Baltų kalbų gramatinės sistemos raida [PDF]

Zitiervorschau

LETAS PALMAITIS

BALTÙ KALBÙ GRAMATINÉS SISTEMOS RAIDA Magistro illustrissimo Vytauto Maûiuli · · · · ·

declinatio indoeurop•a · vocalismus balticus · etymologia prussica · relationes balto-slavic• · slavici germanicique filii Protobaltorum ·

hic liber venerabiliter offertur

Turinys ÌVADAS 7

Darbo tikslas ir metodai Pagrindinés sàvokos Gramatinés kategorijos Valentingumas, instrumentas kaip cirkumstanté, konstrukcijos su predikatiniais aktantais, versija, refleksyvas, rúöis, veikslas, statika—dinamika Klasé vs. giminé ir akuzatyvas Tarmé vs. kalba

9

21 107

I dalis: BALTÙ KALBOS - PASKUTINIOJI INDOEUROPIEÆIÙ PROKALBÉS MANIFESTACIJA Indoeuropieæiù prokalbé ir jos sandara Praindoeuropieæiù dialektù neakuzatyviné tipologija Erdvéje ir laike keliaujanæioji minimaliausiù inovacijù zona

25 34

Indoeuropieæiù apofonija morfonologijos aspektu Silabizmas ir *-Ca/-C kaita *-Ca/-C kaitos ir vardaûodûiù tematizacijos atsiradimas

39 45

Deklinacijos kamienù susidarymas

54

Indoeuropieæiù prokalbés baltogermaniökoji pakopa Ablautas ir veiksmaûodûio klasés Konjugacijos kamienù susidarymas Iövados

60 64 72

II dalis: BALTÙ VARDAÛODIS Daiktavardûiù deklinacijos raida Lietuviù kalba Latviù kalba Prúsù kalba Ìvardûiù deklinacijos raida Lietuviù kalba Latviù kalba Prúsù kalba

75 104 105 108 116 121 130 132

III dalis: BALTÙ VEIKSMAÛODIS Baltù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija Bendros pastabos Formaliosios baltù veiksmaûodûio klasés (`-kamienas) Lietuviù kalba Latviù kalba Prúsù kalba Baltù kalbù `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûio formaliùjù tipù lyginimas Baltù kalbù istorinio `-kamieno ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûio semantinés klasés Sintagminiai santykiai Lietuviù kalba Latviù kalba Prúsù kalba Neutralizacija ir paradigminiai santykiai Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija Öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù formaliosios klasés Öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù semantinés klasés Atematiniai veiksmaûodûiai i-kamieniai veiksmaûodûiai `-kamieno veiksmaûodûiù specifinés reikömés Baltù veiksmaûodûio raida Baltiökieji preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai Baltù masdaras ir 3-æiojo asmens problema Atemporaliné tarpiné epocha: laiko/nuosakos paradigmù (öakniniai, -`/-ïti kamienai) susidarymas Development of the grammatical system of the Baltic languages (Summary) Baltù veiksmaûodûiù struktúrinis indeksas Santrumpos ir bibliografija Priedas: Seniausiuose lietuviù raötijos paminkluose paliudytos negimininiù ìvardûiù formos ir jù santykinis daûnumas

4

136 138 140 143 146 147 149 151 155 166 171 172

194 198 209 212 215 217 227 237 258 260 328

340

Table of Contents PREFACE 7

Goal and Methods Main Concepts Grammatical Categories Valency, instrumental as a circumstance, constructions with predicative actants, version, reflexivity, voice, aspect, stativity—dynamicity Class vs. Gender and the Accusative Dialect vs. Language

9

21 107

Part I: BALTIC LANGUAGES - THE LAST MANIFESTATION OF COMMON INDOEUROPEAN Common Indoeuropean and its Grammatical Structure Non-accusative typology of Common-Indoeuropean dialects In space and time wandering zone of minimum innovations IE Vowel-Gradation Viewed Morphonologically Syllabicity and the alternation *-Ca/-C Origin of the alternation *-Ca/-C and rise of the thematical type of declension Formation of declensional stems The Balto-Germanic Stage of Common Indoeuropean Vowel-gradation and verb classes Formation of conjugational stems Conclusions

25 34 39 45 54 60 64 72

Part II: THE BALTIC NOUN Development of the Nominal Declension Lithuanian Latvian Old Prussian Development of the Pronominal Declension Lithuanian Latvian Old Prussian

75 104 105 108 116 121 130 132

5

Part III: THE BALTIC VERB Semantical Classification of Stems of the Baltic Verb Common remarks Formal classes of the Baltic verb (`-stems) Lithuanian Latvian Old Prussian Comparison of formal types of stems of the Baltic verb (the `-stems and stems contigous to the `-stems) Semantical classes of stems of the Baltic verb (the `-stems and stems contigous to the `-stems)

136 138 140 143 146 147 149

Syntagmatical relations Lithuanian Latvian Old Prussian Neutralization and paradigmatical relations

151 155 166 171 172

Classification of verbs of other stems Formal classes of the a- and ia-stem verbs Semantical classes of the a- and ia-stem verbs Athematic verbs The i-stem verbs Special meanings of the `-stem verbs

194 198 209 212 215

Development of the Baltic Verb Praeterito-presentia in Baltic Baltic masdar and the problem of the 3rd person Intermediate stage of atemporality: formation of tense-and-mood paradigms (the non-suffixal and -`,-ïti verbs) Development of the grammatical system of the Baltic languages (Summary)

217 227 237 258

Structural Index of Baltic Verbs

260

Abbreviations and Bibliography

328

Annex: Relative frequency of forms of personal pronouns in Old Lithuanian written monuments

340

6

™Àâòîð íàãðîìîæäàåò ãèïîòåçû â ñëîæíóþ êîíñòðóêöèþ, êîòîðàÿ, ïî åãî ìíåíèþ, ñïîñîáíà ðåøèòü âñå âîïðîñû èíäî-åâðîïåéñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ“ (Iö A.Desnickajos atsiliepimo)

ÌVADAS Darbo tikslas ir metodai Indoeuropeistù démesys baltù kalboms beveik toks pat senas, kaip ir pati lyginamoji istoriné indoeuropieæiù kalbotyra. Bet paradoksalu yra tai, kad öis démesys yra irelevantiökas visoms tiek indoeuropieæiù prokalbés, tiek paæios baltù prokalbés koncepcijoms. Atradus ™seniausià” indoeuropieæiù kalbà — sanskrità — tuoj pat buvo pastebétas ir lietuviù kalbos (visù pirma — jos linksniavimo fleksijù) panaöumas ì sanskrità ir padaryta iövada, kad lietuviù kalba nepaprastai archajiöka bei paveldéjusi beveik visus indoeuropieæiù prokalbés linksnius. Nenoriai ™nusiûengdamas” Karlio Brugmanno teiginiams, indoeuropeistikos mokslas jau músù amûiuje émé nedràsiai pripaûinti, 1) kad baltù, taip pat germanù, anatolù tocharù kalbos, pasiûyminæios daug paprastesniu veiksmaûodûiu, negu sanskritas ar klasikinés kalbos, vargu ar yra ™praradusios” pirmykötes ™graikosanskritiökàsias” formas — ko gero, jos panaöiù formù niekad ir neturéjusios; 2) kad pati indoeuropieæiù prokalbé iö pat pradûiù tebuvo ìvairiù dialektù kontinuumas. Visu tuo remdamasis, 1970 m. Vytautas Maûiulis parodé, kad garsi septyniù (su vokatyvu) linksniù lietuviù kalbos sistema — palyginti vélyvas rytù baltù naujadaras. Rodos, æia lietuviù ir baltù kalbù archajiökumui jau bútù turéjès ateiti galas, nes sugriauta viskas, kuo tas archajiökumas buvo grindûiamas dar nuo Franzo Boppo laikù. Bet ìvyko prieöingai: baltù kalbù archajiökumas, t.y. artimumas vienokiam ar kitokiam ìsivaizduojamam praindoeuropietiökam modeliui, tapo dar ìtikinamesnis negu anksæiau. Indoeuropieæiù prokalbés integralumà neigiantis jos pradinio dialektinio susiskaidymo öalininkas Wolfgangas Schmidas padaro iövadà, kad baltù kalbù skirtingumas nuo visù kitù indoeuropieæiù kalbù visuomet maûesnis, negu bet kuriù tù kalbù grupiù tarpusavyje, vadinasi, baltiökoji sistema atsidurianti ™Indogermanijos” centre ir jà patogu suvokti kaip artimiausià indoeuropieæiù prokalbés

7

modeliui. Veiksmaûodûio srityje ima aiökéti jau ne vien tai, kad sudétinga graikù-sanskrito tipo sistema yra tik keliù indoeuropieæiù dialektù inovacija, bet kad ta inovacija yra vienas iö neiövengiamù keliù, kuriais indoeuropieæiù dialektai turéjo nueiti pasikeiæiant kalbos sandaros tipui iö neakuzatyvinio ì akuzatyvinì. Öiame darbe parodyta, kaip ™graikosanskritiökieji” bruoûai (ûinoma, ne be konvergencinés iranénù ìtakos) émé rastis jù neturéjusiuose praslavù dialektuose. Su tais paæiais kalbos sandaros kitimo procesais, be abejo, susijès ne tik baltù ir kai kuriù kitù kalbù pasirinktas paprastesnis veiksmaûodûio raidos kelias, bet ir deklinacijos raida, kuri, atmetus Vytauto Maûiulio rastuosius naujadarus, pasirodo daug konservatyvesné, negu graikùsanskrito tipo raida. Taigi dabar baltù kalbos jau nebe ™beveik tokios pat archajiökos kaip sanskritas”, bet kur kas archajiökesnés... Kaip matome, ì pirmà planà iökyla baltù kalbotyroje dar beveik neliesta kalbos sandaros tipologijos problematika. Visi suminéti klausimai daugiau ar maûiau yra gvildenami öiame darbe. Tiksliau sakant, ties jais tik paviröutiniökai ir prabégom sustota, nes man noréjosi iösakyti savo poûiúrì ì problemas, kuriù kiekviena reikalauja atskiros studijos. Taigi skaitytojui ir negali susidaryti kitoks ìspúdis, kaip iö begalés hipoteziù sukaltos konstrukcijos. Vis délto manau, kad pateikiu skaitytojui ne vien padrikà hipoteziù krúvà, bet koncepcijà arba bent koncepcijos pradmenis. O tariant dar aiökiau, öio darbo tikslas — parodyti kalbos sandaros kitimo implikacijas baltù kalbù gramatinéje raidoje, visù pirma, susidarant gerai ûinomiems vardaûodûio bei veiksmaûodûio kaitybos tipams. Lietuviù kalbotyroje V. Maûiulis buvo pirmasis, kuris susiejo gramatinè rekonstrukcijà su kalbos sandaros kitimu (BS, 79 t.). Greit po to pasirodé ir pirmieji mano straipsniai öia tema. Nuo to laiko uûsienyje paraöyta ir kitù autoriù darbù, kuriuose kalbama apie neakuzatyvinè indoeuropieæiù prokalbés sandarà ir net bandoma kurti su tuo susijusias hipotezes baltistikos srityje. Deja, su öiais autoriais nenoriu polemizuoti dél tokiù prieûasæiù: a) jù poûiúris ì neakuzatyvinè kalbos sandarà daûniausia paremtas ne visuomet adekvaæiai suvokta tema (arba neìûiúrima skirtumo tarp ergatyvumo ir vad. ™aktyvumo”, arba painiojamasi aktyvumo implikacijose, daûnai net suplakant ™aktyvines” sakinio konstrukcijas su elementariomis pasyvinémis), b) minédami neakuzatyvines kalbas, öie autoriai pateikia

8

neindoeuropietiökus pavyzdûius kartais net su akivaizdûiomis klaidomis, liudijanæiomis nekompetencijà ir mechaniökà naudojimàsi kitù autoriù apraöymais, c) kai kada ignoruojami kalbù tipologijos désningumai ir kuriama logikai prieötaraujanti terminologija [pvz. ™prokalbéje nebuvo tranzityviniù veiksmaûodûiù, bet visi veiksmaûodûiai buvo intranzityviniai (!)”]. Öis mokslo visuomenei siúlomas darbas jau yra labai perkrautas ìvairiausiù sriæiù medûiaga, todél vargu ar buvo prasminga jì dar daugiau iöpústi abejotino reikalingumo polemika. Juk tyrinéjimai, su kuriais tektù polemizuoti, nepateikia naujù faktù ir, panaöiai kaip ir öi knyga, yra vien tik interpretacinio pobúdûio. O skaitytojui kaûin ar bútù ìdomu gaiöti laikà kelioms to paties reiökinio interpretacijoms. Reikia apgailestauti, kad nuo 1970 m. Lietuvoje nepasirodé né vieno kapitalinio darbo, kuris panaudotù kalbos sandaros kitimo idéjas baltù kalbù rekonstrukcijoms. Todél laikau savo pareiga öioje knygoje priminti ir kertines V.Maûiulio mintis, jas kur ne kur papildydamas ar patikslindamas. Öis darbas atliktas naudojant elementarius deskriptyvinés gramatikos metodus, vidinés rekonstrukcijos metodà bei pasiremiant Georgijaus Klimovo kontensyvinés kalbù tipologijos teorija.

Pagrindinés sàvokos Skirtingas tù paæiù terminù suvokimas ir vartojimas gali búti daûno nesusipratimo prieûastimi. Kuriù ne kuriù öiame darbe vartojamù terminù turinys yra sugrieûtintas. Yra ìvesta ir baltù kalbotyroje neìprastù terminù, atitinkanæiù palyginti neseniai iökeltas sàvokas, kurias ìvairús autoriai traktuoja skirtingai. Todél bútina visù pirma padaryti knygoje vartojamù kategoriniù sàvokù apûvalgà. Gramatiné kategorija Esu pasirinkès S. Kacnelsono poûiúrì ì gramatinè semantikà, pagal kurì gramatiné reikömé gali búti perteikta ne tik fleksine ûodûio forma, bet ir nefleksine (pvz., kinù kalboje su jos leksine morfologija), t.y. tam tikros klasés ûodûiu ar ûodûiù junginiu (Kacnelson 1986, 107 t., 145 t., 152 t.). Neformaliosios morfologijos

9

egzistavimas byloja, kad gramatiné kategorija gali búti suvokiama ne vien tik kaip kaitybiné (ûodûio formù klasés sudaryta), bet ir kaip klasifikaciné nekaitybiné (paæiù ûodûiù klasés sudaryta) (Paulauskiené 1979). Antai lietuviù kalbos veikslas tik gana retais atvejais realizuojamas formaliomis opozicijomis, bet daûniausia — ûodûiù daryba, neretai ir kontekstu. Kinù kalbos linksnis realizuojamas pagalbiniais veiksmaûodûiais, kurie kitokiame kontekste néra pagalbiniai. Vadinasi, morfologinés kategorijos gali búti neformalios, t.y. nekaitybinés klasifikacinés. Nagrinéjami terminai yra susijè su gramatinémis veiksmaûodûio kategorijomis, nes bútent veiksmaûodûio tyrinéjimas pareikalavo sukonkretinti terminù vartojimà. Skirtingà veiksmaûodûio turinì lemianæius veiksmà, vyksmà ir búsenà taksonominiais sumetimais vadinu sintakséje vartojamu situacijos terminu. Öioje knygoje pateikiama veiksmaûodûio interpretacija yra susijusi su patikslintomis versijos bei tranzityvumo kategorijù sàvokomis, bet pastaroji suprantama kaip valentingumo kategorijos implikacija, o valentingumas, refleksyvas ir rúöis — kaip versijos implikacija. Valentingumo sàvoka labai plati, net vien tik sintaksinio valentingumo, ì kurì æia tik ir teatsiûvelgta. Bet kadangi öiam darbui svarbiausia — situacijos nukreiptumo esmé, t.y. ar pastarasis implikuoja tik tiesioginì papildinì, ar dar ir netiesioginì (turiu galvoje instrumento reiökimà bei konstrukcijas su predikatiniais aktantais), tai öiai problemai sprèsti uûteko klasikinio ™tesnieriöko” valentingumo su jo predikato, aktantù ir cirkumstanæiù sàvokomis (Tesnier 1953). Reikalas atskirti cirkumstantes nuo aktantù rodo, kad aktantas neturi búti siejamas su aplinkybe (su lokacija plaæiàja prasme), ìskaitant instrumentà. Perlmutterio ir Postalo reliaciné gramatika skiria tris elementariausius aktantus — veiksnì, tiesioginì papildinì ir netiesioginì papildinì, o santykius, reiökianæius instrumentà, lokatyvà, benefaktyvà (benefaktyvas suprantamas plaæiau, negu elementarus netiesioginis aktantas, t.y. negu datyvu reiökiamas adresatas) laiko ne bendrais, bet konkreæiais, ir vadina nukreiptiniais (plg. Johnson 1977), kitaip tariant — aplink(yb)iniais. Æia pasirenku tokì anglù kalbos ûodûio oblique vertimà, kuris atitinka lotyniökà etimonà ‘nukreiptas, aplinkinis’

10

(anglù kalbos terminà indirect object ìprastà versti ‘netiesioginis papildinys’, taæiau öitaip veræiama ir oblique object). Tie reliacinés gramatikos ‘nukreiptiniai santykiai’, matyt, yra tas pats, kaip V. Ambrazo ‘öalutiniai papildiniai’. Anot A.Kibriko (Kibrik 1979, plg. Geniuöiené 1983), branduolinio sakinio nariams búdingù subjekto, (tiesioginio) objekto ir datyvo hipervaidmenù (paprastai — kas kà kam) uûtenka, realizuojant diatezes su valentingumo (recesiniais) pakitimais. Kadangi tie patys valentingumo pakitimai ìmanomi tiek su instrumentà reiökianæiu sakinio komponentu, tiek be jo, plg. Jonas pieöia namà sesutei, J`nis zïmº m`ju m`siñai (¸raöalu, ar tinti) → recesija: namas pieöiamas sesutei, m`ja tiek zïmºta m`siñai (¸raöalu, ar tinti), tai sakinio sudétyje instrumentà reiökiantis ûodis (¸raöalu, ar tinti) laikytinas búdo aplinkybe (cirkumstante), lygiaverte lokalinei ant stalo, uz galda, pas tévelì, pie tºtiña t.t. Todél, skirtingai nuo ÃËß 419, instrumentà laikau adverbialiniù santykiù reiökéju ir nepriskiriu netiesioginiam papildiniui. A. Drukteinis (1981) paûymi, kad ™instrumento priskyrimas objektinéms reiköméms argumentuojamas tuo, kad tam tikro veiksmo poreikis objektui negalimas be ìrankio. Taæiau instrumentiné reikömé gali charakterizuoti veiksmà ir savarankiökai, be tiesiogiai veikiamo objekto (plg. Pasilikusieji mojo jiems skrybélémis; Aö daûnai vaûiuoju traukiniu). Minétas argumentas susijès tik su kai kuriais veiksmaûodûiais ir negali búti taikomas visai instrumentù reikömei. Be to, instrumentas néra artimesnis objektui ir tais atvejais, kai jis bútinas; jis yra lyg tarpininkas tarp veikéjo veiksmo ir veikiamo daikto. Instrumentiné reikömé pasako, ne tik kokiu ìrankiu, priemone atliekamas veiksmas, bet ir koks to veiksmo atlikimo búdas (plg. Apresian 1974). Dél to jau seniai bandoma atriboti instrumentinè reikömè nuo objektinés ir priskirti jà búdo aplinkybei arba laikyti jà savarankiöka kategorija. Laikant veiksmo, proceso kryptingumà vienu iö pagrindiniù objektiniù santykiù poûymiu, instrumentiné reikömé turi likti uû objekto ribù”. Tad tiesioginiu papildiniu laikau tiesioginì objektà reiökiantì antràjì aktantà, o netiesioginiu — netiesioginio objekto datyvinì adresatà, reiökiantì treæiàjì aktantà (benefaktyvà siauràja prasme). Veiksnys, tiesioginis ir netiesioginis papildiniai ir rodo sintaksinì veiksmaûodûio valentingumà. Ìdomu, kad daugelyje kalbù sintaksinis valentingumas ir turi bútent tokià formalià reprezentacijà morfologijos

11

lygmenyje. Taip yra baskù, abchazù, abazù, adigù, kartù (gruzinù) kalbose. Antai pastarojoje trivalenæiai ir bivalenæiai veiksmaûodûiai turi netiesioginio papildinio eksponentà paæioje formoje (bivalenæiai — búdami tranzityviniai), o dél to labai ryökiai skiriasi bivalentés (t.y. dviejù valentingumo laipsniù arba dviejù realizuotù iö potencialiai trijù valentingumo laipsniù) ir trivalentés tranzityvinio veiksmaûodûio formos: gogi šaùav-s sašl-s gogi xa×tav-s saxl-s ‘Gogis pieöia namà ’, šaùavs — bivalenté forma; gogi u-šaùav-s sašl-s marine-s ‘Gogis jaipieöia namà Marinei ’, ušaùavs — trivalenté forma. Viena baltù kalbù trivalenæio veiksmaûodûio forma atitinka kartvelù kalbù veiksmaûodûio trivalentes ir bivalentes formas, bet viena baltù bivalenæio veiksmaûodûio forma atitinka vienà kartvelù bivalenæio veiksmaûodûio formà, kadangi pastarasis ir negali turéti trivalentés formos — plg. pvz. verba habendi et sentiendi atveju: Jurgis myli brolì = kartù gogis u-àvar-s yma ‘Gogiui jam-myli(, -mas, -si, miela) brolis’. Trivalenæiai veiksmaûodûiai visada tranzityviniai, t.y. vienas jù aktantù (esamù ar dél konteksto nerealizuotù) bútinai tiesioginis papildinys, plg. ûodì namà sakinyje Jonas pieöia sesutei namà. Bivalenæiai (nerecesyviniai) veiksmaûodûiai búna tranzityviniai tik tais atvejais, kai jù reiökiama situacija neatgrèûta ì pirmàjì aktantà (veiksnì). Plg. sakinius Jurgis myli brolì — situacija nukreipta nuo pirmojo aktanto ì antràjì (tiesioginì papildinì), bet Jurgis ilgisi tévo — refleksyvas atgrèûia situacijà ì pirmàjì aktantà (veiksnì). Pirmuoju atveju veiksmaûodis tranzityvinis, antruoju — intranzityvinis. Taæiau nors antruoju atveju (Jurgis ilgisi tévo) veiksmaûodis ir negali turéti tiesioginio papildinio (jei refleksyvas konversinis, tai refleksyvizacija visuomet susijusi su valentingumo recesija; ilgétis — nekonversinis refleksyvas, kuris kaip ir bet koks refleksyvas negali turéti visù trijù aktantù), jis turi netiesioginì papildinì (öiuo atveju — nebenefaktyvinì). Ne kiekvienas tranzityvinis veiksmaûodis gali búti bivalentis, plg. monovalenæius lie. siauæia (audra), la. trako (vºtra). Pastarieji bei nulinio valentingumo (lyja, lïst) veiksmaûodûiai visada tranzityviniai. Vadinasi, tranzityvumas priklauso nuo valentingumo ir yra sintaksiné valentingumo raiöka. Tranzityvumas—intranzityvumas kaip esantis ûemesniame taksonomijos lygmenyje yra subkategorija platesnés valentingumo kategorijos ribose (plg. Paulauskiené 1979).

12

Veiksmaûodûiai, sudarantys konstrukcijas su predikatiniais aktantais, vadinasi, pasiûymintys nuo savès priklausanæia kita veiksmaûodine forma, öiame darbe laikomi bivalenæiais: ketina (daryti), pradeda (daryti). Öie veiksmaûodûiai laikomi tranzityviniais tuo atveju, jei ìmanoma transpozicija su tiesioginiu papildiniu, pvz. pradeda dirbti → pradeda darbà, pradeda verkti → pradeda verksmà (plg. ÒÊÏÀ). Jeigu priklausomoji forma atitinka netiesioginì papildinì (ketina dirbti š ketina darbà uûtat = vengia atsakyti = vengia atsakymo), jie laikomi intranzityviniais. Labai universali veiksmaûodûio kategorija yra versija. Kaip matyti iö paties termino (lo. verto), ji yra susijusi su minétu situacijos atgrèûiamumu. Versija pastebéta palyginti neseniai, pirmiausia tose kalbose, kur ji turi formalià reprezentacijà — kartvelù (Öanidze 1926), véliau — ir Öiaurés Kaukazo kalbose. Ì bendrosios kalbotyros plotmè öià kategorijà iökélé M. Maæavariani (1980) 1975 m. spalio 21—23 d. Leningrado konferencijoje ™Diatezés ir rúöis”. Versija yra gramatiné kategorija, reguliuojanti situacijos nukreiptumà nuo arba ì pirmàjì aktantà ir tuo búdu pakeiæianti sintaksinì veiksmaûodûio valentingumà. Versijos veikimà lemia komunikanto poûiúris. Komunikantas yra bendroji kalbétojo sàvoka, aprépianti nuolat vaidmenimis besikeiæianæius 1-àjì ir 2-àjì veiksmaûodûio asmenis (plg. Benveniste 1946). Versijai veikiant, 3-asis asmuo pakartoja 1-ojo ir 2-ojo asmenù santykius (Maæavariani 1980). Versijos universalumui parodyti tinka pavyzdûiai iö lietuviù, graikù, kartù (gruzinù), latviù ir vokieæiù kalbù (tokia tvarka paryökina pirmiausia versijos sintetinè reprezentacijà lietuviù, graikù ir kartù kalbose bei analogijas tarp dviejù pastarùjù, o antra — jos analitinè reprezentacijà latviù ir vokieæiù kalbose). Pagal santykì su aktantais situacija gali búti neutrali, ekstraversiné ir introversiné. Kartù kalboje tatai reiökiama formaliais rodikliais versionizatoriais: (-)a- — neutralusis (vartojamas ir ekstraversijai ûyméti), (-)u- — ekstraversinis, (-)e- — daûnai ekstraversinis su intranzityviniais veiksmaûodûiais, (-)i- — introversinis.

13

Padétyje (-) búna asmens formanto, kuris savo ruoûtu arba ekstraversinis, kaip 1 pers. (-)v-, 2 pers. (-)h/s-, arba introversinis, kaip 1 pers.sg. (-)m-, pl. (-)gv-, 2 pers. (-)g-, ir prieö kurì padétyje (-) gali eiti preverbas (3-ojo asmens rodiklis yra ekstraversinis -s; 3ojo asmens introversinis rodiklis neìmanomas). Ekstraversiné yra situacija, nukreipta nuo I aktanto (veiksnio): 1) lietuviù: darbininkasI stato namàII 2) graikù: Ý ÑrgÀthVI oÔkodome» tÍn oôkonII 3) kartù: muöaI aöenebs sašlsII muöaI a-öeneb-s saxlsII 4) latviù: str`dnieksI ce¶ m`juII 5) vokieæiù: der ArbeiterI baut das HausII Situacija, atkreipta ì I aktantà, yra introversiné. Tai arba pasyvas, arba refleksyvas, kuriù funkcijas gali integruoti medijas: 1) namasI statomas, esu prausiamas (pasyvas), prausiuosi (subjektinis refleksyvas),

prausiuosi veidàII, kaimynasI statosi namàII (datyvinis refleksyvas — Geniuöiené 1983) 2) Ý oôkoVI oÔkodome»tai, nÄzomai (medijas), nÄzomai (medijas), nÄzomai tÍ prÅswponII, Ý geÄtwnI oÔkodome»tai tÍn oôkonII (medijas),

3) sašliI öendeba saxliI öendeba, vibanebi v-i-banebi (pasyvinis refleksyvas)

vibanebi v-i-banebi (pasyvinis refleksyvas), vibaneb sašesII v-i-baneb saxesII, mezobeliI iöenebs sašlsII mezobeli i-öeneb-s saxlsII (datyvinis refleksyvas — Maæavariani 1980), 4) m`jaI tiek celta, tieku mazg`ts (pasyvas),

mazg`jos (refleksyvas), mazg`ju (sev) sejuII, kaimiñöI ce¶ sev m`juII (formalus nerefleksyvinis aktyvas, taæiau su refleksyviniu ìvardûiu), 5) das HausI wird gebaut, ichI werde gewaschen (pasyvas),

ichI wäsche mich (refleksyvas), ichI wäsche mir das GesichtII, der NachbarI baut das HausII f^r sich (formalus nerefleksyvinis aktyvas su refleksyviai vartojamu asmeniniu ìvardûiu arba prielinksnine konstrukcija su refleksyviniu ìvardûiu).

14

Kaip matyti iö pateiktù pavyzdûiù, introversiné situacija yra refleksyviné, kai I aktantas sutampa arba su II aktantu (tiesioginiu papildiniu), arba su III aktantu (netiesioginiu papildiniu). I aktantas sutampa su II aktantu (pvz. aö↔save): 1) prausiuosi 2) nÄzomai 3) vibanebi v-i-banebi 4) mazg`jos 5) ichI wäsche mich I aktantas sutampa su III aktantu (pvz. aö↔sau): 1) prausiuosi veidà, kaimynas statosi namà 2) nÄzomai tÍ prÅswpon, Ý geÄtwn oÔkodome»tai tÍn oôkon 3) vibaneb sašes, mezobeli iöenebs sašls

v-i-baneb saxes, mezobeli i-öeneb-s saxls Néra refleksyviné, pvz., pasyviné introversiné situacija: 1) namas statomas, esu prausiamas 2) Ý oôkoV oÔkodome»tai, nÄzomai (ÐpÍ...) 3) sašli öendeba, vibanebi (...-is mier) saxli öendeba, v-i-banebi (...-is mier) 4) m`ja tiek celta, tieku mazg`ts 5) das Haus wird gebaut, ich werde gewaschen Kaip matyti iö pateiktù formù, graikù medijas atstovauja visoms introversinéms situacijoms, o lietuviù kalbos sangràûa — tik refleksyvinei (datyvinei ir nedatyvinei) introversijai. Kartù formos ìkúnija vidurio variantà: nors introversinis refleksyvas ir gali perteikti pasyvà kaip graikù medijas, taæiau pati forma ìvairuoja, plg. vibanebi v-i-banebi ‘esu prausiamas, prausiuosi’, bet vibaneb v-i-baneb ‘prausiuosi (veidà)’. Vis délto visiökà tapatumà graikù kalbai demonstruoja kita kartvelù kalba — svanù. Joje refleksyvas, kaip ir graikù medijas, sutampa su pasyvu: mindwer i-qni ‘laukas ariamas’ = e‰¸a i-qni mindwer-s ‘jis ariasi laukà’. Slavù pasyvas naudojasi refleksyvine forma. Refleksyvas daugumoje slavù kalbù néra datyvinis, tik æekù kalboje pasyviné ir datyviné refleksyvo funkcijos sutampa panaöiai kaip svanù kalboje, plg. kniha koupi se ‘knyga perkama’ ir koupim si knihu ‘perkuosi knygà’.

