Darius ir Girėnas : dokumentai, laiškai, atsiminimai 5899425997 [PDF]

Zitiervorschau

N. D A R I Ū T Ė - MASTARIENĖ, A. G A M Z I U K A S , G. R A M O Š K A

•

DARIUS IR GIRĖNAS Dokumentai, laiškai,

atsiminimai

K a u n a s , 1991 L i e t u v o s technikos m u z i e j u s

U D K 947.45 Da329

Viršelio dailininkas Gytis Ramoška

I S B N 5-89942-599-7

© P l i e n o s p a r n a i , s u d a r y m a s , k o m e n t a r a i , 1991

Šį darbą skiriame vėl atgimstančiai Lietuvai

ŽODIS SKAITYTOJUI D a r i a u s ir G i r ė n o s k r y d i s p e r Atlantą, išgarsėjo v i s a m e pasaulyje. T a i į v y k o j a u d a u g i a u kaip p r i e š p u s ę a m ž i a u s . N o r s d i d v y r i ų žygiui yra skirtą g r o ž i n ė s literatūros, m u z i k o s ir dailės kūriniai, tačiau g a u s u m a s ir į v a i r u m a s d ė l objektyvių p r i e ž a s č i ų (Lietuvos okupacija) m ū s ų toli gražu nepatenkina. T ą p a t į g a l i m a p a s a k y t i apie D a r i a u s ir G i r ė n o skrydžio istorinį aprašymą. J ų žygdarbiui skirtas k n y g a s g a l i m a suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.Dgą laiką vienintelė ir informacijos gausumu nepralen­ kiama buvo 1935 metais Čikagoje išleista Petro Jurgėlos knyga 'Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas". Knygoje daug iliustracijų ir ji išspausdinta milžinišku 14000 egz. tiražu. Autorius deramai numaldė pirmąjį informacijos troškulį apie sparnuotus didvyrius. Antrasis šios knygos fotografuotas leidimas, išėjęs Vilniuje 1990 metais, žurnalistų pastangomis, iškėlė kitą problemą, - skubant gauti pelną ir stokojant kompetencijos, knyga pakartota su visomis aviacijos istorikų jau seniai išaiškintomis klaidomis, kurios dėl knygos autoriteto ilgą laiką buvo multiplikuojamos. Tarp jų ir neteisingos abiejų lakūnų gimimo datos, kai kurios lėktuvo techninės charakteristikos ir kt. Pokarinėje Lietuvoje tik chruščiovinio atšilimo metais Jonas Dovydaitis pirmasis "pralaužė ledus" beletristinėje dokumentinėje apysakoje "Juodi debesys" (1967m.), primindamas Dariaus ir Girėno skrydį ir nupasakodamas kaip Puntuko akmenyje buvo įamžintas didvyrių atminimas. Šios apysakos antrasis, pataisytas leidimas "Atlanto nugalėtojai" pasirodė 1983m. Pernelyg konjunktūriška ir tuo pačiu istoriškai neobjektyvi, ši apysaka vis dėlto okupuotoje Lietuvoje garsino Atlanto didvyrius. Kur kas istoriškai objektyvesnė, tačiau labai jau kukli savo apimtimi (50 puslapių), Zigmo Kondrato brošiūrėlė "Pirmasis lietuvių skridimas per Atlantą" (1969m.). Ji įdomi tuo, kad plačiau išnagrinėtas Dariaus ir Girėno gabentas oro paštas, o taip pat pateikti antrojo lakūnų mumijų tyrimo rezultatai. Deramai pagerbė didžiojo skrydžio 50-metį Edmundas Jasiūnas, Amerikos lietuvis, aviacijos istorikas, 1984m. Čikagoje išleidęs gausiai iliustruotą knygą "Darius-Girėnas 1933-1983". Tiesa, Lietuvą pasiekė tik keletas nedidelio jos tiražo (850 egz.) egzempliorių. 1990 metais išleista Vytauto Dovydaičio knygelė "Vėjaiblaškė, žaibai plakė...". Tai apybraiža apie mūsų transatlantinius lakūnus, kurios pradžioje plačiau apžvelgiama Lietuvos karo aviacija (Čia Darius pradėjo savo lakūnišką karjerą), o taip pat trumpai papasakota ir visa prieškarinė bei pokarinė Dariaus ir Girėno žygdarbio įamžinimo istorija. 1990 metais išėjo Nijolės Dariūtės-Maštarienės knyga "Darius ir Girėnas". Gausiai iliustruota (250 nuotraukų). Knygoje apžvelgta visa Dariaus ir Girėno skrydžio bei jų įamžinimo istorija nuo didvyrių gimimo iki šių dienų. Mūsų leidinio uždavinys, pateikiant konkrečius dokumentus, padėti visuomenei objektyviau vertinti daugelį Dariaus ir Girėno istorijos faktų. Juk dėl informacijos stokos šią didžiąją istoriją dar vis gaubia įvairiausi gandai.Medžiagą leidiniui rinkome Lietuvos Centriniame Valstybiniame archyve, Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje, pasinaudojome N.Dariūtės-Maštarienės saugomais jos tėvo asmeniniais daiktais ir dokumentais, bei V.Ašmensko, MBulotaitės, S.Lukėno irkt. archyvais. Dariaus ir Girėno žygdarbis, Dariaus veikla nepriklausomoje Lietuvoje yra lietuvių tautos istorijos dalis, todėl tikimės, kad ši knyga bus naudinga ir norintiems geriau pažinti savo tautos praeitį. Autoriai

3

DOKUMENTAI APIE S. DARIAUS DALYVAVIMĄ 1917-1919 M. PASAULINIAME KARE 1917 m . b a l a n d ž i o 6 d. J u n g t i n ė s A m e r i k o s V a l s t y b ė s p a s k e l b ė k a r ą Vokietijai. P r a s l i n k u s v o s š e š i o m s d i e n o m s n u o k a r o p r a d ž i o s , b a l a n d ž i o 12 d i e n ą S t e p o n a s D a r i u s įstojo s a v a n o r i u A m e r i k o s k a r i u o m e n ė n . D a l y v a v o m ū š i u o s e P r a n c ū z i j o s frontuose: L u n e v i l l e ( 1 9 1 8 0 2 2 0 - 0 3 2 2 ) ; B a c c a r t ( 0 3 3 0 - 0 6 2 1 ) ; E s p e r a n c e ( 0 7 0 1 - 0 7 1 4 ) ; C h a m p a n e M a r n e ( 0 7 1 8 - 0 8 0 1 ) . N u o r u g p j ū č i o 1 d. iki spalio m ė n e s i o g y d ė s i ligoninėje, n e s b u v o sužeistas. G r į ž ę s iš l i g o n i n ė s , k a r i a v o M e u s e - A r g o n n e fronte n u o spalio m ė n . 17 d. iki lapkričio 1 1 d . 1919 m . g e g u ž ė s 10 d. g r a n d i n i s D a r i u s b u v o d e m o b i l i z u o t a s iš k a r i u o m e n ė s . U ž sąžiningą tarnybą J A V k a r i u o m e n ė j e S t e p o n a s D a r i u s a p d o v a n o t a s o r d i n u „ P u r p u r i n ė š i r d i s " ir „ D i d ž i o j o K a r o u ž civilizaciją" m e d a l i u . „ 1 9 7 2 m . viešėjau J A V p a s D a r i a u s seserį K o n s t a n c i j ą - K o t r y n ą S t u l p i n i e n ę . M e s p a r a š ė m e laišką J A V a r m i j o s d e p a r t a m e n t u i , p r a š y d a m o s žinių apie S. D a r i a u s k a r i n ę tarnybą A m e r i k o s k a r i u o m e n ė j e . 1972 m . v a s a r i o 4 d. iš d e p a r t a m e n t o g a v o m e raštą ir a p d o v a n o j i m u s . K . S t u l p i n i e n ė šį raštą, a p d o v a n o j i m u s ir j o s išsaugotą d o k u m e n t ą - p a ž y m ą apie t ė v o k a r i n ę tarnybą p a d o v a n o j o m a n . " *

DARIUS LIETUVOJE (1920- 1927 m.) 1. ĮSPŪDŽIAI VYKSTANT l LIETUVĄ IR LIETUVOJE (1919 -1921 m.) S t e p o n ą D a r i ų t ė v y n ė s m e i l ė lydėjo visą gyvenimą. 1907 m . š e i m a i š v y k o į A m e r i k ą . D a r i u k u i t u o m e t b u v o d e š i m t m e t u k ų . T a č i a u s a v o k a l b o s j i s n e p a m i r š o , m a t , n a m u o s e j i v i s a d s k a m b ė d a v o . Trejais m e t a i s u ž s a v e j a u n e s n ę s e s u t ę Konstanciją - K o t r y n ą ir A m e r i k o j e g i m u s į brolį Stasį, D a r i u s i š m o k ė lietuviškai skaityti ir rašyti, n o r s p a t s m o k ė s i mokyklose, kur dėstė anglų kalba. P i r m o j o P a s a u l i n i o k a r o m e t a i s D a r i ų j a u d i n o žinios a p i e vokiečių, u ž g r o b u s i ų Lietuvą, ž i a u r u m u s . K a i 1917 m e t a i s b a l a n d ž i o 6 d. J u n g t i n ė s A m e r i k o s Valstijos p a s k e l b ė Vokietijai karą, D a r i u s stojo savanoriu į A m e r i k o s k a r i u o m e n ę . D e m o b i l i z u o t a s iš k a r i u o m e n ė s g r a n d i n i s D a r i u s 1919 m . g e g u ž ė s 10 d. sugrįžo į Čikagą. Č i a j i s nenutraukė ryšių su kitais Č i k a g o s lietuviais k a r o dalyviais, susibūrusiais į, taip vadinamą, Susivienijimą A m e r i k o s lietuvių k a r e i v i ų ( S A L K ) . D a r i u s d a l y v a v o šio susivienijimo o r g a n i z a c i n i u o s e d a r b u o s e . D o m ė j o s i įvykiais L i e t u v o j e . D ž i a u g ė s i , k a d L i e t u v a n u s i m e t ė keletą š i m t m e č i ų trukusį j u n g ą ir t a p o nepriklausoma valstybe. D a r i u s n e tik p a t s ryžosi grįžti į T ė v y n ę , bet ir kvietė d r a u g u s - b u v u s i u s k a r i u s . J u o l a b , k a d Lenkija j a u k ė s i n o s i į Lietuvą. 1920 m . l i e p o s 2 7 dieną 14 v a l a n d ą k a r o ir k a n č i ų p a t y r ę s D a r i u s i š v y d o s a v o taip m y l i m ą T ė v y n ę . R u o š d a m a s i s v y k t i į L i e t u v ą ir net L i e t u v o j e , v i s u s įvykius D a r i u s užsirašinėjo nedidelėje j u o d o j e p a a u k s u o t a i s krašteliais u ž r a š ų k n y g u t ė j e . D a r gerai n e m o k ė d a m a s lietuviškai taisyklingai rašyti, * N. Dariūtė - Maštarienė. (Toliau N. D. M.)

4

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) rašė didžiosiomis raidėmis. U ž r a š a i k n y g e l ė j e p r a d ė t i 1919 m e t ų g e g u ž ė s 10 dieną. Baigti 1921 m . , D a r i u i įsimintiną, birželio 10 dieną. Ji net a p i b r ė ž t a r ė m e l i a i s . D a r i u i , k a n d i d a t u i į aviaciją, su keturiais kitais b e n d r a ž y g i a i s , p i r m ą kartą t e k o p a s k r a i d y t i lėktuvu. 1927 m . , i š v a ž i u o d a m a s į Ameriką, D a r i u s šią u ž r a š ų k n y g e l ę ir k i t u s d o k u m e n t u s išsivežė*. U ž r a š ų turinys gal i r n e i š s a m i a i , bet g a n tiksliai s u p a ž i n d i n s su v i e n u D a r i a u s g y v e n i m o laikotarpiu. Steponas Darius Gimė 1897 m. sausio 9 d. Lietuvoje Tauragės aps. Geg. 10.1919 Apleidau Amerikos Kariuomenę (Camp Grant) lup. 11 d. 1919 Likau išrinktas nut. rašt. 3 čios kuopos susivienijimo Amerikos liet. kareivių. Gruodžio 19 Likau išrinktas atstovas in centro ivaldiba. Vasario 19 20 Tapau išrinktas rašt. pag. SusAmer. liet. kareiviu Vasarwl920likauvisuotimiperstatitasL.A.MajomiZadeikiui Buvau Liet ats. Amer. priimtas. Geg. 1920 tapau centro rašt. Geg. 26,1920 Likau įgaliotas Liet. ats. Amer. organizuoti liuosanorius Chicagoi. Birželio 26d. Apleidau darbą ir taisaus keliauti Lietuvon. Birželio 30 d. Apleidu Chicagą gimines ir draugus. Liepos 2 d. Pasieku New. Yorka. Liepos 3 diena Šiedu laivon Lietuvos kariuomenis tarnisti prasided. Liep. 12,1920 L. Adriatic atvikuo Cherbourg Francija. Liep. 13 Atvikau Parizium Liep. 18-19-1920 Apžiurėjau mušiu laukus kuriosi aš buvau sužeistas (Feren Tardenios) Liepos 21,1920 Apleidu Pariziu 10 v.v. Liepos 22 Pervažiuoju Belgia ir pasiekiu Koln Vokietija Apleidžiu Koln 8;30w Liepos 23,1920Pasieku Berlina 7:30 v. R. Paviešam ir apleidžiu Berlina. Bet prišapleidimo keletas lietuviu liko areštavoti. AŠ teipgi užsiliku gelbėti jus. Perbunam cipei iki rito liepos 24 diena. Policija persiprašo ir paleida. Liepos 24 apleidom Berlina ir pasiekam 6v. v. Sunnemund Siedam laivon 7 : 3 0 v. v. Liepos 25 diena Laivas apleidžie Sivinemunde 4 v.R. Apleidzem Pilau 10 v.v. Liepos 26 Pasiekam Karaliaučius 12:30 V.R. Pemakvojen apliedam Karaliaučius 9 v.R. Pasieku Eitkūnus Eydtkuhnen 2 v.v. Paemu Vfagener's hotel. Liepos 27 Apleidu Eydkuhnus. Kaip 2 v.v. pamačiau Lietuva. Puiki laukai ir tyras oras. Paemu Metropolis Viešbuti. Vakare susidraugauju su Lietuvos apgineju kareiviu Antanas Vainauskas iš pirmo parubežio pulko Liepos 28 Pradedu taisitis darban. Tampu perstatitas Pilėnui viršininkui žvalgibos skirio instructoriui Liepos 29 Taisaus prie darbo. Liepos 30 Bernu bagažą Liepos 31 Apleidu Kauna 7v.R. Pasiekiu Batakius 8 v.R. Liepos, Rugpiučiuo 1 Batakiuose. Apleidu 7 v.v. Pasieku Taurage 8 v.v. Rugpiučio 3 Apleidu Taurage ir pasilieku RikiSki 10 v.R. Rug. 4 Apleidu Rikiški pasieku Kauną 7 v.v. Rug. 7 Buvau paakviestas prie darbo Rug 8 diena apleidu Kauna 7 v.R Pasieku Ukmerge Iv.v. Apžiurėjuom Šventuoje upe Rug. 9 diena Apleidu Ukmerge 5:30 VR. Pasieku Oniksčius 1 v.v Rug 10 Apleidu Oniksčius 4 v.R Pasieku Batakius 7:30 v.v. * Užrašų knygelę N. Dariutei-MaStarienei padovanojo K. Stulpinienė. Knygelė saugoma N. Dariūtės-MaStarienės archyvuose.

5

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Rugpiučio 12 Apleidu Batakius ir nuvikstu Tauragėn ir Šilale, kur pemakvoju ir ant rito iškeliauju Kvedarnan. Rugpiučio 13 Pasieku tėvyne Rugpiučio 14 Aplankau tėvo ir senoliaus kapa. Rugpiučio 15 Nueinu į Judrėnus Vakare aplankau Indzeleviče ir dukteris Stefanija su Zofija. Rugpiučio 16 Po nakvines S. ir Z. palid iki Degučių ApleiduUžvienus 10 v.R. Pasieku Taurage Sv.v. Einu nakvinen pas Kasenaviče Rugpiučio 17 Pasieku Batakius ir nuvikstu Skaudvilen Rugpiučio 18 Višu RikiŠkio kaime Rugp. 19 Apleidu RikiSkius ir pasieku Kauna, keliaudamas nuo Jurbarko Nemunu ant garlaivio Vilnius. Įdome kelione. Laivas užeina ant salų, Šaukimai rusu tarnautuoju ir vel po vargu nustumam laivą važiuoje iki kitos salos. Pasiekam Kauna 4 valandas vėlai. Rugp. 29.1920 Įteikiau karo mokyklos adjutantui prašymą pastoti į Karo mokyklą. Prašymas tapo priimtas ir aš radaus Kandidatų skaitliui. Rugsėjo 12.1920 Šiedu specialen traukinen 7 vai ryto Nuvykstom Vilniun 11 vai. ryto. Musu procesija yra priimta Vilniaus piliečių Nu stotes keliaujam pas Aušros vartų, kur aš apleidu procesija ir einu miestan kad regėjus tą garsinga ir tautiškai šventa Gedimino kalną ir pilą. Užlipu ant kalno ir pasveikinu tą Lietuvos Sargą 2:50 vai. vok. Rugsėjo 13.1920 Regu 3ju Krizių kaina su jo istoriškais paminklais cimento Križeis. Parvykstu Kaunon 10 vai. vok. Rugsėjo 22,1920. Lenkai skelbia karą Lietuvai. Atkakli mušei fronte. Rugsėjo 24,1920 Gaunu nuo Seimo ats. S.riaubos rekomendacija aplankyt Steigiamojo Seimo posėdi 44. Posėdi atidaro pirm. Stulginskas. Pabaigoi Sleževičius daro nepaprasta pranešima del lenkų į Lietuva įsiveržimo ir siūlo ryt diena susirinkt apart priemones kaip apsigint nuo dvarininku invazijo (siūlymą atstovai priima ranku plojimu) Rugsėjo 25,1920 Susirenka nepaprastas posėdis kur išneša rezoliucija ir atsišaukimus. Spalio 3,1920 Vykstu Vilniun pastot Karo mokyklon. Spalio 9,1920,3:15 v.v. Lenkai paema Vilnių Spalio 12,1920 8:30 v.v. Apleidžiu liūdna Vilnių su anglu consulatu ir kitų tautų atstovybes, Spalio 13. Sugrinštu Kaunan ir apsistoju pas Kvietka. Spalio 19. Pastoju Karo mokyklon Spalio 20. Pirmą kartą išeinu rikiuote Lietuvos armijoj. Gruodžio 23 Esu paliuosuotas atostogom ant 14 dienu. Nuvykau į Batakius J.Valanteju. Kova 26,1921 Paliuosuotas atostogom (Velykų šventėm) ant 7 dienu. Kova 27, Nuvykstu pas Antaną Malinauską, Kelmės valsčių Balandžio 2, Sugrinst Gegužės 8 d. Sulig Karo mokyklos įsakymu No 128 esu paskirtas į artilerija. Geg.21 Paliuosuotas atostogom ant 2 savaičių Geg. 23 Nuvykstu Palangon Apsistoju pas draugą junkerį Alex. Tranyzą. 24 geg. Palangoje Geg. 25 Pirmą kartą Palangos maudyklose. Geg. 26 Ant jūrių buriniami žveju laivėje su draugais Tranyzu, Strikaičiu ir kitais. Geg. 27 Nuvykau Kretingon ir nupirkau dviratį. Geg. 28 Nuvykau į Šventosios upės žiotes ir ant prūsų rubežiaus. Geg. 29 Vainikai, Palangoje Šventos iškilmes ant Birutes kalno. Po piet išlaužu dviračio Špiekius. Geg. 30 Vykstu Kretingon Nuperku Špekius ir po piet sutaisau dviratį. Geg. 31 9:30 vai. ryto apleidžiu Palangą ir atvykstu Kretingon. 10 vai. ryta. Apleidu Kretinga 10:36 vai. Atvykstu Kartenon 12:45 vai. Apleidu Kartena 16:45 vai. Atvykstu Plungen 20 vai. Apleidu Plunge 20:15 vai Rietave 22.30 vai Pemakvoju viešbutije prieš baznicia. Iš viso nukeliavau 76 viortus. Birž. 1 Apžiūriu baznicia Sodną paločiu kun. Oginskio ir Koplyčelį kur jie yra palaidoti. Taipgi dar ir išsimaudžiau dvaro sodne prūde.

6

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Biri. 2. Su dviračiu išvykstu Tauragėn. Keliaujant upės Akmenos išsimaudau. Atvykstu Tauragėn 20 vai Sustoju ant nakties Blintrupio viešbutije. Biri. 3 Nuvykstu į batakius pas jokuba Valanteju. Biri. 5. Sugrinstu Kaunan. Biri. 9. Kuopos vad. kap. Juozaičio esu perstatytas kaipo kandidatas aviacijon. Sutinku su perstatymu. Biri.10.1921 Nuvykstu su kandidatais čimarka Vyt.Valteriu Vyt. ZakŠausku ir Remeika ant patikrinimo. Skrajojau ant Kauno ir Garliavos Pirmas bandymas pasekmingas.

2. DOKUMENTAI APIE VYR. LEIT. S. DARIAUS IR KARO AVIACIJOS VIRŠININKO GEN. LEIT. J. KRAUCEVIČIAUS SANTYKIUS K a r o aviacijos viršininkas g e n e r o l a s - leitenantas J. K r a u c e v i č i u s n e m ė g o D a r i a u s u ž j o d e ­ m o k r a t i n e s p a ž i ū r a s ir iniciatyvą. D a r i a u s n u o m o n e j o v i r š i n i n k a s - nelietuvis, d a r c a r i n ė s Rusijos l a i k ų k a r i n i n k a s , tuščiai a m b i c i n g a s , r e i k a l a v ę s s a v o a s m e n i u i b e s ą l y g i š k o p a k l u s n u m o , s a v o p a v a l d i n i a m s v a d o v a v o b u k u m u š t r u , neretai ir š e i m y n i n i u principu. V i s a tai t r u k d ė J. K r a u c e v i č i a u s p a v a l d ž i ų ž m o n i ų veiklai net n e tarnybiniu laiku. A t v y k ę s iš A m e r i k o s , k u r žodis b u v o v e r t i n a m a s n e m a ž i a u u ž p o p i e r i n į raštą, čia, Lietuvoje D a r i u s n e kartą n u k e n t ė j o d ė l sporto ar net a s m e n i n i ų reikalų. P e r d a u g pasitikėjo žodžiu duotais viršininkų leidimais ar sutikimais. 1925 m . rugsėjo m ė n . 2 d. Aviacijos viršininko į s a k y m u aviacijai Nr. 81 D a r i u s b u v o apkaltintas tuo, k a d , p a s i p r a š ę s d v i e m d i e n o m atostogų, i š v y k o į u ž s i e n į - Latviją, n e t u r ė d a m a s a t i t i n k a m o l e i d i m o . O Liepojoje, n i e k i e n o n e k v i e č i a m a s ir b e s a v o v i r š i n i n k o s u t i k i m o , k a i p L i e t u v o s aviacijos l a k ū n a s , apsilankė latvių j ū r ų aviacijoje. Nuorašas ĮSAKYMAS AVIACIJAI 81 Nr. 1925 met. rugsėjo mėn. 2 dien., Kaunas I Karo lakūnas vyr-ltn. DARIUS, pasiprašęs dviem dienom atostogų, leido sau išvykti užsienin /Latvijon/ neturint atatinkamo leidimo. Nė vienas pilietis negali atsikalbinėti neiinojimu įstatymų, tai kaip tas galėjo atsitikti su karininku? Maiai to, vyr. įeit. DARIUS būdamas UEPOJUJE, niekino nekviečiamas ir neturint savo viršininko sutikimo, atsilankė kaipo Lietuvos aviacijos lakūnas, latvių jūrų aviacijon. Nejaugi ir tas nebuvo iinoma vyresniam leitenantui DARIUI, kad be sutikimo savo vyresnybės negalima lankytis svetimoje kariuomenėje, vadinant save nariu kitos kariuomenės. Kadangi vyr. Itn. DARIUS yra jau nubaustas I-os Oro Eskadrilės Vado, tai nevartodamas prieš jį kitų priemonių, įsakau I-os Oro Eskadrilės Vadui išaiškinti vyr. Itn. DARIUI jo netaktišką pasielgimą ir prasižengimą prieš įstatymus ir perspėju Aviacijos karius, jeigu dar atsirastų nežinantieji taisyklių išvykimui užsienin, tai ateityje atsikalbinėjimai neiinojimu, nebus imami domėn. Originale pasirašė Generolas Leitenantas KRAUCEVIČIUS Aviacijos Viršininkas Nuorašas tikras: Vyr. Itn. šešplaukis ADJUTANTAS A t s a k y d a m a s š i a m į s a k y m u i , 1925 m . lapkričio 6 d. D a r i u s p a r a š ė I-os o r o e s k a d r i l ė s v a d u i raportą Nr. 2 6 . Č i a išdėstė v i s a s a p l i n k y b e s , dėl k u r i ų b u v o k a l t i n a m a s :

7

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) l-os Oro Eskadrilės K. 1. V-ltn. Darius I-os Oro Eskadrilės

Vadui

1925 m. rugsėjo mėn. 9 d. 26 Nr. A. Freda Raportas Perskaitęs aviacijai įsakymą 81 Nr. iŠ 1925 m. rugsėjo mėn. 2 dienos, kuris išimtinai paskirtas mano asmeniui, aš, kaipo Lietuvos kariuomenės karininkas, skaitau sau ui pareigą pranešti sekantį: l.š.m. rugpiučio mėn. 28 d. Lietuvos Fizinio lavinimosi Sąjungos futbolininkų komanda vyko rungtis Liepojun su Latvių komanda. Man kaipo LS. L.S. pirmininkui, rūpiLietuvos sporto vardas, oypačgi užsieny, iraŠ nusprendžiau vykti. Kaipo karininkui ir inteligentui man žinoma, kad vykti užsienin reikalingas leidimas iŠ savo viršininkų arba atitinkamų įstaigų. Tuo reikalu kreipiaus į Tamstą mano eskadrilės vade prašydamas leidimo vykti Liepojun. Gavęs Tamstos sutikimą ir turėdamas iŠ atatinkamos įstaigos vykti užsienin bendrą su kitais sportininkais leidimą skaičiau pakankamu. Bet jeigu Tamsta Vade nesupratote,kadaŠ prašiau leidimo vykti Liepojun, moraliai neskaitau savęs nusikaltusiu, nebent tik tuomi, kad nesikreipiau raštu. 2. Būdamas Liepojui susitikau su Latvių sporto draugijos valdybos nariais, iš kurių vienas kapitonas /teismi tardyt./ kuris mane pažino kaipo karininką iš mūsų susitikimo laike latvių sportininkų atsilankymo Kaune, supažindino mane su savo draugu sportininku, rungtynių dalyviu, gidro aviacijos karininku lakūnu instruktorium, kuris maloniai pakvietė Lietuvos sportininkus atvykti /ekskursijos tikslais/ pažiūrėti jų gidro aviaciją. Susidiejus aplinkybėms, aš kaipo LJF.L.S. pirmininkas i£ mandagumo negalėjau atsisakyti Šeimin­ inkams nuo jų malonaus kvietimo, tolabiaus, kad pakvietimas nebuvo taikomas man kaipo Lietuvos kariuomenės karininkui /kis būtų galėjęs mane varžyti/ bet kaipo sporto draugijos nariams ir jos pirmininkui - man. 3. Būdamas Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos /L J.L.S./ pirmininku visuose reikaluose atstovavau tik Lietuvos sportininkus asmeny L.F.L.S. ir daugiau nieko. Aš kapitono pažintas kaipo Lietuvos karininkas lakūnas, to fakto negalėjau paneigti, nes karininko garbė to neleido. Tas visgi, mano supratimu, nereiškia reprezentavimo Lietuvos aviacijos bei kariuomenės. Taktiškumo atžvilgiu šiami atsitikime laikiaus kaipo paprastas inteligentas Lietuvospilietis sportininkas, niekurnesivadindamas savęs jokiuaviacijos beikariuomenės atstovu, dargi nesiskelbiau savęs karininku. Bet, jeigu Latvijos gidro aviacijos viršininkas, kaip man teko pastebėti, norėdamas užmegsti artimesnius ryšius su mūsų aviacija ir, turėdamas progą perduoti mūsų Aviacijos Viršininkui įvairias Žinutes ir fotografijas, pasinaudojo mano asmenim, aš iŠ mandagumo atsisakyti negalėjau, šį savo patarnavimą Latvijos Gidro Aviacijos Viršininkams prasižengimu neskaitau. Sumetus viską, kas aukščiau išdėstyta, ir imant domėn kalbamąjį 181 Nr. 3/ įsakymą, manau, kad Aviacijos Viršininkas, tur būt, būdamas nevisai tiksliai informuotas šiuo klausymu, suprato dalykų stovį taip kaip pažymėta įsakyme. Susidėjus aplinkybėms, aš anksčiau rugsėjo mėn. 3 dienos negalėjau pranešti Aviacijos Viršininkui apie tą netikėtą susitikimą su Latvių gidro Aviacijos Viršininku. Aviacijai įsakymas 81 Nr. iŠ 1925 m. rugsėjo mėn. 2 d. išnešė man sprendimą, neišklausęs mano žodžio informacijos tikslu kaipo kaltinamojo. Kalbamas įsakymas mane kaipo karin inką ir lakūną giliai užgauna, jeigu mano garbingi viršininkai ir karininkai, kurių draugijoj esu pasiryžęs tėvynę ginti, laikytų mane tokiu, kaip pažymėta įsakyme aviacijai 81 Nr. aš tuomet skaityčiau save nesančiu vertu būti jų draugijoj. Remiantis virš išdėstytu, prašau Tamstos tarpininkavimo išaiškinti tikrumos dalykų esmę ir pašalinti įsakyme 81 tJr. man inkriminuojamus nusikaltimus arba jeigu tas būtų visai negalimu tarpininkauti paliuosavimui manęs nuo taip garbingų pareigų./kariuomenes/. Karo lakūnas

V.-leitenantas

G e n e r o l a s - leitenantas J. K r a u c e v i č i u s , susipažinęs su D a r i a u s raportu (Nr. 2 6 ) 1 9 2 5 r a s p a l i o 7 d p a r a š ė naują į s a k y m ą aviacijai. Č i a j i s atšaukė s a v o į s a k y m o N r . 8 1 tik v i e n ą sakinį. B ū t e n t , k a d D a r i u s latvių hidroaviacįjoj lankėsi b e p a k v i e t i m o .

8

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Ištrauka ĮSAKYMAS AVIACIJAI 96 Nr. 1925 m. spalių mėn. 7 d. Kaunas. 1 B pristatyto mano raporto 26 Nr. vyr. Itn. Darius Š/m. rugsėjo mėn. 9 d. ir tolimesnio susirašinėjimo paaiškėjo, kad vyr. Itn. Darius būdamas Liepojuj nuvyko latvių gidroaviacijon pakviestas savo pažįstamu, todėl mano įsakymo 81 Nr. 1 § sakinys apie atsilankymą be pakvietimo, atšaukiamas. Vyr. Itn. Darius savo raportą 26 Nr. parašė formoje netinkamoje raportui, daleisdamas samprotavimus ir dviprasmiškumus. Nežiūrint į perspėjimą dėl netinkamo išdėstymo savo reikalo, jis visgi tą raportą padavė. Įsakau Eskadrilių Vadams mokyti savo pavaldinius ir tokių raportų nepriiminėti. Už Šį minėtą raportą įsakau I-os Oro Eskadrilės Vadui nubausti vyr. Itn. Darių 5 paroms daboklės. Originale pasirašė Gen. Ltn. KRAUCEVIČIUS Aviacijos Viršininkas Nuorašas tikras: /pas./ Vyr. Itn. ŠEŠPLAUKIS Ištrauka tikra: Adiutantas B e t o D a r i a u s raportą ir s a v o apkaltinimą p e r d a v ė aviacijos g a r b ė s t e i s m u i . T a č i a u teismas, išnagrinėjęs bylą, n e p r i p a ž i n o D a r i ų kaltu. D a r i u s nesijautė k a l t a s , 1925 m . s p a l i o 2 9 d. p a r a š ė raportą N r . 3 3 v y r i a u s i o j o š t a b o viršininkui: I-os Oro Eskadrilės K.l. Vyr. Itn. Darius 1925 m. spalių mėn. 29 d. Vyriausio

štabo

Viršininkui

33 Nr. A. Freda Raportas Aviacijai įsakymas 81 Nr. iŠ1925 m. rugsėjo mėn. 2 dienos mane kaipo karininką giliai užgavo, tuo reikalu parašiau raportą 26 Nr. 1925 m. rugsėjo mėn. 9 dieną, kuriame išdėsčiau savo reikalą. Mano raportą kartu ir apkaltinimą išvykime be leidimo Liepojun, Aviacijos Viršininkas perdavė Aviacijos Garbės Teismui, kuris išnagrinėjęs minėtą bylą neišnešė jokio sprendimo. Aviacijai įsakymas 96 Nr. iš 1925 m. spalių mėn. 7 dienos, nors ir atšaukė 81 Nr.l § /sakinys apie atsilankymą be pakvietimo, atšaukiamas/, bet pagrindinis kaltinimas, kurį teismas nesiėmė išspręsti Aviacijos Viršininkas patvirtino /jsak. 96 Nr../. Nerasdamas kito išeimo kreiptos į Tamstą išrišimui Šio man svarbaus dalyko, nes kitaip nerandu galimu nešti taip garbingas karininko pareigas, garbingų karininkų tarpe Aviacijoje. Priedas: Susirašinėjimų tuo reikalu nuorašai: 1. Aviacijai įsakymas 81 Nr. 2. Raportas 26 Nr. 3. Paaiškinimas Garbės Teismo Pirmininkui, 29 Nr. 4. Aviacijai įsakymas 96 Nr. Karo lakūnas Vyr. Itn. Darius* P r a s l i n k u s k e l i o m s d i e n o m s p o t o , kai D a r i u s įteikė raportą Nr. 3 5 v y r i a u s i o j o štabo viršininkui, I-os o r o e s k a d r i l ė s v a d a s į s a k ė D a r i u i nuvykti p a s k a r i u o m e n ė s vadą. K a r i u o m e n ė s v a d a s gen. * Originalas pas N. Dariūtę-MaStarienc.

9

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) m e t

S. Ž u k a u s k a s , 3 0 - 4 U t a r n a v ę s c a r i n ė s Rusijos k a r i u o m e n ė j e , u ž minėtąjį p r a s i k a l t i m ą D a r i ų s m a r k i a i išbarė ir n u b a u d ė d a r 3 0 p a r ų d a b o k l ė s arešto. P o šio, n e m a l o n a u s į v y k i o 1925 m . lapkričio 3 d. D a r i u s p a r a š ė raportą Nr. 3 5 krašto a p s a u g o s ministeriui. 4-os Oro Eskadrilės K.l. Vyr. įeit. Darius 1925 m. lapkričio mėn. 3 d. Jo Ekscelencijai Krašto Apsaugos Ministeriui 35 Nr. A. Freda Raportas Aviacijai įsakymas 81 Nr. iŠ 1925 m. rugsėjo mėn. 2 d. mane kaipo karininką giliai užgavo, tuo reikalu parašiau raportą 26 Nr. 1925 m. rugsėjo mėn. 9 dieną, kuriame išdėsčiau savo reikalą. Mano raportą kartu ir apkaltinimus išvykime be leidimo Liepojun ir Rygon, Aviacijos Viršininkas perdavė Aviacijos Garbės Teismui, kuris išnagrinėjęs minėtą bylą nerado jokios kaltės. Aviacijai įsakymas 96 Nr. iš1925 m. spalių mėn. 7 dienos, nors ir atšaukė 81 Nr. įsakymo 1 § /sakinys apie atsilankymą be pakvietimo atšaukiamas/ bet pagrindinį kaltinimą, kurį teismas nesiėmė išspręsti Aviacijos Viršininkas patvirtino /įsak. 96 Nr./. Taip susidėjus aplinkybėms, aš moraliai negalėdamas palikti gerbiamų viršininių ir karminių tarpe su taip skaudžiu ir mane /kaipo karininką - amerikos lietuvį savanorį/ Žeminančiu kaltinimu /įsak. aviacijai 81 Nr., kreipiaus į Vyriausio štabo Viršininką raportu 3 5 Nr. iš 1925 m. spalių mėn. 9 d. kuriame išdėsčiau savo reikalą. Keletas dienų praslinkus I-os Oro Eskadrilės Vadas įsakė man nuvykti pas Kariuomenės Vadą. Kariuomenės Vadas mane karštai išbaręs nubaudė trisdešimčiai /30/ parų daboklės arešto /už minėtą prasikaltimą/. 1925 m. lapkričio mėn. 16 d. gavau raštą nuo I-os Oro Eskadrilės Adiutanto 93/s Nr. kuriame pranešama man, kad "Tamstos skundas Nr. 35 paliktas be pasekmių" bet nežiūrint į tai Kariuomenės Vado bausmė iki Šiai dienai nėra nuimta. Kariuomenės Vadas uždedamas man bausmę patvirtina įsakymą Aviacijai 81 Nr. Nerasdamas kito išeimo kreiptos į f. E. išrišimui šio man svarbaus dalyko, nes kitaip nerandu galimu nešti taip garbingas karininko pareigas, garbingų karininkų tarpe - Aviacijoj. , Priedas: Susirašinėjimų tuo reikalu nuorašai: 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Aviacijai įsakymas 81 Nr. Raportas 26 Nr. ĮK.I. Vyr. įeit. Dariaus/ Paaiškinimas Garbės Teismo Pirmininkui, 29 Nr. Aviacijai įsakymas 96 Nr. Vyriausio Štabo Viršininkui raportas 35 Nr. I-os Oro Eskadrilės Adiutanto raštas 93 Nr. Karo lakūnas

A v i a c i j o s v i r š i n i n k a s tuoj p a t p o šio D a r i a u s r a p o r t o p r i s i m i n ė , k a d p r i e š m e t u s D a r i u s v e d ė , bet raštu n e p a p r a š ė s u t i k i m o . T a č i a u D a r i u s apie tai b u v o p r a n e š ę s žodžiu. Ir n e tik p r a n e š ę s . 1925 m . r u g s ė j o 1 d i e n ą s a v o viršininką s u p a ž i n d i n o su ž m o n a . K a d a n g i apie tai D a r i u s n e p r a n e š ė raštu, g e n . J. K r a u c e v i č i u s įpareigojo I-os o r o eskadrilės v a d ą pareikalauti iš D a r i a u s p a s i a i š k i n i m o . D a r i ų e r z i n o b e p r a s m i š k a s a s m e n s laisvės v a r ž y m a s , k a d a net v e d y b o m s reikėjo aviacijos v i r š i n i n k o l e i d i m o . S a v o ž m o n a i Jaunutei p a s i s k u n d ė : "jeigu reiktų m a n e siųsti į frontą, tai n i e k a m n e r ū p ė t ų ar aš prašiausi r a š t i š k o l e i d i m o v e d y b o m s , o d a b a r tiesiog p o vieną gyslą t a m p o . " V i s d ė l t o , p a k l u s d a m a s d r a u s m e i , 1 9 2 5 m . l a p k r i č i o 6 d. j i s p a r a š ė I-os o r o eskadrilės v a d u i raportą.

10

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Nuorašas I-os Oro Eskadrilės K. I. vyr. Itn. Darius 1925 m. lapkričio mėn. 6 d. I-os Oro Eskadrilės

Vadui

Nr.41 AJreda Raportas Pildant Tamstos įsakymą išŠ. m. lapkričio mėn. 6 dienos pranešu, kad 1924 metais rugsėjį apsivedžiau su p-le škemaite Jaunute. Apsivedžiau leidimo iš Aviacijos Viršininko negavęs. Keliolika dienų praslinkus po vedybų apie tai žodžiu pranešiau Aviacijos Viršininkui. Karo lakūnas

Nuorašas Slaptai Lietuvos respublika K. A. M. I-os Oro Eskadrilės Adiutantas 1925 m. lapkričio m. 16 d. Nr.93...(neaišku) AukŠtoja Freda

Vyr. Itn.

Dariui.

Bylai Eskadrilės Vadui įsakius pranešu, kad Vyr. Št. raštu Nr. 6890/st. iš lapkričio m. 12 d. Tamstos skundas Nr. 33 paliktas be pasekmių. Adiutantas V. Itn. Januškevičius 1925 m . lapkričio 2 3 d. k a r i u o m e n ė s v a d a s į s a k y m e N r . 8 9 v ė l n u b a u d ė D a r i ų trisdešimčiai p a r ų d a b o k l ė s a r e š t o d ė l v e d y b ų b e l e i d i m o . V a d a s p a s i e l g ė neteisėtai, n e s p o v e d y b ų b u v o p r a ė j ę d a u g i a u kaip 14 m ė n e s i ų . O p a g a l 1920 m . išleistą d r a u s m ė s statutą, d r a u s m ė s b ū d u t e g a l i m a bausti, j e i n u o nusižengimo dienos praėjo ne daugiau kaip 3 mėnesiai. V i s a tai D a r i u s išdėstė 1925 m . g r u o d ž i o 7 d. p a r a š y t a m e raporte. Slaptai 4-os Oro eskadrilės K. L vyr. įeit. Darius 1925 m. gruodžio mėn. 7 d. 65 Nr. A. Freda

KRAŠTO

APSAUGOS

Jo Ekselencijai MINISTERIUI

Raportas 1924 metais rugsėjo mėnesyje, aš be Aviacijos Viršininko leidimo apsivedžiau. Giliai įskiepyta, karinė drausmė bėgyje keliolikos dienų nugalėjo asmeniškas manopažiūras į minėtą klausimą ir nusprendžiau tuojau pranešti savo viršininkams, ką ir padariau. Tų pat metų spalių mėnesyjeaš žodžiu pranešiau savo tiesioginiam Viršininkui, 3-os Eskadrilės Vadui, o jam leidus pranešiau /žodžiu/ ir Aviacijos Viršininkui. Pranešęs apie Šį įvykį Aviacijos Viršininkui ir Šiuo reikalu su juo pasikalbėjus - skaičiau šį mano nusižengimą /be leidimo apsivedimaj likviduotu.

