101

Pagalvok bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas. M.

Daugelis esti sąžiningi iš baimės, o ne dėl savo nekaltybės. PUBLILIJUS SIRAS

EBNER-EŠENBACH

Tyra sąžinė nei melo nebijo, nei gandų, nei paskalų.

Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamses­ nis abejonių šešėlis. R. TAGORĖ

OVIDIJUS Tyra sąžinė nebijo žmonių, o blogą baugina net vienatvė.

Protas, kuriam būdinga v i e n logika, panašus į durklą, kuriam būdinga tik judėti į priekį. R. TAGORĖ Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti i priekį negali. R. TAGORĖ

SENEKA. Sąžiningumas Romoje liaupsinamas, tačiau skursta. JUVENALIS Mūsų laikais, jei apie žmogų sakoma, k a d jis mokąs gyventi, paprastai turima omenyje, jog jis nėra per daug skrupulingas. DŽ. S. HALIFAKSAS

SĄŽINĖ

Jei nori k i e t a i miegoti, gulkis tyra sąžine. B.

Tas, kuris neprisideda nė prie vienos besivaidijančių pusių, vei­ kiausiai yra nedoras. SOLONAS

įstatymas, gyvuojąs mumyse, vadinamas sąžine. Tiesą sakant, sąžinė yia poelgių derinimas prie šio įstatymo. I. KANTAS

Sąžiningą ir nesąžiningą žmogų pažinsi ne vien iš to, ką jis daro, bet ir iš to, ko jis geidžia. DEMOKRITAS

Reikia aukoti ramybę dėl sąžinės ir garbės.

Tikrai sąžiningas yra tas, kuris visados savęs klausia, ar pakanka­ mai sąžiningas. PLAUTAS

PUBULIJUS

H. HEINĖ Garbė — tai išorinė sąžinė, o sąžinė — tai vidinė garbė. A.

ŠOPENHAUERIS

Neprasidėk su tais žmonėmis, kurių sąžinė per daug lanksti. PUBLILIJUS SIRAS

Savo reputacija rūpinasi daugelis, o sąžine — tik vienas kitas. PUBLILIJUS SIRAS

102

PUŠKINAS

Ribotas, bet sąžiningas žmogus dažnai mato kiaurai visas pačių npmikriausių verteivų suktybes.

SIRAS

Sąžinės žaizdos niekada nerandėja.

A.

A. DE VINJI

SALUSTIJUS Kartais sąžinė baudžia n e t tuomet, kai to nedaro įstatymas.

FOSKOLAS

Sąžinė neturi klysti.

H. E KVINTILIANAS Katonas buvo linkęs verčiau būti sąžiningas negu toks garsėti.

U. Taip, apgailėtinas žmogus, kurio sąžinė nešvari.

(

Sąžinė — tūkstantis liudytojų.

FRANKUNAS

E. DELAKRUA l'nsuiilinės sąžinės įžvalgi akis. V HUGO

103

Pasaulyje nėra niekingesnio bylinėjimosi už tą, į kurį žmogus įsivelia savo sąžinės teisme. H.

Galima išvengti nelaimių, pasiųstų dangaus, tačiau nepavyksta pakelti nelaimių, kurias patys užsitraukiame. MENCIJUS

V BIČERIS

Sąžinė liguistai jautri. Sąžine galima naudotis, bet, panašiai kaip fantazijos ir skrandžio, jos negalima perkrauti. R. L. STTVENSONAS Dažnai žmonės didžiuojasi savo sąžiningumu tik todėl, kad turi trumpą atmintį.

Kai dangus ko nors tau duoda, o tu to neimi, gausi tik nelaimių. SI-MA Kantrybė yra geriausias vaistas nuo įvairiausių kančių. PLAUTAS Dvasios ramybė — geriausias palengvinimas nelaimėje. PLAUTAS

L. TOLSTOJUS Tas, kuris nori išgirsti savo sąžinės balsą, privalo nutildyti viską išorėje ir savo viduje. A. GRAFAS

Paskui vieną bėdą ir kitos griūva. PLAUTAS M a l o n u prisiminti negandas, jeigu jos praslinko. CICERONAS

Žmogus privalo būti savo valios valdovu ir savo sąžinės vergu. M.

EBNER-EŠENBACH

CJENAS

Kas kentėjo, tas nepamirš. CICERONAS

Sąžiningumas ir tikslumas — dvyniai. Č.

SIMONSAS

Sąžinė — vidinis balsas, įspėjąs, kad mus kažkas seka. H. L. MENKENAS

Aplinkybės, darančios žmones nelaimingus, dažnai daro juos ir (prietaringus. SENEKA

VYRESNYSIS

"Nelaimių šaltinis dažniausiai b ū n a nerūpestingumas. R G. VELĖJUS

SKAUSMAS, NELAIMĖ Ne v e n k nelaimės, o tiesiai ženk jos pasitikti.

VERGILIJUS

I Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių. P K. BUASTAS Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys.

Vargo pažinęs daug, aš užjaučiu svetimą skausmą. VERGILIJUS ^Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta. PUBULIJUS

L A O DZĖ Nelengva suderinti kentėjimą su išmintimi.

Prastuolis nelaimėje nesivaldo.

PUBULIJUS SIRAS

KONFUCIJUS Nelaimėje išlikti ištikimam pareigai — didelis dalykas.

Dvigubai nelaimingas tas, kuris anksčiau laimingas buvo. PUBULIJUS SIRAS

DEMOKRITAS Nėra laimėje ir nelaimėje nieko, ko patys sau nebūtume pasidarę: MENCIJUS 104

SIRAS

Iš svetimo skausmo nedaryk sau džiaugsmo. PUBULIJUS

SIRAS 105

Visa, ko lauki, ištverti lengviau.

Sielvartas — v i e n a iš dykinėjimo rūšių.

SENEKA Jei gali, nepasiduok sielvartui ir jokiu būdu nerodyk jo. SENEKA Nelaimė dažnai suteikia dingsti šaunumui.

S.

* Aš vertinu žmogų, sugebantį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų iš sielvarto ir rasti narsos šaltinį apmąstymuose. T PEINAS Vargas —

SENEKA

išmintingųjų mokytojas. DŽ. N. BAIRONAS

Mažas liūdesys šnekus, didis sielvartas nebylus.

Brangiausiai mums kainuoja tos nelaimės, kurios taip ir neaplankė.

SENEKA

T DŽEEEPSONAS

Tikiuosi gero, bet pasirengęs sutikti ir nelaimę. SENEKA Iš tiesų tik tas sielvartauja, kieno širdgėla neturi liudytojų.

Sostų ir karalysčių žlugimas manęs nejaudina, sudeginta valstiečio sodyba — štai tikroji tragedija. J. V GĖTĖ

MARCIALIS

©šfelaimė — kiekvieno didžioji mokytoja.

Kodėl dangaus malonė tokia šališka?

> VANG

ČUNGAS

t Skausmas yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk valią tą vaizIdinį pakeisti, atmesk jį, liaukis skundęsis, ir skausmas, dings. .

K. BINI

Tai, kad kiekvienas gimimas yra kančia, dar nereiškia, kad kiek­ viena k a n č i a yra gimimas. VLNĖ Kančių kalbos negalima priversti tylėti.

M. AURELIJUS

J . SLOVACKIS

Muzika — geriausia paguoda nuliūdusiam žmogui. M.

Susitaikydamas nelaimingasis tik padidina sielvartą.

LIUTERIS

H. DE BALZAKAS

Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.

Niekas taip neapsvaigina kaip nelaimės vynas.

M. DE SERVANTESAS

H. DE BALZAKAS

Paskutinė nelaimė sunkiausia. T

FULERIS

Mes dažnai guodžiamės smulkmenomis, nes jos mus įskaudina. B. PASKALIS Nelaimė žmogui duoda proto, nors jo ir nepraturtina. DŽ. RĖJUS

/ Nesėkmės ir nelaimės — tai tarsi mūsų mokytojos, siunčiamos, ( k a d išvestų mus į tikrąjį kelią. N. GOGOLIS Didelė nelaimė yra tarsi siaubingas prabudimas: krinta a n t žmo­ gaus, k a d nuo kojų iki galvos jį pakeistų. N. GOGOLIS Nėra tokio skausmo, kurio negalima būtų išverkti.

Nelaimė visada atskrenda a n t sparnų, o išeina klibikščiuodama.

N. GOGOLIS

VOLTERAS j Liūdesį galima pašalinti visomis priemonėmis, išskyrus girtavimą. S. 106

DŽONSONAS

DŽONSONAS

I

Daugelis mūsų nelaimių atsiranda dėl to, k a d neteisingai suvokiam šį pasaulį. N. GOGOLIS 107

^/Mūsų nelaimė ta, kad, užuot matę dabartį, mes žiūrime į ateitį. N.

GOGOLIS

/ Mūsų geriausių troškimų neišsipildymo priežastis yra mūsų kvailu­ mas. N.

GOGOLIS

Priimkite nuolankiai kiekvieną kančią, tikėdami, k a d ji yra reika­ linga. N.

Jis kenčia taip, kaip tik gali kentėti žmogus, turintis tokią vaiz­ duotę. L TURGENEVAS Panašiai kaip titnagas slepia nežinomą kibirkštį, skeliamą tik plieno smūgiais, taip ir lobiai, esantys mumyse, atsiveria tik ištikus negan­ doms. H. V Š O Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki.

GOGOLIS

V

' Laimingas tas, kuris susitaiko su nelaimėmis, siunčiamomis j a m likimo. N.

Neviltis — tai paskutinis ginklas, kuris kartais atneša pergalę. V

GOGOLIS

Nelaimėje glūdi mūsų laimė.

A. E BEKAS

GOGOLIS

Žmogus kenčia sunkiausias kančias, kai negali būti suprastas savo artimųjų. N.

;

Nelaimės gyvenimą.

mums

siunčiamos,

kad

Neviltis — silpnųjų nelaimė. Ž. DOLANAS

GOGOLIS

atidžiau pažvelgtume N.

į

savo

Skausmą galima pakelti vienam, bet džiaugtis reikia dviese. E. Niekad nebūni toks nelaimingas, kaip atrodo.