15

Tiesa, akuzatyviné (se) ir datyviné (si) sangràûos formos skiriasi. Ìdomu, kad dél rusù kalbos ìtakos ™svaniökas” variantas prasibrauna ì önekamàjà lietuviù kalbà: parduotuvé uûsidaré / durys uûsidaré, Morta

uûsidaré duris. Versiniai pakitimai implikuoja papildiniù atsiradimà— iönykimà, t.y. sintaksinio valentingumo pakitimus. Situacijos nukreiptumà, savo ruoûtu, iöreiökia ir patys veiksmaûodûio asmenys. Skirtingai nuo tù neindoeuropieæiù kalbù, kuriose ì veiksmaûodûio formà yra ìtraukti ne vien I, bet ir II bei III aktantù rodikliai, o veiksmaûodûio asmens formantai gali perteikti skirtingus versinius nukreiptumus, indoeuropieæiù veiksmaûodûio asmens formantai (ìprastù monopersoniniù formù atveju, ûr. toliau) rodo tik ekstraversinì nukreiptumà. Veiksmaûodûio versinés orientacijos (pvz., ekstraversinés) sutapimas su asmens orientacija (indoeuropieæiù ekstraversine) automatiökai laiduoja maûiausiai du realizuojamus valentingumo laipsnius arba padidina realizuojamàjì valentingumà iki trijù laipsniù. Pirmuoju atveju versija sukuria II aktantà, antruoju — III aktantà: 1) namasI 1statomas (1 laipsnis) → darbininkasI 1stato2 namàII (2 laipsniai) → darbininkasI 1stato2,3 namàII kaimynuiIII (3 laipsniai) 2) Ý oôkoVI 1oÔkodome»tai (1 laipsnis) → Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2 tÍn oôkonII (2 laipsniai) → Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2,3 tÍn oôkonII t¿ geÄtoniIII (3 laipsniai) 3) sašliI 1öendeba saxliI 1öendeba (1 laipsnis) → muöaI 1aöenebs2 sašlsII muöaI a2-öeneb-s1 saxlsII (2 laipsniai) → muöaI 1uöenebs2,3 sašlsII mezobelsIII muöaI u2,3-öeneb-s1 saxlsII mezobelsIII (3 laipsniai) 4) m`jaI 1tiek celta (1 laipsnis) → str`dnieksI 1ce¶2 m`juII (2 laipsniai) → str`dnieksI 1ce¶2,3 m`juII kaimiñamIII (3 laipsniai) 5) das HausI 1wird gebaut (1 laipsnis) → der ArbeiterI 1baut2 das HausII (2 laipsniai) → der ArbeiterI 1baut2,3 das HausII dem NachbarIII (3 laipsniai) Jei veiksmaûodûio versiné orientacija (pvz. introversiné) prieöinga asmens orientacijai (indoeuropieæiù ekstraversinei), valentingumas sumaûéja vienu realizuojamu laipsniu ir atitinkamai eliminuojamas II arba III aktantas (vietoj trijù lieka vienas arba du realizuoti

16

valentingumo laipsniai, t.y. 1,2,3→1, 1,2,3→1,2), arba I aktantas (1,2→1). Versija eliminuoja II, o su juo ir III aktantà (1,2,3→1): 1) prausiu1,3,2 vaikuiIII veidàII (3 laipsniai) → prausiuosi1 2) nÄzw

1,3,2

(1 laipsnis)

tÍ prÅswpon t¿ paidÄv (3 laipsniai) → nÄzomai1 (1 laipsnis) II

III

3) vubanebI,2,3 sašesII bavövsIII v1-u3-baneb2 saxesIII bavövsII (3 laipsniai) → vibanebiI vI-iI-banebi (1 laipsnis) 4) mazg`ju1,3,2 bºrnamIII sejuII (3 laipsniai) → mazg`jos1 (1 laipsnis) 5) ichI 1wäsche3,2 dem KindIII das GesichtII (3 laipsniai) → ichI 1wäsche mich (1 laipsnis) Versija eliminuoja III aktantà (1,2,3→1,2): 1) prausiu1,3,2 vaikuiIII veidàII (3 laipsniai) → prausiuosi1,2 veidàII (2 laipsniai) 2) nÄzw1,3,2 tÍ prÅswponII t¿ paidÄvIII (3 laipsniai) → nÄzomai1,2 tÍ prÅswponII (2 laipsniai) 3) vubanebI,2,3 sašesII bavövsIII v1-u3-baneb2 saxesII bavövsIII (3 laipsniai) → vibanebI,2 sašesII v1-i1-baneb2 saxesII (2 laipsniai) 4) mazg`ju1,3,2 bºrnamIII sejuII (3 laipsniai) → mazg`ju1,2 sev sejuII (2 laipsniai) 5) ichI 1wäsche3,2 dem KindIII das GesichtII (3 laipsniai) → ichI 1wäsche2 mir das GesichtII (2 laipsniai). Versija eliminuoja I aktantà (1,2→1): 1) prausiu2 vaikàII (2 laipsniai) → vaikasI 1prausiamas (1 laipsnis), 1

darbininkasI 1stato2 namàII (2 laipsniai) → namasI 1statomas (1 laipsnis) 2) 1nÄzw2 tÍ paidÄonII (2 laipsniai) → tÍ paidÄonI 1nÄzetai (Ðp’ Ñmo½) (1 laipsnis), Ý ÑrgÀthVI 1oÔkodome»2 tÍn oôkonII (2 laipsniai) → Ý oôkoVI 1oÔkodome»tai

(1 laipsnis), 3) 1vabaneb2 bavövsII v1-a2-baneb bavövsII (2 laipsniai) → bavöviI 1ibaneba (æems mier) bavöviI i1-baneba (æems mier) (1 laipsnis),

muöaI 1aöenebs2 sašlsII muöaI a2-öeneb-s1 saxlsII (2 laipsniai) → sašliI öendeba saxliI 1öendeba (1 laipsnis)

1

4) 1mazg`ju2 bºrnuII (2 laipsniai) → bºrnsI 1tiek mazg`ts (1 laipsnis),

17

str`dnieksI 1ce¶2 m`juII (2 laipsniai) → m`jaI 1tiek celta (1 laipsnis) 5) ichI 1wasche2 das KindII (2 laipsniai) → das KindI 1wird gewaschen (1 laipsnis), der ArbeiterI 1baut2 das HausII (2 laipsniai) → das HausI 1wird gebaut (1 laipsnis) Nesunku pastebéti, kad, versijai eliminuojant II ar III aktantà, ìvyksta refleksyvizacija (situacija sugrìûta ì iöeities taökà), o versijai eliminuojant I aktantà — pasyviné konversija, kuri yra rúöies kaip tranzityvinés situacijos transformacijos diferencinis poûymis (Geniuöiené 1972). Vadinasi, refleksyvas ir rúöis téra tik subkategorijos versijos kategorijos ribose (Maæavariani 1980). Dabar darosi aiöku, kodél refleksyvas búna vartojamas pasyvui reiköti: abiem atvejais introvertizacija sumaûina sintaksinì vaiksmaûodûio valentingumà iki vieno laipsnio. Öitoks pasyvinis refleksyvas ir yra graikù bei arijù medijas, slavù sangràûa. Refleksyvas ìsitraukia ì rúöies diatezè tik konversijos atveju, plg. le. gospodarz myje auto → gospodarz myje siè: auto myje siè przez gospodarza (slaviökas atmanepadam). Graikù kalbos medijà laiko refleksyvu ir J. Perelmuteris (1984), kuris, nenagrinédamas versijos mechanizmo, vis délto negaléjo ìûiúréti refleksyvizacijos ir konversijos esmés. Pirmasis graikù medijà sugretino su kartvelù introversija (tradiciökai — ™subjektine versija”) A. Öanidzé (Öanidze 1926). Todél tai, kad V. Martynovas (1982) laiko refleksyvumà pasyvo kategorijos (!) formalizavimo rezultatu, reikia laikyti ûingsniu atgal. Mat tai ne tik slaviökos medûiagos poveikio, bet ir mano öioje knygoje ne kartà minimo indoeuropocentrizmo pasekmé. Kadangi baltiökas refleksyvas neiövysté sau pasyvinés reikömés (atmetant lie. Paskubék, uûsidarys parduotuvé! tipo naujoviökas kalkes), tai ir tradicinis medijo terminas jam netinka. Öia prasme reikia pritarti A. Paulauskienei (1979, 84), kad lietuviù kalboje nesama medijo. Ûinoma, tai netrukdo tam tikrais atvejais kalbéti apie medialinè leksinè reiömè (plg. lie. juokiasi—verkia / skauda). Jei tad refleksyvas senesnis uû rúöì ir abudu yra versijos lemiami, belieka pripaûinti, kad versija lemia ir kauzacijos—dekauzacijos mechanizmà:

18

Jurgis 1öoka (introversija) → Morta 1öokdina2 Jurgì (ekstraversija) Versijai padidinus sintaksinì veiksmaûodûio valentingumà vienu laipsniu (1→1,2), ìvyko kauzacija. Prieöingas procesas (1,2→1) vyksta dekauzacijos atveju. Baigiant pasakoti apie versijà, bereikia pridurti, kad baltù kalbose tai morfosintaksiné kategorija.

Dar viena gramatiné kategorija, su kuria gali búti susijès (o polipersoninio veiksmaûodûio kalbose — bútinai yra susijès) veiksmaûodûio sintaksinis valentingumas, — asmuo. Asmens kategorijà sudaro sistema formù, suprieöintù pagal situacijos santykì su komunikantu (Ûulys 1974). Komunikantà ûyminæios 1-ojo ir 2-ojo asmenù formos sudaro prieöprieöà jo neûyminæiai 3-ojo asmens formai. Ìprasta sakyti, kad ™ûemesnéje skirstymo pakopoje esanti 1-ojo asmens prieöprieöa 2-ajam asmeniui” (Ambrazas 1984). Vis délto reikia pripaûinti, kad ir 1-asis, ir 2-asis asmuo yra tas pats komunikantas, kurio öios abidvi rolés (1-ojo bei 2-ojo asmenù) yra papildomojoje distribucijoje: tai ™pirmojo asmens néra”, tai ™antrojo asmens néra” (tame paæiame sakinyje negali búti dviejù I aktantù, susijusiù su 1-uoju ir su 2-uoju asmeniu, negali búti dviejù veiksniù ™aö” ir ™tu” vienu metu, negali búti nei Aö matau matai, nei Tu matau matai, tad apie kokià ™prieöprieöà” galima kalbéti?). ™Prieöprieöa” aö : tau, tave arba tu : man, mane yra tariama, nes bet kuriuo atveju, kai 1-asis ar 2-asis asmuo néra I aktantas, jis yra II arba III aktantas ir tuo nesiskiria nuo 3-ojo asmens, vadinas, tuo atveju jo prieöprieöa 3-ajam asmeniui neutralizuojama ir jis nebéra komunikantas (kompiuterininkai sakytù ™disabled”). Yra tik komunikanto : nekomunikanto prieöprieöa, tokia ji yra ir aö : tau, tave arba tu : man, mane atveju, jokios ™ûemesnio skirstymo pakopos” æia nematau. Kalbose, kuriose situacijos santykis su komunikantais reiökiamas juos nurodanæiais formantais (ir jù nenurodanæia nuline galúne), asmens kategorija laikytina morfosintaksine, t.y. gramatine kaitybine. Tokia tad öi kategorija ir baltù kalbose. Indoeuropieæiù kalbose formalus veiksmaûodûio asmens reiökimas paprastai néra susijès su veiksmaûodûio valentingumu, t.y.

19

daugumoje indoeuropieæiù kalbù veiksmaûodis visuomet vienasmenis (monopersoninis), jo formos iöreiökia tik vienà kurì asmenì. Kitaip esti tik keltù ir daugelyje romanù kalbù, kur (enklitinì ìvardì laikant netiesioginio asmens formantu) pasitaiko dviasmeniù formù, plg. ispanù danos (2 vns.subj.—1 dgs.neties.obj.) ‘duok mums’, sen.sl. ìîë« òè ñ‘meldûiuosi tau’. Labiau uû asmenì öiam darbui svarbi veikslo sàvoka. Seniai pastebéta, kad lietuviù kalbos veikslas neturi morfologinés raiökos (G i r d e n i s —Û u l y s 1 9 7 3). Vadinas, tai klasifikaciné nekaitybiné leksiné-gramatiné kategorija. Iö tikrùjù lietuviù kalbos veikslas gana retais atvejais realizuojamas formaliomis opozicijomis, kaip dar ƒyti : padar ƒyti su prieödéliu pa- . Labai daûnai veikslas pasirodo tik eigos, pvz., apgailestƒa uti , arba tik ìvykio, pvz., vienkartiniai, kaip iösig…à sti , o kartais arba priklauso nuo darybiökai skirtingù leksemù, plg. skirtingù reikömiù eigos öƒa lti — ìvykio suöƒa lti , arba realizuojamas tik visu kontekstu, kaip eigos / ìvykio laimêti . Tas pats latviù kalboje, plg. tik eigos ‡çetekm e° t "daryti ìtakà", tik ìvykio k¶ …udîti°e s "apsirikti", skirtingù reikömiù eigos r a… dît "rodyti" - ìvykio p‡ çer…a dît "ìrodyti", eigos / ìvykio p a… rlasît . Veikslo kaitaliojimas priklausomai nuo kalbétojo noro pavaizduoti situacijà kaip uûbaigtà (ribotà) arba kaip neribotà yra gramatiné priemoné, esanti anapus veiksmaûodûiù semantinés klasifikacijos ribù. Todél ir prieödélinés formos, atitinkanæios populiariausià gramatinio veikslo reiökimo búdà, visai nepateko ì öì darbà, iöskyrus atvejus, kai prieödélis suteikia veiksmaûodûiui visiökai naujà reikömè. Taæiau visoms veiksmaûodinéms leksemoms yra búdingos vienokios ar kitokios negramatinio (nesuprieöinamo poromis) veikslo — Aktionsart — charakteristikos. Iö öiù leksinés veiksmaûodûiù reikömés diferenciniù poûymiù æia pasirinkti tik du: daûninis ir multiplikatinis. Taip pasielgta, norint patikrinti, koks yra santykis tarp istoriniams ` -kamieniams veiksmaûodûiams búdingos tèstinés búsenos reikömés bei juose pasitaikanæios prieöingos, t.y. pertrauktinés reikömés. Skirtingai nuo ankstesniù darbù öia tema (plg. P a l m a i t i s 1 9 8 6 ), dinamikà-statikà laikau veiksmaûodûio leksinés-gramatinés reikömés diferenciniu poûymiu (plg. M a æ a v a r i a n i 1 9 8 1 ), be to, kaip matyti toliau, ir pats mano poûiúris ì statikà yra pasikeitès.

20

Klasé vs. giminé ir akuzatyvas 1979 m. esu suformulavès lingvistinè universalijà: jei kalba turi vienà akuzatyvinè formà tiesioginiam objektui ûyméti, toje kalboje yra ir giminés kategorija (Palmaitis 19791). Pati öi formuluoté néra savaime suprantama. Kas yra akuzatyvas, bent jau æia aiökinti nereikia. Kas yra giminé, suprantama tik tol, kol esame baltù, apskritai indoeuropieæiù ir galbút dar kokiù ûinomesniù (plg. semitù) indoeuropietiökos tipologijos kalbù ribose. Bet formuluodami universalijà, turime iöeiti iö öiù ribù, o iöéjè neiövengiamai susidursime su eiline terminù painiava. Europos lingvistai vardaûodûiù gramatines grupes, tarkime, Kaukazo ar Afrikos kalbose vadina klasémis, o amerikieæiai analogiökais atvejais daûnai pavartoja giminés (‘gender’) terminà. Jei kas nors nedaro skirtumo tarp klasés ir giminés, tai gal ir universalija klaidinga? Iökeldamas universalijà, turéjau galvoje bútent giminè, o ne klasè. Juk kalbos, pasiûyminæios tuo, kà europieæiai vadina gramatinémis klasémis, kaip tik néra akuzatyvinés. Iö tikrùjù skirtumas tarp giminés ir klasés kategorijù yra esminis. Klasei pailiustruoti imkime pavyzdûiù iö Dagestano andieæiù kalbos. Joje yra penkios gramatinés klasés su atitinkamais rodikliais, daiktavardûiuose iölikusiais labai retai kaip reliktai, bet pasirodanæiais búdvardûiuose ir ypaæ veiksmaûodûiuose derinant juos su daiktavardûiais (transkribuodamas lotyniökais raömenimis rytù bei slavù kalbas, raide x ûymiu spirantà ch, taöku po priebalsiu ar apostrofu — glotalizacijà): I — vyriökos lyties asmenù pavadinimai (rodiklis v- , plg. vocci ‘brolis’), II — moteriökos lyties asmenù pavadinimai (rodiklis j-, plg. jocci ‘sesuo’), III — gyvúnù pavadinimai (rodiklis j- daugiskaitoje / b- vienaskaitoje, plg. be×æuxa ×kotu ‘didelis arklys’), IV — kai kuriù daiktù pavadinimai (rodiklis b- daugiskaitoje/ vienaskaitoje, plg. be×æuxa ×kol ‘didelé burna’), V — visù kitù daiktù bei abstraktù pavadinimai (rodiklis r-, plg. re×æuxa ha× k hu ‘didelis namas’). Daiktavardûio atributyvinis genityvas jungiasi paûymimojo ûodûio klasés rodiklì (imuv vocci ‘tévo brolis’, imuj jocci ‘tévo sesuo’, imub ×kotu ‘tévo arklys’, imur ha× k hu ‘tévo namas’ — plg. vo×æuxa ima ‘didelis tévas’, t.y. ‘senelis’), o veiksmaûodis ne asmenuojamas, bet

21

klasuojamas, prie intranzityvinio veiksmaûodûio prefiksuojant subjekto klasés rodiklì, o prie tranzityvinio — artimiausio objekto klasés rodiklì (pvz. vocci vulon ‘brolis [absoliutyvo linksnis] iöéjo’, jocci jilon ‘sesuo[absoliutyvo linksnis] iöéjo’, imu-di ×cul ru×ki ‘tévas[-ergatyvo linksnis] lazdà [absoliutyvo linksnis] pjové’). Iö pirmo ûvilgsnio néra jau taip lengva pastebéti skirtumà tarp klasés ir giminés. Juk, kaip sakyta, daiktavardûiai andieæiù kalboje (ir praktiökai visose Öiaurés Kaukazo kalbose) jokiù klasés rodikliù neturi (plg. ima ‘tévas’, ila ‘motina’). Vadinas, daiktavardûio klasé aiökéja tik derinimo metu iö atitinkamos búdvardûio ar veiksmaûodûio formos, o patys búdvardûiai ir veiksmaûodûiai savù klasiù neturi. Ar ne tas pats ir músù giminés atveju? Juk plg. and. vo×æuxa ima — lo. pater magnus, and. je×æuxa ila — lo. mater magna, and. be×æuxa ×kol — lo. os magnum. Anaiptol! Nesunku pasakyti, kodél andieæiù ûodis besun ‘peilis’ priklauso IV klasei, o ne I — todél, kad tai daikto, o ne vyro pavadinimas. Bet kodél atitinkamas lotyniökas ûodis culter yra vyriökosios giminés? Ûinoma, andieæiù atvejis tik vienas iö daugelio. Semantiniù klasiù gali búti begalé (ypaæ vadinamosios klasinés kalbù sandaros atveju), o ûodûio priskyrimas vienai ar kitai iö jù daûnai ir paæiù kalbos vartotojù menkai besuprantamas. Bet né vienoje iö kalbù su gramatinémis klasémis joks negyvas daiktas nepateks ì vyrù pavadinimù klasè! Daiktas yra daiktas, o vyras yra vyras. Kitaip músù kalbù atveju, kuriose tik vyrù ir moterù pavadinimai yra aiökiai susijè su atitinkamomis gramatinémis giminémis. Visù kitù vyriökosios ir moteriökosios giminés daiktavardûiù, lygiai kaip ir bevardés giminés daiktavardûiù, priklausomumas savo giminei neturi jokios logikos. Kodél nox, naktis, Nacht, íî÷ü yra moteriökosios giminés, dies, äåíü — vyriökosios, diena — vél moteriökosios? Kodél kaimas vyriökosios giminés, o Heim — bevardés? Nesunku suprasti, kad indoeuropieæiù giminé priklauso nuo ûodûio darybos modelio, lemianæio ûodûio priskyrimà vienai ar kitai deklinacinei paradigmai. Ne patys ûodûiai, bet jù deklinacijos tipai, o dar tiksliau — iö esmés tik ide. tradic.

o-, `- ir galbút dar s-kamienai pasiûymi öiokia tokia pastovesne asociacija atitinkamai su vyriökàja, moteriökàja bei bevarde giminémis. Öi asociacija — indoeuropieæiù neakuzatyvinés praeities reliktas (ûr. apie tai I dalyje), praeities, kuri yra prieinama tik rekonstrukcijai. Visose istorinése akuzatyvinés tipologijos indoeuropieæiù kalbose giminés kategorija pasireiökia sintaksiniu búdvardûio derinimu ne

22

su leksine semantine klase, bet su viena iö dviejù ar iö trijù kaitybiniù klasiù, aprépianæia tam tikrà deklinacijos paradigmù skaiæiù. Vyrù pavadinimù priklausomumas vyriökajai, moterù — moteriökajai giminei anaiptol ne tik nesudaro öios sistemos iöeities ar atramos taöko, bet prieöingai, ìeina ì öià sistemà kaip skirstymo ûemesnioji grandis. Indoeuropieæiù (atitinkamai — semitù) kalbose giminé yra taksonomiökai pajungta ûodûio kaitybai, o ne ûodûio semantikai. Nepaisant vyrù pavadinimù siejimo su vyriökàja gimine, moterù — su moteriökàja, músù giminé yra ne reikömés, bet kaitybos implikacija. Taigi giminé yra morfosintaksiné kategorija, o klasé yra leksikosintaksiné kategorija. Kai öis mano darbas nurodymu ™iö viröaus” buvo Maskvos VAKo skandinamas, jo mokslinis sutriuökinimas buvo pavestas Maskvos kalbotyros instituto arbitraûui. Uûkliuvo ir giminés apibréûimas. Deja, jokios argumentacijos, iöskyrus öúksmà ™Giminé yra ne morfosintaksiné, bet leksiné-gramatiné kategorija!”, taip ir neteko iögirsti. Vadinas, tai, kad kalbose, turinæiose klasés kategorijà, niekad néra akuzatyvo, iökeltos universalijos negriauna. Pabréûiu ™niekad”, nes yra kalbù su giminés kategorija be akuzatyvo, pvz. anglù kalba (plg. masc. he, fem. she, ship, neutr. it, bet dat.-acc. me, him, her, us), o jei ne tos tikrai retos iöimtys, sakytume, kad kalbose, turinæiose giminés kategorija, visada yra ir akuzatyvas. Vis délto yra iöimæiù ir iö pateikto universalijos formulavimo. Turiu galvoje grabarà, kalbà su akuzatyvu, bet be giminés. Taæiau reikia pastebéti, kad grabaro akuzatyvas yra nykstantis linksnis, turintis atskirà formà tik daugiskaitoje. Matyt, mano rastoji universalija yra diachroninio pobúdûio. Iökeltai formuluotei neprieötarauja giminés kategorijos neturinæiù Uralo, dravidù bei Altajaus kalbiniù öeimù duomenys. Mat tose kalbose tiesioginis objektas gali búti ûymimas forma, kuri vadinama ™akuzatyvu”. Bet tiesioginio objekto reiökimas—nereiökimas öia forma priklauso nuo jo apibréûtumo. Neapibréûtasis tiesioginis objektas yra ûymimas nominatyvu (nom. = acc.1), nuo kurio apibréûtajam tiesioginiam objektui vartojama ™akuzatyvo” (acc.2) forma skiriasi papildomu markeriu, faktiökai einanæiu objektinio artikelio

23

funkcijas. Öios funkcijos labai primena albanù apibréûtùjù ûodûiù deklinacijos priesaginio artikelio savybes. Nors öis albanù priesaginis artikelis pasirodo ne tik akuzatyve, bútent jis ir skiria pastarojo formà nuo akuzatyvinés. Plg.

albanù ‘kalnas’

dravidù braujù ‘jautis

nom. indef.

mal mal mali maln¨e

xar`s xar`s

acc. indef. nom. def. acc. def.

xar`se

Suomiù-ugrù kalbos irgi demonstruoja panaöù ™akuzatyvo” nebútinumà, kuris nors ir néra susijès, pvz. Baltijos suomiù kalbose, su objekto apibréûtumu—neapibréûtumu (öitaip yra permiù kalbose), bet daugelio iö to kildinamas. Svarbiausia, kad tiesioginio objekto forma néra visais atvejais atribota nuo subjekto formos. Be to, negali nekristi ì akì ir ta aplinkybé, kad Baltijos suomiù kalbose acc.2 forma (atmetant keliù suomiù ìvardûiù atvejì) sutampa su genityvine. Nors diachroniökai tai aiökinama vélesne gen. -n ir acc. -m neutralizacija, ™silpnai arba net abejotinai *-m yra reprezentuotas ugrù ir permiù kalbose, t.y. bútent ten, kur néra pavykè rekonstruoti né gen. -n” (ÎÔÓß, 242). Tad galimas daiktas, kad dar archajiökesnéje pakopoje abudu nazaliniai formantai laikytini tos paæios kilmés (plg. indoeuropieæiù nazalinì formantà *-m/-n, semitù mimacijà—nunacijà). Vadinasi, tipologiökai nagrinéjant santykì giminé/akuzatyvas, Uralo, dravidù ir Altajaus kalbas reikia priskirti prie kalbù, kuriose nesama nei giminés, nei akuzatyvo. O kadangi panaöus akuzatyvo ™nebútinumas” búdingas ir giminè turinæioms tocharù kalboms, diachroninés universalijos sàlyga laikytinas akuzatyvas, o ne giminé. Lyginant su daugelyje kalbiniù öeimù paliudyta klasés gramatine kategorija, giminés kategorija yra retesné, o glotogoniökai ûiúrint, matyt, naujesné. Jos kilmè bent indoeuropieæiù ir semitù kalbose sieju su buvusiù fientyviniù ir inertyviniù kamienù pergrupavimu neakuzatyvinei kalbos sandarai persiformuojant ì akuzatyvinè. Apie tai kalbama öios knygos I dalyje.

24

I DALIS BALTÙ KALBOS — PASKUTINIOJI INDOEUROPIEÆIÙ PROKALBÉS MANIFESTACIJA Indoeuropieæiù prokalbé ir jos sandara Praindoeuropieæiù dialektù neakuzatyviné tipologija Nuo Franzo Boppo laikù indoeuropieæiù prokalbés sàvoka yra pakitusi ne vienà kartà priklausomai nuo ûodûio prokalbé suvokimo. Augustui Schleicheriui tai buvusi reali ™literatúriné” kalba, o músù amûiuje pereinama nuo prokalbés kaip diachroninio ìrankio (maûdaug vienodo diachronino pjúvio rekonstrukcijù visumos) prie dialektù kontinuumo sàvokos. Neverta né sakyti, kokì vaidmenì æia bus suvaidinusi garsioji ™bangù teorija”. Kiek véliau æia pat iödéstysiu ir savo poûiúrì ì prokalbè kaip ì realià erdvéje ir laike keliaujanæià minimaliù inovacijù zonà. Kaip ta prokalbè besuvoktume, tradicinis baltù kalbù archajiökumas, t.y. vienoks ar kitoks artimumas prokalbés archetipui, iölieka. Mano interpretacinéje sistemoje pagrindiniai baltù kalbù archajiökumo bruoûai — trumpùjù balsiù /a/ ir /o/ opozicijos nebuvimas, priegaidé, morfologinè funkcijà turintis veiksmaûodûio ablautas, finitinio veiksmaûodûio laiko-nuosakos sistemos paprastumas, veiksmaûodûio treæiojo asmens nemarkiruotumas, neiövystyta bevardé giminé, grynojo kamieno formomis pasiûyminti bei tebeiölaikanti sigmatinì, o tarmése — ir nazalinì formantà vardaûodûio deklinacija, ™ìvardiné” vardaûodûio vyriökosios giminés daugiskaitos nominatyvo galúné, ne iki galo fiksuota sangràûos pozicija. Visi öie bruoûai, kuriù dauguma tradicinés indoeuropeistikos laikomi inovacijomis, nesunkiai iövedami iö prokalbinés sistemos, jei tik jù evoliucija nagrinéjama neatsiejamai nuo kalbos sandaros evoliucijos. Uûtat savaime aiöku, tokie tradiciniai ™archaizmai”, kaip septyni lietuviù kalbos linksniai, laikytini rytù baltù inovacija. Paminéjus dabar jau daugelio remiamà neakuzatyvinè indoeuropieæiù prokalbés sandarà, darosi aiöku, kad susumuota interpretacija prieötarauja klasikinés brugmaniökosios indoeuropeistikos rekonstrukcijoms ir yra su jomis iö principo nesuderinama. Todél nebuvo gaila atsisakyti ir nuo klasikinés indoeuropieæiù fonemù rekonstrukcijos, pritaikant

25

ankstyvesnéms praformoms silabizmà bei glotalinè teorijà. Taip indoeuropieæiù prokalbés vaizdas natúraliai ir be jokio iöankstinio ™pritempimo” priartéjo prie tù neindoeuropietiökù prokalbiù vaizdo, kuriù ™nostratinè” giminystè su indoeuropieæiù prokalbe uû visus aiökiausiai postulavo maskvietis Vladislavas Iliæ-Svityæius. Taæiau ilgametis doméjimasis ™nostratika” ìtikino, kad hipotetinés ™hiper”prokalbés laikais vargu ar búta kokiù nors neleksiniù gramatinés reikömés realizavimo búdù (pvz., linksniavimo formantù), todél visa ™nostratikos” problematika negali perûengti leksinés reikömés tyrimo bei sisteminio öaknù lyginimo ribù ir gramatikos darbams yra irelevantiöka (neturi reikömés ar ™hiper”-prokalbé egzistavo, ar ne). Visos stebinanæios gramatinés paralelés priklauso vélesnéms epochoms ir aiökintinos nebent analogiöka pradinés medûiagos raida, gausiomis sàveikomis, konvergencijos ir divergencijos procesais. Todél néra jokio pagrindo priskirti öios knygos prie ™nostratikos” darbù, nes joje né vienu atveju nesiremiama öia hipotezé, o visi ™nostratiniai” pavyzdûiai pateikiami kaip ìprastas tipologinis palyginimas. Naujasis (lyginant su klasikiniu) ide. prokalbés modelis, perorientuotas nuo turtingos graikù-sanskrito tipo fleksinés sistemos ì daug paprastesnes anatolù, germanù ir baltù sistemas, kurios tradiciökai buvo vedamos iö pirmosios, jau seniai nebenaujas. Neturédamas savojo Brugmanno [Tamazo Gamkrelidzés ir Viaæeslavo Ivanovo knyga (ûr. G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1984, 1, 2), nepaisant jos apimties, vis délto yra daugiau naujosios indoeuropeistikos konspektinis memorandumas, negu brugmaniökai skrupulinga didaktiné enciklopedija], öis ™naujasis” modelis taip ir pakibo ore nei nuneigtas, nei visuotinai priimtas. Nemaûai prieötaravimù yra ir tarp naujojo modelio (modeliù) öalininkù. Bene pati aktualiausia æia bus dar C.C.Uhlenbecko IF 1901 12 pradéta nesibaigianti diskusija dél ide. prokalbés sandaros pobúdûio, maûdaug nuo septintojo deöimtmeæio tapusi madinga ir centriné. Tikra diskusija vyksta daugiausia semantikos plotméje, o tai tik rodo bendrà komparatyvistikos posúkì nuo formos prie turinio, be kurio jokios morfologinés schemos nebeìgautù ìrodomosios galios. Idéja, kad ide. prokalbéje subjekto ir objekto santykiù reiökimas buvo kitoks, negu tù santykiù reiökimas nominatyvu ir akuzatyvu, iö pat pradûiù nukélé kalbos sandaros problematikà ì formaliàjà plotmè. Pvz., sigmatinis nom.sg.masc. gr. lÆkoV, lupus - vienas linksnis greta nazaliniù acc.sg.masc. gr. lÆkon,