11

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) 1925 metais man padavus skundą apie mane liečianti Aviacijai įsakymą 81 Nr. Kariuomenės Vadas iškėlė ir Šią be leidimo vedybų bylą. Vėliau lapkričio mėn. 6 dieną I-os Oro Eskadrilės Vadas /žodžiu/ man įsakė parašyti raportą apie mano vedybas, ką aS ir padariau. 1925 metais lapkričio mėn. 23 d. K. A.M. įsakyme 89 Nr. 17 § Kariuomenės Vadas mane nubaudė trisdešimčiai Į30/ parų daboklės arešto, už apsivedimą be kariškos vyresnybės leidimo. Kadangi Aviacijos Viršininkas, po mano pranešimo jam apie mano vedybas /1924~X/ M šiol tos bylos nekėlė, per kurį laiką prabėgo jau apie 14 mėnesių, aš skaičiau Šią mano /vedybų/ bylą likviduotą. Karo įstatymų santraukoje /C. B. 1/ XXIII knyga II skyrius 8§ 7str. ir C. B. IXXII knyga TV skyrius 92 § 5 str. numatyta 6 mėnesiai, o mūsų 1920 metais išleistame drausmės statute tik3 mėnesiai, kurių bėgyje nuo nusižengimo dienos galima bausti drausmės būdu. Turėdamas virš išdėstytą galvoje, skaitau Šią bausmę man uždėtą neteisėtai. Todėl prašau J. E. išrištišį man didelės svarbos dalyką. Priedas: Raportas 41 Nr. nuorašas. Karo lakūnas L i e t u v o s K a r o aviacijoje D a r i u i p a d a r y t a s n u o b a u d a s a p i b e n d r i n a išlikę d o k u m e n t a i - D a r i a u s I ir II p a r o d y m a i . / Parodymas Darius Steponas karo lakūnas Vyr. įeit. 29 R. Katalikų ne s A. Fredoje, Kaune

4-ta Oro Eskadrilė

AŠ karo lakūnas vyresnysis leitenantas Darius Steponas, Amerikos Lietuvių Legiono savanoris, savo ranka rašau šį parodymą apie tai, kad aplinkybės į kurias aš tiesioginiai ar netiesioginiai neturėjau jokios įtakos ir kurios tik dėka mano naivaus - aklo pasitikėjimo žodžiais, atliekant nekuriuos mažesnės svarbos reikalus, liečiančius ar tai mano asmenį ar tai visuomenes darbus, netiesioginiai surištus su karo tarnyba, pastatė mane objektu į taip nemalonią padėtį. Bėgyje visų man primetamų apkaltinimų, mano naivus pasitikėjimas Viršininkų sakytais žodžiais, pagaliau privedė prie to, kad man paaiškėjo didžiausia mano klaida tik tame, kad aš per savo naivų pasitikėjimą, įklimpau taip nemalonion padėtin. Todeliai, Kariuomenės Vado pasikalbėjimo metu Aviacijoj /K. V. kalba Aviacijoj/, aš nieko nenorėdamas įžeisti, bet tik konstatuodamas faktą, koks aš buvau neprityręs ir neatsargus, kad taip šventai pasitikėjau visu tuo, kas buvo man pasakyta žodžiu ir apgailestaudamas savo padėtį, kaltinau tik save ir neturėdamas nė mažiausio noro įleisti savo Viršininkų, pareiSkiau: "Aš esu kaltas tiktai tame, kad iki šiol perdaug pasitikėjau savo Viršininkais ir dėl to labai gailiuos". Manau, kad dauguma Aviacijos karininkų, girdėjusių minėtą pasikalbėjimą, kitaip negalėjo suprasti mano pasakytų žodžių. Bet jei tas būtų formaliai suprastas, kaipo įžeidimas tai aš turiu konstatuoti visas aplinkybes kurių vaisiumi yra Šis nemalonus insidentas: 1.1925 metais maždaug birželio mėnesio pradžioje netiesioginiai sužinojau (kai kurie karininkai pradėjo mane sveikinti sakydami, kad aš vykstąs užsienin mokytis), kad Vyriausias Štabas numato mane siųsti Anglijon į aukštąją Aviacijos Mokyklą. Kiek vėliau 3-čios Oro Eskadrilės Vadas įsakė vykti Vyriausio Štabo Viršininko žinion. Nuvykus štaban buvau pasiųstas Pulkininko Zubrio kabinetan, kur p. Pulkininkas man išdėstė visą reikalą ir baigdamas pasikalbėjimą įsakė man apie visą tą pranešti Aviacijos Viršininkui. Sekančią dienąprie pirmos vrogosrūš pranešiau Aviacijos Viršininkui/Žodžiu/. Aviacijos Viršininkas atsakė: "Sveikinu Tamstą su galimybe vykti užsienin mokytis, bet būdas, kuriuo esate skiriamas, yra užgaunantis. Vyresnysis leitenantas Darius. Tamsta žinote kokiu būdu šie dalykai privalo būti atlikti. Aplenkiant Viršininkus. - Tai man nemalonus dalykas ir aš esu griežtai nusistatęs kovoti prieš tokį būdą. Man nemalonu. Ir tamstai bus nemalonu. Bet aš esu priverstas kovoti prieš tokį būdą..." 2. Aviacijai įsakymas Nr. 44 iš1925 metų birželio mėn 16 dieną buvo paskelbtas man papeikimas /Pirmas papeikimas mano keturių metų tarnyboj karininku Aviacijoj/. Šį papeikimą, kai kurie karininkai /Vyr. įeit. Mačiuika, o kitų neatsimenu/, konstatavo kaip rekomendaciją - atestaciją taikomą man, sąryšyje su numatomu manęs paskyrimu mokytis užsienyje, šiame atsitikime prasikaltau tiktame, kad Karo Mokyklos instruktoriaus Kapitono Austo prašymą telefonu perdaviau visai komandai, kuriai sutikus žaisti, paskambinau Kapitonui

12

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Austui ir pranešiau jam, kad Aviacija sutinka rungtis/. Pats išvykau miestan asmeniniais reikalais. Komanda susirinko ir drauge su kai kuriais Eskadrilių Vadais nuvyko rungtis Karo Mokyklon. 3. Įsakymas Aviacijai 81 Nr.l§iŠ 1925 metų rugsėjo mėn. 2 dienos mane labai užgavo. /Vyr. Itn. Dariaus raportas 26 Nr./ Minėto įsakymo turinys patvirtina man kai kurių karininkų pažiūras Šiuo klausymu, kaip minėta 2§šio parodymo. 4. Aviacijos Viršininko atidavimas mano raporto Nr. 26 kartu su kaltinamuoju aktu Aviacijos Garbės Teismui, kuris išnagrinėjęs bylą nerado manęs kaltu, labai mane užgavo ir prislėgė moraliai. /Aviacijos Garbės Teismo byla/. 5. Įsakymas Aviacijai 96 Nr. dalinai atšaukdamas 81 Nr. įsakymo man inkriminuijamus nusikaltimus, savaime įtikino mane, kad Aviacijos Viršininkas, jausdamas mane esant nekaltu, vistik atsisakė nukrypti nuo užbriežtos veikimo linijos /!§ Šio parodymo - A.V. žodžiai /ir nubaudė mane penkioms paroms daboklės arešto, palikdamas svarbiausią kaltinimą /Pirmą kartą gyvenime buvau taip labai moraliai pažemintas/. Aviacijai įsakymai 44 ir 81 Nr. Nr. išlaiko tą pačią bendrą linijoj. 6. Kariuomenės Vado bausmė30 parų daboklės arešto, jam neskaičius mano skundo/35 Nr./ir nedavus man Žodžio, mane taip labai sujaudino, kad tik nepamečiau lygsvaros. Jei viskas taip buvo kaip man atrodė tai, apie uždėjimą bausmės ir apie tai, kad Kariuomenės Vadas neskaitęs 35 Nr. skundo nubaudė mane 30 parų daboklės paliudys Generolas įeit. Ladyga. Avie tai, kad Kariuomenės Vadas neskaitęs skundo 35 Nr. turėjo pasikalbėjimą su manim, paliudys Vyriausio Štabo Viršininko Adiutantas vyr. Itn. Steponaitis, vyr. įeit. Žilys ir K.V. Stebulis/. Apie bausmę tą pačią dieną pranešiau I-os Oro Eskadrilės Vadui./ 7. Krašto Apsaugos Ministerio įsakyme 89 Nr.l7§ Kariuomenės Vadas nubaudė mane 30 parų daboklės už tai, kad aš apsivedžiau be karinės vyriausybės leidimo, šis pasielgimas man buvo nesuprantamas ir todėl padaviau skundą /Nr. 65./ J. E. Krašto Apsaugos Ministeriui. 8. Kariuomenės Vado pasikalbėjimas /Kariuomenės Vado Pasikalbėjimas Aviacijoje, 9-XII-1925/ su Aviacijos Karininkais, buvau žiauriai kaltinamas įvairiuose dalykuose ir būdamas labai sujaudintas, tur būt, neišreiškiau savo minties pakankamai aiškiai ir to daliai Viršininkai, tur būt, nesuprato mano minties. II Parodymas Darius Steponas karo lakūnas Vyr. įeit. 29 R. Katalikas ne

4-ta Oro Eskadrilė

s

Aš karo lakūnas vyresnysis

A.Fredoje, leitenantas Darius

Kaune

Steponas;

Amerikos Lietuvių Legiono savanoris, savo ranka rašau šį parodymą apie tai, kad aplinkybės į kurias aš tiesioginiai ar netiesioginiai neturėjau jokios įtakos ir kurios tik dėka mano naivaus-aklo pasitikėjimo žodžiais, atliekant nekurtus mažesnės svarbos reikalus, liečiančius ar tai mano asmenį ar tai visuomenės darbus, netiesiogiai surištus su karo tarnyba, pastatė mane objektu į taip nemalonią padėtį. Bėgyje visų man primetamų apkaltinimų, mano naivus pasitikėjimas Viršininkų sakytais žodžiais,pagaliau privedėprie to, kad man paaiškėjo didžiausia mano klaida tik tame, kad aš per savo naivų pasitikėjimą, įklimpau taip nemalonion padėtin. To deliai, Kariuomenės Vado pasikalbėjimo metu Aviacijoj, aš nieko nenorėdamas įžeisti, bet tik konstatuodamas faktą, koks aš buvau neprityręs ir neatsargus, kad taip šventai pasitikėjau visu tuo, kas buvo man pasakyta žodžiu ir apgailestaudamas savo padėtį, kaltinau tik save ir neturėdamas nė mažiausio noro įžeisti savo Viršininkų, pareiškiau:" Aš esu kaltas tiktai tame, kad iki Šiol perdaug pasitikėjau savo Viršininkais ir dėl to labai gailiuos. Manau, kad dauguma Aviacijos karininkų, girdėjusių minėtą pasikalbėjimą, kitaip negalėjo suprasti mano pasakytų Žodžių /kaip tik savęs kaltinimą/. Bet jei tas vūtų formaliai suprastas, kaipo įžeidimas, tai aš turiu konstatuoti visas aplinkybes kurių vaisiumi yra šis nemalonus incidentas: 1.1925 metais rugpiūčio mėn. 28 dieną Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos futbolininkų komanda vyko rungtis Liepojun su Latvių komanda. Man kaipo LS.L.S. pirmininkui rūpėjo, kad lietuviai tinkamai pasirodytų užsienyje, iras nusprendžiau vykti. Išvykimo reikalu kreipiaus į L.e.p. I-os Oro Eskadrilės Vadą, prašydamas jo leidimo vykti Liepojun į futbolo rungtynes. Eskadrilės vadas atsakė - "aš nieko prieš neturiu, bet su komanda, tai pasirūpink perduoti kam nors!" AŠ atsakiau "gerai!" ir tuojau išėjęs iŠ Eskadrilės sutikau Vyr. įeit. Gavelį į kurį kreipiaus, kad jis dviem dienom būtent, šeštadieny ir sekmadieny priimtų komandą, nes

13

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) aš išvykstu Liepojun į rungtynes dėl to; kad nenoriu Gumbinės įvykio pasikartojimo. Vyr. įeit. Gavelis man atsakė - "Maniau važiuoti Marianpolėn, bet lyja tai nevažiuosiu! gerai, perduok viską!" Ašperdavęs komandą tą pačią vakarą išvykau Liepojun, Rugpiučio mėn. 31 dieną, iŠ ryto, man sugrįžus ir pranešus Vadui apie mano, netikėtą susitikimą su Latvių Gidro Aviacijos Viršininku ir apie fotografijas, kurias jis man davė ir prašė perduoti Aviacijos Viršininkui. I-os Oro Eskadrilės Vadas v. I. Pranckevičius kiek nepatenkintas pasakė -"AŠ pats perduosiu fotografijas Aviacijos Viršininkui!" tuome ir baigėsi pasikalbėjimas. Rugsėjo mėn. 2 dieną man sugrįžus iš dežuravimo aerodrome, buvęs Aviacijos dežuras vyr. įeit. Gavelis pranešė apie įsakymą Aviacijai 81 Nr. Kurį tuojau nuvykęs Aviacijos Štaban perskaičiau ir laikiau užgaunančiu, tuo reikalu kreipiaus sekančią dieną į Eskadrilės vadą //. Pranck.../, prašydamas jo leidimo kreiptis į Aviacijos Viršininką. Gavę leidimą nuvykau Aviacijos Viršininko kabinetan ir tenai Aviacijos Viršininkui viską smulkiai išdėsčiau. Keletas dienų praslinkus parašiau tuo reikalu raportą 26*Nr., kuriame išdėsčiau visą įvykį. - Netikslus informavimas Aviacijos Viršininko davė jam pamato manyti, kad aš toks kaip apibudintas įsakyme Aviacijai 81 Nr. tuo labiau, kad aš neatsikalbinėjau nežinojimu taisyklių išvykimui užsienin. 2. Aviacijos Viršininko atidavimas mano raporto Nr. 26 kartu su kaltinamuoju aktu Aviacijos Garbės Teismui, kuris išnagrinėjęs bylą nerado manęs kaltu, labai mane užgavo ir prislėgė moraliai /Aviacijos Garbės Teismo byla/. 3.1925 metais gruodžio mėn. 9 dieną Kariuomenės Vado pasikalbėjimo metu Aviacijoje, Kariuomenės Vadas paklausė: -"Kodėl Tamsta neklausydamas savo Eskadrilės Vado /vyr. let. KrauceviČiaus/ padavei skundą Štabo Viršininkui, o ne man?" Aš atsakiau -"Paklausiau Eskadrilės Vado, kam adresuoti skundą ir Eskadrilės Vadas pasakė, kad Vyriausio štabo Viršininkui, o kiek vėliau pranešė, kad Kariuomenės Vadui K. V. nutraukė kalbą. IŠtikrųjų būta: Atspausdinęs skundą nuėjau pas Eskadrilės Vadą ir paklausiau kam adresuoti skundą, nes pats tikrai nežinojau. Vadas atsakė, kad Vyriausio štabo Viršininkui. Tuomet aš nuėjau prie mašinėlės ir užadresavęs įdėjau skundą su visais priedais į voką, kurį užlipdęs padaviau Eskadrilės Vadui; skundo nuorašą padaviau jam atskirai. Vadas išėjo Aviacijos štaban ir po kiek laiko sugrįžęs pranešė, kad man reikia jam duoti originalą, prašant jo tarpininkavimo ir be to, kad rašyti ne "skundas", o "raportas". Tada aš užvardinau šį skundą raportu Vyriausio štabo Viršininkui ir pridėjau lydimą raportą, kuriame prašiau Eskadrilės Vado duoti čia pridedamai bylai tuolimesnią eigą. Kaip antrą kartą /sekančią dienoj padaviau skundą Eskadrilės Vadui, jis man pranešė, kad reikia adresuoti skundą Kariuomenės Vadui, be to pažymėjo, kad reikia kokio tai tarpininkavimo Eskadrilės Vado. Atmetus mano skundą antrą kartą, aš nebežinojau ko iŠ manęs reikalaujama ir aiškumo deltai paklausiau telefonu Vyriausio Štabo Viršininko Adiutanto, kam skundas adresuoti. Jis atsakė, kad štabe tas klausymas esąs neaiškus ir, kad skundą galima paduoti arba Vyriausio Štabo Viršininkui arba Kariuomenės Vadui. Tuomet aš persitikrinęs Vyriausiame Štabe ir statutais, skundą nustatyta tvarka padaviau tiesiai Vyriausio štabo Viršininkui, o raportą su skundo nuorašu I-os Oro Eskadrilės Vadui. Kariuomenės Vadas. Ar tamsta pranešei vyr. leit-ui Dariui kam adresuoti skundą? I-os E. Vadas. "Taip, buvau pasakęs, kad Vyriausio štabo Viršininkui, bet už pusės valandos pranešiau, kad Kariuomenės Vadui". Šis netikslus informavimas K. V. mane ne tik apkaltino visų karininkų akyvaizdoje, bet ir giliai mane užgavo. Tarp kitko Kariuomenės Vadas paklausė. "Kodėl Tamsta neprašei vedyboms leidimo? Kodėl neparašei raporto, nes reikalinga įtraukti į tarnybos lapą, o kitaip gi vaikai nesiskaitys teisėti". AŠ atsakiau. "AŠ prasikaltau prieš įsakymą ir keliolika dienų vėliau pranešiau žodžiu Aviacijos VirŠininkui...K. V. nutraukė norėdamas įžeisti, pasakiau: "AŠ esu kaltas tiktai tame, kad iki Šiol perdaug pasitikėjau savo Viršininkais ir dėl to labai gailiuos". Kariuomenės Vadas. Matote! Tamsta įžeidiiate Viršininkus, geriau daugiau nekalbėk, nes ašgaliu pamesti lygiasvorį"! Kariuomenės Vadas išeina, jį lydi Aviacijos Viršininkas. Iššaukiami Eskadrilių Vadai - Vyr. įeit. Kraucevičius ir vyr. įeit. Stašaitis. Aviacijos Viršininkas. Ponai karininkai,... nežiūrint kur aš būsiu, bet to tai niekad nedovanosiu. (Viršininkas išeina su juo kartu ir karininkai).' * PieStuku rašytas Dariaus raportas Nr.35 Krašto apsaugos ministeriui, saugomas N. Dariutės-MaStarienes asmeniniame archyve. Kitų raportų originalai yra doc. S. Lukėno žinioje.

14

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)

3. DARIAUS SPORTINĖ VEIKLA 3 . 1 . L A I Š K A I A P I E S P O R T I N I Ų O R G A N I Z A C I J Ų K Ū R I M Ą , S T A D I O N O S T A T Y B Ą IR K T . , STADIONO PLANAS.1923 - 1 9 2 4 m. 1920 m e t a i s sugrįžęs į n e p r i k l a u s o m ą Lietuvą, D a r i u s įsitikino, k a d sportas č i a n e p o p u l i a r u s . V e i k ė k e l i o s vokiečių, žydų, l e n k ų sporto d r a u g i j o s , o m a ž a s lietuvių sportininkų būrelis b u v o susitelkęs " L i e t u v o s S p o r t o Sąjungoje". Ši įsteigta 1 9 1 9 m . pradžioje ir 1920 m . r u g p j ū č i o m ė n e s į p a v a d i n t a " L i e t u v o s F i z i n i o L a v i n i m o s i Sąjunga" ( L F L S ) . 1922 m . S t e p o n a s D a r i u s b u v o išrinktas L F L S p i r m i n i n k u ir trejus m e t u s sąjungai v a d o v a v o . D a r i u s p r o p a g a v o d a u g e l į s p o r t o šakų: boksą, beisbolą, krepšinį, futbolą, l e d o ritulį, lengvąją atletiką. B u v o v i e n a s " S p o r t o " ž u r n a l o ( 1 9 2 3 11 2 5 ) steigėjų ir a k t y v u s b e n d r a d a r b i s . 1924 r a p a r a š ė ir išleido k n y g e l ę " B e i s b o l o ž a i d i m a s " , o 1926 m . " B a s k e t b o l o ž a i d i m a s " (krepšiasvydis) ir L i e t u v o s S p o r t o L y g o s Oficialės B a s k e t b o l o taisyklės 1 9 2 6 - 1 9 2 7 m e t a m s " . D a r i u s b u v o p i r m o j o L i e t u v o s s t a d i o n o įkūrėjas. S t a d i o n ą projektuoti j a m p a d ė j o Kęstutis B u l o t a . S t a d i o n o planą n u b r a i ž ė p a t s D a r i u s . D a r i u s gerai s u p r a t o stadiono r e i k š m ę L i e t u v o s sporto v y s t y m u i . Įdėjęs d a u g energijos ir n e g a i l ė d a m a s j ė g ų L F L S p i r m i n i n k a s D a r i u s keletą m e t ų k o v o j o su K a u n o m i e s t o savivaldybe. Reikėjo k u o pigiau i š n u o m o t i ž e m ė s sklypą ir įsigyti reikalingas m e d ž i a g a s stadionui pastatyti. D a r i a u s v a r g u s ir k i t u s r ū p e s č i u s , populiarinant sportą Lietuvoje, gerai atspindi išlikę p e n k i D a r i a u s laiškai, rašyti d r a u g u i K ę s t u č i u i Bulotai į Berlyną. B u l o t a studijavo inžineriją B e r l y n o aukštojoje g e l e ž i n k e l i n i n k ų m o k y k l o j e . K ę s t u č i o tėvas, veterinarijos gydytojas, g e n e r o l a s J o n a s B u l o t a b u v o b a i g ę s P e t e r b u r g o k a r o m e d i c i n o s akademiją ir d a u g e l į m e t ų d i r b o T a l i n e , t u o m e t i n i a m e R e v e l y j e - sportinių tradicijų m i e s t e . T e n Kęstutis ir ž e n g ė p i r m u o s i u s sporto žingsnius. Į K a u n ą j i s a t v y k o tais p a č i a i s , k a i p ir D a r i u s , 1920-aisiais m e t a i s . A k t y v i a i įsijungęs į n e g a u s ų lietuvių sportininkų būrį, K. B u l o t a s u s i p a ž i n o ir s u s i d r a u g a v o su D a r i u m i . D r a u g i š k i santykiai D a r i ų rišo ir su kitais lietuviais J o n o ir A l i s o s B u l o t ų v a i k a i s : M i l d a , A l d o n a , Vytautu ir Jurgiu. A l d o n a b u v o v i e n a pirmųjų L i e t u v o s lengvaatlečių ir krepšininkių. D a r i u s , r ū p i n d a m a s i s s k l y p u stadionui n e kartą r ė m ė s i autoritetinga, besikuriančios L i e t u v o s patrioto, g e n e r o l o J. B u l o t o s p a g a l b a . S. Darius laisvės Alėja 9 Kaunas Lietuva M r . JC. Bulota Berlin Schluter Str. NIIIVtr.beiHeinze Kaunas Gegužės

Lietuva 4,1923

Drauge! šiannak sumaniau pabriezti Tamstai keletą žodžių apie mūsų darbus ir vargus sporte. Užvakar gavau nuo Pono VileiSiaus pakvietimą atvykti ant aikštės ir vietoje išrišti atletikos aikštes klausymą. Mum su Zamkumi nuvykus į aikštį atvyko ir Vileišis su visu štabu; matininkais inžineriais ir vaikais koteliam nešioti. Tai prasidėjo derybos. Ponas Vileišis kaip ir visuomet labai žmoniškai kalbėjo ir mūsų visi žmoniški reikalavimai liko pilnai patenkinti. Turiu pabriezti, kad ant kiek inzineriai mum tariantis prieš tai miesto valdyboje buvo arogantiški tai ant tiekšitamipasitarime buvo mandagus ir draugiški. Ponas Vileišis keletą kartų pabriežė, kad mes su jais nebekovotumem bet draugišku budu išrištumem visus klausymus. AŠ nuo savęs pabriežiau, kad

15

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) tai jų buvo iškeltas visas nesusipratimas mūsų gigivybes klausimas. Žinoma visos mūsų kalbos neatkartosiu nes neatsimenu antra gi gal būtu ir neįdomu, todėl ir eisiu prie galutinių išvadų. 1. Senosios aikštes kaip ji pirmiau buvo nebuvo galemybes išgauti. 2. Dabartines aikštes vienas galas eis paraleliai alėjos kitas gi sieks grabį bėgimo takas daeis iki alėjos ir grobės krantų. 3 . Beisbolo aikštį prisieis truputį pasukti į šiaurę. Įrengti bėgimų takų bus šiektieksunkumų. Del įrengimų visų aikščių miesto valdyba nukirs vieną apdžiūvusį medį kursai randasi į rytus nuo senosios aikštis Mickevičiaus slėnio link tai yra tarp dabartines beisbolo aikštes ir futbolo. 4. Įrengimui aikštes Vileišis pasiūlė iš miesto valdybos reikalauti 3000 litų aptvierimui ir įrengimui aikštes. 5. Duoda teisį laikytiaikštį vienus metus su sąlyga, kad iki to laiko miestas privalo įrengti kitą bet neįrengus kitą mes pasiliekam ant tos pačios iki jie neįrengs kitos. Taipogi prisiunčiu laikrašių iškarpas. Neužmiršk pajieškoti motociklą stengkias gauti seną ir ant kiek galint pigesnį. Su geriausiais linkėjimais. „ ... Kaunas Lietuva Gruodžio 7,1923

Ltn. Darius*

Gerbiamasai: Laukiau tos dienos kada galiečiau pranešti tau, kad sutartis su miesto valdyba pasirašyta bet ilgai laukiau ir nesulaukiau. Naujienų gi prisirinko Šimtais todėl nebegalėjau išlaikyti tau neparašis nors dalelį tų žinių. Mielas drauge vakarėlis apie kurį Tamsta be abejo seniai žinai pasisekė gerai nes pajamų tai yra gryno pelno visgi susirinko arti septynių šimtų (700) litų. Dabar apie aikštį Tamsta be abejo atsimeni, kad mūsų aikštės ribos nevisai teisingai buvo apvestos todėl prisiėjo braižyti visai naujas planas. M nubraižiau minėtą planą ir kuo greičiausiai pateikiau miesto valdybai nuo Inžinerio Jokymo putes jokių kliūčių nebuvo ir pricipijaliai turtų skyrius su mumis susitarė išnuomoti minėtą plotą apimantį 50,000 k. m. dvidešimtis penkem metam. Nuoma gi 2 centu už kvadratinį metrą kas sudarė tūkstantį (1000) litų į metus pirmus trejus metus nuoma nemokama tai tokia buvo mūsų pažanga. Atlikus viską minėtas sumanymas buvo pavestas (perduotas) miesto valdybai kurioje žydai su lenkais pasipriešino ir tokiu būdu klausymas neva tai todėl, kad mes visų organizacijų neatstovaujami, buvoperduotas Kauno miesto Tarybai. Dabar drauguži neesu nusigandis bet ir neužtikrintas. Visgi su tėvelio pagalba ir nuolatiniu mano lankytuos miesto valdybon privers juos nusileisti. Dar turiu pridurti, kad vakar buvau nuvykęs pasikalbieti su burmistru ir jisai man pasakė, kad aš parašyčiau faktus nuruodant, kad mes visą laiką bendrai naudojimes ir jokių nesusipratimų nebuvo. AŠ savo pareiškime nuruodžiau visus lygos žaidymus kuriosižydai, lenkai, vokiečiai irkitidalyva tas beabejo miesto tarybaipatiks. Minėtą pareiškimą daviau generolui peržiūrėti. Dabar turiu pabriežti, kad pas mūsų sporto gyvavimas nors susirinkimosi žymiai pakilo. Buvo "futbolo kongresas" sušauktas Garbačausko, kuriami dalyvavo visos Klaipėdos Organizacijos. Kongresi atstovavomi Sąjungą mudu su Žilevičių ir sudarėm rimtą opoziciją" Valdemaras su Smetona". IŠ svarbesnių nutarimų buvo štai kas, įsteigti "Lietuvos Futbolo Lygą", padarant pataisą Tarptautine Futbolo lygoje. Žinoma įsteigus (tai yra nutarus steigti) iškilo įvairus reikalai. Statutas ir kiti paruošiamejai darbai Futbolo Komiteto jau buvo atlikti. AŠ buvau perstatytas į Laikinąją valdybą bet kadangi aš buvau Opozicijoj ir nebuvau Sąjungos įgaliotas steigti Futbolo lygą bet tiktai tartis sulig dienotvarkia, todėl aš stengiaus kuo gražiausiai atsisakyti nuo man suteikiamos garbės. Savaite praslinkus (Gruodžio 3 d.) įvyko Lygos nepaprastas suvažiavimas kuriame dalyvavo L.F.L.S., K.S.K., "Makabi", Kovas, Federacija, Liet. Dviratininkų Sąjunga, Moterų ratelis. Susirinkime daugiausia atstovų turėjo Federacija 24 balsus, LJ.L.S. 8 balsus kitos visos 17 balsų reiškia mum susitarus su Federacija veikti išstatant Kandidatus dviratininku Sąjunga, Ratelis irgi prisidėjo susidarė toks blokas, kad Garbačauskui net baisu pasidarė, todėl išgelbėjimui savęs jisai suagytavo Makabi, K.S.K. ir Kovą išeiti iš susivažiavimo. Pertraukai užsibaigus pirmininkui buvo pateikta sekančio turinio Rezoliucija (maždaug) "Kauno Sporto

* LaiSkas saugomas Kauno žemės ūkio akademijos docento S. Lukėno archyvuose. Toliau spausdintus Dariaus laiškus Kęstučiui Bulotai išsaugojo sesuo Milda Bulotaitė (mirė 1989 0114). E. Knyzienei tarpininkaujant šie laiškai buvo padovanoti N. DariOtei-Maštarienei, ir dabar saugomi jos archyvuose.

16

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Klubas, Žydų sporto ir gimnastikos organizacija "Makabi" ir Kovas atsižvelgdamos į tai, kad Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjunga stipriausia ir žymiausia sporto organizacija susideda su myfine gyvojanti tiktai ant popieriaus organizacija negali dalyvauti susirinkime, pasirašė Organizacijų atstovai". Matoti mano mielas tavariščia kad pas mūsų tiesiog sukilimai beabejo buvo labai įdomus epizodas kuomet Garbačauskas atsisakė pateikti knygas revizijos komisijai. Sekantis Futbolo Lygos ir Sporto Lygos suvažiavimai įvyksta vasario mėn. Regis tiek daug rašiau bet popieriaus visgi dar yra todėl pranešiu, kad šią žiemą jau čiužinėjau ant ledo. Apie tris savaitis atgal pasiunčiau Tau pirmą numerį Lietuvos Sporto ir atsakant į Šį laišką paminik ar gavai jeigu negavai tai pasiunsiu kitą. Dar priminsiu apie Koburą parabelui. Labų dienų visiem Kameradam, Su geriausiais linkėjimais Darius Laisvės alėja N r , 9

Mr. Keistut Bulota Charlottenburg 2 SchluterStrlI Berlin Deutschland IV

sausio

Kaunas 15,1924.

My dear Keistut: Vakar vakare gavau Tamstos laišką ir Atvirutę. Puse devinių (8:30val) buvo svarstomas mūsų aikštes klausymas miesto taryboje. Tarybos nariai taip smarkiai ir atkakliai gyne musū reikalus kad Burmistras Vileišis ar keturius kartus turėjo atsistoti ir kalbėti idant laimėjus savų pasiūlymų (12 prieš 13). Burmistro pasiūlymas 35.000 k. m. po 3J85 centus į metus užlkv.m.6 metams. Tarybos narių pasiūlymas 10 metų pirmus 3m.be mokesnio likusius po 2 centu plotas 50)000 k. m. Papunkčiais balsavo ir praėjo sekančiai Plotas 35J0O0 ko. mt, 6 metus, pirmus trejus metus be mokesnio, nuoma 2 centai ko. mt. metams. Leisti naudotis visuoms organizacijoms sulig susitarimo. Tai reiškė punktai numatyti miesto tarybos posiedi sulig kurių reikės padaryti sutartį. Taip Keistut gaila, kad jūsų tėvelis neatėjo gal Vileišis taip drąsiai nekalbėtų prieš mumis, bet vistiek klausimas išspręstas pakenčiamai. Dabar kas link visų dalykų kuriuos Tamsta prašei, kad atlikčiau tai va dabar 9 vai einu miestan ir viską atliksiu. Darbokis, mokykis ir jeigu galima pagamink mažą proektelį namučių ir didžiųjų vartų. Su geriausiais linkėjimais Ltn. Darius

Kaunas Vasario 1 d., 1924. Keistut! Dvi dieni atgal grįžau iš Klaipėdos ir radau Tamstos atvirutę ir laišką su namelio braižiniais esu labai dėkingas Keistuti už suteiktą pagelbą ir turiu pareikšti, kad ši metai tai darbo metai Sąjungai. Kaip klausiai apiekainą kubinio metro balkių tai aštikrai nesužinojau bet Teišerskas sake,kad apie 40 litų. Braižiniai ir patsai proektas man labai patiko ir dirbsime viską kas galima kad įvykdžius virš minėtą. Dabar šią tą apie Klaipėdos

17

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Sportą. Man nuvykus Klaipėdon tuojau įvyko Klaipėdos Organizacijų susivažiavimas priėmimui patiekto statuto Klaipėdos apygardai veikvisas posėdis ir buvo užimtas svarstymu statuto. Pavizdys statuto parašymui buvo imtas iŠ "Baltische rasen sporto". Bendrai imant viskas eina geryn daugiau draugiškumo daugiau nieko tokioypatingo tiktai gal patimldyba. Pirm. Budrys - Klaipėdos Krašto įgaliot. vice Pirm. AŠmans (bešališkas) sekretorius Lengvikas (L. F. L. S.) Iždininkas Kūnas (Karštas vok) Apygardon įeina visos šakos sporto L. S. L. bendrais pagrindais. Bet pačiami susirinkime nutarta įeiti į Sporto Lygą ir Futbolo lygą. Tariaus kas link Hokey rungtynių su "Sporto" ir susitarėm bendrais bruožais. Vakar 31 d. sausio gavau telegramą sudaryti rungtynes bet kadangi pas mus ruošiamos rungtynes (lenktynes) 500 met, 1500,3000ir5000 met. tai aš manau negalėsime nuvykti bet todėl sekantį jeigu geras oras nuvyksemi Klaipėdon. Dar viena žinute "M. T. V. Kavbekas Barstatis atvyksta Kaunan vasarai ir tokiu budu žais su L. F. L. S. nes aš su juomi kalbėjau, tai ir viskas neturiu laiko. Žurnalą Tamstai pasiuntė Redakcija Su geriausiais

P. S. Nupirk Koburą jeigu kainuoja 25-30-35 nes ji man labai reikalinga. Pinigus

Kaunas, vasario

linkėjimais Ltn. Darius

prisiunsiu.

Lietuva 19,1924. Keistuti

Nors keletas dienų kaip nuo Tamstos gavau laišką bet iki Šiai dienai negalėjau atsakyti priežastis pačiam beabejo bus aiškios. Pirmiausiai dėkoju Tamstai už nupirkimą kobuzos ir atsiprašau, kad dar nepasiunčiau pinigų. Pasiunsiu ko greičiausiai. Dabar kas link straipsnio. Kuomet aš Tamstos straipsnį gavau tai buvo laikas duoti medžiagą spaustuvėn ir man pakalbėjus su Šulginu jis man nedavė ramybės bet sakė jeigu aš tuojaus neduosiu tai vargiai patalpin ir tokiu budu aš tikiedamas, kad viskas bus gerai jam ir atidaviau straipsnį. Aš manau, kad Tamstai tuo reikalu reikėtų pasiunsti laišką aš pats irgi turiu vargo. Tamsta žinai, kad jocaitis labai įsivaizdin kad jisai labai gerai sportą pažinsta ir tokiu būdu nori kai tų tokio originalaus iŠ straipsnio sutverti. Kas link fotografijos tai prašyčiau, kad nieko nesakytume nes Sąjung d buvo svarbu, kad iŠ mūsų rinkimo kas nors pakliūtų. Dabar apie mūsų Sąjungą norėjomi važiuoti Klaipėdon žaisti Hojcey bet labai nepasisekė tris sekmadienius buvo mėginta bet vienok nepasisekė. Praeitą sekmadienį (17 d) žaidimui gavome telegramą penktadieni 15 d. vasario "atvykite 17 vasario su instrumentais hokey" bet Teišerskas su Žilevičių manydami, kad 16 vasario nejokiu būdu nebus galima išgauti ekskursantų bilietų man nepranešė aš gi būdamas užimtas negalėjau atvykti ir tokiu budu sužinojau apie dalyką tiktai 3 vai 16 d. vasario tai yra 3 valandas prieš išvažiuosiant. AŠ ir Strazdas kiekpagalvojębegomi įMetropolįpas susisiekimo minist. Norus Naruševičių bet jo neradį nieko nebegalėjomi padaryti ir tuomet davę žinią kad neatvykstami. Dabar mažai vilties sužaisti nes oras blogėja mūsų vyrai gi nesitreniruoja. Apie aikštį dalykai taip ir stovi sutartį privalomi pasirašyti šią savaitį paskutin is proektas patiektas ir regis priimtas nes Šiandien man paskambinus pranešė kad matininkas Salnikas perdavis planą Kazlauskui. Naujas dalykas tai apie medžiagą. Aš vedu derybas su miškų dipartamintu pagelbant p. Vanagui ir principialiaijau prižadieta 100 kelmų miško tiktai kas link mokesnio dar neaišku kaina tai800lit mes gi norime tuos pinigus sumokėti už dvejų metų (miškas panemunes rajone). Dabar mes sužinojomi maždaug kad bus galima šitą mišką pamainyti už medžiagą statymui namelio ir tribūnų jeigu galima. Daromi visokias kombinacijas. Rengiami vakarėlį kovo 1 d. Rašomi aukų laiškus visoms Kauno bendrovėms vienu žodžiu bruzdom. Buvo lenktynes ant ledo vasario 10 d. Žinias gausi Sporte. Paskui treniruotė aš aplenkiau šulginą ant 200 metrų Šulginas 27£0sekundų aš25,27, maždaug tai reiškė Šulginas nepersmarkiausias. Lenktynės Šulginas

18

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) nedalyvavo. Su geriausiais

linkėjimais Ltn. Darius

Sportas išeina 23 vasario Tamstos proektas labai man patiko ir visokiais budais stengsimės įvykdyti. 1 festmeteris balkiu , kainoja 120-130 lit. D a r i u s p a t s p a s a k o j o , k a d mintis atskristi iš A m e r i k o s į Lietuvą kilo d a r L i e t u v o j e p e r išleistuves 1927 m . g e g u ž ė s m ė n . , išvykstant į J A V . M a t a t s i s v e i k i n i m o k a l b o j e g e n e r o l a s J o n a s B u l o t a D a r i u i palinkėjo, p a b u v o j u s A m e r i k o j e , n e p a m i r š t i L i e t u v o s ir sugrįžti į T ė v y n ę . D a r i u s j a m atsakė: " P o n e g e n e r o l e , a š L i e t u v o n negrįšiu, aš p a r s k r i s i u lėktuvu tiesiai į Kauną". J. B u l o t ą D a r i u s laikė s k r y d ž i o Niujorkas - K a u n a s m i n d ė s tėvu ir, s ė k m i n g a i sugrįžęs į Lietuvą, m a n ė j a m tai priminti. T a i p j a u atsitiko, k a d S t e p o n a s D a r i u s , v a ž i u o d a m a s iš L i e t u v o s į J A V , 1927 m . g e g u ž ė s m ė n . antroje pusėje, t r u m p a m sustojo Paryžiuje. 1927 m . g e g u ž ė s 2 1 d i e n ą B u r ž e a e r o d r o m e v y k o p i r m o j o A t l a n t o n u g a l ė t o j o l a k ū n o Č. Lindb e r g h ' o (Ch. L i n d b e r g h ) i š k i l m i n g o s sutiktuvės. T a i d a r labiau sustiprino D a r i a u s t r o š k i m ą atskristi iš A m e r i k o s į Lietuvą. Šie norai atsispindi V y t a u t u i Bulotai r a š y t a m e laiške.* vadina mane Jack Sharkey. Sportu tuo tarpu neužsiiminėju, nes neturiu laiko. Dabar visai atsidaviau aviacijai irjei viskas sektųsi taip kaip aš esu linkės vaizduotis ateinanti vasarą atskristu Kaunan t. y. New York Kaunas be sustojimo - pasaulio rekordas. Viskas nuo pinigų priklauso, šie mano žodžiai tepalieka tik tavo galvoje Vytautai, nes kol kas realybe labai toli. Parašyk ir man keletas žinučių. Tiesa su Sharkey jokių kombinacijų negalėjau padaryti - bet ateityje viltis. Aprašyk finansinę padėtį L.F.L.S. ir apie naujus darbus jei tokių yra. Būk taip geras Vytautai perduok mano geriausius linkėjimus mamytei tėtukui ir sesutėms. O taip pat ir visiems lefelesiečiams. Viso. Steponas Darius I š t e k s t o m a t y t i , k a d D a r i u i t r ū k o lėšų. D ė l to j i s b a n d ė prikalbėti p e r Atlantą d r a u g e skristi tuo m e t u p o p u l i a r ų A m e r i k o s boksininką, lietuvį Šarkį Žukauską. N e p a v y k o . 1988 12 0 1 V y t a u t a s B u l o t a iš Č i k a g o s atsiuntė seseriai M i l d a i į K a u n ą laišką. J a m e su seserimi dalinasi p r i s i m i n i m a i s a p i e D a r i ų ir s a v o tėvą generolą J. Bulotą. Juozui Zamkui Pasienio policija Kybartai Lietuva Riga Latvija 12.111.1925 m. Juozai! išvažiuodamas iŠ Kauno parašiau tau atvirutį atsakant į laišką bet užmiršau įmesti į pašto dėž. Vakar Žaidėmi prieš IM.C.A. ir pralaimėjomi 1:0 išpendelio. Šiandien Žaisime prieš Kaiservaldą. Apie dalykus minėtus tavo laiške atsakysiu vėliau. Sveikinu žmoną ir misterį su Šventoms Velykoms. Su geriausiais linkėjimais S. D. * ISlikęs tik antrasis Sio laiSko puslapis. Jį M. Bulotaitė padovanojo doc. S. Lukėnui, kurio archyve laiškas saugomas.