GOGOLIS

H. HEINĖ

CHABARDAS

/ M. PRUSTAS

Aš matau, kad žmonės kvaili, kai skundžiasi didelėmis kančiomis. Skausmas ne toks jau didelis, tik štai krūtinė, kurioje jis turi tilpti, paprastai per ankšta.

Nelaimingas tas, kuriame nėra nė trupinėlio Don Kichoto. A . FRANSAS J

Mokėkite kentėti. Kas kenčia mokėdamas, kenčia mažiau. A.

Kančios, nors ir įsivaizduojamos, suteikia ne mažesnį skausmą. H. HEINĖ

H. D. TORAS

Pačios didžiausios kančios išmoko neklaidingai praregėti instink-

j

R Š. BURTE Bėda n e a t e i n a viena, bet sėkmė irgi. R.

Tikroji širdgėla drovi. E HEBELIS Tas, kurio neišauklėjo kentėjimas, visiems laikams išlieka vaiku. N. TOMAZEO Tas, kuris nekentėjo, nesugeba užjausti. N. TOMAZEO

TRANSAS

lus.

Ne liūdesys mūsų liūdnas, o mūsų pigūs džiaugsmai.

108

HUGO

Nelaimė ne tai, kad nesutikai laimės, bet kad ją praleidai. N.

/

HUGO

ROLANAS

Nesistenk savo skausmo paskandinti vyne, jis moka plaukioti. I. A. MIRANDAS Žaizdos, pasidarytos savo ranka, visada gyja lėčiau negu tos, kurias padarė priešininkas. DŽ. N E R U 109

Būti nelaimingam taip lengva, taip kvaila, taip visiems prieina­ ma! Norėti būti nelaimingam arba paprasčiausiai pasirinkti nelaimę, vadinasi, nieko nenorėti. H.

Nė vienas tinginys nesulaukė žilo amžiaus: visi jo sulaukusieji buvo labai veiklūs. K. V HUFELANDAS

BAZENAS

Egzistuoja tūkstantis ligų, bet sveikata tėra viena.

M e s patys pasidarom sau spyglius ir nė kiek nesusimąstom, kaip mums tai atsilieps. Belieka kentėti ir sakyti sau, kad kentėti yra dėl ko. K.

K. L. BIORNĖ Sveikata — išmintingųjų honoraras. P Ž. BERANŽĖ

MAKALOU Sveikas elgeta laimingesnis už sergantį karalių.

SVEIKATA

A.

ŠOPENHAUERIS

Visi sveiki žmonės myli gyvenimą.

Kūno palaima yra sveikata, o proto palaima — išmintis.

H. HEINĖ jį

FALESAS

Reikia palaikyti kūno tvirtybę, kad išliktų sielos tvirtybė.

Darbas būtinas sveikatai.

V HUGO HIPOKRATAS

Spręskite apie savo sveikatą iš to, kaip džiaugiatės rytu ir pavasariu.

Gyvenimo trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys.

H. D. TORAS

SENEKA

Sveiki žmonės yra pats didžiausias valstybės turtas.

Saikas yra tarsi sveikatos motina.

S. G. KOLET VALERIJUS M A K S I M A S

Širdį reikia tausoti. Ir ne tik savo. E.

Reikia stengtis, kad sveikame kūne būtų sveika siela.

KROTKIS

JUVENALIS Dykinėjimas ir dykaduoniavimas — ne tik nemokšiškumo, bet kartu ir ligos priežastis. I B N SINA Maistas, kurio organizmas nesuvirškina, suėda tą, kuris jį suvalgė. A B U L FARADŽAS

BARAS

ĖBRĖJUS

ŠLOVE j

•

Ne dėl išgarsėjimo elgiamasi gerai, o išgarsėjimas yra tavo gerų darbų išdava. Todėl kilnus žmogus daro gera apdairiai. LIE DZĖ Nerimas veda į šlovę, pasitenkinimas — į pralaimėjimą. LIE DZĖ

Kas užsikrėtęs ligos baime, tas jau užsikrėtęs baimės liga. M. MONTEMS / Anksti gulti ir anksti keltis — štai kas daro žmogų sveiką, tur/tingą ir protingą. B. FRANKLINAS Tarp veiksnių, trumpinančių gyvenimą, svarbiausi yra baimė, liū­ desys, nuobodulys, ilgesys, neryžtingumas, pavydas ir neapykanta. K. V HUFELANDAS 110

j Kelias į šlovę tiesiamas darbu. PUBULIJUS

SIRAS

Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. LIVIJUS Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais negu kitais žmonėmis naudotis. VANG

ČUNGAS 111

Tam, kuris nori, kad apie jo dorybes žinotų visi, rūpi ne jos, o šlovė. B.

Vos tik žmogus tampa žymus, tuojau atsiranda kas nors sėdėjęs greta jo mokykloje.

DŽONSONAS

Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina.

K.

CHABARDAS

DŽ.

SANTĄ/ANA

ovės ttoškimas — pati didžiausia tuštybė. T

FULERIS

Tie, kurie rašė apie šlovės tuštumą, vis dėlto nori išgarsėti tuo, kad taip gerai apie tai parašė.

Šlovė gyvam tebesant — abejotinas dalykas; išmintingai pasielgs las, kuris nesileis nei jos apakinamas, nei netgi sujaudinamas.

B. PASKALIS

T

Į šlovę v e d a toli gražu ne gėlių kelias.

MANAS

Žaizdos traukia muses, o šlovė yra lyg žaizda. Ž. DE LAFONTENAS

A. PERIUŠO

Meilės liepsna taip nesušildo kaip pirmieji šlovės spinduliai.

TEISINGUMAS

L. DE VOVENARGAS Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei.

/ Teisingumas įsiviešpataus tada, kai kiekvienas svetimą nuoskaudą /suvoks kaip savo.

L. DE VOVENARGAS

SOLONAS

Užkariautojo šlovė — žiauri šlovė; ji atsiranda n a i k i n a n t žmo­ nes. E D. ČESTEREILDAS

/

Skelbti teisingumą, p a č i a m jo n e s i l a i k a n t , — tai tas pat, kas daryli nusikaltimą. MO Tl

Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. J. V GĖTĖ

Neprivalai mesti teisingumo kelio, jei teisingumo savo darbe pasiekti nepajėgi, panašiai kaip stalius negali kaltinti tiesios linijos už lai, kad jam nepavyko iš karto kamieno lygiai perkirsti.

H. DE BALZAKAS

M O TI

Šlovė — tai mirties šviesulys.

Šlovė — tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. H. DE BALZAKAS Yra šis tas taip pat nuostabaus kaip ir didis žmogus — tai garbin­ gas žmogus. A. DE V1NJI Didžiausias dorybių ir nuopelnų įvertinimas yra priimti juos tyliai, kaip būtinumą. R. V EMERSONAS Kai kurie žmonės keičia garbę į pagerbtuves. A. Ž. KARAS / Paprastai šlovė a t e i n a pas tuos, kurie mąsto apie ką nors kita. O. 112

V HOLMSAS

J Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pava­ dinsi ką'nors, tai, k a d ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia ap­ gavystė!

M O TI Laikui bėgant, visos tiesos išaiškės. MENANDRAS Kartais tiesa sužadina neapykantą. TERENCIJUS

PUBLIJUS

Leisk laisvai pasisakyti, jei nori girdėti tiesą. PUBULIJUS

SIRAS •

liesa ir sąžiningas gyvenimas — štai mano siekių tikslas. HORACIJUS 113

Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei. CICERONAS Neteisingumas visuomet siejasi su kokiu nors veiksmu; dažnai jis yra būtent neveiklumas. M. AURELIJUS Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo, kaip rie­ balai virš vandens. M. DE SERVANTESAS

Laikas brangus, bet tiesa brangesnė už laiką. B. D1ZRAEUS Liesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas. A.

ŠOPENhLAUERIS

Bet kokia tiesa geriau už apsimetimą. H. D. TORAS Teisingumo ir gailestingumo dvasia kyla kaip tik iš tos pačios jė­ gos, kurią ji duoda savo turėtojui. Š. BODLERAS

Teisingumas be jėgos silpnas, jėga be teisingumo despotiška. B. PASKALIS

Gink tiesą visur, kur ji persekiojama. R.

V EMERSONAS

Daugumai žmonių teisingumo meilė — tai tik baimė pačiam patirti neteisingumą. E DE LAROŠFUKO

Nors tiesa ir labai reta, jos pasiūla visad viršija paklausą.

Teisingumas — tai toks vertingas daiktas, k a d jo už jokius pini­ gus nenusipirksi.

Būti šventam — išimtis, būti teisiam — taisyklė.

A. R. LESAŽAS

H. V Š O

V HUGO Gailestingumas yra teisingumas, tik teisingesnis.

/r3ūk teisingas ir būsi laimingas. Ž. Ž. R U S O

/

,-

Teisusis turi šypsotis, o ne rūstauti.

HUGO

V HUGO A. DE RIVAROLIS

Kai nėra teisingumo, nėra ir laisvės, o kur nėra laisvės, nėra ir teisingumo. J. G. ZOIMĖ Vargas tiems, kurie niekad neteisūs nebūna: jie niekad nebūna teisūs. Š. Ž. DE LINIS Būti neteisingam sau taip pat sunku, kaip ir būti teisingam ki­ tiems. Š. LEMELIS Teisingumas — tai silpniausiojo teisė. Ž. ŽUBERAS /

V Būti geram visai nesunku; sunku būti teisingam.

Dievo tiesa gyvena amžinai; jei ją puoselėsi, būsi amžinas kaip ji. A. M. AMPERAS

Yra žmonių, manančių, kad tiesa nekenksminga tik praskiesta. O. V H O L M S A S j

Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai būna tiesa. O. VAILDAS Jei jūs sakote tik tiesą, jums nereikia nieko įsiminti. M. TVENAS Būti gailestingam daug lengviau negu teisingam. A. GRAFAS Eretikas yra tas, kuris myli savo tiesą labiau už TIESĄ. Jis išpažįsta savo pusiau tiesą vietoje tos, kurią surado žmonės. G.

K.

ČESTERTONAS

Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadina­ si, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti. R. TAGORĖ

114

115

Tiesos, kaip ir brangenybės, nereikia puošti, bet ją reikia taip pateikti, kad ji būtų apšviesta. DŽ.

las.