26

lo. lupum = nom., acc.neutr. gr. d¶wron, lo. donum - kitas linksnis. Öiù dviejù linksniù rekonstrukcijà remia tai, kad vadinamos "ergatyvinés" sandaros kalbose (tikrasis ergatyvumas yra susijès ne su linksnio morfologija, bet su sintaksine semantika, derinant polipersoninio veiksmaûodûio asmenis su atitinkamais aktantais) minétas akuzatyvo (masc.) ir neutrum (nom., acc.), tartume "neutrum-akuzatyvo", formas atitinka vienas absoliutyvo linksnis, su intranzityviniu veiksmaûodûiu reiökiantis sakinio veiksnì, o su tranzityviniu — tiesioginì papildinì — plg. kartù (gruzinù) kurd-i imaleba kurd-i imaleba "vagis-ABS slepiasi", megobar-ma damala kurd-i megobar-ma damala kurd-i "draugasERG paslépé vagì-ABS", o tai skiriasi nuo atvejo, kai nominatyvo, reiökianæio agentà (ne pacientà!), formà atitinka sakinio veiksnio linksnis ergatyvas, einantis tik su tranzityviniu veiksmaûodûiu: kurdma damala pul-i kurd-ma damala pul-i "vagis-ERG paslépé pinigusABS" [æia kartù -i struktúriökai atitinka gr. -n, lo. -m, o kartù -ma struktúriökai atitinka gr. -V, lo. -s, plg. lo. lupu-s abdidit canis donu-m "vilkas-ERG paslépé öuns dovanà-ABS1", donu-m abditur "dovanaABS2 yra slepiama", nors lupu-s (ne -m!) abditur "vilkas-? slepiasi": "ERG" = ? = NOM, "ABS"1 = ACC, "ABS"2 = NOM]. Kaip matyti, indoeuropietiökosios sakinio struktúros, lyginant jà su kartveliökàja, skiriamasis poûymis yra ne nominatyvo, bet akuzatyvo linksnio buvimas (kartù -ma norint galima pavadinti ir nominatyvu, bet "ûodyninio" -i — megobar-i megobar-i "draugas" — jokiais búdais akuzatyvu nepavadinsi!), todél indoeuropieæiù kalbù tipo sandarà músù dienomis ìprasta vadinti akuzatyvine. Formalus "ergatyvinés" sandaros suvokimas, sutelkiant visà démesì ì formà ir bandant iögauti iö jos semantiökai neìrodomà gramatinì turinì, dar daug kam yra nenugalima uhlenbeckiöka tradicija, ypaæ stipri tarp tù indoeuropeistù, kurie yra susipaûinè su kitù lingvistiniù öeimù kalbomis vien iö gramatiniù apraöymù ir daûnai vien dél to primeta ide. prokalbei netinkamà ergatyvumo terminà. Deja, æia néra vietos kritiökai paûiúréti kad ir ì pateiktus kartù kalbos pavyzdûius bei palyginti juos su tikros ergatyvinés sandaros kalbù medûiaga (pvz. abchazù), kuomet paaiökétù, kad kartù ™ergatyvas” — viso labo nominatyvo alomorfas esant tam tikrai sàlygai. Pastarùjù deöimtmeæiù intensyvús Amerikos, Australijos ir Afrikos kalbù tyrinéjimai atskleidé kitokiù negu ergatyviné neakuzatyviniù sandarù, kuriù semantiné determinanté ne gramatiné, o leksiné arba leksiné-

27

gramatiné. Tai vadinamoji (gana reta) "aktyviné" sandara (ydingai asociacijai su rúöies diateze iövengti siúlau vadinti jà fientyvine) bei archainé klasiné sandara. Grynajai (tokia beveik nepasitaiko) fientyvinei ("aktyvinei") sandarai yra búdingas visos leksikos suskirstymas ì fientyvinè bei inertinè ("inaktyvinè"), o klasinei sandarai — ì neribotà kiekì (nuo keliù iki keliasdeöimt) leksiniù-gramatiniù klasiù su savo leksiniais-semantiniais (daûnai sunkiai apæiuopiamais ar pamirötais) integraliniais poûymiais. G. Klimovo glotogoniné teorija tarp visù ûinomù kalbos sandarù tipù bando nustatyti chronologinio perimamumo ryöì. Klimovas buvo öalininkas kontensyvinés (kokios universalinés turinio kategorijos kalboje yra iöreiökiamos) kalbù tipologijos ir vienas pagrindiniù jos kúréjù (plg. K l i m o v 1 9 8 3). Akuzatyviné kalbos sandara yra orientuota ì subjekto — objekto santykiù perteikimà. Ergatyviné — ì situacijos öaltinio (agentyvo) ir situacijos turétojo (faktityvo) santykiù perteikimà. Æia (pvz., abchazù, bet anaiptol ne kartù kalboje!) néra gramatinés subjekto ir objekto opozicijos, todél negali búti nei akuzatyvo, nei pasyvo. Ergatyvinei sandarai búdinga ir tai, kad cirkumstanté (netiesioginis papildinys) reiökiama lygiai taip, kaip ir tranzityvinio tarinio aktantas loginio subjekto pozicijoje ("veiksnys"). Fientyviné ("aktyviné") kalbos sandara orientuota ì semantinius santykius tarp fientyviniù ir inertiniù leksemù. Æia néra aiökaus veiksmaûodûiù atribojimo nuo vardaûodûiù, vieni ir kiti yra pirmiausia susijè su animata ir inanimata kategorijomis. Fientyvams suprieöinti bei su inanimata susijè inertyviniai veiksmaûodûiai, be statiökumo, gali turéti ir inagentinio dinamiökumo poûymì (kaip tai suprantama öio darbo p. 181 t., 200, kt.). Jei veiksmaûodis pakankamai iövystytas, fientyviniai veiksmaûodûiai turi pilnà paradigmà, o inertyviniai — defektuotà. Kadangi veiksmaûodis vienu metu derinamas su visais aktantais, opozicija pagal tranzityvumà—intranzityvumà neìmanoma. Veikslo vietoje yra platesné Aktionsart kategorija, asmens kategorija reiökiama atitinkamais fientyviniais ir inertyviniais afiksais, visuomet esama ir versijos (plg. öio darbo p. 13—19), taip pat inkliuzyvo—ekskliuzyvo, organinio ir neorganinio posesyvumo kategorijù. Vardaûodûiù morfologija skurdi, o genityvo linksnis (savaime aiöku, ir akuzatyvo) neìmanomas. Sintaksé pasiûymi fientyvinés sakinio konstrukcijos suprieöinimu inertyvinei ("inaktyvinei"), pagrindinio konstrukcijos nario markiruotumu, pagal situacijos nukreiptumà (plg. p. 13 kt.) artimesniojo ir aplinkybè reiökianæio tolimesniojo

28

papildiniù skyrimu. Savaime aiöku, jokia pasyviné konversija fientyvinéje sandaroje juo labiau neìmanoma. Klasiné kalbos sandara yra orientuota ì leksiniù klasiù santykius derinant klasiù rodiklius. G. Klimovas parodo, kad jokia kalbos sandara néra atstovaujama grynù tipù, todél nukrypimo nuo idealaus modelio laipsnis ir padeda iöaiökinti konkreæiù vienos ar kitos sandaros atstovù istorijà. Kurios nors kalbinés sandaros tipo turimi kitokios sandaros poûymiai (o pastarùjù buvimas ir skiria vienà sandaros tipà nuo kito) Klimovo yra vadinami frekventalijomis. Indoeuropieæiù kalbose tranzityvumo— intranzityvumo opozicija nesunkiai kildinama iö animata—inanimata opozicijos, kurios poûymiù yra gausu; panaöiai ir laiko kategorija kildinama iö veikslo kategorijos, o juk visa tai ir yra fientyvinés sandaros frekventalijos. Fientyvinés sandaros frekventalijù yra gausu kartvelù bei afrazinése ("semitù-chamitù") kalbose. Bet jù né kiek ne maûiau ir ergatyvinés sandaros kalbose. Todél daroma iövada, kad glotogoniökai fientyviné kalbos sandara atstovauja ankstesnei vystymosi pakopai, uû kurià dar ankstesné bus klasiné kalbos sandara. Daugelis Klimovo propaguotù postulatù vienaip ar kitaip yra palaikomi dabartinés komparatyvistikos atstovù. Tai krinta ì akis ir skaitant minétà programinè T.Gamkrelidzés—V.Ivanovo knygà. Ji pateikia autoriù poûiúrì ì visas indoeuropeistikos mokslo sritis, todél jos apeiti neìmanoma. Æia nagrinéjamai problematikai yra svarbi Gamkrelidzés—Ivanovo indoeuropieæiù kalbinés sandaros analizé bei indoeuropieæiù kalbinio kontinuumo susiskirstymo genezés koncepcija. Kadangi jù knyga buvo parengta spaudai anksæiau negu iöéjo minétas Klimovo 1983 m. darbas ir dél to joje nepasinaudota naujausiu ergatyvinés sandaros apibréûimu, tebetraktuojant jà subjekto—objekto opozicijos terminais, tai ir santykiai tarp akuzatyvinés, "aktyvinés" ir ergatyvinés struktúrù joje vaizduojami öitaip (Gamkrelidze—Ivanov 1984, 313—318 ) :

29

Æia Str — tranzityvinio tarinio veiksnys, Sintr — intranzityvinio tarinio veiksnys (a — fientyvinés semantikos, in — inertyvinés semantikos), O — tiesioginis papildinys, A — fientyvinis aktantas, In — inertyvinis aktantas, In* — " struktúrinis inaktyvas ", t.y. fientyviné leksema, fientyviniame sakinyje pavartota tiesioginio papildinio pozicijoje, t.y. tarsi inertyvinis pacientas. Kaip matome, ergatyviniam tipui æia primesta subjekto—objekto opozicijos kvalifikacija, kadangi ergatyvumas suprantamas kaip tam tikras linksniù markiravimas. Todél manoma, kad galimi peréjimai nuo akuzatyvinio tipo prie ergatyvinio (plg. hindi tipo "ergatyvà") ir nuo ergatyvinio tipo prie akuzatyvinio. Iö tikrùjù, reikia skirti akuzatyvinés sandaros tipo ergatyvacijà, pasireiökianæià kvazi-ergatyvinémis konstrukcijomis, kuriose tarinio dvipusio morfosintaksinio derinimo su veiksniu ir tiesioginiu papildiniu vietoje téra tik "akuzatyviökas" vienpusis tarinio derinimas su tiesioginiu papildiniu, nuo tikrù ergatyviniù konstrukcijù, kuriose toks derinimas gali búti tiktai dvipusis (jei linksniai iö viso markiruojami). Todél rezervuotai reikia ûiúréti ir ì Gamkrelidzés ir Ivanovo teiginì, kad skirtumas, fientyvinei sandarai persiformuojant ì akuzatyvinè ir persiformuojant ì ergatyvinè, "suvedamas tik ì skirtingus fientyvinés sandaros aktantù pergrupavimo bei markiravimo búdus", pvz., fientyvinis aktantas pasirodo "struktúrinio inaktyvo" pozicijoje (G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1984, 318). Öitoks pasirodymas bútù neìmanomas, jei nebútù pereinama prie orientacijos ì santykius tarp subjekto ir objekto, o tai gali búti tik dviejù semantiniù klasiù (animata — inanimata) irimo pasekmé. Abudu autoriai pabréûia (p. 297) tà neginæijamà faktà, kad ide. medialiné-"perfektiné" vad. 2-osios serijos veiksmaûodûio paradigma, savo kilme susijusi su inertine leksine klase, tegali búti tik antriné, kadangi 1-asis ir 2-asis asmenys negali búti semantiniai inertyvai [beje, tuomet ir jù rekonstruotas 2-osios serijos pluralinis markeris *-r turi búti toks pat vardaûodinis derivacinis elementas, kaip ir 1-osios serijos "dalyvinis" *-nt, tik pirmasis bus turéjès inertyvinè, o antrasis — fientyvinè reikömè (hetitù kalboje pastarasis yra ir leksinis "aktyvizatorius")]. Öiuo poûiúriu bútina reviduoti abiejù autoriù siúlomà (p. 297—298 ) pagrindiniù praide. sintagmù rekonstrukcijà. Taigi nepamirökime, kad vien tik iö vienaskaitos "3-æiojo asmens" susidéjusi 2-osios serijos "veiksmaûodûio" "paradigma" tebuvo tik beasmené predikatiné konstrukcija, niekuo nesiskirianti nuo predikatinés adjektyvinés.

30

Gamkrelidzé ir Ivanovas suponuoja buvus öitokias konstrukcijas fientyvinéje ide. prokalbéje [1-osios bei (pagal autorius) 2-osios serijù veiksmaûodûio fleksijos atitinkamai paûymimos I arba II]: (1) ûmogus guli (fientyviné leksema - fientyviné leksema I), (2) akmuo guli (inertyviné - inertyviné II), (3) ûmogus nukauna ûvérì (fient. - fient.I - fient), (4) ûmogus (pa)deda akmenì (fient. - fient.II - inert.) (æia autoriai remiasi mintimi, kad fientyvinis veiksmaûodis sakinyje su fientyviniu ir inertyviniu aktantais turi búti apiformintas kitaip, negu sakinyje (3) su abiem fientyviniais aktantais; kad ta pati leksema galéjo gauti abiejù serijù galúnes, yra realu ir realiai rekonstruojama vélyvesniajam fientyvinés sandaros laikotarpiui, tiksliau — tos sandaros irimo bei persiformavimo ì akuzatyvinè laikotarpiui (ûr.toliau); bet öiuo atveju, kaip bus parodyta, deréjo rekonstruoti ne fient.II, bet ìprastà inert.II). Kadangi sakinyje (3) esama dviejù fientyviniù aktantù, autoriai (ko gero, ìtakojami ergatyvinio sakinio schemos, kur tiesioginio papildinio reiökimas yra faktityvinis) vadina tiesioginì papildinì atitinkantì antràjì aktantà "struktúriniu inaktyvu" (t.y. "struktúriniu inertyvu" öios knygos terminais). Be to, autoriai suponuoja keturias atributyvines sintagmas, kuriù reikömé priklauso nuo *-s arba *-m markiravimo pagal atitinkamàjà paûymimojo ûodûio reikömè (p. 277—278), pvz.: (5) ûmogus-ûirgas (fient. - fient. -s) "raitelis", (6) ûmogus-laukas (fient. - inert. -s) "laukininkas", (7) kirvis-akmuo (inert. - inert. -m) "akmeninis kirvis", (8) kirvis-ûmogus (inert. - fient. -m) "ûmogaus kirvis" iö sintagmos (6) iösivysto atributyvinis genityvas (ryökus archaizmas baltù kalbose), o iö sintagmos (8) — posesyvinis genityvas. Kaip minéta, p. 297 autoriai pabréûia, kad (2) yra niekas kita, kaip predikatiné atributyviné konstrukcija. Reikia manyti, kad kalbamuoju prokalbés laikotarpiu atributyviné predikacija buvo reiökiama paprasæiausia atributyvine sintagma (7). Juk autoriai patys patvirtina ide. *le•k[h]e reikömiù "spindi" ir "öviesus" tapatybè (tipologiökai ìdomu palyginti vad. "perfektà" öiaurés semitù kalbose, pvz., hebrajù ø`q`r "tapo brangus = yra pasunkéjès = brangus"), taip kad *neb[h]es le•k[h]-e turi reiköti "öviesus dangus" né kiek ne su maûesne tikimybe, negu autoriù siúloma "dangus yra öviesus" = "dangus spindi". Vadinas, (2) = (7), t.y. "akmuo guli" = "gulétinis akmuo" (beje, didûiulis

31

lietuviù kalbos archaizmas yra bútent öios fientyvumo frekventalijos iölikimas tarmése - guléti gali tik gyvas padaras, negyvas tegali búti tik padétas! Pasyviné forma æia atitinka su negyvais daiktais susijusià iönykusià inertyvinè leksemà "kur métytis, búti ìstrigus, negyvam guléti"). P. 298 autoriai parodo, kad 2-osios serijos -e yra tas pats konstrukcijose (2) ir (4), o dél to veiksmaûodiné forma konstrukcijoje (4) "turi paciento funkcijoje pasireiökianæio inaktyvino aktanto eksponentà", t.y. -e. Bet jei taip, "veiksmaûodis" negali búti dvivalentis, kaip kad tvirtinama tame paæiame puslapyje, taæiau (4) pasirodo tik inkorporuota konstrukcija (2) = (7) prapléstas konstrukcijos (6) variantas, t.y. "gulétinio akmens ûmogus" = "ûmogus, darantis (öitokia fientyviné reikömé slypi paties ûodûio "ûmogus" fientyvume) akmenì gulintì=besimétantì": ûmogus-(akmuo-guléjimas) {fient. - (ineret. inert.)}-s be jokio veiksmaûodûio apskritai. Tuomet darosi aiöku, kad ir (1) = (5) - "guléjimo, gulétinis ûmogus", "gulikas": ûmogus-guléjimas (gyvùjù bútybiù leksema guléti, kaip kalbéta, yra fientyviné),- vadinas, tik (3) galima ìtarti esant veiksmaûodinì. Bet kaip (4) yra iöpléstiné (6), taip (3) turi búti iöpléstiné (1). Iö tikrùjù tai ir yra sintagma (5) [= (1)] su inkorporuota dar viena sintagma (5), t.y. "ûvéries nukovimo ûmogus": (ûmogus-nukovimas)-ûvéris {(fient. - fient.) - fient.}-s. Visi öie samprotavimai reiökia, kad minétas santykis tarp kalbos sandaros akuzatyvinio, fientyvinio ir ergatyvinio tipù gali búti perinterpretuotas öitaip (Palmaitis 1988, 289):

32

Æia S - veiksnys, O - tiesioginis papildinys, O' - netiesioginis papildinys, V - vienvalentis predikatas, V'' - dvi- ir daugiau-valentis predikatas, F - fientyviné leksema, In - inertyviné leksema, I, II fleksijù serijos pagal Viaæ. Ivanovà. Fientyvinei sandarai "akuzatyvéjant", vardaûodinis *-m turbút reiöké "struktúrinio inertyvo" animiökumà, t.y. nebuvo linksnio formantas (taip iö pradûiù spéjo ir A. Desnickaja; plg. tokios funkcijos formantà -na arantù kalboje). Bet fientyvinés sandaros ankstesnéje pakopoje öis *-m turéjo markiruoti bet kurià fientyvinés leksemos (vardaûodûio) paûymétà inertyvinè leksemà (plg. kirvis-ûmogus "ûmogaus kirvis") (8), tuo tarpu inertyviné leksema, paûyméta kitos inertyvinés leksemos (kirvis-akmuo "akmeninis kirvis") (7) iö viso nebuvo markiruojama. Logiökai samprotaujant, öitokia Gamkrelidzés ir Ivanovo schemù korekcija turétù búti iöplésta ir ì (5) bei (6), t.y. reikia manyti, kad formantas *-s markiravo tiktai tas fientyvines leksemas, kurios buvo paûymimos inertyviniù leksemù (6), o fientyviné leksema, paûyméta kitos fientyvinés leksemos, nebuvo markiruojama. Jei tad fientyvinéje sistemoje tiesioginis papildinys morfologiökai neiöreiökiamas (néra "objekto", o todél néra nei akuzatyvo, nei tranzityvumo), kyla klausimas, kokiu búdu iö æia gali atsirasti 1-osios ir 2-osios serijù fleksinés formos. Kadangi konstrukcijoje (4) tarinio -e derinamas su jos "deöiniàja" puse (su tuo, kas logiökai atitinka tiesioginì papildinì), o konstrukcijoje (3) öio -e néra (nes ten néra inertyvinio aktanto), belieka derinti konstrukcijos (3) tarinì su jos "kairiàja" puse (su tuo, kas atitiktù akuzatyvinés konstrukcijos veiksnì), o tam ir buvo panaudota (posesyviné?) eilé 1 pers.sg. *-m, 2 pers.sg. *-s, 3 pers.sg. *-t. Fientyvinei sandarai "akuzatyvéjant" (atsirandant subjekto—objekto opozicijai) bei fientyvumo—inertyvumo semantinei opozicijai silpnéjant (su galimybe kaitalioti fientyvumo— inertyvumo semantikà ne vien leksinémis, bet ir gramatinémis priemonémis, pvz., tai paæiai veiksmaûodinei leksemai keisti *-e ì *-t ), predikatiné e-klasé iösivysto paralelinè búsenos— "perfekto" paradigmà, panaudodama formantus 1 pers.sg. *-Ha, 2 pers.sg. *-t[h]Ha. Atsiradus tematiniam asmenavimo tipui, daugelyje ide. kalbù ì jì tapo apibendrinti 1-osios serijos asmenù formantai. Baltù kalbose ìsigaléjus tematiniam asmenavimui (æia nekalbu apie priesaginius ™pusiau” atematinius darinius), veiksmaûodûio 3 asmens forma iösaugojo praide. laikù nemarkiruotà 2-osios serijos 3 asmens formà, kuri ir dabar kai kuo

33

daugiau primena masdarà, negu finitinè formà (Palmaitis 1984) (öì nemarkiruotumà istoriökai palaiké archainis kolektyviniù formù vartojimas vardaûodûio daugiskaitai reiköti — Palmaitis 19881, 19882, 287) — dél visa to ûr. toliau. Erdvéje ir laike keliaujanæioji minimaliausiù inovacijù zona Gamkrelidzés ir Ivanovo p. 398 — 415 pateikta ide. prokalbés dezintegracijos schema neatsiûvelgia ì W. Schmido iökeltà (Schmid 1978) baltiökojo arealo kaip ide. kalbinio kontinuumo centro idéjà, ì slavù prokalbés susidarymo vakariniame protobaltù ("baltù-slavù") dialektù areale koncepcijà (Toporov 1980) bei ì tà susidarymà laidavusius konvergencijos ir divergencijos procesus [ì V. Martynovo suformuluotà italikù dialektù ìtakos slavù prokalbés raidai koncepcijà (Martynov 1983) ir ì antrinio baltù ir slavù bendrumo vaidmenì]. Visa tai leido iökelti baltù dialektù kaip liktinés ide. prokalbés idéjà bei pasiúlyti pakoreguotà Gamkrelidzés - Ivanovo schemos variantà (Palmaitis 19882, 291). Bet tais paæiais metais mano ir St. Kairos (Palmaitis — Kaira 1988) buvo pasiúlytas reviduotas ir detalesnis tos schemos variantas, pagal kurì protoindoeuropieæiù dialektù kontinuumas skyla ì paleoeuropieæiù, indoeuropieæiù bei liktinì arealus. Iö pastarojo kontaktù ir konvergencijos sàlygomis iösivysto prakartvelù dialektù kontinuumas. Indoeuropieæiù areale formuojasi ilyrù, graikù, frigù bei arménù-arijù dialektai, o paleoeuropieæiù arealas skyla ì europieæiù-tocharù, anatolù ir liktinì arealus. Pastarojo tàsa ir yra baltù kalbos. Öiam darbui yra svarbu tai, kad pagal abudu variantus baltai atstovauja liktiniam arealui, todél æia pateikiu toliau iövystytà savo pirmàjà schemà. Apskritimù susikirtimai rodo dél kontaktù (juos ûymi apskritimù susilietimai) atsirandanæias konvergencines zonas bei tolesnè divergencijà deöiniàja kryptimi. Terminu ‘Liktinis (indoeuropieæiù kontinuumas) 4’ ûymiu baltù prokalbè po protoslavù atsiskyrimo, suprantamo kaip kontakto su italikais rezultatas (dél protoslavù kontakto su arijais formuojasi slavù prokalbé, véliau sueinanti ì antrinì kontaktà su baltù dialektais — dél to antrinio kontakto plg. Æekmonas 1985). Baltù prokalbé, savo ruoûtu, yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo 3’ likutis po germanù atsiskyrimo, ‘Liktinis indoeuropieæiù dialektù kontinuumas 3’ yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo 2’ likutis po graikoarménoarijù atsiskyrimo, o ‘Liktinis indoeuropieæiù dialektù

34

kontinuumas 2’ yra ‘Liktinio indoeuropieæiù dialektù kontinuumo 1’ likutis po tocharoitalokeltù atsiskyrimo. Tad po anatolù atsiskyrimo nuo ‘Praindoeuropietiöko dialektù kontinuumo’ iki baltù prokalbés öioje schemoje yra pavaizduotos 4 liktinés zonos, kurios gali búti suvoktos kaip visù po jù atsiradusiù dialektiniù kontinuumù prokalbés, egzistavusios erdvéje ir laike. Kitaip tariant, pati indoeuropieæiù prokalbé gali búti suvokta kaip evoliucionuojantis dialektù kontinuumas, laisvas nuo visù atsiskirianæiose grupése atsirandanæiù inovacijù. Kiekvienoje atsiskyrimo pakopoje evoliucionuojanti prokalbé visuomet turi maûiau savù inovacijù, negu bendra visù inovacijù suma toje pakopoje atsiskirianæiose grupése. Todél prokalbé æia yra suprantama kaip realus dialektù kontinuumas, egzistuojantis kaip minimaliausiù inovacijù zona. Graikù

Liktinis indoeuropieæiù 2

Graikoarménoarijù

Arménù Arménoarijù

Indù Arijù

GerLiktinis m a n ù Iranénù ide. 3 Protoslavù Likt. Liktinis ide. 4 indoeuropieæiù Tocharù = Slavù 1 baltù Italikù Tocharokeltoitalikù Protoindoeuropieæiù

KeltoKeltù italikù

Anatolù

Kadangi öioje schemoje baltù dialektai pasirodo esà paskutinioji evoliucionuojanæios ide. prokalbés reprezentacija, jos prieöpaskutinioji reprezentacija prieö atsiskiriant germanù dialektams gali búti pavadinta baltogermaniöka. Savaime suprantama, bendrojo prokalbés lygmens (kaip tai æia yra suprantama) ekskliuzyviné baltogermaniökoji vienybé gali búti atsekta tik eliminavus visas vélesnes inovacijas, t.y. eliminavus tai, kas búdinga bútent germanù ir bútent baltù kalboms. Öiuo poûiúriu ne tik kad negali j©kios be‹dros baltù ir germanù inovacijos ìrodyti egzistavus baltogermanù kalbinés vienybés, bet ir paæios tos bendros inovacijos pasirodo

35

buvusios neìmanomos, nes tai, kas germanams yra ekskliuzyviai bendra su baltais, suvokiama ne kaip germanù nuosavybé, bet kaip pragermaniökos pakopos evoliucionuojanæios ide. prokalbés minimalios inovacijos (tikrosios bendros baltù-germanù inovacijos tuomet turi búti vélesniù kontaktù rezultatas). Baltogermanù dialektinis bendrumas galéjo egzistuoti tik Vyslos — Nemuno — Aukötutinio Dnepro baltiökù kultúrù susidarymo iövakarése, t.y. maûdaug prieö II túkstantmeæio pr. Kr. gimimà pradûià. Taæiau tai, kas iö tos sistemos istoriökai yra iösivystè, yra in stricto sensu germaniökùjù dialektù inovacija (stipriojo veiksmaûodûio klasés), öalia kurios ™liktiné ide. prokalbé” ìsivedé savàjà minimalià apofonino tranzityvumo inovacijà baltù dialektuose (ûr. toliau). Æia nesunku ìûiúréti skirtumà tarp indoiranénù bendrumo iö vienos pusés bei ™keliaujanæiosios ide. prokalbés” baltogermaniökojo ar baltoslaviökojo bendrumo iö kitos pusés. Negausios bendrosios baltogermaniökos inovacijos, kaip formantas ™dat.” -mi, atsirado bendrosios ”kalbos” rémuose, t.y. labai artimù ir tais laikais archajiökiausiù ide. dialektù kontinuume. Toms inovacijomas iö paskos éjo germaniökos in stricto sensu inovacijos, atskyrusios nuo to kontinuumo jau germanù dialektus. Po atskyrimo liko ™baltù” dialektai, kuriuos galima vadinti baltoslaviökais dél véliau nuo jù per italizacijà bei iranizacijà atsiskyrusiù slaviökù dialektù. Tad ide. prokalbés baltogermaniökosios pakopos egzistencijai tos bendrosios inovacijos (kaip ™dat.” -mi ) nebuvo bútinos, jos buvo, taip sakant, atsitiktinés. Tai, kas yra bendra baltams su slavais, yra ide. prokalbés po germanù atsiskyrimo paveldas, bet anaiptol ne kokia nors bendrosios raidos inovacija. Labai abejotina, ar po germanù dialektù atsiskyrimo liktinéje ide. prokalbéje spéta atsirasti kokiems nors naujiems reiökiniams iki italizuotù protoslaviökùjù dialektù atsiskyrimo (susistemintas apofoninis tranzityvumas — grynai bendrabaltiökos raidos rezultatas). Kitaip indoiranénù dialektù atveju. Æia bútent bendrosios raidos inovacijos atskyré indoiranénù dialektus nuo protoarméniökojo dialekto. Dél to ir terminù ‘baltoslavù (resp. baltogermanù) dialektù kontinuumas’ bei ‘indoiranénù dialektù kontinuumas’ turinys néra vienodas. Bendragermaniökas ™pirmasis priebalsiù pasistúméjimas” néra jokia kliútis prokalbés baltogermanù pakopai suponuoti. Glotaliné teorija yra paaiökinusi, kad ™pasistúméjimas” buvès búdingas praktiökai visiems indoeuropieæiù dialektams, tiksliau sakant, sprogstamùjù eiliù diferenciniù poûymiù nevienodumas, ko gero, buvo vienas iö indoeuropieæiù dialektù susiskirstymo bruoûù.