19

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) 3239S. Halsted St Chicago, Illinois Lapkričio 22,1930. Brangus

Kolega,

Pagaliau pasisekė dar keletą dolerių surinkti už parduotus medalius. Todėl su šiuo ir prisiunčiu du šimtus (lt. 200) litų Lietuvos Saulių Sąjungai. Likusius medalius palikau žinioje Lietuvos Konsulato Chicagoje. Manau tai daug saugiau. O be to, jei kas atsitiktų su manim tai žinosite kur jie randasi. Linkėjimų visiems pažystamiems Sauliams gi nuoširdžiausiu Aldoneliai. Steponas (čekį sumoje lt. 200 gavau LSS Karininkas

Darius

Ruškinis)

3 . 2 . K N Y G E L Ė " B E I S B O L O Ž A I D I M A S " , 1924 M . D a r i u s , g y v e n d a m a s J A V ir m o k y d a m a s i s vidurinėje m o k y k l o j e , b e kitų ž a i d i m ų ž a i d ė beisbolą ir krepšinį. B u v o išrinktas k r e p š i n i o k o m a n d o s kapitonu. G e r a i žinojo m i n ė t ų ž a i d i m ų taisykles. 1920 m., sugrįžęs į Lietuvą, D a r i u s b u v o entuziastingas šių ž a i d i m ų p r o p a g u o t o j a s . Ž a i d ė p a t s ir m o k ė kitus. T e i s ė j a u d a v o r u n g t y n ė s e . I š p r a d ž i ų ž a i d i m o taisykles a i š k i n d a v o žodžiu. D a r i u s suprato, k a d taisykles svarbu žinoti n e tik žaidėjams, bet ir ž i ū r o v a m s . T a d a , a n o t D a r i a u s , šie ž a i d i m a i teiks daugiau pasigėrėjimo. 1924 m . D a r i u s p a r a š ė ir su brėžiniais išleido 6 4 p u s l a p i ų k n y g e l ę " B e i s b o l o ž a i d i m a s " , o 1926 m . 6 6 p u s l a p i ų J a u n u o t r a u k o m i s iliustruotą k n y g e l ę " B a s k e t b o l o ž a i d i m a s (krepšiasvydis) ir L i e t u v o s S p o r t o L y g o s oficialės B a s k e t b o l o taisyklės 1926-1927 m e t a m s " . Šios abi D a r i a u s p a r a š y t o s k n y g e l ė s Lietuvoje t a p o d i d e l e bibliografine r e t e n y b e . K a u n o Istorijos muziejuje y r a d o k u m e n t a s , iš k u r i o matyti, k a d 1954 m . k o v o 3 d. K a u n o m i e s t o G o r l i t o įgaliotinio a s m e n i š k u į s a k y m u komisija p a t i k r i n o m u z i e j a u s biblioteką ir i š ė m ė s u n a i k i n i m u i k n y g a s , k u r i o s "savo turiniu n e t i n k a v i e š a m n a u d o j i m u i " . T a r p šių k n y g ų p a t e k o ir D a r i a u s " B e i s b o l o ž a i d i m a s " , 1924 (Inv. Nr. 0 2 7 ) . A k t ą pasirašė (be m u z i e j a u s k o m i s i j o s narių) ir G o r l i t o a t s t o v a s G l i n ž e d a s Stasys.* T u r b ū t n e t i k o autorius ir k n y g e l ė s įžangoje j o mintis, k a d šis ž a i d i m a s , k a i p s p o r t o š a k a "būtų s u a r t i n i m o p r i e m o n ė L i e t u v o s j a u n i m o su A m e r i k o s lietuvių j a u n i m u " . D a r i a u s p a r a š y t o s b e i s b o l o ir k r e p š i n i o ž a i d i m o taisyklės gali būti į d o m i o s n e tik s p o r t i n i n k a m s ir ž m o n ė m s , tyrinėjantiems sporto istoriją, bet ir eiliniam skaitytojui, b e s i d o m i n č i a m sportu.

* Kauno ValsL Istorijos muziejaus mokslinis archyvas. Byla Nr. 486. įSimamų knygų aktų byla 1954-1960 m.

20

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) VYR. Š T A B O K A R O M O K S L O SK.

LEIDINYS

000000000000

Ltn. DARIUS.

Ž1IDIII1S

KAUNAS

>M

1924. ĮŽANGA

1922 metais, kuomet Lietuvoje sportas pradėjo plėtotis ir kai kurie žaidimai bei lengvoji atletika sudomino mūsų jaunimą, kilo mintis įvesti nors vieną žaidimą (beisbolą), kuris tarnautų ne tiktai savo geromis ypatybėmis, kaipo kūno, proto bei būdo lavinimosi priemonė, bet ir suartintų arba būtų suartinimo priemonė Lietuvos jaunimui su Amerikos Lietuvių jaunimu. Tas gi suartinimas, bendradarbiavimas, linksma kova ir nuotykiai žaliajame lauke primins Lietuvą, palaikys mūsų išeivijoje tėvynės ir Lietuvybės meilę. Klausimas buvo pribrendęs, todėl rado pritarėjų, kuriems pasisekė įvesti naujas rocjonalis žaidimas. Patsai veikalas, skirtas aukštiems tikslams, gali būti netobulas ir nepilnas, bet tikiuos, kad nors dabartinių mūsų sportininkų reikalavimus patenkins. Terminus stengiausi, kiek galėdamas, sulietuvinti.

BEISBOLO

ŽAIDIMAS

Beisbolas, tai Amerikos Jungtinių Valstybių tautinis žaidimas: baltieji, arba Europos kilmės amerikiečiai gavo jį iš savo dabartinių brolių indėnų, kurie, nors ir ne tokioje formoje, žaidė; bet tas jų senas netobulas žaidimas davė tiek medžiagos, kad ją sutvarkius ir pritaikius taisykles, pasidarė vienas populeringiausių

21

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) žaidimų Amerikoje. Ligi 1839 metų beisbolas, kaip toks, dar nebuvo žinomas, bet jaunimo tarpe buvo vartojamas įvairių žaidimų pavidalu. 1839 metais Coopertozvn New Yorko Valst. buvo apibrėžta pirma aikštė maždaug dabartinių aikščių formos principu. Tais metais beisbolas, gavęs Šiokias tokias taisykles Doubleday triūsu greit prigijo pas visą jaunimą. Karas išplatino žaidimą ir provincijoj, nes karo metu jaunimas, tarnaudamas kariuomenėj, išmokęs žaisti, demobilizacijai įvykus, grįžo į savo provincijos miestelius, drauge su savim parnešė ir patį beisbolo žaidimą. Greit nebuvo kampelio provincijoj, kur beisbolas nebūtų buvęs žinomas. Pažymėtinas dalykas, tai gausus žiūrėtojų skaičius rungtynių metu, kurs siekdavo iki 40.000 žmonių. Beisbolo pamėgimas ėjo tiek sparčiai, jog visuomenei palaikant, įsisteigė įvairūs profesionalų klubai. Kaip to vaisius 1876 metais buvo įsteigta profesionalų "Tautos Lyga", sujungusi įvairius profesionalų klubus. Pagrindinis lygos tikslas be abejo, buvo materialis; kad nenusilptų Žaidimas, profesionalų lyga sudarė tam tikras žaidimo taisykles, kuriomis su mažom kas keletas metų pataisom, dar ir dabar tebesinaudojama. Beisbolas, kaip^idimas,plačiaivisuomeneipadedant priegerų taisyklių ir teismo tiekištobulėjo, jog dabar yra pripažintas vienu esietingiausių žaidimų, reikalaujančių iš žaidėjų miklumo, greitumo, geros akies, paklusnių raumenų, sumanumo, greito mąstymo, pasiryžimo ir atkaklumo. Beisbolas Žaidžiamas labai plačiai Amerikoje, Kanadoje, Japonijoj, Anglijoj ir Prancūzijoj. Lietuvoje beisbolas nors jau keletas metų kaip žinomas ir žaidžiamas, bet oficialių rungtynių tarp klubų arba tarp sportinių organizacijų bei miestelių rinktinių komandų nėra buvę ligi 1922 metų. Susidarius kelioms beisbolo komandoms, Lietuvos Sporto Lyga leido Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungai suruošti beisbolo rungtynes Lietuvos Pirmenybėms 1922 metų. Į Pirmenybių rungtynes įsiregistravo LJ.L.S. ir Aviacijos beisbolo komandos. Kadangi daugiau komandų neįsiregistravo, tai buvo nustatyta penki susitikimai ir komanda, laimėjusi tris iš penkių, išeina Lietuvos beisbolo Pirmenybių apgalėtoja. Rungtynės Pirmenybėms, minėta tvarka einant, prasidėjo 1922 m. liepos 30 d. Kaune L.F.L.S. aikštėje. Rungtynes atidarė ir pirmą sviedinį išmetė gerbiamas Amerikos konsulas Lietuvai p. Edivards. Rungtynes teisė p. p. Romanas ir šliupas. 1922 metais Pirmenybes laimėjo L.F.L.S. trimis laimėjimais ir vienu pralaimėjimu. Bendrai imant, abi komandos buvo gan lygios, nes rezultatai rodo, kad žaidimo eiga buvo svyruojanti veik visose rungtynėse. Oficialių rungtynių pirmą sezoną įvyko ketverios. 1923 metais beisbolas gerokai susilpnėja organizacijos atžvilgiu, žaidėjų gi skaičius žymiai padaugėjo. Svarbiausia dezorganizacijos priežastis, buvo aikštės klausimas, kurs sutrukdė ne tiktai futbolą, bet ir beisbolą. Prie minėtų nepalankių aplinkybių prisidėjo ir pačių L.F.L.S. beisbolistų neuolumas, nes per visą sezoną tesurengė dvejetą,viešų rungtynių, šiais metais Aviacija parodė nepaprastos pažangos technikoje ir žaidimo taktikoje, ką rodo rungtynių rezultatai. Svarbiausias 1923 metų beisbolo sezono įvykis, tai ryšių sudarymas su užsienio beisbolistais, būtent, estais. 1923 m. įvyko pirmos tarptautinės beisbolo rungtynės Lietuvoje Tarp Estijos ir Lietuvos (Aviacijos) beisbolininkų. Rungtynių rezultatai buvo 11-7 Aviacijos naudai. Tuo būdu, pirmas draugingas tarptautines rungtynes laimėjo Lietuva. Bendrai 1923 metų sezone rungtynių buvo trejetas ir jas laimėjo Aviacija. r

f

Technika Beisbolas žaidžiamas dviejų komandų, kiekvienoje po devynius Žaidėjus. Žaidimo metu viena komanda sviedinį išmuša, kita gi išeina į lauką ir stengiasi sugauti arba sustabdyti išmuštą sviedinį. IšmuŠančios komandos žaidėjai iŠ eilės eina prie namų plokštelės ir stengiasi numušti sviedinį juo toliausiai laukan. Jiems sviedinį išmušimui paduoda (meta) priešingos komandos metėjas. NumuŠąs sviedinį mušėjas, pametęs lazdą, bėga iki pirmo pagrindo (punkto, taško), esant progai bėga ir iki antro, trečio ir net namo (prie namų plokšteles), jeigu galima. Pasiekus namų plokštelę arba kitaip - apibėgus tris pagrindus (punktus) ir atbėgus iki namų plokštelės, t. y. į tą vietą, iš kur jis mušė sviedinį ir pradėjo bėgti, įskaitomas vienas bėgimas. Žaidėjas gi, iŠ trijų teisingai paduotų sviedinių nenumušęs nė vieno, laikomas "autu" ir nebeturi teisės daugiau mušti; jo vieton eina iŠ eiles kitas žaidėjas mušti. Mušančiai komandai padarius tris "autus", ji turi pasikeisti su komanda, buvusia lauke. Tuomet lauke bųvusikomanda muša ir stengiasi padaryti juo didžiausią bėgimų skaičių. Komanda lauke taip pat stengiasi sugauti kiekvieną priešingos komandos numuštą sviedinį, jam nepasiekus žemės, nes sugavimas įskaitomas "autu" žaidėjui, kuris jį išmušė (žaidėjas nustoja teisės ligi

22

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) pamainos žaisti). Sviediniui riedant pažemiu, lauke esantieji žaidėjai stengiasi jį sustabdyti ir numesti į pirmą pagrindą. Jei sviedinys sustabdytas ir numestas pirman pagrindan esančiam ten savo žaidėjui, kurs sviedinį sugauna ir ranka, koja ar kita kūno dalimi priliečia pirmo pagrindo anksčiau, negu tai padarys išmušusis sviedinį, tuomet išmušusis sviedinį laikomas pasalintu (autu). Išmušus sviedinį į lauką ir kitos (priešingos) partijos žaidėjui sugavus jį ore, išmušusis laikomas pašalintu. Bėgėjai atsitraukusieji nuo pagrindų grįtta atgal. Žaidėjas, nesuskubęs atsistoti ant pagrindo pirmiau, negu į tą pagrindą bus paduotas sviedinys, laikomas "autu" (nežaidime). Žaidėjas, teisingai pasiekęs pirmą pagrindą, stengsis pasiekti ir antrąjį; tada žaidėjai, esanti lauke, stengsis numesti sviedinį į antrą pagrindą savo Žaidėjui anksčiau, negu atbėgs bėgėjas. Bėgėjas, nesuskubęs pasiekti pagrindo pirma svedinio, turi teisės grįžti atgal į pirmą pagrindą ir, suskubęs, turi teisės stovėti ant jo niekieno nekliudomas. Bet jam atsitraukus, žaidėjai turi teisės jį paliesti su sviediniu, kuriuo žaidžiama; taip paliestas bėgėjas laikomas autu. Po pirmo numušimo ir pasiekęs pirmą pagrindą, bėgėjas gali bėgti į antrąjį, kuomet jam patogiau, gi lauko žaidėjai visada turi teisės jį paliesti, kuomet jis ne ant pagrindo, ir kiekvienas toks palietimas laikomas autu. Bėgėjas gi, padaręs autą, pašalinamas nuo pagrindų ir neturi teisės bėgti pagrindu tol, kol jis savo eilėje vėl numuŠ sviedinį į lauką. Komandai padarius tris autus ir užėmus lauką, kitai gi taip pat padarius tris autus, ratas baigiasi. Pilnas ratas susideda iš vienos komandos mušimo, iki ji padarys tris autus ir, užėmus lauką, iki priešinga komanda padarys tris autus. Devynios tokios permainos arba vadinami beisbole ratai sudaro pabaigtas rungtynes. Komandos bendras visų ratų bėgimų skaičius sudaro jos taškų skaičių. Komanda, laimėjusi didesnį taškų skaičių devyniuose ratuose - laikoma laimėjusi rungtynes. Beisbolo žaidimo aikštė yra padalyta į dvi dalis, Aikšte. vadinamas aušti ir laukas (Pieš. Nr.l). Aikštės plotas o C. 2. turi tris pagrindus ir namo plokštelę (A, 1 pag., 2 pag., D. L. 3pag.); tatai kitaip vadinamas dar vidujinis laukas. Plotas tarp linijų C - lpagr., 1 pagr. - 2 pagr., 2 pagr. - 3 pagr., 3 pagr. - B vadinamas lauku. Vietos pažymėtos raidėmis, vadinamos: Raidė A namo (namų) plokštelė. 1 pagr. - pirmas pagrindas o 3 2 pagr. - antras pagrindas 3 pagr. - trečias pagrindas. Raidė M - metėjo plokštelė ir trakas. 1 pag. Kvadratai ties raide A (pieš. Nr. 1) vadinami mušimo aikštelėmis. Kvadratas iŠ kairės (4) žiūrint į lauką nuo namoplokštelės, skiriamas žaidėjui, kuris muša sviedinį iš dešinės rankos. Kvadratas iŠ dešines (5) gi-mušančiam iŠ kairės rankos. Linijų A-l pagr. ir A-3 pagr. tęsinys iki C ir B sudaro folų linijas; A-l pagr. - C ir A-3 pagr. - B. Taip pat apibrėžiama iš orinės pusės aikštės ir lauko. r

r

1 brėž. Metėjas

Kiekviena beisbolo komanda metėjų skiria žaidėją, kuris turi stiprią ranką, galinčią smarkiai ir tiksliai mėtyti. Dažnai paliekama keletas metėjų atsargoje, kad vienam nuvargus galėtų jį pakeisti kitas. Metėjo pareiga yra mesti sviedinį mušėjui taip, kad kol sviedinys pasieks gaudytoją, lėktų bent pro kurią namų plokšteles dalį ne žemiau mušėjo kelių ir ne aukščiau jo pečių; toks sviedinio padavimas mušimui laikomas pakankamu ir teisėjas įskaito jį smūgiu, nežiūrėdamas ar priešas mušo, ar ne. Trys tokie teisėti metimai, priešui nemušant ar mušant, bet nepataikant, laikomi tikrais smūgiais, trys gi smūgiai sudaro autą ir mušantis žaidėjas jau neturi teisės daugiau mušti, kol vėl ateis jo eilė.

23

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Metėjui gi metus sviedinį taip, kad jis neatatiks aukščiau pažymėtoms taisyklėms, metimai laikomi "sviediniais" ir keturi tokie "sviediniai" duoda teisės mušėjui eiti į pirmą pagrindą, lygiai jis būtų numušęs sviedinį, bet priešinga komanda neturi teisės jo paliesti, kol jis pasieks 1 pagrindą; pasiekęs pirmą pagrindą jisai nustoja tos neliečiamybės. Jei metėjas meta sviedinį netiksliai, bet mušėjas vis tiek jį muša, metimas laikomas geru ir mušėjui numušus, bus laikomas teisingai numuštas, bet nenumušus,- bus laikomas "smūgiu". Metėjui metus taip, kad sviedinys palies mušančio žaidėjo kūną, duoda užgautam Žaidėjui teisės laisvai pasiekti pirmą pagrindą. Laisvas ėjimas prie pirmo pagrindo nustoja neliečiamybės teisės, kuomet žaidimas iŠ naujo pradedamas ir mušėjas stoja mušimo aikštelėj Ganėtinu padavimas laikomas, kuomet paduotas (mestas) sviedinys lekia ne aukščiau mušėjo pečių, nes žemiau kelių ir aukščiau namo plokštelės AB. arba plote, apibrėžtame piešiny tamsia storo kvadrato pavidalo linija. Prie metėjo svarbiausios pareigos - metimo, dar prisideda ir patsai žaidimas. Žaidime metėjas stengiasi savo rajone sugauti visus numuštus sviedinius, kurie krinta jo rajonan arba žeme numuštus, kurie eina pro jo rajoną. Tais atvejais, kada sviedinys yra lengviau pagaunamas kitų žaidėjų, metėjas turi leisti jiems gaudyti, kuriam patogiau. Metėjas savo akylumu padeda gaudytojui ir pagrindų žaidėjams laikyti pagrindų bėgėjus prie pagrindų grasymais ar net ir metimais į pagrindus. Darydami bendras išvadas mes matom, jog metėjas turi mokėti gerai valdyti sviedinį, kad iš keturių metimų galėtų paduoti tris gerus, bet tuo pačiu turi stengtis mesti taip, kad priešingos pusės žaidėjas jo negalėtų numušti. Todėl kiekvienas metėjas stengiasi įžiūrėti silpnas mušančio puses. Sakysim, metėjas žino, jog mušan­ tis žaidėjas mėgsta mušti paduotą sviedinį pečių aukštumoj ir kiekvienas aukštas ir tinkamas metimas jo gali būti numuštas. Metėjas, be abejo, stengsis jam paduoti sviedinį kiek aukščiau kelių. Jeigu mušėjas nemuš, vis vien teisėjai įskaitys smūgiu, jeigu muš, tai gali nepataikyti. Metėjas, taip gavęs vieną smūgį, gali stengtis išgauti ir kitą, bet tai nepatariama paduoti du vienodus sviedinius, nes mušėjas stengsis prisitaikyti prie žemų. Kitas geriausia mesti aukštas, bet netikusis. Mušėjas, pastebėjęs aukštą sviedinį, nudžiugs ir negalvodamas stengsis smarkiai sviediniui suduoti. Pasekmė bus ta, kad jis visai sviedinio nepasieks. Mušėjas, turėdamas du smūgius, pradės nerimauti. Metėjas iŠ kitos pusės tiek laimėjęs, neturi manyti, kad tai viskas, nes tiktai vieno smūgio tereikia sviediniui numušti ir per savo neatsargumą gali pralaimėti viską, kas laimėta, ir daugiau. Todėl metėjas, turėdamas dar keturius mėginimus, turi jais visais pasinaudoti, būtent, vieną kitą ir blogai mesti. O ypač aukštesnius šituo atveju, nes daug ar per įsikarščiavimą ar per didelį susidomėjimą gali pražiopsoti arba mušti visai netinkamą ir tuo būdu padaryti trečią smūgį ir autą. Autai, padaryti priešui metėjo pastangomis metimo būdu, laikomi metėjo nuopelnu. Tokių autų skaičius aiškiausiai rodo metėjo geras ar blogas ypatybes. Gerai išlavinti metėjai moka mesti sviedinį taip, kad jis iŠ pradžios lekia tiesia linija, bet prisiartinęs prie mušėjo pasisuka į vieną ar kitą pusę. Baigdamas, turiu pabrėžti, kad metėjai visais būdais turi stengtis taupyti savo jėgas.

Gaudytojas Kitas iš eilės svarbus žaidėjas yra gaudytojas, nes jam su metėjų daugiausia tenka dirbti ir pirmoje eilėjesu priešu susidurti. Gaudytojas - tai akis, kuri sergsti visus priešo judesius viduriniame lauke. Gaudytoją vadina dar aikštės raktu, nes nuo jo gero žaidimo daug priklauso, ar priešingos komandos žaidėjai, bėgdami pagrindus, laisvi jausis ar bus varžomi gaudytojo veiksmų. Aišku, jog juo mažiau bus varžomas priešas, juo

24

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) lengviau pasieks jis namo plokštelę ir tuo būdu gali laimėti bėgimą. Gaudytoju, kaip ir metėjų ne kiekvienas žaidėjas gali būti, nes jų privalumai yra ypatingi. Pavyzdžiui, gaudytojas turi būti stiprus, akylas, vikrus ir mokėti gerai gaudyti. Svabiausia - taikiai ir smarkiai (tiesa trojektorija) mesti sviedinį į antrą pagrindą. Mokėti žaidimą ir sumaningai spręsti privalo kiekvienas, todėl to mokėjimo aš ir neįskaitau į ypatingus gaudytojo privalumus. Geras gaudymas, tiesa, privalomas ir kitiems žaidėjams. Tikvisiems kitiems žaidėjams gaudyti niekas nekliudo, gaudytojui gi gali kliudyti mušėjas su lazda; jis be abejo, stengias išmušti sviedinį ir savo judesiais neišvengiamai kliudo gaudytojui. Gaudytojo pareiga yra sustabdyti kiekvieną mestą mušėjui sviedinį, kurio jisai nepataikė arba visai nemušė. Kiekvienas gaudytojo nesugavimas priešo sunaudojamas pagrindams bėgti. Todėl aišku savaime, jog gaudytojas turi stengtis sugauti visus paduotus sviedinius arba nors sustabdyti. Gaudytojo nesugebėjimas smarkiai tiksliai mesti antro pagrindo žaidėjui sviedinį, duoda bėgančiam progos sėkmingai pasiekti antrą pagrindą, o gal ir daugiau: Sunkiausia yra pasiekiamas tobulumas gerai numesti antro pagrindo žaidėjui. Čia ir žaidėjo prigimtis ne maža turi reikšmės. Įvairūs metėjai turi išdirbę įvairius metimo būdus: iŠ viršaus, kiti svaido šoniniu judesiu, kiti iš apačios tiesiai į gaudytoją. Gaudytojas gali naudotis tiktai vienu pagrindiniu būdu, būtent, judesiu iŠ aukšto žemyn. Metėjas ir gaudytojas dirba sutartinai, abu tiria priešingos komandos Žaidėjų silpnas puses ir jas sutartinai sunaudoja. Jie imas tam tikrų sutartinių ženklų, kuriais gaudytojas pav. nurodo metėjui, kur mesti sviedinį. Pridengęs su gaudoma pirštine dešinę ranką gaudytojas gali parodyti metėjui tokių ženklų: vieną pirštą - reiškia paprastą metimą pečių aukštumoje; du pirštus - reiškia metimą pečių aukštumoj su pasisukimu į vidų (mušėjo link). Trijų pirštų parodymas reiškia metimą su pasisukimu į lauką (toliau nuo mušėjo): rankos parodymas reiškia žemą metimą. Sutartinieji ženklai gali būti įvairių rūšių, bet kad savo tikslo pasiektų turi būti priešingos komandos žaidėjų nematomi. Bendrai imant, kuomet komandoje atsiranda senas, prityręs gaudytojas, tai jam išimtinai pavedama nurodinėti metimo būdas.

Pirmo pagrindo

žaidėjas

Pirmo pagrindo žaidėjo vieta tiksliai negali būti nurodyta, nes nuo kiekvieno žaidėjo atskirų ypatybių priklauso irjo žaidimo vieta. Negana to, jo vieta priklauso ir nuo kitų susidedančių aplinkybių, kaip antai: kada priešingos partijos žaidėjas stovi, ant pirmo pagrindo irantrasis eilės muša,toliau, kai Žaidėjai stovi ant pirmo irantropagrindų;kaižaidėjaistoviantpirmo,antro ir trečio pagrindų esant vienamautui (pašalinimui), čia aš tiktai pažymėjau tris sąlygas, kuriomis pirmo pagrindo žaidėjas taikysis atsistoti į jam patogiausią vietą. Pirmu iš paminėtų atvejų pirmo pagrindo žaidėjas stengsis bėgėją laikyti prie pagrindo grasymais jį paliesti paduotu sviediniu. Tai reiškia, kada sviedinį turi metėjas, pirmo pagrindo žaidėjas kiek atsitraukia, antro pagrindo linkui pagrindų linijoje. Tada, be abejo, atsitrauks ir bėgėjas tokiu pat atstumu. Dabar nuo pirmo pagrindo abiem atsitraukus nepatogipadėtis susidaro pirmo pagrindo žaidėjui, nes tada, jei išmušimas silpnas, bėgėjas galės bėgti nuo pirmo prie antro. Kad nedavus jam per anksti pradėti bėgti, pirmo pagrindo žaidėjas prieš pat metėjui paduosiant mušančiam sviedinį, greit pasiduoda pagrindo linkui, bėgėjas tada stengsis pasiekti pirmą pagrindą, kad apsaugotų nuo auto. Tuo būdu mažutis, vikrus ir greitas pagrindinio žaidėjo judesys priverčia bėgėją padaryti daug didesnį bėgimą. Pagrindinis visada turi stengtis padaryti judesį tam tikru momentu, būtent, išskaičiuoti, kad bėgėjas, bijodamas būti paliestas, grįžta prie pagrindo, metėjas gi tuo momentu meta mušėjui sviedinį, pagrindo žaidėjas stojas patogion vieton, kad galėtų sustabdyti išmuštą sviedinį (tarp pirmo ir antro pagrindų) ir tuo pat metu galėtų pribėgti prie pirmo greičiau, negu žaidėjas, kuris išmušė sviedinį. Išpildžius sąmoningai ir gyvai šitą veiksmą pirmo pagrindo Žaidėjas susilaukia dvigubos naudos. Jis priverčia bėgėją laikytis prie pagrindo, grįžta patogiausion vieton sustabdyti išmuštą sviedinį, o bėgėjui užsižiopsojus gali jį paliesti ir tuo būdu padaryti autą (pašalinimą). Prisitaikant prie antros sąlygos pirmas pagrindinis turės mažiau darbo, nes jo darbas atliekamas antro pagrindinio, tokiomis pat sąlygomis ir būdais, kaip ir pirmu atveju, kad veikia pirmo pagrindo žaidėjas. Gali iškilti klausimas, kodėl bėgėjas,

25

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) būdamas ant pirmo pagrindo, nebėga ant antro? Bėgėjas nuo pirmo prie antro negali bėgti, nes antras pagrindas užimtas kito bėgėjo. Taisyklės reikalauja, kad vienas bėgėjas tegali būti prie pagrindo, todėl bėgėjas, esąs prie pirmo, negali užimti antro tol, kol iš ten bėgėjas nenubėgs toliau. Tuo atveju, kai du bėgėjai atsiranda prie to paties pagrindo, tai tas, kuris vėliau atbėgo, laikomas neteisėtai pasiekęs jį. Kitas gi, kuris tenai buvo, jeigu neatsitraukė ir nebuvo paliestas, laikomas teisėtu. Bėgėjas, neteisėtai pasiekęs pagrindą, gali būti paliestas ir pasalintas autu. Kuomet bėgėjai stovi ant visų trijų pagrindų, tai tenka trečiam pagrindiniam su gaudytoju ir metėjų prižiūrėti, kad bėgėjas, esantis prie trečio pagrindo, negautų progos parbėgti naman. Likusių bėgėjų nėra reikalo atsidėjus sekti, nes jie niekad nebėga kitan pagrindan ligi tol, kol pagrindas bus apleistas pirmutinio žaidėjo. Mušėjui išmušus riedantį sviedinį pirmo pagrindo rajonan, pirmo pagrindo žaidėjas, sustabdęs jį, turi mesti gaudytojui, gaudytojas palietęs namo plokštelę, turi juo greičiau mesti trečio pagrindo žaidėjui, kad sviedinys pasiektų jį anksčiau, neguatbėgs bėgėjas nuo antro pagrindo. Trečio pagrindo žaidėjas, sugavęs sviedinį ir palietęs pagrindą, privalo stengtis jį paduoti antro pagrindo žaidėjui, kad tenai padarytų trečią autą (pašalinimą). Darant išvadą iŠ aukščiau minėtos kombinacijos, gali būti neaišku, kodėl pirmo pagrindo žaidėjas, sustabdęs sviedinį, nebėga prie pirmo pagrindo, bet tiesiog metė gaudytojui?

Ko gali l a u k t i p i r m o p a g r i n d o žaidėjas? — Dvigu­ b a s p a š a l i n i m a s (autas).

A-pirmo pagrindo žaidėjo vieta, kada bėgėjas esti prie pinno pagrindo. B - pirmo pagrindo žaidėjo vieta* kada bėgėjo nėra. C - antro pagrindo žaidėjo viela.

Antro pagrindo žaidėjas sustabdo smarkiai riedantį sviedinį ir paduoda sustabdytojui, kuris tuo tarpu užima antrą pagrindą; sustabdytojas, palietęs pagrindą, meta pirmo pagrindo Žaidėjui, kad ir jis suskubtų paliesti pagrindą, kol išmušęs žaidėjas pasieks jį. Išvada. Bėgėjas, buvęs ant pirmo ir išmušęs sviedinį laikomi pašalintais, nes abu nesuskubo užimti pagrindų anksčiau, negu priešingos komandos žaidėjai juos palietė. O todėl kada prieš išmušant sviedinį esti visi pagrindai bėgėjų užimti, tai tik žaidėjui išmušus pirmas pagrindas turi būti apleistas, antras - pagrindas - buvusiam prie pirmo, trečias - buvusiam prie antro; todėl bėgėjui, buvusiam prie trečio yra būtina jį apleisti. Kaip to paleidimo žygis, jo pastangos bus nukreiptos pasiekti namo plokštelę. Tuo pat būdu visiems bėgėjams reikės pasiduoti vienu pagrindu pirmyn. Einant taisyklėmis, pagrindų žaidėjams ir gaudytojui bėgėjams pašalinti nuo pagrindų nebūtina paliesti patį bėgėją, pakanka paliesti pagrindą, į kurį bėga pagrindų bėgėjas, Šiuo atveju bėgėjas turi laikyti užėmęs pagrindą. Kada bėgėjas turi teisės grįžti į tą pagrindą, iš kurio jisai bėga, tada pagrindų žaidėjai ir gaudytojas, kad pašalintų bėgėją, turi paliesti jį. Toksai palietimas laikomas "autu".

26

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Daugelis jaunų žaidėjų užmiršta, kada reikia paliesti bėgėją ir kada pakanka paliesti tiktai pagrindas. Lengviausia tatai atsiminti taip: paliesk pagrindą tada, kai bėgėjas būtinai turi būti jame, bėgėją gi - tada, kai jisai turi teisę grįžti į tą pagrindą, iš kurio jis bėga. Pavyzdžiui: a) žaidėjas stovi ant pirmo pagrindo, antras mušdamas išmuša sviedinį antro pagrindo žaidėjui. Klausimas, ką antro pagrindo žaidėjas turi daryti. Kadangi bėgėjas, esantis prie pirmo pagrindo, einant taisyklėmis, turi jį apleisti žaidėjui, išmušusiam sviedinį, tat jis turi nubėgti prie antro pagrindo anksčiau, negu to pagrindo Žaidėjas palies pagrindą. Žaidėjas sustabdęs sviedinį šituo atveju ties antru pagrindu, palies jį ir tada paduos, kad pirmo pagrindo žaidėjas galėtų suskubti paliesti dar ir pirmą pagrindą iki atbėgs žaidėjas, kuris išmušė sviedinį. Sėkmingai atlikus šį veikimą abu bėgėjai bus laikomi pašalintais nuo pagrindų. Prie taip susidedančių aplinkybių irdel pirmo pagrindo žaidėjo reagavimo į jas turiu priminti ir šit ką: kada bėgėjas yra prie pirmo pagrindo, tegu antras mušdamas išmuša sviedinį oran tiek sustabdytoju; sustabdytojas sviedinį sugavo ore. Aišku, jog tas, kuris išmušė sviedinį, laikomas autu. Kyla vėl klausimas, ką darys sustabdytojas, sugavęs sviedinį ir ką darys bėgėjas, kuris atsitraukė nuo pirmo pagrindo, norėdamas jįapleisti išmušusiam sviedinį? Sustabdytojas turi sviedinį mestipirmopagrindo žaidėjui;pirmas pagrindinis turi stovėti taip, kad su viena koja liestų patį pagrindą; rankomis sugavęs mestą sviedinį tuo pačiu metu bus laikomas paliestu ir pagrindas. Bėgėjas Šituo atveju turi grįžti prie pirmo pagrindo ir jam nesugrįžus, o pagrindiniam palietus pagrindą, jis bus laikomas pašalintu. Tuo būdu pagrindų bėgėjai turi gerai apsižiūrėti, kad nepadarytų pavojingų klaidų. Imdami domėn visa, kas pasakyta, žaidėjai turi praktikoje (trenuotėj) išdirbti įvairias agresingumo bei apsisaugojimo kombinacijas. Prie progos negaliu nepaminėti labai.paprastos ir visada naudojamos agresingumo kombinacijos arba būdo. Labai dažnai atsitinka, kai Žaidėjas esti ant trečio pagrindo, prie kitų pagrindų bėgėjų nėra, be to, išmušanti komanda tepadarė vieną autą (pašalinimą). Atsitikimas gali būti šis: mušėjas išmuša sviedinį labai toli laukan, lauko gi žaidėjas nepaprastomis pastangomis sugauna sviedinį ore. Šituo atveju bėgėjas, esantis prie trečio pagrindo, neturi tuojau išmušus bėgti į namą, kadangi sviedinys išmuštas toli ir jis vis vien turi pakankamai laiko atbėgti, o lauko žaidėjui sugavus ore, einant taisyklėmis, bėgėjas po sugavimo turi grįžti prie to pagrindo, prie kurio jisai buvo prieš išmušant sviedinį. Todėl ir šituo atveju bėgėjas, beskubėdamas arba įsikarščiavęs, nubėgęs iki namo plokštelės ir iš ten turės grįžti atgal iki trečio pagrindo. Kad nebūtų nereikalingo bėginėjimo, patartina trečio pagrindo bėgėjui nebėgti tuojau, bet luktelėti, kol paaiškės aplinkybės. Pastebėjus, kad lauko žaidėjas nepagavo sviedinio, bus visada gana laiko atbėgti namo, bet žaidėjui sugavus sviedinį busi prie pagrindo arba visai arti, kad tuo pačiu metu, kada lauko žaidėjas sugauna sviedinį, galėtum paliesti pagrindą ir tiktai tada visu greitumu dumti namo, kad jį palietus ir laimėjus vieną bėgimą savo komandos naudai, šitos kombinacijos sėkmingumas priklauso nuo pagrindų bėgėjo greitumo, nuo lauko žaidėjo sugebėjimo mesti toli ir tiksliai ir nuo gaudytojo gabumų sviedinį sugaunant ir bėgantį priešininką paliečiant. Grįždamas prie tiesioginių pirmo pagrindinio pareigų turiu pabrėžti, priimdamas sviedinį iŠ vidujinio lauko, net ir išorinio lauko, aiškumui, tuojau koją nuo pagrindo, pasislinkdamas metėjo link, kad tuo būdu aiškiau parodytų anksčiau, negu bėgėjas. Toks žaidimas aiškesnis teisėjui ir, nesilaikant nepastebėjimą gali palaikyti bėgėją teisėtai pasiekusiu pagrindą.

Antro

pagrindo

kad pirmo pagrindo žaidėjas, sugavęs sviedinį turi atitraukti teisėjui, jog jis palietė pagrindą minėtos taisyklės, teisėjas per

žaidėjas

Antro pagrindo žaidėjo pozicija esti per 5-6 metrus nuo pirmo pagrindo linkui ir apie metrą į lauką nuo pagrindų linijos. Bendrai imant, kiekvienas antro pagrindo žaidėjas savą nuožiūra prisitaiko, kad su pirmo pagrindo Žaidėju galėtų visus išmušimus tarp pirmo ir antro pagrindų sustabdyti. Bendros Žaidimo taisyklės ir kombinacijos ir pirmo ir antro pagrindo esti vienodos, skirtumas tiktai tas, kad antro pagrindo žaidėjas turi ankštai bendradarbiauti su sustabdytoju. Pavyzdžiui, kada sviedinys esti išmuštas tarp pirmo ir antro pagrindų, antro pagrindo žaidėjas ima sviedinį, o sustabdytojas turi stoti į antrą pagrindą ir vykdyti visus to pagrindo žaidėjo uždavinius. Antro pagrindo žaidėjas visada turi priimti visus metimus nuogaudytojo. Kad sėkmingiau sektųs priimti metimai nuo gaudytojo, pagrindinis su gaudytoju turi gerai žinoti vienas kito ypatybes, kad gerai patarnautų vienas kitam. Kada išmuštas sviedinys rieda pažemiu mėtytojo link, antro pagrindo žaidėjas turi jį pridengti, kad metėjui nepavyktų sugauti išmuštą sviedinį, nes jis galėtų jį paimti. Esant sviediniui išmuštam toli į dešinį lauką, jis

27

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)" taip pat turi paėjėti į dešinį Šoną, kad dešinio lauko žaidėjo metimą galėtų priimti. Per visus tolaus pasišalinimus nuo pagrindo į jo vietą turi stoti sustabdytojas. Antro pagrindo žaidėjas neturi labai toli atsitaukti tada, kai bėgėjas yra prie pagrindo ir atsitraukti privalo tokį atstumą, kad bet kuriuo metu galėtų priimti sviedinį nuo metėjo. Nesant bėgėjo prie f*, yy. antro, bet esant tik prie pirmo pagrindo, jis ' ^ privalo tiek atsitraukti, kad galėtų priimti sviedinį nuo gaudytojo. Kada bėgėjas yra ant pagrindo, antro pagrindo žaidėjas, padėdamas sustabdytojuigrasymais, turi bėgėją laikyti prie antro pagrindo. Grasymai gali būti šie: kaip tiktai bėgėjas atsitraukė nuo pagrindo, pagrindinis turi paėjėti pagrindo linkui, neva priimdamas sviedinį ir norėdamas bėgėją paliesti. Antro pagrindo žaidėjui atsitraukus į savo vietą, sustabdytojas neturi duoti bėgėjui ramybės ir tuo būdu abiem grasant net gali pasisekti pagauti bėgėją bežiopsant. Čia nurodyti grasymai ne tik naudingi bėgėjui pagauti, bet jie neduoda bėgėjui perankstyvos progos. bėgti į trečią pagrindą. Bėgėjas, gavęs vėlokai progos bėgti, gali būti paliestas, nepasiekęs trečio pagrindo. A - Antro pagrindo žaidėjo vieta, nesant bėgėjo prie pagrindą TUO būdu pašalinamas nUO pagrindo bėgėjas, B - Vieta, kada bėgėjas yra ant pagrindo (jeigu mulėjas ne kairys). drūUgegi pašalinama ir priešo pūVOJUS padaryti C - Patogiausia antrojo pagrindo (žaidėjo) pozicija, norint paliesti bėgantį tarp U A : pirmo ir antro pagrindo prieią. oegimą. 0

m

a

Sustabdytojas Sustabdytojo vieta žaidimo lauke yra tarp antro ir trečio pagrindų, kiek arčiau prie antro pagrindo. Padėtis panaši į antro pagrindo žaidėjo vietą, tiktai į priešingą pusę nuo antro pagrindo. Sustabdytojo vieta priklauso ir nuo žaidėjo ypatybių, greitas žaidėjas galės pasiimti dalį trečio pagrindo žaidėjo lauko arba savą labai pilnai aptarnauti. Blogesnis žaidėjas nesugebės savo vietos gerai apimti ir todėl antro pagrindo žaidėjui maža paramos bus suteikta. Sustabdytoju turi būti skiriamas žaidėjas vikrus arba taip vadinamas greitų kojų, kuris gali tikrai sustabdyti visus išmuštus riedančius sviedinius jo rajone; taipgi turi mokėti tiksliai ir smarkiai mesti pirmo pagrindo žaidėjui. Svarbiausios sustabdytojo pareigos - tai sustabdyti riedantį ar tai ore sviedinį ir paduoti jį ant pirmo ar antro pagrindų, kaip žaidimo aplinkybės gali pareikalauti. Sustabdytojas turi gerai žinoti antro pagrindo žaidėjo pareigas ir visuose atsitikimuose, kada antro pagrindo žaidėjas užimtas, jam padėti, tai užimant pagrindinio vietą arba pridengti jį, kada jis gaudo sviedinį. Viena iŠ geriausių susižaidimo žymių, tai gyvas ir vikrus pasimainymas pareigomis arba suteikimas pagalbos vienas kitam. Pasimainymas pareigomis arba suteikimas pagalbos gali būti toks: Pavyzdžiui, bėgėjas yra ant antro pagrindo, sustabdytojas su antru pagrindiniu grasymais laiko bėgėją prie pagrindo. Kitas mušdamas išmuša aukštokai tarp pirmo ir antro pagrindų kiek arčiau prie antro ir Šiek tiek į lauką. Dešiniajam lauko žaidėjui sviedinys per toli ir todėl nesugaunamas, bet antro pagrindo žaidėjas, pastebėjęs, kad jo rajone bėga sugauti jį, bėgėjas gi nuo antro manydamas, kad sviedinys nebus sugautas ore, bėga trečio pagrindo linkui. Dabar kyla klausimas, ką turi daryti sustabdytojas. Atsakymas aiškus: užimti antro pagrindinio vietą prie pagrindo. Sustabdytojui užėmus pagrindinio vietą ir antro pagrindo žaidėjui sugavus sviedinį ir jį numetus

28

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) sustabdytojui, kuris tada užima antrą pagrindą mes gauname šias išvadas: Pirmas - mušėjas, kuris išmušė sviedinį, laikomas pašalintu (autu), nes sviedinys buvo pagautas ore. Antras - bėgėjas, kuris nuo antro bėgo i trečią pagrindą laikomas pašalintu, nes pagrindiniam sugavus sviedinį ore nebesuspėjo grįžti antran pagrindan (prisilaikant taisyklių). Tuo būdu išdavos bendradarbiavimo arba taip vadinamo susižaidimo padarė du pašalinimu (autus) vieno vietoje. Daugelis rungtynių esti pralaimėta tiktai del nepildymo arba užmiršimo atlikti kas reikia; tačiau visada reikia stengtis kitam padėti. Bendrai imant sustabdytojas turi susipažinti su visomis kombinacijomis, taipgi patariama ir naujų sugalvoti.