Praeitis ir dabartis — mūsų priemonės, tik ateitis — mūsų tiks­

SANTA/ANA

B. PASKALIS

Tiems, kurie kviečia žmones užkariauti pasaulį, nereikia nei teisin­ gumo, nei gailestingumo.

Pats nerangiausias žmogus, jei tik neišleidžia iš akiračio tikslo, j f e i n a greičiau negu tas, kuris klaidžioja be tikslo.

Ž. BENDA

G. E. LESINGAS

Su neteisingumu arba bendradarbiaujama, arba kaunamasi. A. KAMIU Siaubingiausias dalykas pasaulyje — teisingumas be gailestingumo. E MOPJAKAS Viską suprasti toli gražu nereiškia viską atleisti. E.

Tas, kuris nori pasiekti ką nors didaus, privalo, pasak J. V. Gėtės, mokėti apsiriboti, o tas, kuris, priešingai, nori visko, iš tikro nieko nenori ir nieko nepasieks. G. HĖGELIS Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu' kitiems.

KESTNERIS

G. HĖGELIS

Teisingumas baudžia blogį, viltis nori jį ištaisyti, o meilė p ne­ pastebi. E DIURENMATAS

Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. J. V GĖTĖ

TIKSLAS

Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus.

Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba.

J. V GĖTĖ Tas, kuris neturi tikslo, neranda džiaugsmo jokioje veikloje. DŽ. LEOPARDIS

KUNG S U N J A N G A S Tas, kuris rūpinasi aukščiausiu tikslu, neturi taikstytis su nuvalkio­ tais požiūriais. KUNG S U N J A N G A S Gėris visada priklauso nuo dviejų sąlygų: nuo įvairios veiklos galutinio tikslo tinkamo iškėlimo ir nuo tinkamų priemonių tam tikslui siekti parinkimo. ARISTOTELIS

Tikslo atkakliai siekiantis žmogus susiranda priemonių, o jei negali jų rasti, sukuria. V E. /4sforint prieiti tikslą, pirmiausia reikia eiti. H. DE BALZAKAS Didieji protai kelia sau tikslus, kiti žmonės vadovaujasi savo no­ rais. V IRVINGAS

Žmogaus paskirtis — protinga veikla. ARISTOTEUS Kuo lengviau pasiekiamas tikslas, tuo mažiau jo siekiama. PLINIJUS JAUNESNYSIS Pasibalnoti kiaulę dar nereiškia iš jos pasidaryti ristūne. J. HEILERIS. 116

ČENINGAS

/ Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis j kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad neprieisi. E

DOSTOJEVSKIS

Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo tikslą — laimę, pamiršti tikrąjį — pareigą. V

HUGO 117

Nesėkmė — ne nusikaltimas; nusikalstama kelti sau tikslus, ne­ atitinkančius galimybių. DŽ. R. LOVELIS Visatos tikslas — sielos tobulėjimas, o svarbiausia sielos tobulėjimo sąlyga •— laisvė. Ž. E. RENANAS

Tik pasiekę tikslą sužinome, k a d kelias buvo tinkamas. P VALERI Joks tikslas nėra toks kilnus, kad pateisintų negarbingas priemones. A.

EINŠTEINAS

Tikrasis kelias — tas, kuris veda į gyvenimą, į S a u l ę . A . KAMIU

Pasaulio tikslas — proto viešpatija. Ž. E. RENANAS Šiame pasaulyje svarbiausia ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame. O. V HOLMSAS Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save.

Žmogus gimsta ne tam, kad išnyktų kaip nežinoma dulkė. Žmogus gimsta tam, kad paliktų pėdsaką žemėje, kitų žmonių mintyse. V

SUCHOMLINSKIS

Besirenkantis kelio pradžią kartu pasirenka ir lemtį, į kurią šis kelias veda. H

M. D. BEBKOKAS

E.

/Keliai, kurie neveda niekur, nuveda toliausiai.

Žmogaus gyvenimo tikslas — tai ne laimės paieškos.

Ž.

P E. BERTLO Savo gyvenimo tikslu galiu sąmoningai laikyti siekimą visapusiš­ kai plėtoti visa, kas egzistuoja. L. TOLSTOJUS Turėk tikslą visam gyvenimui, tikslą tam tikram savo gyvenimo • tarpsniui, tikslą t a m tikram laikui, tikslą metams, mėnesiui, savaitei, dienai, v a l a n d a i ir minutei, aukok mažesnius tikslus dėl didesnių.

Nešvariomis priemonėmis negalima pasiekti kilnaus tikslo: tikslas pats tampa purvinas. Jei švarus indas pripildomas nešvaraus vandens, tai ir indas tampa purvinas. J. RAINIS / Žmogus a t e i n a į šią žemę ne tam, k a d krautų turtus, rinktų del/ nų plojimus, ieškotų garbės. Visa tai yra nepastovūs, beverčiai, nykūs / blizgučiai. M ū s ų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas •— tai mūsų sielos tobulumas. M. PEČKAUSKAITĖ Ne lėtink žingsnių, neskink gėlių, norėdamas jas išsaugoti, eik tik pirmyn — gėlės žydės visam tavo kely. R. TAGORĖ Jei egoistiška gerovė — vienintelis gyvenimo tikslas, gyvenimas veikiai tampa beprasmiškas. R. ROLANAS

VOLFROMAS

VAIZDUOTĖ Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti. VANG

ČUNGAS

Vaizduotė — sielos akys. Ž. ŽUBERAS

L. TOLSTOJUS

118

FOSDIKAS

Svajonės teikia pasauliui svarbos ir prasmės. E.

FON

FEICHTERSLEBENAS

Jo vaizduotė buvo panaši į stručio sparnus: ji leido j a m bėgioti, bet ne pakilti. T

B.

MAKOUS

Fantazija gali ir užmušti, ir išgydyti. DŽ. KELIS Vaizduotė sukūrė pasaulį, todėl jį valdo. Š.

BODLERAS

Iliuzijos — magnetas. Jos traukia nesulaikomai. K.

GUCKOVAS

Menkutis faktas vertas aibės neįgyvendinamų svajonių. R.

V EMERSONAS 119

Vaizduotės savybė — trykšti ir neužšalti. R. V. EMERSONAS

nai; tai labai gerai, tačiau kartais jie rizikuoja būti išnešti iš namų kojomis į priekį. G. K. LICHTENBERGAS

Viena iliuzija mažiau — viena raukšle daugiau. K

FORNERĖ

Vienatvė tokia pat būtina vaizduotei kaip žmonių visuomenės pa­ lankumas — charakteriui. DŽ. R. LOVELIS Tas, kuris atsikrato visokių iliuzijų, lieka nuogas. A.

GRAFAS

Pats didžiausias žmogaus draugas ir pats didžiausias priešas — tai jo vaizduotė. A.

GRAFAS

Žmogaus vertė pareina ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos t r ū k s t a v didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra'niekingesniu Žemėje padaro už genialią sielą be charak­ terio. E ŠILERIS Valia, kuri nesprendžia, nėra veikli valia; silpnavalis nepajėgus nuspręsti. G. HĖGELIS Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu. J. V GĖTĖ

Vaizduotėje visada mažiau savimeilės negu prisiminimuose. M.

PRUSTAS

Nėra Įsivaizduojamų nelaimių. Visos nelaimės realios, jei išgyve­ namos; įsivaizduojamas skausmas — tai tikras skausmas. A.

FRANSAS

Žmogų nuo gyvulio labiausiai skiria vaizduotė. A. KAMIU Sapnas turi savo' visatą, savo geografiją, savo geometriją ir savo kalendorius.

Ryžtingumas ir valia dažnai suteikia silpnam protui pranašumo prieš stipresnį. V VERTAS Mūsų valia, kaip ir mūsų raumenys, tampa tvirtesnė nuo nuolat didėjančio krūvio. Nesilavindamas jūs neišvengiamai turėsite silpnus raumenis ir silpną valią. K.

UŠINSKIS

Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. V

Ž. KOKTO

HUGO

Mesti rūkyti — pats lengviausias dalykas; kaip aš galiu to nežino­ ti — juk mečiau jau tūkstantį kartų. M. TVENAS

VALIA Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas.

Jėgų gal ir užtektų, bet valia pati verta pagyrimo.

M.

OVIDIJUS Geros valios žmogus randa priemonių ir galimybių.

Valia — tai jėgos įrankis. A.

Ž. A. DE BAIFAS Mes turime daugiau jėgų negu valios ir dažnai tik tam, k a d sau pasiteisintume, daugelį dalykų laikome neįmanomais. .

F DE LAROŠFUKO

Esti žmonių, kurie negali apsispręsti neatidėję sprendimo rytdie120

EBNER-EŠENBACH

SIUARESAS

Ten, kur nėra valios, nėra ir kelio. B. Š O Valia gali pakeisti n e t mūsų delnų linijas. Ž. KOKTO

121

Kodėl žmonės paprastai vengia vienatvės? Todėl, k a d retas kuris, būdamas pats su savimi, džiaugiasi malonia draugija.

VIENATVĖ

K. DOSl

Kaip dykuma nyki vienatvė. L.

DE

GONGORA

Žmogus kenčia baisiausiai, jei yra priverstas gyventi tik vienas ir galvoti tik apie save. B. PASKALIS Vienam džiaugtis truputį liūdna. G. E. LESINGAS Geriau būti v i e n a m negu prastoje draugijoje. DŽ. BĖJUS Be daug ko gali apsieiti žmogus, tik ne be žmogaus. K. L.

BIORNĖ

Daugybė žmonių nesugeba leisti laiko vienumoje. Jie tikra ne­ laimė tiems, kurie įnikę į darbus.

Vienatvė yra m a n o didysis mokytojas ir bičiulis. M. K. ČIURLIONIS Vienatvė panaši į nuodingo augalo kvapą: jis malonus, bet kvaiši­ na ir laikui bėgant tampa pražūtingas patiems stipriausiems žmonėms. F. ŠPYLHAGENAS Žmogaus prigimtį geriausia tirti visiškoje vienatvėje. T. L. MESONAS /Vienišas žmogus visada randasi prastoje draugijoje. E VALEB1 Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė. E. į Yra tik v i e n a kančia: būti vienišam.