36

Dél glotalinés teorijos tereikia tik trumpai priminti, kad tai 3 eiliù indoeuropieæiù sprogstamùjù (*b,) *d, *g — *bh, *dh, *gh — *p, *t, *k perinterpretavimas kaip glotaliniù (*p’,) *t’, *k’ — skardûiùjù *b(h), *d(h), *g(h) — dusliùjù *p(h), *t(h), *k(h) su dviejù pastarùjù eiliù fakultatyvine aspiracija (Gamkrelidze — Ivanov 1972). Paaiökindama tipologiökai neparemiamà klasikinés rekonstrukcijos indoeuropieæiù fonemos */b/ nebuvimà, öi teorija paneigia ir germanù konsonantizmo ™pirmàjì pasistúméjimà”. Paûvelgè ì ide. kalbas, glotaliniù sprogstamùjù priebalsiù rasime tik arménù kalboje, kuri, deja, öiai teorijai neturi ìrodomosios galios, kadangi joje glotaliniù fonemù daûnio pasiskirstymas neatitinka tipologiniù normù (glotalinis *p’ anaiptol néra reæiausia fonema — plg. Melikishvili 1974). Todél arménù konsonantizmà reikia laikyti smarkiai kaukazizuotu. Nors tokiu búdu glotaliné teorija téra tik interpretaciné, ja kaip neturinæia geresnés alternatyvos ìtikéjo pastebimas mokslininkù skaiæius (pvz., P.J. Hopper, A.R. Bomhard, R. Normier, Fr. Kortlandt, A.-G. Haudricourt, J.J. Colarusso kt.). Germaniökasis priebalsiù pasistúméjimas — klasikiné XIX öimtmeæio sàvoka. Nei Jakobas Grimmas, nei Karlis Verneris negaléjo ìsivaizduoti fonologiniù faktoriù, sudaranæiù ™pasistúméjimo” ìspúdì, svarbiausia buvo konstatuoti reiökinì bei surasti jam pavadinimà. XX a. fonologija iö viso kvestionavo tà ™pasistúméjimà”. Pagal klasikinì indoeuropeistinì poûiúrì, indoeuropieæiù kalbos be ™priebalsiù pasistúméjimo” yra fonologiökai artimesnés prokalbei, negu kalbos su ™pasistúméjimu”. Prokalbei suponuota 3 graikiöko arba 4 sanskritiöko tipo uûdarumos priebalsiù eilés, sudaranæios idealià ™pilnà” pradinè sistemà. Taæiau daugelis músù öimtmeæio kalbiniù apraöù bei iö ten kilusi kalbù tipologija rodo, kad fonologinése sistemose, turinæiose uûdarumos priebalsiù eiles ‘duslieji — skardieji — skardieji aspiruotieji’, kaip tai ir aptinkame klasikinéje ide. rekonstrukcijoje tradicine formule ‘tenues — mediae — mediae aspiratae’, arba tiksliau sakant, sistemose, turinæiose fonologinè opozicijà ‘duslusis : skardusis’, dusliùjù serijos ûymétasis narys visuomet lúpinis, t.y. /p/, o skardûiùjù serijoje — visuomet guturalinis, t.y. /g/. Todél tikétina, kad ide. prokalbéje reæiausia fonema buvo /p/, o tai ir yra ™pirmàjì germaniökà priebalsiù pasistúméjimà” turinæiù kalbù poûymis. O kadangi kalbose be ™pasistúméjimo” reæiausia fonema yra ne /p/, bet, aiöku, /b/, kuri ide. prokalbei sunkiai rekonstruojama, reikia daryti iövadà, kad klasikinis indoeuropeistinis fonologinis modelis neatitinka tikrovés. Kaip minéta, 1972 m. Gam-

37

krelidzé ir Ivanovas, remdamiesi universalijù tipologija, pasiúlé perinterpretuoti öì klasikinì modelì kaip modelì su eilémis ‘duslieji (aspiruotieji) — glotaliniai — skardieji (aspiruotieji). Öiam modeliui yra ypatingai artima bútent germanù fonologiné sistema. Taæiau tatai nereiökia, neva ™pasistúméjimas” yra ìvykès ne germanù, bet visose kitose (iöskyrus arménù ir galbút anatolù) ide. kalbù grupése. Imant kiekvienà konkreæià grupè atskirai, galima nustatyti ir konkreæias fonemù skiriamùjù poûymiù transformacijas, kurios veda nuo rekonstruojamojo modelio prie konkreæiosios kalbinés sistemos. Pvz., prie germaniökosios sistemos prieinama skardûiùjù serijoje eliminuojant aspiruotumo poûymì su tolesniu désningu glotaliökumo poûymio pakeitimu duslumo poûymiu glotaliniù serijoje, o prie baltiökosios sistemos prieinama eliminuojant aspiruotumo poûymì tiek iö dusliùjù, tiek iö skardûiùjù serijos su tolesniu désningu glotaliökumo poûymio pakeitimu skardumo poûymiu glotaliniù serijoje, taip kad buvusios glotaliniù ir skardûiùjù serijos sutampa. Tam, kad bútù prieita prie graikiökosios sistemos, reikia visai kitokios poûymiù transformacijos, bútent eliminuojant aspiruotumo poûymì iö dusliùjù serijos, pakeiæiant serijos poûymì ‘skardusis” poûymiu ‘duslusis’, o poûymì ‘glotalinis’ — poûymiu ‘skardusis’. Serijinis poûymis ‘glotalinis’ yra eliminuojamas beveik visose ide. dialektù grupése, tiek negermanù, tiek germanù. Iöimtì sudaro arménù ir galbút anatolù grupés. Kadangi ir pragermanù, ir prabaltù dialektai pasiûyméjo savomis uûdarumos priebalsiù fonemù skiriamùjù poûymiù transformacijomis, o tokios transformacijos (bet anaiptol ne öiaip arealinis progstamùjù priebalsiù eiliù pakeitimas) ir apskritai vyko kiekvienoje indoeuropieæiù dialektù grupéje atskirai, tad germaniökojo ™priebalsiù pasistúméjimo’ nebuvimas baltù kalbose negali búti laikomas kokia nors kliútimi baltogermaniökajai indoeuropieæiù prokalbés pakopai suponuoti. PASTABA. Kad prokalbè reikia suprasti ne kaip kalbà, bet kaip ™labai artimù” dialektù visumà — seniai ir daugelio kartojama tiesa (plg. Endzelïns 1951, 4). Deja, praktiökai rekonstrukcijos suvedamos ì vienà archetipà, o tai yra tas pats, kaip rekonstruoti vienà dialektà = vienà kalbà. Suvokiant prokalbè kaip minimaliausiù inovacijù zonà, minimaliausios inovacijos ir yra skirtingù dialektù skirtingose prokalbés pakopose ìvairiai susidarantys archetipai.

38

Indoeuropieæiù apofonija morfonologijos aspektu Silabizmas ir *-Ca/-C kaita Ankstesniàjà neakuzatyvinè indoeuropieæiù prokalbés pakopà rodo ne tik neakuzatyvinés sandaros frekventalijos gramatikoje ir sintakséje, bet ir morfonologijoje, kurios æia svarstomoji kalbos sandaros raida negaléjo nepaliesti. Turiu galvoje indoeuropieæiù apofonijos tradic. e/o, baltù e/a kilmè, susijusià su pirmosios balsinés opozicijos tradic. *e : *o susidarymu iö pradûiù ûodûio finaléje, panaudotos linksniams skirti. Véliau prie finalés prisilipdant sigmatiniam bei nazaliniam formantams, prieö pastaruosius atsidúrès finalés balsis davé pradûià deklinacijos tematiniam balsiui. Kaip ûinoma, klasikiné indoeuropieæiù kalbotyra rekonstruoja po penkias ilgàsias ir trumpàsias balsines fonemas *Š`, *Šº, *Šò, *Šï, *Šú, kuriù *Šï, *Šú yra sonantinés. Pososiúriniai laringalistai iki pat J. Kury±owicziaus suvedé visà öì vokalizmà ì vienà fonemà *e (vadinamas ™monovokalizmas”), kol pats Kury±owiczius atsisaké öio poûiúrio ir postulavo pirminè bivokalinè opozicijà *e : *o (Kury±owicz 1956, 38). Esminè ìtakà mano paûiúrù raidai turéjo E.Pulleyblanko idéja, kad pirminé balsiné indoeuropieæiù opozicija buvusi ne Kury±owicziaus postuluota *e : *o, bet *– : *a, t.y. opozicija pagal lieûuvio pakilimà (Pulleyblank 1965). Tuomet atkrinta priekaiötai, kad sistemos rekonstrukcija be tokios universalios fonemos, kaip a, esanti tipologiökai neìmanoma. Iölaikydamas E.Pulleyblanko idéjà dél pirminés indoeuropieæiù balsinés opozicijos pagal pakilimà, grynai patogumo sumetimais siúlyæiau pakeisti lieûuvio vidurio */–/ to paties pakilimo lieûuvio prieöakiniu */ε/ (plg. Palmaitis 1979). Akivaizdus fonemù opozicijos *o : *a nebuvimas baltù, slavù ir germanù kalbose priverté Kury±owicziù pripaûinti jos antrinì ir lokalinì pobúdì (Kury±owicz 1956, 166). Tos opozicijos atsiradimas gali búti paaiökintas remiantis nuoseklesnémis laringalinés teorijos iövadomis apie indoeuropieæiù (pre-indoeuropieæiù) prokalbés fonologinè sistemà. Öios knygos tikslams patogu ir pakanka apsiriboti trimis klasikinés laringalinés teorijos ™laringalais”: *H1, *H2, *H3. Néra né kalbos, kad naivoka ™monovokalizmo” sàvoka neatlaiko elementaraus argumento: neturédama balsinés prieöprieöos, vienintelé balsiné fonema negali búti laikoma balsine, skirtumas tarp balsiù ir priebalsiù iönyksta ir jau reikia rekonstruoti neiötariamus ûodûius be balsiù ar

39

su neiötariamomis priebalsinémis samplaikomis. Iö tikrùjù ™monovokalizmo” öalininkai rekonstravo ne monovokalizmà, bet silabizmà, nes suponavo balsì *e einant po kiekvieno priebalsio (Borgstrøm 1949), vadinasi, skiemeninè kalbà su privaloma balsine kiekvieno priebalsio realizacija. Tokiu atveju reikia rekonstruoti ne balsius ir priebalsius, bet silabofonemas (Kacnelson 1958), kurias W.Lehmannas iö pat pradûiù pavadino silabemomis, pasiúlydamas ûenklà Ù balsiniam silabofonemos komponentui ûyméti (Lehmann 1952, 1993, 138). Nors silabinés kalbos tipologiökai nepaliudijamos, silabiné struktúra tinka mano sukurtai interpretacijai, kadangi silabizmà tipologiökai remia jo rekonstrukcija kartvelù (Gamkrelidze— Maæavariani 1982, 93—96), afrazieæiù (Diakonoff 1970), abchazùadygù (Kuipers 1960, 1968; Job 1977), australù (Kacnelson 1958) kalbose. Suprantama, silabizmo pakopos indoeuropieæiù prokalbés iö viso nebúta — silabizmas atspindi kaûkuriù prieöindoeuropietiökù (preindoeuropietiökù) dialektù bendrumà (Lehmann 1952, 113). Silabofonema turéjo tembrà ε *H1 ir *ø kaimynystéje bei tembrà a *H2 ir *H3 kaimynystéje.

Dél papildomosios distribucijos */C[CÙ,ÙC]/ vieno priebalsio öaknyse preindoeuropietiökieji dialektai galéjo turéti balsinè inicialè, kurioje, balsiniù ir priebalsiniù fonemù prieöprieöai susidarant, *εir *a- fonologiökai dar nesiskyré (archifonema */A/-), nes, mano ìsitikinimu, opozicijos *ε : *a atsiradimas susijès su gramatiniù formù skyrimu bútent ûodûio gale (ûr. toliau). Tuomet tà prieöistorinì */A/- ir atspindi tokie diskusiniai atvejai, kaip lo. ago. axis, gr. àgw, àxwn (ûinoma, daugeliu atvejù a- iöriedéjo ir iö *H2a, kaip het. ©harki- ar gr. ÐrgÂV) — plg. ir e- : a- neutralizacijà lietuviù kalboje (e… ûeras) bei gr. ’AcÁrwn (M. Vasmer). Inicialinio ide. *ε− turéjo atsirasti iö *H2ε. Kad pirminé opozicija *ε : *a susidaré bútent finaléje, rodo kurie ne kurie tematinio balsio ypatumai. Pirmiausia reikia pripaûinti, kad indoeuropieæiù tematinis balsis néra vien tai, kas tradicionalistù

ûymima *o, bet apofoniökai, be jokiù abejoniù, ir tai, kas tradicionalistù ûymima *e. Jei leisime sau pamiröti viskà, kà ûinome apie indoeuropieæiù deklinacijà iö jos klasikinio apraöymo, tai tokie atvejai kaip gr. tomÅV ‘pjaunantis, aötrus’ greta tÅmoV ‘atpjautas’ bei podÅV kilm. ‘pédos’ greta pÁdon ‘papédé, dirva’ pasirodys morfonologiökai tos paæios rúöies formos. Tradiciökai ûiúrint, forma podÅV neturi nieko bendra su tematine deklinacija. Antra vertus, bútent öi priebalsinio

40

linksniavimo kilmininko forma pasiûymi apofoniniu variantu kitose indoeuropieæiù kalbose plg. gen. sg. lo. (SALVT)ES, lie. (akmen)•s. Eilés gr. tomÅV / podÅV — tÅmoV / pÁdon nagrinéjimas atskleidûia tà patì, kà ir chrestomatinis eilés gr. nom. lÆkoV — acc. lÆkon / nom.,acc. d¶wron nagrinéjimas. Juk hetitù kalboje paliudytà tematinés deklinacijos vienaskaitos vardininko ir kilmininko tapatybè -as iö vienos pusés atitinka vienoda gr. nom. lÆkoV, tomÅV ir gr. gen. podÅV forma, iö kitos — tiek lÆkoV, tomÅV, tiek podÅV prieöpastatyta baritonù lÆkon, d¶wron, pÁdon inertyviné reikömé. Kadangi sigmatinio nominatyvo bei sigmatinio genityvo, kaip matyti iö hetitù kalbos, ta pati kilmé, t.y. fientyviné sigmatinio markerio kilmé, tai niekas nekliudo suvokti formà podÅV kaip atematinés formos pÇV, po½V < *podV tematinì variantà. Bet tokiu atveju santykis podÅV — pÁdon darosi analogiökas santykiui lÆkoV — lÆkon. Tai leidûia mintì, kad tematinio varianto atsiradimas susijès su archaine kaita *-Ca/-C = tradic. *-Co/-C sandhyje prieö enklitikus, iö kuriù véliau iöriedéjo fleksiniai formantai. Tipologiökai tai rodo tokios pat kaitos rekonstrukcija kartvelù ir semitù kalbose. Vis délto suponuojamoji kaita vargu ar priklauso kalbos universalijoms. Panaöu, kad tai pirminés silabinés fonologinés struktúros reliktas, kai koegzistuojant ûodûio modeliams CVCVCV ir CVCVC, pastarasis ìgauna sandhyje pavidalà CVCVCa, kur -a — bet kurio balsio -V ekvivalentas. Pirminé ûodûio struktúra kartvelù kalbose rekonstruojama C– C–C[ƒ–] (Gamkrelidze—Maæavariani 1982, 95). Man pavyko rasti kartvelù kalbose *-Ca/-C kaità priebalsinio kamieno finaléje (Palmaitis 1978). Visose kartvelù kalbose galima pastebéti atvejù, kai prieö priebalsiu prasidedanæià fleksijà pasirodo a-vokalizuotas priebalsinio kamiengalio variantas, plg. translatyvà-adityvà-ergatyvà tšuma-d txuma-d svanù poezijoje greta ìprasto tšum-d txum-d ‘iki (kalno) viröúnés’, dat.-loc. ùuba-s ×tuba-s greta ìprasto ùub-s ×tub-s ‘srovéje’, zanù dat. gur-s gur-s ‘öirdûiai’ greta adv. šöira-s xöira-s ‘daûnai’, translat.allat. ækimo-t ækimo-t ‘manèsp’ greta kartù (gruzinù) æem-da æem-da ‘manèsp’, kartù adverbializuotà illat. kalaka-d kalaka-d ‘ì miestà’ greta s. kartù jerusal›m-d Jerusale(i)m-d ‘ì Jeruzalè’, dat.-loc. adgils(a) adgils(a) ‘vietai’ greta adv. adgila-s adgila-s ‘vietoje’. Kadangi, greta to, kartvelams yra búdingas ir formantais -s(a), -d(a) markiruotù datyvo ir translatyvo linksniù funkcinis maiöymas (Topuria 1944),

41

esu priéjès prie iövados, kad kartvelù prokalbéje turéjo egzistuoti gryno kamieno linksnio forma su finaline *-Ca/-C kaita sandhyje. Öi kaita néra patyrusi morfologizacijos, t.y. néra sukélusi tematiniù ir atematiniù formù gramatinio suprieöinimo. Nors tokiose kartù kalbos formose, kaip adgils / adgilas adgils/adgilas ‘vietai/vietoje’, naéirs / naéiras na×pirs/na×piras ‘krantui, krante’, yirs / yiras ¸irs/¸iras ‘öakniai/ prie öaknies, po kuo, ûemiau ko’ pirmieji variantai ìsitvirtino deklinacijoje, antrieji — prieveiksmiuose, tikros gramatinés opozicijos ‘datyvas-lokatyvas : prieveiksmis’ néra, nes prieveiksmiais gali eiti ir yirs ¸irs tipo formos. Galima kalbéti tik apie morfologizacijos tendencijà, kuri senovés kartù kalboje realizuota vadinamo ™emfatinio -a” atveju, kai greta genityvù su désningu fakultatyviniu ™emfatiniu -a”, pvz. mepis(a) mepis(a) ‘karaliaus’, yra susidarès morfologizuotas alatyvo linksnis: mepisa mepisa ‘pas karaliù’. Prieöingas yra morfologizuoto nevokalizuoto elatyvo bei turinæio fakultatyvinì ™emfatinì -a” instrumentalio atvejis: s. kart. instr. kalakit(a) kalakit(a) ‘miestu’ greta elat. kalakit kalakit ‘iö miesto’. Reikia pridurti, kad latyviniai linksniai yra vélyvi kartù kalbù dariniai. O paties ™emfatinio -a” kilmé, be abejo, yra susijusi su T.Gamkrelidzés ir G.Maæavariani kartvelù kalbose rastu benvenistiniu binominiu santykiu tarp öaknies ir priesagos morfemù (Gamkrelidze—Maæavariani 1982, 81—95). Vadinas, kartvelù pora adgils(a)/adgilas yra tos paæios rúöies reiökinys kaip indoeuropieæiù ZeÆV — DiJÅV ar po½V — podÅV (vietoj neiötariamo ® bdÅV — bet plg. ÑpÄbda!). Jei tad tematinis balsis yra konsonantinés finalés vokalizacijos liekana, kurios kilmé susijusi su prieöistorine silabine ûodûio struktúra, tai kartù dat. adgil-sa adgilsa (struktúriökai = erg. adgil-ma adgil-ma) tipo pavyzdys pailiustruoja ir sigmatinio formanto vokalizuoto varianto sàsajà su atitinkamu deiksiu: indoeuropieæiù sigmatinis formantas, be abejo, yra kilès iö deiksio, istorinése kalbose ûinomo kaip rodomasis ìvardis s.i. Ø sa, gr. Ý. Öio formanto pirminé funkcija kaip fientyvinio linksnio fleksijos atitinka kartù (fientyvo) ergatyvo formanto -ma(n) -ma(n) kilmè iö atitinkamo ìvardinio kamieno man man, kurio lipdymasis prie vardaûodûio yra net ir be rekonstrukcijos akivaizdûiai pasiekiamos istorinés tikrovés dalykas. Indoeuropieæiù sigmatinio formanto vokalizacijà be didelio sunkumo galima ìûiúréti tokiais atvejais kaip sl. gen. sg. masc. ÷åñî ar pr. gen. sg. masc. stesse, kawijdsa.

42

Netikétai öie samprotavimai buvo paremti A.Girdenio pateikta medûiaga iö ûemaiæiù tarmiù, leidûianæia rekonstruoti ûemaiæiù nom. sg. masc. *$v×ensa greta aukötaitiöko ãvinas. Ûemaiæiù tarmei yra búdingas ûodûio galo ™emfatinis –”, plg. vardà nom. ö.-v. ûem. Vi…e•l×os–, liter. Vëlius. Ìdomu, kad öio – vietoje pasirodo tikrasis a archainio ûemaitiöko ™konspiratyvinio” ûargono atveju: ap-$v-×ep-×ens-ap-a = nom. sg. masc. *$v×ensa — kad intarpinis Vp néra vien tik ritminis elementas skiemeniui atverti, rodo toks pavyzdys kaip s§pu l$paö×ep×en× e pe…·s = s§(l$ö×ene…·s ‘su laöiniais’. Kartvelù kalbose iö silabinés struktúros paveldétoji priebalsinio kamiengalio vokalizuoto ir nevokalizuoto variantù kaita nepatyré visiökos morfologizacijos. Kitaip semitù kalbose, kuriose öis reiökinys nuvedé ì tikrà indoeuropietiöko tipo tematizacijà, plaæiai panaudotà moteriökosios giminés darybai. Kaitos *-Ca/-C atradéjo prioritetas æia priklauso I.Gelbui (Gelb 1958). Paskutinì kartà öis reiökinys iö naujo postuluotas I.Djakonovo (Diakonov 1972, 48). Visù pirma atkreiptinas démesys ì archajiökiausios semitù predikatyvinés vardaûodûio formos finalè, kuri amoritù bei senovés akadù kalbose turéjo vokalizmà -a, plg. amoritù ab-da ‘vergas’, akadù m`©hira l` iddinú-öum ‘lygus, (kurio) nedavé (jie)-jam’, Ilï-danna ‘Dievas mano — galingas’. Néra abejonés, kad tai tokios pat su grynu kamienu susijusios formos, kaip ir status constructus atveju, kuris amoritù ir akadù kalbose pasiûymi nuline galúne (plg. amoritù mut Dag`n ‘Dagano vyras’ bei akadù bºl ekallim ‘vieöpats namù’), bet etiopù kalboje — galúne -a (plg. etiopù ÜÏ̵g;LFgµ gannata teföe×ht ‘sodas dûiaugsmo’). Be to, semitù mimacija/nunacija (o tai, pvz., akadù ûymimasis, arabù — neûymimasis artikelis) baigiasi nuliu vienaskaitoje (-m arba -n) ir -a daugiskaitoje (-ma arba -na). Kaip kalbéta, akuzatyvinés formos yra apibendrintos iö inertyviniù vardaûodûiù formù, o dél öios prieûasties vienos ir kitos daûnai sutampa (ûr. anksæiau apie akuzatyvà ir giminè). Öitaip yra atsitikè indoeuropieæiù tematiniù daiktavardûiù atveju, kuriù tematinis balsis, matyt, atspindi gryno kamieno vokalizacijà prieö priebalsinì formantà. Semitù kalbose indoeuropieæiù bevardés ir moteriökosios giminiù vietoje yra viena moteriökoji giminé, funkciökai atitinkanti indoeuropieæiù bevardè giminè. Jos markeriu tradiciökai yra laikoma priesaga --a(t). Taæiau Gelbas parodé, kad tikrasis semitù femininum

43

markeris — bútent -a, tuo tarpu -t — tik glide'as hiatui paöalinti jungiant prie -a balsines (sakyæiau — sonantines) galúnes (Gelb 1969, 34). Kitaip ir negali búti, jei semitù ™neutrum” (moteriökoji giminé) susidaro inertyvù pagrindu, kuriù pagrindiné forma sutampa su grynuoju kamienu, vadinas, posilabinéje epochoje turi pasiûyméti vokalizuotu ir nevokalizuotu finalés variantais: *-Ca/-C. Finalés vokalizacijai -a buvus palaikytai inertyvo ûyme greta fientyvo *-u/-• bei genityvo *-i/-ø, naujo markerio (markeriù) jungimas prie vokalizuoto kamiengalio sukélé hiatà, kuriam paöalinti ir imta naudoti priesagà *-t (tai, kad jos reikömé öiaip buvo susijusi su inertiökumu ar abstraktais, öiuo atveju néra svarbiausia): *-Ca-t-u, *-Ca-t-i, *-Ca-t-a (plg. arabù Ò-òÄÍfò¿ madïna-t+-u/i/a ‘miestas’, hebrajù status constructus ú-Ç ð é ã¹ î À m–dïna-t ‘valstybé’, araméjù status constructus 'iggera-t ‘laiökas’). Öitaip tarp balsinio kamiengalio ir priesagos -t atsidúrès -a- yra niekas kita, kaip semitù tematizacija, morfologizuota kaip moteriökosios giminés markeris (plg. Palmaitis 19812). Prieöistorinés vokalizuoto kamiengalio grynakamienés formos be prijungtojo -t yra uûkonservuotos kuriuose ne kuriuose arabù masdaruose (pvz. BòÄ ô¸m ó sukn` ‘kame nors, kur nors buvimas, gyvenimas’), moteriökosios giminés búdvardûiuose bei superlatyvuose (pvz. ÝôJY ó ×hubl` ‘néöæia’, AjôJó¸ (ô»C) ('al-)kubr` ‘didûiausia’), kurie kaip neprisijungè formantù -u, -i, -a, savaime aiöku, nelinksniuojami (vad. ™vienalinksniai”) bei etiopù abstrakæios ar kolektyvinés reikömés daiktavardûiuose (pvz. ÜòÖôµ gïzº ‘laikas’, gÁÊôµ telabº ‘linai’). Greta öiù formù, esama ir uûkonservuotù prieöistoriniù grynakamieniù variantù be vokalizacijos, nors ir prisilipdûiusiù linksniù galúnes pagal analogijà su vyriökàja gimine (to reikalavo jù priebalsiné finalé), bet iölaikiusiù savo kilmè rodanæià moteriökàjà giminè (plg. feminina arabù ÷ÂóA 'umm+-u/i/a ‘motina’, hebrajù íº à 'ºm(m) ‘motina’, akadù 'abn+-u/i/a ‘akmuo’, hebrajù ï» á¬ à 'eben ‘akmuo’ kt. — tai vadinamos ™iöimtys”, kuriù be æia iödéstyto aiökinimo suprasti neìmanoma). Antra vertus, dalis tokiù atematiniù feminina turi priesagà -t, betarpiökai prijungtà prie grynojo kamieno. Ar tai susijè su paæios priesagos reiköme, ar /ir su poreikiu formaliai atriboti atematinius feminina nuo masculina (ypaæ derivatuose, kaip ‘dukra’ ← ‘súnus’, ‘sesuo’← ‘brolis’) — atskiros studijos reikalas (plg. arabù O-ôÄøI bin-t- ‘dukra’, O-ôaóA 'u©h-t- ‘sesuo’ greta ÅôIG 'ibn- ‘súnus’, dC 'a©h- ‘brolis’). Verta pridurti, kad lipdant prie finalés linksniù galúnes,

44

hiatas buvo öalinamas ir naudojant uvularinì ’ (plg. arabù CòjôÀòY ×hamr`’ + -u/i/a ‘raudona’, hebrajù àB ôÈé ø`pò(’) ‘Jafos miestas’, etiopù ;LEµ feö×h` ‘dûiaugsmas’), ir kad atematiniai dariniai be formalaus moteriökosios giminés poûymio natúraliai gali rodyti ir giminés nepastovumà. Tipiökas pavyzdys — ûodis ‘saulé’, kuris yra moteriökosios giminés arabù (oôÀòq öams-) ir hebrajù (LÆîL ¬ öemeö) kalbose, bet vyriökosios giminés akadù kalboje (öamö-). Kiek tai galima gretinti su giminés nepastovumu indoeuropieæiù kalbose (ûr. Ìvadà), tegu sprendûia pats skaitytojas.