Trečio pagrindo

žaidėjas

Susipažinus su kitų pagrindinių pareigomis maža naujo telieka pabrėžti apie trečio pagrindinio pareigas bei žaidimo būdą, nes visų pagrindų žaidėjų pareigose yra panašumo. Dabar lieka paaiškinti bėgėjo palietimo būdą ir vietą, kurią turi užimti pats žaidėjas. Visų pirmiausia turiu priminti, kad kiekvienas trečio pagrindo žaidėjas turi lavintis priimti lazda išmuštus riedančius sviedinius, priėmus gi sviedinį, pratintis tiksliai sviesti pirmo pagrindo žaidėjui. Sustabdyti riedančius sviedinius, tiksliai ir smarkiai sviesti į pagrindus laikoma pirmaeilės svarbos dalyku. Toliau svarbiausia trečio pagrindinio pareigose yra vikriai ir tikrai paliesti pagrindų bėgėjus, kurie rungtynių metu visokiais būdais stengsis pasiekti kitą pagrindą. Neprityrusiam pagrindiniam, sugavus išmuštą arba riedantį sviedinį, sunku bus paliesti bėgantį Žaidėją. Paliesti bėgėjui geriausia užimti vietą apie vieną metrą antro pagrindo linkui ir jų linijoje, veidu atsigrįžus į metėją, kojas laikyti išskėtus, kad tuo būdu gautų daugiau pastovumo ir laisvės ir prisitaikymo gaudyti sviedinį, nors jis lėktų kiek į vienąarį kitą pusę. Pagavus mestą sviedinį, greitai sukti abi rankas į kairę svirties pavidale, bet tuo pat metu laikyti sviedinį rankose tvirtai, kad bėgėjas jo neišmuštų. Tuo būdu paliesti bėgėją yra lengviausia ir tikriausia, nes bėgėjas, neturėdamas teisės išbėgti iš pagrindų linijos, bent kiek pasivėlinęs turėsprabėgtiprošalį. Turiupridurti, Trečio pagrindo žaidėjo vieta kad dar ne viskas, nes trečio pagrindo žaidėjas A - Nuolatinė. B - Laukiant tolimo iSmuSimo. C - Laukiant artimo galipamanyti, kad reikia sugauti sviedinį ir paskui iSmuSimo arba pusdūžio. nurodymu pasukti rankas ir galas. Bėgėjas, būdamas sumanus,galiartintis prie pagrindo stačiom, bet prisiartinęs prie pagrindinio akimirksniu pasilenkti Žemėn, tai yra pulti žemėn tuo būdu, kad jo visas kūnas čiuožtų žeme kojos pirmyn, arba slystu įstrižai, palikdamas kojas pagrindų linijoje tuo būdu, kad didesnė kūno dalis greit nutoltų nuo pagrindinio, kuris nori paliesti bėgėją. Trečias pagrindinis visada turi būti prisiruošęs netikėtumams. Geriausias būdas išvengti netikėtų prabėgimų, tai stengtis visada paliesti bėgėją kuo žemiausiai, tai yra žemutinėje kūno daly. Bet kada bėgėjas kiek sukasi į lauką, tai pagrindinis gali atitraukti rankas toliau ar žemiau, kaip aplinkybės pareikalaus, bet jokiu būdu neužsimerkti ir nepasiduoti likimui. Išmušus sviedinį toli į kairį lauką, tai yra, kai lauko žaidėjas jokiu būdu negali sugauti sviedinio ir bėga jį paimti, tada trečio pagrindo žaidėjas, jeigu nieko nėra ant pagrindų, gali paėjėti laukan, kad lauko žaidėjas galėtų ligi jo primesti. Bet veik visuose atsitikimuose Šią pareigą atlieka sustabdytojas. t

29

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Lauko

žaidėjai

Kiekvienoje komandoje rungtynių metu, pilniausiai prisilaikant beisbolo taisyklių, negali būti daugiau, kaip trys lauko žaidėjai, būtent: kairysis, centro, ir dešinysis (Žaidėjai išvardyti svarbumo eilėje). Lauko žaidėjų pareiga yra sustabdyti visus išmuštus ore arba riedančius sviedinius, taipgi ir pridengti vidujinį lauką, pavyzdžiui: smarkus riedantis sviedinys esti išmuštas trečiam pagrindiniam, tada kairiojo lauko žaidėjas neturi snausti, bet tuojau bėgti už akių sviediniui, tai yra perkertant sviedinio trojektoriją, nors trečio pagrindo žaidėjas jau būtų atbėgęs prieš sviedinį. Trečio pagrindo Žaidėjui nepasisekus jį sustabdyti, lauko žaidėjas rastųsi tokioje vietoje, iš kur jam būtų patogiausia sustabdyti sviedinį ir jį paduoti ten, kur žaidimo aplinkybės gali pareikalauti. Tuo gi būdu vidujinio lauko žaidėjo nepasisekimas sumažėtų iki minimaljo laipsnio. Paminėta žaidimo taisyklė yra daug svarbesnė, negu kai kurie žaidėjai įvertina ją, nes atkakliose rungtynėse, neprisilaikant arba nesinaudojant ja, galiprieiti rungtynės prie nepageidaujamų rezultatų. Todflkomandų kapitonai turi reikalauti iŠ lauko žaidėjų laikytis nors vidujiniame lauke ir tikras sugavimas, nes rungtynių metu pervėlu naikinti blogą įprotį, tada ir be to daug ko yra tvarkyti ir prižiūrėti. Tokiu atveju visi lauko žaidėjai turi pridengti vidujinį lauką, ypač gi centro laukas, kuris turi pridengti antropagrindo žaidėją, kada jam meta gaudytojas, taiyra tada, kada bėgėjas bėga nuo pirmo iki antro pagrindo. Pagrindiniam nepasisekus sugauti, antro lauko žaidėjas gali jį sugauti ir jeigu bėgėjas, manydamas, kad sviedinys nepagautas, stengsis bėgti ant trečio, jis gali laisvesniu būdu mesti trečiam ir ten jį pagauti. Todėl imant kiekvieno lauko žaidėjo pareigas, mes gauname Štai ką: kairysis laukas turi pridengti trečio pagrindo žaidėją ir dalinai sustabdytoją, stengtis sugauti visus sviedinius, išmuštus ore arba riedančius jo rajone, visą laiką sekti žaidimo eigą, kad sviedinį sustabdžius nebereikėtų galvoti, kur jis mesti, nes kelios sekundos pavėluotos gali sugadinti visas pastangas. Tikiuos ne pro šalį bus pažymėti, kad lauko Žaidėjai turi studijuoti visų mušėjų ypatybes. Pavyzdžiui, vienas išmuša labai smarkiai, tai yra toli į lauką, kitas gi niekad neduoda tolimų smūgių, bet tiktai virš galvų vidujinio lauko žaidėjų. Lauko žaidėjas, žinodamas, kad mušėjas toli išmuša, turi atsitraukti giliau laukan, nes esant trumpam išmušimui bus lengviau paėjėti pirmyn, negu kad stovint arti, esant tolimam išmušimui atsitraukti; taipgi sugauti esti lengviau. Žinant, kad mušėjas nemuša toli, reikia paėjėti pirmyn, tai yra arčiau prie vidujinio lauko, nes esant labai toli sunku pribėgti. Manau visiems aišku, kad patsai atsistojimas turi didelės įtakos sugaunant ar praleidžiant išmuštą sviedinį, gi pačiame žaidime sugavimas ar praleidimas irgi labai skiriasi, vienas padaro priešui pašalinimą (autą), kitas gi jam padeda užbrėžti (laimėti) bėgimus.

Kaip

mušti

Rungtynių metu sviedinio mušimas užima pirmą vietą, nes be gerų išmušimų arba nepasiekus pagrindų nepadarysi bėgimų; be bėgimų (taškų) nelaimėsi rungtynių, tai aišku. Ginantis svarbią rolę vaidina geras žaidimas lauke bei metėjo metimas. Todėl kiekvienas žaidėjas turi mokėti gerai išmušti, nes vien ypatingai geras žaidimas lauke neprives prie laimėjimų.

Teisingas

atsistojimas

Mušėjas furi drąsiai prieiti prie plokštelės ir atsistoti taip, kad pėdų galai būtų maždaug 15 centimetrų nuo plokštelės krašto ir lygiagrečiai jai. Bendros krūtinės plokštuma irgi turi būti lygia greta metėjo ir gaudytojo linijai. Galva pasukta metėjo link. Lazda turi būti apimta abiem rankom. Mušant iš dešinės kairė ranka turi būti arčiau smailagalio ir tuo būdu paėmus lazdą pakelti jį aukščiau dešinio peties taip, kad rankos būtų dešinėje krūtinės pusėje laisvai sulenktos per alkūnes. Žaidėjui, kuriam lazda jaučiasi per sunki, patariama neimti už galo, bet kiek arčiau prie vidurio, nes tada lazdos svorio centras bus arčiau rankų, taiyra mušimo svirtis sutrumpinta ir tada aišku savaime, kad ir lazda jausis daug lengvesnė ir patogesnė išmušti.

30

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Paėmus taip mušėjas yra prisirengęs priimti paties mušimo momento padėtį. Pavyzdžiui: sviedinys yra teisingai paduotas per pat plokšteles vidurį krūtinės aukštume. Mušėjas, pastebėjęs teisingą padavimą, su kaire koja daro žingsnį metėjo link ir tuo pačiu metu atkiša abi rankas su lazda į priešingą pusę, gi paskutinį momentą, kada sviedinys arti, greitu kūno ir rankų judėsiu traukia lazdą sutikti sviedinio, išmušus bėga iki pirmo pagrindo, jeigu galima ir toliau.

Pagrindų

bėgimas

Kiekvienas sportininkas be abejo žino, kad kiekviename žaidime žaidėjas nelaikomas pasiekusiu pilno tobulumo iki tol, kol jis pilnai pažins ir sugebės visus privalumus atlikti kuo geriausiai, taip ir beisbolo Žaidime; geras gaudymas, sumanumas, geras mušimas ir pagrindų bėgimas vienas kitam padeda padaryti visa to žodžio prasme gerą žaidėją. Beisbole galima gerai numušti sviedinys, bet neteisingas ir neapgalvotas pagrindų bėgimas gali visas iki tol įdėtas pastangas pražudyti. Todėl vienas iŠ svarbiausių laimėjimo faktorių, tai teisingas, sumanus irvikras pagrindų bėgimas. Bėgimas

pirman

pagrindan

Pribėgimas ar nepribėgimas iki pirmo pagrindo labai skiriasi vienas nuo kito kaip diena nuo nakties, bet ribos arba momentas, kada svarstyklė kryps į vieną ar į kitą pusę, neaiškus ir mažas. Todėl kiekvienas žaidėjas, numušęs sviedinį, turi dėti visas pastangas, kad persvertų tą sprendžiamą momentą savo naudai šiais būdais: Išmušus sviedinį stengtis tuojau pradėti bėgti į pirmą pagrindą, bet nežiūrėt, ar jis teisingai išmuštas; tam dalykui yra referys, kuris ir atliks savo pareigą. Padėtis išmušus galima sulyginti su šimto metrų arba kitų trumpų distancijų bėgimu. Geras startas ir finišas turi sprendžiamos reikšmės trumpų distancijų bėgimui, taipgi ir bėgant iki pirmo pagrindo. Trumpų distancijų bėgime stengiasi paimti gerą startą ir baigti finišą, išlašant krūtinę kiek galint toliau priekin, kad greičiau paliestų finišo kaspinėlį, taip ir beisbole žaidėjas, bėgdamas į pirmą pagrindą, turi stengtis paliesti pagrindą koja kuo greičiau, taip, kaip bėgėjas kaspinėlį ir tiktai palietus pagrindą pradėti sustojimą, bet suktis iŠ taisyklių reikia lauko pusėn, tai yra į pusę toliau nuo antro pagrindo, kad parodžius teisėjui, jog nebuvo stengtasi bėgti iki 2 pagrindo. Prabėgęs ir sugrįžęs, kaip minėta, į pirmą pagrindą neapleisk jo iki tol, kol žinosi, kur yra žaidžiamas sviedinys. Esti daugelis atsitikimų, kada žaidėjas, pribėgęs iki pirmo, nepastebi, kur sviedinys atsitraukė nuo pagrindo. Pagrindinis, turėdamas žaidimo sviedinį pas save, paliečia bėgėją. Tokį palietimą referys užskaitys autu. Turiu pabrėžti, kad daugelis naujų, net kai kurie ir seni žaidėjai daro klaidą labai dažnai norėdami ant pirmo pagrindo sustoti neprabėgę jo. šitoks sustojimas pražudo daug laiko ir kai kuriais atvejais, bėgėjas nesuskumba pasiekti pagrindą laiku ir tuo būdu padaro autą, užuot laimingai pasiekęs pagrindą. Visuose atvejuose yra patariama atvykti geriau anksčiau, negu per vėlai.

Bėgimas

nuo pirmo į antrą

pagrindą

Pasiekus pirmą pagrindą reikia dėti visos pastangos, kad pasiektų antrą pagrindą. Nesant bėgėjų ant pagrindų, reikia atsitolinti nuo pirmo, mažiausia tiek, kiek pirmo pagrindo žaidėjas, ir pastebėjus, kad tikrai metėjas meta mušėjui visu greitumu slinkti į antrą pagrindą; prisiartinus ir pastebėjus, kad antro pagrindo žaidėjas gaudo sviedinį, slysti įpagrindą taip, kad slystant tolintųs nuo pagrindo žaidėjo, bet taip, kad palietus pagrindą savo laiku. Kada žaidėjas esti ant trečio pagrindo, reikia bėgti įdek lėčiau, kad pritrauktų žaidimą prie savęs, tai yra, kad pagundytų gaudytoją mesti į antrą; jam metus į antrą, bėgėjas, esantis trečiame, turi bėgti į namą. Esti labai daug atsitikimų, kad metėjas, padaręs klaidą, natūraliu būdu priverčia ir antro pagrindo žaidėją stengtis atitaisyti klaidą metimu į namą; bet bėgėjui turint ankstyvą pradžią bėgti į namą, beveik visada

31

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) pasiseks laimingai jį pasiekti ir tuo būdu bėgėjas pasiekia narnoj kitas gi antrą pagrindą. Bėgimas nuo 2 iki 3-čio pagrindo negalimas tuo pat būdu, kaip nuo pirmo iki antro ir čia tenka laukti išmušimo arba klaidos lauko žaidime. Bėgimas nuo trečio i namą visuose atvejosi tas pats. Skirtumas tiktai tas, kad nuo trečioj namą reikia bėgti ir tada, kada sviedinys yra išmušamas toli į lauką ir tenai lauko Žaidėjo sugautas. Tokiame atsitikimebėgėjui reikia laukti ant pagrindo, tol, kol lauko žaidėjas sviedinį sugaus; jam gi sugavus visu greitumu bėgtiį namą. Šitoks apgalvotas bėgimas visada pasiseks, jeigu sviedinys yra toli išmuštas, nes iki sviedinys bus primestas iki namo, tai ir bėgėjas bus prie namo plokštelės; to labiau, kad lauko žaidėjui yra sunku numesti taip toli ir tiek tiksliai, kad gaudytojas, sugavės jį, būtų patogiame stovyje jį paliesti. lauko Žaidėjui nesugavus bėgėjas be jokio pavojaus pasieks namo plokštelę ir užbrėš bėgimą savo komandos naudai. Todėl nereikia bijoti nepasisekimo, bet Šaltai laukti momento, nepradedant nei kiek anksčiau, nes pradėjus anksčiau nors per dalelę sekundos, gali sugadinti visas pastangas ir tuo būdu iš taisyklių referys pareikalaus grįžti į trečio pagrindą, bet tam grįžimui nebus laiko ir kaip išdava vieno bėgimo vietoje gali padidėti skaičius prašalinimų (autų). Kai kurie padaro klaidą visai nebėgdami, nebėgus į namą ir esant dviem autam, gali nepasiekti namo tuo būdu palikti ant trečio pagrindo po trečio auto ir kaip atlyginimą už klaidą neužbrėšti bėgimo savo komandos naudai. Taipgi turi kiekvienas žaidėjas atsiminti, kad laimėti reikia tiktai vieno bėgimo. Neapgalvotas bėgimas arba perdaug atsargus žaidimas sudaro tą pačią klaidą.

Kaip įrengti

beisbolo

aikštė

Bet kokia lauko aptvara ar sėdimosios publikai vietos žaidimo lauke negali būti arčiau prie namo plokštelės, kaip per 70 mtr., tribūna gi Šalia žaidimo lauko negali būti arčiau prie namo plokštelės, kaip 27 mtr. (žiūr. braiž.). Paskyrus tinkamą vietą namo plokštelei (geriausiai į šiaurę) ganiometru ar kitu instrumentu pravesk dvi linijas N. plokštelė, -1 pagr. ir N. plokštelė - III pagr. stačiakampiai viena kitai. Nuo jų persikirtimo arba taip vadinamos namo plokštelės kryptimi I pagr. ir III pagr. rulete išmatuok 27J50 mtr., pažymint pirmą ir trečią pagrindus. Pastačius instrumentą į atmatuotą vietą linijoje N. plokštelės Ipagr., pravesk liniją stačiu kampu irišmatuok 27J50 mtr.; atmatuota vieta bus antras pagrindas. Toliau nuo antro ligi trečio patikrinimui galima dar atidėti 27$0 mtr. Jeigu linijos sueis, tai išmatavimas teisingas.

Velėną išimk tarp namo plokštelės ir pirmo pagrindo ir tarp namo plokštelės ir trečio vieno metro platumo į abi puses nuo centro linijos. Velėna taip pat turi būti išimta ir metėjo aikštėj. Vietas, kur velėna buvo išplėšta, pripildykit žeme ir sulyginkit.

32

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) 27£0 mtr., į užpakalį nuo namo plokštelės padarykit sustabdomąją tvorą 2J50 mtr., aukščio nemaliau 10 metrų pločio, ir jeigu turit laiko padarykit mažą tribūną (žiūrėk braiž.). Nestatykit tribūnų arčiau per 15 mtr., į vieną arba kitą pusę nuo gaudytojo aikštės, nes jam reikalinga vieta sugauti neteisingus išmušimus. Tarp namo plokštelės ir pirmo pagrindo ne arčiau kaip per 15 mtr. prie jų linijos padarykit vienai komandai suolelį. Tarp namo plokštelės ir trečio pagrindo pastatykit suolelį kitai komandai.

Daviniai Atstumas tarp namo plokštelės ir pirmo pagrindo 27$0 mtr., tarp pirmo ir antro pagrindų 27$0 mtr., tarp antro ir trečio pagrindų 27$0 mtr., tarp trečio pagrindo ir namo plokštelės 27J50 mtr. IŠ viso atstumas aplink pagrindus 110 mtr. Atstumas tarp namo plokšteles ir metėjo aikšteles 1825 mtr. Atstumas einant diagonale nuo namo plokšteles iki antro pagrindo 38fi0 mtr., ir nuo trečio iki pirmo pagrindo toks pat. Mušėjo aikštelės dydis lJ8xli2 mtr. metėjo plokštelis dydis 0£x0,15 mtr. Pagrindų maišelio dydis 0£8x0£8 mtr. Namo plokštelės dydis 0j09 kvad. mtr., priešakinė briauna turi buti lygi su žemės paviršium; jos ilgis 0,43 mtr., nuo plokštelės kampo ligi kampo.

Vidujinis

beisbolas

Vidujinis beisbolas žaidžiamas bendrai prisilaikant taisyklių beisbolui. Skirtumas esti tame, kad žaidžiant salėje nėra pakankamai vietos įtaisyti milžinišką aikštę. Atsižvelgiant į tai aikštės esti sumažinamos puse arba net ir vienu trečdaliu normalaus didumo. Mažesnėj aikštėj ir ant kietų grindų negalima naudotis paprasto beisbolo įrankiais. Tuo būdu prieita, kad vidujinis beisbolas žaidžiamas dideliu minkštu sviediniu (diametras 2-3 kart didesnis negu beisbolo), lazda taipgi sveria apie pusę paprastos lazdos svorio. Žaidimas labai prieinamas, nes žaidėjams nereikia pirštinių nei kitų įrankių: lazda ir sviedinys, tai visa ko reikia. Sustatymas ir žaidėjų lauko pavadinimai tie patys.' Valstybės Spaustuvė.

3.3. K N Y G A " B A S K E T B O L O Ž A I D I M A S ( K R E P S l A S V Y D I S ) IR L I E T U V O S LYGOS OFICIALĖS BASKETBOLO TAISYKLĖS 1926 - 1 9 2 7 M E T A M S " , 1 9 2 6 M . * *

Kaunas.

SPORTO

Visas teises autorius pasilieka sau. ĮŽANGA Idėjos, mokslo doktrinos ir kitos žinios plačiajai visuomenei nuo spaudos išradimo laikų buvo spaudiniais suteikiamos. Panašiaiyra platinama ir Lietuvos jaunimo susportinimo idėja, šį kartą panagrinėsime tik siaurą technišką tos idėjos platinimo gijelę - basketbolo žaidimą. Nesant literatūros, iŠ pradžios buvo griebtasi gyvojo Žodžio, bet basketbolui taip sparčiai plintant, jau 1922 metais, tuoj po oficialaus jo įvedimo Lietuvoje, atsirado nentažas skaičius sportininkų, reikalaujančių basket * S. Dariaus parašyta knygelė "Beisbolo žaidimas".-1924.- Kolekcionieriaus V. Burinsko nuosavybė. ** Knyga saugoma N. Dariūtės-Ma£tarienės archyvuose.

33

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Tais pačiais metais p. Kubiliūnaitė-Garbačauskieni ėmėsi rašyti vadovėlį, bet man, kaipo tik ką grįžusiam iŠ Amerikos J. V. ir turinčiam pakankamai medžiagos ir Šiek tiek praktiško patyrimo, LJ.L.S. Valdyboje kilo pageidavimas, kad aš parašyčiau minėtas taisykles. Basketbolo žaidimo techniką ir taisykles parašiau dar 1922 metais, o 1923 m. Lietuvos Sporto Lygos Žaidimo Komitetas taisykles priėmė oficialėmis. Vėliau paaiškėjo, kad ir p. K. Dineika, L.G.S.F. organizatorius, buvo gan gyvai susidomėjęs Šiuo klausimu, nes 1922 metais išleido KrepŠiasvydžio (Basketbolo) vadovėlį vyrams. 1925 m. esama literatūra buvo išsemta, jei ir buvo kai kur užsilikusios knygeles, bet turinio atžvilgiu jau pasenėjusios. Šiais metais Lietuvos Sporto Lygai pavedus man paruošti oficiales basketbolo taisykles, ryžaus tą atsakingą darbą tinkamai atlikti - sulietuvinti tarptautines basketbolo taisykles. Kiek tas darbas man nusisekė - įvertins sportininkai. Be to turiu pridurti, kad, atsižvelgiant į basketbolo žaidimo stovį Lietuvoje, kilo būtinas reikalas parašyti basketbolo žaidimo techniką, nes bejos sunkiai būtų suprantamos ir išverstos tarptautinės taisyklės. Rašydamas žaidimo techniką tik būtiniausius dalykus težymėjau. Prie dabartinio mūsų jauno sporto medžiaginio stovio nėra įmanoma išleisti platų vadovėlį, kaip tas daroma ten, kur sportiškas veikimas yra labai gyvas ir platus. Lietuvos Sporto Lyga, leisdama Šias taisykles, nepajėgė panešti visos leidinio finansavimo naštos, to dėliai man teko finansavimo reikalu kreiptis ir į kitas sporto organizacijas, kurios, pasižadėdamos išpirkti tam tikrą išleistų knygelių skaičių, tuo ne tik užtikrino leidėjus, bet ir davė galimybės išleisti taip reikalingą knygelę. Todėl reiškiant padėkos žodį visoms prie išleidimo prisidėjusioms organizacijoms, pravartu paminėti stam­ biausius rėmėjus - L. F. L. S. 300 egz., L. S. S. F. 150 egz., Makabi 100 egz., Kovas 50 egz. Patiekęs pluoštą žinių apie medžiaginius sunkumus sporto spaudos dirvoje, laikau būtinu išreikšti giliausios padėkos ir tiems Šios sporto Šakos pionieriams: K. Dineikai, GarbaČauskienei ir Šulginui, kurių moralė parama ir patarimai žymiai palengvino man Šį darbą; taip pat dėkoju ir vyr. įeit. Pyragiui už basketbolo žaidimo plėtimosi Lietuvoje aprašymą. K.l. Vyr. įeit. Darius

Basketbolas

Lietuvoje

Pirmą kartą basketbolo žaidimas pasirodė 1890 metais Amerikoje, Springfieldo Y. M. C. A. kolegijoje. Kūno lavinimo mokovui dr-ui Naismithui ištobulinus šio žaidimo taisykles, jis labai greitai prigijo Amerikos jaunuomenės tarpe. Šiandien basketbolas, kaipo malonus ir vispusiškai lavinąs kūną žaidimas,yra žaidžiamas visamepasaulyje ir savo populiarumu kai kur prilygsta net futbolą. Lietuvon basketbolo žaidimą atvežė grįždami iŠ Amerikos lietuviai sportininkai. Jau 1921 metų rudenį kai kurie L.F.L.S. nariai ėmėsi Šio žaidimo, bet tais metais be treniruočių nieko daugiau nebuvo padaryta. 1922 metų pavasarį (balandžio 23 d.) įvyko pirmos Lietuvoje draugiškos basketbolo rungtynės tarpL.F.L.S. ir Kauno rinktinės komandų. Nors šiose rungtynėse ir nebuvo parodyta jokios ypatingos žaidimo technikos, tačiau visiems sportininkams-ėms žaidimas labai patiko ir rado sau nemažai pasekėjų. Lietuvos Sporto Lygai sudarius žaidimų komitetą, Šis tų pat metų rudenį suruošė oficiales Lietuvos basketbolo pirmenybes. Tačiau jose dalyvavo tik dvi moterų komandi (LJ.L.S. ir Šaulių S-gos). Pirmenybes laimėjo L.F.L.S. 1922 m. basketbolo eigos santrauka atrodo sekančiai: vyrų komandų buvo < 2 - " rungtynių buvo 2 moterų komandų buvo 2 " " rungtynių buvo 6 viso žaidėjų buvo apie 35 " aikščių basketbolui 1 1923 met. basketbolas, turėdamas iŠ praėjusių metų daug pasekėjų irŠiektiektechniŠkaipatobulėjęs,padarė žymią pažangą. L.S.L.žaidimų komiteto suruoštose pirmenybėse nugalėtojo vardui įgyti, laimėjo šios komandos:

34

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Vyrų moksleivių: grupėj A "Aušros" gimnaz. I " B " " II. Moterų: grupėj A, LJ.L.S. I " B,M.S.M.R.I Bendra gi basketbolo eigos santrauka 1923 metų sekanti: Vyrų komandų buvo 18 " oficialių rungtynių buvo 18 " draugiškų " " H Moterų komandų buvo 24 oficialių rungtynių buvo 26 " draugiškų " " *5 Viso iaidėjų buvo apie 300 " aikščių basketbolui 5 SulyginęŠiuos davinius su 1922 metų daviniais matome, kad basketbolas jau tvirtai įleido savo šaknis mūsų sportininkų tarpe. Įsidėmėtina, kad moterys šį žaidimą pamėgo labiau už vyrus, šiais metais basketbolas pirmą kartą pasirodė ir provincijoje. 1924 metais basketbolas jaučiasi jau pilnateisiu piliečiu visų kitų sporto šakų tarpe. Be daugelio draugiškų rungtynių, įvyksta ir oficialės basketbolo pirmenybės vyrų, moterų ir moksleivių pavasario ir rudens ratais. Jose dalyvauja veik visų Kauno klubų komandos. Neminint smulkiau pirmenybių eigos, galima tik pasakyti, kad jos vyko su daug didesniu atkaklumu ir geresne žaidimo technika, negu prieš metus. Vyrų ir moterų A ir B grupėse 1924 metų pirmenybes laimėjo LJ.L.S. komandos. 1925 metais basketbolą žaisti sportininkai kiek atlyžo. Tačiau ir pirmenybės ir draugiškos rungtynės praeina nė kiek nemažesniu gyvumu. 1925 metų nugalėtoju vyrų A grupėje tampa "Kovas", B grupėje LJ.L.S. Moterų basketbolo pirmenybes ir dainininkės panelės JonuŠkaitės paaukotą taurę laimi LJ.L.S. komanda. Šiauliuose veik be konkurencijos išeina laimėtoju LJ.L.S. Šiaulių komanda. 1925 m. pirmą kartą išeina žaisti basketbolą ir Universiteto vyrų ir moterų komandos, (šio fakto nepraleidžiame nepaminėję todėl, kad basketbolo gimtinėje, Amerikoje, kiekvienos viduriniosios ar aukštosios mokyklos tradicijose reikalinga turėti savo reprezentatyvią basketbolo komandą ir rungtis su kitomis mokyklomis del pirmenybių). Draugiškose rungtynėse su "Aušros" gimnazijos komandomis studentai nugalėjo aušriečius, bet studentės neįstengė atsilaikyti prieš aušrietes. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (L.G.SJ.) klubuose, basketbolas (krepšiasvydis) turi svarbiausią vietą sporto žaidimų pramogoje. Ši organizacija, turėdama savo eilėse apsčiai augančio, nesubrendusiu jaunimo, greta sportinio basketbolo naudoja ir gimnastinį. Pirmiausia sportinį basketbolą ėmė praktikuoti Kaune studentų klubas "Achilas". Trumpas krepšiasvydžio aprašymas, išleistas Karo Mokslo Skyriaus 1922 m., davė galimybės šitą visais atžvilgiais naudingą žaidimą plėtoti ir provincijoje. Pirmoje L.G.SJ. olimpiadoje Šiauliuose 1924 m. liepos m. dalyvavo mergaitės iŠ Kauno "Achilietės", Kauno "Živilė", Šančių "Vanagas", Šiaulių "Sakalaitės", "Vytaulietės", Mariampolės "Mirga", Radviliškio "Vaidilutė", Kybartų "Skaidra". Vyrų komandos buvo: Kauno "Achilas", Šančių "Vanagas", Šiaulių "Sakalaičiai", Vilkaviškio "Aras", Alvito "Ringaudas" ir Paežerių "Šviedrys". Mergaičių krepšiasvydžio finalan įėjo "Živilė" ir "Vytautietės". Pirmą vietą laimėjo "Vytautietės" - 2:1 (abi komandi beveik vienodo stiprumo). Vyrų finale gavo susiremti "Sakalaičiai" ir "Vanagas". Laimėjo "Sakalaičiai". Šįmet Kaune stipriausios komandos yra vyrų "Vaidevutis" ir "Achilas", o mergaičių "Živilė". Mokyklose basketbolas yra taip pat gana plačiai žaidžiamas.šito fakto priežastim yra švietimo ministerijos kūno kultūros kursai, kur iš visų sportožaidimų, basketbolasyrapopuliariausias ir mėgiamiausias. Pavyzdingas Šito žaidimo sutvarkymas yra Panevėžio gimnazijoje, kur net miesto visuomenė krepšiasvydžio judėjimu yra gyvai susidomėjusi. Kariuomenėje Šitam Žaidimui dar tik ateina laimingas laikas įsigalėti. Tačiau įdomiausias šių metų įvykis basketbolo srityje, tai pirmos tarpvalstybinės rungtynės su Latvija, (ir tarpmiestinės Kaunas - Riga), įvykusios Rigoje, gruodžio mėn. 13 d. Lietuvos valstybinę komandą sudarė 1925 metų nugalėtojas "Kovas" ir 3 žaidėjai iŠ Šiaulių LJ.L.S.

35

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) komandos. Rungtynės baigėsi beveik dideliu Lietuvos komandos pralaimėjimu 41:20, tačiau panagrinėjus tas sąlygas, kuriose vystėsi basketbolas Lietuvoje ir Latvijoje, Šie rezultatai nelabai testebina. Pas mus basketbolas tebėra dar jaunas ir išaugęs be ypatingos konkurencijos. Žaidžiamas jis išimtinai lauke (nesant salės) ir tik vasaros metu. Latvijoje šis žaidimas jau daug seniau atsiradęs ir žaidžiamas daugiausia salėse, rudenį, žiemą ir pavasarį. Mūsų valstybinė komanda žaidė šiame sąstate: Norvaišas (LS.L.S.), Heiningas, Sabaliauskas, Balčiūnas (visi "Kovo") ir Kumpis (L.F.L.S.). Ypatingai gerai žaidė Norvaišas (įmetė 10 t.). Neblogas buvo ir Sabaliauskas (įmetė 61). Latvių valst. komandą sudarė: Timpers, Šadeiko, Jurgens, Baumanis, Grazis (antram kėliny žaidė Muzis, Zalums, Roze). Geriausi jų žaidėjai yra: Timpers, Rože, Šadeiko ir Muzis. 14 gruodžio įvykusiose tarpmiestinėse rungtynėse mūsiškių pralaimėjimas buvo žymiai skaudesnis 57:6. Vakarykščios dienos rezultatai ir latvių tempas paveikė mūsų žaidėjų nuotaiką. Tačiau pirmos tarpvalstybines rungtynes nepraėjo mums be naudos: jos parodė kaip reikia basketbolą žaisti ir kiek galima išsilavinti Šiame žaidime esant patogioms sąlygoms. Prie progos pridėsiu, kad latviai Žaidžia blogiau už estus; Šie, pastarieji, skaito save geriausiais basketbolininkais Europoje. Turint omeny, kad mums teks rungtis ir su estais, tai įsidėmėtina. Šiandieninis basketbolo stovis Lietuvoje dar neleidžia mums sudėti rankų ir manyti, kad mes jau esame pusėtiniai šiame žaidime išsilavinę. Reikia dar daug dirbti, kad prilygtumėm nors mūsų kaimynams, nekalbant jau apie amerikiečius, kurių eilinė komanda lengpai muštų mūsų geriausiąją. Tuo tikslu mes privalome populiarizuoti basketbolą jaunuomenės tarpe ir patys tobulintis Žaidimo technikoje.

BASKETBOLO Žaidimo

TECHNIKA

tikslas ir

dalyviai

Basketbolo žaidime dalyviai dalijami į dvi komandi, kiekvienoje po 5 žmones. Kiekvienos komandos las-gautikuodidžiausiątaŠkųskaičių,įmdantįpriešininkokr^ paimti kamuolį arba jį įmesti į savą krepšį. Mesti ir perdavinėti kamuolį galima tik rankomis. Komandos Žaidėjai skirstomi rolėmis šiaip: Puolėjai (puolikai) 2 Centras 1 Gynėjai 2

Žaidėjų

pareigos ir

Puolėjai

tiks-

siekimai

(puolikai)

Puolėjai su centru - taisvarbiausi žaidėjai puolimo atžvilgiu;be gerų puolėjų komanda negali tikėtis laimėti rungtynių. Patsai priešo užpuolimas - tai savo rūšies gynimas. Todėl kiekvienoje komandoje į puolėjus yra skiriami daugiau prityrę žaidėjai, ypač tie, kurie taikiai meta į krepšį, nes žaidžiant prieš tvirtą komandą, kurios ginimas yra stiprus, puolėjams tenka labai mažai progų mesti į krepšį ir tuo būdu nors keletai taškų laimėti, reikia kiekvieną mėginimą padaryti vaisingu. Žaidžiant prieš gerai prityrusią komandą, priešingos pusės kapitonas visuomet nurodys savo gynėjams, kuriam kurią puolėją saugoti ir visais atvejais stengsis pastatyti stipresnį gynėją prieš stiprų puolėją ir tuo neitralizuoti puolimą. Žinodami priešingos komandos pastangas, puolėjai turi stengtis juos saugojančių gynėjų nusikratyti, kitaip jam bus labai sunku įmesti kamuolį į krepšį, kadangi gynėjas, suprantąs žaidimą, kiekvieną kartą ras būdą sutrukdyti. Sėkmingai kovai su saugojančiais gynėjais kiekvienas puolėjas turi mokėti: gerai vesti kamuolį, vikriai jį perduoti kitam savo komandos žaidėjui, daryti greitus sustojimus ir pasisukimus (kad nusikratytų besivejančio gynėjo), o prisiartinęs prie krepšio ir būdamas nors kiek laisvas tuojau pasinaudoti proga ir.mesti kamuolį į krepšį. Ir žaisdami prieš stiprias komandas ir apskritai puolėjai turi stengtis kiek galima daugiau pasuotis, nes

36

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) vieno žaidėjo pastangos, nors jis ir geriausias būtų, kiekvieną kartą gali nueiti niekais. Žaidėjai, norį vieni atsižymėti visumet yra nepageidaujami, nežiūrint, kiek jie yra gabūs, nes pavieniui žaidžiant sunku yra laimėti. Todėl kiekvienas puolėjas turi stengtis pasuotis netik su kitu puolėju, bet būtinai ir su centru, nes vykdant antpuolį ir centras gali atlikti tą patį uždavinį, kaip ir puolėjai, kai kuriais atvejais pasikeisdamas laukais. Taigi antpuolis daromas trijų puolėjų su vienu gynėju priedangoje. Antroji arba atsparos linija visais būdais gelbsti puolėjams ir centrui laikyti kamuolį savo komandos rankose.

Gynėjai Gynėjai, tai parinkta iš tvirtesnių, vikrių, ištvermingų, nors ir nelabai prityrusių, žaidėjų apsauga. Komanda, turinti gerą apsiginimą, bent kuriuo metu gali tikėtis pradėti puolimą, nes priešininko puolimas, sutikęs stiprią apsaugą, neką tepadarys. Priešo puolėjams su centru tenka čia kovoti ne tik su komandos gynėjais, bet ir su jos centru, pavojingais momentais net ir su abiem puolėjais. Tokie puolimai išeikvoja daug jėgų ir nuvargina priešo puolėjus. Daugelis komandų prisilaiko taktikos leisti priešą daryti užpuolimą iki tam tikro laipsnio, būtent, kad abu gynėjai galėtų įeiti žaidiman be didelio pavojaus nutolti nuo savo krepšio. AŠ nuo savęs patarčiau komandoms laikytis puolimo taktikos iŠ pradžios. Nes pradedant žaidimą abu puolėjai ir centras yra dar nenuvargę ir tuo būdu jie gali greitai ir vikriai manevruoti į tinkamas pozicijas kamuoliui į krepšį mesti. Laimėjus keletą taškų ir dar puolėjams nenuvargus, puolimas turi tęstis, bet kapitonas, pastebėjęs puolėjų nuvargintą, tuojau turi paremti puolimą ginimu arba leisti žaidimą įginimos lauką, kad su stipriu savo ginimu nukankintų priešo puolimą. Kai savas puolimas yra vykdomas, gynėjai paeina priešo pusėn tiek, kad visuomet vienas iŠ jų būtų priešo puolimui už akių arba tarp savo krepšio (to, kurį jis saugo) ir priešo artimiausio žaidėjo. Priešui gi prasiveržus, pirmas gynėjas sutinka priešą, stengdamasis sulaikyti arba nors sutrukdyti žaidėją, kuris turi kamuolį, kad tuo tarpu kiti savi žaidėjai galėtų pridengti kitus priešo žaidėjus. Tuo būdu žaidėjas vieną kartą jau sutrukdytas, visiems kitiems esant pridengtiems, nebeturi kur pasuoti, ir tais atvejais devyniasdešimt devynius kartus iŠ Šimto visuomet įsikarščiavęs puolėjas svies kamuolį į bet kurią pusę arba jį laikys. Laikymas gi suteiks progą gynėjui įsivelti kovon dėl kamuolio. Gynėjui įėjus kovon savaime jau bus laimėjimas, nes tuomet kiti Žaidėjai gerai pridengti ir puolimą galima skaityti sulaikytą. Tokiu atsitikimu, kai pirmas gynėjas, pastojęs kelią, yra apvedamas arba kamuolys pasuojamas kitam puolėjui, kitas gynėjas pastoja kelią ir stengiasi sutrukdytikiek galėdamas, kad tuo tarpu savi Žaidėjai sudarytų kitą gynimos liniją. Bet tais atsitikimais reikia stengtis bėgti kiek greičiau, geriausiai tarp žaidėjo, turinčio kamuolį, ir bėgančio priešo puolimo.