L. DE BONALDIS M a n o manymu, sveika didesne laiko dalį praleisti vienumoje. Draugija, netgi geriausia, greit ima varginti ir blaško. M a n patinka būti vienam. Aš niekad nebuvau sutikęs geresnio draugo už vie­ numą.

HEMINGVĖJUS

G. MARSELIS Tas, kuris vienišas, žūsta. S. PANTAS Vienatvė — nepatenkintas svajonės troškulys. KOBO

H. D. TORAS Kai žmogus mąsto ar dirba, jis visuomet vienas, k a d ir kur bū­ tų. Vienatvė nematuojama myliomis, kurios skiria v i e n a žmogų nuo kito. H. D. TORAS Kodėl aš turėčiau jaustis vienišas? Argi mūsų planeta nėra Paukščių Take?

VILTIS Amžinai viltis perša džiugią rytdieną. TIBULAS Dažnai iš pačios nevilties gimsta viltis. KURCIJUS

H. D. TORAS Vienatvės negalima užpildyti prisiminimais, jie tik pagilina ją. G.

Tam, kuris neturi ko tikėtis, nėra ko ir nusiminti. SENEKA.

FLOBEBAS Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties.

Vienišumas. S i a m e žodyje įkūnytas pragaras.

SENEKA

V HUGO Be vilties gali sudužti širdis.

Vienatvė — pats tikriausias senatvės požymis. E. B. OLKCfTAS

122

ABĖ

V

KEMDENAS 123

Viltis — geri pusryčiai, bet bloga vakarienė. E

BEKONAS

Viltis — pati didžiausia ir pati sunkiausia pergalė, kurią gali pa­ siekti žmogaus siela. Ž. BERNANOSAS

Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia.

Viltis yra gyvenimo ir mirties prasmė. A. MALRO

F. BEKONAS Viltis — skurdžių duona.

ŽMOGUS

DŽ. HERBERTAS Viltis — tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai. T. FULERIS Kol yra gyvenimas, yra ir viltis. ICHARA

Tas, kuris kitus myli, pats bus mylimas. Tas, kuris kitus palaiko, pats bus palaikomas. Tas, kuris kitų nekenčia, pats bus nekenčiamas. Tas, kuris kitus skriaudžia, pats bus skriaudžiamas. M O TI

SAIKAKU

Paprastai viltis — blogas vedlys, nors geras pakeleivis. DŽ. .S. HALIFAKSAS Viltis — pats vertingiausias ir pats pavojingiausias turtas.

į

Kilnus žmogus reikalauja iš savęs; - o "prastuolis — iš kitų. KONFUCIJUS Skriaudžiantysis visada blogesnis už skriaudžiamąjį. PLATONAS

L. DE VOVENARGAS Viltis — tai atmintis ir troškimas. H. DE BALZAKAS Kol kvėpuoji — tikėkis. A. DE I A M A R T I N A S Viltis — geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu. A. D I U M A TĖVAS R e i k i a visada tikėtis, kai nusivili, ir abejoti, kai tikiesi. G. FLOBERAS Beprotybėje yra vilties, vidutinybėje — jokios. R.

V EMERSONAS

Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir visa kita, bet tik ne save. PLATONAS Kuo mažiau turime reikalavimų, tuo esame panašesni į dievus. SOKRATAS Jei esi geradarybių šaltinis, tau atiteks jų vaisiai. Jei esi skriaudė­ jas, tau atiteks skriaudos. LIE DZĖ Domina tave tai, kad viskas kinta, tačiau nežinai, k a d ir pats nesi vis toks pat. UE DZĖ Žmonės skiriasi vieni n u o kitų gyvenimu, o mirtimi yra vienodi.

N e t kai nusiviliame, vis dar viliamės. R.

/ANG Č U

DE GURMONAS

Žmogus dažnai atsiduria tokioje padėtyje, kurioje j a m telieka vien tikėtis. J. HAŠEKAS

fTas, kuris pats savimi pasikliauja, karalystę įgis. KUNG S U N JANGAS Žmogaus prigimtis linksta į darną. Aplinkybės ją stumia į ne-

Didžiausia viltis — nevilties įveikimas. Ž. BERNANOSAS 124

KUNG S U N JANGAS 125

Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga.

Atkaklumu greičiau pasieksi negu skubumu. V

MENCIJUS Tas, kuris žmones myli, o pats nėra mylimas, tegu ištiria savo po­ žiūrį į artimuosius. MENCIJUS Tas, kuris žmones myli, pats yra mylimas. Tas, kuris juos gerbia, pats yra gerbiamas. MENCIJUS Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. MENCIJUS Tas, kuris tarp turtų ir garbės neištvirksta, o nelaimėje ir varge savo įsitikinimų nekeičia, išties yra didis vyras. MENCIJUS Tas, kuris turi daug priešų, savo jėgas dalyti privalo. SI-MA

V. ŠEKSPYRAS Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias sumenkina. E

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri. B.

DŽONSONAS

Žmogus ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. B. PASKALIS Kuo daugiau žmonės turi proto, tio daugiau jie mato originalių žmonių. O paprasti žmonės tarp žmonių nemato skirtumo. B. PASKALIS Kuo žmogus protingesnis, tuo daugiau pastebi žmonėse gero. B. PASKALIS J^jei jūs atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas.

PUBLIJUS

Ž. DE LA BRIUJERAS

' Kiekvienas žmogus — savo likimo kūrėjas.

Tikrasis žmogaus širdies garbingumo matas yra galimybė mylėti. SALUSTUUS

Kas yra visur, to niekur nėra. SENEKA

M. SEVINJĖ Žmogus retai kada gali priversti save mylėti, bet priversti gerbti save gali visuomet. B.

Nepatikti blogiems — girtinas dalykas. SENEKA Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabar­ ties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės. VANG

ČUNGAS

AUGUSTINAS

FONTENELIS

Tas, kuris pajėgus viską ištverti, gali ryžtis viskam. L. DE VOVENARGAS Žmonės tokie, kokie yra, ne gimsta, bet tampa. K. A. HELVECIJUS / Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silp/ n a s , jei nori pakilti aukščiau žmonijos.

.oks žmogaus skonis, toks jis ir pats.

126

BEKONAS

CJENAS

Aš žmogus, ir visa, kas žmogiška, m a n nėra svetima. TERENCIJUS

Būti subrendusiam yra viskas.

CJENAS

Tas, kuris žengia pirmas, kitiems kryptį rodo, o tą, kuris pasku­ tinis eina, veda kiti. SI-MA

ŠEKSPYRAS

AURELIJUS

Ž. Ž. R U S O 127

Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. VOLTERAS Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turė­ damas vilties. VOLTERAS Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, negalima padėti. B. FRANKLINAS Nori save pažinti, pažiūrėk j žmones ir jų darbus. Nori žmones pažinti, į savo širdį pažvelk.

Pats vertingiausias žmogus — tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. ŽORŽ SAND Klysti — tai tausoti savo priešus, elgtis be priekaišto — turėti leisę jų nebijoti. A . LATURAS-ŠAMBLI Kiti mūsų n e p a t e n k i n a dažniausiai tada, k a i esame nepatenkinti savimi. A. F AMJELIS Būti žmogumi — tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.

F ŠILERIS Žvilgsnyje esti proto, dvasios ir širdies. Ž. ŽUBERAS

E

DOSTOJEVSKIS

Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. R. V EMERSONAS

Tas, kuris visada viskuo nepatenkintas, niekada nieko nepaten­ kina.

Žmogaus stilius — jo proto balsas f , R.

G. DE LEVISAS Despotiškumas — juoda dėmelė kiekvieno žmogaus širdyje. K. VĖBERIS Nepakanka būti tik žmogumi, reikia būti sistema. H.

DE BALZAKAS

Šiame pasaulyje dručkiai geriau tvarko savo reikalus negu lie­ sieji. N.

V EMERSONAS

Jei žvaigždės rodytųsi kartą per tūkstantmetį, kaip mylėtų ir garbintų!

R. V EMERSONAS Pasitikėkite žmonėmis, ir jie bus jums ištikimi. Būkite su jais kil­ nūs, ir jie bus kilnūs. R.

V EMERSONAS

Negailestingi žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms idėjoms.

GOGOLIS

y^Ptie Dievo e i n a m a nuolat bendraujant su žmonėmis,

A.

ŠOPENHAUERIS

Koks žmogus, parodęs didvyriškumo, kilnumo, nuoširdumo, gali pasakyti, k a d pats iš to nelaimėjo? H. D. TORAS Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad, apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą.

HUGO

V

HUGO

"Dauguma žmonių savo atmintį laiko intelektu, o savo požiūrius — faktais. R

MASONAS

Esti daug žmonių, apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje. S. SMAILSAS Tie, kurie nieko nereikalauja, ir patys nieko neduoda.

E HEBELIS 128

V Jei žmogus pats save laikai, tai laikai tvirtai.

N. GOGOLIS Tik ko nors netekę suvokiame vertę.

žmonės jas

R GILĖ

g, 028

129

Esti žmonių, kuriuos myli visi ir kurių vis dėlto niekados niekas nemylėjo. Ž. DE KNOR Pats geriausias žmogus yra tas, kuris gyvena savo mintimis ir sve­ timais jausmais, o blogiausias žmogus tas, kuris gyvena svetimomis mintimis ir savo jausmais. Iš šių derinių — visi žmonių skir­ tumai. L.

TOLSTOJUS

Aš visuomet troškau, k a d b ū t u m žmogus toks, kaip aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio bei grožio. M.

K.

ČIURLIONIS

Kad būtum žmogus, argi būtinai reikia turėti a n t kaktos prilip­ dytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku? M.

K.

ČIURLIONIS

/ ' Žmonių reikalus geriau suvokia ne tas, kuris ilgiau gyveno, o tas, / kuris daugiau stebėjo.