*-Ca/-C kaitos ir vardaûodûiù tematizacijos atsiradimas Öie samprotavimai bei tipologinés paralelés remia tematinio balsio kilmè iö grynojo kamiengalio vokalizuoto varianto, pirminéms silabofonemoms suskilus ì balsines ir priebalsines fonemas. Bet tas balsis nebútù iölikès kaip tematinis be tam tikro funkcinio gramatinio krúvio, kurio ieökotina gr. tomÅV / podÅV — tÅmoV / pÁdon, lÆkoV, lÆkon / d¶wron tipo grandinése. Klasikinis pavyzdys — tariama ûodûio ‘údra’, s.i. ©Æ}£ udrá×h, ar ûodûio ‘vandens gyvaté’, gr. îdroV, derivacija iö ûodûio ‘vanduo’, gr. îdwr, — anaiptol nerodo tematinio balsio funkcijos kaip búdvardinio formanto [‘vandeninis (gyvúnas)’]. Labiau tikétina, kad abudu ûodûiai kildintini iö tos paæios hiper-leksemos fientyvinés ir inertyvinés linksniniù-leksiniù manifestacijù. Juk fientyvinéje kalbos sandaroje linksnis turi savo leksinè, fientyvinè ar inertyvinè (tai gali búti net ir skirtingù öaknù ûodûiai), charakteristikà: Sanskrito leksema ©Æ}£ udrá×h taip atitinka graikù leksemà îdwr, kaip graikù linksnis fwtÅV atitinka graikù linksnì f¾V. Lygiai taip iö pirminés linksninés-leksinés poros yra kilès ir santykis tarp gr. podÅV ir gr. pÇV, po½V . Kad netiesioginiai gr. îdwr linksniai yra t-kamieniai, rodo tik dar ì vienà inertyvinè manifestacijà (linksnio formà), kaip ir bet kuriù kitù heteroklitù atveju. Visa to labai ryöki iliustracija yra leksemos semantiniù laukù nesutapimas fientyvo ir inertyvo linksniuose Australijos arantù kalboje, kuri yra gyva fientyvinés sandaros kalba. Kaip man paaiökino öios kalbos mokovas ir tyrinétojas S.Kacnelsonas, joje ûodûio ‘koja’ (i•a) fientyvo linksniui (tarkime, gr. podÅV) prieöpastatomo inertyvo linksnio reikömé yra ne tik ‘kojà’, bet ir ‘pédsakas’ (tarkime, gr. pÁdon). Bet uû viskà svarbiausia yra tai, kad 1) graikù îdwr yra

45

neutrum, o gr. îdroV, s.i. ©Æ}£ udrá×h yra masculina; 2) kad s.i. ©Æ}£ udrá×h turi oksitoninì kirtì. Æia patraukia démesì tas ûinomas faktas, kad indoeuropieæiù kamienai, kuriù reikömé yra inertyvi — o tai ìvairiù abstraktù, veiksmo rezultatù ar paæiù veiksmù pavadinimai — pasiûymi öakniniu kiræiavimu, o kamienai, kuriù reikömé yra fientyvi — veikéjù pavadinimai, aktyvinés reikömés deverbaliniai búdvardûiai — pasiûymi priesaginiu kiræiavimu. Pirmàjà grupè pailiustruoja öie pavyzdûiai: s.i. ÕУ vára×h ‘pasirinkimas’, ÍУ bhára×h ‘neöiojimas’, ¯×£ -×sa×h ‘greitis’, ÈÏ£ náya×h ‘vedûiojimas’, ÎÞÈÎí m#`nam ‘pagarba’, ÆΣ dáma×h ‘statinys’, ÕçÆ£ v-da×h ‘ûinojimas’, Ïë·£ yƒoga×h ‘sujungimas’, Íë·£ bhƒoga×h ‘pasimégavimas’, Ðë·£ rƒoga×h ‘liga’, Öëµ£ sƒ ƒoka×h ‘kaitrumas’; gr. lÅgoV ‘samprotavimas’, fÅroV ‘mokestis’, stÅnoV ‘stenéjimas’, gÅnoV ‘gimimas’, plÅfoV ‘plaukimas’, dÅmoV ‘statinys’, fÅnoV ‘nuûudymas’, tÅmoV ‘ìpjova’, trÅcoV ‘bégimas’, sto»coV ‘eilé’, pÁdon ‘dirva’. Antràjà, fientyvinè grupè, pailiustruoja s.i. ÕУ vará×h ‘pasirenkantis, gerbéjas’, ÍÞУ bh`rá×h ‘(slegianæioji) naöta’, ¯×£ e×sá×h ‘besiskubantis’, ÈÞÏ£ n`yá×h ‘vadas’, Íë¼£ bhojá×h ‘gausus’, Ðá¼£ rujá×h ‘ardantis’, Öëµ£ sƒ oká×h ‘ûérintis’; gr. forÅV ‘nusineöantis’, fonÅV ‘ûudantis’, tomÅV ‘pjaunantis’, trocÅV ‘ratas’. Pastarajai grupei priklauso ir archajiökesni dariniai, turintys dél oksitoninio kiræio redukuotà öaknies vokalizmà pagal Benveniste'o binomus: s.i. ÕãÇ£ v›dhá×h ‘stiprintojas‘ (greta ÕÇ|£ várdha×h ‘stiprinimas’), ÌáÇ£ budhá×h ‘nuovokus’ (greta ÌëÇ£ bƒodha×h ‘nuovoka’), ßÊ}Ï£ priyá×h ‘brangus’, Ðả rucá×h ‘spindintis’ t.t. Kad indoeuropieæiù kiræio vieta öaknyje ar priesagoje tikrai priklauso nuo fientyvinés ar inertyvinés reikömés, itin aiöku atematiniù sonantiniù kamienù atveju. E.Benveniste'as yra parodès, kad i- ir ukamiengalio (nulinio apofonijos laipsnio) daiktavardûiai istoriökai priklauso bevardei giminei ir yra baritonai, o ei- ir eu-kamiengalio (normaliojo apofonijos laipsnio) daiktavardûiai istoriökai priklauso nebevardei giminei ir yra oksitonai (Benveniste 1935, 52). Po dvideöimt metù Th.Burrow paskyré öiai temai savo ™Sanskrito kalbos” (Burrow 1955) visà 5-tàjà dalì, iökeldamas mintì, kad mobilus kiræiavimas iö pradûiù buvo búdingas bútent apofoniniams i- ir u-kamieno daiktavardûiams ir kad tai ypaæ ryöku graikù kalboje (plg. gr. nom.sg. oäV, gÅnu, bet gen.sg. oÔÅV, gounÅV). Pirminè kiræio vietà sanskrite galima atsekti tik iö apofonijos, pvz. nulinis jos laipsnis formoje gen. Æ}Ã á £ drƒu×na×h rodo ì pirminì oksitoninì kirtì, lygiai kaip ir pilnasis

46

apofonijos laipsnis formose gen. Öqë£ sƒ atro×h, ¥BÈç£ agne×h. Verta démesio, kad tuo búdu pirminis baritoninis kiræiavimas nustatomas ne tik pamatiniams (nelokaliniams, kurie sanskrite yra vélyvesni) bevardés giminés daiktavardûiù linksniams, bet ir nebevardés giminés daiktavardûiù akuzatyvams (visai suprantama, jei atsiûvelgiame ì bendrà inertyvinè akuzatyvo ir bevardés giminés formù kilmè — ûr. anksæiau), o tai rodo, kad akuzatyvai ir bevardés giminés daiktavardûiai turéjo nekiræiuotà kamiengalì (plg. acc.sg. ÖqáÎí sƒ atrum, ¥ßBÈÎí agnim greta neutr.nom.-acc.sg. ÎÇá madhu, ÕÞßÐ v`ri, gen. ÎÇáÈ£ madhuna×h, ÕÞßÐã v`ri× n a× h ). Dar po penkiolikos metù V.Maûiulis nustaté tokì pat kiræio paskirstymà baltiökiems i- ir u-kamieno daiktavardûiams, kuriù apofoniniai (i1-, u1-kamieno) atstovai pasiûymi pilnuoju balsiokaitos laipsniu vienaskaitos kilmininke bei naudininke ir nuliniu laipsniu galininke, o neapofoniniai (i2-, u2-kamieno) atstovai istoriökai pasiûymi nuliniu balsiokaitos laipsniu (BS, 262—292). Kadangi oksitoninis kirtis (atitinkamai — pilnasis kamiengalio balsiokaitos laipsnis) yra búdingas nebevardés giminés daiktavardûiù neakuzatyvo gramatiniams (nelokaliniams, Maûiulio terminais — paradigminiams) linksniams, o kaip kalbéta, akuzatyvo ir bevardés giminés formos turi tà patì inertyvo öaltinì, tai oksitoninis kiræiavimas atspindi patì ankstyviausià fientyvumo markiravimà dar iki sigmatinio formanto ìsitvirtinimo; inertyvinés formos iö pat pradûiù buvo baritoninés, kiræio atûvilgiu — neûymétos. Æia slypi indoeuropieæiù akcentiniù paradigmù kilmés paslaptis. Iö dabartiniù kalbù lietuviù kalba pasiûymi akuzatyvù (neminint atskirù atvejù ìvardûiù sistemoje) baritoneze, be to, ir vad. ™bevardés giminés” búdvardûio formos yra baritoninés. Jei tai ir néra tiesioginis indoeuropietiökas paveldas, jis vis délto idealiai atliepia rekonstruojamà vaizdà: inertyviniai fientyvù atitikimai [plg., pvz., skirtingas leksemas ™guléti”, pasirenkamas priklausomai nuo ûodûio animiökumo (èola ×cola) ar neanimiökumo (deba deba) kartù kalboje], besivystant deklinacijai, vis daûniau pakeiæiami tos paæios fientyvinés öaknies inertyvine forma, kuri kaip ir leksiniai inertyvai turéjo baritoninì kirtì. Kadangi fientyvai atsidúrè linksnio pozicijoje buvo markiruojami

47

oksitoniökai, vienos besusikurianæios paradigmos ribose atsiranda mobilusis kirtis. Pastovaus kiræiavimo ûodûiai iö pradûiù buvo tik inertyvai. Antra vertus, tiek archainis fientyvo finalés kirtis, tiek archainis grynojo priebalsinio kamieno vokalizavimas bei kaitos *-Ca/ -C atsiradimas veræia manyti, kad bútent finaléje dél jos funkcinio krúvio fakultatyviniai silabemù tembrai turéjo uûleisti vietà pirmùjù balsiù opozicijai, perimanæiai fientyvo linksnio markiravimo funkcijas. Silabizmo pakopoje, esant leksiökai orientuotai fientyvinei kalbos sandarai, gramatinis fientyvù markiravimas negaléjo búti reikömingas, nes prasminis fientyvù markiravimas vyko leksinése semantinése opozicijose. Taæiau skirtingos pr…asmés negaléjo nesiskirti intonacija, kuri pabréûdavo fientyvù finalè: fient. *thÙm¯Ù ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thÙmÙ ‘ìpjova’ fient. *phÙt’¯Ù ‘koja’ : inert. *phÙt’Ù ‘ûingsnis, pédsakas’ Fientyvù finalés nuolatinis intonacinis pabréûimas turéjo atitinkamai veikti galinés silabemos tembrà, taip kad silabema pasireiöké dviem alofonais: labiau atviro tembro, kai buvo intonacijos pabréûiama, bei maûiau atviro tembro, kai ji nebuvo pabréûiama inertyvù atveju: fient. *thÙm¯a ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thÙmε ‘ìpjova’ fient. *phÙt’¯a ‘koja’ : inert. *phÙt’ε ‘ûingsnis, pédsakas’ Nesant fonologinés balsiù opozicijos, turéjo egzistuoti elementarus tembrù sinharmonizmas: fient. *tham¯a ‘pjovikas, pjúklas’ : inert. *thεmε ‘ìpjova’ fient. *phat’¯a ‘koja’ : inert. *phεt’ε ‘ûingsnis, pédsakas’ — vaizdas, be abejo, priklausé ir nuo silabemù konsonantinio komponento, pvz., ø turéjo skatinti tembrà ε, • — tembrà a, o t.t. Jei pirminis indoeuropieæiù bivokalizmas — tai balsiù opozicija pagal pakilimà (Pulleyblank 1965), t.y. *ε : *a (ûr. anksæiau), tai atviresnio tembro silabema tegaléjo búti tik */Ca/, o uûdaresnio — tik */Cε/. Kaip kalbéta, tematinis balsis atsirado jungiant priebalsinius enklitikus (formantus) prie vokalizuotos finalés. Fonetiökai atviresnis tematinio balsio apofoninis variantas yra ide. *a (tradic. *o). Be to, kaip matéme, tai bútent kiræiuotas ide. *a (tradic. *o ) (plg. gr. tomÅV ir kt. anksæiau). Öitaip suponuojant kiræiuoto tematinio ide. *a (tradic. *o ) kilmè iö intonaciökai pabréûtos silabemos alofoninio tembro,

48

suponuojamas ir kiræiuoto ide. *a (tradic. *o ) pirmumas palyginti su ide. *e. Pastaroji nuomoné indoeuropeistikoje néra populiari. Mat tradiciökai pamatinése formose rekonstruojama *e, o *o — tik iövestinése formose (turbút ne be garsaus indoeuropietiöko ™monovokalizmo” *e bei F. de Saussure'o *eA, *e¯O ìtakos, nors fonologiökai ûiúrint, æia buvo galima raöyti bet kurì balsì). Nuomoné dél *e pirmumo bei *o antrinio pobúdûio yra grindûiama tokiais pavyzdûiais, kaip gr. nÁoV ar porù daÄmwn-poimÂn, daÄmonoV-poimÁnoV sugretinimas. Taæiau juk visa tai skirtingù epochù dariniai, be to, dél nÁoV galima pateikti ir prieöingù faktù. Öiaip tradicinì poûiúrì dél *e pirmumo pagrìstai sukritikavo A. Meillet (Meillet 19311), kuris, reikia vis délto pastebéti, buvo pirmasis indoeuropeistas, grieûtai suformulavès paties tematinio balsio antrinés kilmés hipotezè (Meillet 19312: argumentuojama daugelio atematiniù vardaûodûiù senesne reiköme lyginant su giminingais tematiniais, kurie laikomi iövestiniais — plg anksæiau dél gr. îdwr greta gr. îdroV, s.i. ©Æ}£ udrá×h. Kaip sakyta, æia neatsiûvelgta ì tematinì atematiniù vardaûodûiù genityvo pobúdì, nes öio linksnio fleksija tradiciökai laikoma -o/es, o ne -s). Kai veiksnio pozicijoje esantys fientyvai buvo iöskiriami intonacija, jie buvo sakinio melodinéje viröúnéje, visiems kitiems sakinio nariams esant enklitikù pozicijoje (plg. Ivanov 1965, 216). Intonaciökai pabréûiamo ir nepabréûiamo alofonù susidarymas uûtikrino fientyvo ir inertyvo patekimà ì vienodas intonacines sàlygas. Todél skirtumas tarp alofonù tapo motyvuojamas kaip skirtumas tarp kiræiuoto -[á] ir redukuoto -[ε]. Linijinés melodinés sakinio struktúros kitimas, fientyvo ir inertyvo intonacinés realizacijos sàlygù sutapimas lémé tai, kad intonacija neteko savo gramatinio krúvio, kuris buvo perimtas paæiù alofonù: tai reiökia, kad ìvyko alofonù fonologizacija ir atsirado pirmùjù balsiniù fonemù opozicija *ε : *a: fient. *thamá : inert. *thƒεmε fient. *phat’á : inert. *phƒεt’ε Taip baigési silabofonemù istorija, o kartu su ja — ir silabizmo epocha. Silabizmas uûleido savo vietà silabinei pleofonijai (struktúrai CVCVCV — tipologiökai tokios struktúros néra retenybé, plg. kad ir japonù kalbà), kuri savo ruoûtu tapo dinaminio kiræio poveikio auka. Kaip matome, kiræio atsiradimà lémé tai, kad prasminé intonacija, pirmùjù balsiniù fonemù opozicijai atsiradus, neteko savo

49

gramatinés funkcijos. Dél stipraus dinaminio kiræio atsiranda balsiù redukcija, pirmiausia — antrajame nuo kiræiuoto skiemenyje. Dél jos greta kokybinés balsiù *ε : *a apofonijos atsiranda ir jù kiekybiné apofonija su nuliniu laipsniu. Savaime aiöku, prieö visai iönykdamas, balsis turéjo redukuotis ì naujà kokybè (tarkime, *–). Daugelis indoeuropeistù pripaûìsta dar atskirà apofonijos redukcijos laipsnì (™schwa secundum”). Tai reiökia, kad redukuotasis balsis turéjo fonologinì statusà. Néra reikalo neigti tokià galimybè tam tikrù dialektù atveju, taæiau rekonstruoti redukcijos laipsnì visam indoeuropieæiù dialektù kontinuumui mano interpretacijos atveju nebútina ir aö to nedarau, be to, pasikliaudamas ir tù indoeuropeistù nuomone, kurie redukcijos laipsnio iö viso nepripaûìsta (plg. Edgerton 1934, Petersen 1938, Maurer 1947, Messing 1947, Zgusta 1951, Collinge 1953, Gamkrelidze 1960, Savæenko 1974). Fientyvo ™linksnio” markiravimas fonemai *a suprieöinta fonema *ε finaléje reiöké atsiradimà balsiokaitos, kuri iö pat pradûiù nebuvo automatiné bei turéjo funkcinì krúvì. Opozicijai *ε : *a susidarant, *a, iösivystès iö junginiù su ™laringalais” *H2 ir *H3, taip pat inicialinis *a-, buvo neapofoniniai. Kitais atvejais *a buvo apofoninis:

*H1Ù

*H3Ù

!

!

*H2Ù !

*H1ε !"! *H3a

*H2a

*ε !!!!!! *a

*a-

"

$

Ù

ÙH1 !

*ε H1

ÙH 3 !

*aH3

ÙH2 !

*aH2

%

Ù-

Æia ûenklas !"! ûymi neapofoninì ryöì, o !!! — apofoninì. Taigi opozicija *ε : *a buvo apofoniné nuo pat jos atsiradimo. Véliau, kai silabemai ™laringalù” suteiktas tembras buvo fonologizuotas, visi ™laringalai” (t.y. dar prieö jù iönykimà) susiliejo ì vienà fonemà (™schwa indogermanicum”): *H1, *H2, *H3 > * ©H (Gamkrelidze 1960) (anatolù dialektuose *H1, *H2, *H3 > ©h ir daûniausia *H1- > Ø-). Minimaliausiù inovacijù zonoje (búsimoje liktinéje prokalbéje, kuri kartà pasireikö kaip baltogermanù dialektai — ûr. anksæiau)

50

*ε > e; *a- > å-; *-a(-) > å; **H1ε > *He > e; **εH1 > *eH > º **H2a > *Hå > å; **åH2 > *åH > `® **H3å > *Hå > å; **εH3 > *åH > ò Æia ûenklu å ûymimas bet koks ì [o] linkès tembras, t.y. tiek ™labializuoto a® ”, tiek ™faringalizuoto aØ” = ™ûemo uûpakalinio Ø”. Tai tinka ir anatolù dialektams. Visuose kituose dialektuose *ε > e; *a- > a-; *-a(-) > a; **H1ε > *He > e; **εH1 > *eH > º **H2a > *Ha > a; **aH2 > *aH > ` **H3a > *Hå > o; **aH3 > *åH > ò

Pavyzdûiai: het. eömi (*H1-), ©hant-, pal©hi- (*H2), ©haaödueir, la©hu- (*H3) = lie. eöm•, lo. ante, pl`nus, gr. åzoV, loÆw. Kadangi *ε / *a kaita turéjo skiriamàjà funkcijà tik finaléje, o öaknyje balsio tembras priklausé nuo konsonantinés apsupties, tai öaknies vokalizmas patyré vienokì ar kitokì iölyginimà pagal savo paradigmos fientyvinés ar inertyvinés poros vokalizmà, o finalinis *-ε kaip nerelevantiökas ûymint fientyvà, galéjo búti numetamas sukeliant naujà santykì *-a : *-ε/-Ø fient. *thamá : inert. *thámε/-Ø arba fient. *thεmá : inert. *thƒεmε/-Ø fient. *phat’á : inert. *phƒát’ε/-Ø arba fient. *phεt’á : inert. *phƒεt’ε/-Ø Tokiù öakniniù vardaûodûiù atspindys yra retas senas tematinis tipas gr. éno-V; öiaip ûodûiù, susidedanæiù iö vienos tematizuotos öaknies, néra, tuo tarpu Benveniste'o binomù désnis pradeda veikti tik dvi ar daugiau morfemù turinæiuose kamienuose (plg. gr. ÑpÄbdai ‘diena po öventés’, s.i. ©Ê[Æ£ upabdá×h ‘paminantis’, Avestos frabda ‘papédéje’ greta gr. podÅV). Tai, o ne tariamoji ™derivaciné tematizacija”, yra tomÅ-V tipo formù su neredukuota öaknimi prieûastis. Kartu su minétais öakniniais — anuomet monomorfeminiais — tipais formavosi ir atitinkami polimorfeminiai tipai, turintys sonantinè öaknì ir/ar sonantinì enklitikà iöplétéjà. Juose, kiræiui atsiradus, buvo redukuojamas balsis iö antrojo nuo kiræiuoto skiemens (*t’εøε•á > *t’εø•á, *t’ƒεøε-•ε > *t’ƒεø•ε), o susidarè nekiræiuoti diftonginiai junginiai virto sonantiniais balsiais: fient. *t’εø•á > *t’i•á ‘Dievas’ : inert. *t’ƒεø•ε ‘dangus’.

51

Inertyvo su numestu galiniu *-ε atveju susidaré alternatyviné forma *t’ƒεøε-•-Ø > *t’ƒεøu (plg. gr. dÅru). Kadangi tokiu búdu atsirado sonantù klasé (εø, ε• nebebuvo suvokiami kaip balsis ε su priebalsiais, bet kaip skirtingi vienetai), o finalinis kirtis tebemarkiravo fientyvumà, greta inertyvo *t’ƒεøu atsirado fientyvas *t’øε• < *t’εøƒε-•-Ø (inertyvas *t’ƒεøε-•-Ø > *t’ƒεøu). Be to, fientyvui búdingo finalinio balsio a nebuvimas turéjo sukelti ir atitinkamà lygiagretè naujojo fientyvo vokalizacijà: *t’øa•. Sonantams pradéjus skirti reikömes, vadinas, ìvykus jù fonologizacijai, pasikeité indoeuropieæiù dialektù fonologiné struktúra, balsiù opozicija *ε : *a tapo nebe vienintelé, jos reikömé kaip opozicijos pagal pakilimà galéjo uûleisti vietà opozicijai pagal eilè, todél tolesnis *a apofoninés poros ûyméjimas *ε netenka prasmés — nuo æia ir toliau pastaroji yra ûymima *e. Kalbamàjà raidà galima pavaizduoti tokiomis formulémis: fient. *C1eC2Sá (*C1aC2Sá) : inert. *C1- C2Se x

: inert. *C1- C2 S®

x = fient. *C1C2eS // *C1C2aS. Taigi kiekybiné pilnojo ir nulinio laipsniù apofonija yra kombinacinés kilmés. Dél to, kad kiekybiné apofonija su pailgintuoju laipsniu yra senesné, negu ™laringalù” iönykimas, daugelio nuomonés sutampa (Lehmann 1952, 2.3a, 15.4; Kury±owicz 1956, 142—165; SchmittBrandt 1967, 90—92, 95—96). Seniai pripaûinta ir tai, kad pailginimo laipsnis turéjo atsirasti vienskiemenése formose (Leumann 1952). Pagal æia iödéstytà interpretacijà eventualus (nefonologinis) öakninio balsio pailgéjimas pirmiausia turéjo atsirasti *t’øe• /*t’øa• tipo formose, kuriose jis kompensavo nebuvimà galimybés suprieöinti kamiengalio kiræiuotàjì fientyvo markerì nekiræiuotam öaknies vokalizmui. Su sonantù klasés, vadinasi, su dvibalsiù atsiradimu yra susijès skiemeninio kiræio (priegaidés, tono) atsiradimas. Indoeuropieæiù ilgieji dvibalsiai, kaip ir balsiai, pasiûymi akútiniu tonu, trumpieji — cirkumfleksiniu. Anot Maûiulio, ilgieji dvibalsiai iö pradûiù buvo ìmanomi tik ûodûio gale (BS, § 34—39). Turint galvoje, kad æia suponuotas nefonologinis ilgumas atsiranda pirmiausia dvibalsiuose bei bútent vienskiemenése formose, reikia manyti, kad jis buvo apibendrintas kaip formos finalé iö vienskiemeniù ûodûiù ì daugiaskiemenius.

52

Nefonologizuotas, t.y. dar neturéjès skiriamosios reikömés, tonas atsiranda kartu su nefonologiniu ilgumu fientyviniù formù pilnojo apofonijos laipsnio dvibalsinéje finaléje. Tose formose pastaroji ir markiravo fientyvumà búdama suprieöinta su nulinio laipsnio inertyvù finale. Kadangi fientyvumo markiravimas iö seno buvo palydimas oksitoniniu kiræiu, vieno skiemens ribose kiræio oksitoniökumas tegaléjo búti realizuotas skiemens ilgumo fineléje, t.y. kiræiuojant finalinè morà, o tai ir yra tonas: *t’øº• = *t’øe-• = *t’øeý (plg. graikù akútà ZeÆV). Greta kiræiuotuoju galo -a markiruotù fientyvù atsiradus fientyvams, markiruotiems pilnuoju sonantinio kamiengalio apofonijos laipsniu, atsirado ir poreikis visus fientyvus ûyméti vienodai. Tam buvo morfologizuotas fientyvinis deiksis *sa, kuris kaip emfatinis enklitikas, matyt, galéjo lydéti fientyvus ir anksæiau (plg. demonstratyvinius ìvardûius s.i. Ø sa, gr. Ý; praindoeuropieæiù dialektuose búta ir inertyvinio deiksio *tha, plg. s.i. ÄÄí tat, gr. tÅ, lie. taµ ). Be to, tiek indoeuropieæiù nazalinis formantas, kuris gali búti rekonstruojamas tiktai vyriökosios-moteriökosios giminés akuzatyvams, taæiau negali búti rekonstruojamas bevardés giminés nominatyvams-akuzatyvams (plg. acc. het. wa-ap-pu-un öalia neutrum gi-e-nu, s.i. ÄÎí tam, ÄÞÎí t`m öalia neutr. ÄÄí tat, gr. tÅn, tÂn öalia neutr. tÅ, lie. tà, vƒyrà öalia neutr. taµ , g…era = sl. å çå ð î , s.i. sƒ átrum, agnim öalia neutrum madhu, v`ri, pr. soúnon öalia neutrum meddo, pecku), tiek gretiminiù neindoeuropieæiù dialektù medûiaga, pvz., semitù mimacija-nunacija, reiökianti ûymimàjì artikelì akadù kalboje ir neûymimàjì arabù kalboje, leidûia suponuoti preindoeuropietiökà nazalinì determinatyvà *mÙ, kuris, matyt, jau praindoeuropieæiù dialektuose konkuravo su *sÙ atlikdamas artikelio funkcijà, o akuzatyvinei konstrukcijai atsirandant, émé ûyméti buvusiù fientyviniù vardù → nebevardés giminés akuzatyvà lygiai taip, kaip *sa émé ûyméti buvusiù fientyviniù vardù → nebevardés giminés nominatyvà.

*t’øº• /*t’ø`• tipo fientyvo formoms émus ardyti pirminì vienodà fientyvo markiravimà, sigmatinis formantas pirmiausia turéjo ìsitvirtinti prie öiù formù: *t’øº•sa /*t’ø`•sa. Pagal öiuos vienskiemenio kamieno dviskiemenius sigmatinius fientyvus (prieöpastatytus dviskiemeniams *t’-øu tipo inertyvams) atsirado ir atitinkamos vienskiemenio kamieno fientyvinés poros vienskiemenio kamieno redukuotiems nesonantinio *them-Ø, *phet’-Ø tipo inertyvams: fient. *thºmsa, *phºt’sa su tuo paæiu nefonologiniu ilgumu.

53

Savaime aiöku, ilgumams plintant analogiökose gramatinése pozicijose iö dvibalsiù ì vienbalsius (A.Girdenio dar 1978 m. man papasakota idéja), kartu plito ir atitinkamas ilgumù tonas (akútinis — iö ilgùjù dvibalsiù, cirkumfleksinis — iö trumpùjù). Greta minétù naujesniùjù *thºmsa, *phºt’sa tipo fientyvo formù tebeegzistavo ir senesniosios *thamá /*themá, *phat’á /*phet’á, kurios automatiökai émé persiformuoti pagal naujà sigmatinì modelì: *thamása > *thamás /*themása > *themás, *phat’ása > *phat’ás / *phet’ása > *phet’ás, tarp kamiengalio ir priesaginio formanto egzistuojant Benveniste'o binominiam santykiui. Porù *thºmsa /*themás, *phºt’sa /*phet’ás atsiradimas savaime reiöké kamiengalio *-Ca/-C kaitos atsiradimà. Kartà atsiradusi, öi kaita iöplito ì visus grynojo konsonantinio kamieno atvejus, nes sandhyje, be markerio *sa, prie ûodûiù jungési ir kiti enklitikai. Öitaip galima paaiökinti nevokalizuotas hetitù ir indoiranénù formas, kurios hetituose pasiûymi ir lygiagrete a-vokalizacija: het. nepiöa / nepiö ‘dangui’ (greta désningos nepiöi ), keööar-ta ‘tavo rankoje’, dagan ‘ûemén’, s.i. UÕÐí s(uƒ )var ‘sauléje’, µÎí kam ‘vandenyje’, av. dàm ‘namie’ (plg. ìdomià paralelè lietuviù vakarù aukötaiæiù dialektuose — nelinksniuojamà konsonantinio kamieno dat. s…eser, ö§n — Zinkeviæius 1966, 258). Antra vertus, kamiengalio *-Ca/-C kaitos atsiradimas pozicijoje prieö linksnio formantà visù pirma reiöké tematinio balsio, antra — tematinés ir atematinés kaitybos prielaidos atsiradimà. Deklinacijos kamienù susidarymas Hermanas Hirtas siejo toninio kiræio atsiradimà su indoeuropieæiù prokalbés dezintegravimo epocha (Hirt 1929, 215—216). Æia déstomos interpretacijos poûiúriu, indoeuropieæiù prokalbés dezintegravimas reiökia ne kalbos-prokalbés skilimà ì dialektus, bet kelias viena po kitos vykstanæias dialektù grupiù dezintegracijas nuo liktinio dialektù grupés arealo. Visõs indoeuropieæiù prokalbés dezintegravimas tuo búdu reiökia ne kà kita, kaip praindoeuropietiökù dialektù atsiskyrimà nuo preindoeuropieæiù dialektinio kontinuumo liktinés zonos. Todél priimant H.Hirto poûiúrì, toninì kirtì reikia laikyti tokiu pat senu kaip yra senos ir paæios indoeuropieæiù kalbos. Kad toninio kiræio ypatumai ne visiems indoeuropieæiams vienodi, rodo, kad pati indoeuropieæiù prokalbé nuo pat pradûiù tebuvo dialektù suma.

54

Antra vertus, ™laringalù” nykimas tikrai priklauso atskirù indoeuropieæiù dialektù istorijai (plg. ™laringalù” liekanas anatolù kalbose). Kadangi ™laringalù” nykimas, be abejo, susijès su ilgumù fonologizacija, tai reikia manyti, kad praindoeuropieæiù dialektai neturéjo trumpùjù—ilgùjù balsiù opozicijos. Sigmatinio formanto *-sa priaugimas prie fientyvinio kamieno pakeité ûodûio skiemenù skaiæiù, vadinasi, nefonologinis ilgumas ir nefonologinis tonas nebútù galéjè atsirasti kamiengalyje po *-sa priaugimo. Taigi indoeuropieæiù deklinacijos tipù susidarymas irgi priklauso atskirù dialektù istorijai, nors to susidarymo keliai, prieûastys ir formos visur buvo analogiökos. Su formanto *-sa, taip pat nazalinio formanto priaugimu prasideda deklinaciniù kamienù pergrupavimas priklausomai nuo tematinio balsio buvimo—nebuvimo. Iölikdamas markiruotas *e atûvilgiu ûymint fientyvumà, balsis *a ima charakterizuoti fientyvù kaitybinì tipà. Inertyvus imama sieti su *phet’ tipo formomis be to balsio, nes atitinkamas fient. *phºt’s tipo modelis kaip retesnis ìsitvirtina tik semantiökai ribotoje vardaûodûiù grupéje. Balsis *e, atsiradus kamiengalio prieöprieöai fient. *-a : inert. *-Ø, nebesiejamas su fientyvais ir iöstumiamas ì fakultatyvios kaitos sferà (plg. lo. gen.sg. SALVTES = NOMINVS < *-os, tiesa, atematinéje deklinacijoje, kurios genityvus laikau tematinémis — ûr. ir anksæiau). Archainis indoeuropieæiù nebevardés giminés vienaskaitos akuzatyvo ir bevardés giminés nominatyvo-akuzatyvo formù artimumas bei iö to daromos iövados yra senas ir trivialus dalykas. Taæiau ne toks trivialus dalykas yra toli graûu ne visù pripaûìstamas nebevardés giminés vienaskaitos nominatyvo ir genityvo formù archainis bendrumas, ryökiai paliudytas tiktai hetitù kalboje. Bandymai pripaûinti ir paaiökinti öì bendrumà gana vélyvi (Knobloch 1951), tuo tarpu tai tos paæios rúöies reiökinys, kaip ir akuzatyvo atveju, galimas iösprèsti tik indoeuropieæiù kalbos sandaros kitimo öviesoje. Plaæiai ûinoma, kad pvz. ergatyvinés tipologijos kalbos sandaroje ergatyvo linksnis kartu atlieka ir kurio nors netiesioginio linksnio funkcijas. Fientyvinéje sandaroje genityvà atitinka atributyviné sintagma, iö kurios, sandarai akuzatyvéjant, iörieda genityviné konstrukcija. Tam tikroje indoeuropieæiù dialektù raidos pakopoje atributyvinei sintagmai ir buvo naudojamas paûymimojo fientyvinio ûodûio sigmatinis markeris (plg. Gamkrelidze—Ivanov 1984, 277 t.). Indoeuropietiöki nazaliniai

55

nominatyvai-akuzatyvai, ypaæ tokie ryökús graikù kalbos tematiniù búdvardûiù atveju, sukelia pagundà analogiökai aiökinti ir nazalinio formanto naudojimà atributyvinéje konstrukcijoje kaip inertyvinio markerio (plg. ten pat). Tuomet neiövengiamai tenka rekonstruoti ir indoeuropieæiù nazalinì genityvà. Deja, nazalinis genityvas — daugiskaitos reiökinys, o daugiskaitos paradigma, kaip rodo jos sigmatinis formantas, formuojasi jau akuzatyvinés sandaros epochoje. Bandymai rekonstruoti nazalinì vienaskaitos genityvà yra ™pritempti uû ausù”, pvz., iö sinoniminio lo. vestrum ‘júsù’ ir vestri ‘júso’ (formaliai = lietuviù nelinksniuojamam mano) vartojimo (Gamkrelidze—Ivanov 1984, 285). Taæiau svarbiausia yra tai, kad graûús graikù kalbos búdvardûiù pavyzdûiai (plg. nom.sg. masc.-fem. ÜerÅV ir nom.-acc.neutr. ÜerÅn) nieko neìrodo pirmiausia dél to, kad búdvardûio paradigma yra daiktavardûio paradigmos implikuojama, antra dél to, kad rodomasis ìvardis demonstruoja kur kas archajiökesnì santykì, negu búdvardis: acc.sg.masc. tÅn, bet nom.-acc.sg. tÅ be jokios nazalizacijos (! — plg. dar s.i. ÄÄí tat). Belieka manyti, kad sigmatinis formantas yra ir genityvo formantas dél to, kad inertyvai nebuvo markiruojami. Nazalinis formantas niekad nebuvo inertyvù markeriu (abiejù opozicijos nariù markiravimas yra absurdas), o pati nazaliné priesaga turéjo kaûkurias kitas, galbút determinacijos, funkcijas, be to, ko gero, tik fientyvuose. Ûinoma, fientyvinis paûyminys kaip paûyminys galéjo búti markiruotas ir nazaliniu formantu, kai paûymimasis ûodis buvo inertyvas, taæiau tai nereiöké paæios atributyvinés sintagmos markiravimo. Kaip markiruoti buvo tik fientyvai, o ne inertyvai, taip atitinkamai turéjo búti markiruota ir atributyviné sintagma su paûymimuoju fientyviniu ûodûiu, o atributyviné sintagma su paûymimuoju inertyviniu ûodûiu buvo nemarkiruota. Genityviné konstrukcija turéjo iöriedéti bútent iö markiruotos sintagmos. Tik taip galima paaiökinti tematizuotos fientyvinés formos (su sigmatiniu rodikliu) patekimà ì atematinés paradigmos bevardés giminés ← inertyvù genityvà. Fientyvinei indoeuropieæiù dialektù kalbos sandarai akuzatyvéjant, *themás, *t’ei•ás, *t’i•ás tipo fientyvai ir *ph-t’e/a tipo inertyvai suformavo tematiniù deklinacijos kamienù klasè, o *t’øº•s(a), *pºt’s(a) tipù fientyvai ir *t’-øu, *phºt’-Ø tipù inertyvai suformavo atematiniù konsonantiniù ir sonantiniù deklinacijos kamienù klasè.