Centras Atsižvelgiant į įvairius žaidėjus ir jų žaidimo vietas, daugelis žmonių, nors ir žinančių žaidimą, dažnai daro klaidingus sprendimus apie vietų svarboj vieni svarbesniais veikėjais laiko puolėjus, kiti gynėjus, bet daugelis visai užmiršta centrą. Centro žaidėją mes galime laikyti esantį visapusiai išsilavinusį basketbolo žaidimo moksle ir technikoje. Negana to, jis turi būti iŠ prigimties centru, nes į jo privalumus priskiriama ir jo ūgis, galėjimas Šokti labai aukštai, nepaprasta ištvermė ir greitas orientavimasis. Kaip minėjau, centras turi gerai pažinti Žaidimą ir galėti stoti į gynėjų ir puolėjų vietas, be to, turi mokėti ir aukštai Šokti. Pradedant rungtynes, centras turi stengtis paduoti kamuolį savo žaidėjams, puolėjams arba gynėjams, destis, kaip diktuoja aplinkybės. Tarpininkui išmetus kamuolį aukštyn ir centrui padavus jį savam žaidėjui, jis, centras, tuojau stoja į puolimo poziciją, artindamasis drauge su puolėjais prie priešo krepšio, ir jei aplinkybės leidžia, stengias įmesti kamuolį į krepšį. Pradėjus rungtynes ir priešo centrui pasisekus savo žaidėjams perduoti kamuolį, centras tuojau privalo eiti į apsiginimo poziciją - gynėjams pagalbon. Vienu žodžiu, centrinio žaidėjo žaidimo bei judėjimo laukas yra išilgai visos aikštės. Daugely atsitikimų susitaręs su kitais žaidėjais, centras, kad suklai­ dintų priešą, gali pasikeisti vietomis su puolėjais arba net ir su gynėjais.

37

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Žaidimo

technika

ir

būdai

Kiekvienos komandos trenerio, kapitono, vedėjo ir paties žaidėjo yra dedama visos pastangos išsilavinti žaidimo technikoje. Visiems žaidėjams gerai technikoj išsilavinus, jau žaidime tenka subendrinti visų žaidėjų pastangas bendram tikslui pasiekti, šitas bendro tikslo pasiekimas, tai - sujungti visas jėgas ir jas visas sunaudoti savo priešui nugalėti. Tas uždavinys bus sunkiausias ir reikalaująs daug laiko, ypač praktiško prityrimo, nes kovojant su priešu kiekvienas pralaimėjimas ir nepasisekimas yra neužmirštinas ir ateityje Žaidime nebepakartotinas.

Treniruotė Pirmoje ir svarbiausioje vietoje statomas tobulinimasis Žaidimo technikoje, taip pat ir kai-kurių raumenų įvairiems technikos uždaviniams atlikti tikslus paruošimas. Bendras fizinis pasiruošimas būtinas, nors kūnas būtų ir sveikas. Pradėjus treniruotis tuojau pastebimas kai kurių raumenų nuvargintas ir atliekant įvairius veiksmus jaučiamas silpnumas ir netikslumas. Vadinasi, nesvarbu kiek asmuo bendrai fiziškai išsilavinęs, bet prieš pradėsiant patį basketbolo Žaidimą, būtinai reikia išmokti pagrindinius veiksmus. Sumaningi treneriai ir komandų kapitonai kaip tik neprivalo leisti prasižengimų prieš šią bendrą taisyklę. Pirmųjų dviejų savaičių treniruočių pratimai privalėtų štai ką apimti: A) Kamuolio svaidymas, 5-15 minučių. B) Mėtymas į krepšį, 10-15 minučių. C) Žaidimas, 10-20 minučių. A) Treneris sustato visus žaidėjus į dvi eiles, viena nuo įeitos maždaug nuo 5 iki 10 metrų, žaidėjai vienas nuo kito yra tokioj padėty, kad vienas kito judesiams nekliudytų, šiaip sustačius žaidėjus, reikia apie 15 minučių pratintis visaip svaidyti ir gaudyti kamuolį, nes mokėjimas iŠ įvairių padėčių tiksliai sviesti kamuolį savo draugui žaidėjui, lanku iŠ apačios į viršų t. y. laikant rankas žemai, sviesti kamuolį į viršų, suprantama ne aukštyn, bet tikkylančia linija. Šis mėtymo būdas pagelbsti pasuotis tada, kada priešas yra arti, o kamuolys ant žemės. Tuoatvėju nėra laiko išsitiesti ir patogiai prisitaikyti, kadangi priešas yra tiekarti, kad trumpiausias užtraukimas duos progos priešui sutrukdyti metimą, o gal ir patį sviedinį atimti. Rungtynėse gi blogiausias dalykas - tai "kova dėl kamuolio" ir puolimo sustabdymas. Metimas į Šoną taip pat labai dažnai naudojamas, nes priešui esant arti žaidėjas, pagavęs kamuolį, dažnai bus atsigręžęs veidu į priešą; tuomet sumaningas žaidėjas privalo Žengti į bet kurią Šalį, ir palikęs priešą vienoje ar kitoje pusėje, šoniniu rankos judesiu perduoti kamuolį kitam žaidėjui. Metimas abiem ar viena ranka per galvą yra vienas kamuolio perdavimo būdų. Juo ne tik gali, bet ir privalo aukštesnio ūgio Žaidėjai naudotis. Taip perduodant kamuolį yra patartina kiek pašokti, kad priešas jo nesustabdytų. Perdavimas rikošeto būdu, būtent: žaidėjas meta kamuolį į žemę taip, kad jo draugas galėtų pagauti kamuolį atšokus Šiam nuo žemės. Šitoks perdavimas nors ir labai patogus, bet kiek per lėtas, ir todėl mažiau naudojamas. Jisai gali būti naudojamas ten, kai tarp dviejų pasuojančių žaidėjų atsiranda priešas. Žaidėjams esant arti vienas nuo kito, laiko trukdyti negalima, nes kiti, priešingos komandos, žaidėjai artinasi labai greit, krepšis arti, bet mesti į jį negalima, nes tas vienas priešas yra arti ir galimybės įmesti yra maža. Tokiu atveju reikia kamuolį greit kilstelti, kad priešą pritraukus prie savęs, ir tuojau sviesti kamuolį Žemėn taip, kad jis atsimušęs patektų laisvam ir arti prie krepšio esančiam žaidėjui. Mankštinantis su sviediniu, pirmas dienas reikia jį svaidyti iŠ vietos įvairiais būdais, bet treniruotei pro­ gresuojant atstumai tarp žaidėjų keičiami ir tie patys sviedimai atliekami judant. Pasilavinus apie penkiolika minučių kamuolio svaidyme, reikia pratintis ir mesti kamuolį į krepšį, taip pat apie 15 minučių. Šitai mankštai atlikti, treneris sustato vieną dalį žaidėjų prie vieno krepšio, kitą prie kito. Žaidėjai sustatomi vienoje eilėje stačiu kampu galų linijoms, atstume maždaug pusei aikštės ilgio. Žaidėjams taipsustojus, kiekvienos eilės pirmajam žaidėjui duodamas kamuolys. Pirmas kiekvienos eilės gavęs kamuolį veda jį krepšio link, prisiartinęs meta jin kamuolį, nepataikęs krepšin sugauna jį ir kuo greičiausiai dar kartą pakartoja metimą (mėginimų skaičius trenerio nustatomas), įmetus gi jisai privalo paimti kamuolį ir sviesti eilės priešaky stovinčiam, kuris pakartoja tuos pačius veiksmus. Metimo į krepšį mankšta baigiasi taip vadinama žaibo mankšta. Žaibo mankšta atliekama sekančiu būdu: f

38

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) žaidėjai sustoja eile prie vieno ir kito krepšio lygiagrečiai galų linijoms ir kiek toliau nuo krepšio. Pirmajam žaidėjui metus kamuolį į krepšį, kitas privalo pagauti jį iškrentant iŠ krepšio, jeigu Žaidėjas anksčiau metęs įmetė, arba kamuolys atšoko nuo atmušų, jokiu būdu neleisdamas daugiau vieno karto susiduotijam į žemę. Mesti į krepšį privalo iŠ tos padėties, kurioje kamuolį pagavo. Žaibo mankšta iŠ pradžios privalo būti trumpesnė, bet progresuojant bendrajai mankštai, daugiau laiko skiriama ir žaibinei. Reikia priminti, kad žaibo mankšta privalo būti atliekama iŠ abiejų krepšio pusių, tai yra, mėtyti kamuolį pusę laiko bėgant iŠ kairės dešinėn, kitą pusę bėgant iŠ dešinės kairėn. Užbaigus penkiolikos minučių svaidymų ir mėtymų į krepšį mankštą, reikia dar ir pažaisti. Pradžioje kėliniai negali būti ilgesni dešimties minučių. Mankštai progresuojant taip pat pagerėjus ir žaidėjų fiziškajam stoviui, svaidymo ir mėtymo į krepšį mankštų laikas sutrumpinamas, žaidimo gi pailgina­ mas iki dvidešimties minučių kėliniui. Mankštai užsibaigus, patartina apibėgti keletas kartų apie aikštę iŠ pradžios mažų, bet nuolat iki maksimumo didėjančiu tempu. Bėgimą baigti žingsniu. Po mankštos kiekvienas žaidėjas turi apsiplauti vandeniu (dušu) arba nesant tokių reikalingų priemonių bent apsitrinti su drėgnu rankšluosčiu. Niekados nereikia bijoti gerokai patrinti odą, nes masažas kaip tiktai priduoda odai ir raumenims elastingumo ir pagerina kraujo cirkuliaciją.

II-ji

dalis

Komandai praėjus pirmųjų dviejų savaičių treniruotės programą, kaip nurodyta pirmoje dalyje, pra­ dedama antroji treniruotės dalis, tai yra taip vadinamas visų treniruotės veiksmų subendrinimas. šioje dalyje pakartojami visi veiksmai pirmos dalies, tik jiems skiriama mažiau laiko. Pavyzdžiui - svaidymams 5 minutės, mėtymams į krepšį 10 minučių, likusį laiką sunaudojama pratinimuisi vartoti žaidimo metu sutartinius ženklus.

Sutartinių

ženklų

treniruotė

Tur būt visiems bus aišku, kodėl naudojamasi sutartiniais ženklais. Manau, kad visi sportininkai-kės supranta, kad ir basketbolą žaisdami Žaidėjai prisilaiko tam tikros taktikos. Gali kilti klausimas, kodėl žaidėjai privalo laikytis nustatytos vietos. Į tai galima atsakyti trumpai ir aiškiai: būtent todėl, kad žaidėjas , turįs kamuolį rankose, visuomet žinotų nesidairydamas, kur tuo momentu randasi jo draugas ir tik žvilgtelėjęs į tą pusę, tuojau galėtų perduoti kamuolį. Gerai išlavintose komandose žaidimas einą taip greit, kad kiekvienam veiksmui yra sunaudojama kuo mažiausiai laiko. Toliau, kiekviena komanda turi tam tikrą eilę judesių arba manevrų rungtynėms pradėti. Tie visi manevrai negali būti viešai skelbiami, kad priešas, sužinojęs ir supratęs antpuolio būdą, negalėtų atatinkamai reaguoti. Pasekmingam žaidimui, visų būdų antpuoliuose ir yra naudojamasi tam tikrais sutartiniais ženklais, kurie nurodo kur centras privalo stengtis paduoti kamuolį, kuris žaidėjas jį turi priimti ir kur turi stovėti likusieji žaidėjai, kad reikalui ištikus ir jiems būtų galima perduoti. Pavyzdž., pradedant rungtynes žaidėjai sustoja kaip nurodyta braižinyje A. Pirmas padėjimas. Centras Nr. 3, A komandos stodamos į savo vietą, prieš pat pradėsiant rungtynes paduoda ženklą, uždedamos dešinę ranką ant galvos, būk tai jisai taisytų plaukus; kiti gi žaidėjai pastebėję tą signalą, tuojau Žino kokią antpuolio formą priimti, kur centras stengsis paduoti kamuolį ir 1.1. Daleiskime, kad jų antpuolio forma bus sekanti: centras Nr.3 paduoda kamuolį į vietą pažymėtą tašku A, braižinyje A. Puolėjas Nr.2 iŠ anksto tai žinodamas, žaibo greitumu priima kamuolį taške A, tuo pat metu pritraukdamas priešo gynėją Nr. 10 taško A link. Priešo puolėjas Nr.7, nežinodamas signalo kiek pasivėlina priimti kamuolį, bet prisiartina prie taško A, kitas gi puolėjas Nr.l, vienveiksmiai nubėga į tašką B, kur jisai priima kamuolį nuo puolėjo Nr.2 # taško A. Priešo gynėjas Nr.10, buvęs atitrauktas, artinasi prie taško B, tuo pat metu saugodamas puolėją Nr.2. Priešingos komandos gynėjas Nr.9, pastebėjęs, kad puolėjas Nr.l taške B randasi arčiausiai jų krepšio ir todėl

39

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.)" sunkiai bepavejamas kitų, skuba jam užstoti kelią. Tuo tarpu centras Nr.3 niekeno nesaugomas nubėga i tašką C kur ir priima kamuolį nuo puolėjo Nr.l iš taško B ir nekliudomas meta kamuolį į krepšį. Puolėjas Nr.2 atsargos diliai nubėga į tašką D, kad nepasisekus centrui įmesti, jisai galėtų metimą pakartoti. Puolant nurodytu būdu, kamuolys gali būti įmestas krepšin laike keletos sekundų su sąlyga, žinoma, jeigu centrui pasiseks paduoti kamuolį ten, kur jisai nurodo signalu. Centro žaidėjas vaidina labai svarbią rolę antpuoliuose, ypač pradedant rungtynes, taipogi savo įgudimu jis sutaupo daug htų žaidėjų jėgų. čia išdėstytą signalizacijos būdą galima skaityti originaliu ir pavyzdingu išdirbimui daugelio kitokių sig­ nalizacijos būdų. Panašius signalų būdus treneris, ka­ pitonas arba prityręs žaidėjas gali išdirbti be jokių sunkumų. Patariama išdirbti daug tokių signalų būdų ir išbandžius tinkamumą, rungtynėse naudoti tik geriau­ sius. Geromis kombinacijomis neskaitomos kokios nors painios, gerai atrodančios tik ant popierio, bet žaidžiant sunkiai įvykinamos. Visuomet reikia stengtis naudotis paprastais ir gerai suprantamais signalais. Kiekviena komanda savus sig­ nalus privalo gerai žinoti, kad jais sąmoningai ir mikliai galėtų naudotis. Nežinant gerai signalų,verčiau visiškai jų nevartoti. Lietuva (komandos pavadinimas).

vieta

Dešinysis puolėjas

pavardė

Norvaišas

1

kėlinys

2 kėlinys

žai­ dėjo Nr.

laimėti punktai

4

X. X. I.

t. t.

X. 1.

t.

X. X. X.

t. t.

X.

a. a.

Kairysis puolėjas

Heiningas

1

X.X.

Centras

Sabaliauskas

2

X. X.

Dešinysis gynėjas

Balčiūnas

5

I. I. I.

Kairysis gynėjas

Kumpis

3

faulai

laimčti pnnktai

Pastaba

t. a.

a.

t. t. t.

fanlai

X.

t. a.

Atsarga

nejskaitomas laikas I kelinio vaisiai 15:8

naudai

II galutini kėlinio vaisiai vaisiai 4216:: 21 02 naudai . Pastaba; t=techiškas faulas,

40

Tarpininkas asistentas žymėtojas laiko tėmytojas asmeniškas faulas. X = 2 punktai, l ^ v i e n a s punktas.

I kėlinys

II kėlinys

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) Žaidėjų

svoris

Basketbolo žaidime svoris turi gan svarbų vaidmenį, todėl kad kiek galint sulyginus ypatybes, komandos skirstomos sulig svorio, būtent lengvo svorio iki 55 kilogramų vidutinio svorio 55 iki 60 kibgramų sunkaus svorio 60 kilogramų ir daugiau.

žaidėjų

prigimties

Kostiumai Kostiumai jokiu būdu neprivalo varžyti kūno, ypač kaklo, rankų, krūtinės ir pilvo. Daugelis žaidėjų kreipdami dėmesį įapsirengimo menkniekius, nustoja savo pilnos vertės rungtynėse vien dėlto, kad jų apsiren­ gimas nebeduoda galimybės rungtynėse sunaudoti visų savo jėgų. Tokiomis klaidomis galima skaityti suveržimą kojų arba pilvo. Kojinių ir kelnių palaikymui geriausia tinka elastiška juostelė; naudojantis neelastiška - visuomet susiveržiama arba perdaug arba vermažai. Perdidelio susiveržimo pasekmė yra nutirpimas ar nuvargimas kojų, nuo ko pasunkėja bėgimas. Permažas suveržimas nevargina, bet gali suteikti nemalonumų. Išvengimui abiejų negeistinų atsitikimų, geriausia naudotis elastiška juostele. Paprasčiausi ir geriausi žaidimui kostiumai Štai kokie: marškiniai, kelnaitės, kojinės ir brezentiniai bačiukai su guminiais padais.

Higiena Dalyvaujant bet kuriam atletiško pobūdžio Žaidime ir norint palaikyti sveikatą, reikia prisilaikyti higienos dėsnių, čionai pažymėsime tiktai dalykus, liečiančius pasiruošimą žaisti basketbolą. Treniruojantis reikia kreipti daugiausia dėmesio į du dalykus, būtent: tyro oro svarbą ir mankštinimąsi. Nei vienas nei kitas atskirai neduos pageidaujamų vaisių. Vien tyras oras nesustiprins raumenų, taipogi ir mankšta blogame ore neatneš jokios naudos, bet gali pagelbėti padaryti sutartį su drauge džiova. Sutarčių išvengimui naudokis kuo daugiausia tyru oru, nes už jį nereikia mokėti, ir be to, jis labai lengvai visiems prieinamas. Geriausia mankštintis lauke. Žiemos metu reikia Žaidimo salą gerai išvėdinti, ir, kas svarbiausia, prižiūrėti, kad nebūtų dulkių; geriausia dulkių pašalinimo priemonė, tai neprinešti jų į salę. Todėl niekad nereikia žaisti su tais pačiais batais su kuriais vaikščioji, bet užsimauti žaidimo batukus.

Dešimts

įsakymų

1. Naudokis tyru oru, stenkis priimti jo kuo daugiausia į organizmą. Geriausias būdas: rytmetinis pasi­ vaikščiojimas, bėgimas ir kvėpavimo gimnastika; naktį laikyk miegamojo kambario langą atviru taip, kad oras kambary dažnai mainytus, nes oru nepersivalgysi. 2. Miegok aštuonias arba devynias valandas į parą. Vieną naktį nedamiegojęs, kitą miegok daugiau. 3 . Nepamiršk kasdieninio maudymosi arba apsitrinimo šlapiu rankšluosčiu. 4. Gerk apie 6 stiklines vandens į dieną. 5. Kramtyk maistą iš lengvo ir smulkiai, kad jis gerai susimaišytų su seilėmis. 6. Maistą pasirink sąmoningai. 7. Prižiūrėk, kad viduriai nuolat veiktų normaliai. 8. MankŠtinkis ir žaisk ne anksčiau pusantros valandos po valgio. 9. Žaidimo metu sušilęs negerk vandens, bet troškuliui numalšinti sušlapink gerklę arba išplauk. 10. Pertraukos metu sušilęs negulk ant žemės, nes gali persišaldyti.

41

DARIUS LIETUVOJE (1920 -1927 m.) TAISYKLĖS Taisyklės tai pamatas - įstatymai be kurių nė vienas kolektyvus žaidimas, o ypač toks, kur tenka dviem priešininkams kūniniai susidurti, negalėtų vystytis, nesuteiktų malonumo ir naudos nei dalyviams nei žiūrėtojams. Kiekvieno žaidimo pagrindiniai principai ir jo taisyklių tobulumas - tai pasisekimo laidas. Basketbolo sėkmingas prigijimas priklausė ir priklausys nuo jo taisyklių tobulumo ir teisėjų sumanumo. Dabar basketbolas jau tiek įgijo visuomenės priejautos, kad veik visame pasauly yra žaidžiamas. Taisykles turi žinoti ne tik sportininkai žaidėjai, bet ir sportininkai žiūrėtojai. Žiūrėtojai, žinodami taisykles, turi daugiau pasigėrėjimo, pergyvena klaidas ir pasisekimus, drauge reikalauja švaraus žaidimo ir sumaningo teisimo. Nuo teisėjo priklauso žaidimo eiga, jis gali leisti nešvarų bei įsikarščiavusi žaidimą arba reikalauti griežtai laikytis taisyklių. Kaip futbolo žiūrėtojai smerkia nereikalingą kojų daužymą, taip pat ir basketbolo žiūrėtojai smerkia įsikarščiavimą ir asmeninę kovą, tuo labiau, kad įvairių žaidimų tikslas - tai auklėjimas, disciplinos įskiepijimas ir galėjimas save suvaldyti sunkiausiose apystovose. Turint pagrindinius žinias lieka jas pritaikyti, gi praktikoje pasisėmus prityrimų savo eilėje patiekti jas to žaidimo pasekėjams. Manau, kad šį altruistišką darbą mūsų basketbolo teisėjai atliks, o esant reikalui leisti kitas taisykles, turės prityrimo dirvoje surinkę pakankamai medžiagos patobulintam leidiniui išleisti.

UETUVOS SPORTO LYGOS BASKETBOLO TAISYKLĖS METAMS Žaidimas

OFICIALĖS 1926-1927

.

Basketbolo žaidime dalyviai dalinami į dvi komandas, kiekvienoje komandoje po 5 Žmones. Kiekvienos komandos tikslas yra gauti kuo didžiausią taškų skaičių, įmetant kamuolį į priešininko krepšį, tuo pat metu neleidžiant priešingai komandai paimti kamuolį arba jį įmesti į savąjį krepšį. Mesti ir perdavinėti kamuolį galima tiktai rankomis. 1.

TAISYKLĖ Aikštė

teeini.

DtSiftyti* j x2£ cm dydžio. Atidžiai apžiūrėjus lavono paviršių, daugiau sužalojimo Žymių nerasta. Po to Stasio Girėno lavonas buvo nugabentas į Respublikines Kauno klinikinės ligonines rentgeno skyrių, kur buvo padarytos viso kūno rentgenogramos. Ištyrus rentgenogramos nustatyti Šie pakitimai. Galva. Unijinis kaukolės skliauto ir panūdo lūžimas per abu didžiuosius pleištikaulio sparnus, per abiejų smilkinkūulių žvynus it per pakauŠkaulioŽvyno viršutinę dalį. Dešinėje lūžimo linija smilkinkaulio žvynu ties piramide pereina i kaukolės pamatą. Pamate - pleištikaulio kūno lūžimas su fragmentų poslinkiu ir turkiabalnio dugno, nugarėles ir apatinės pleištikaulio kūno dalies deformacija. 0J8 cm aukščiau viršutinio kairiosios akiduobes krašto matyti keli 0,1-0,2 cm skersmens intensyvesni Šešėliai - smulkios kaulo skeveldrėles. Kaukolės dėlės viduje, parietookcipitalinėje srityje, du vidutinio intensyvumo gana riboti Šešėliai smegenų substancijos projekcijoje: ties sagitaline plokštuma 3x4x2 cm dydžio ir dešiniau 3J5x4J5 cm dydžio. Metalinis tiltaskairėjeviršuje-vainM Metalinės plombos viršuje dešinėje 5,7, 8, viršuje kairėje 4 ir apačioje kairėje 7 ir 8 dantyse. Stuburas. X-XI-XII krūtines ir I-II juosmens slankstelių kūnų dengiamosios plokštelės vietomis su įlinkimais, būdingais kremzliniams šmorlio mazgams, I juosmens slankstelio dešiniame apatiniame krašte spondiliozinė išauga. III juosmens slankstelio kairioji skersinė atauga lūžusi be lūžgalio poslinkio. Krūtinės ląsta. Dešinės pusės II, III, TV, V, VI, VII ir VIII šonkaulių lūžimai vidurinės pažastinės linijos srityje, visi skersiniai, VIII šonkaulio skeveldrinis, lūžgalių poslinkiai ašinai, mažiau išreikšti į Šoną ir į ilgį. Kairės pusės II, III, TV, V, VI ir VII šonkaulių skersiniai lūžimai (V-to skeveldrinis), II, III, TV ir Vvidurinės pažastinės linijos srityje, su ašiniais lūžgalių poslinkiais, o taip pat į Šoną ir į ilgį, VI ir VII priekinės pažastinės linijos srityje su nežymiais ašiniais lūžgalių poslinikiais. Trūksta krūtinkaulio kūno. Viršutinės galūnės. Dešinio raktikaulio akrominio galo išnirimas aukštyn. Apatinės galūnės. Riboje tarp didžiojo ir mažojo dubens, kryžkaulio projekcijoje, - pipetės Šešėlis. Dešinio Šlaunikaulio kaklelio forma netaisyklinga: viršutinėje dalyje, riboje tarp kaklelio ir galvutės sąnarinio paviršiaus, - kaulinis iškilimas, susidaręs, matyt, dėl netaisyklingo kaulėjįmo proceso epimetafizines zonos srityje. Dešinio šlaunikaulio diafizes vidurinėje dalyje skersinis lūžimas su 2x1,2x0J8 cm dydžio skeveldra vidinėje pusėje ir su distalinio lūžgalio poslinkiu į šoną (į vidų ir užpakalį) ir į ilgį, sutrumpėjant galūnei 7 cm. Dešinio šlaunikaulio vidinio gumburo vidinėje pusėje, vidinio kolateralinio kelio raiščio projekcijoje, du, vienas ties antru, 3x0$ cm dydžio kaulinio intensyvumo Šešėliai - raiščių osifikatai. Kairiosios girnelės viršutinės - išorines dalies lūžimas be Žymesnės fragmentų dislokacijos. Kairysis blauzdikaulis ir Šeivikaulis proksimalinėsemetadiafizinėse srityse deformuoti, čia -senas blauzdikaulio įstrižinis ir šeivikaulio skersinis lūžimas, blauzdikaulyje labai stipriai sugijęs kauliniu rumbu, nedidele hiperostoze, netaisyklinga kaulinė struktūra, vyraujant osteosklerozei, ošeivikaulyjekaulinio audinio defektai, Šeivikaulio galvutės deformacija. Tolimesniam tyrimui S.Girėno lavonas pervežtas į Kauno Medicinos instituto teismo medicinos katedrą. Tiriant S.Girėno lavoną rasta, kad kaklas ir krūtinės ląsta neskrosti. Kaklo organų nėra. Atardžius pilvo vidurinę siūlę, rasta visai tuščios pilvo irkrūtinės ertmės. Pilvo ertmės sienelė rudai juodos spalvos. Dubenyjeyra 10 cm ilgio stiklinė pipetė, kuri savo laibuoju galu įstatyta į dešiniąją išorinę klubinę veną, o atviras storasis galas aprištas Šilkiniu siūlu ir pleistru prikabintas priekairiojo klubinio raumens. Atseparavus kairįjį Šlaunikaulį ir kairįjį blauzdikaulį, raumenys rudai juodos spalvos, kiek patižę, drėgni, keisto specifinio kvapo. Rastas kairiojo šeivikaulio skeveldrinis lūžimas per 3 cm žemiau galvutės viršūnės be žymesnes dislokacijos. Šeivikaulio galvutė kiek stambesnė nei įprastai, 3J5x3cm dydžio, nevisai lygiu paviršiumi. Kairiojo blauzdikaulio proksimalinio galo išorinis paviršius sukaulėjęs su šeivikaulio galvute iki 1,2 cm diametro kauline sija, kurios kryptis iš apačios į viršų ir iš vidaus į išorę. Sijos prisijungimo vietoje blauzdikaulio paviršius nelygus. Atseparavus dešinio žasto sritį, raumenys sausi, rudos spalvos su įvairiais atspalviais, kaulas nelūžęs. Kairysis šlaunikaulis ir dešinysis žastikaulis išimti tyrimui. Nuėmus kaukolės odą ties aprašytais odos sužalojimais galvos priekinėje dalyje kaukolė rasta nesužalota. Kaukolės pakaušio srityje rastas skersinis kaukolės lūžimas, kuris, prasidėjęs nuo dešines išorinės klausomosios landos, kyla į viršų, 2J5 cm smilkinkaulio žvynu, vėliau pasuka į užpakalį ir eina per pakauškaulį į kairę pusę iki kairės išorinės klausomosios landos. Atidarius kaukoles dėžę, matyti kietasis smegenų dangalas, rudos spalvos, nesužalotas, sudžiūvęs. Atidarius kietąjį smegenų dangalą, rasti tik pavieniai, kieti, tamsiai rudos spalvos beformes masės gabalėliai, kurių didžiausias 6x4x4 cm dydžio. IŠ šių gabalėlių yra matyti išlindę sudžiūvusios, tamsiai rudos spalvos smulkios kraujagyslės. Kaukoles pamatas

126

KATASTROFOS PRIEŽASČIŲ TYRIMAS lūžęs. Lūžimo linija netaisyklingo žiedo formos, uždara, eina turkiabalnio užpakaliniu kraštu ir abiejų piramidžių priekiniu kraštu. Ties piramidžių pamatais pereina į pakauŠkaulio žvyną ir eina jo vidurine dalimi vingiuota linija. Turkiabalnio priekinė dalis lūžusi, sudaro 2x1 cm dydžio defektą, kurio aplinkoje dar matyti smulkių skeveldrų. Buvo išimti dešinysis Žastikaulis ir kairysis šlaunikaulis, kurie buvo nuvalyti nuo minkštųjų audinių. Buvo atlikti standartiniai osteometriniai matavimai. Dešiniojo žastikaulio matmenys buvo sekantys: didžiausias ilgis -338 mm, diafizės vidurio minimalus diametras - 21 mm,diafizės vidurio maksimalus diametras - 25$ mm, diafizės vidurio apimtis - 78 mm, diafizės maksimali apim­ tis-85 mm, diafizės minimali apimtis -75 mm, galvos vertikalinis diametras -50 mm, galvos skersinis diametras - 45 mm, galvos apimtis -145 mm, distalinės epifizės plotis 68 mm, galvos kontūras gana lygus, tarpgumburinė vaga gili, deltoidinė šiurkštumą ryškiai išreikšta. Kairiojo šlaunikaulio matmenys buvo šie: maksimalus ilgis-471 mm, ilgis natūralioje padėtyje -467 mm, diafizės vidurio sagitalinis diamet­ ras-30 mm, diafizės vidurio skersinis diametras-31 mm, diafizės vidurio apimtis 95 mm, galvos vertikalinis diametras - 50,5 mm, galvos skersinis diametras - 50 mm, galvos apimtis -159 mm, diafizės proksimalinės dalies sagitalinis diametras - 36 mm, diafizės proksimalinės dalies skersinis diametras - 28 mm, distalinės epifizės plotis - 90 mm. Šlaunikaulio kaklas palyginti trumpas, kaklo priekiniame paviršiuje žymi Šiurkšti linija, žemiau didžiojo gumburo sekli duobutė, trečiojo gumburo nėra, šiurkščioji linija ryški. Po to buvo padarytos abiejų izoliuotų kaulų rentgenogramos priekinėje ir šoninėje projekcijoje iŠ 85 cm atstumo, ir abu kaulai vėl įstatyti į lavoną- Izoliuoto dešinio Žastikaulio rentgenogramoje kaulo struktūra gerai išreikšta. Galvos ir kaklo srityje, o taip pat distaliniame gale kaulinės sijos nežymiai praretėjusios, galvos kraštas vidutiniai paryškėjęs. Deltoidinės Šiurkštumos srityje kaulo kompaktinės medžiagos sluoksnio storis priekinėje rentgenogramoje 7 mm, joje gerai matomas kaulo praretėjimas. Toje pat rentgenogramoje maksimalus diafizės diametras riboje tarp vidurinio ir apatinio trečdalio 23 mm, o kompaktinės medžiagos storis toje vietoje iš išorinės pusės 6 mm, iš vidinės 5 mm. Izoliuoto kairiojo šlaunikaulio rentgengramose kaulo struktūra visur gerai išreikšta. Kaulinės sijos proksimaliniame ir distaliniame gale nežymiai praretėjusios. Proksimaliniame gale visos 3 sijų sistemos ryškios. Kaklo viršutinis kontūras priekinėje rentgenogramoje tiesus ir pereina į galvos išorinį kontūrą danteliu. Apatinėje kaUo-galvos ribos dalyje kaulo praretėjimas maždaug 1,2x0$ cm dydžio. Kaulų čiulpų ertmė siekia didįjį gumburą. Šlaunikaulio kaklo-diafizės kampas, išmatuotas priekinėje rentgenogramoje, yra 120 °. Maksimalus diafizės diametras riboje tarp viršutinio ir vidurinio trečdalio priekinėje rentgenogramoje 36 mm, kaulo kompaktinės medžiagos storis toje vietoje iš išorės 8 mm, o iŠ vidinės pusės apie 10 mm. S.Dariaus ir S.Girėno lavonų tyrimų metu darytos fotografijos irodos sužalojimų beikaukolės lūžimų schemos, kurios pridedamos prie akto (44 fotografijos ir 7 schemos). Taip pat pridedamos pagrindinių rentgenogramų fotografijos (45 fotografijos). Komisijos pirmininkas (parašas) (Z.Januškevičius) Nariai: (parašas) (P.Jašinskas) (parašas) (J.Kupčinskas) (parašas) (J.Nainys) (parašas) (J.Gaurylius) Dalyvavusi (parašas) (N.Dariūtė-Maštarienė)

Išvada. Komisija, ištyrusi lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lavonus, rentgenografinį tyrimą, susipažinusi su jai pateiktomis bylos aplinkybėmis bei su Stepono gabalėlių cheminės ekspertizes aktu, duoda šią išvadą: 1) Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lavonai buvo balzamuoti, ką patvirtina minkštųjų ikymas, vidaus organų nebuvimas, kruopščios odos siūles, krūtinkaulių nebuvimas ir

atlikusi pilną Dariaus 2 odos audinių išsila­ pipetės radimas

127

KATASTROFOS PRIEŽASČIŲ TYRIMAS S.Girėno lavono dubens kraujagyslėje. 2) 1946 m. potvynio metu vandeniui apsėmus patalpą, kurioje buvo padėti karstai su S.Dariaus ir S.Girėno lavonais, viršutinis S.Girėno karstas sudavė į apatinio S.Dariaus karsto stiklini dangtį, kurį išmušė ir per jį vanduo pateko į karstą. J S.Girėno karsto vidų, matomai, pateko tik nedaug vandens per ventiliacines angutes karsto viršutinėje dalyje. Kadangi patalpa, kurioje buvo karstai, su gretima patalpa susisiekė tik 2 ventiliacinėmis angomis, vanduo ir drėgmė lėtai garavo ir užsilaikė ilgai. Dėl to įvyko žymūs S.Dariaus ir S.Girėno lavonų pakitimai. Ypatingai apgedo S.Dariaus lavonas, matomai, dėl tiesioginio vandens ir drėgmės poveikio. 3) Nežiūrint atlikto balzamavimo S.Dariaus ir S.Girėno palaikai yra labai stipriai apgedę, jų audiniai pakeitę spalvą ir konsistenciją, o Žymi dalis audinių visai sunykusi. Todėl pakartotinis jų balzamavimas yra praktiškai neįmanomas. 4) Tyrimo metu S.Dariaus lavone rasti Šie sužalojimai: daugybiniai skeveldriniai kaukoles skliauto ir pamato lūžimai, dešinio skruosto lanko, dešinio viršutinio žandikaulio ir apatinio žandikaulio lūžimai, 2,3,4,5,6, 7, 8, 9,10 dešiniųjų ir 2,3,4,5,6,7,8 ir 9 kairiųjų šonkaulių lūžimai ir 8 dešiniojo Šonkaulio išnirimas, abiejų pusių žastikaulių, stipinkaulių ir alkūnkaulių lūžimai, kairės rankos 1 ir 2 delnikaulių įskilimas bei 4 ir 5 pirštų pamatinių pirštikaulių lūžimai, dešiniojo klubikaulio lūžimas, dešinio kryžinio klubo sąnario nikstelėjimas ir dešiniojo gaktikaulio įskilimas, abiejų pusių šlaunikaulių, blauzdikaulių ir Šeivikaulių bei kairės kelio girnelės lūžimai. Be to rastas senai sugijęs kairiojo šeivikaulio vidurio lūžimas. 5) S.Girėno lavono tyrimo metu rasti Šie sužalojimai: žiedinis kaukolės pamato ir pakaušio lūžimas, 3 juosmens slankstelio kairės skersinės ataugos lūžimas, dešiniųjų 2,3, 4, 5, 6, 7, 8 ir kairiųjų 2,3,4, 5, 6, 7 Šonkaulių lūžimai, krūtinkaulio defektas, kairio raktikaulio mentinio galo išnirimas, dešinio šlaunikaulio ir kairio kelio girnelės lūžimai. Be to, rasta stuburo krūtininės bei juosmeninės sričių osteochondrozė, dešiniojo Šlaunikaulio kaklelio disostozė, dešinio kelio sąnario Šoninio vidinio raiščio sukaulėjimas ir senai sugijęs kairės pusės blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimas proksimaliniame gale. 6) Aprašytieji gausūs kaulų sužalojimai leidžia spręsti, kad S.Darius ir S.Girėnas buvo paveikti labai stiprios bukos jėgos, kas galėjo įvykti jiems krentant iŠ aukštumos. Ypatingai būdingi yra dešinio kelio sąnario kaulų įsikalęs lūžimas S.Dariaus lavone ir žiedinis kaukoles pamato ir pakaušio lūžimas S.Girėno lavone. 7) šiuo metu negalima nustatyti, ar visi šie kaulų sužalojimai padaryti S.Dariui ir S.Girėnui esant gyviems, tačiau galvos ir galūnių kaulų lūžimai savo charakteriu Šiuo atveju daugiau būdingi sužalojimams, padarytiems gyviems žmonėms. 8) Gausūs ir dideli kaukolės, Šonkaulių ir galūnių kaulų sužalojimai S.Dariaus ir S.Girėno lavonuose leidžia spręsti, kad kartu turėjo būti padaryti su gyvybe nesuderinami vidaus organų, tame tarpe galvos smegenų sužalojimai. 9) Odos siūlės galvoje ir kojose nurodo į Šių vietų odos sužalojimus. 10) S.Dariaus ir S.Girėno lavonuose Šautinių sužalojimų nerasta, tačiau pirminis lavonų tyrimas bei balzamavimas, kurių aktai komisijai nebuvo pateikti, bei žymūs lavoniniai pakitimai neleidžia tvirtinti, kad šautinių sužalojimų nebuvo. Komisijos pirmininkas (parašas) (Z.Januškevičius) Nariai: (parašas) (P.Jašinskas) (parašas) (J.Kupčinskas) (parašas) (J.Nainys) (parašas) (J.Gaurylius)

128

KATASTROFOS PRIEŽASČIŲ TYRIMAS S.Dariaus lavono rentgenogramų

sąrašas

1. Dešinioji šoninė galvos rentgenograma 2. Galvos tiesioji pakaušinė rentgenograma 3. Kairės piramidės rentgenograma Siulerio projekcijoje 4. Kaklo ir krūtinės ląstos tiesioji užpakalinė rentgenograma 5. Krūtines ląstos apatinės dalies ir juosmens tiesioji užpakalinė rentgenograma 6. Dubens tiesioji užpakalinė rentgenograma 7. Kryžinių klubo sąnarių kairioji įstrižinė rentgenograma 8. Krūtinės-juosmens-kryžinės srities dešinioji Šoninė rentgenograma 9. Dešiniojo žasto užpakalinė rentgenograma 10. Kairiojo žasto užpakalinė rentgenograma 11. Dešiniojo dilbio ir plaštakos rentgenograma 12. Kairiojo dilbio ir plaštakos rentgenograma 13. Dešinės šlaunies tiesioji užpakalinė rentgenograma 14. Dešinės šlaunies Šoninė rentgenograma 15. Kairės šlaunies tiesioji užpakalinė rentgenograma 16. Kairės šlaunies Šoninė rentgenograma 17. Abiejų kelių tiesioji užpakalinė rentgenograma 18. Abiejų blauzdų tiesioji užpakalinė rentgenograma 19. Dešinės blauzdos Šoninė rentgenograma 20. Kairės blauzdos šoninė rentgenograma 21. Abiejų pėdų plantarinė rentgenograma

S.Girėno lavono rentgenogramų 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45.

sąrašas

Galvos tiesioji priekinė rentgenograma Galvos dešinioji šoninė rentgenograma Pritaikomoji kaktikaulio žvyno kairės pusės rentgenograma Kaklo ir krūtinės ląstos tiesioji užpakalinė rentgenograma Apatinės krūtinės ląstos dalies ir juosmens tiesioji užpakalinė rentgenograma Dubens tiesioji užpakalinė rentgenograma Krūtinės-juosmens-kryžinės srities dešinioji Šoninė rentgenograma Dešiniojo žasto užpakalinė rentgenograma Kairiojo žasto užpakalinė rentgenograma Dešiniojo dilbio ir plaštakos rentgenograma Kairiojo dilbio ir plaštakos rentgenograma Dešinės šlaunies tiesioji užpakalinė rentgenograma Dešinės Šlaunies šoninė rentgenograma Kairės šlaunies tiesioji užpakalinė rentgenograma Kairės Šlaunies Šoninė rentgenograma Abiejų kelių tiesioji užpakalinė rentgenograma Abiejų blauzdų tiesioji užpakalinė rentgenograma Kairiojo kelio sąnario tiesioji užpakalinė rentgenograma Kairiojo kelio sąnario Šoninė rentgenograma Abiejų pėdų plantarinė rentgenograma Dešiniojo žastikaulio užpakalinė rentgenograma Dešiniojo Žastikaulio šoninė rentgenograma Kairiojo Šlaunikaulio užpakalinė rentgenograma Kairiojo Šlaunikaulio Šoninė rentgenograma

129

KATASTROFOS PRIEŽASČIŲ TYRIMAS 5.1. PROF. J.NAINIO N U O M O N Ė APIE MUMIJŲ TYRIMĄ.1988 m. A p i b e n d r i n d a m a s 1964 m . atlikto D a r i a u s ir G i r ė n o m u m i j ų m e d i c i n i n i o i š t y r i m o d u o m e n i s , tyrimą a d i k ę s K a u n o M e d i c i n o s instituto T e i s m o m e d i c i n o s k a t e d r o s v e d ė j a s m e d i c i n o s m o k s l ų k a n d i d a t a s , d o c e n t a s J o n a s N a i n y s , neturėjo 1933 m . atlikto d o c . K . O ž e l i o ir prof. J . Ž i l i n s k o D a r i a u s ir G i r ė n o k ū n ų t e i s m o m e d i c i n i n i o a p ž i ū r ė j i m o p r o t o k o l o d u o m e n ų . Jis p a d a r ė atsargią išvadą: S.Dariaus ir S.Girėno l a v o n u o s e šautinių sužalojimų nerasta, tačiau p i r m i n i s l a v o n ų t y r i m a s bei b a l z a m a v i m a s , kurių aktai komisijai n e b u v o pateikti, b e i ž y m ū s lavoniniai p a k i t i m a i neleidžia tvirtinti, k a d šautinių sužalojimų n e b u v o . 1983 m . susipažinęs su p i r m o j o t y r i m o rezultatais, K a u n o m e d i c i n o s instituto a n a t o m i j o s ir t e i s m o m e d i c i n o s k a t e d r o s v e d ė j a s , profesorius J . V . N a i n y s , d ė l t o , k a d v i s atsiranda naujų liudininkų, m a č i u s i ų k u l k ų s u v a r p y t u s D a r i a u s ir G i r ė n o k ū n u s , 1987 m . pokalbyje su " N e m u n o " žurnalo bendradarbiu A.Radišausku pareiškė: -1964-ųjų vasarą Maskvoje vyko tarptautinis antropologų kongresas. Netikėtai gavau vyriausybinę telegramą, kad privalau nedelsdamas sugrįžti į Medicinos institutą. Net nenutuokiau, kas atsitiko. Tai, kad Nijolė Dariūtė-Maštarienė prieš dešimt mėnesių surado tėvo ir jo bendražygio palaikus, težinojo labai siauras ratas žmonių. Mums, teismo ekspertams, teko dirbti dvi paras beveik be poilsio. Padėjo studentai iŠ mokslinės draugijos Pirmiausia reikėjo identifikuoti asmenybes. Pravertė Stepono Dariaus dukters pateiktos fotografijos: jos tėvąatpažinome pagal plaštakos padėtį. Neturėjome pirmojo tyrimo rezultatų, su jais susipažinau tik 1983aisiais, todėl rūpėjo išsiaiškinti ir tragedijos priežastis. Kad neliktų jokių abejonių, atlikome papildomus tyrimus, rentgenogramas, taikėme specialius fizinius techninius metodus kulkų ir metalo pėdsakams surasti. Neaptikome jokių Šautinių pažeidimų. Todėl kaip teismo medicinos ekspertas esu visiškai tikras, kad Dariaus ir Girėno kūnai nebuvo pašauti. Dar po dvidešimties metų Kauno valstybiniame istorijos muziejuje kartu su balistikos specialistais ištyrėme "Lituanikos" skeveldras, kur irgi neradome kulkų pėdsakų... Todėl labai apmaudu kartais skaityti spaudoje tariamų liudininkų parodymus apie "kulkų suvarpytus kūnus". Vieną "liudininką" esame atleidę iŠ darbo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Per ilgus mudviejų darbo metus-jis dirbo sanitaru teismo medicinos sekcinėje - nekarto man neužsiminė apie šūvių pėdsakus lakūnų kūnuose. Kino dokumentininkai patikėjo sunkaus ligonio, gulinčio beveik mirties patale, pasakojimu apie "netikėtai iškritusią kulką". Tokių "liudininkų" kasmet apsireiškia po kelis... Girdėjau ir smerkiančius balsus po paskaitos "Kodėlpaslėpėte kulkas?" Deja, du išsamūs tyrimai liudija kitką. Beje, per antrąjį medicininį tyrimą susuktas dokumentinis filmas tapo mokymo priemone instituto studentams, o šios tematikos moksliniai straipsniai išspausdinti mūsų šalyje ir užsienyje .*

* Kauno medicinos instituto anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjo profesoriaus Jono Vytauto Nainio atsiminimai apie Dariaus ir Girėno kūnų medicininio tyrimo rezultatus, atspausdinti žurnale "Nemunas" (1988 m., Nr. 4,28-29 psl.).