/ Ž i n o k , jog žmonės apie tave mano taip pat kaip tu apie žmones. R. KAUDZYTIS Iš tikro visi be išimties kitų mintyse randame tik savo minčių. A . FRANSAS / Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią. D. S. DŽORDANAS Kuo labiau žmonėms patinki, tuo mažiau jie tave pažįsta ir tuo mažiau tau rūpi jų nuomonė. DŽ. GOLSVORTIS Pakanka akimirkos, k a d taptum didvyriu, bet reikia viso gyveni­ mo, k a d taptum žmogumi. P BRIULA Esu tas, kas būsiu, o ne kas buvau. R. ROLANAS Žmogus jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. R. TAGORĖ

A. GRAFAS Jei tu stengsiesi patikti visiems, tai baigsi tuo, kad nebepatiksi niekam. A. GRAFAS Žmogus su didingomis idėjomis — nemalonus kaimynas. M.

EBNER-EŠENBACH

Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma nesko­ ninga. M.

EBNER-EŠENBACH

Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. M.

EBNER-EŠENBACH

Daugelis mano esą geros širdies, o iš tikrųjų jie tik silpnų nervų. M.

EBNER-EŠENBACH

Žmogus negali nuskriausti kito žmogaus — jis gali nusiskriausti tik pats. DŽ.

LONDONAS

Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. E. FAGĖ 130

Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyve­ nimo prasmę. S. CVEIGAS Pasauly daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi. A. DE SENT EGZIUPERI M a n patinka, kai žmogus švyti savo šviesa. A. DE SENT EGZIUPERI Kadangi mane nugalėjai, turėjau tapti stipresnis. A. DE SENT EGZIUPERI Žmogus atsiskleidžia galynėdamasis su kliūtimis. A. DE SENT EGZIUPERI Mes verti tik tiek, kiek verti mūsų skausmai ir nuliūdimai. M. METERLINKAS Akys neklysta, kol pasikliaujama savo paties, o ne kitų akimis. A. MIUNTĖ

Nebūkite sugeriamuoju popieriumi, sugeriančiu visas aistras ir emocijas, visus skausmus ir džiaugsmus, kuriuos aktorė gamta mums parodo gyvenimo scenoje. Būkite kaip lotosai, išskleidžiantys savo žiedlapius saulės šviesoje. Kaip lotosai, nesusitepę purvu, kuriame gimė, ir iškilę virš vandens, juos maitinančio.

Žmogui neskirta suprasti, jeigu jis nejaučia meilės, ir neleista pažinti, jeigu jis nesiaukoja. A.

R. LENORMANAS

Mąstantis žmogus nesinaudoja atliekama šviesa n e i atliekamu duonos kąsniu, nei atliekama mintimi. B.

SATJA SAI BABA

BRECHTAS

Kiekvienas gieda savo giesmę, tikėdamas, kad tai nuostabiausia, pasauliui dar negirdėta giesmė. K. M A K A L O U

Kaip turi būti sunku gyventi vien tuo, ką žinai ir ką atmeni, neturint ko tikėtis. A . KAMIU

ŽMONIJA

Kas daug ko atsisako, gali daug ką sau leisti. Ž. ŠARDONAS Yra dvi žmonių rūšys: tie, kurie rimtai vertina save, ir tie, kurie ve, ir tie, kurie rimtai vertina savo pareigas. F.

Žmonijai nieko neįmanomo nėra. HORACIJUS

MONAKAS

Nemokšiškumo globėjai yra patys smarkiausi žmonijos priešai.

S a v o sumanymais žmogus visada yra didis.

K. A. HELVECIJUS E. M. REMARKAS

/

y

Kuo žmogus mažiau apie save galvoja, tuo jis vertesnis. E. M. REMARKAS

Kad turėtume teisę žmones smerkti, o paskui juos taisyti, pir­ miausia turime mylėti žmoniją. Š. R DIUKLO Žmonija — štai kur mirtingo žmogaus nemirtingumas.

Pagarbos vertu mes vadiname tą, kuris pagerina ir pagražina viską, prie ko priartėja, ką paliečia, apie ką pradeda kalbėti.

K. L. BIORNĖ

M. ŽUANDO

Žmonijos didžiumą sudaro ne gyvieji, o mirusieji.

Žmogus — tai žmogaus ateitis.

O. KONTAS E

PONŽAS

Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinky­ bėmis. V

Žmonija, kaip ir atskiras žmogus, kiekviename amžiuje serga savo ligomis. R. V EMERSONAS

BERGMANAS

Menkavertiškumo kompleksas bjaurus tuo, kad jį turi toli gražu ne tie, kuriems derėtų. Ž. DIUTURAS

Žmonija tokia sena: visuomet tenka žengti kieno nors pėdomis. A. DODĖ Žmonija už didžias nelaimes iš dalies apdovanojama didžiomis pamokomis.

Žmogus, kuriam nieko nėra šventa, vargšas žmogus. V ALIULIS 132

Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino. E DOSTOJEVSKIS

PRATOUMS

Žmonės, kuriems stigo ugnies jų pačių židinyje, gali bent truputį sušilti pažiūrėję į kitų liepsnojantį židinį. I.

1

K. N. BOUVIS

Tam tikromis akimirkomis žmonių minios — tai žmonijos avan­ gardas. L. MISEL Žmonija e i n a į ateitį nukreipusi žvilgsnį į praeitį. G. FERERAS Žmonija turi tik du kelius: arba pažangą, arba degradaciją; gryna­ sis konservątizmas prieštarauja visatos dėsnių esmei. A. N. VATTHEDAS Žmonija nesensta, priešingai, kas žingsnis tampa jaunesnė. G. BERŽĖ Jeigu aš žmonijoje gimstu, bet žmonija negimsta m a n y j e , — veltui m a n e išmaitino kažkoks laukas. I.

AUZIMS

Žmogus — kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas Žmonija. Tik­ tai pažindami raides, pradedame skaityti. J.

MARCINKEVIČIUS

To, kuris turtų įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris dorumo įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. MENCIJUS Dorumas nugali niekšybę, kaip vanduo įveikia ugnį. MENCIJUS Dori žodžiai nedaro žmonėms tokio įspūdžio kaip doro žmogaus žodžiai. MENCIJUS Įgimtoms dorybėms lavinti nėra nieko geresnio kaip riboti troški­ mus. MENCUDS Retai atsitinka, k a d tas, kuris troškimus savo riboja, žengtų iš do­ ros kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduo­ da, dorai elgtųsi. MENCIJUS Visas dorybės privalumas — veiksmas. CICERONAS

ŽMONIŠKUMAS,

DORYBINGUMAS

Tas, kuris žavisi svetimomis dorybėmis, tikrai pats turi jų dau­

Tinkamiausias kelias į dorybę — vengti to, dėl ko smerki kitų elgesį. FALESAS Grakštūs žodžiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su žmoniš­ kumu. KONFUCIJUS Argi nėra tikrai kilnus tas, kuris nenusimena, jei žmonės jo nesu­ prato? KONFUCIJUS Ko pats netrokšti, nedaryk kitam. KONFUCIJUS Gailėtis ko nors — tai ne tik užjausti.

PUBLILIJUS SIRAS Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai. SENEKA Svarbiausia dorovės sąlyga — troškimas tapti dorovingu. SENEKA Ką atiduosi — tavo. Ką nuslėpsi — prarasta visiems laikams. Š. Rl/STAVELIS Didžiausia dorybė, n u o kurios blėsta visos kitos, yra n i e k a m n e ­ kenkti ir visomis išgalėmis padėti kiekvienam. F. GVIČARDINIS Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias platus ir erdvus..

JANG

ČU

Tas, kuris e i n a doros keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. MENCIJUS 134

gelį.

M. DE SERVANTESAS Dorybė — tai deglas, kuris šviečia ne tik jos turėtojui, bet ir ją įsivaizduojančiam. A. G. MERĖ 135

Dorybingumo nauda tokia akivaizdi, kad blogi žmonės laikosi jo dėl - naudos. L. DE VOVENARGAS Dorybingumo skelbėjų daug, bet mažai jo kankinių. K. A. HELVECIJUS Dorybė, kurią reikia n u o l a t sergėti, vargu ar verta sargybinio. O. GOLDSMITAS

Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas. H. DE BALZAKAS Kartais tiems, kurie jaudinasi dėl mūsų, daug daugiau reikia mūsų užuojautos negu jų mums. N. GOGOLIS Niekad nesame tokie vargšai, k a d negalėtume padėti savo arti­ mam. N. GOGOLIS

Mylėk tiesą, bet būk atlaidus suklydimams. VOLTERAS Vienatvė nepadeda dorybėms, bet kenkia protui. S.

DŽONSONAS

Daugelis laiko dorybe veikiau gailestį dėl klaidų negu pastangas jų išvengti. G.

K.

LICHTENBERGAS

Nuosaikumas reiškiant teisę — visada dorybė, o nuosaikumas lai­ kantis principų — visada yda. T

PEINAS

Tobulėjimas ir tobulybė yra kaip laikas ir amžinybė. S. Ž. BDELERIS Dorybingumas — tai sielos sveikata. Ž. ŽUBERAS Savivalė dorovingumui — tai tas pat, kas maras kūnui. R. B. DE KONSTANAS Elgdamiesi su artimaisiais taip, tartum jie geresni negu iš tikro, skatiname juos tapti geresnius. J. V GĖTĖ Reikia būti paprastam, maloniam ir visiškai laisvam su žmonėmis; reikia būti ramiam, susikaupusiam ir n u o l a n k i a m prieš Dievą. A. M. AMPERAS Kantrybė — pati didvyriškiausia dorybė; kaip tik todėl išoriškai ji niekuo neprimena didvyriškumo. DŽ. LEOPARDIS

Pernelyg griežti esame žmonėms, kurie mums nepatinka. N.

GOGOLIS

Nežinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko vilties. N. GOGOLIS Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlo­ šite. N. GOGOLIS Mirties niekinimas — štai dorovinės jėgos pagrindas. Ž. B. LAKORDERAS Nesistenk žūtbūt ištobulėti, pasiduoti daugybei įtakų; visa j : a i tuščias blaškymasis. Kuklume, kaip tamsoje, aiškiau matyti dangiška šviesa. H. D. TORAS Dėkingumas — veikiau nelaimingųjų negu laimingųjų dorybė. N. TOMAZEO Geriausi žmonės pažįstami iš didžiausios dorovinės plėtotės ir di­ džiausios dorovinės įtakos. E DOSTOJEVSKIS Grūdo vertė priklauso nuo jo derlingumo, žmogaus vertė — nuo to, ką jis gali duoti savo artimui. DŽ. GARIBALDIS Tas yra nuoširdus, kurs lygiai myli visus didžiuosius ir mažus.