56

Perinterpretavus sigmatinì formantà kaip agento (vyriökosiosmoteriökos giminés nominatyvo linksnio) rodiklì, o inertyvù formà émus kaip paciento pavadinimo formà (vyriökosios-moteriökosios giminés akuzatyvo = bevardés giminés nominatyvo-akuzatyvo linksnì), vyriökosios-moteriökosios giminés akuzatyvas imtas apiforminti nazaliniu formantu. Öio fakto negalima paaiökinti nei akuzatyvine sakinio konstrukcija (linksniù opozicijai bútù reikalinga viena tik sigmatiniu formantu markiruoto kamieno bei gryno kamieno opozicija), nei fientyvine sakinio konstrukcija (nesant subjekto-objekto prieöpastatymo, joks fientyvinio ûodûio ™sintaksinis inaktyvas (t.y. inertyvas)” neìmanomas (ûr. anksæiau dél predikatinés fientyvinés sintagmos inkorporavimo ì atributyvinè fientyvinè sintagmà). Vienintelis teisingas aiökinimas — semantiné kolizija tarp sigmatinio formanto kaip fientyvo markerio ir sigmatinio formanto kaip subjekto markerio fientyvinei kalbos sandarai irstant bei uûleidûiant vietà akuzatyvinei sandarai. Jei senesnì santykì vienoje fientyvinéje sakinio konstrukcijoje tarp fientyvo ir inertyvo dar galima perinterpretuoti kaip santykì tarp subjekto ir objekto akuzatyvinés tipologijos aktyvinéje ar pasyvinéje sakinio konstrukcijoje, tai santykio tarp dviejù fientyvù neìmanoma perinterpretuoti be papildomos morfosintaksinés operacijos. Jei santykis fientyvas—inertyvas imamas perinterpretuoti kaip subjektas— objektas, tai, savaime aiöku, perinterpretuojant kaip subjekto—objekto dviejù fientyvù santykì, antrasis turi pavirsti ™struktúriniu inertyvu”. Tam ir tik öiuo pereinamuoju iö fientyvinés ì akuzatyvinè kalbos sandarà laikotarpiu ir panaudojamas nazalinis formantas. Ìrodymu gali eiti hetitù animata nenom. -(a)n-linksniavimas arba tai, kad tocharù A kalboje nenominatyvu su nazaliniu -™ ûymimi tik protaujantys denotatai. Bet juk tuo pat metu minéta fientyvo ™inertyvizacija”reiöké dar vienos tos paæios öaknies inertyvinés leksemos kúrimà (juk fientyvinés kalbos sandaros implikacijos dar tebeveiké), vadinasi, dar vieno bevardés giminés ûodûio kúrimà, taæiau turinæio nazalinì nominatyvo-akuzatyvo formantà. Fientyvinei sandarai nykstant, öitoks nazalizuoto nominatyvo-akuzatyvo bevardés giminés ûodûiù kúrimas buvo ribotas, labiausiai iöplito tik tematiniuose kamienuose ir ne visuose dialektuose (plg. pr. neutr. a²²aran, bet sl. neutr. å çå ð î be jokios nazalizacijos). Tokiu búdu, ne nazalinis formantas buvo perkeliamas iö vyriökosios-moteriökosios giminés vienaskaitos akuzatyvo ì bevardés giminés nominatyvà-akuzatyvà, bet iötisa nauja inertyviné leksema kartu su savo ™akuzatyvine” forma buvo perkeliama ì bevardè giminè. Tai iö esmés tematinés deklinacijos dalykas.

57

Atematinei deklinacijai, kaip sakyta, pasidaré búdinga tematiné sigmatinio genityvo forma, faktiökai — fientyvo forma. Deklinaciniù kamienù formavimosi problematikai, be abejo, priklauso ir giminés klausimai. Fientyvinéje epochoje visi vardaûodûiai buvo suskirstyti ì dvi pagrindines klases — fientyvinè ir inertyvinè. Öiai kalbos sandarai ™akuzatyvéjant”, daugiausia iö buvusios fientyvinés klasés paveldéti ûodûiai, gavè skirtingus subjekto (nominatyvo) ir objekto (akuzatyvo) linksniù formantus, bei ûodûiai, daugiausia paveldéti iö buvusios inertyvinés klasés ir gavè vienodà subjekto ir objekto linksniù ìforminimà, sudaré dvi naujas klases, vad. gimines: bendràjà, atributyviniais junginiais asocijuotà su dauguma moteriökosios ir vyriökosios lyties denotatù, bei bevardè, aprépusià visus kitus ûodûius. Öi sistema uûfiksuota anatolù kalbose, o jos liekanos — ir kitur (plg. sisteminì archaizmà gr. masc.-fem. safÂV — neutr. safÁV, lo. masc.-fem. brevis — neutr. breve). Bendrosios giminés skilimas ì vyriökàjà bei moteriökàjà susijès ne su semantine ûodûiù klasifikacija, bet su kamienù istorija ir sintaksiniu paûyminiù derinimu. Buvès semantinis ûodûio ryöys su fientyvù ar inertyvù klase, susidarius giminéms, prarandamas (iöskyrus vyrus ir moteris ûyminæius ûodûius), jis nebéra skiriamasis giminés poûymis. Tuo skiriamuoju poûymiu tampa vien tik atributyvinis derinimas, reikömingas ne leksinei semantikai, bet gramatikai. Derinamieji búdvardûiai automatiökai keiæia kamienus, o paûymimieji daiktavardûiai irgi rodo bent populiaresnì giminés ryöì su deklinaciniu kamienu: tematiniai substantyvai daugiausia priklauso vyriökai giminei, s-kamieniai — bevardei, ilgojo balsinio kamieno — moteriökai. Pasirodo, indoeuropieæiù giminé yra morfosintaksiné kategorija. ™Kadangi búdvardis derinimo metu gauna skirtingù deklinaciniù tipù daiktavardûiù fleksijas, aiöku, kad pats formù sutapimas ir lemia öì búdvardûio labilumà. Vadinasi, giminés istorija tai ne öiap derinimo istorija, bet indoeuropieæiù vardaûodûio deklinacijos istorija” (Joffe 1973, 55). Taigi tiek, kiek giminé priklauso deklinacijos sistemai, tiek gali búti pateisintas deklinacinés giminés terminas. Trijù giminiù sistema neatsirado dél mechaninio bendrosios giminés daiktavardûiù suskilimo ì dvi gimines. Toks suskilimas bútù visiökai nesuprantamas — plg. ryöì tarp moteriökosios ir bevardés giminés (s.i. neutr. ¼àßÄÎí jïvitam / lo. fem. vita, bevardés giminés daugiskaitos nominatyvo-akuzatyvo sutapimas su moteriökosios giminés collectiva vienaskaitos nominatyvu) iö vienos pusés ir tarp vyriökosios ir bevardés

58

iö kitos (paraleliniai dariniai kaip gr. Ý zugÅV / tÍ zugÅn, netiesioginiù linksniù formù sutapimas). Trijù giminiù sistemos atsiradimo prieûastis vélgi morfosintaksiné. Kai buvè inertyvai pasirodo tranzityvinio veiksmaûodûio subjekto pozicijoje (o tai gana vélyvas dalykas, nes hetitù kalboje buvo vengiama öios situacijos, plg. Laroche 1962), jie tarsi tampa ”fientyvais”, o tai analogiöka anksæiau minétam nazaliniu formantu ™inertyvizuotù” fientyvù perkélimui ì susidaranæià bevardè giminè. Tarkim, dalis tokiù naujùjù ™fientyvù” bei naujùjù ”inertyvù” sudaro tarpinè ™giminè S”. Iölikusi nekontaminuota buvusios bendrosios giminés ûodûiù dalis sueina ì búsimàjà vyriökàjà giminè, tuo tarpu ™giminéje S” vyksta öie procesai: dalis jos ûodûiù, prisilipdè determinatyvà *-H2 , suskyla perpus: kolektyvinés reikömés dariniai iövirsta ì (iö pradûiù nelinksniuojamàjà) bevardés giminés daugiskaità (tÈ pleurÀ), kiti prisitaiko prie vyriökosios giminés kaitybos modelio, t.y. gauna akuzatyve nazalinì formantà (vita, Ú pleurÀ). Likusieji (neturéjè *-H2 ) ™giminés S” ûodûiai papildo bevardés giminés vienaskaitos formas (¼àßÄÎí jïvitam, tÍ pleurÅn). Pats ™laringalinio” determinatyvo prisilipdymas galéjo búti sukeltas tos paprastos struktúrinés prieûasties, kad fientyvù inertinés formos pamatu susidarè ûodûiai (pÁdon) buvo tematiniai, o tai prieötaravo bendram bevardés giminés polinkiui ì atematinius ûodûius. Prisilipdè *-H2 , tokie ûodûiai tapdavo atematiniais (plg. lie. fem. péd$ < *pºdaH2 ). Bendroji giminé

Ne-bendroji giminé Giminé S

Vyriökoji giminé

Moteriökoji giminé

Bevardé giminé

Mano primityviai pavaizduota deklinacijos kamienù raida, be abejo, komplikavosi archaine kamienù heteroklize, determinatyvù jungimu, su iöplétéjais padarytù kamienù virtimu öaknimis bei naujù kamienù susidarymu. Visù öiù dalykù, deja, apsvarstyti neìmanoma. Æia sustota tik ties tais klausimais, kuriais galiu pasakyti öì tà naujo.

59

Indoeuropieæiù prokalbés baltogermaniökoji pakopa Ablautas ir veiksmaûodûio klasés Baltoslaviökajai problemai visados buvus baltistù ir indoeuropeistù démesio centre, nuolat gvildenant seniausius baltù ir slavù lingvistinius santykius, o slavù prokalbés susidarymo protobaltiökùjù dialektù vakariniame areale idéjai po öiai dienai iöliekant nenuneigtai ir turinæiai savo öalininkù, démesys hipotetiökai ankstesniam baltogermaniökajam bendrumui, nesanæiam akivaizdumo paviröiuje, iki öiol tebéra nepakankamas. Ar/ir kiek æia galima laiméti nagrinéjant baltù kalbù genezè germaniökajame kontekste, tegu sprendûia skaitytojas iö pluoöto pateiktù apibendrinimù. Tai, kas esmingai priartina germaniökàjà gramatinè sistemà prie baltiökosios, yra izomorfiné veiksmaûodûio öaknies balsiù kaita, kurios funkcijos sinchroniniu poûiúriu skirtingos, taæiau diachroniökai nesunkiai rekonstruojamos kaip autentiökos. Æia pirmiausia turiu galvoje ei - ai - i ir eu - au - u ablauto eiles. GERMANÙ VEIKSMAÛODÛIO ABLAUTAS ———————————————————————————————————————————————————————————— klasés I II III IV V VI VII _____________________________________________________________________

praes. eiT praet.sg. aiT praet.pl. iT partic.II iT

euT auT uT uT

eRT aRT uRT uRT

eR aR æ ¯ R uR

eT aT æ ¯ T eT

aT òT òT aT

aiT, aRT, æ ¯ T,òT ºiT, ºRt, ºiT, º2T aiT, aRT, ¯ æT, òT aiT, aRT, æ ¯ T, òT

_____________________________________________________________________ Visose germanù kalbose istoriökai paliudyta veiksmaûodûiù ablauto sistema yra esminé skiriamoji germanù kalbù grupés charakteristika. Kalbamosios ide. kalbù grupés viduje — tai struktúriné "laikù" generavimo priemoné. Pagal ablautà germanù vad. "stiprusis" veiksmaûodis skirstomas ì septynias pagrindines klases, kuriù bent I—V yra bendragermaniökos, o I—III egzistavo jau germanù prokalbés laikais. Detalus germanù ablauto apraöymas yra germanistikos dalykas. Öios knygos tikslams, kaip paaiökés iö tolesnio déstymo, ypaæ svarbús ne tiek "stiprieji" germanù veiksmaûodûiai, kiek analogiökas

60

klases turintys "perfektinés" kilmés reliktiniai preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai. Skirtingai nuo germanù ablauto, baltù kalbù veiksmaûodûiù ablautas paliudytu pavidalu yra susijès ne su "laiko", bet su tranzityvumo—intranzityvumo gramatine kategorija. Öi iöoriné germanù ir baltù veiksmaûodûio skirtybé, kuri istoriökai ûiúrint, yra vis délto tikra bendrybé, ne maûiau reiköminga, negu tokia akivaizdi baltù ir germanù veiksmaûodûio bendrybé, kaip iö prokalbés paveldétasis laiko-nuosakù formù negausumas. Kad pirmosios trys klasés pasiûymi nuliniu öaknies ablauto laipsniu preterito daugiskaitos formose, yra visiökai natúralus indoeuropietiökas struktúrinis reiökinys (dél jo plg. kad ir Watkins 1969, 25, 112). Ìdomu tik tai, kad nulinis laipsnis búdingas preterito formoms, kurios, kaip matysime, genetiökai susijusios su ide. "perfektu", o nulinio laipsnio preteritas S.Karaliúno yra rekonstruotas baltams (ûr. toliau). Problemà sudaro IV ir V klasés, kuriose preterito daugiskaitos formos pasiûymi ne nuliniu, bet pailgintuoju öaknies ablauto laipsniu. Apie tai garsioji maskviöké “Germanù kalbù lyginamoji gramatika” [ÑÃÃß, ò. 2, 276] raöo: “ Kai dél formù, koreliuojanæiù su IV ir V klasés veiksmaûodûiù kamienais, jù nagrinéjimas yra tiesiogiai susijès su öiù klasiù daugiskaitos preterito kilmés problema. /.../ IV klasés preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù esamojo laiko daugiskaita apiforminta pagal nulinio laipsnio désningumus — plg. go. gamunuž "prisimenate", s.isl. munon "manome", go., s.isl. skulum, s.ang. sculon "privalome". Jei preteritoprezentiniù veiksmaûodûiù klasé, kuri jau senovés germanù kalbose sudaré savità izoliuotà sistemà, galéjo iösaugoti vélesnés raidos dengiamus désningumus, tai tikétina, jog pailgintasis laipsnis atsirado daugiskaitoje vélesniùjù procesù déka". [ÑÃÃß, ò. 4, 409] "Preteritoprezentiniai veiksmaûodûiai sudaro ribotà leksinè gramatinè grupè. Semantiökai juos galima apibúdinti kaip búsenos veiksmaûodûius. Morfologiökai jie pasiûymi tuo, kad jù prezentinés paradigmos struktúra tolygi stipriojo preterito paradigmos struktúrai: daugumos öios grupés veiksmaûodûiù kamieno balsiokaitos désningumai tie patys, kaip ir stipriojo veiksmaûodûio preterite, asmens galúniù sistema visiökai sutampa su preterito galúniù sistema, iöskyrus vakarù germanù 2-àjì vns. asmenì, savo forma tapatù stipriojo preterito 2-ajam vns. asmeniui gotù-skandinavù grupéje. Kitaip tariant, öiù veiks-

61

maûodûiù prezenso paradigma genetiökai tapati indoeuropieæiù perfektui. Öiù veiksmaûodûiù grupés preteritas ìformintas dentaline priesaga su tais paæiais fonetiniais variantais, kaip ir gotù waurkjan tipo pirminiù veiksmaûodûiù. Nors fonetiniai désningumai leidûia nukelti öios grupés veiksmaûodûiù preterito susidarymà ì epochà prieö kiræio atitraukimà bei pirmàjì balsiù pasistúméjimà, öis jù preteritas vis délto inovacija. Iö pradûiù öie veiksmaûodûiai neturéjo laiko diferenciacijos. Su tuo yra susijès ir bendraæiù bei dalyviù antrinis pobúdis preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù paradigmose. Matyt, tam tikru germanù kalbinio bendrumo raidos laikotarpiu senoviné veiksmaûodûiù kaitybos sistema tapo suvokiama bendrame fone kaip defektiné, o tai ir sukélé jos iölyginimà “ taisyklingùjù” veiksmaûodûiù pavyzdûiu. ™Preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù genetinì ryöì su indoeuropieæiù perfektu ìprasta iliustruoti ide. veiksmaûodûio *veid- "ûinoti" kaityba. Balsiokaita (o-laipsnis vienaskaitoje bei nulinis laipsnis daugiskaitoje), reduplikacijos nebuvimas, asmens formantù sistema (specialios galúnés prie atematinio kamieno), ko gero, priklauso seniausiems skiriamiesiems indoeuropietiökojo perfekto poûymiams. /.../ [p. 410] Bet kitose indoeuropieæiù kalbose tiktai vienas veiksmaûodis •ƒo øda pasiûymi tuo iötisu semantiniù ir struktúriniù poûymiù kompleksu, kuris yra búdingas germanù preterito-prezentiniams veiksmaûodûiams. Galimas daiktas, kad dalis pastarùjù — tai véliau ì öià grupè ìtrauktieji veiksmaûodûiai (plg. go. mag ), taæiau dauguma jù priklauso seniausiam indoeuropieæiù ûodûio kaitybos sluoksniui. ™Tiek ìprastos prezenso formos, tiek, vadinasi, normalios paradigmos öioje veiksmaûodûiù grupéje pradinis nebuvimas turbút aiökintinas æia priklausanæiù öaknù semantine struktúra. Su senovés perfektu susijusiù kamienù ypatingà padétì liudija ir hetitù h© iasmenavimo veiksmaûodûiù likimas. Kaip ûinoma, öio su perfektu susijusio asmenavimo archetipas yra atstovaujamas preterito, prezenso formoms esant antrinéms, iö dalies sudarytoms mi- asmenavimo pavyzdûiu. Skirtingai nuo germanù kalbù, hetitù kalboje buvo suformuotas naujasis prezensas, o funkciökai bei struktúriökai mediumui artimo senovinio búsenos perfekto paradigma ìgavo naujà temporalinè funkcijà. Germanù kalboms ir hetitù kalbai yra bendra tai, kad tam tikri leksiniai vienetai yra susijè su perfektu ir egzistuoja savotiöki perfecta tantum kaûkuo panaöús ì kitù kalbù media tantum.”

62

Kaip matysime véliau, baltù kalbos yra turéjusios tuos paæius poûymius kaip ir germanù bei hetitù kalbos, tik tolesnis perfecta tantum likimas buvo tiek hetitiöko (naujojo prezenso sudarymas), tiek germaniöko (naujojo preterito sudarymas) tipo. Dabar tik svarbu pabréûti, kad germanù preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai stipriojo veiksmaûodûio kaitybos savybes iö seno turi tik “ prezense”, kuris ir rodo klasés sàsajà su kokybine balsiù kaita, kiekybinei automatiökai charakterizuojant vienaskaitos (pilnasis öaknies vokalizmo laipsnis) ir daugiskaitos (nulinis laipsnis) formas klasés viduje: I klasé - i-eilé (gotù wait - witun "ûinoti"); II klasé - u-eilé (s.v.a. toug - tugun "pritikti"); III klasé - sonantiökai sunkiosios bazés (s.saksù kan - kunnun, gotù dar - démesio! - "dalyvis II" búdvardis kunÿ "garsus"; s.v.a. an - unnun "palankiam búti"; s.saksù tharf - thurbun; gotù gadars - gadaursun = s. ind. perf. dadhár×sa = drìstu / drìso su búsenos/preterito priesaga -o! = gr. JarsÁw); IV klasé - sonantiökai lengvosios bazés (gotù skal - skulun = skeli ; s.isl. man - munu = m•ni , ìüí«, memini, mányatº , maÄnomai) - Démesio! Öi klasé stipriùjù veiksmaûodûiù atveju ir pasiûymi (kompensaciniu?) pailgéjimu daugiskaitos formose; V klasé - nesonantiökai lengvosios bazés (ìtariamas gotù ganah, s.v.a. genah, s.anglù benu¸on, praet. benohte); VI klasé - germanù kaitos *–/ò (gotù òg - ògum "bijoti" bet unugands "bebaimis" = ›a comai ). II klasei priklauso preterito-prezentinis gotù aih - aihun "turéti" be balsiù kaitos, I klasei - gotù lais "suprantu". Pastarasis (plg. ir III klasés minétà tharf, bet gotù ÿarba "nepriteklius, reikmé") yra denominalinis (= "pédsakas", plg. gotù laists, baltù pr. lyso ). Preteritoprezentiniù veiksmaûodûiù "dalyviai II" tai búdvardûiai. Visa tai atitinka ide. 2-osios serijos veiksmaûodûiù genezè (plg. öiaurés semitù "perfektà", pvz. hebrajù ïBè½ ÷ q`×tòn "maûas = *sumaûéjès > sumaûéjo"). Taigi matome, kad germanù veiksmaûodûio ablauto prezentiné e-eilé atitinka lietuviù, latviù ir prúsù kalbù öakninius tranzityvus (lie. ke% i æia, la. ries, pr. inf. perrºist) , prezentiné a-eilé atitinka prúsù kalbos öakninius tranzityvus (waist), lietuviù kalbos au-öaknies öakninius øa-kamienius veiksmaûodûius (tranz. da…uûia, intranz. öa…ukia, labil. láuûia), retesnius ai-öaknies öakninius tranzityvus (övaiæia N, pa-raiûia DP) ir intranzityvus (sva%ig-sta/-ia ) bei priesaginius vedinius (ka% i to ),

63

o germanù preterito i-, u-eilés atitinka lietuviù ir latviù kalbù öakninius intranzityvus (kç‡to) (tranzityvai bei prezentiniai i-intranzityvai tipo rç‡öo, lç‡pa yra rytù baltù naujadarai — K a u k i e n é 1 9 9 3), bet prúsù kalbos tranzityvùjì (!) neveikiamosios rúöies p r e t e r i t o dalyvì (kuris baltù daromas iö bendraties, o öi, savo ruoûtu, atitinka p r e t e r i t o kamienà — plg. lie. vãgia - v…ogé - v…ogti - v…ogtas!) (senrists). Taigi germaniökosios ablauto klasés baltuose atrodytù taip: “I klasé”: v-izdi, vied - waida ( caus. vaid•na, waidinna ) - vïd, iövƒydo = antrinis “ perfektas” l…ydi [< l-idûia ]; keµæia (- ™perf.” k a%ito) - k •t o ; “II klasé”: æiáupia - ta…upo - t§pia / “ perfektas” t§pi ; bra…ukia / bra…uko - br §ka ; da…uûia / da…uûo - d§ûo ; ilgosios öaknies láuûia / láuûo - lýûo ; “III klasé”: ve…ræia - va…rto - vi…rto; (pa-)û•no1 - paû•no2; “IV klasé”: d…ela - d•lo, m…ena - m•ni; “V klasé”: s…eka - sãko ; -prest(*a) - prãto ; “VI klasé”: ? vãgia - v…ogé (kiek kitaip dél IV—VI plg. Schmid 1986). Panaöu, kad daugybé veiksmaûodûiù, kaip parodo ir Viaæ. Ivanovas, savo formomis kyla iö “ perfektinés” 2-osios serijos. Tikrieji 1-sios serijos veiksmaûodûiù reliktai - galbút atematinius pakeitè øakamieniai veiksmaûodûiai (Karaliúnas, ûr. toliau) bei lie. tipas praes. -a / praet. -é beda, lesa, neöa, veda, veûa, nors ir æia pasitaiko veiksmaûodûiù, kurie turi paralelinì "vidinì perfektà", t.y. ne formalù, bet semantinì. Tai labiliniai dega, kepa. Greta jù ir su poromis, kai avokalizmas öaknyje rodo ir perfektinè (búsenos ® tèstinumo) reikömè: meta - mato, labilinis seka - sako, tepa - tapo / tapo (tampa). Gali atrodyti, kad baltù veiksmaûodûiù suskirstymas pagal germanù ablauto klases yra padrikas ir maûai prasmingas. Taæiau tai, kad ir baltù kalbose egzistavo gramatikalizuotos ablauto grandinés (t.y. lie. ke%iæia (- ko gero, ir k a%ito) - k •t o grandiné yra kilusi iö vienos paradigmos analogiökos li…eka - l•ko), yra neseniai parodyta Simo Karaliúno (K a r a l i ú n a s 1 9 8 7 ). Konjugacijos kamienù susidarymas Paskyrès daug démesio baltù veiksmaûodûio ablautui, Karaliúnas pirmasis ir pastebéjo ypatingà baltù ir germanù ablauto paralelizmà. Vis délto, specialiai to klausimo nenagrinédamas, jis apsiribojo tik, jo manymu, ìspúdingomis paralelémis su germanù stipriuoju veiksmaûodûiu, iöleisdamas iö akiù daug archajiökesnè preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù grupè.

64

S. Karaliúnas parodé, kad baltù ai, au öaknies vokalizmo bei i, u öaknies vokalizmo a ir øa-kamieniai veiksmaûodûiai savo kilme nebuvo skirtingi — tai matyti jau iö prezenso formù analizés, pirmiausia rodanæios, kad öalia öakninio kiræiavimo vienaskaitos paradigmos baltù prokalbéje egzistavo tiek öakninio, tiek galúninio kiræio daugiskaitos paradigma (K a r a l i ú n a s 1987, 109). ™Prielaidà, kad bendraöaknés veiksmaûodinés leksemos su skirtingais öaknies balsiù kaitos laipsniais gali búti iöriedéjusios iö atskirù vienos paradigmos formù, paremtù taip pat analogiökas vardaûodûiù sistemos reiökinys: dabar lietuviù kalboje turime atskirus leksinius semantinius vienetus, pvz., öerd•s ir öird•s bet archainiais baltù kalbù raidos etapais ir anksæiau æia búta vieningos paradigmos: nom.sing. *k'#ºr(d) (plg. pr. seyr, t.y. sºr), gen.sing. *k'›d-•s ir kt.” (ibid., p. 111). ™*-øe/o- pradûioje galéjo búti vartojamas kaip mediumo diatezés formantas, iö kur paaiökéja ir jo tematiné struktúra: *-ø(e/o)-. Kamieno øe/o formos pradûioje tikriausiai buvo kaitomos pagal medialinè fleksijà, kas matyti iö jù ryöio su hetitù kalbos h© i - konjugacija, plg. øo-kamienè formà lot. orior "atsistoju, atsikeliu, pakylu" ir het. ar©hi "atvykstu, pasiekiu" (su -h© i < *-–o-i). Dedamas véliau prie fundamentiniù formù — diateziniù, kurios pradûioje buvo medialinés (*lip–ƒo), ir aspektiniù (*lƒoip-–o), -øe/o kamienas jau reiöké laikà, bútent — prezensà [B a d e r Op. cit., 233]. ™Kurios konkreæios veiksmaûodinés öaknys buvo kaitomos pagal aktyvinè paradigmà ir kurios — pagal statyvinè-medialinè paradigmà, dabartiniame ide. kalbù veiksmaûodûio struktúros tyrinéjimo etape dar néra pakankamai paaiökéjè. F. Bader mano, kad öaknys duodavo tik vienà veiksmaûodinè formà, fundamentinè, charakterizuotà priklausomai nuo rúöies tik galúnémis, ir kad kiekviena archainé ide. veiksmaûodûio forma priklausé arba activa tantum serijai (su galúnémis *-m, *-s, *-t, 3 p. plur. *-e/ont) arba media tantum serijai (su galúnémis *-–o, *-t–o, *-e/o, 3 p. plur. i*-(º)r) [Bader 1976, 34]” (ibid., p. 113). ™Bet Viaæ. Ivanovas, remdamasis pirmiausia hetitù kalbos, taip pat ir kitù ide. kalbù, pvz., baltù, duomenimis, teigia, kad, pvz., formose lat. d°eju "dedu" : liet. de-mi, kurios morfologiökai tiksliai pakartoja het. te©hh© i "dedu" : te-mi "sakau", ™atsispindi ta dviejù tipù iö vienos öaknies padarymo galimybé, kuri egzistavo indoeuropieæiù

65

dialektuose archainéje jù raidos epochoje” (ÎÏÀßÑ, 81) [tai neprieötarauja Bader minæiai, nes paæios öaknys buvo daugiareikömés — kaip parodo dabartiniù "aktyvinés" sandaros kalbù tyrinéjimai, ne subjekto pasirinkimas, bet veiksmaûodûio polisemija lemia galimybè pavartoti tà paæià veiksmaûodinè öaknì su 1-osios ar su 2-osios serijos galúne. Tipologiökai tai ryökéja nagrinéjant gyvas fientyvinés sandaros kalbas, pvz. guaraniù, lakotù, pomù — ûr. Mithun 1 9 9 1 , 513, 517 — L.P.]. Su öiuo teiginiu sutinka daugelio æia nagrinéjamù veiksmaûodûiù konstatuotas priklausymas atematiniam ir tematiniam tipui. Tad easama pamato galvoti, kad prabaltù dialektuose ta pati veiksmaûodiné öaknis daugeliu atvejù galéjo búti kaitoma ir pagal atematinè -mi, -si, -ti fleksijà, ir pagal tematinè -ò < *-o–o, -ºi, -e/o fleksijà. ™Fleksijos opozicijà, matyt, lydéjo öaknies vokalizmo e : o (> a) opozicija. /.../ öalia vokalizmo ei ir eu øo-kamieniù veiksmaûodûiù, kurie baltù kalbù veiksmaûodûio struktúros poûiúriu laikytini pamatiniais, búta daûno vokalizmo oi ir ou øo-kamienio iteratyvo arba intensyvo. Kai kuriù öios grupés veiksmaûodûiù vokalizmo ei ir eu øo-kamieniù pamatiniù formù ir vokalizmo oi ir ou to paties kamieno iövestiniù formù opozicija ir gali atspindéti senàjà -mi fleksijos ir ò < *-o–o fleksijos veiksmaûodûiù opozicijà. ™Öaknies vokalizmas o (oi, ou), pradûioje buvès aspektiniù (™perfektiniù”) formù aksesuarinis rodiklis, véliau galéjo búti reinterpretuotas kaip iteratyvumo—intensyvumo, taigi ir kauzatyvumo charakteristika bent jau kai kuriù veiksmaûodûiù atûvilgiu. Tad, pvz., dabartinè trinarè leksinè-semantinè opozicijà liet. leidûia : lat. laîûu : lîûu "kertu, raunu su öaknimis" galima paaiökinti anksæiau egzistavusia fleksinio tipo opozicija: 1 p.sing. *l-id-mi / 1 p.plur. *lïd-m• : 1 p.sing. *láid-ò / 1 p.plur. *lïd-m• [Ñ Á Ð Ã 108, 116]” (ibid., p. 114). ™Baltù kalbù øo-kamieniù veiksmaûodûiù etimologiniai atitikmenys kitose ide. kalbose daugeliu atvejù yra e/o kamieno. Dalis baltù kalbù øo-kamieniù veiksmaûodûiù su öaknies vokalizmu ei ir eu (pvz., li…epia "deda linù ar kanapiù pluoötelì...") seniau galéjo turéti praes. d…ela : praet. d•lo tipo paradigmà (praes. *le…ipa : praet. *lip`), taigi taip pat tikriausiai buvo e/o kamieno. Öiam kamienui galéjo priklausyti, be kitù, tie øo -kamieniai veiksmaûodûiai, kurie prieö sprogstamàjì ûodûio galo priebalsì lietuviù kalboje turi akútinè priegaidè, latviù kalboje — lauûtinè intonacijà (dƒiegiu, lat. di°edzu < 1 p.sing. *deigò).