130

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 1. ATVEŽTŲ \ KARO MUZIEJŲ LĖKTUVO DALIŲ IR LAKŪNŲ ASMENINIŲ DAIKTŲ SĄRAŠAS. 1933. I K a u n o K a r o m u z i e j ų " L i t u a n i k o s " likučiai b u v o atgabenti 1933 liepos 2 4 dieną. Č i a b u v o sudarytas l ė k t u v o dalių sąrašas. Muziejuje lėktuvas e k s p o n u o t a s iki lapkričio ' 1 4 d i e n o s . Vėliau j į p e r v e ž ė į K a r o aviacijos d i r b t u v e s . 1 9 3 6 m . v a s a r i o 16 dieną atidaryta ekspozicija naujajame V y t a u t o D i d ž i o j o m u z i e j a u s pastate. Jos įrengimu r ū p i n o s i K a r o aviacijos v i r š i n i n k o į s a k y m u sudaryta speciali komisija. 1944 m e t a i s , frontui priartėjus p r i e L i e t u v o s , ekspozicija b u v o uždaryta, svarbesni j o s e k s p o n a t a i paslėpti. K a u n o istorijos m u z i e j a u s nuolatinė " L i t u a n i k o s " p a r o d a įrengta 1958 m e t a i s ( 1 9 8 3 m e t a i s atnaujinta). Nuorašas Lėktuvo LITUANCOS

Eil.Nr.

Dalių

pavadinimas

pargabentų Kaunan dalių

sąrašas

Kiekis

Pastaba

1. 2. 3. 4.

VAŽIUOKLĖ Ratai su gumomis Spyriai su amortizatoriais Ramstis Ratų pračiuoiikliai

2št. 2" 1 " 2"

Sulankstyti, susprogę Sulankstyti Sulūžęs į du gabalus Aplankstyti

1. 2. 3. 4.

SPARNAI Dešiniojo vidurinė dalis Kairiojo lonžeronų dalis su trosais Sparnų spyriai (mediniai) Eleronai

Apie 3 mtr. ilgio Apiel$ mtr. ilgio 4št. 4 gabalai

Apdengta drobės Drobėšmotuose Spyrių gabalai

1. 2.

LIEMUO Motoro rėmo lankas Liemens

lšt. 3 gabalai

Prie motoro Drobė šmotais

Sulaužyta

vairo kairioji dalis dešinioji dalis Posūkio vairo

lšt. 1 gabalas lšt. 1 " 1 gabalas 2 gabalai

1. 2.

LAKŪNU PaduŠkėlės Vairolazdos

2št. 2št.

3. 4.

Kojenos Diržai

1. 2. 3. 4. 5. 6.

UŽPAKALINĖS Stabilizatoriaus

PLOKŠTUMOS kairioji dalis dešinioji dalis

Kylius Aukštumos

gabalais

Sulaužytas Sulaužyta

VIETOS

2" 1 gabalas

Turi savo formą, tik viena be guminės rankenos Sulankstytos

131

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 1. 2. 3. 4. 5.

BAKAI Liemens Sparnų " Alyvos Alyvos

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

BORTINIAI PRIETAISAI Tachometras Posūkio rodyklė Spery Horizon Paprastas kompasas Laikrodis Termometras Benzino manometras Derivometras Žiriskopinis krypties rodyklis Indukcinis kompasas

11. 12. 13. 14. 15. 16. 17.

Benzino rankinis siurblys Magnetų perjungėjas Venturi vamzdeliai Sausų elementų Alyvos filtrų Benzino filtrų "Pioneer" Benzino čiaupų

2

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

MOTORO PROPELERIO GRUPĖ Propeleris metalinis su įvore Cilindrų Karteris Magnetų Karbiuratorius Benzino siurblys Alyvos siurblys Toumed Žiedas

lšt. 9" 1 " 2" 1 " 1 " 1 " 1 "

2St. 2" 2" 2" 2"

benzino bakai kraštiniai benzino bakai viduriniai " bakai skardinės

Turi savo formą Nedaug aplankstyti Suplyšę Vienas aplankstytas, kitas Suplotos, suplyšę

št.

kompl nepilnas)

suplotas

Sugadintas Aplankstyta Nedaug aplankstytas Sugadintas Sumuštas stiklas, sugadintas. Sugadintas Sudaužytas Aplankstytas Sulankstytas, sugadintas Rasta krypties nustatymo rodyklis ir pats kompasinis generatorius aplankstytam stovy

št. Aplankstyti Suplotas Tvarkoje, tik kiek

št.

grupės

sulankstytas

Liemens bakams vienas sparniniam bakam du

ir

Sulankstytas Aplankstyti, trūksta dangtelių Susprogęs Sugadinti Numuštas ir sulankstytas Tvarkoje, tik kiek aplankstytas Sulankstytas

šis sąrašas sudarytas 1933 met. liepos mėn. 24 d. Kaune Karo Muziejaus liekanų pergabenimo iš geležinkelio stoties.

patalpoje tuojaus po lėktuvo

Sąrašą sudarė: InŽ. Pulk. Leit. /pas./ Gustaitis Majoras /pas./ GrigiŠkis Majoras /pas./ Gavelis. Nuorašas tikras:

AKTAS

Nr.l

1933 m. liepos mėn. 24 d., Tarpžinybinės Komisijos Transatlantinių Lakūnų a. a. kap. Dariaus ir (eit. Girėno palaikams globoti pirmojo posėdžio metu, Užsienio Reikalų Ministerijos atstovas, "Eltos" direktorius p. Turauskas perdavė ir subkomisija iŠ Karo Aviacijos atstovo pulk. leit. Gustaičio bei Aeroklubo

132

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS Atstovų kap. Morkaus ir inž. Bulotos priėmė Šiuos a. a. lakūnų kap. S.Dariaus ir įeit. S.Girėno vietoje surinktus dokumentus bei daiktus:

L Sulig vokiečių 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

II.

sąrašo

katastrofos

"Empfangsbescheinigung":

Du atstumo žemėlapius Vieną vandenyno žemėlapi Vieną bortinę knygelę Keturis štempelius su paduškaite Keturis užrašų bloknotus Dvi navigacijos tūbeles Keturius uždarus laiškus ir vieną atplėštą Dvi mažas fotografijas vokoje Vieną licensą - liudijimą.

Sulig

1. Vieną

Liet.

Pasiuntinybės

Berlyne

valdininko

L.Maziliausko

pakvitavimu:

sekstantą

2. Elektros žibintuvėlį

vieną.

III. Be sąrašo: 1. 2. 3. 4. 5.

Vieną knygelę "Memo Book" užrašams Du tuščius, subraižytus vokus Makštis paišeliams Vieną kartoninę dėžutę su skridimo rėmėjų knyga Benzino užrašus ant medinės /perlūžusios/ lentelės su

IV. A. A kap. Dariaus

daiktai /Sulig

sąrašu Gegenstaende

1. Vienas penkių dolerių banknotas 2. Vienas sidabrinio dolerio banknotas 3. Penkios 1/4 dolerio monetos 4.1 amerikoniškas centas 5. Viena 5 centų moneta 6. Viena moneta /vokiečių sąraše "Munze"/ 7. Du neatidaryti laiškai 8. Vienas žemėlapis 9. Du spausdintai 10. Trys laikrodžiai /l kišeninis ir du ant 11. Vienas laikrodžio retežėlis 12. Viena amžina plunksna 13. Vienos šukos 14. Dvi kišeninių lempučių batarėjos 15. Vienas kišeninis peiliukas 16. Odinės makštys su dviem liudijimais 17. Pasas 18. Viena knygelė /"Nachschlagebuch"/.

rankos

lempute.

des Stephan

Darius/:

nešiojami/

133

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS V. A. a. įeit. Girėno 1. 2. 3. 4.

daiktai

/Sulig

vokiečių

sąrašu Gagenstaendedes

Pasas Viena užrašų knygeli Dvi amžinos plunksnos Dvidešimt trys fotografijos ir viena atvirutė /Sulig

Stanley

Girch-

Girėnas/

vokiŠkusąrašuturėjobūti27fotografijos betterasta /

23/ 5. Viena odinė makštis 6. Penkios vizitines kortelės 7. Dvi dėžutės su medikamentais 8. Knygelė su liudijimais 9. Centimetrinis mastelis 10. Trys banknotai po vieną dolerį 11. Vienas doleris /moneta/ 12. Penkios 1/4 dolerio monetos 13. Stiklinis vamzdelis su morfijum 14. Nosinė 15. Dvi auksinės penkių dolerių monetos 16. Dvi 10 centų monetos 17. Trys 1 cento monetos 18. Vienas medalis (šv. Kristupo) 19. Vienas raktelis. 20. Viena knygutė /"Nachschlagebuch"/.

VI. Dr. Kaupo atvežtieji

daiktai:

1. Lėktuvo drobės Šmotelis 2. Laikrodžio aprašomasai lapelis /Reklama/ 3. Didelis impregnuotas vokas 4. Vienas bloknoto lapelis /prirašinėtas/ 5. Skestantiems patarimai /Iškarpa iŠ laikraščio/ 6. Vienas mažas vokas 7. Navigacijos lentelė 8. Naktinės linijos žemėlapis London-Koeln 9. " " " Berlin-Hannover-Amsterdam 10. Europos Žemėlapis /su vietų sąrašais užpakalinėje pusėje/ 11. Rusijos žemėlapis 12. Škotijos žemėlapis 13. Didžiosios Britanijos ir Airijos žemėlapis 14. Didesnis Airijos žemėlapis 15. Kompasinis žemėlapis 16. Europos apžvalgos žemėlapis N13 17. Europos apžvalgos žemėlapis L14 18. Maršruto žemėlapis Neto - York - New - Faundland 19. Europos apžvalgos žemėlapis Dublinas - Londonas 20. Europos apžvalgos žemėlapis K13 21. Europos apžvalgos žemėlapis MNO14 22. Žemėlapis Cale - Koeln J13 23. Jungtinių Amerikos Valstybių Žemėlapis /riebaluotas/. Perdavė Priėmė* * Kauno valst istorijos muziejus. Mokslinis archyvas. Byla Nr.59 psl.1-4.

134

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS LIETUVOS AERO KLUBAS AERO CLUB DE UTHUANIE (F.A.J.) Tel 30-03 Kaunas, 1935 m. lapkričio mėn27 d. Maironio g-vė 14 Nr. 2798 Nr. Vytauto Didžiojo Muziejaus "Lituanicos I" Įrengimo Komisijos Pirmininkui Ponui pulk. Hn. Mačiuikai Lietuvos Aero Klubo Pirmininko a. a. Dariaus ir Girėno daiktuf.

Skyriaus

pavedamas turiu garbęperduotiTamstaišiuos

transatlantinių

lakūnų

Labino Dariaus: 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kepurių Pusbačių švarkas Liemenė Viršutinių kelnių Viršutinių marškinių Apatinių marškinių Apatinių kelnių Apatinių kelnių (kitos medžiagos)

*• V-

1

or

1

* * 1 dalis. dalis. -— dalis. 2 dalys. 1

1

1

10. Kojinių U. Kaklaraištis

r

P° -

1

Lakūno 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

1

š t

Girėno:

Kepurių Pusbačių švarkas Liemenė Viršutinių kelnių Viršutinių marškinių Apatinių marškinių Apatinių kelnių

9. Kojinių 10. Kaklaraištis 11. Pošalmis 12. Nosinių

- * ^P° 1

r

1

st

1

1

st

_ 3 dalys. .— * dalis. ~ 1

1

1

1

r

P° ' »• **• š

t

Virš išvardintus daiktus t

L.A.K.

perdaviau: (parašas) Administratorius Priėmiau: Pulk. įeit. *

* Kauno valsL istorijos muziejus. Mokslinis archyvas. Byla Nr. 59, psl. 38.

135

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

2. PAMINKLO DARIUI IR GIRĖNUI STATYBA KAUNE 2.1. S U S I R A Š I N Ė J I M A S IR S U T A R T I S D Ė L P A M I N K L O S T A T Y B O S . 1937-1939 m. K a u n e v e i k ę s k o m i t e t a s T r a n s a t l a n t i n i a m s l a k ū n a m s priimti 1933 m . liepos 18 d i e n ą p a s i v a d i n o Laikinuoju S.Dariaus ir S.Girėno k o m i t e t u p a m i n k l u i statyti. P i r m i n i n k u išrinktas L i e t u v o s a e r o k l u b o p i r m i n i n k a s prof. Z i g m a s Ž e m a i t i s . K o m i t e t a s n e t r u k u s p r a d ė j o rinkti a u k a s . J a u 1933 m e t ų p a b a i g o j e b u v o surinkta apie 9 0 . 0 0 0 litų. P i r m a s i s 1000 litų a u k o j o archit. V . L a n d s b e r g i s Ž e m k a l n i s . S u r i n k t o s lėšos b u v o n a u d o j a m o s l a k ū n ų a t m i n i m o į a m ž i n i m u i . U ž j a s sutvarkyta katastrofos vieta tuometinėje Vokietijoje (dab. Lenkija) greta S o l d i n o ( d a b . M i s l i b u ž a s ) m i e s t o P š č e l n i k o m i š k e . Č i a 1936 m . liepos 17 d. atidengtas V . L a n d s b e r g i o - Ž e m k a l n i o suprojektuotas p a m i n k l a s . P a g a l j o , Š a l k a u s k o ir M a č i u l s k i o projektą K a u n o k a p i n ė s e pastatytas laikinas r ū s y s m a u z o l i e j u s , į kurį b a l z a m u o t i l a k ū n ų k ū n a i perkelti 1937 m . l a p k r i č i o 1 d. (vėliau m u m i j a s g a l v o t a perkelti į specialią P r i s i k ė l i m o b a ž n y č i o s kriptą). K o m i t e t a s taip p a t s k y r ė lėšų įrengti ekspozicijai K a r o muziejuje. N u o 1934 m e t ų diskutuota, k o k s p a m i n k l a s l a k ū n a m s turėtų būti. Siūlyta u ž surinktas lėšas Universitete įrengti a e r o d i n a m i k o s laboratoriją, įsigyti sportinių ar karinių l ė k t u v ų e s k a d r i l ę . Galiausiai apsistota prie skulptūrinio m o n u m e n t o . Ilgai ieškota j a m t i n k a m a vieta. 1937 r a k o v o m ė n . , s u r a d u s p a m i n k l u i vietą Ą ž u o l y n e , p a s k e l b t a s projektų k o n k u r s a s . J a m pateikta 3 4 projektai. 1937 m . lapkričio m ė n . , s u s u m a v u s rezultatus, pirmoji p r e m i j a paskirta skulpt. B r o n i u i P u n d z i u i , antroji ir ketvirtoji - archit. J o n u i K o v a l s k i u i , trečioji - skulpt. J u o z u i M i k ė n u i . 1938 m . liepos 17 dieną, atidarant T a u t i n ę olimpiadą, iškilmingai p a ž y m ė t a p a m i n k l o statybos vieta. T a č i a u 1940 m . p r a d ž i o j e K a u n o savivaldybė j ą šiek tiek pakeitė. Prasidėjęs A n t r a s i s pasaulinis k a r a s n u t r a u k ė tik p r a d ė t u s statybos d a r b u s . P a t e i k i a m e C e n t r i n i a m e v a l s t y b i n i a m e a r c h y v e K a u n e išlikusius susirašinėjimo tarp L i e t u v o s a e r o k l u b o ir K a u n o s a v i v a l d y b ė s raštus, bei sutartį p a m i n k l o statybai ir p a m i n k l o statybos k o m i t e t o apyskaitas, kurias išsaugojo V . A š m e n s k a s .

Kaunas, 1937 m. kovo mėn. 10 d. Maironio g-vė 14 Nr. 857 Nr.

Aukštai Gerbiamasai Pone Burmistre, Laikome sau garbe pranešti Tamistai, Pone Burmistre, kad Dariaus ir Girėno paminklo Komitetas, ilgai svyravęs ir svarstęs visokius sumanymus dėl vietų paminklui, ir tuo reikalu nesykį varginęs ir Tamistą, Šiandien galutinai ir vienbalsiai priėjo išvados, kad tinkamiausia vieta yra Ąžuolyne greta stadiono, netoli nuo vyriausio įėjimo į jį. Tai vietai parinkti Komitetas, turėjo daug motyvų. Jų svarbiausias yra tas, kad Dariaus ir Girėno žygio charakteriui pabrėžti reikia kuo daugiausia erdvės, nevaržomo ploto, nes paminklas turėtų būti didelis architektūrinio pobūdžio pastatas, o ne smulkesnis skultpūrinis monumentas. Tokiam paminklui ne tinka nė viena svarstytų vietų miesto centre. Tam reikalui, Komiteto manymu, visai tinka minėtoji vieta. Ji, be to, yra tokiame miesto rajone, kuris sparčiai tvarkomas, gražėja, kultūrėja ir greitu laiku žada tapti viena gražiausių ir Kauno publikos mylimiausių vietų. Sakytu nutarimu pasirėmę, laikome sau garbepraŠytiTamistą, Pone Burmistre, teiktis pritarti šiam mūsų sumanymui ir leisti statyti paminklą paminėtoje vietoje. Komitetas bus labai dėkingas Tamistai, jei Tamista palaikysi šio užsitęsusio klausimo išsprendimą skubotu, kad galima būtų tuojau paskelbti konkurso sąlygas. Joms išdirbti Komisija jau sudaryta. Jon

136

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS įeina ir Tamistos pernai skirtasis atstovas p. ini. Jokį/mos. Laukiami Tamistos palankaus atsakymo ir leidimo, liekame su gilia pagarba

Tamistai

Prof. Z.Žemaitis (parašas - K.L.) L.A.K. ir Paminklo Komiteto Pirmininkas J.Pyragius (parašas - K.L.) Sekretorius *

(Mašinraščio kopija) Dariaus ir Girėno paminklui 1939 m. liepos mėn. 27 d.

statyti komiteto

posėdžio

PROTOKOLAS

Dalyvauja:

Gen. ini. A.Gustaitis,

Svarstyta: 1. vietos

ini. K.Bulota ir

].Pyragius.

Nutarta:

Paminklui klausimas

2. Komiteto papildymas 3. Figūrų pagaminimo

arch. V.lundsbergis,

Nr. 32.

paminklui klausimas.

Paaiškėjus, kad komiteto anksčiau parinkta paminklui vieta (protok Nr. 26 p. 1) Vyr. Statybos ir Sauskelių Inspekcijos sprendimu yra pakeista, pastumiant paminklą apie 60 m. toliau į ąžuolyną, prašyti Kauno Miesto Burmistrą tarpininkauti, kad Vyr. Statybos Inspekcijos nurodyta vieta būtų pakeista. Komiteto daugumos nuomone ši vieta yra netinkama, nes žiūrint nuo įėjimo įValst. sporto aikštyną, ji yra ui kalniuko prie neestetiškai atrodančios aikštyno tvoros kampo, užstota daugelio mediių ir t.t Jei paminklo nebūtų galima statyti anksčiau komiteto parinktoje vietoje ir atžymėtoje vietoje, tuomet prašyti leidimo jį statyti Ąžuolyno parko gale, pagal parko išplanavimo projektą, patvirtintą Miesto Burmistro ir Vyr. Statybos Inspekcijos (1938 m. birželio mėn. 15 d.). Įrašyti į protokolą, atskiros nuomonės: K-to pirmininko prof. Z.Žemaičio, kad Vyr. Statybos Inspekcijos 1939 m. gegužės mėn.... d. nutarimu nurodyta vieta yra visiškai tinkama paminklui statyti, ir arch. V.LANDSBERGIO kad vienintelė paminklui tinkama vieta yra Aįtuolyno parko gale pagal parko išplanavimo projektą patvirtintą Miesto Burmistro ir Vyr. Statybos Inspekcijos. Išėjus iš Komiteto šaulių Sąjungos atstovui, pulk. KAZTTENUI, prašyti šaulių - S-gos paskirti jo vieton kitą atstovą. Išaiškinti, ar Artilerijos dirbtuvės, apsiimtų atliedinti bronzinį paminklą. Užklausti skulptorių dėl pagaminimo gipsinių maketų atliejimui figūrų iš bronzos. Pirmininkas Nariai; **

* CVAK, f. 218, ap. 2. b. 364,1. 2. *• CVAK, f. 218, ap. 2, b. 364,1.15.

137

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS SUTARTIS 1939 m. gegužės mėn. 12 d. mes, žemiau pasirašę, Dariaus ir Girėno paminklui statyti Komitetas, jo įgalioto atstovo Kęstučio Bulot JS, gyv. Kaune, Vaižganto g. 15 Nr. asmenyje iŠ vienos pusės, ir Vaclovo Rickevičiaus, gyv. Kaune, Zarasų g. 9 Nr. ir Giršos Vulfovičiaus, gyv. Jonavoje, kurie toliau vadinsis "rangovas" iŠ kitos pusės, sudarėme Šią sutartį: 1. Dariaus ir Girėno paminklui statyti Komitetas atiduoda, o rangovas apsiima atlikti Kaune, Komiteto nurodytoje vietoje, Dariaus ir Girėno paminklo pastatymo darbus. Visus paminklo pastatymo darbus rangovas privalo atlikti su visa savo medžiaga, įrankiais, pastoliais ir kitais reikalingais įrengimak. Rangovas tuos darbus privalo atlikti tiksliai prisilaikydamas Komiteto paruoštų ir prie šios sutarties pridėtų technikos sąlygų, braižinių ir darbo aprašymų, kurie sudaro šios sutarties neatskiriamą dalį. 2. Visus, Šia sutartimi atiduodamus darbus rangovas apsiima atlikti už bendrą septyniasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų (73.40b,-) litų atlyginimą. 3. Šios sutarties 2 § sutartas atlyginimas apmokamas rangovui galutinai darbus užbaigus irjuos komisijai nustatyta tvarka priėmus. Tačiau, rangovui panorėjus, atliktų darbų sąskaiton turės būti avansai nedidesni kaip 70% tinkamai atlikto darbo ir tam darbui panaudotos medžiagos vertės. Galimo duoti avanso sumą nustato Komiteto skirta paminklui statyti technikinė komisija. Tačiau tokie avansai gali būti duodami nedaugiau kaip 4 kartus. Galutinai darbus užbaigus iš rangovo pateiktos sąskaitos išskaitomi išduotieji to darbo sąskaiton avansai ir kiti su darbu surištieji atskaitymai. 4. Visus Šios sutarties 1 § nurodytus darbus rangovas privalo atlikti ir galutinai užbaigti nevėliau kaip 1940 m. birželio m.ld. 5. Darbus pradėti rangovas tegali tik gavęs iš Komiteto tam tikrą pranešimą. Toks pranešimas darbams pradėti turės būti išduotas rangrtmi nevėliau 2 savaičių, skaitant nuo Šios sutarties pasirašymo dienos. Pranešimą išdavus vėliau, Šios sutarties 4 § nurodytas terminas atitinkamai pratęsiamas. 6. Paminklo statybai rangovo pristatoma medžiaga privalo atitikti prie Šios sutarties pridėtas, taip ir bendrai visas Lietuvoje vartojamas technikos sąlygas. Rangovo pristatomą medžiagą Komiteto skirtu technikinė komisija turi teisę tikrinti ir radus ją netinkamą, gali uždrausti darbams vartoti. Medžiaga, kurią komisija pripažins netinkama, rangovo turės būti iš darbų vietos nevėliau 5 dienų pašalinta; to nustatytu laiku nepadarius, Komitetas gali ją pašalinti rangovo lėšomis, arba pasilikti savo nuosavybėn. 7. Jeigu atliktus darbus tikrinant arba priimant, pasirodytų, kad darbai blogai arba nevisai tinkamai dėl rangovo kaltės atlikti, tai Komiteto skirta komisija turi teisę tokius darbus visai nepriimti ir pavesti rangovui nustatytu laiku iŠ naujo juos perdirbti be atlyginimo. Jei nustatytu laiku rangovas nurodytų jam trūkumų neprašalins, tai jiems prašalinti Komitetas gali darbus atlikti savo nuožiūra rangovo sąskaiton. 8. Paaiškėjus, kad rangovas neganėtinai gerai darbus vykdo, Komitetas gali rangovą nušalinti nuo atskiro darbo užbaigimo, arba ir nuo visų darbų ir savo nuožiūra darbus atlikti rangovo sąskaiton, arba atiduoti darbų užbaigimą kitam rangovui. 9. Neganėtinu darbų vykdymu laikoma: a) nepakankamo darbams vykdyti darbininkų ir amatininkų skaičiaus laikymas ir neturėjimas darbams atlikti reikalingų įrankių, jeigu čia pažymėtieji trūkumai nebus rangovo sutvarkyti gavus iŠ Komiteto skirtos technikinės komisijos tris paraginimus raštu, duodamus vienas po kito neanksčiauS dienų, b) darbo nustatytu laiku neužbaigimas, jei nebus tam nenugalimų kliūčių (force majeur), c) visiJdti šios sutarties sąlygų neišpildymo atsitikimai. 10. Visuose rangovo neganėtino Šios sutarties pildymo atsitikimuose Komitetas duoda rangovui galutiną paraginimą raštu, nustatydamas galutiną terminą neganėtiniems sutarti pildymams pašalinti. Tačiau, jeigu iki tam galutinam terminui neganėtinai sutarties pildymai nebus pašalinti, tai Komitetas vykdo Šios sutarties 8 § numatytas sankcijas. 11. Pripažinus rangovą neganėtinai sutartį pildantį, visi priklausą rangovui už atliktus darbus pinigai ir užstatas užlaikomi iki galutinio darbų užbaigimo, galimiems Komiteto nuostoliams padengti, o visi rangovo pagaminti darbams prietaisai, įrankiai, medžiaga ir 1.1, pereina, pagal sudarytą sąrašą, Komiteto žinion iki darbų užbaigimo. 12. Komiteto bei jo skirtos technikinės komisijos visi raštai ir darbams vykdyti paraginimai skaitomi įteikti šių darbų rangovui, pasiuntus juos V.Rickevičiaus vardu, Zarasų g. 9 Nr., arba įteikus rangovui ar jo

138

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS igalbtiniui, esančiam prie darbų. Apie šį įgaliotini rangovas pradėdamas darbus privalo pranešti Komitetui. 13. Darbams vykdyti rangovas turi savo lėšomis samdyti ir nuolat prie darbų laikyti prityrusi inžinierių ar techniką įgaliotinį-tvarkytoją, turintį teisę darbus vykdyti. Be to, visi braižiniai, apskaičiavimai ir darbų aprašymai turi būti pasirašyti rangovo technikinės priežiūros, turinčios statybos teises. Visi duotieji tokiam įgaliotiniui Komiteto ar jo skirtos komisijos parėdymai darbų vykdymo reikalu, skaitomi duotais asmeniškai rangovui. Netinkamą įgaliotinį, Komitetui pareikalavus, rangovas privalo pašalinti ir paskirti tinkamą. 14. Pinigai už rangovo galutinai atliktus ir Komiteto skirtos komisijos priimtus darbus, apmokami neatidėliojant darbus priėmus ir nevėliau kaip per 2 savaites nuo darbų priėmimo dienos. 15. šios sutarties santoriui laiduoti ir geram darbo išpildymui užtikrinti, rangovas, pasirašydamas sutartį, duoda Komitetui septynių tūkstančių (7.000,-) litų sumai patikimo banko garantiją. Si užstato suma sudaro maždaug 10% bendros darbų vertės. 16. Darbus užbaigus, rangovo įneštas pagal 15 § užstatas paliekamas Komiteto žinioje dar vieneriems metams nuo galutinio darbų priėmimo dienos, geram atliktų darbų stoviui garantuoti. Garantijos terminui išėjus, jei Komiteto skirtos komisijos bus pripažintas atliktų darbų stovis patenkinamas, rangovo užstatas neatidėliojant grąžinamas, o jeigu atlikti darbai garantuoto termino neišlaikys, tai duotas užstatas ar jo dalis panaudojama trūkumams pašalinti bei kitiems Komiteto padarytiems nuostoliams atlyginti. 17. Visi rangovo amatininkai, darbininkai ir tarnautojai, atlieką pagal šią sutartį darbus, samdomi rangovo lėšomis ir laikomi visiškoje rangovo žinioje, todėl už nelaimingus atsitikimus prie darbų su rangovo darbininkais bei tarnautojais Komitetas neprisiima jokios atsakomybės. Komitetas į rangovo santykius su darbininkais, atsiskaitymą irpan., nesikiša. 18. šios sutarties žyminį mokestį, o taip pat visus kitus valstybinius ir savivaldybinius mokesčius užmoka ir darbininkus ligonių kasoje ir draudimo įstaigoje registruoja rangovas. 19. Nenumatytuose Šioje sutartyje atsitikimuose privaloma vadovautis Rangų įstatymu. 20. Kilus ginčams, jų sprendimas priklauso teismo įstaigoms Kaune. 21. Sutarties originalas laikomas Komitete, o rangovui išduodami patikrinti jos 2 nuorašai. 22. Rangovas neturi teisės be Komiteto sutikimo parangą perduoti kitam asmeniui. 23. Ši sutartis įgyja galios ją abiem šalims pasirašius. 24. Visas teises gauti pinigus pagal Šią sutartį perleidžiamos Lietuvos komercijos bankui Kaune, kuriam išmokamas betarpiai visas šia sutartimi atlyginimus. 7/6.39 m.

2.2. D A R I A U S APRAŠYMAS

(parašas)

(parašas)

(parašas)

V.Rickevičius

G.Vulfovičius

K.Bulota

IR G I R Ė N O P A M I N K L U I STATYTI T E C H N I K O S

S Ą L Y G O S IR D A R B Ų

1. Visi statybos darbai pavedami atlikti rangovui su jo medžiaga, darbo jėga ir visais pagelbiniais darbais. Darbai turi būti atlikti pagal projektą, darbo braižinius ir Komiteto technikines komisijos nurodymus. 2. Darbai turi būti atlikti Švariai ir kvalifikuotų darbininkų. Visos kertės irplokštumos turibūti atliktos pagal svambalą ir vandenlygį ir tiksliai prisilaikant braižinių. 3. Darbai suprantamitechniškai pilnai užbaigti, jeikuri darbo rūšis ir nebūtų pažymėtabraižiniuose, arba technikos sąlygose, tačiau jeigu tie darbai statybos užbaigimui būtų reikalingi, tai juos rangovas privalo atlikti be atskiro už tai atlyginimo, pavyzdžiui: betono darbams padaryti ir išardyti klojinius, pastatyti pastolius ir t.t. 4. Statybos medžiaga suprantama I-os rūšies, jei Šiose sąlygose arba braižiniuose atskirai nepažymėta kitokia. Ji turi atitikti Karo Butų Valdybos 1936 m. kainoraštyje nustatytas sąlygas. 5. Visame pastato užimtame plote pašalinti velėną ir kitą organinę medžiagą, kasant pamatams iškasas, pašalinti visas pasitaikiusias kliūtis, kaip tai: stambius akmenis, medžių Šaknis ir grunto vandenį, beatskiro už tai atlyginimo. Reikalui esant sustiprinti iškasos Šlaitus. 6. Pamatai turi būti žemėje nemažiau 1,20. Paminklo branduolio pamatas apipilamas žeme ir dėl to gali būti įleidžiamas tik 80 cm. Pamatus dėti ant statybai tinkamo grunto, technikinei komisijai pareikalavus rangovo lėšomis patikrinama, ar gruntas išlaiko spaudimą 2J5 kg/cm . 2

139

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 7. ISkastos žemės dalį užvilti už pamatų gerai trambuojant; o likusią žemę išplaniruoti. 8. Aplink pamiklą 15 m pločio juostą išlyginti, padarant 3 % nuolydį, jeigu kitokio nėra. 9. Pamatams betono sąstatas turi būti 1:10. Paminklo branduolys betonuojamas iŠ betono 1:8, vartojant žvyrą su nedidesniais kaip 34 cm akmenukais. 10. Ant cokolio dėti izoliaciją & karšto gudrono ir vienos eilės asfaltoido, arba jam lygios medžiagos 3 kg/m svorio, sudūrimų vietose užleisti juostą 10 cm ir suklijuoti jas karštu gudronu. Izoliacija dedama ant išlyginto geležine tarka betono paviršiaus. 11. Paminklo pamatas nuo temperatūros įtakos apsaugojamas 1 "armatūrine juosta, o paminklo branduolys taipogi 1" stripais kampuose pagal braižinį. 12. Paminklo branduolys aptaisomas šviesiu raudonos spalvos vietiniu granitu. Granito juostos privalo būti vienodų braižiniuose pažymėtų aukščių. Granitas turi būti vienodo atspalvio, o atskiros paminklo plunksnos iš to paties akmens. Granito paviršius turi būti lygus, išdirbtas pagal liniuotę ir pagal šablonus. 13. Atskiri granito gabalai pritvirtinami prie branduolio cemento skiediniu 1:3, o tarpu savęs sutvirtinami juostine geležimi, be to kas antrą vertikalė siūlė užankeruojama. Juostinės geležies šmotai neilgesni už 25 cm, kurių galai užlenkiami ir įleidžiami į granitą pagal braižinį. Geležis, kuri įleidžiama taip, kas sudaro su granitu paviršium vieną plokšmę, užliejama cemento skiediniu 1:3. 14. Granito siūlės riejuojamos švinu, kuris siūlėse stropiai ir švariai suplakamas. 15. Paminklo laiptai ir bortas padaromas iŠ granito, kuris pristiprinamas viršuje minėtu būdu. 16. Stovylų padarymas ir pastatymas į objektą neįeina, tačiau jų pritvirtinimui atitinkami įrengimai turi būti padaryti. 17. Kanalams elektros laidams pravesti galės būti panaudoti cinkuoti vamzdžiai. 18. Mozaikos padarymas į objektą neįeina, tačiau jei nuo mozaikos padarymo būtų atsisakyta, tai paviršius turi būti pažvyruotas. 19. Paminklui apšviesti priešakyje paliekama horizontaliame piūvyje nurodytą išemą. Nematoma išemos dalis, kuri nėra aptaisoma granitu, tinkuojama cėrezito skiediniu 1:3 ir cerezito 0$8 kg, viename m . 20. Vandens nubėgimui iš išemos po paminklo terase padedami 8 moliniai glazūruoti vamzdžiai. Vamzdžio galas išeinantis į lauką užtaisomas variniu tinklu. 21. Išemos viduryje įdėti duotus prožektoriui įrengti prietaisus. Prožektorio šviesai įjungti terasos grindyse numatoma padaryti Šulinėlį su durelėmis ir užraktu pagal technikinės komisijos nurodymą. 22. Vandens nubėgimo vamzdį kontroliuoti daromas kontrolinis šulinėlis su granitiniu dangčiu. 2

2

7/VI 39 m.

(parašas) V.Rickevičius

(parašas) K.Bulota

(parašas) G.Vulfovičius

2 . 3 . P A M I N K L O S T A T Y B O S F O N D O B A L A N S A S . 1941 m . Dariaus

ir Girėno Paminklui Statyti Fondo apyskaita 1941 m. rugpiūčio 1 d.

Dariaus ir Girėno Paminklui Statyti Balansas 1941 m. rugpiūčio 1 d.

Komiteto

Fondo

Aktyvas Kasa Bankai Turtas McdŽiaga

140

Pasyvas Rb.

— 24.375,20 51.015,06 34.295J04

Fondas Garantijos

rb.

132.774*0 3.600,-

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS Debitoriai Pažadėtos aukos AiŠkinamos sumos Išlaidos (1941 m.) Garantijų vekseliai -

16.439J87 2565,760,63 324,3.600,-

Balansas

136374J0

Balansas

136374J80 Buhalteris

(parašas)

Buhalteris

(parašas)

Dariaus ir Girėno Paminklui Statyti Fondo turtas 1941 m. rugpiūčio 1 d.

1. 2. 3. 4.

I. Įrengimai

Lt.

Rb.

Paminklas Soldine Mauzoliejus Kaune Karstai -"Skyrius Karo Muziejui

18534,56 32.46822 2556,90 5.984,95

16.681,10 29.221,49 2301,21 5386,46

Viso:

59544,73

53590,26

H. Smulkus

turtas

5. Rėmas paveikslui 6.-"- -"-70x80 cm 7. Vėliavos did. vyt. kryž. 8. -"- -"- tautiškos 9. -"- normai. -"10. Krepas vėliavom

perrišti

1 1 2 2 2 2

Viso: IŠ viso:

17,35,190,170,50,10,-

1530 3150 171,15345,9,-

472,-

424J0

60.016,73

54.015J06

Dariaus ir Girėno Paminklui statyti Fondo medžiaga 1941 m. rugpiūčio 1 d. I. Paminklui

Lt.

statyti

1. Projektui premijuoti 2. Tašyti akmens, žvyrius Viso: II.

Rb.

6.000,31.000,-

5.400,27.900,-

37.000,-

33300,-

Propagandai

3 Fotografijos 4—"— 5—"— 6—"—

13x18 10x15 13x18

22 45 16 2

22,2250 7,250

19Č0 2025 630 2,25

141

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 7 Negatyvų 8 Žemėlapiai, brėžiniai 9 Atvirukai 3 rūšių 10 Klišės 11 " 12 Liet. oro Pašto Ženklo projektas 13 Darių ir Girėną paminėti " Viso: III.

517,75 750,16*0 68,75 25,25,961*0

4*0 15*7 675,14*7 61*8 22*0 22*0 865,62

Monografijai

14 Brėžiniai ir foto 15 Poto plokštelės 13x18 16 " " 10x15 17 " popieris 13x18 18 19 20 21 22

1 2 15.000 1 5 1 1

" " 40x50 Kartono 70x100 Kalkės pop. Popieris braižymui Drobės

Viso: Išviso:

6 110,7 75 3,75 16 lapų 320 4 " 6,3 " 3,75 4,4 metr. 2 lapo 3,60 2£0 0,5 metr.

99,6,30 3,37 2,88 5,40 3,35 3,60 3,24 2,25

143*0

129,42

38.105,60

34.295J04 Buhalteris

(parašas)

Dariaus ir Girėno Paminklui statyti Fondo debitoriai 1941 m. rugpiūčio 1 d. Lt. 1. Pūras Kazys 2. Kooperbankas 3. Liet. Aero Klubas 4. Inž. Gustaitis 5. Liet. Pasiunt. Berlyne 6. Ltn. Morkus 7. Inž. Bulota 8. Bulota, Morkus, Gronis 9. Pyragius Jonas 10. Rangovai VulfoviČius ir Rickevičius Viso: U. Zauka Viso:

Tomas

Rb.

145,70 19,80 4322*0 1.000,1.006,79 100,150766*0 6.366,04

131,13 17*2 3.890*2 900,906,11 90,135,689*5 5.729,44

4.000,-

3.600-

17.877,63

16.089*7 350,16.439*7 Buhalteris

142

(parašas)

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS Dariaus ir Girėno Paminklui statyti Fondui pasižadėję aukoti ir neįmokėję ligi 1941 m. rugpiučio 1 d.