Dorybės jėga — kuklumas. E. EON EEICHTERSLEBENAS 136

Kristus neliepė mums būti draugais — liepė būti broliais. N. GOGOLIS

H. V LONGFELAS 137

Ar nėra tikriausias pasigailėjimas — visai neliesti žmogaus skauda­ mos vietos? V.

HUGO

Kaltas ne tas, kuris nusideda, bet tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos. V

HUGO

Dora tobulina papročius, o papročiai savo ruožtu •— dorą. M.

EBNER-EŠENBACH

Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas; gailestingumas — tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį. DŽ. LONDONAS Tai, kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia.

Dorybingumą sudaro ne aistrų nebuvimas, o jų valdymas. H.

DŽ. DŽ. PAJETAS V ŠO

Užuojauta kelia pasitikėjimą, o pasitikėjimas — tai raktas n u o širdies. H M. BODENŠTETAS Nepakantūs būkite tik nepakantumui. H. TENAS Ir savo artimojo šauksmui tu gali būti kurčias, kai tavęs nebėra tarp gyvųjų. .

O. VACIETIS

Dorovinė pasaulio tvarka, kaip ir materiali, turi savo teisių. L.

KOŠUTAS

Didingiausia ir dieviškiausia žmogaus savybė — sugebėjin as gailė­ tis ir atleisti. A.

DIUMA

SŪNUS

Šiokiadieniais mes nelabai vykusiai naudojame dorovę. Sekmadie­ niais jai visada reikia remonto. M. TVENAS Kuo labiau tobulinamės, tuo nuostabiau atrodo viskas aplinkui. L.

TOLSTOJUS

Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad sviestum tam­ sybėse visiems a n t kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų švie­ sos savyje ir eitų savo keliu, k a d nestovėtų tamsybėse... M.

K.

B. T. VAŠINGTONAS Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję.

138

M. BARESAS Širdis gali suteikti proto, bet protas negali suteikti širdies.

EBNER-EŠENBACH

A.

FRANSAS

A.

FRANSAS

Nekaltybė bijo visko, o dorybė nebijo nieko.

Kai šunį muša, visi šunys puola, bet ne mušantįjį, o mušamąjį. Tik nepamiršk, kad jie šunys. J. RAINIS Dorovinės jėgos turime semtis iš idealizmo, kuris neugdo išpuiki­ mo ir įdiegia mums didžių tikslų bei svajonių. M.

SKLODOVSKA-KIURI

Nebūkite žiaurūs kvailiui, meskite jam varioką į puodelį, kaip metate a k l a m elgetai. E. V. HAU Nėra tokios Dievo amnestijos, kuri atleistų nuo nuolatinio tobu­ lėjimo. A. DE SENT EGZIUPERI Reikia grąžinti Žmogaus kultą. Tai yra mano kultūros esmė. M a n o sandraugos pamatas. M a n o pergalės pagrindas. A. DE SENT EGZIUPERI Neatiduodamas žmogui savęs, neduodi j a m nieko. A. MIUNTĖ

ČIUBHONIS

Negalima žeminti žmogaus nesižeminant kartu su juo.

M.

Dorovės kelią mums rodo ne protas, o jausmas.

Dorybę sudaro ne susilaikymas n u o

ydos, o nesiveržimas į ją. B.

ŠO

Dorovė — tai, be abejo, svarbiausias dalykas gyvenime. Galbūt ji p a t i yra ryžtas gyventi. T

MANAS 139

Moralinis veidas žmogaus, kuriam atsiskleidžia gyvenimo horizon, priklauso n u o to, kaip baigėsi jo susidūrimas su blogiu. V

SUCHOMUNSK1S

Džiaugsmas yra meilės funkcija. VU

DŽING

SIUNGAS

VU

DŽING

SIUNGAS

Kas turi unciją meilės, gaus unciją džiaugsmo. Kas turi toną meilės, gaus toną džiaugsmo. ]ei meilė beribė, ir džiaugsmas begalinis.

DRAUGYSTĖ Žmogus — vien santykių mazgas. Ir tik san­ tykiai turi žmogui reikšmės. A.

DE

SENT

EGZIUPERI

Draugų labai dažnai keisti nedera. HEZIODAS Įvairiai bandyk draugų charakterį, ypač žiūrėk, kaip kuris pyksta. FEOGNIDAS Yra trys naudingi ir trys v žalingi draugai. Naudingieji — tiesus, nuoširdus ir daug žinantis. Žalingieji — veidmainis, pataikūnas ir plepys. KONFUCIJUS Yra trijų rūšių draugystė, kuri naudos duoda: draugystė su stačioku, atlapaširdžiu ir tokiu, kuris daug žino. KONFUCIJUS Taurus žmogus palenkia į save draugus išsilavinimu, o tobulėti j a m padeda draugai. KONFUCIJUS Tikrą draugą pažinsi nelaimėje. EZOPAS Tas, kuris gėrybėmis savo su kitais nesidalija, nevertas bičiulio vardo. M O TI Tuščios pastangos susibičiuliauti su tais, kurie toli, jei nesibičiullaujama su tais, kurie arti. M O TI Tas žmogus, su kuriuo tikri draugai ilgai neišbūna, yra sunkaus charakterio. DEMOKRITAS 143

Tas, kuris toks kurčias, kad n e t iš draugo nenori išgirsti tiesos, yra beviltiškas.

Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga m e i l e i , — pasitikėjimas.

CICERONAS Veidmainis draugas daug blogesnis už pikčiausią priešą. PUBLILIJUS SIRAS

H. DE BALZAKAS Pasakyk man, su kuo tu draugauji, ir aš pasakysiu, ko tu neap­ kenti. Ž. LORANAS

Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpa­ tauja mandagumas, bet k a i susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas. VANG

ČUNGAS

Jeigu neieškai draugo, tu esi pats sau priešas. Š.

RUSTAVEUS

Nepasitikėk ūmiu draugu, net jeigu iš prigimties jis geras žmo­ gus. A B U L FARADŽAS

BARAS

ĖBRĖJUS

R e t a i b ū n a tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. F.

DE LAROŠFUKO

Didelė draugystė visada nerami. M. SEVINJĖ Tik draugo ranka gali išrauti iš širdies dyglius. K. A. HELVECIJUS Draugystė, n e t ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti. Ž. Ž. RUSO Yra trys draugų rūšys: draugai, kurie jus myli, draugai, kurie jums abejingi, ir draugai, kurie jūsų nekenčia. N. G. DE Š A M F O P A S Tikroji draugystė teisinga ir narsi. E ŠILERIS Draugystė turi būti daug pakantesnė n e i meilė. M. E ŽANLIS M i r t i už draugą kokiomis nors ypatingomis aplinkybėmis ne taip didinga kaip kasdien slapčia j a m aukotis.

M e i l ė prieinama visiems, o bičiulystė — tai širdies išbandymas. S. E D'UDETO Draugai neleidžia tapti pačiu savimi. H. IBSENAS Iš bičiulio viskas priimama — tiek pagyrimai, tiek priekaištai. M.

K.

ČIURLIONIS

Tarp bičiulių nesusipratimai niekada nebūna rimti, kol tarp jų neatsiranda trečias žmogus. A n k s č i a u ar vėliau tai turi įvykti, nes daug žmonių šiame pasaulyje mėgsta kištis į svetimus reikalus ir sukelia nesantaiką. R. ROLANAS Geriau klysti kartu su draugu negu būti teisiam prieš jį. R. ROLANAS Tu pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji. A. DE S E N T EGZIUPERI Draugystė kažin ar leidžia taisyti kitą. M. K. GANDIS Taisantysis kito klaidas niekada neturi per daug artimai bendrauti su taisomuoju. M. K. GANDIS Niekuomet taip šiltai negalvoji apie draugus, kaip žvelgdamas į sniegą, mėnulį ar gėles. JASIRO

JUKIO

Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepri­ klausomumu. VU DŽING SIUNGAS

STENDALIS 144

145

GYVENIMAS

Dauguma žmonių savo pirmąją gyvenimo pusę k a d sugadintų antrąją.

Mūsų gyvenimas — kova.

Ž. DE LA BRIUJERAS EURIPIDAS

Mes ne tam gyvename, kad valgytume, o valgome tam, k a d gy­ ventume. SOKRATAS Gyvenimui reikia judesių.

Ketinant nudirbti didelius darbus, reikia gyventi taip, tarsi ir mirti neteks. L. DE VOVENARGAS Dvidešimties m e t ų žmogų valdo norai, keturiasdešimties — išmintis.

trisdešimties — protas, B. FRANKLINAS

ARISTOTELIS Negalima pasitenkinti gyvenimu negyvenant išmintingai, dorovin­ gai ir teisingai. EPIKŪRAS Žmogaus gyvenimas panašus į geležį. Vartojamas jis nusitrina, o nevartojamą jį suėda rūdys. KATONAS VYRESNYSIS

Jei nori prasiilginti gyvenimą, susitrumpink puotas. B.

J. V GĖTĖ Gerų žmonių gyvenimas — amžina jaunystė. Š.

APULĖJUS Jei nori gyventi sau, gyvenk kitiems.

NOD]Ė

Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo gyvenimas, sutik jį drąsiai ir gyvenk; n e v e n k ir nekeik jo. Jis ne toks blogas, koks tu pats esi. H. D. TORAS

SENEKA Tiek pasakėčia, tiek gyvenimas vertinamas ne už ilguma, o už turinį. ,

FRANKLINAS

Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis — tai gali padaryti gyve­ nimą kartų, t a č i a u be šito visas gyvenimas — niekai.

Gyvenimas yra medaus ir tulžies derinys.

„

SENEKA

Neapkęsti gyvenimo galima tik dėl apatijos ir tingumo. SENEKA' Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu gyvenai.

Kol aš draugauju su metų laikais, neįsivaizduoju, k a d gyvenimas taptų man sunkenybe. H. D. TORAS Du kartus negyvename, bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. ; F RIUKERTAS M e s randame gyvenime tai, ką patys j a m suteikiame. R. V EMERSONAS

SENEKA Tik prasmingai nugyventas gyvenimas — ilgas.