66

™/.../ Senosios atematinés fleksijos vietà baltù kalbose yra uûémès øo kamienas. Formantù nulis : øe/o kaita yra búdingas archainiù ide. veiksmaûodûiù kategorijù bruoûas, ir kitose ide. kalbose öalia atematiniù formù daûnai yra øe/o kamieno formos. Tranzityviné aktyvaus veiksmo atematiniù veiksmaûodûiù reikömé sudaré prielaidà tranzityvinés reikömés ir øe/o kamieno asociacijai ir globalinés tranzityvumo-intranzityvumo opozicijos susiformavimui baltù kalbù veiksmaûodûiù sistemoje. Dél öios opozicijos senesnì e/o kamienà tranzityviniai veiksmaûodûiai ir bus pakeitè øe/o kamienu [bet juk, atrodo, anaiptol ne totaliai! — L.P.]” (ibid., p. 215—216). Mintis, kad du veiksmaûodûiai gali búti iöriedéjè iö vieno veiksmaûodûio paradigmos, néra visai nauja. Dél vienos paradigmos su öaknies normaliojo vokalizmo laipsnio prezensu, nykstamojo laipsnio preteritu pirmasis pasisaké dar Jonas Kazlauskas, beje, atkreipès démesì ir ì atematiniù veiksmaûodûiù öaknies determinatyvà d (Kazlauskas 1 9 6 8 , 315, 358). Baltù kalbù veiksmaûodûio istorijai svarbiausias Karaliúno iövadas, jas truputì modifikuojant, galima reziumuoti taip: 1. Vienoje iö ankstesniùjù protobaltiökosios sistemos raidos pakopù egzistavo öios neakuzatyvinés (mano terminais — fientyvinés, tradiciökai — ™aktyvinés”) kalbos sandaros veiksmaûodûio paradigmos: 1.sg.inert. *li-#ò / *lái-p-ò 1.pl.inert. *li-p-a-m-(s) 2.sg.inert. *li-#ºi / *lái-p-ºi 2.pl.inert. *li-p-e-t3.inert. *li-a, *li-p-a / *láip-a 1.sg.fient. *l-i-p-m 1.pl.fient. *li-p-m-(s) 2.sg.fient. *l-i-p-s 2.pl.fient. *li-p-t3.fient. *l-i-p-t Kaip jau minéta, mano suvokimu, inertyvinés paradigmos 3 asmens forma nebuvo verbaliné, bet vardaûodiné (masdaras) — grynas kamienas. Inertyviné ™paradigma” iö pradûiù teturéjo tik öià vienà formà, nes tiek l-asis, tiek 2-asis asmuo semantiökai tegali búti tik fientyvai. Kai jie yra fientyvinés situacijos (tarkime, ™veiksmo”) recipientai, jie tegali búti reiökiami ìvardûio sintagma su tuo tikru 3-æiuoju asmeniu (lietuviökai bútù “aö nukauna” ‘mane nukauna’), kurio fientyviné fleksija -t tegaléjo búti suderinta vien tik su ûodûiu,

67

rodanæiu situacijos (™veiksmo”) agentà. Patys 1-asis ir 2-asis asmenys iö principo negaléjo perteikti jokios inertyvinés situacijos, pvz., “aö ûeméje besimétantis = métausi (tarsi akmuo) = esu padétas (tarsi lazda)” — æia inertyviné 1-ojo asmens paradigma iö viso nevartojama, nes situacija yra neìmanoma; uûtat gali búti pavartotas gyvùjù bútybiù ûodis “aö guliu” su fientyvinés paradigmos 1-osios serijos -m, kuris öiuo atveju, savaime aiöku, jokio ™aktyvaus veiksmo” neperteikia (tuo ir skiriasi fientyviné kalbos sandara nuo ergatyvinés!). Tuo tarpu kalbant apie negyvuosius daiktus (akmuo, lazda), veiksmaûodis "guléti" iö viso neìmanomas (plg. liekanas lietuviù tarmése). Deja, prezensas suplakamas su ™aktyviuoju veiksmu”, o preteritas — su ™pasyviuoju subjekte pasiliekanæiu veiksmu” (plg. Karaliúnas 1987, 65), o tai yra nepakankamo ìsigilinimo ì kalbos sandaros problematikà rezultatas. Kaip minéta, fientyvinés sandaros semantiné determinanté — paæios leksikos suskirstymas ì fientyvinés ir inertyvinés reikömés ûodûius, o tai neturi nieko bendra nei su aktyvaus — inaktyvaus veiksmo opozicija, nei su tokia svarbia ergatyvinéje kalbos sandaroje tranzityvumo — intranzityvumo opozicija. Kaip matome, net ir toks ûymus tyrinétojas kaip Simas Karaliúnas lengvai patenka ì terminologijos pinkles ir ima suplakti inaktyvumà su pasyvumu. Tai ir yra prastos terminijos pasekmé. Dél to nuo pat savo pirmùjù darbù nuosekliai pakeiæiu terminus ™aktyviné sandara, aktyviné, inaktyviné konstrukcijos” nieko bendra su rúöies diateze neturinæiais terminais ™fientyviné sandara, fientyviné, inertyviné konstrukcijos”. 2. Kadangi normaliojo ir nykstamojo öaknies vokalizmo laipsniù koegzistencija pasiûymi tiek baltù a-kamieniai, tiek øa-kamieniai veiksmaûodûiai, tai remdamasis pastarùjù ™aktyvumu”, matomu jau jù tranzityvinéje reiköméje, vadinasi, remdamasis jù kilme iö 1-osios serijos -m, -s, -t -paradigmos veiksmaûodûiù, o tai paliudyta net ir gausiais atematiniais atitikmenimis senosiose lietuviù raötuose (nors æia dauguma jù buvo aiökús naujadarai — plg. atematiniù galúniù iöplitimà sanskrite), Karaliúnas daro iövadà, kad øa-kamieniai veiksmaûodûiai yra kilè iö atematiniù (sakytume — fientyviniù) veiksmaûodûiù grupés. Nors ir æia yra aiöki tendencija suplakti tranzityvumà su aktyvumu, kuris iö tikrùjù néra diatezinis gramatinis aktyvumas, bet yra leksinis semantinis fientyvumas, ir nors iö tikrùjù daugelis senùjù lietuviù raötù atematiniù formù gali búti tam tikros epochos naujadarai, su minéta iövada reikia sutikti, nes néra abejonés,

68

kad øa-kamieno iöplitimas yra buvès kalbos naujové ir kad faktas, jog tai búdinga tranzityvams, veræia pagalvoti apie pamatiniù öio modelio veiksmaûodûiù fientyvinè kilmè. Be abejo, iö fientyvinés reikömés veiksmaûodûiù galéjo kilti ir nemaûai intranzityvù. Pvz., esu, esi, est, be abejo, ateina iö fientyvinés leksinés grupés, tuo tarpu 1 ir 2 asmenù formù stokojantis vardaûodinis (masdaras) yra, be jokios abejonés, parodo inertyvinè — pvz., tik negyviems daiktams kadais búdingà — prieöprieöà (kad bútent yra, o ne est(i) iöplito ì visus atvejus, aiökintina totaliniu inertyvinés masdarinés — 2-osios serijos — 3-æiojo asmens formos, o su ja — ir visos tematinés paradigmos iöplitimu baltù kalbose). Taæiau tai, kad iö fientyviniù veiksmaûiù yra kilè intranzityvù, vis délto nepaneigia fakto, jog tokiù intranzityvù yra aiöki maûuma. Visai abejotina, ar iö inertyvinés reikömés ûodûiù (apie ™veiksmaûodûius” æia kaûin ar verta kalbéti, nes jù ™paradigma” susidéjo tik iö vieno neveiksmaûodinio ™masdaro”, kuris tegaléjo atitikti búdvardì predikatinéje konstrukcijoje) galéjo kilti tranzityvù — juk net tokie ™inertyvai” kaip intranzityviniai dega, sveria, verda, yra labiliniai veiksmaûodûiai, t.y. gali búti ir tranzityvai. Jei koks, músù manymu, negyvas objektas galéjo búti pavartotas ne su inertyviniu predikatu, bet su fientyviniu, iö kurio véliau kyla tranzityvinis veiksmaûodis, tai toks atvejis viso labo tik teliudytù fientyvinè tokio objekto personifikacijà (pvz., Saulés). Todél Karaliúno iövada turi búti priimta. 3. Kadangi, besiformuojant laiko kategorijai, t.y. laiko opozicijai pakeiæiant senesnè veikslo opozicijà (plg. Karaliúnas 1987, 112), ta pati öaknis, priklausomai nuo galúnés, galéjo búti kaitoma tiek pagal 1-osios, tiek pagal 2-osios serijos paradigmas, o öaknies vokalizmo nykstamojo laipsnio formos dél jù iö seno perteikiamos inertyvinés reikömés tapo asocijuotos su perfektine situacijos rezultato reiköme preteritui reiköti (germanù stipriojo preterito ™perfektinés” kilmés öaknies vokalizmo nykstamasis laipsnis rodo æia bendrà baltogermaniökàjà inovacijà), tai minétù paradigmù vietoje (øa kamienui tik pradedant iöstumti atematinius tranzityvus, bet iösilaikant paveldétam ir tarp intranzityvù) susidaro naujos: 3.itr.praes. 3.tr.praes.

le%ipa / li-%n-pa le%ipøa

: praet. lip` : praet. lip`

69

1.sg.praes. 2.sg.praes. 1.pl.praes. 2.pl.praes. 3.tr.praes. 3.tr.praes.

ma…uö-ò, láuk-ò ma…uö-ºi, láuk-ºi muö-m- , lúk-mmuö-t - , lúk-tsma…ukøa / smu-…n-ka : praet. smuk` ste%igøa / sta…igøa / sti-…n-ga : praet. stig`

Öi pakopa atspindinti baltù — slavù bendrumà. Kaip matome, iö rekonstruotù paradigmù puikiai gali iöriedéti ir germaniökojo tipo paradigmos: daugiskaitoje esama öaknies vokalizmo nykstamojo laipsnio formù (muö-m- , lúk-m- ) lygiai kaip ir preterite (lip`, smuk`). Kad germanams daugiskaitos nykstamasis laipsnis yra vien tik preterito bruoûas, tai, matyt, vélesnés, jau grynai germaniökos raidos dalykas. Tiek baltams, tiek germanams yra búdingas tematiniù (apibendrintù iö 2-osios serijos) formù iöplitimas. Rytù baltù kalbose tautosilabinio vokalizmo öaknys su pailgintuoju laipsniu preterite yra búdingos tranzityvams. Tokie veiksmaûodûiai daûnai turi intranzityvines poras su nuliniu öaknies vokalizmu - plg. akútinì lie. tr. sk-lti, praes. sk…elia - praet. skêlé, bet sk•lti , praes. sk… yla < ski…nla, praet. sk•lo. Analizé rodo antrinè öiù porù kilmè: taisyklingà porà k-lti, k…elia, kêlé — k•lti, k… yla, k•lo atitinka archaiökesnio nediatetinio (labilinio) veiksmaûoûio k-lti 1. tranzityviné "kà pakelti" ir 2. intranzityviné "pasikelti" reikömés. Lietuviù kalboje yra iölikè ir izoliuotù labiliniù veiksmaûodûiù, pasiûyminæiù pilnojo öaknies vokalizmo laipsniu prezense, pvz. v•rti, v-rda, v•ré; sve…rti, sv…eria, svëré — ìdomu, kad bútent öiù reikömiù veiksmaûodûiai yra labiliniai germanù kalbose (plg. anglù boil, weigh, vo. kochen, wiegen), o anglù kalba pasiûymi ypatingu labiliniù veiksmaûodûiù gausumu. G. Klimovas (Klimov 1983, 1977) veiksmaûodûiù labilumo buvimà laiko ankstesniosios fientyvinés (™aktyvinés”) kalbos sandaros frekventalija. Öi frekventalija atitinka klasikinì poûiúrì dél vélesnio tranzityvumo—intranzityvumo opozicijos susiformavimo indoeuropieæiù kalbose senesnés veikslo diatezés vietoje (cf. Meillet 5.1, Krahe II § 43 A 3). Tas pats ablautas, kuris baltù kalbose iöreiökia tranzityvumà — intranzityvumà, germanù kalbose panaudotas laiko— nuosakos kategorijai reiköti, o tai abiem atvejais tos paæios, nei laiko—

70

nuosakos, nei tranzityvumo — intranzityvumo kategorijù neturéjusios bendros baltogermaniökosios verbalinés sistemos raidos rezultatas. Tos pirminés sistemos reliktai ir yra labiliniai veiksmaûodûiai. Lygindami tokias germanù formas kaip go. steiga "keliuosi" - staig "kéliausi" - stigum "kélémés" su lie. ste…igia — sta…igiasi "skuba" — st•go(me), kaip minéta, nustatome baltù kalbose ™germanù veiksmaûodûio ablauto pirmàjà klasè”. Baltù veiksmaûodûiù pora sta… i gia (si) — st•go rodo ne pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio ryöì su tranzityvu, bet atspindi archainius baltogermaniökosios epochos ™Aktionsart” skirtingumus. Iö jù germanù kalbose ir iösivysto laiko-nuosakos, o baltù kalbose (galbút drauge su laiko-nuosakomis — plg. Karaliúnas 1987, 98, 99) — tranzityvumo — intranzityvumo prieöprieöos, plg. lie. sme…çgia — sm•go su naujai prie pastarojo prikurtu nazaliniu prezensu smi…nga. Öie lyginimai parodo paradigmos lie. kelia — itr. k•lo pirminì pobúdì bei prie formos k•lo prikurtojo nazalinio prezenso k… yla vélesnè kilmè. Nenazalinis atitikimas germanù kalbose anglù tr. raise — itr. rise, s.v.a. tr. leiten — s. saksù itr. lîthan rodo, kad ir germanù kalbose búta baltams analogiökos fakultatyvios ™Aktionsart” raidos tranzityvumo—intranzityvumo linkme. Germanai laikams reiköti apibendrino öaknies ablauto sistemà, taæiau susidúrè su perfektinés kilmés preterito-prezentiniais veiksmaûodûiais, prikúré jiems dentalinì preterità, plg. gotù perf.= praet.-praes. kann ¯ praet. kun-ÿa Öi öaknis germanù kalbose pirmiausia reiöké "mokéti", o iö æia iöriedéjo reikömés "galéti" ir "ûinoti". Véliau katrai reikömei buvo pritaikyta skirtinga paradigminé öaknies modifikacija ir atsirado du veiksmaûodûiai — silpnasis ir preterito-prezentinis (preteritoprezentinis s.v.a. kunnan iölaiké abi reikömes). Prezenso vokalizacijà primena kad ir vo. kenne "ûinau". Uûtat prezensu tapès archainis perfektas kann "galiu" ¬ "moku" yra tarsi stipriojo veiksmaûodûio preteritas. Germanù preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù prezensas ir nesiskiria nuo stipriojo veiksmaûodûio preterito, kuris taipogi yra kilès iö indoeuropietiökojo perfekto, plg. stiprùjì veiksmaûodì "griebti": go. praes. greipa — imperf. sg. graip — pl. gripum (I klasé) = gr. praes. leÄpw - perf. (lÁ-)loipa - aor. (á-)lipon [plg. lie. gri…ebia, li…eka — gra% i bo, la% i ko — (su-z-) gr•bo, l•ko].

71

Formos atûvilgiu germanù prezensas go. kann yra tas pats kaip stipriojo veiksmaûodûio imperfektas go. nam. Tiek kann, tiek nam tipo formos vienodai siejamos su indoeuropietiökuoju perfektu bei jam búdingu ablautu (plg. stiprùjì veiksmaûodì go. praes. nima — praet. sg. nam — pl. n°emum [= lie. ëméme, la. ñºm`m]). Visai galimas daiktas, kad dentalinio preterito formantas yra keleriopos kilmés. Taæiau atsiûvelgiant ì perfektinè öiù veiksmaûodûiù kilmè, reikia manyti, kad vienas iö jo öaltiniù turéjo búti germanù bei kituose indoeuropieæiù dialektuose ì perfektinés reikömés dalyvì iöriedéjès adjektyvù formantas ide. tradic. *-to-, baltù *-ta-, germanù *-ÿ-/-d- (kitas öaltinis — pagalbinis veiksmaûodis ide. *dhº-/dhò- "déti, daryti", kurio reduplikuotas kamienas ìûiúrimas gotù daugiskaitos formose, plg. skul-d °ed-um "skeléjome"). Ìdomu, kad ir dalyvì II su öiuo formantu turi vien tik tie veiksmaûodûiai (silpnieji, preteritoprezentiniai), kurie pasiûymi dentaliniu preteritu. Perfektinio formanto vaidmuo formuojant bútàjì laikà yra vertas démesio. Dél savo archainio perfektinés kilmés prezenso bei jam prikurtojo dentalinio preterito germanù preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai gali búti laikomi archajiökiausia germanù verbalinés sistemos grupe, vadinasi, nors jù ir labai maûa (uûtat tai gana daûni ûodûiai), bútent jie, matyt, tapo tuo modeliu, pagal kurì dentalinis preteritas iöplito ir ì silpnuosius veiksmaûodûius. Juk silpniesiems veiksmaûodûiams daugiausia priklauso kauzatyvai ir denominatyvai, kurie iö pradûiù turéjo tiktai prezenso formà ir dentalinì II dalyvì (ÑÃÃß IV, 402), t.y. irgi pasiûyméjo defektine paradigma. Vadinasi, germanù ir baltù veiksmaûodis skiriasi tuo, kad: germanù ablautas — "laikai" < veikslai; baltù ablautas —tranzityvumas < (Karaliúnas 1987, 103) iteratyvumas/kauzatyvumas < "laikai" (prezensas ¬ fientyvumas, preterias ¬ perfektas / inertyvumas, Karaliúnas 1987, 65) < veikslai. Öis skirtumas atsirado, kai baltù temporaliniam (aktualiajam?) perfektui = preteritui buvo pasirinktas paprastas arba apofoninis kamiengalio baltù *-e/a pailgéjimas *-º/` (*-º véliau dar iöplito dél priesaginio kamiengalio *-øa pailgéjimo *-ø` > *-º! - dél *-iø` > -é plg. Karaliúnas 1987, 103). Iövados Baltogermanù indoeuropietiökojo dialektinio bendrumo idéja

72

plétota dar V . M a û i u l i o paskaitose 1970—74 metais. Bendrais bruoûais ji yra jo suformuluota deklinacijos sistemos analizés pagrindu 1970 m. studijoje: ™pagal ìvardiniù (ide. dial.) *(t-o/e)-mò/º resp. *(t-o/e)-mi nominalizacijà bei pluralizacijà protobaltai-slavai-germanai [kaip minéta, praslavai yra kilè iö protobaltù tarmiù vakarinio arealo, todél Maûiulis æia néra nuoseklus — jis turéjo vartoti terminà protobaltogermanai — L.P.] atskilo nuo protoiranénù (ir kt.), æia nominalizavusiù bei pluralizavusiù neparadigmines (neìvardinio) formanto *-bh- (vardaûodines) formas, pasielgusiù panaöiai kaip ir protograikai [plg. gr. ô-fi (æia formanto *-bh- forma tik nominalizuota)], protoitalikai [plg. lo. dat. pl. nocti-bus (æia formanto *-bh- forma nominalizuota ir pluralizuota)] ir kt. ™Nuo minéto indoeuropieæiù ™prokalbés” arealo atskilusieji protobaltai-slavai-germanai, matyt, nelabai ilgai drauge gyveno ir suskilo ì (pra)baltus-slavus bei (pra)germanus. Öitaip esu linkès spéti dél to, kad ìvardiniù (ide. dial.) *( t -o /e)-mò/º resp. *( t -o/ e)-mi nominalizacija bei pluralizacija baltams-slavams visgi néra vienoda su germanais: ™a) baltai su slavais nominalizavo ìvardinius tiek *-mò (*-mº ), tiek ir *-mi, po to pluralizuodami visgi gana anksti formantà *-mò (> *-mò + n > balt.-sl. dat. pl. *-mòn) ir palyginti vélai (ne visuose baltuose, o tik rytiniuose) — formantà *-mi (> ryt. balt.-sl. instr. pl. *-mï ); ™b) germanai iö ìvardiniù *-mò (*-mº ) resp. *-mi nominalizavo ir pluralizavo, rodos, tik *-mi (be to, ir su juo paæiu pasielgdami kitaip, negu baltai-slavai [æia Maûiulis turi galvoje ne instrumentalinì, bet datyvinì germanù pl. *-mi / (dial.) -mi-s pobúdì, nurodydamas pavyzdûius go. (dag-a)-m = s. isl. (d¢g-o)-m = s.angl. (da¸-u)-m = sva. (tag-u)-m resp. rún. (-bor-u)-mR — L.P.]. ™Iö to galima spéti, kad (proto)baltai-slavai-germanai laikési kartu iki tol, kol buvo nominalizuotas ìvardinis (ide. dial.) *-mi, o jo pluralizacija bei ìvardinio (ide. dial.) *-mò (*-mº ) nominalizacija ir pluralizacija ìvyko jau po to, kai (proto)baltai-slavai-germanai suskilo ì prabaltus-praslavus ir ì pragermanus, t.y. turbút tada, kai apie II túkst. pr. m. e. pradûià iö (proto)baltù-slavù idiomù émé formuotis Nemuno — Aukötutinio Dnepro baltù ™prokalbé” ir slavù ™prokalbé” (B S 324—325).

73

Öiame darbe iökelti baltù ir germanù struktúrù paralelizmai veiksmaûodûio srityje (analogiöka pradiné identiöko ablauto funkcija, germanù stipriajam preteritui analogiökas ide. ™perfektinés” kilmés baltù preteritas) remia V. Maûiulio siúlomà indoeuropieæiù dialektinés baltogermaniökos pakopos koncepcijà. Baltogermanù iöeities sistemoje laiko kaip gramatinés kategorijos nebúta. Tai rodo tiek iönagrinéta germanù ablauto genezé, archainé preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù klasé su naujai sudarytomis preterito formomis greta senùjù kadaise neutraliù laiko atûvilgiu "prezentiniù" formù, tiek tam tikri reliktai baltù kalbose. Öios knygos III dalyje tù reliktù paieökos ir pradétos nuo baltiökùjù preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù nustatymo.

74

II DALIS BALTÙ VARDAÛODIS Daiktavardûiù deklinacijos raida Öiame darbe nemaûai démesio paskirta tematinés deklinacijos kilmei. Todél indoeuropieæiù deklinacijos paradigmù iösivystymà ì baltiökas paradigmas æia ir verta parodyti pirmiausia tematinés deklinacijos pavyzdûiu, juoba kad öioje srityje yra susikaupè daug visuotinai nepastebétù sprendimù. Kaip minéta, tradiciné indoeuropeistika rekonstruoja septynis (plius vokatyvas) linksnius (nominatyvà, akuzatyvà, genityvà, datyvà, ablatyvà, instrumentalì, lokatyvà), tris skaiæius, tris gimines. Jei kuriose nors kalbose ko nors iö öio bendrojo inventoriaus trúksta, pvz., ablatyvo linksnio, tai paprastai aiökinama ™sinkretizmu” (pvz., genityvas ir ablatyvas yra sutapè viename linksnyje). Tematinés paradigmos vaizdas atrodo maûdaug toks (plg. Meillet 1938): nom.sg. masc. *-o + *-s nom.-acc. neutr. *-o + *-m acc.sg. masc. *-o + *-m gen.sg. *-o + *-søo dat.sg. *-o + *-ei > *-òi abl.sg. *-o + *-ed > *-òd instr.sg. *-o + *-e > *-ò/*-º loc.sg. *-o + *-i > *-oi nom.-acc.du. masc. *-òu/-ò nom.-acc.du. neutr. *-oi nom.pl. masc. *-o + *-es > *-òs nom.-acc.pl. neutr. *-e/o + *-–2 > *-` acc.pl. masc. *-o + *-(e)ns > *-‹òns > *-òs(-us)/*-òn gen.pl. *-òm (< ?) instr.pl. *-òis (< *-o + *-eis?) loc.pl. *-òisu (< *-o + *-su??) Æia *-o — tematinis balsis, o visa, kas po jo lipdoma (iöskyrus nebent vienaskaitos genityvà) — neva tikrieji linksniù formantai, reprezentuojami atematinéje deklinacijoje.