Eil

Kas

Žurn.

1 Inž. V.Liandsbergis 2 Prof. Žemaitis 3 Kaplanas ir Milius 4 Inž. Gudinskas 5 Inž. ACimbleris 6 Kpt. Morkus 7 M.Grodzenskis

str.

878 879 947

Lt.

Rb.

800,500,300,300,600,100,250-

// //

Viso:

720,450,270,270,540,90,225,-

2.850,-

2565,Buhalteris

(parašas)

Dariaus ir Girėno Paminklui statyti Fondo aiškinamos sumos 1941 m. rugpiučio 1 d.

Eil. Kas rinko aukas Nr.

Aukų lapas

Žurn. str.

1 2

Kavaliauskas Ant. Telšių vid. Amatų Mok.

3

Aukšt. Polic.

4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19

Giedraičių vid. " Salantų m. gyventojai Sukvietęs Šaulių būrys Garbės Konsulas Ciuriche Kėdainių DG Komit. Žemės Ūkio Dto tam. Įėzno Šaulių būrys Niurkonių mok. mokin. -"" tėvųkom. Pavijonio girinink. Perlojos Juknėnų pr. mok. ved. Slavišhų Uk. Sm. Kred. Dr. Udrijos šaulių bū r. Butkienė Karo Aviacija 1938

12 454 246 444 1298$ 708

17 471 472 473 487 491 541,2 623 627 636 647 648 649 868 948 1 18 45 86

Viso:

Mokykla

-

1469

-

-

1935

536 937,19

U.

Rb.

18,35$0 30,14,50,10,70 250,5,159,70 15$0 10,60 1455 12,7,7,20,26,60 5,154,-

16,20 31,95 27,12,60 45,9,63 225,450 143,73 13J95 954 13J09 lOfiO 650 650 18,23J94 450 138,60

845,15

760,63 Buhalteris

(parašas)

143

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS Dariaus ir Girėno Paminklui statyti Fondo pajamos - išlaidos 1941. VIII 1 d. Pajamos Eil.

Pavadinimas

1 Aukų gauta 2 Pašalpų " Muziejaus lankytojai 4 %%uiein.sta. 5 Kitos pajamos

Išlaidos Suma Lt. 117.61577 10.000,-

Eil.

105.854,19 9.000,-

3

6.99270 17.897J96 1.834,14

Pavadinimas

Rb.

6.292J98 16.108,16 1.650,73

1 2

154340J07

138.906J06

Rb.

789,70

710,73

3

Raštinės, pašto išl. Aukų rink. siunt. lapų tvark. Aukų skelbimas

93474 1712,-

840,82 1540,80

4 5 6

Sutik laidoj., paminėj. Mauzoliejaus priežiūra Kitos išlaidos

1.192J54 1569,48 614J55

1.073,29 1.412Č3 553,09

Fondo Balansas

Suma U.

Viso: aktyvas

Balansas

6.81251 147527Č6 154340J07

6.131,26 132.774Č0 138.906J06

Buhalteris

(parašas)

3. DOKUMENTAI APIE DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ PUNTUKE. 1942 -1943 m. C e n t r i n i a m D a r i a u s ir G i r ė n o komitetui, n u o 1940 m . v a d o v a v o e n e r g i n g a s , 41-ių m e t ų a m ž i a u s ž m o g u s , b u v ę s civilinės aviacijos l a k ū n a s T o m a s Z a u k a . V o k i e č i ų okupacijos m e t a i s , artinantis D a r i a u s ir G i r ė n o s k r y d ž i o d e š i m t m e č i u i , j i s nutarė D a r i a u s ir G i r ė n o a t m i n i m ą įamžinti l i e t u v i a m s b r a n g a u s P u n t u k o r a u s v a m e granite. L i e t u v o s a e r o k l u b a s d a r turėjo p i n i g ų r e i c h s m a r k ė m i s ir T . Z a u k a n u s p r e n d ė j u o s sunaudoti D a r i a u s ir G i r ė n o p a m i n k l u i . P a m i n k l ą sukurti j i s įpareigojo skulptorių B r o n i ų P u n d z i ų . A p i e tai, k o k i o m i s s u n k i o m i s s ą l y g o m i s šis darbas v y k o , geriausiai gali pailiustruoti išlikę d o k u m e n t a i . B ū t e n t B . P u n d z i a u s ir T . Z a u k o s pareiškimai D a r i a u s ir G i r ė n o k o m i t e t u i .

Dariaus - Girėno

Komitetui Skulp. Broniaus Pudziaus Laisvės Alėja Nr. 12

Pareiškimas 1942 m. rugpiūčio mėn. 26 d. pasirašęs sutarti su Dariaus - Girėno Komitetu, įsipareigojau padaryti Puntuko akmenyje Dariaus - Girėno paminklą iki 1942 m. lapkričio mėn. 1 dienos. Turint galvoje karo metu labai sunkų darbo organizavimą, dėdamas kartu su Komiteto Pirmininku visas pastangas, paminklo darbus galėjau pradėti tik lapkričio mėn. 18 dieną. Pradėjus darbus, del ipatingos akmens kristalinės struktūros, praktiškai pasirodė, kad paminklo padarymui reikalinga keturis kart daugiau laiko negu mano buvo numatyta pasirašant sutartį. Savaime suprantama, kad proporcingai turėjo padidėti ir paminklo darbų išlaidos. Paminklo darbai, dirbant su

144

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS dviem specialistais darbininkais, buvo baigti per aStuonius mėnesius. Vykdydamas paminklo darbus ir jų priežiūrą turėjau išbūti Anykščiuose 150 dienų. Be to man pačiam teko aprūpinti darbininkus maistu ir rūpinantis darbo įrankiais ir medžegomis, aplankyti po kelius kartus Panevėžį, Uteną ir KaunąPaminklo priėmimo komisijai priėmus mano darbus ir nepareiškus man del paminklo jokių pretenzijų, prašau Dariaus - Girėno Komiteto man sumokėti už mano darbą ir priežiūrą nuo šių metų sausio mėnesio 1 d. iki liepos mėn. 30 d. šias išlaidas ir honorarą: 1, darbininkams už maistą 2, už plieną kaltams, įrankius ir įvairią medžiagą 3, už paminklo priežiūrą per 5 mėn. ir keliones išlaidas

Rm " "

Viso Honoraras

Rm "

Viso SeŠiolika tūkstančių Visiems darbininkams dirbusiems vimai pristatyti Komitetui atskirai.

prie paminklo

2209,885,8890,11984,5000,-

Rm 16984,devyni Šimtai aštuoniasdešimts

darbų, atlyginimas

sumokėtas

ir jųjų

Su pagarba:

DARIAUS

- GIRĖNO

keturios

RM.

pakvita­

Br.Pundzius

KOMITETAS

1943 m. spalių mėn. 29 d.

Kaunas, Višinskio g-vė 111 Telef. 28246 Dariaus - Girėno

Komitetui

Nutarus statyti Puntuko akmeny Dariaus ir Girėno paminklą paaiškėjo, kad man tarnaujant paminklo statymas neįmanomas. Todėl nuo 1942 m. lapkričio mėn. 11 d. iŠ tarnybos pasitraukiau. Nuo to laiko gyvenau iš savo kapitalo ir realizavau šiuos daiktus: 1. Siuvamą mašiną už 2. auksinį laikrodį "Zenit" 3. " mot. laikrodį "Cima" 4. Žmonos brilijant. žiedą už 5. savo pasiūtą kostiumą " 6. "nesiūtą' ' " 7. žmonos nesiūtą tautišk. kost. 8. " pasiūtą anglišk. " 9. " kanados fermų lapę " 10. vaiko sportin. vežimėlį" 11. Pokosto 50 klg. a 30 " 1

Visouž

RM RM RM " " " " " " " "

1.400,3.000,1.200,2.700 900,2500,1500,850,1500,800,1.500,-

RM

17.850,-

r

Iš šios sumos RM 10.850,- išleista šeimos reikalams; o RM 7.000,- išleidau eidamas komiteto Pirmininko pareigas. Todėl manau, kad piktos valios žmonių skleidžiami pikti gandai, neturi jokio pagrindo. Su pagarba (parašas) Dariaus - Girėno Komiteto Pirmininkas * Dokumentai iŠ V.Aimensko asmeninio archyvo.

145

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS S k u l p t o r i u s B r o n i u s P u n d z i u s D a r i a u s ir G i r ė n o bareljefus ir d a l į s k r i d i m o t e s t a m e n t o teksto P u n t u k e k a l ė n u o 1942 m . lapkričio 18 d i e n o s iki 1 9 4 3 m . l i e p o s 16 d i e n o s . K a i p b u v o atliktas d a r b a s , m a t y t i iš p a t e i k i a m o a k t o .

DARIAUS

- GIRĖNO AKMENY,

PAMINKLO KOMISIJOS AKTAS

IŠKALTO PUNTUKO PRIĖMIMO

1943 m. liepos mėn. 29 d., Remdamasi Dariaus - Girėno Komiteto liepos mėn. 28 d. raštu, Dariaus Girėno paminklo, iškalto Puntuko akmeny, priėmimo Komisija, susidedanti iŠ pirmininko doc. J.Keliuočio, sekretoriaus dail. L.Kazoko ir narių: skulp. P.RimŠos, Kultūros Paminklų Apsaugos Įstaigos Atstovos archeologo P.Tarasenkos,Vytauto Didžiojo Kultūros Muziejaus atstovo archeologo Pr.Kulikausko, ir Vyr. Statybos Valdybos atstovo architekto K.šeŠelgio, 1943 m. lieposmėn. 29 dienąnuvykusivietonir apžiūrėjusi, pagal Dariaus - Girėno Komiteto užsakymą, skulp. Br.Pundziaus iškaltą, Puntuke, Dariaus ir Girėno paminklą, Jų bareljefus ir pagrindinę testamento teksto dalį, vienu balsu nutarė, kad jis tinkamai atliktas, patenkina meninius reikalavimus ir atatinka tautines aspiracijas. Paminklui jokie pataisymai nereikalingi. Tad komisija nutarė jį laikyti užbaigtą ir įtraukti į Komiteto turto sąrašus. Puntuko, kaip gamtos paminklo bendra išvaizda nepakeista. Šis aktas surašytas trijuose egzemplioriuose. PIRMININKAS:

NARIAI:

(parašas) J.KELIUOTIS (parašas) (parašas) K.šešelgis P.Tarasenka (parašas) (parašas) Pr.Kulikauskas L.Kazokas (parašas) P.RimŠa*

4. "LITUANIKOS" EKSPOZICIJOS KARO MUZIEJUJE INVENTORIZA­ CIJA. 1944 m. AKTAS 1944 metų vasario mėn. 5 d. Kaunas. Karo Muziejaus Viršininko skirta komisija, Dariaus ir Girėno skyriaus eksponatams apsaugoti n uo galimų orinių bombardavimų, iŠ pirmininko Karo Muziejaus ats. pik. Itn. K. Ališausko, narių ats. mjr. Z.Valaičio ir kviestųjų narių: ats. mjr. V.Jablonskio, ats. mjr. J.Mikėno ir dalyvaujant Dariaus ir Girėno Komiteto atstovui p. A.T.Zaukai, apžiūrėjo Dariaus ir Girėno skyriaus eksponatus ir nusprendė: 1. Skridimo ir laidotuvių foto nuotraukas, dokumentus,pinigus, laikrodžius, pasus,rūbus,navigacinius įrankius, žemėlapius, lėktuvų Lituanica I ir Lituanica II modelius, nuorašą Dariaus testamento, 2 našlaičių auką pašto ženklais paminklui statyti, 2 lentas nuo lėktuvo Šonų (nuorašai aukotojų skridimui), - visą tai laikinai paimti iŠ Karo Muziejaus ir padėti į slėptuvę. 2. Palikti vietoje: lėktuvo Lituanica I laužą, kadangi išnešti negalima irreiktų piaustyti, U.S. A.-Europa skridimo kelią ir lauro lapus ąžuolinėje juodai dažytoje lentoje. 3. Slėptuvės klausimo, Dariaus ir Girėno eksponatams padėti, komisija nesvarstė.

* Dokumentai ii V.Ašmensko asmeninio archyvo.

146

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS SĄRAŠAS Dariaus

ir Girėno skyriaus eksponatų,

paimtų apsaugai

& Eksponatų Nr. . pavadinimas

Daiktų skaičius

nuo galimo orinio Vitrinos Nr.

1. Aviaciniai skaičiavimai,

tūbelės knygos

2

lb

2. Aviaciniai

bbknotai

3

lb

skaičiavimai,

1 1 1

la

536

1 1 1 1 1 1 5 1

12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28.

1 1 2 1 5 2 3 3 2 2 1 1 1

30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37.

Pastaba

lb lb lb lb 2b 2b

1

4. " " Stasio Girėno 5. Rankinis laikrodis "Dariaus" 6. " " Girėno 7. "Licens C authorissation" 8. Rašomoji plunksna 9. " " 10. Įvairių asmenų vizitinių kortelių 11. Piniginė

29.

Vietos vitrinojeNr.

510 514 511J512, Nr. 513 trijuose 513. gabaluose 520 515 522 523 516 524 525 521 530 Viso 15 dol. 48 d bendroje 527 527 528 sumoje sudaro 13 monetų, 528 3 popieriniai pinigai ir 2 529 medaliai, sudėti įpiniginę. 529 529 526 532 533 517 518 519 531 534 535

3 . Užrašų knygutės Stepono Dariaus

Lindbergo medalis Christoforo Columbo žetonas Auksinių monetų po 5 dolerius Monetų sidabrinių po 1 dolerį Monetų vidutinių po 25 centus Monetų nikelinių po 10 centų " varinių po 1 centą Pinigų popierinių po 1 dolerį Dariaus pasas su lakūno liudijimu Girėno pasas su lakūno liudijimu Bortinis pieštukų laikyklis su pavard. Lėktuvo knygelė Anglų kalbos žodynas Raktelis su 2 špilkomis Vokas laiško su 2 Štampais Rėmėjų knyga Foto Darius ir Girėnas tariasi su lakūnu Mattern " Darius, jo motina ir Girėnas prie Lituanicos " S.Darius ir S.Girėnas Lituanikoje " Lituanicos 1 avarijos vaizdai Soldine " sutikimas Dariaus ir Girėno palaikų Kauno aerodrome " Dariaus motinos palaikų transportacija Amerikon " Dariaus ir Girėno laidotuvių eisena Kaune " Darius ir Girėnas Amerikoje prieš skridimą į Lietuvą " Darius beisbolistų komandoje Amerikoje " Darius futbolistas Lietuvoje

puolimo:

lb

3b

1 1 3

537 538 540,541.

1

542

1

544

2

543,

3 1 1

2a

546.

547,549. 550 551

147

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 38.

"

kpt. Darius karo aviacijos tarnyboje Lietuvoje 39. " Stasio Girėno gimtinė Lietuvoje 40. Dalis Neivfbundland žemėlapio 41. Dalis Škotijos žemėlapio 42. Berlin-Hannover-Amsterdam 43. Koln-Brussel-London 44. Mažas Anglijos žemėlapis 45. Europos žemėlapis 46. Baltijos kraštų ir Rusijos žemėlapis 47. Kopengagos rajono žemėlapis 48. Varšuvos rajono žemėlapis 49. Dalis Šiaurinės Škotijos žemėlapio 50. Irlandiįos žemėlapis 51. USA štato Conectiout žemėlapis 52. Šiaurės polio orientacijos " 53. Atlanto vandenyno žemėlapis New-Jork - Europa

552 553 555 556 557 558 559 560 561 562 563 564 566 567 554 505,506, 507,508a, Paimti nuo sienos, iŠ 508b, 508c, kairės į dešinę NN 508d eilėje.

Iš kairės į dešinę: 54. Sekstantas 55. Derivometras 56. Paprastas kompasas 57. Bortinė lenta su rodykle ir derivometru 58. Distancinis kompasas 59. Alyvos koštuvas ir variometras 60. Variklio jungtukas 61. Elektros Šviturėlis 62. Dėžutė su medikamentais 63. Tūbelė (paišelio pavidalo) su medikament. 64. Pieninio Šokolado bonkutė 65. Deguonies aparatas 66. Maža matuoklė 1 pėdos 67. Metalinė tepalinė 68. Atsuktuvas 69. Replės vamzdžiams sukti 70. štampai (1 dėžutėje) 71. Sudedamas metalinis puodelis 72. Gertuvės įvairaus dydžio 73. Auka 2 našlaičių Dariaus ir Girėno paminklui 74. Dariaus testamentas

Dariaus rūbai 75. Pusbačiai 76. Kelnės 77. Liemenė 78. švarkas 79. Baltiniai 80. Dirželis

148

509 568 569 570 571 572,573. 574 575 576 577 579 580 581 582 583 584 585 586 587,588,589. 590

Kabojo sienoje kairėje

591

Kabojo sienoje dešinėje

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 81. 82. 83. 84.

Kaklaraišis Nosinės ZamSo kepurė Kojinės

85. 86. 87. 88. 89. 90. 91. 92. 93.

Pusbačiai Kojinės Virš. kelnės Liemenė švarkas Nosines Baltiniai Kaklaraišis Albumai "Dariaus ir Girėno žygis ir spauda"

1 1 1 1 pora

Girėno rūbai: 1 pora 1 " 1 1 1 2 1 1 2 Ats. pik. Itn. (parašas) Komisijos pirmininkas Nariai: Ats. mjr. Ats. mjr. Ats. mjr. Dariaus ir Girėno Komiteto atstovas *

S. PRISIMINIMAI APIE DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ 5.1. A P I E D A R I A U S IR G I R Ė N O A T M I N I M O M U Z I E J U J E IR M E D I C I N O S I N S T I T U T E

ĮAMŽINIMĄ

KAUNE

AVIACUOS

1983 m . g r u p ė b u v u s i ų sklandytojų J.Čepulis, J.Balčiūnas, V . D r u p a s ir V . P a k a r s k a s K a u n e įkūrė V i s u o m e n i n į L i e t u v o s sportinės aviacijos muziejų. N o r ė d a m i išsaugoti v i s a s lietuvių aviatorių relikvijas ir d o k u m e n t u s a t e i n a n č i o m s k a n o m s , j i e įdėjo d a u g triūso ir p a a u k o j o n e v i e n ą laisvą v a l a n d ą r i n k d a m i e k s p o n a t u s ir r u o š d a m i muziejų. Pirmieji e k s p o n a t a i b u v o apie D a r i ų ir Girėną. Štai, ką p a p a s a k o j o m u z i e j a u s vedėjas, lakūnas-sklandytojas J o n a s Č e p u l i s . " L i e t u v o j e yra labai gilios aviacijos tradicijos. L i e t u v i ų v a r d u s r a n d a m e oreivystės amžiuje, o taip p a t ir aviacijos a n k s t y v o j e aušroje. Lietuvių aviaciniai p a s i e k i m a i ž i n o m i v i s a m e pasaulyje. M ū s ų tauta m a ž y t ė , bet užtat dideli j o s troškimai skraidyti. J a u X I X š i m t m e č i o viduryje, tarp d a u g e l i o svajotojų apie ž m o g a u s p a k i l i m ą n u o ž e m ė s , labai realius projektus kuria ir stato orpūsles ir garolėkius A l e k s a n d r a s G r i š k e v i č i u s . Jis 1851 m . p a r a š ė ir K a u n e išleido k n y g ą " Ž e m a i č i o garolėkis", kuria b e abejo naudojosi v ė l e s n i išradėjai. Aviacija e n e r g i n g a i pradėjo vystytis n u o 1903 m . , kai amerikiečiai broliai Raitai p i r m ą kartą p a k i l o s a v o sukonstruotu lėktuvu. Ir štai, j a u šalia šių pirmųjų, sukiojasi lietuvis p e n k i o l i k a m e t i s j a u n u o l i s , J u c i u s . Jis stebi Raitų lėktuvus, stato l ė k t u v ų m o d e l i u s , tarnauja pasiuntiniu Raitų dirbtuvėje. T a i b ū s i m a s i s transatlantinis lietuvių l a k ū n a s , vėliau p a k e i t ę s p a v a r d ę ir p a s i v a d i n ę s Dariumi. S.Darius su s a v o b e n d r a ž y g i u S.Girėnu orientacijos ir s k r i d i m o atžvilgiu atliko klasiškiausią * Kauno valsL istorijos muziejus. Mokslinis archyvas. Byla Nr. 95.

149

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS tolimą skrydį. B l o g o m i s o r o s ą l y g o m i s b e radijo r y š i o , b e a u t o p i l o t o ir b e parašiutų s k r i d o tiksliau, n e g u k i t ų tautų lakūnai aprūpinti v i s o m i s m o d e r n i a u s i o m i s navigacijos p r i e m o n ė m i s ; D a r i u s ir G i r ė n a s p e r 3 7 v a i . 11 m i n . n u s k r i d o 6 4 1 1 k m . Tai b u v o t u o m e t u antras t o l i m ų skrydžių p a s i e k i m a s p a s a u l y j e . B e t o j i e pirmieji p e r A t l a n t o v a n d e n y n ą v e ž ė o r o paštą. Atsižvelgiant į tai, D a r i a u s ir G i r ė n o n u o p e l n a i p a s a u l i o aviacijai ir y p a č L i e t u v o s j a u n i m o s p a r n ų u g d y m u i b u v o ir iki šiol yra labai dideli ir r e i k š m i n g i . J ų ž y g i s ir p a s i š v e n t i m a s s a v o tautos išaukštinimui n e d a v ė ir n e d u o d a r a m y b ė s tiek L i e t u v o s p a t r i o t a m s , tiek šio p a t r i o t i z m o slopintojams. T r a g i š k a skrydžio baigtis ir tragedijos aiškių priežasčių n e b u v i m a s , praėjus d a u g e l i u i metų, v i s d a r j a u d i n a lietuvių tautą ir n e d u o d a r a m y b ė s d i d v y r i ų p a l a i k a m s bei j ų relikvijoms. Ž u v u s l a k ū n a m s ir p a r g a b e n u s j ų p a l a i k u s į Kauną, šie t e i s m o m e d i k ų b u v o ištirti ir b a l z a m u o t i . 1964 m . palaikai d a r kartą ištirti ir peršviesti rentgenu. Visi apžiūrų aktai y r a b r a n g ū s d o k u m e n t a i ir j ų n u o r a š a i s a u g o m i Aviacijos Muziejuje K a u n e . K i e k v i e n a s daiktas, kuris siejasi su m ū s ų transatlantiniais l a k ū n a i s yra neįkainojama v e r t y b ė . Muziejuje y r a s a u g o m i ir l a k ū n ų ąžuoliniai karstai, k u r i u o s e j i e b u v o atgabenti iš Vokietijos, o taip pat variniai karstai, k u r i u o s e b a l z a m u o t i k ū n a i b u v o patalpinti mauzoliejuje. 1962 m . , naikinant k a p i n e s , kartu sunaikintas m a u z o l i e j u s . Pagaliau ir k a r s t a m s keletą kartų grėsė ta pati baigtis. Ilgą laiką karstai mėtėsi M e d i c i n o s Instituto r ū s i u o s e ir palėpėje. Artėjant p a s t a t o r e m o n t u i , iškilo p a v o j u s , k a d m e d i n i a i karstai b u s sudeginti katilinėje, o metaliniai - p a t e k s į m e t a l o laužą. B u v o pasiūlyta, kai Istorijos m u z i e j a u s v a d o v y b ė j u o s p a i m t ų s a v o g l o b o n ir p a t a l p i n t ų šalia l ė k t u v o " L i t u a n i k o s " liekanų. T a č i a u Istorijos m u z i e j a u s v a d o v y b ė karstų atsisakė. T a d a 1970 m . J . J a b l o n s k i o vidurinės m o k y k l o s m o k y t o j o A . D r u č k a u s p a s t a n g o m i s , j i e b u v o perkelti į J . J a b l o n s k i o v i d u r i n ė s m o k y k l o s kraštotyros muziejų. T a i b u v o v i e n a s geriausių m o k y k l o s kraštotyros m u z i e j ų respublikoje. T a č i a u , 1974 m . k r a š t o t y r i n i n k a m s ir m o k y t o j u i A . D r u č k u i b u v o " p r i k a b i n t a " nacionalisto etiketė, atimti m u z i e j a u s raktai ir j i s pašalintas iš m o k y t o j o pareigų. U n i k a l ū s m u z i e j a u s e k s p o n a t a i b u v o išmėtyti ir išvogti. D a r i a u s ir G i r ė n o karstai p a t e k o į m o k y k l o s katilinę. V ė l t e k o slapčia gabenti karstus iš m o k y k l o s ir šį kartą, i l g e s n i a m laikui, paslėpti aviacijos muziejuje, j u o s p r i d e n g i a n t parašiuto k u p o l u . Pagaliau visi pavojai praėjo ir p a r a š i u t o k u p o l a s b u v o n u i m t a s . Atėjo laikas atstatyti s u g r i a u t a s p a t r a n k i u s ir p a ž y m ė t i b r a n g i a s m ū s ų tautai v i e t a s . Vieną dieną mane aplankė Kauno medicinos instituto darbuotojas, sklandytojas K . O s t a s e v i č i u s ir p a p a s a k o j o , k a d r ū s y s , k u r i a m e 2 0 m e t ų i š b u v o paslėpti b a l z a m u o t i D a r i a u s ir G i r ė n o p a l a i k a i su karstais labai apleistas, paverstas sulūžusių b a l d ų sandėliu. M u d v i e m kilo m i n t i s šią b u v u s i ą d i d v y r i ų p a l a i k ų s l ė p t u v ę sutvarkyti, s u r e m o n t u o t i ir paversti g e d u l i n g a m e m o r i a l i n e ekspozicija. K . O s t a s e v i č i a u s r ū p e s č i u , p a d e d a n t Instituto administracijai, b u v o atliktas r ū s i o r e m o n t a s . Iš aviacijos m u z i e j a u s p e r v e ž ė m e į rūsį karstus ir sienos nišoje p a d ė j o m e lygiai taip, kaip j i e b u v o p a d ė t i s l e p i a n t B a i g i a m e įrengti ekspozicijos s t e n d u s , k u r b u s p a r o d y t a " L i t u a n i k o s " katastrofa, D a r i a u s ir G i r ė n o laidotuvės. A v i a c i j o s m u z i e j u s s a u g o ir kai k u r i u o s S.Dariaus a s m e n i n i u s b a l d u s (rūbų spintą, k ė d e s , rašomąjį stalą), k u r i u o s p e r d a v ė S.Dariaus ž m o n a , o d u k t ė Nijolė p a d o v a n o j o s a v o p a č i o s r a n k a pastele p i e š t u s S.Dariaus ir S.Girėno portretus. M u z i e j a u s f o n d u o s e yra 1933 m . p e r i o d i k o s leidinių, aprašiusių tragediją, n u o t r a u k o s , d o k u m e n t a i , A m e r i k o s lietuvių radiofonizuoto s p e k t a k l i o m a n g e t o f o n i n i a i įrašai ir kt. D a u g aviacijos istorijos baltų vietų p a d e d a išaiškinti ir į m u z i e j ų lankytojų atnešti, kartais lyg ir m e n k o s r e i š k m ė s e k s p o n a t a i . Štai, p a v y z d ž i u i , kareivinių patalpų v i d a u s n u o t r a u k a , kurioje m a t o s i didžiulis (apie 3 x 2 , 5 m ) tapytas D a r i a u s ir G i r ė n o paveikslas. Aviacijos v e t e r a n a i t o k i o p a v e i k s l o n e p r i s i m e n a . P r i p u o l a m a i perskaičiau 1933 m . ž u r n a l o " T r i m i t a s " k o m p e k t e n e d i d e l ę ž i n u t ę - " K a r e i v i s piešia D a r i a u s ir G i r ė n o paveikslą". T e n r a š o m a : K a r o aviacijos s a r g y b ų k u o p o s eilinis P e t r a s D z i d z e v i č i u s piešia didelį D a r i a u s ir G i r ė n o paveikslą. P a v e i k s l a s p i e š i a m a s ant

150

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS d r o b ė s , n u i m t o s n u o "Lituanikos'* l i e k a n ų sparnų, ir p a t y s D a r i a u s ir G i r ė n o paveikslai b u s ž m o g a u s ū g i o d i d u m o . Salia l a k ū n ų b u s m a t y t i " L i t u a n i k o s " priešakinis galas, o viršuj, m e l s v a m e d u g n e , b e s k r e n d a n t i " L i t u a n i k a " . S a k y t a s p a v e i k s l a s b u s p a k a b i n t a s k a r o aviacijos sargybų k u o p o s k a r e i v i n ė s e " (...). S u g r e t i n u s šią žinią su m i n ė t a n u o t r a u k a atsiskleidžia paslaptis, k u r d i n g o " L i t u a n i k o s " v i e n a s s p a r n a s . G a i l a , k a d t o k s u n i k a l u s p a v e i k s l a s , 1 9 4 0 m . , į k a r e i v i n e s atsikrausčius R a u d o n o s i o s a r m i ­ j o s daliniui, iš kareivinių d i n g o . O gal ši brangi relikvija d a r yra k u r n o r s p a s l ė p t a ? T i k i m ė s , k a d p a d e d a n t v i s u o m e n e i , p a v e i k s l a s atsiras. Į m u z i e j ų p a t e k o A m e r i k o j e g y v e n a n č i o lietuvio (parašas n e į s k a i t o m a s ) laiškas 1982 m e t a i s p a r a š y t a s seseriai į Lietuvą. K a i p aiškėja iš laiško, j o autorių, 1933 m . studentą mechaniką, p r i ė m ė p u l k i n i n k a s Gustaitis, atlikti v a s a r o s praktiką aviacijos d i r b t u v ė s e A.Fredoje. R e m o n t a v o lėktuvų variklius. Štai, l a i š k o ištrauka: Vieną dieną grupė aviacijos dirbtuvių personalo buvome pasiųsti sunkvežimiu išmontuoti ir parvežti į dirbtuves jau Karo Muziejuje padėto Lituanica lėktuvo motorą, pagrindiniam patikrinimui. Oranžinės spalvos lėktuvas buvo gerokai apgrobtas. Soldino Čiabuviai buvo nusidraskę atminimui lėktuvo brezentinius šonus, padengtus Amerikos Lietuvių aukotojų sąrašais. Atrodė betgi kad kai kurie medžiagos gabalai buvo vokiečių vėl surinkti ir pridėti prie Lietuvon siunčiamo lėktuvo. Kada mūsų grupė mechanikų apsupome aparatą, vėl girdėjosi draskomos medžiagos garsas; daugelis iš mūsų grupės skubėjo apsirūpinti gabalu ar gabaliuku relikvinio suvenyro. AŠ tada buvau priskirtas prie gal geriausio dirbtuvių mechaniko, Hispano-Suiza motorų specialisto, su kuriuo turėjome išardyti, patikrinti ir vėl sustatyti motorą, neperdaug sužalotą avarijoje, žvaigždinį, devynių cilinderių Curtiss~Whirlivind. Berods su tokiu pačiu garsusis Lindbergh 1927 metais solo atskrido į Paryžių. Buvau tą vasarąlabaipopuliarus tarp draugų ir pažįstamų. Dažnas maldavo kokio nors gabaliuko atminimui. Parinkdavau dirbtuvėje motorų laužo, aliuminijaus, ir dalindavau kaipo tikrą. Gal ir dabar rasis kai kur branginamas kryželis ar medalijonėlis, padarytas iŠ tariamo Lituanica metalo... Pateiktieji d o k u m e n t a i iš dalies paaiškina,

k u r d i n g o " L i t u a n i k o s " d a l y s , j a u Lietuvoje."

5 . 2 . P R I S I M I N I M A I APIE D A R I A U S IR G I R Ė N O M A U Z O L I E J A U S D E T A L I Ų IR L A K Ū N Ų K A R S T Ų LIKIMĄ. 1969 m. 1962 m . b u v o p a n a i k i n t o s K a u n o m i e s t o centre e s a n č i o s k a p i n ė s . N u g r i a u t a s D a r i a u s ir G i r ė n o m a u z o l i e j u s — į ž y m a u s L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m o s r e s p u b l i k o s architekto V y t a u t o L a n d s b e r g i o Žemkalnio kūrinys. 1964 m . r u g p j ū č i o 10 d. b u v o išimti iš K a u n o M e d i c i n o s instituto r ū m ų r ū s i o sienos D a r i a u s ir G i r ė n o u ž b a l z a m u o t i palaikai variniuose karstuose. R u g p j ū č i o 12 d. D a r i a u s ir G i r ė n o palaikai, p e r d ė j u s j u o s į naujai p a d i r b t u s m e d i n i u s karstus, palaidoti K a u n o Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Variniai karstai t a p o nebereikalingi, n i e k i e n o n e s a u g o m i . M e d i n i a i karstai-sarokofagai, k u r i u o s e D a r i a u s ir G i r ė n o p a l a i k a i b u v o atvežti iš Vokietijos, d a u g e l į m e t ų gulėjo M e d i c i n o s Instituto r ū m ų pastogėje. A p i e D a r i a u s ir G i r ė n o mauzoliejaus kai k u r i ų detalių ir l a k ū n ų karstų, likimą p a p a s a k o j o J . J a b l o n s k i o v i d u r i n ė s m o k y k l o s m o k y t o j a s A . D r u č k u s . Jis s a v o p r i s i m i n i m u s užrašė. Štai j i e ir keletas d o k u m e n t ų . "Mes visi pergyvenome, kai 1962 metais naikindami miesto kapines sunaikino Dariaus ir Girėno mauzoliejų. 1969 metais sužinojau, kad antkapinių paminklų dirbtuvėse yra mauzoliejaus granitinės detalės - dvigubi kryžiai ir ovalinės plokštės, ant kurių buvo įmontuotos bronzinės raidės DARIUS GIRĖNAS. Tuo metu raidžių ant plokščių jau nebebuvo. Kryžiai ir plokštės buvo sumesti nuošaliau į vieną

151

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS krūvą: Tačiau paimti juos buvo sunku. Ne tik dėl techninių kliūčių. Svarbiausia, kad nesužinotų tie, kurie naikino viską, kas lietuviui buvo brangu ir šventa. Miškininkas Toliušis supažindino mane su tos gamyklos direktoriaus pavaduotoju Navicku, šis pažadėjo padėti, paaiškindamas, kad tos granitinės mauzoliejaus detales nepajamuotos ir yra kaip pagalbinė medžiaga. Žinodamas, kad esu kraštotyros ir paminklų apsaugos draugijos pirmininko pavaduotojas, paprašė jo vardu parašyti raštą, kad būtų galima apiforminti mauzoliejaus detalių išvežimą ir ateiti pas jį į kabinetą darbo metu. Parašęs raštą nuėjau pas pav. Navicką. Navickas paprašė palaukti ir su raštu nuėjo pas direktorių Uborevičių. Man direktorius paaiškino, kad tą dieną kaip tik bus miesto posėdis vykdomajame komitete ir ten jis pasišnekės su pirmininko pavaduotoja kultūros reikalams }.Narkevičiūte. Po kurio laiko mane išsikvietė J.Narkevičiūtė, išbarė, kad tai dariau be jos žinios. Bandžiau, kiek buvo įmanoma, padėtį Švelninti, tačiau mažai padėjo. Truputį apsiraminusi pavaduotoja paprašė parašyti raštą jos vardu ir nurodyti, kokiam tikslui noriu paimti granitines mauzoliejaus detales. Kreipiausi į tuo metu buvusį paminklų apsaugos viršininką Vytautą Kugevičių, kuris pritarė idėjai išsaugoti istorines relikvijas, ir mes drauge parašėme raštą nurodydami, kad norime išsaugoti mūsų nacionalinių didvyrių istorinio paminklo, suprojektuoto žymaus architekto Vytauto Landsbergio-ŽemkalnioJikuftus. J.Narkevičiūtė gavusi raštą pasakė, kad pasitarusi praneš raštu. Tačiau po kurio laiko mane išsikvietė į saugumo komitetą ir "paaukliję" pasakė, kad aš granitinių detalių negausiu, nes jos bus panaudotos kaip medžiaga statant memorialinį paminklą fašistinėms aukoms paminėti devintajame forte. Dabar antkapinių paminklų dirbtuvės iškeltos kitur, o granitinių mauzoliejaus dalių likimas nežinomas".

1969.IX.8 Kauno

m.

Buities

tarnybos

įmonių

ir organizacijų susivienijimui

"AUŠRA"

direktoriui

LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius prašo perduoti Dariaus ir Girėno mauzoliejaus granito likučius, kurie dabartiniu metu randasi paminklų dirbtuvių teritorijoje. Paminklinius akmenis panaudosime paminklui Dariaus tėviškėje. (parašas) LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros Kauno skyriaus pirmininkas

Kauno

m. Vykdomojo Komiteto Pirmininko

pavaduotojai

drg.

NARKEVIČIŪTEI

Kauno m. Paminklų apsaugos ir Kraštotyros Draugija prašo perduoti Dariaus ir Girėno mauzoliejaus granitinius likučius. Dabartiniu metu jie randasi paminklų ir antkapių dirbtuvių teritorijoje kaip laužas. Dariaus ir Girėno mauzoliejus suprojektuotas žymaus architekto Vyt.Žemkalnio-Landsbergio, turi nemažą istorinę-kultūrinę vertę. Prašome tarpininkauti, kad Draugija galėtų perimti iš minėtų dirbtuvių mauzoliejaus fragmentus savo apsaugon. LTSR

Paminklų apsaugos ir kraštotyros D-jos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojai A.Dručkus (parašas) V.Kugevičius

"Dirbdamas Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje suorganizavau kraštotyrininkų būrelį, o vėliau įkūriau mokyklos muziejų (1968 m.). Su kraštotyrininkais išvystėmegana plačią veiklą: dalyvavome kasinėjimuose su Kauno Istorijos muziejaus archeologais prie Raudondvario ir kitur; pirmieji respublikoje ėmėme tvarkyti Jiesios (Napoleono) piliakalnį, dalyvaudavome miesto ir respublikinėse kraštoryrinėse

152

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS ekspedicijose, domėjomės gimtuoju kraštu, Lietuvos istorija, kuri buvo sąmoningai klastojama, išguita iŠ mokyklos vadovėlių. Aktyviausi buvo mokytojos Onos Palevičienės, mokytojos Nijolės Pociūtės auklėtiniai. Su jais nutarėme kovoti kad pionierių būriui suteiktų Lietuvos didvyrių - Dariaus ir Girėno vardą. Stagnacijos laikais tai buvo labai sudėtinga. Rinkome ir kaupėme medžiagą apie lakūnus. Daug mums padėjo tuo metu dirbęs Miesto pramonės projektavimo institute fotografas Stanislovas Lukošius, iš kurio gavome nemažai nuotraukų bei skaidrių. Palaikėme glaudžius ryšius su Jaunute DarieneČižinauskiene, med. m. kandidate Nijole Dariūtė-Maštariene, kurios vėliau, aidint dainoms, pritariant kanklėms, pirmajam respublikos pionierių būriui suteikė Dariaus ir Girėno vardą. Rinkdami medžiagą apie lakūnus sužinojome, kad medicinos instituto katilinėje yra sumesti variniai karstai, kuriuose buvo lakūnų palaikai po balzamavimo. Radus palaikus užmūrytus medicinos instituto rūsyje, jiems tirti buvo sudaryta komisija, kuri nutarė palaidoti didvyrius kapinėse. Darius ir Girėnas buvo palaidoti prastuose mediniuose karstuose, o variniai, kaip nebereikalingi, buvo išmesti i metalo laužą. Gavę profesoriaus J.Nainio leidimą, drauge su kraštotyros būrelio narės Dalis Adinavičiūtės tėveliu Kazimieru AdinaviČium, kiek įmanoma, nuo karstų nuvalėme dulkes bei suodžius, atsivežę juos į mokyklą, paslėpėme mokyklos pusrūsyje. Prie karstų turėjo būti bronzinė paminklinė lenta dovanota JAV lietuvių. Ieškodami tos lentos, sužinojome, kad palėpėje dar yra ir ąžuoliniai sarkofaginiai karstai, kuriuose Dariaus ir Girėno palaikai buvo pervežti iš Vokietijos i Kauną. Vienas darbuotojas pasakė, kad vyksta remontas ir tikriausiai karstai bus išmesti bei sunaikinti. Tuomet, susitarę su prof. J.Nainiu, parsivežėme ir šiuos karstus. Juos patalpinome mokyklos muziejuje ir ant jų įrengėme stendą apie Darių ir Girėną. Ant karstų perdavimopriėmimo akio 1970 m. vasario 26 dieną pasirašė prof. J.Nainys ir mokyt. A.Dručkus. 1974 m. balandžio 25 d. ir 1974 m. gegužės 25 d. Kauno m. partijos komiteto nurodymu mane svarstė mokyklos partinė organizacija. Buvau apkaltintas antitarybine ir nacionalistine veikla už dalyvavimą pilant pilkapį Dariaus tėviškėje, paminklinio akmens pastatymo organizavimą Girėno tėviškėje bei karstų laikymą ir eksponavimą, dviejų albumų nuotraukų ir aplankalo su dokumentine medžiaga apie lakūnus didvyrius surinkimą. Partinio biuro nutarimu buvau pašalintas iš mokyklos. Dėl mokyklos vadovybės kaltės, kraštotyros muziejus buvo panaikintas, patalpos panaudotos kitiems tikslams. Eksponatai, kurių buvome sukaupę virš 1000 išblaškyti. O juk muziejus buvo vienas geriausių mokyklinių muziejų. Panaikinus muziejų vėl iškilo grėsmė karstams. Gavau žinių, kad yra nurodymas tS "aukščiau" juos sunaikinti. Naktį jie buvo paslėpti mokyklos elektros skydinėje. Pasitarę su Tadu Koronkevičium nutarėm laikinai paslėpti juos besikuriančiame aviacijos muziejuje. 1974 m. birželio mėn. suj.čepuliu krovininiu moskvičiumi ("pikapu") vežėme karstus. Kadangi visas karstas į mašiną netilpo, jį reikėjo vežti per du kurtus. Buvome dviese, toliau antrajam vietos mašinoje nebuvo. J.Čepulis sėdėjo prie vairo, o man teko važiuoti gulint karste. Toks buvo Dariaus ir Girėno karstų kelias į aviacijos muziejų".