Gyvenimas — tai amžinybės miniatiūra.

LEONARDAS

DA

B. SP1NOZA Gyvenimas — tyra liepsna; mes gyvename su nematoma saule sieloje. T

R. V EMERSONAS

VINČIS

Jei norite, kad gyvenimas jums šypsotųsi, dovanokite jam iš pradžių gerą savo nuotaiką.

146

nugyvena taip,

BRAUNAS

Nešvaistykite gyvenimo abejonei ir baimei. R. V EMERSONAS Kiekviename gyvenime turi būti truputis lietingo oro. H. V LONGFELAS Gyvenimas — tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. G. DE M O P A S A N A S 147

Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi. M.

jE

ČIURLIONIS

Niekas nejunta, kaip praeina jaunystė, bet kiekvienas jaučia, kada ji praėjo. SENEKA

Tikroji žmogaus paskirtis •— gyventi, o ne egzistuoti. DŽ.

LONDONAS

Gyvenimo laiptai pilni rakščių, ir jos skaudžiausiai duria slenkant žemyn.

Jei jaunystė žinotų, o senatvė galėtų! A.

Jaunystės aistros niekuo ne blogesnės už senatvės vangumą.

V K. BRAUNELAS Nors žmogaus gyvenimas yra neįkainojamas, mes visad elgiamės taip, tarsi egzistuotų kažkas dar vertingesnio. A.

E

P. VALERI

E

Š.

Gyvenimas — tai ne įsiminė.

tos dienos,

ŠO

DE

Dvasios jaunystė amžina, o amžinybė — tai jaunystė. ŽANAS

Jei nėra sielvarto gyvenime, nėra ir meilės gyvenimui.

J. V GĖTĖ Nesaikingumas jaunystėje — vekselis senatvei, pagal kurį tenka mokėti su procentais už trisdešimt metų. Č. K. KOLTONAS

A. KAMID Darbas — tai svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti vien darbu. E. HEMINGVĖJUS Kiekvieno gyvenime būna laukimo laikotarpis.

POLIS

Jaunystės ydų nereikia saugoti iki senatvės, nes senatvė turi savų.

Reikia išmokti nuolat gyventi dvasios, o ne materijos šalyje. VYDŪNAS

LAROŠFUKO

DE SENT EURIMONAS

kurios praėjo, o tos, kurios E PAVLENKA

LAROŠFUKO

Jaunystėje gyvename, kad mylėtume, brandos amžiuje mylime, kad gyventume.

Nebandykite gyventi amžinai, jums nieko neišeis. B.

DE

Jaunystė — tai. tarsi apsvaigimas, kažkas panašaus į karščiuojantį protą.

DE SENT EGZIUPERI

Gyvenimas tik truputį vyresnis už mirtį.

ETJENAS

Kas sveikas, tas ir jaunas. H. DŽ. B O N A S S u m a n y m ų ir jausmų atžvilgiu jaunystė nesavarankiška, mintimi ir jausmu ypač aprėpia tiesą.

todėl

A. MORUA

H. HEINĖ

Gyvenimas — tai ne atostogos. Jei jūs įsisąmoninsite šį požiūrį, jūsų gyvenime atostogų bus pakankamai.

M e s naudingi jaunimui, jei galime paveikti jo vaizduotę; šito jis niekada nepamirš.

M. DYTRICH

V EMERSONAS

Keturiasdešimt metų — tai subrendęs jaunystės amžius. Penkias­ dešimt metų — subrendusio amžiaus jaunystė.

JAUNYSTĖ Jaunystės gėrybės — jėga ir grožis, senatvės gėrybės — išminties branda. DEMOKRITAS 148

R.

V

HUGO

V

HUGO

Jaunatvė n e t ir sielvarte išlaiko šiek tiek šviesos.

149

Jaunystė yra toks amžius, k a i greitai suartėja žmonės ir veikiai gyja žaizdos. V.

HUGO

Jaunuolis jaučia, kad visas pasaulis per mažas j a m vienam.

Jaunystė sukurta ne džiaugsmui, ne malonumui — ji sukurta he­ roizmui. P L. KLODELIS Jaunystė ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena. DŽ. ENESKU

R. L. STIVENSONAS Jaunimo išradingumas vertas senių patirties. Ž. DE KNOR Pasakykite penkiolikmetei' mergaitei, k a d ji rytoj mirs. kvailystė",— ji atsakys. Š t a i kas yra jaunystė.

"Kokia

Suaugėliu tampate tą dieną, kai pirmą kartą iš tikro pasijuokiate iš savęs. E. BARIMOR Jaunystėje nesugebama slėpti savo jausmų. A. MORUA

L. TOLSTOJUS

Jaunystė, kad ir skausminga, vis dėlto geriau už ramią senatvę.

Jaunystė svajoja apie šlovę.

L.

DŽ. N. BAIRONAS Jauni žmonės žavisi ir myli kaip tik taip, kaip reikia žavėtis ir mylėti, tai yra be saiko. A.

FRANSAS

LAIKAS Žinok viskam laiką. CHILONAS

Tas, kuris tikrai jaunas, bus jaunas visuomet. Ž. B. KLEMANSO Branda dažnai esti kvailesnė už jaunystę, be to, nepaprastai netei­ singa jos atžvilgiu. T A.

A.

PANDZIMS

Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.

—, R.

TAGORĖ

Jauniems ramybė — tai pats neramumas. S. CVEIGAS kūno,

širdies ir proto. F.

FENELONAS

Pasitikėjimas yra jaunystės dovana. T

DPAIZEPJS

Jaunuolis, kuris nė karto n e v e r k ė , — laukinis, o senis, kuris n e ­ sijuokė,— kvailys. DŽ. SANTAJANA 150

Laikas atskleidžia visa, kas slapta, ir slepia visa, kas aišku. SOFOKLIS Laikas gydo visas žaizdas. MENANDRAS

EDISONAS

Dieviškoji jaunystė visada tikėjo, taip pat ir šiandien tiki, kad apversti pasaulį — nesunku.

Kiekvienas žmogus turi tris jaunystes: Nelaimei, jos niekad nesutampa.

NAMETAS

1

Laikas — pati didžiausia iš visų brangenybių. TEOFRASTAS Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti. SI-MA

CJENAS

Kai ateina tinkamas laikas, o tu veikti nepradedi, pralaimėjimą patirsi. SI-MA CJENAS

_

Šykštumas kilnus tik eikvojant laiką. SENEKA Didžiausia gyvenimo dalis praeina žmonėms piktą darant, didelė — nieko nedarant ir visas gyvenimas — darant ne tai, kas reikia. SENEKA Kuo laikas laimingesnis, tuo trumpesnis. PUNIJUS

VYRESNYSIS 151

Laiko nustoja tas, kurs jo laukia. VYTAUTAS DIDYSIS Pagaukime valandą, kuri ateina, nesivykime jos, kai išeina.

Laikas kaip pinigai: nešvaistykite jo ir turėsite pakankamai. G. DE LEVISAS Laikas nutrina klaidą ir nugludina tiesą.

V ŠEKSPYRAS Gatve "tuojau", kuria einame, prieiname namą "niekad". M. DE SERVANTESAS Pasirinkti laiką — tai sutaupyti laiko. E

BEKONAS

•

Esame tokie neišmintingi, k a d klaidžiojame po laikus, kurie mums visai nepriklauso, ir visiškai negalvojame apie tą vienintelį, kuris yra mūsų.

G. DE LEVISAS Kas trumpina m a n laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė. J. V. GĖTĖ Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. A. ŠOPENHAUERIS Sekmadienis turi būti skaidri ir šauni naujosios savaitės pradžia.

B. PASKALIS

H. D. TORAS

A n t laiko sparno nuskrieja liūdesys.

m

Ž. DE LAFONTENAS Iš laiko ir žmonių galime laukti visko. .

Laikas — nuostabus mokytojas, deja, užmušantis savo mokinius. H. L. BERLIOZAS Minutės ilgos, o metai trumpi.

L. DE VOVENARGAS

Tausokite laiką: tai audeklas, iš kurio pasiūtas gyvenimas. S.

RIČARDSONAS

A. E AMJELIS Žmogus neturėtų skųstis laikais: iš to nieko neišeis. Blogas laikas — na, ką gi, t a m ir yra žmogus, k a d jį pagerintų. T

Delsimas — tai laiko vagis. E. JANGAS

M e t a i moko daugelio dalykų, apie kuriuos dienos nė nežino. R. V EMERSONAS

Vienas iš pačių didžiausių nuostolių yra laiko praradimas. 2. Laikas — didis mokytojas.

BIUFONAS

Laikas — pinigai; daugelis žmonių juo moka savo skolas.

—

H. V Š O E.

BIORKAS

Nė dienos nenukrypk nuo savo tikslo — štai būdas prailginti laiką, be to, labai geras būdas, nors naudotis juo ir nelengva. G. K. LICHTENBERGAS Du didžiausi tironai Žemėje — tai atsitiktinumas ir laikas. J. G. HERDERIS Erelis niekada nesugaišta tiek laiko, kiek mokydamas skraidyti varną. V BLEIKAS 152

KARLAILIS

Tik laikas nepraranda laiko. Ž. RENARAS Laikas — tai labai svarbi poema, tik man orkestro grojama. Kažkas m a n trukdo klausyti •— nieko negirdžiu. O gaila, kompozicija eina vis toliau, galbūt netrukus pasibaigs. Tai, ko neišgirdai,— pražus. Ta kompozicija — tai gyvenimas, ir ji tik vieną kartą b ū n a grojama. M. K ČIURLIONIS Laikas visada gerbs ir palaikys tai, kas tvirta, bet pavers dulkėmis tai, kas netvirta. A . FRANSAS 153

Laikas galų gale perkels mus per upę, ir skausmų našta liks aname krante. R.

Trokšti gyventi amžinai ir niekada neprieiti galo — tai turėti vilčių dėl savo likimo. LIE DZĖ

ROLANAS

Paprastai žmonės nepastebi laiko tėkmės, gyvena iliuzinėje ramy­ bėje. A. DE SENT EGZIUPERI Laikas yra ne smėlio laikrodis, perpilantis smėlį, o rišėja, rišanti pėdą. A. DE SENT EGZIUPERI

Nemanau, kad džiaugsmas arba pyktis yra atsitiktinumo dalykas. LIE DZĖ Progą gaudyk už kuodo; tik iš priekio ji gauruota, o iš užpakalio visai plika. Pražiopsosi — niekad nebepagausi. KATONAS

DIOMSIJUS

S u n k u sulaukti patogios progos, bet labai lengva ją prarasti. PUBLILIJUS

Matuojamas ne laiko ilgumas, o gilumas. I. K U R C

Kai protas mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti likimo valiai. SENEKA

Laimė — pats aštriausias ginklas laiko rankose. P VALERI Laikas, k a i jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys. N. RERICHAS

Tai, k a d pavasarį augalai a u g a , — neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių. VANG

ČUNGAS

Netikėtumai gyvenime dažnesni negu tai, ko tikimasi. PLAUTAS

Laikas — pats sąžiningiausias kritikas. A. MORUA Jeigu laikai nesikeistų, dauguma žmonių visiškai neturėtų apie ką kalbėti. Ž. ROMĖNAS Laikas mūsų nekeičia, tik tobulina. M. FRIŠAS Jei žmogus n e i n a per laiką, tai laikas įeina į mus ir užima savo vietą.

Pats patikimiausias vežimas gali apvirsti. DŽ. HEIVUDAS Likimo permainos — narsaus žmogaus išbandymas. T. FULERIS Tas, kuris viską palieka atsitiktinumo valiai, paverčia savo gyve­ nimą loterija. T

LIKIMAS IR ATSITIKTINUMAS Likimas visada išmintingųjų pusėje. EURIPIDAS Tikėti likimu ir mokyti šito žmones -— tai tartum liepti k a m nors plaukus prisidengti, o kepurę iš jo atimti. M O TI

FULERIS

Likimas aklas tik tiems, kuriems nepalankus. E

MOMADĖJUS

154

S1RAS

DE

LAROŠFUKO

Likimas atskleidžia mūsų gerąsias savybes ir trūkumus, panašiai kaip šviesa — apšviečiamus daiktus. E

DE

LAROŠFUKO

Atsitiktinumo juk nėra. Tai, kas kartais atrodo vien aklas atsitik­ tinumas, išplaukia iš gilios versmės. F. ŠILERIS Daug svarbiau už žmogaus l e m t į yra tai, kaip jis pats ją suvokia. V F O N HUMBOLTAS 155

Nors ir nedaugelis žmonių yra cezariai, vis dėlto kiekvienas kartą gyvenime atsiduria prie savojo Rubikono.

Negalima mylėti n e i to, kurio bijai, n e i to, kuris tavęs bijo. CICERONAS

K. E. F O N BENCELIS-ŠTERNAU Žmogui likimą lemia arba, tiksliau, nurodo savęs vertinimas.

Meilės priesakų laužymas nebaudžiamas. PUBULIJUS SIRAS

H. D. TORAS Trys dalykai niekada negrįžta: paleista strėlė, ištartas žodis ir praė­ jusios dienos. G. F DAUMERIS

Meilės žaizdą sugebės išgydyti vien tas, kuris ją padarė. PUBULIJUS SIRAS Tai, ką taip sunku pasakyti, papasakos eilėmis meilė. OVIDIJUS

Jei tikite savo likimu, tikėkite bent su n a u d a sau. R.

V EMERSONAS

Siek tiek vietos palikta ir atsitiktinumui.

Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą už­ gesintos. VANG

V K. RASELAS Tas nemylėjo, kuris iš karto nepamilo.

Atsitiktinumas — tai šydu prisidengusi būtinybė. M.

V ŠEKSPYRAS

EBNER'EŠENBACH įsimylėjėliais nereikia pasikliauti.

Burtą visada ištraukia tas, kuris to nesitiki.

GEVARA

S. CVEIGAS Likimas linkęs suteikti tragiškumo kaip tik didžių žmonių gyveni­ mui. S. CVEIGAS Likimas — tai bevalių sielų pasiteisinimas. R.

A.

Tylėjimas meilėje svarbiau už žodžius. B. PASKAUS Protingas žmogus gali būti įsimylėjęs kaip beprotis, bet ne kaip kvailys. F

ROLANAS

Žmonės savo likimą labiau apmąsto negu tvarko, bet ir tai didis jų nuopelnas. TERIVAS

DE

LAROŠFUKO

Tu nepateiksi m a n nė vieno pavyzdžio, kad meilė pasiduotų pabū­ gusi kliūčių, o aš tau išvardysiu tūkstantį meilių, kurios v i e n todėl sustiprėjo, kad susidūrė su kliūtimis. B. R DE LA KALDERONAS Išsiskyrimas meilei yra kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia.

MEILĖ

R.

Tas, kuris kovoja dėl meilės, nugali. LAO

DZĖ

Meilė abipusė ir abipusė pagarba — tai iš tikro nauda abiem pu­ sėms. M O TI Meilė gali pakeisti žmogų neatpažįstamai. TERENCIJUS 156

ČUNGAS

PUBUJUS

DE

BIUSLRABIUTENAS

M e i l e i ribų nėra. ICHARA

SAIKAKU

Laukimo kankynė — pragaras įsimylėjėliams. L. BUASI Meilė — tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote. VOLTERAS 157

Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą. G.

K.

LICHTENBERGAS

Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik gali pakelti kančią, bet ir jos nevengi. N.

Pastangos patikti padaro žmogų priklausomą nuo nuomonės; sieki­ mas būti mylimam iš jos išvaduoja.

Bučinys — žmogaus pašaukimas.

A. L. DE STAL-HOLŠTEIN

G. VEJERTAS

Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus meilė, tuo mažiau žodžių. J. H. PESTALOCK Gamtos vainikas — meilė.

M e i l ė — laukinė žolė, o ne sodo augalas. I. NJEVO Į Audringos meilės reikia bijoti taip pat kaip neapykantos. Tvirta / meilė visada aiški ir rami.

/. V GĖTĖ Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka — jo gimimo valanda. J. V GĖTĖ Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio.

H. D. TORAS Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. A.

D I U M A TĖVAS

Žmogus, kurio jausmai truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti.

J. V. GĖTĖ

ŽORŽ

Kuo žmogus stipresnio charakterio, tuo mažiau linkęs į meilės ne­ pastovumą.

SAND

Kuo labiau myli, tuo labiau kenti. A. E AMJELIS

STENDALIS

Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.

Sveikstu, bet gailiuosi ligos.

F.

STENDALIS

Š.

V

NODJĖ

V VAN GOGAS

K. TILJĖ

V

BELINSKLS

Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. H. DE BALZAKAS Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip, bet iš tikro nė vienas jos nesuvoktam. N.

GOGOLIS

HUGO

Tas, kuris myli, gyvena, o kuris gyvena, dirba.

Būti mylimam — tai daugiau negu būti turtingam, nes būti my­ limam — tai būti laimingam.

Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.

DOSTOJEVSKIS

Pirmasis vaikino meilės požymis — drovumas, o merginos — drąsa.

Tūkstantis metų — tai taip maža turint mylimąjį, taip maža jį apverkiant.

158

GOGOUS

Meilės istorija — tai jos kovos su laiku drama. P ŽERALDIS Ištikimieji pažįsta tik banaliąją meilės pusę, meilės tragedijas pa­ tiria tik neištikimieji. O. VAILDAS Kai myli, tokį turtą atskleidi savyje, tiek švelnumo, meilumo, n e t nesitiki, kad taip moki mylėti. A. /

ČECHOVAS

Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli. L. TOLSTOJUS 159

Meilė minta ne tik jausmais, bet ir žlėgtainiais.

Visa, ko nenuspalvino m e i l ė , — nespalvota. K.

DOSI

G. H A U P T M A N A S

M e i l ė — tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.

Kai esi mylimas, neabejoji niekuo. Kai myli pats, abejoji viskuo.

M.

K.

S. G. KOLET

ČIURLIONIS

Meilė — tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visa­ tos spindėjimu. M.

K.

ČIURLIONIS

M.

K.

ČIURLIONIS

Meilė — tai stiprūs balti sparnai.

Meilė — tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas. M. K. ČIURLIONIS

Dažnai matome, kad vyras ne kažin koks, o moteris nuostabi. Vadinasi, nežinome slapto šio vyro privalumo, kurį įvertino moteris: meilė yra išranki, o tai ir yra tikroji meilė. M. PRIŠVINAS M e i l ė — nepažįstama šalis, į kurią visi mes plaukiame kiekvienas savo laivu, ir kiekvienas esame savo laivo kapitonas, vairuojąs laivą savuoju keliu. Meilės pagrindas — baimės nepažįstantis visiškas pasi­ tikėjimas. •

M. PRIŠVINAS

/ Mylėti, vadinasi, liautis lyginus.

Na ir kas, kad meilė turi dyglių: ji gėlė. O draugystė tėra daržovė.

B. GRASĖ.

P. Ž. TULĖ Meilė — tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai. M. PRUSTAS / š v e l n u m a s — tai meilės oras. K. VASILIOVAS Savo meile suteikiame daiktams grožio. A.

FRANSAS

' M e i l ė — toks pat menas kaip muzika. R LUJI Apgaulinga visą gyvenimo prasmę daryti priklausomą nuo tokių audringų jausmų kaip meilė. M.

SKLODOVSKA'KIURI

/ Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis. ..-

Meilei prasidedant, įsimylėjėliai kalbasi apie ateitį. M e i l e i baigian­ t i s , — apie praeitį. A. MORUA M e i l ė turi tūkstantį aspektų, ir kiekvieno iš jų — sava šviesa, savas liūdesys, sava laimė ir savas aromatas. ,

įįr

/ Meilė yra menas. Jtokiu pat būdu kaip kos, tapybos ir t. t. mūsų teorinės žinios

K.

Norėdami išmokti meilės meno, to siekti turime ir mokydamiesi kiekvienos meno rūšies: muzi­ Tačiau meno meistrais tampame tik tada, kai ir praktika susilieja į visumą — intuiciją.