Perdavimo - priėmimo

aktas

1970 m. vasario 26 d. Kauno Medicinos Institutas atstovaujamas teismo ekspertizės katedros vedėjo profesoriaus ].Nainio perdavė, o LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius atstovaujamas tarybos nario drg. A.DruČkaus perėmė Dariaus ir Girėno karstus. Perdavė (parašas) J.Nainys Priėmė (parašas) A.Dručkus A p r a š y t i faktai liudija, k a d K a u n o m i e s t o p a m i n k l ų a p s a u g o s ir kr a š totyr os draugijos p i r m i n i n k o pavaduotojui A . D r u č k u i n e p a s i s e k ė atgauti D a r i a u s ir G i r ė n o m a u z o l i e j a u s d v i g u b ų granito kryžių ir ovalinių plokščių. N e ž i n i a a r mauzoliejaus detalės iš tikro b u v o p a n a u d o t o s k a i p skalda, statant m o n u m e n t ą f a š i z m o a u k o m s d e v i n t a m e forte. A r k a m nors j a s p a v y k o išsaugoti? D e j a L i e t u v o s istorijos i š l a i k y m o patriotizmu n e p a s i ž y m i n t y s ž m o n ė s , nepajėgė suprasti a u k l ė j a m o s i o s r e i k š m ė s jaunajai kartai. O laikui bėgant, besiplečiantis m o k y k l o s muzie jus galėjo peraugti į rimtą v i s u o m e n i n į muziejų.

153

DARIAUS IR GIRĖNO PALAIKŲ PASLĖPIMAS IR JŲ ATRADIMAS. 1944-1963 m. 1. N.DARIOTĖS-MAŠTARIENĖS PRISIMINIMAI Lakūnas Tomas Zauka Lietuvos aeroklubo Dariaus ir Girinokomiteto pirmininkas, Vokiečių okupacijos metais labai rūpinosi lakūnų užbalzamuotais palaikais, buvusiais Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto Medicinos fakulteto prorektoriumo koplyčioje. Artėjant frontui prie Kauno, vokiečiai stengėsi viską, ką tik galėjo, išvežti iš Medicinos fakulteto. Besižvalgydami vokiečių karininkai buvo užsuką ir į koplyčią. Tomas Zauka bijojo kad vokiečiai neišniekintų Dariaus ir Girėno palaikų, susivilioję jų variniais karstais. Jis nebuvo tikras, kad palaikų nesunaikins karas ir vėlesni įvykiai. T.Zauka nusprendė Dariaus ir Girėno palaikus paslėpti. Dėl to jis tarėsi su medicinos fakulteto profesoriais V.Lašu ir RMasalskiu. šie pritarė. Tomas Zauka, farmacijos kateros vedėjas profesorius Benediktas šiaulis, šaltkalvis-elektrikas Pranas Rauba, kūrikas Vladas Beržinskas ir teismo medicinos ekpertizės laborantas Jonas Štrupkus su žmona Jadvyga Štrupkiene 1944 metų kovo 18- sios naktį Dariaus ir Girėno palaikus paslėpė. Karstai su palaikais buvo užmūryti Medicinos fakulteto rūsio koridoriuje, sienos nišoje prie katilinės, priešais liftą. Slėpusieji prisiekė niekam, net Dariaus giminėms apie tai nepasakyti. Medicinos fakulteto rūmų rūsio sienoje, Dariaus ir Girėno užbalzamuoti palaikai dėl buvusios politinės padėties pokario Lietuvoje išbuvo net 20 metų. Čia, dėl netinkamų sąlygų ir 1946 m. potvynio išsiliejus Nemunui, jie visiškai sudūlėjo. 1963 m. spalio mėn. 6 dieną, su doc. Juozu Rauba (Prano Raubos, dalyvavusio palaikų užmūrijime sūnus) man pavyko surasti vietą, kur buvo paslėpti Dariaus ir Girėno palaikai. Mano ir J.Raubos parašyti prisiminimai atskleidžia Šį Dariaus ir Girėno palaikų likimo istorijos puslapį. Pokario metais, studijuodama Kauno universitete, sužinojau, kad mano tėvo ir jo bendražygio palaikai per Didįjį Tėvynės karą buvo užmūryti medicinos fakulteto rūmų rūsyje. Ne kartą dingtelėjo mintis: kur jie paslėpti? Tačiau kas ir kur juos užmūrijo, tada nežinojau. Praėjus daugeliui metų, jau dirbdama Medicinos institute (1951 m. Kauno universiteto medicinos fakultetas buvo perorganizuotas į Medicinos institutą), hospitalinės terapijos katedros asistente, sužinojau žmonių pavardes, kurie artėjant frontui paslėpė Dariaus ir Girėno kūnus. Tai buvo medicinos mokslų daktaras, farmacijos katedros vedėjas profesorius Benediktas šiaulis, medicinos instituto rūmų Šalkalvis-elektrikas P.Rauba, kūrikas V.Beržinskas ir teismo medicinos ekspertizes laborantas J.Štrupkus. Tada jie gyveno medicinos fakulteto rūmuose. Deja, kai sužinojau jų pavardes, visi, išskyrus štrupkų, jau buvo mirę, o šis medicinos institute nebedirbo ir rūmuose nebegyveno. Nedavė ramybės mintis, kad reikia surasti ir palaidoti tėvo bei jo įraugo palaikus. Nežinodama, kur jų ieškoti, keletą kartų kreipiausi į partijos miesto komitetą. Pirmą kartą man atsakė, kad vieta žinoma, tačiau iŠ užuominos supratau, jog juos laidoti dar ne laikas. Laukiau metus kitus... Svarsčiau: gal S.Darius smerkiamas dėl to, kad dalyvavo 1926 m. gruodžio 17 dienos valstybės perversme? Faktiškai tėvas nebuvo linkęs dalyvauti verčiant liaudininkų vyriausybę, apie tai liudija ir dienoraštis: "Aš Amerikoj auklėtas, tikėjau teisėta valdžia, iŠ principo esu nusistatęs prieš bet kokius perversmus..." Tačiau S.Darius po ilgų tarnybos draugų įtikinėjimų vis dėlto nusprendė dalyvauti sąmoksle. Vienam draugui mano tėvas yra pasakęs: "Savo gyvenime dar nesu atsisakęs padirbėti tėvynės gerovei. Sutinku ir dabar". Jis ir tada neieškojo jokios asmeninės naudos, neturėjo karjeristinių sumetimų, tik dalyvavo istoriškai neišvengiamų įvykių raidoje. Manau, kad kitaip apsispręsti jam buvo beveik neįmanoma, nes šiame sąmoksle dalyvavo daugelis Lietuvos karo aviacijos karininkų. O vėliau, po Dariaus ir Girėno mirties, kai kas Dariui skyrė vos ne A.Smetonos sąmokslo organizatoriaus vaidmenį, tuotarpukaijovaidmuo buvopakankamai pasyvus. Aš labai sielojausi, kad buvo paneigti visi tėvo nuopelnai Lietuvos sportui, aviacijai, taip pat skrydžio per Atlantą pasaulinė reikšmė. Jo palaikai dėl jaunystėje padaryto žingsnio tebebuvo kažkur paslėpti. Toks valdžios organų požiūris vertinant istorinius įvykius buvo neteisingas, apraizgytas nereikalingu atsargumu ir baime, likusia nuo asmenybės kulto laikų.

154

— DARIAUS IR GIRĖNO PALAIKŲ PASLĖPIMAS IR JLĮ ATRADIMAS. 1944-1963 m .

—

1962 metais į mūsų butą Kaune atvyko skulptorius ir poetas Vytautas Mačiuika, lakūno Antano MaČiuikos, kartu su Dariumi lėktuvais raižiusio Lietuvos padangę, sūnus. Tada jis dar buvo Vilniaus dailės instituto studentas. Pasisakė, kad savo diplominiam darbui yra sumanęs iškalti granite Dariaus ir Girėno antkapinį paminklą. Peržiūrėjo visus albumus, pasiskolino darbui keletą tėvo fotonuotraukų. V.MaČiuikos pasirinktas ir Vilniaus dailės instituto skulptūros katedros profesoriaus skulptoriaus Juozo Mikėno bei kitų dėstytojų patvirtintas antkapinis paminklas mano tėvui Steponui Dariui ir jo bendražygiui Stasiui Girėnui netrukus buvo pradėtas kurti. Tai dar labiau paskatino mane ieškoti lakūnų palaikų. 1963 metų vasarą aš vėl kreipiausi į LKP Kauno miesto komitetą, prašydama nurodyti palaikų vietą. Tačiau dabar man buvo atsakyta, kad ji nežinoma, o gal ir apskritai Medicinos institute palaikų nebesą. Pradėjau ieškoti pati. Pagalvojau, kad apie tai galėtų žinoti Prano Raubos sūnus, tuometinis Medicinos instituto farmacijos ir stomatologijos fakulteto dekanas, docentas Juozas Rauba. Jis supažindino mane su savo motina, kuri ir po vyro mirties tebegyveno institute. Virginija Raubienė iŠ savo vyro buvo girdėjusi, kad Dariaus ir Girėno palaikai metaliniuose karstuose užmūryti prie instituto katilinės, netoli krematoriumo. Ji nuvedė mudu su Rauba į Rūsį, bet pati negalėjo tiksliai parodyti tos vietos. Atidžiai apžiūrėjome visas sienas, tamsesniuosius kampus apšviesdami Žvake. Gerai žinodami medicininio stuksenimo principus, pradėjome tyrinėti visas sienas aplink katilinę. Priešais liftą pakito stuksenimo garsas, vadinasi, anapus sienos turėtų būti didoka ertmė. Siena buvo labai gražiai sumūryta, nudažyta ir visiškai nesiskyrė nuo kitų. Palubėje pastebėjome normalaus dydžio ventiliacijos angą. Pasilypėjusi ant kėdės, kurią Rauba atnešė iŠ mamos kambario, per ventiliacijos angos groteles įkišau pieštuką su ilgu siūlu ir prie jo pririšta nedidele vinimi. Kai vinis nukrito žemyn, pasigirdo skambus garsas, tarsi ji būtų atsitrenkusi į metalą. Supratome, kad ten paslėpti karstai. Labai nudžiugusi padėkojau Rauboms ir dar tą pačią dieną telefonu paskambinau į Vilnių V.Mačiuikai, kad suradau Dariaus ir Girėno palaikus. 1963 metų spalio septintąją jis atskubėjo iŠ Vilniaus su įrankiais ir fotoaparatu. Abu nuvykome į Medicinos institutą. Parodžiau jam sieną, už kurios mudu su Rauba vakar buvome suradę paslėptus Dariaus ir Girėno palaikus. Paprašęs manęs kiek palaukti, V.Mačiuika nuvažiavo į Birutę paimti Jono štrupkaus, vienintelio tada buvusio gyvo palaikų slėpimo liudininko. V.Mačiuika jau anksčiau buvo susipažinęs su J.štrupkumi, tačiau lakūnų paslėpimo vietos šis nebuvo dar parodęs. Nenorėjo laužyti duotos priesaikos, slepiant lakūnų palaikus. Štrupkus patvirtino, kad tikrai už šios sienos yra užmūryti Dariaus ir Girėno karstai. Mačiuika nufotografavo Štrupkų, rodantį ranka į tą sieną. Po to išėmė ventiliacijos angos groteles. Užlipusi ant stalelio, pro skylę pažvelgiau į vidų. Nedidelėj, maždaug metro pločio nišos gilumoje pamačiau storu dulkių sluoksniu padengtą varinį karstą su stiklo langeliu. Supratau, kad tokioje siauroje nišoje karstai turėjo būti sudėti vienas ant kito. Sudrėkinusi skudurėlį ir įkišusi juo apvyniotą lazdą per angą, nuvaliau stiklą. Subolavo veidas. Man iš susijaudinimo pasidarė silpna. Tada negalėjau atskirti, kurio veidą pamačiau. Pro ventiliacijos angą įkišęs aparatą į nišą, Mačiuika nufotografavo palaikų suradimo protokolą, po kuriuo visi trys pasirašėme.

Dariaus ir Girėno palaikų suradimo

karstą, surašė Dariaus ir Girėno

protokolas.

1963 metų spalio 7 dieną, 20 valandą, mes: Dariūtė-Maštarienė Nijolė, Stepono duktė; Mačiuika Vytautas, Antano sūnus; štrupkus Jonas, Juozo sūnus, išėmę Kauno medicinos instituto krematorijaus koridoriujelOJ5pėdų atstume nuo lifto tinklo esamos sienos, 225cm aukštyje ventiliatorių, matėme, apšvietę 150 W lempa: 1. Du bronzinius karstus, apdulkėjusius, netvarkingoje padėtyje -viršutinis karstas įkypai, siauru galu į viršų, platesniu galu su stildiniu viršumi galvugalėje, nusvirusiu apačion. Žemiau gulintis karstas

155

~ DARIAUS IR GIRĖNO PALAIKŲ PASLĖPIMAS IR JU ATRADIMAS. 1944-1963 m .

-

horizontalioje padėtyje. 2. Nuvalius dulkių sluoksnį nuo viršuję esamo karsto platesnės dalies įmontuoto stiklo, aiškiai matėme apipelijusią, su lakūnišku Šalmu galvą. Ryškiai matėsi lūpos, nosis, smakras, akys. 3. Patalpą sausą. štrupkus, 1944 metais balandžio mėnesyje dalyvavo Dariaus ir Girėno palaikų su karstais užmūrinime, atpažino bronzinius karstus su rankenomis ir vietą, kurioje Šiuo metu tie karstai randasi. Pakviestas Štrupkaus, prie ventiliatoriaus išėmimo dalyvavo medicinos instituto darbuotojas Želvys Jonas. Aukščiau parašytą tekstą tvirtiname parašais Parašas (Dariūtė-Maštarienė) paso Nr. Parašas (Mačiuika) paso Nr. III-T2 501065 Parašas (štrupkus) paso Nr. XT- 678478 *

Tą pačią dieną pranešiau LKP Kauno miesto pirmajam sekretoriui J.Mikalauskui, kad suradome Dariaus ir Girėno palaikus. Netrukus kartu su savo vyru Adolfu MaŠtaru buvau pakviesta į LKP Kauno miesto komitetą, kur papasakojau Dariaus ir Girėno palaikų atradimo istoriją. Doc. J.Rauba taip pat buvo pakviestas ir savo parodymus, kaip buvo atrasti Dariaus ir Girėno palaikai, pateikė raštu. Paprašiau leidimo palaidoti savo tėvą ir jo žygio draugą. Atsakymo negavau. Po pusmečio tuo reikalu kreipiausi į Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų. 1964 m. rugpjūčio 11 dieną "Kauno tiesoje" pasirodė Eltos pranešimas: "Kauno Medicinos instituto rūsiuose surasti lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikai, kuriuos grupė tarybinių piliečių karo metais, kilus pavojui, kad jų nesunaikintų vokiškieji fašistiniai okupantai, užmūrijo rūsio nišoje". 1964 m. rugpjūčio 10 dieną, mano akivaizdoje, dalyvaujant LKP Kauno miesto komiteto, miesto vykdomojo komiteto ir Medicinos instituto atstovams, buvo išardyta siena, kuri daugiau nei 20 metų slėpė metalo karstuose išgulėjusius mano tėvo ir Girėno palaikus. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo sudaryta lakūnų palaikų tyrimo komisija. Ištyrusi palaikus komisija nusprendė, kad vėl balzamuoti Dariaus ir Girėno mumijas neįmanoma ir pasiūlė lakūnų palaikus palaidoti. 1964 m. rugpjūčio 12 dienąDariaus irGirėno palaikai buvo palaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapuose.

2. J.RAUBOS PRISIMINIMAI. 1963 m. Mano atsiminimai apie transatlantinių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikų

lakūnų suradimą

Prieškariniais metais, karo metais irpo jų, kartu su tėvais gyvenau dabartinio Kauno medicinos instituto patalpose, Žinybiniame bute, nes abu tėvai Čia dirbo. Okupacijos metais mano tėvas Rauba Pranas Stasio, kartu su Kitais paslėpė S.Dariaus ir S.Girėno palaikus. Mano žiniomis, dalyvavo prof. B.šiaulis, tarnautojai V.Beržinskas, J.Štrupkus. Mama Raubienė Virginija Povilo tą vietą žinojo apytikriai. 1963 m. spalio 6 d. į mane kreipėsi bendradarbė Hospitalinės terapijos asistentė N.Dariūtė-Maštarienė, teiraudamasi, ar aš nežinau # savo tėvo, kur yra paslėpti S.Dariaus ir S.Girėno palaikai. Aš tos vietos * Protokolas saugomas V.Mačiuikos archyve.

156

—DARIAUS IR GIRĖNO PALAIKŲ PASLĖPIMAS IR JU ATRADIMAS. 1944-1963 m .

—

nežinojau, todėl pakviečiau ją nueiti į namus pas mano mamąį jos kambarį. Pasikalbėją visi trys nusileidome į instituto rūsį, kuriame buvo katilinė ir krematorijus. Mama apžvelgė sienas ir pasakė, kad kažkur čia turi būti užmūryti karstai su lakūnų palaikais. Mus palikusi ji grįžo į namus. Norėdami įsitikinti, už kurios iŠ keletos sienų buvo užmūrytikarstai, jas išbeldėmeirįsitikinome, kad už vienos iŠjų yratuštuma. Tai buvo siena priešais liftą. Per viršutinės ventiliacijos angos groteles nuleidę ant siūlo pritvirtintą vinį išgirdome skardų metalo skambesį. Aš neabejojau, kad už sienos pašepti S.Dariaus ir S.Girėno palaikai variniuose karstuose. Atsisveikinęs su S.Dariaus dukra papasakojau mamai apie tai tiksliai, kurioje vietoje radome palaikus. Netrukus po to buvau pakviestas į LKP Kauno m. komitetą. Pirmojo sekretoriaus kabinete asmenų grupei nupasakojau viską apie tą įvykį ir jiems pasiūlius apie tai parašyti raštu - ką ir padariau. Vėliau dalyvavau palaikų atidengime atidarant sieną, karstų ir palaikų teismo medicininėje apžiūroje, laidojant S.Dariaus ir S.Girėno palaikus. parašas 1987.11.24. Juozas Rauba Prano, Kauno medicinos instituto Higienos ir sveikatos apsaugos organizavimo katedros docentas Parašą tvirtinu: parašas Antspaudas

157

DARIAUS IR GIRĖNO AMŽININKŲ LAIŠKAI IR PRISIMINIMAI APIE LAKŪNUS 1. PJURGĖLOS LAIŠKAI DARIAUS DUKTERIAI. 1988 m. L i t e r a t a s P e t r a s J u r g ė l a gerai p a ž i n o j o l a k ū n u s S t e p o n ą D a r i ų ir Stasį Girėną. J i e m s ruošiantis transatlantinei k e l i o n e i , P . J u r g ė l a su j a i s aktyviai b e n d r a d a r b i a v o . 1 9 3 2 m . liepos 13 d. L i e t u v o s K o n s u l a t e Č i k a g o j e , d a l y v a u j a n t a b i e m s l a k ū n a m s ir d a r 16 a s m e n ų b u v o sudarytas lietuvių s k r i d i m o p e r A d a n t ą o r g a n i z a v i m o k o m i t e t a s ir s k r i d i m u i remti fondas, skirtas r ė m ė j ų a u k o m s rinkti. S k r i d i m o k o m i t e t o sekretoriumi tą dieną b u v o išrinktas P e t r a s Jurgėla. Jis s a v o p a r e i g a s v y k d ė n e p a p r a s t a i nuoširdžiai ir t a p o a r t i m u D a r i a u s ir G i r ė n o bičiuliu. P a d ė j o o r g a n i z u o t i ir p a g a r s i n t i D a r i a u s ir G i r ė n o r u o š i a m a s aviacijos šventes, s u r e d a g u o t i įvairius r a š t u s , tarp j ų ir v i s i e m s l i e t u v i a m s ž i n o m ą D a r i a u s ir G i r ė n o testamentą. J e i g u d a b a r įprastai s k a m b a D a r i a u s ir G i r ė n o p a v a r d ė s , tai n e visi ž i n o , k a d p a v a r d ė G i r ė n a s y r a P . J u r g ė l o s " k ū r i n y s . T a i j i s p a s i ū l ė lietuviui-žemaičiui Stasiui G i r č i u i sulietuvinti s a v o p a v a r d ę ir pasivadinti G i r ė n u . S u š i u o p a s i ū l y m u Stasys n e d v e j o d a m a s s u t i k o ir 1932 m . birželį G i r č i u s t a p o G i r ė n u . A b i e m l a k ū n a m s p a t i k o s k a m b u s p a v a r d ž i ų d e r i n y s - D a r i u s ir G i r ė n a s . ,,

P . J u r g ė l a skaudžiai p e r g y v e n o s a v o bičiulių D a r i a u s ir G i r ė n o tragišką ž u v i m ą 1933 m . liepos 17-osios naktį. P J u r g ė l a gerai žinojo v i s u s l a k ū n ų r ū p e s č i u s ir v a r g u s , ruošiantis skrydžiui. T o d ė l D a r i a u s s e s u o K o n s t a n c i j a - K o t r y n a Stulpinienė p a p r a š ė , k a d šis p a r a š y t ų k n y g ą a p i e D a r i ų ir Girėną. F i n a n s u o t i leidybą sutiko pati sesuo. R a š y d a m a s , autorius naudojosi Dariaus laiškais, a t s i m i n i m a i s , dienoraščiu ir kitais d o k u m e n t a i s , l a k ū n ų t u r ė t o m i s n u o t r a u k o m i s , s u r i n k o p a p i l d o m a s žinias iš j ų g i m i n i ų ir pažįstamų. 1935 m . P J u r g ė l o s išleista k n y g a " S p a r n u o t i lietuviai D a r i u s ir G i r ė n a s " yra n e tik monumentas l a k ū n a m s d i d v y r i a m s , b e t ir n e p a k e i č i a m a s d o k u m e n t i n i s šaltinis v i s i e m s , b e s i d o m i n t i e m s j ų skrydžiu. P J u r g ė l a šiuo m e t u g y v e n a Niujorke ir j a u s u l a u k ę s 87-rių metų. Jis y r a p a r a š ę s laiškų, kurie turi išliekamąją v e r t ę ir s u d o m i n s skaitytoją. Gerb. Nijolei Dariūtei-Maštarienei Kaunas, Sal.Neries 33-2

1988 m. lapkr. 21 d.

Brangioji

Nijole:

Iš širdies gilumos prašau atleisti man ui ilgą tylą. 1986 m. mirė jauniausias mano brolis gydytojas Julius (Lietuvos jūros skautų įkūrėjas, LJiz. Lav. S-gos ir Lietuvos valstybinės futbolo komandos narys, kurį Darius labai mėgo kaip sumanų ir vikrų futbolininką, kurį laikydavo arti vartų, jo gynėjui, ir jauniausias Klaipėdos vadavimo dalyvis), šiemet vasario 29 d. mirė brolis istorikas Kostas. Sunkiai pergyvenau abiejų jaunesnių mielų brolių mirtį. Be to, per pask. 2 metus kentėjau dėl Širdies smarkaus plakimo. Kardiologai liepė kasdien dainiau pagulėti. Dabar pradedu kiek stiprėti. Dėl to visa negalėjau ir į mielą Tamstos laišką atsakyti. Bet iŠ mielo mūsų bičiulb Br.Kviklio šiom dienom gavau naują Tamtos adresą, tad skubu rašyti. Man labai malonu, kad Tamsta atjauti gilią mano meitę Tamstos tėvui. Buvom tartum broliai. Vienas antru pasitikėjom. Dažnai pasitardavom. Rūpinomės bendrais reikalais, sunkumais, tam tikros spaudos šmeižtais ir bendru visuomenės abejojimu, kad ir du lietuviai sugebės Atlantą perskristi. Po nelaimės Dariaus sesuo Kotryna labai troško, kad parašyčiau Dariaus ir Girėno istoriją. Darius

158

— DARIAUS IR GIRĖNO AMŽININKU LAIŠKAI IR PRISIMINIMAI APIE LAKŪNUS labai mylėjo senutę savo motiną, kuriai vienai patikėjo du savo lagaminus su fotografijomis, laiškais, savo atsiminimais, iškarpomis iŠ spaudos ir kt. Iš savo pusės motina mane taip pat labai mylėjo kaip jos sūnelio artimiausią draugą ir leido man naudotis tų lagaminų turtu. Sunkiai dirbau 2 metus. Uitai gavau Dariaus forduką ir 500 dol. Tuomet depresijoj buvau bedarbis ir gaudavau iš miesto pašalpos pragyventi su Šeima. Numačiau, jog Amerikoj nepavyks daug knygų parduoti. Tad patariau Kotrynai čia palikti 2000 egz., o 12.000 egz. pasiųsti Lietuvon. Mūsų bičiulis pasistengė b-vės laivu nemokamai nugabenti knygas iš Niujorko į Klaipėdą. Spaudos Biuras tiesiog verkė, kodėl jiems pasiųsta tik 12.000 egz. Norėjo mažiausia 100.000! čia daug kas po karo ieškojo "Sparnuotų Lietuvių Dariaus ir Girėno" knygų, bet neliko. Ragino mane išleisti IIlaidą su vėliausiom žiniom apie žuvimo priežastį. Tad sutrumpinau I laidą, įdėjau Dariaus pokalbį su generolu Žukausku (to pokalbio Vyr. Štabas siūlė man nedėti), surinkau papildomų įdomių žinių ir stiprių įrodymų apie D. ir G. pašovimą. Raš. mašinėle rašytų 250 psl. Nuotraukų galima dėti kiek nori. ČIA LEIDĖJO NERADAU! Vienas mano bičiulis patriotas kultūrininkas dar prieš 2-3 metus siūlė man ieškoti leidėjo Lietuvoje. O dabar darkeli tąpat siūlė. Beto,vienas mano bičiulis, kuris turi ryšių su Lietuva, gruodžio mėn. laukia čion atvykstant vieno asmens, kuris turi ryšių su Lietuvos knygų leidyklomis ir su kuriuo jis nori mane suvesti pasitartimui dėl knygos išleidimo. Be to, girdėjau, jog ir Tamsta rengies išleisti knygą apie mūsų Sparnuotus Lietuvius. Ar tai tiesa? ar Tamsta turi kokios naujos medžiagos? Prašau pasidalinti mintimis. Man buvo pasiūlyta keliauti Lietuvon ir pagelbėt pastatyti filmą apie Darių ir Girėną. Negalėjau keliauti. Bet susuktą filmą mačiau. Pastatymas menkas, nei vienas vaidintojas nepanašus į Darių ir Girėną. Vien tik "žurnalistas Petras" labai panašus, ir skrybėlę taip nešiojo. Girdėjau, jog Tamsta kažkur sakei, jog tuometinė Lietuvos vyriausybė nenorėjo D-G skrydžiui pagelbėti finansiškai. Lietuvos pasiuntinys B.Balutis ir vėliau P.Žadeikis klausė Dariaus, ar jiems reikalinga finansinė pagalba iŠ Lietuvos. Dariaus atsakymas paskelbtas mano knygos 192 psl. apačioj ir 193 psl. viršuj. Tai buvo Dariaus principinis nusistatymas. Jis buvo perdaug nusivylęs Am. lietuviais. Be to, jam daugiausia rūpėjo ko daugiau gazolino pasiimti, dėl to išsižadant ir taip reikalingo radijo. Mano kn. I-je laidoje aprašyti D-G rūpesčiai, vargai, planavimai ir įvairios liet. spaudos atsiliepimai. Po to paskelbiau būdingus išrašus iš Lietuvos ir Amerikos lietuvių ir kitų tautų spaudos lietuvių ir kitų tautų įžymybių bei pasaulinio masto lakūnų atsiliepimai. Tai svarbiausias paminklas Dariui ir Girėnui. Visi tie žodžiai įsidėmėtini mūsų jaunimui. Tamsta prašei mano nuotraukos. Siunčiu neseniai darytoj gal patiks Tamstai ir jaunai šeimai. Mudviem besitariant ar besikalbant įv. klausimais, Darius dažnai prisimindavo mielą savo žmonelę ir dukrelę, kurios dar nebuvo matęs. Jis tai pabrėždavo, žvelgdamams giliu Žvilgsniu į tolimąTėvynę Lietuvą. Jam Tėvynė Lietuva buvo tokia brangi! Tamsta, be abejonės, turijasiūno išleistą albumą. Jam paskolinau daug nuotraukų. Ir mielam Kvikliui įteikiau daug medžiagos. Na, ir įsirašiau. Užteks Šiuo tarpu. Lauksiu malonaus Tamstos atsakymo ir prašomų Žinių. Prašau mano vardu labai karštai išbučiuoti jaunąją Darių kartą! Su tikra pagarba ir meile Petras Jurgėla PETER JURGELA 800 GOODRICH ST. UNIONDALE, MY11553 L a i š k o r a š y t o 1988 m . g r u o d ž i o 2 8 d., ištrauka: Brangioji

Nijole!

(...) Jauniausias brolis Julius 1923-24 mm. dalyvavo Dariaus vadovaujamoje Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungoje, jos futbolo komandoje žaidė prieš kitas Lietuvos futbolo vienuolikes ir taip pat Dariaus

159

—DARIAUS IR GIRĖNO AMŽININKŲ LAIŠKAI IR PRISIMINIMAI APIE LAKŪNUS vadovaujamoje valstybinėje futbolo rinktinėje žaidė prieš kitų valstybių komandas. Knygoje "Sparnuoti Lietuviai" įdėtoje nuotraukoje stovi lietuviai ir latviai. Darius ir kitas žaidėjas sėdi ant žemės, o tarp jų užpakaly stovi mano brolis Julius. Knygoje paskelbtas jo labai ryškus Dariaus asmenybės apibrėžimas. Julius (tada 17 metų amž.) su Darium dalyvavo Klaipėdos atvadavime. Brolis Kostas su Darium buvo Klaip. vad. Štabo pasiųsti i anglų karo laivą, atplaukusi į Klaipėdos uostą* Amerikoje Kostas tapo istoriku, filosofijos daktaru. Jis 1930.11.16 suorganizavo Lietuvos ir Amerikos lietuvių karo veteranų or-ją Amerikos Lietuvių Legioną. Dar prieš Šių veteranų suv-mą Kostas prašė Darių sutikti būt šio legiono vadu. Bet Darius atsisakė; jo laiškas paskelbtas knygoje. Kai 1934. m. buvo pakeista Lietuvos kariuomenės uniforma ir Ženklai, Kostas legiono vardu, kaip legiono štabo adjutantas, prašė Lietuvos kariuomenės Vyr. štabo leidimo legionui vartoti panaikintą Lietuvos aviacijos uniformą su pilote, nes ta uniforma Darius vilkėjo. Leidimas buvo gautas. Darius ir Girėnas 1932 m. įstojo i šį mūsų legioną - I-jį postą Niujorke, kuris tuoj paskelbė juos savo garbės nariais, o po jų žuvimo buvo paskelbti AmLiet. legiono garbės nariais. Kostas pagelbėjo man gaut iš Am. kariuomenės štabo Žinių apie Dariaus ir Girėno karinę tarnybą. Taigi, visi 3 broliai Jurgėlos buvo Dariaus bendradarbiai įvairiose srityse.(...) * Š i a n d i e n , iš laiko p e r s p e k t y v o s vertinant, K l a i p ė d o s v a d u o t o j ų n u o p e l n u s , aišku, k a d K l a i p ė d o s sukilėlių žygis b u v o svarbus tautinės s a v i m o n ė s ir p a t r i o t i z m o aktas, turėjęs didelės r e i k š m ė s n e p r i k l a u s o m a i Lietuvai ir atvėręs j a i kelią į jūrą.

2. V.BULOTOS LAIŠKAS SESERIAI M.BULOTAITEL 1988 m. V y t a u t o B u l o t o s , g y v e n a n č i o Čikagoje 1988 m . g r u o d ž i o 1 d. laiško ištrauka (...)BuvolabaimalonuiŠgirsti, kad Tave aplankė Darijaus duktė. Prisiminė seni, toki laimingi, jaunystės dienų momentai. Darijus tikrai buvo geras draugas visos mūsų šeimos. Rišo mus ne tik sporto sritis, bet ir bendrai Lietuvos nepriklausomybės gyvenimo įvykiai. Per Klaipėdos atvadavimą visai netikėtai vėl susitikom, Darijus buvo gilus Lietuvos patrijotas. Įdomu: kad Kęstutis padėjo baigti Darijui jo paskutinę kelionę į Lietuvą. Darijus iŠ tikrųjų buvo vienas iŠ Nepriklausomos Lietuvos sporto vadovų. Ir ne Hk vadovaudamas, bet ir materialiai remdamas. Jis ne tik buvo paskolinęs LFLS virš 10.000 litų kuriuos, nežinau ar kada sporto sąjunga buvo grąžinusi. Jis buvo pasiaukojęs Lietuvos reikalams. Tai vienas iŠ Lietuvos didvyrių. Buvo malonu išgirsti, kad pas jus vėl atgijo Basanavičiaus ir Kudirkos dvasia. Vėl prisimename Lietuvos atgimimo pradininkus, kurių tarpe buvo ir mūsų tėvas. Išsipildė jo svajones. (...) Parašas**

3. M.BULOTAITĖS PRISIMINIMAI APIE S.DARIŲ. 1988 m. Neįsivaizduoju Lietuvos sporto be Dariaus. Jis suprato Sporto reikšmę ir skatino jaunuolius jame dalyvauti. Tvirtai įsitikinęs, kad "Mens sana in corpore sano". Darius buvo mūsų Šeimos draugas. Ypač draugavo su mano broliu Kęstučiu. Prisimenu Darių kaip dorą, pareigingą, tvarkingą žmogų. Kai brolis Kęstutis sužinojo apie Stepono Dariaus žuvimą, jis sukniubo ant rojalio ir graudžiai raudojo. Dėl jų tragiško žuvimo raudojo visa Lietuva. (parašas) M.Bulotaitė 1988 rugpjūčio 9 d. Užrašė E.Knyzienė *** * Abu laiSkai saugomi N.Dariūtės-MaStarienės archyve. ** LaiSkai saugomi N.Dariūtės-MaStarienės archyve. *** UžraSyti prisiminimai saugomi N.Dariūtės-MaStarienės archyve.

160

PABAIGA D a r i u s ir G i r ė n a s , n u g a l ė j ę Atlantą, g r a ž ų p u s l a p į įrašė P a s a u l i o aviacijos istorijoje. J ų ž y g i o r e i k š m ę lietuvių tautai geriausiai a p i b ū d i n a S.Raštikio ( N e p r i k l a u s o m o s L i e t u v o s r e s p u b l i k o s k a r i u o m e n ė s v a d o ) 1933 r a p a s a k y t i žodžiai: "Mūsų galiūnų Dariaus ir Girėno garbingas nugalėjimas Atlanto stichijos, traginga jų mirtis ir giliausias lietuvio sielos gelmes siekiantis testamentas yra vienas iš garbingiausių Lietuvos istorijos aukso knygos lapų, kuriuo lietuviai galės per amžius didžiuotis prieš pasaulį. IŠ to lapo mūsų ainiai, kaip ir mes, žemai lenkdami galvas prieš didvyrius, kaip iš gyvybes Šaltinio semsis tokio pasiryžimo, tvirtos valios, narsumo, Lietuvos meilės ir pasiaukojimo savo Tėvynei, kokį pareiškė mūsų didvyriai Darius ir Girėnas. Didžiu savo žygiu ir mirtimi Šie laisvosios Lietuvos ereliai pasistatė mūsų širdyse paminklą, kurio nesugriaus jokie amžių vėtrų perkūnai. "*

* Jurgėla P. Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas. - Čikaga. - 1935. - P. 338.

161

TURINYS 3

Ž o d i s skaitytojui

4

DOKUMENTAI APIE S. DARIAUS DALYVAVIMĄ I-MEPASAULINIAME KARE (1917-1919 m.)

4

DARIUS LIETUVOJE (1920-1927) m.

4

1. Įspūdžiai v y k s t a n t į Lietuvą ir Lietuvoje ( 1 9 1 9 - 1 9 2 1 m . )

7

2. D o k u m e n t a i apie vyr. Įeit. S.Dariaus ir k a r o aviacijos v i r š i n i n k o g e n . Įeit. J.Kraucevičiaus santykius ( 1 9 2 5 m.)

15

3 . D a r i a u s sportinė veikla 3 . 1 . L a i š k a i apie sportinių organizacijų kūrimą, s t a d i o n o statybą, s t a d i o n o p l a n a s .

15 20

( 1 9 2 3 - 1 9 2 4 m.) ir kiti. 3.2. K n y g e l ė " B e i s b o l o ž a i d i m a s " , 1924 m . 3.3. Knygelė

33

" B a s k e t b o l o žaidimas (Krepšiasvydis)

iš L i e t u v o s S p o r t o L y g o s

Oficialės B a s k e t b o l o T a i s y k l ė s 1926-1927 m e t a m s " , 1926 m . 3.4. Straipsnis

54

"Futbolas.

Naujos abseito t a i s y k l ė s " Sportas, 1925 m . Nr. 2 9 ,

psl. 2 5 4 .

PASIRUOŠIMAS SKRIDIMUI IR SKRIDIMAS PER ATLANTĄ (1932-

56

1933 m.).

56

1. Aviacijos šventės

56

1.1 P i r m o s i o s aviacijos d i e n o s 1932 m . r u g p j ū č i o 7 d. Č i k a g o j e r e k l a m i n i s lapelis

56

1.2. T a i s y k l ė s lietuvių aviacijos dienai rengti

57

1.3. D a r i a u s k r e i p i m a s i s į r a d i o klausytojus

57

1.4. D a r i a u s laiškai I.Pivarūnui ir L.Gaižaitei

59

2 . D a r i a u s ir G i r ė n o k r e i p i m a s i s į tautiečius

59

3 . L a k ū n ų licenzijos ir pasai

61

4. Lakūni testamentas

62

5. S.Dari; įs dienoraštis. 1 9 3 2 - 1 9 3 3 m .

99

6. S.Girė.

100

7 . K.Stulpinienės, A . R e g i o ir A . V a i v a d o s p a s a k o j i m a s apie l a k ū n u s ( 1 9 7 4 m.)

108

8. L ė k t u v a s " L i t u a n i c a " .

ui

9. D a r i a u s ir G i r ė n o l ė k t u v o rekonstrukcijos M . Laird'o d i r b t u v ė s e d a r b ų sąrašas ir atestacija

162

užrašų k n y g e l ė . 1933 m .

113

KATASTROFOS PRIEŽASČIŲ TYRIMAS

113

1. A . G u s t a i č i o v a d o v a u j a m o s k o m i s i j o s aktas ( 1 9 3 3 m.)

116

2. K ū n ų m e d i c i n i n i o t y r i m o a k t a s . ( 1 9 3 3 m.) 2 . 1 . J . D a r i e n ė s prisiminimai apie D a r i a u s ir G i r ė n o b a l z a m u o j a m u s k ū n u s .

119

1987 m .

120

3 . M e d . d-ro K . O ž e l i o n u o m o n ė apie pirmąjį k ū n ų m e d i c i n i n į tyrimą. 1959 m .

121

4 . L a k ū n ų m u m i j ų m e d i c i n i n i o t y r i m o aktas. 1964 m .

130

5. Prof. J . N a i n i o n u o m o n ė apie m u m i j ų tyrimą. 1988 m .

131

DARIAUS IR GIRĖNO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

131

1- Atvežtų į K a r o muziejų l ė k t u v o dalių ir l a k ū n ų a s m e n i n i ų d a i k t ų sąrašas. 1933 m .

136

2. P a m i n k l o D a r i u i ir Girėnui statyba K a u n e .

136

2 . 1 . Susirašinėjimas ir sutartis dėl p a m i n k l o statybos 1 9 3 7 - 1 9 3 9 m .

139

2.2. D a r i a u s ir G i r ė n o p a m i n k l u i statyti t e c h n i k o s sąlygos ir d a r b ų a p r a š y m a s .

140

2 . 3 . P a m i n k l o statybos fondo balansas 1941 m .

144

3 . D o k u m e n t a i apie D a r i a u s ir G i r ė n o a t m i n i m o įamžininą P u n t u k e . 1 9 4 2 - 1 9 4 3 m .

146

4 . " L i t u a n i k o s " ekspozicijos K a r o muziejuje inventorizacija ( 1 9 4 4 m . ) .

149

5. Prisiminimai apie D a r i a u s ir G i r ė n o a t m i n i m o įamžinimą. 5.1.

A p i e D a r i a u s ir G i r ė n o a t m i n i m o į a m ž i n i m ą K a u n o aviacijos muziejuje

5.2.

P r i s i m i n i m a i apie D a r i a u s ir G i r ė n o m a u z o l i e j a u s detalių ir l a k ū n ų karstų

149

ir m e d i c i n o s institute. 1989 m .

151

likimą. 1969 m .

DARIAUS IR GIRĖNO PASLĖPIMAS IR JU ATRADIMAS.

154

1944- 1963 m.

154

1. N . D a r i ū t ė s - M a š t a r i e n ė s prisiminimai.

156

2 . J . R a u b o s prisiminimai. 1963 m .

158

APIE LAKŪNUS.

158

1. P.Jurgėlos laiškai D a r i a u s dukteriai 1988 m .

160

2. V . B u l o t o s laiškas seseriai M.Bulotaitei 1988 m .

160

3 . M . B u l o t a i t ė s prisiminimai apie S.Darių 1988 m .

161

Pabaiga

DARIAUS IR GIRĖNO AMŽININKŲ LAIŠKAI IR PRISIMINIMAI

N. Dariūtė, A. Gamziukas, G. Ramoška

Darius ir Girėnas Dokumentai, laiškai, atsiminimai

Redaktorė R. Eriksonienė Techninė redaktorė M. Alminaitė Korektoriai A. Armonienė, D. Brundza Fotoreprodukcijos G. Ramoškos

Duota rinkti 1990 10 30. Pasirašyta spausdinti 199104 03. Leidinio Nr. 1. SL.894. Popierius ofsetinis. Garnitūra "TimesRoman" Formatas 60x90/16.10,75 sąl.sp.l. 22.5 apsk.leid.l. Tiražas 5 000 Užsakymas Nr.739 Kaina 8 rb. Spaudė "Spindulys" 233000 Kaunas Gedimino 10.