75

Nesunku pastebéti, kad klasikinés rekonstrukcijos yra pleostrukcinés, t.y. integruojanæios visus ìvairiose indoeuropieæiù dialektuose paliudytus faktus, tariamai pilniausiai sanskrito iösaugotus, ì vienà bendrà kalbos-prokalbés sistemos lygmenì. Norint tai pasiekti, savaime aiöku, reikia konkreæias vidinés rekonstrukcijos metodu atskirose dialektù grupése nustatytas praformas suvesti ì öio bendro vienos kalbos-prokalbés lygmens atitinkamus gramatinius archetipus. Æia jau ne pavieniù rekonstrukcijù, bet paties metodo dalykas, lygiai kaip ir veiksmaûodûio sistemos rekonstrukcijos atveju. Klasikinis lyginamosios indoeuropieæiù kalbotyros metodas remiasi ìsitikinimu (tikéjimu), kad indoeuropieæiù kalbù santykis su prokalbe esàs toks pat, kaip romanù kalbù su lotynù kalba, ì pastarosios vietà sàmoningai ar nesàmoningai pastatant dirbtinì prasanskrito-pragraikù miöinì. Öiam metodui atsirasti ir iölikti padéjo psichologinés nuostatos: iö pradûiù — pagarba Europos antikinei kultúrai bei sanskritiökai senovés indù civilizacijai, paskui — pagarba mokslo tradicijai. Nuo Ferdinando de Saussure'o laikù neiövengiamai stipréja öio metodo kolizija su modernesniais tyrinéjimo metodais. Nors po hetitù (nesitù) kalbos paminklù deöifravimo tradicinius ìvaizdûius imta griauti dar öio amûiaus pirmojoje puséje, nepaprastà jù gyvybingumà rodo vis naujù öios pakraipos autoritetù iökilimas (pvz., SzemerŸnyi 1970). Jù oponentams taæiau aiöku, kad aötuoniù linksniù sistemà negalima rekonstruoti net ir vélesnei ide. prokalbei (Lehmann 1993, 154). Tematiniù kamienù vienaskaitos VOKATYVAS, kuris, be abejo, reiökiamas grynu kamienu, yra e-kamienis, o tai tik terodo, kad tematinis balsis yra buvès apofoninis (ûr. anksæiau). Tematinio NOMINATYVO rekonstrukcija tradic. *-o + *-s reiökia, kad hetitù kalboje paliudyta bendrosios giminés forma nom./ gen. *-as, tradic. *-os, kildintina iö ankstesniojo fientyvinio markerio *-a su postpoziciökai prilipdytu rodomojo ìvardûio fientyviniu kamienu *-sa (dél visa to ûr. öios knygos I dalì). Apie tematinì nazalizuotà vienaskaitos NOMINATYVÀAKUZATYVÀ kalbéta I dalyje. Slaviöki neutra nerodo jokiù nazalizacijos pédsakù (plg. èãî) ir tai laikytina archaizmu. Kad baltù bevardés giminés paradigma ne tik kad néra prarasta, bet net nespéjo susikurti, rodo buvusios inertyvinés klasés → bendrosios giminés baltiökù skoliniù suomiù kalboje lyginimas su prúsù kalbos medûiaga:

76

suo. silta ‘tiltas’ < balt. inert. *tilta, heinä ‘öienas’ < balt. inert. *þeina [kad suomiù kalboje bútù iölikès iö baltù paskolintas galo *-s, rodo suo. taivas ‘dangus’, kirves ‘kirvis’, o kad bútù iölikès galo -n, rodo suo. paimen ‘piemuo’ < balt. *peimen-, suo. siemen ‘sékla’ < balt. nkamieno inert. sºmen (plg. E 256)] vs. pr. neutr. gijwan III 457, creslan, E 217, caulan E 155 t.t. Kiek leidûia sprèsti skurdoka prúsù kalbos medûiaga, XVI a. prúsù katekizmù kalboje (Sembos patarmiù) XIII/ XIV a. Elbingo ûodynélio (Pamedés patarmiù) nazalizuotù vienaskaitos neutra gausybè atitinka daugiskaitos formos su vyriökos giminés vardininko galúne -ai (matyt, kadaise kuopinés reikömés), pvz. kaulei [kau•lai](dél vyriökos giminés plg. kaúlins III 10119 — abiem atvejais dél prúsù l minkötumo) III 10118. Néra jokiù faktù, leidûianæiù ìrodyti tradicinè nuomonè, neva prúsù kalboje ™iölikusi” bevardé giminé liudijanti savo buvimà baltù prokalbéje, vadinasi, ir savo ™iönykimà” rytù baltù kalbose. Öios nuomonés atsiradimo prieûastis — jau minétas klasikinés rekonstrukcijos metodas, atkakliai suvedantys visù indoeuropieæiù dialektù faktus ì vienà apibendrintà integralinè graikosanskritiökàjà fikcijà. Néra jokiù ìrodymù, kad lietuviöka predikatiné ™bevardés giminés” forma (g…er)a , kuri sinchroniökai nerodo jokios giminés ir yra prieveiksminé, bútù kilusi iö kadaise egzistavusios bevardés giminés paradigmos. Bevardés giminés poûiúriu prúsù katekizmù kalba primena lietuviù kalbà (nebent ™bevardés giminés” forma juose ™brugmanizuota” akuzatyviniu formantu — plg. labban ‘g…era’), bet dukart vardininko linksniu pavartotas ûodis gijwan ‘das Leben’ (kai noúmas en Sacra=menten etwerp²n` ²tei²on grikan / gijwan bhe Dei=wuti²kai pra²tawïdans wirdans d`ts wir²t III 7519 ‘/.../ gyvenimas /.../ duotas tampa’; kai tebbei wi²²a maia ²egi=²na bhe giwan podingai III 7917 ‘kad tau vis‡a mana veikla bei gyvenimas patiktù’) vis délto nelygus lie. gƒyva ir yra búdvardinés kilmés daiktavardûio bevardés giminés forma. Tokiù daiktavardûiù apstu Elbingo ûodynélyje, bet tai irgi vienaskaitos formos, pvz. Alu E 390 ‘midus’, Wargien [•arøan] E 525 ‘varis’, [S ]aytan E 346 ‘sietas’, Me²tan [mºstan] ‘miestas’, Dalptan ‘kƒaltas’ t.t. Trijù pastarùjù slaviökieji atitikmenys irgi yra bevardés giminés. Taæiau sunku rasti daugiskaitos formas, nes sl. âðàòà atitikmuo pr. Warto [•art`] E 210 struktúriökai panaöus ì La²to [lazt`] E 492 ‘lova’ ir, be to, patenka ì tokiù ûodûiù grupè, kaip Wan²o E 100, Sylo E 589, Slayo E 307, Stiklo E 564 (öis slaviökas skolinys niekaip negali búti bevardés giminés daugiskaita!), Spoayno E 387, Babo E 263,

77

Pelanne E 37 (galúné -º negali búti ™bevardés giminés” daugiskaitos galúné!), Pelwo E 279, Panto E 542, Mary [marï] E 65, Gudde E 587, Crauyo E 160, Lagno [lakn`] E 481 = Lactye E 476, [Y]agno [jakn`] E 125, Strigeno [stirgen`] E 73 t.t., o juos Maûiulis (P K P I I ) laiko nomina collectiva. Vienaskaitos formà Caulan E 155 atitinka daugiskaitos k`ulins III 10119, bet tai vyriökosios giminés forma. Vadinasi, prúsù kalboje neutra neturéjo savù daugiskaitos formù, joms atstovavo vyriökosios giminés formos, kuriù vardininkas tematiniù kamienù atveju turéjo baigtis -ai (*wartai, *wansai, *slayai t.t.). Tai liudija, kad prúsù kalboje bevardés giminés paradigma buvo defektuota. Bet jei ir iödrìstume teigti, neva baltuose egzistavusi bevardé giminé, tai ji juo labiau turéjo búti defektuota, kitaip tariant, buvo defektuota iö pat pradûiù. Iö tikrùjù lietuviù kalbos ™bevardés giminés” g…era tipo formos iö vienos pusés terodo tik bevardés giminés uûuomazgas, bet ne reliktus, o iö kitos, formaliai sutapdamos tiek su suo. silta, heinä baltiökomis praformomis, tiek su sl. èãî tipo formomis, rodo, kad praslaviökù dialektù susidarymo metu baltù dialektù kalbiné sandara dar buvo neakuzatyvinio tipo, o tematinis inertyvas buvo nenazalizuotas. Bet visù geriausiai bevardés giminés nesusiformavimà baltù dialektuose liudija veiksmaûodûio 3-æiojo asmens formos neûymétumas bei masdarinis pobúdis. Bet apie tai — öios knygos III dalyje. Kaip ne kartà sakyta, vienaskaitos AKUZATYVO forma yra kilusi iö tos paæios inertyvinés formos, iö kurios kilusi ir bevardés giminés nominatyvo-akuzatyvo forma. Dél nazalinio formanto kilmés ir iöplitimo ûr. I dalì. Praindoeuropietiökai fientyvinei sandarai ™akuzatyvéjant”, buvusi sigmatinio fientyvo forma buvo perinterpretuota kaip subjekto forma ir tapo nominatyvine. Kaip parodyta, jai buvo identiöka iö posesyviniù konstrukcijù su fientyvo markeriù kilusi sigmatiné GENITYVO forma. Jà turi ne tik hetitù tematinio bei kitù kamienù genityvas, bet ir atematinés deklinacijos genityvas (-as) (ûr. I dalì), be to, jos pagrindu yra susidariusios graikù (-o»o, -o½), arijù (-asya), vakarù baltù (prúsù) (-as) ir germanù (-is) tematinio genityvo formos. Uûtat italikù, keltù, slavù, rytù baltù kalbos pasiûymi visai kitokiomis tematinio vienaskaitos genityvo formomis. Jù ìvairové liudija, kad indoeuropieæiù dialektai niekad néra turéjè visiems bendros vienodos tematinio genityvo formos tradic. *-osøo. Öi iövada darosi dar aiökesné pamaæius, kad bendros genityvo formos galéjo neturéti net ir tos paæios grupés dialektai, kaip antai anatolù, italikù ir baltù. 78

Nepaprasta vienaskaitos genityvo formù ìvairové, be abejo, turi ir prieûastì. Imant iöeities taöku identiökà sigmatinio fientyvo ir sigmatinio genityvo formà, darosi aiöku, kad genityvas turéjo sutapti su nominatyvu, o deklinacinei sistemai besivystant ir turtéjant, toks sutapimas turéjo búti öalinamas. Kalbédamas apie deklinacijos ™neiösivystymà”, turiu galvoje ne kokì nors kalbos ™netobulumà” (kiekviena kalba yra tobula tiek, kiek reikia atitinkamai kultúrai aptarnauti), bet vien tai, kad peréjimas nuo dviejù pamatiniù pusiau gramatiniù—pusiau leksiniù fientyvinés sistemos ™linksniù” prie keturiù pamatiniù gramatiniù akuzatyvinés sistemos linksniù reiöké semantiökai kitokios paradigmos iösivystymà, o kad pastaroji dar buvo menkai iösivysæiusi, tarkim, hetitù kalboje, rodo patys hetitù tekstai: plg. kad ir neakuzatyvinés sandaros liekanas liudijantì tranzityvinio veiksmaûodûio bevardés giminés subjekto vengimà (ÎÏÀßÑ, 54) arba nevisiökà daugiskaitos paradigmos atsiskyrimà nuo vienaskaitos paradigmos (plg. nom.sg. antu©höaö ‘ûmogus’ — gen./dat.pl. antu©höaö, nom.-acc.sg. neutr. aööu ‘geras’ — nom.acc.pl. neutr. aööu). Akuzatyvinei paradigmai besivystant, vienas iö paprasæiausiù nominatyvo ir genityvo sinkretizmo öalinimo búdù buvo genityvo formos pakeitimas reliatyvinio búdvardûio forma. Öi indoeuropieæiù dialektuose buvo (i)øa- [tradic. (i)øo]-kamiené, plg. gr. pÀtrioV. Æia, matyt, buvo pasirinkta degenityvinés darybos schema, kaip lie. di…evojis, ru. dial. åâî-íûé, likieæiù maööanaöö-iö ‘di…evojis’ ar sen. kartù yej ìacisaj ¸e-j ×kac-isa-j ‘Ûmogaus Súnus‘, paraidûiui ‘sún-us ûmog-ausus (ûmogausas súnus, ûmogauso súnaus, ûmogausam súnui, ûmogausà súnù t.t.) = fili-us hominis-us’. Tiktai öitaip ir ìmanoma paaiökinti ™brugmaniöko” gen. *-osøo kilmè. Savaime aiöku, tokie degenityvai iö pradûiù galéjo búti linksniuojami, kaip rodo ir luviù bei likieæiù medûiaga, bet akuzatyvinei paradigmai tobuléjant, atkrito reikalas vartoti tas formas kaip autonomines ir kaitomas. Jos galutinai ìsitrauké ì paradigmà sustabaréjusio gryno kamieno forma be nom. *-s galúnés: s.i. gen.sg. ÆçÕPÏ devasya, gr. ìppou, Hom. ìppoio < *-osio (Palmaitis 1980; degenityvinés raidos idéja be nuorodos ì öaltinì 16 metù véliau kartojama A.Parenti straipsnyje ™Suffixaufnahme-like Phenomena in Lithuanian”, Res Balticae 1996, 65 t.). Visai galimas daiktas, kad net ir vienos dialektù grupés ribose iö pradûiù galéjo koegzistuoti skirtingos genityvo formos.

79

Turbút tai pasakytina apie tà centrinè indoeuropieæiù dialektù zonà, iö kurios véliau iöriedéjo baltù kalbos. Akivaizdu, kad rytù baltù tematinis genityvas yra identiökas slavù genityvui ir kartu su juo skiriasi nuo vakarù baltù genityvo. Pr. gen. *-as analogo nebuvimas rytù baltuose savaime rodo, kad praprúsù dialektai turéjo sutaptinè nominatyvo ir genityvo galúnè *-as, panaöiai kaip hetitù kalboje. Kitaip sunku paaiökinti, kaip toje paæioje dialektù grupéje bútù ìsigaléjusios skirtingos tokio daûno linksnio, kaip genityvas, formos. Matyt, nominatyvas ir genityvas su sutaptine galúne bus egzistavè ir tuose dialektuose, kurie davé pradûià rytù baltù ir slavù kalboms. Tuo pat metu sutaptinì genityvà stúmé paraleliai vartotas naujadaras, véliau iöriedéjès ì lie. -o, sl. -a. Kaip yra aiöku iö öios knygos I dalies, baltù kalbù kaip minimaliù archaizmù liktinés indoeuropieæiù zonos koncepcija remia praslavù tarmiù kilmè iö to paties periferinio baltù arealo, kuriame susidaré ir vakarù baltù kalbos. Todél dél pr. gen. *-as, reikia daryti iövadà, kad jau bent tame areale abidvi genityvo formos kiek laiko turéjo koegzistuoti. Tai leidûia spéti, kad panaöi koegzistencija turéjo búti ir dialektuose, iö kuriù yra iöriedéjusios rytù baltù kalbos (plg. toliau p. 115). Greta gen. *-as yra uûfiksuota ir atitinkama apofoniné forma, be to, dar su prieöistoriniu sigmatinio kamieno vokalizmu (ûr. I dalì), kuri baltù ir slavù yra ìvardiné, t.y. pr. (st)esse < *-ese, sl. ÷åñî < *-eso, balt. *-esa. Bendra ìvardiné-daiktavardiné ji, ko gero, yra buvusi germanù, plg. go. ÿis, wulfis < *-es{e/a?} (rekonstruoti æia sanskritiökà *{-ø(a)} trukdo baltù-germanù bendrumas). Tiek rytù baltù ir slavù, tiek italikù ir keltù nesigmatiniù genityvo formù atsiradimà paaiökina baltù vokalizmo tyrinéjimas bei gyvùjù lietuviù tarmiù formù ìvairové. Bet pirmiausia reikia dar kartà pabréûti, kad nuomoné dél rytù baltù ir slavù vienaskaitos genityvo kilmés iö ™ide. abl. *-òd ” (o tai, be abejo, atsiûvelgiant ì sanskrito -`t, ì indoeuropieæiù prokalbè perkelta lotynù kalbos! forma) neatlaiko elementarios kritikos. Juk öi nuomoné grindûiama postulatu, kad lie. o, la. ` gali búti kilè tik iö baltù *-`. Kadangi ide. *-òd pagal öì poûiúrì niekaip negali iövirsti ì lie. o, la. `, bet tik ì lie.-la. uo, norint kildinti baltù genityvà iö ™indoeuropieæiù ablatyvo”, belieka tvirtinti, neva tematinio ™ide. abl.” *-òd < *-o + *-od ar *-o + *-ed ™garsù kompleksas -‹o-‹o- ar -‹o-e- vienose

80

kalbose (pvz., lotynù) galéjo búti sutrauktas ì -ò-, kitose (rytù baltù, slavù) — ì -`-” (Zinkeviæius 1984, 200). Vis délto baltù kalbotyroje nuo 1962—1965 m. egzistuoja dar 1942 m. Chr. Stango (Stang 1942, 225) iökeltos minties dél dvigubos ide.→balt. *ò raidos ì lie. o, uo, la. `, uo, pr. *`, *ò pagrindimas: Kazlausko — Maûiulio hipotezé (Kazlauskas 1962, Maûiulis 1965). Öi dvejopa raida paaiökinama akcentuacinémis prieûastimis: baltù dialektuose búta dviejù *ò variantù, t.y. uûdaresnio kiræiuoto *×ò ir atviresnio nekiræiuoto *ò. Pirmasis yra iövirtès ì pr. o, lie. uo, la. uo, antrasis — ì pr. a, lie. o, la. `. Ryökiausiai tai rodo rytù baltù vienaskaitos genityvo fleksija, kuri sprendûiant iö daiktavardûiù ir búdvardûiù, visados buvo tik nekiræiuota (ìvardûiù atveju veiké paprasæiausias daûnesnio varianto apibendrinimas pagal búdvardûius su daiktavardûiais). Atvejai lie. dƒuoti — pr. d`twei aiökintini kiræio mobilumu (plg lauûtinè priegaidè la. du°ot): prúsù kalba buvo linkusi apibendrinti nekiræiuotàjì platesnì variantà *ò > *` (plg. dar 1 pers.sg. crixtia < *-ò), o lietuviù kalba — kiræiuotàjì *×ò > uo. Be abejo, tokius atvejus, kaip lie. dƒuoti — dovan$ — dosn§s, la. du°ot — d°avana — d`sns reikia tuomet laikyti iöimtimis, taæiau pagal klasikinì poûiúrì jù buvimà greta pr. d`twei ir visai neìmanoma paaiökinti. Analogiökai galima suprasti ir slavù a kilmè (plaæiau — BS, 23—25), nors pastarasis apskritai visuomet vienodai atitinka tiek ide. *ò, tiek ide. *`. Ûinoma, tokì aiökinimà galima bandyti ir nuneigti, tiktai visai nesuprantama, kaip po 30 metù, per kuriuos öi hipotezé, öiaip taip lietuviökos baltistikos paûiba, ne tik néra nuneigta, bet ir pripaûinta (plg. Schmid 1963, 12), galima jo visai nepaminéti lietuviù ir baltù kalbù istorijai skirtame kapitaliniame darbe, kuriame uûtat atsirado vietos spéjimui, neva vienais atvejais ide. *-‹o-‹o/e-d > *-òd, o kitais ide. *-‹o-‹o/e-d > *-`d (Zinkeviæius 1966). Tiek rytù baltù gen. *-ò, tiek lotynù abl. *-ò-d (kad *-d yra pridétinis, ko gero, matyti iö palyginimo lo. praep. dº vs. gr. postp. -de: adv. oäkade) Maûiulio kildinami iö pailginto grynojo tematinio kamieno. Öio poûiúriu, tematinis kamienas irgi ne naujové, bet praindoeuropietiöko senumo dalykas. Kalbédamas apie neakuzatyvinè praeitì, Maûiulis, deja, vartoja (1970 m. taip dar buvo ìprasta) neadekvatù ™ergatyvo” terminà, santykì tarp ™ergatyvo” ir ™neergatyvo” traktuodamas kaip gramatinì (neleksinì). Kadangi toks santykis yra

81

tiktai tikros ergatyvinés sandaros atveju (praindoeuropieæiù dialektai délto buvo ne ergatyvinés, bet ™aktyvinés”, mano terminais — fientyvinés kalbos sandaros), leidûiu sau pakeisti Maûiulio terminus savo terminais, juoba kad tai jo koncepcijai nerelevantiöka. Skaitytojas, jei nori, gali pats atstatyti tai, kas pakeista, kad ir pagal originalo knygos (BS) 148-tàjì puslapì. Svarbu kad tiek fientyviniai, tiek inertyviniai vardaûodûiai iö pradûiù buvo priebalsinio ir tematino kamieno. Fientyvinés formos turéjo sigmatinì formantà. Tas pats sigmatinis formantas véliau atsirado tiek ide. tematinés deklinacijos nominatyvo bei (plg. hetitù kalbà) genityvo fleksijoje, tiek atematinés deklinacijos genityvo fleksijoje. Atematiniù kamienù vienaskaitos genityvà Maûiulis laiko tematizuotu, tik tos tematizacijos atsiradimà sieja ne su finalés *-Ca/C (tai bútù tradic. *-Co/C) raida (ûr. I dalì), bet su tematiniù ir priebalsiniù kamienù miöimu, ìvykusiu veikiant datyvo formoms (BS, 149). Sigmatinì formantà turéjusios fientyvinés formos buvo suprieöinamos gryno kamieno inertyvinéms formoms. Fientyviniù vardaûodûiù inertyvinés formos pasiûyméjo nazaliniu formantu. Minétoje gramatinéje prieöprieöoje dalyvavusios formos buvo naudojamos ir datyviniams bei lokaliniams santykiams reiköti. Öiuo atveju tematiniai kamienai buvo papildomi keliais prieveiksminés reikömés formantais [tradic. *-oi/*-ei, véliau ir (*-ei/)*-i priebalsinio kamieno pavyzdûiu] arba pailginami (tradic. *-o > *-ò ir apofoniökai tradic. *-e > *-º). Pastaràsias formas reikia irgi laikyti grynakamienémis. Indoeuropeistinéms rekonstrukcijoms æia reiköminga ne vien tai, kad tematinés deklinacijos fleksijos nebesuvokiamos kaip mechaniökos kontrakcijos (*-o + *-ed, *-o + *-ei ir pan.) rezultatas, bet ir tai, kad abudu pailginto kamieno variantai *-ò ir *-º yra apofoniniai. Vadinasi, dabar ne tik galima lyginti baltù gen. *-ò su lotynù abl. -òd < *-ò + *-d (º‹ ), arijù abl. -`t < *-ò + *t/d, kuriù visù kilmé tikrai pasirodo ta pati, tik baltù forma archajiökesné, ir ne tik vedù instr. -` < *-ò = baltù gen. *-ò su visù arijù abl. -`t, bet ir visas minétas formas su apofoniniu anatolù het. instr. -it < *-ºt < *-º + *t’ (? t/d ) (tiek ablatyvas, tiek instrumentalis perteikia aplinkybinius santykius), o pastaràjì — ir su lotynù ™lokatyviniu” prieveiksmiu rectº(d). Belieka paskutinis rytù baltù genityvo ™kontrakcinés” kilmés iö ™indoeuropieæiù ablatyvo” öalininkù argumentas: jei ilgumas lie. gen. -o yra senovinis, kodél tad öi galúné cirkumfleksiné, o ne akútiné

82

(prieöingu atveju ji bútù buvusi redukuota kaip ir visos nevienskiemeniù ûodûiù akútinés galúnés)? Iö tikrùjù öis argumentas ne tik negriauna tematinés deklinacijos susidarymo bikazualinés (fientyvas— inertyvas) — adverbialinés raidos teorijos, bet jà dar ir remia. Juk jei rytù baltù gen. *-ò ilgumas nekontrakcinis, tai metatonija akútas→cirkumfleksas ìvyko tam, kad öio linksnio forma bútù atskirta nuo rytù baltù instr. (ir dat.) *-ò formos. O kadangi instrumentalis kaip aplinkybinis linksnis negali turéti pirmenybés prieö daug archajiökesnì gramatinì genityvo linksnì, aiöku, kad rytù baltù gen. *-ò buvo véliau uû instr. *-#ò paradigmatizuotas naujadaras, t.y. buvo bútent ta kadaise paraleliné forma, kuri rytù baltuose iöstúmé baltù gen. *-as, dar iölaikytà prúsù kalboje. Antra vertus, yra pagrindo manyti, kad prúsù kalboje pailginto grynojo kamieno forma jau buvo vartojama greta gen. *-as, taæiau pastarosios neiöstúmé, paradigmatizuota netapo ir pasirodydavo kaip prieveiksmis arba sustabaréjusiuose posakiuose, plg. butta tawas III 472 ‘pater familias, butatévis’ (greta désningo buttastaws III 739-10). Sporadiökai ji galéjo búti panaudota ir partityvinei reikömei perteikti: pe•nega doyte BPT (jei suprasime infinityvà kaip vardaûodì, tai tiek butta tawas, tiek pe•nega doyte yra ta pati atributyviné sintagma). Be pailginto grynojo kamieno, besivystanti tematiné deklinacija turéjo galimybè panaudoti dar kamienus su papildomais formantais (ûr. anksæiau) sinkretizmui nom. sg. *-as — gen. sg. *-as iövengti. Italikù genityvas buvo apofoninis, nes oskù ir umbrù kalbose yra uûfiksuotas fleksijos -ei vokalizmas (oskù sakarakleis, umbrù kaltes), o lotynù kalboje — struktúriökai pailgintas pagal visus kitus linksnius arba fonetiökai pailgintas -ï vokalizmas (BS, 157—158, 1974, 143). Todél italikams galima rekonstruoti genityvinì formantà *-‹ ï/-ei, prie kurio oskù ir umbrù dialektuose véliau buvo pridétas *-s pagal ikamienù genityvà. Keltai irgi turéjo tematinì vienaskaitos genityvà su ilguoju *-ï (tiesa, gal ir kitokios kilmés), plg. galù Segomari. Visus tuos genityvus Maûiulis sugretina su dzúkù (po) dárbi, rytù aukötaiæiù (lig) vãkarie tipo prieveiksminémis formomis. Antra vertus, tarp vienù ir kitù yra toks pat struktúrinis santykis, kaip tarp lotynù bellï < * -‹ï tipo genityvo formos (kurì néra diftonginés kilmés) ir lotynù bellï < *-ei tipo prieveiksmiù. Pastarieji tradiciökai yra laikomi lotynù kalboje prarasto indoeuropieæiù paradigminio

83

lokatyvo reliktu. Lietuviù adv. nami…e < *-ei irgi turi lokatyvinè reikömè. Jei tokio tipo faktai tikrai remia indoeuropieæiù paradigminì lokatyvo, tariamai iölikusio sanskrite (plg. Õ㵇 v›ke < *-ei) rekonstrukcijà, tai negi (pasitelkus apofonijà ei / i / ï ?) lokatyvas galéjo iöriedéti ì genityvà lo. (lup)ï, t.y. ì formà, kuri, kaip matéme, struktúriökai tapati arba lie. (po dárb)i, arba bent lie. (lig vãkar)ie ? Bet kiek yra neìmanoma paradigminio lokatyvo genityvizacija, tiek ìmanoma prieveiksmio genityvizacija, t.y. tai, kad italikù ir keltù gen. -ï < *-i, atsirado iö genityviökai paradigmatizuotù lie. (po dárb)i tipo tematiniù prieveiksminiù formù, ì kurias elementas *-i patekès dél finalés *-ei sutapimo su priebalsinio kamieno *-ei, *-i finalémis. Ìrodymu laikoma senoviné øo-kamieno galúné lo. gen. filï, kurioje ï < *-i tematinio *-o vietoje yra susiliejès su priesagos ø. Nors Maûiulis neigia tematinio (kaip ir priebalsinio) kamieno formantù *-ei, *-i apofoninì santykì, aö pasiúlyæiau daug primityvesnì aiökinimà: tematinio kamieno tam tikras miöimas su priebalsiniu kamienu turéjo atsirasti kartu su paæia tematizacija dél *-Ca/C kaitos finaléje (ûr. I dalì), o sonantinio *ø/i-kamieno atveju poroje su vokalizuotu *-Ca ir nevokalizuotu *-C kamiengalio variantu tematinis balsis atsidurdavo pozicijoje, kurioje jis buvo struktúriökai ekvivalentiökas diftongui *-ei/ai: *C1VC2C 3a¸s = *C1C2VC3¸s (a) → *C1VC2 øa¸s = *C1C2Vi¸s(a), kur C2 ø prieö a traktuojama, kaip ir C1C2 prieö Vi, tuomet a = ei arba ai, kai V = e arba a. Tokiu búdu paaiökinamas ir -ei/ai bei tematinio balsio -e/a ekvivalentiökumas. Gamkrelidzé ir Ivanovas, prieöingai negu Maûiulis, laiko italikù ir kelto gen. -ï ilgumà senoviniu ir sieja öì formantà su reliatyviniù búdvardûiù priesaga *-iH (plg. s.i. ÐÅà× rath#ï×s ‘veûéjas’, t.y. ‘kuris yra susijès su ÐÅ£ ratha×h kariniu veûimu’). Véliau dalyje indoeuropieæiù dialektù tokie búdvardûiai buvè perinterpretuojami kaip moteriökosios giminés (*rº k•’nï ‘karaliöka’) ir substantyvuoti kaip ï-kamieno moteriökosios giminés daiktavardûiai (s.i. ÐÞrà r#`j ‹ï ‘karaliené’) (Gamkrelidze—Ivanov 1984, 284). Bandant sujungti abudu aiökinimus, verta prisiminti reliatyviniù búdvardûiù priesagà ide. *-(i)øa (tradic. *-(i)øo). Imant *-i kaip tematinio balsio ekvivalentà, iö vienos pusés gaunamas jau minétas gen. (fil)ï < *-iøi, iö kitos — ÐÅà× rath#ï×s tipo dariniai. Feminizacija galéjo vykti pagal modelì *-aH nykstant laringalams.

84

Pagaliau, kokia bebútù lotynù ar keltù vienaskaitos genityvo kilmé tematinéje paradigmoje, ji tegali arba tik paremti prieveiksminiù dariniù paradigmatizacijos teorijà, arba likti nuoöalyje nuo jos, nieko iö jos nepaneigdama. Indoeuropieæiù prieveiksminiù formù paradigmatizacija vyko panaöiais, bet savais keliais skirtinguose dialektuose, o tai paaiökina tiek reliktinius prieveiksminius dubletus, kaip lie. (praep. + vãkar) i, (praep. + vãkar) ie, (praep. + vãkar) uo, tiek tos paæios formos panaudojimà skirtingiems linksniams skirtingose kalbose — plg. apofoninè porà het. instr. newit ‘nauju’ < *-º + t’ / s.i. abl. ÈÕÞÄí nav`t ‘naujo’ < *-ò + t’ [ypaæ plg. toliau kalbant apie daugiskaitos instrumentalì ir lokatyvà, padarytus iö tos paæios sigmatiniu formantu pluralizuotos ™lokatyvinés” formos *-ei/ai (tradic. */-oi)]: ™/.../ konstrukciné forma lie. (praep. + vãkar) i/ie [/.../ < balt. *-ei (= *-a/ei)] öiaipjau gali búti transformuojama ne tik ì ™dat.sg.”, bet ir ì ™gen.sg.”, ™instr.sg.” /.../, pvz. (su prielinksniu po): 1. ™dat.sg.” (po dárb)i /.../ € dat.sg. (po dárb)ui /.../; 2. ™gen.sg.” (po dárb)i /.../ € gen.sg. (po dárb)o /.../; 3. ™instr.sg.” (po maû)• /.../ € instr.sg. (po maû)§ = instr.sg. (maû)§ /.../ 1, 2 ir 3 atveju öitokios transformacijos galimumas istoriökai yra aiökiai neatsitiktinis: juk æia turime ne tik vienodà transformà, bet ir istoriökai vienodà transformacijos pamatà — o/e-kamienio vardaûodûio formos dat.sg. -ui, gen.sg. -o, instr.sg. -u yra atsiradusios, galù gale, iö (resp. vietoj) vienos ir tos paæios o/e-kamienés formos balt. (*-#ò/º# =) *-#ò, kurià dabartinés lietuviù kalbos atûvilgiu galima pavadinti ir ™dat. sg.”, ir ™gen. sg.”, ir ™instr. sg.” [öità balt. (*-#ò/ º# =) *-#ò sàlyginai vadinu ™dat.” balt.]” (BS, 137—138). Minétà gen. *-as pakaitalù kilmè iö aplinkybinius santykius ûyminæiù formù ìtikinamai pailiustruoja gen. *-ò / gen. *-‹ ï/-ei bei adv. *-ò / adv. *-‹ ï/-ei/-ai (tradic. *-oi) tikslus atitikimas, plg. lo. bellò < *-ò, het. Hattuöa ‘ì Hatuöà’ < *-ò, s.i. ¥ÈÞ an` ‘namie’ < *-ò, lie. r. gal§ (lauko) < *-ò, Grv (lig) vãkaruo < *-ò, ru. âü÷åðà(= lie. vãkaruo), äîìà < *-ò

85

greta lo. bellï, domï < *-ei, het. Hattuöi ‘Hatuöe’ < *-ei, gr. oäkei < *-ei, lie. nami…e, dievíe-pi, Grv, r. (lig) vãkarie < *-ei, gr. oäkoi < tradic. *-oi, pr. bïtai ‘vakare’ < *-ai (tradic. *-oi), dz. (po) dárbi, r. (ligi) gali < *-i. Æia lie. adv. nami…e turi lokatyvinè reikömè, o (lig) vãkarie ypaæ dél savo paralelizmo (lig) vãkaruo — lyg ir datyvinè reikömè. Norom nenorom ateina ì galvà Maûiulio net dukart pacituoti Kury±owicziaus ûodûiai: ™genetiökai datyvas yra ne kas kita, kaip su asmenis reiökianæiais daiktavardûiais vartojamo lokatyvo atöaka” (Kury±owicz 1964, 190). DATYVÀ kaip netiesioginì ™konkretù” (”negramatinì” — Kury±owicz 1964, 31—32) linksnì kildinti iö prieveiksminiù formù yra dar patikimiau, negu ™gramatinì” genityvo linksnì. Tuo pagrindu 1970 m. V.Maûiulis suabejojo tematinés deklinacijos datyvo *-òi bendraindoeuropietiökumu. Nuo to laiko pasirodé keli darbai, remiantys öios formos buvimà vienoje kitoje indoeuropieæiù kalboje (plg. Ûulys 1991), bet tai nesugriové pagrindiniù Maûiulio argumentù, juo labiau — paæios jo teorijos, nes tai ne tos ar kitos datyvo formos, bet naujojo akuzatyvinio tipo paradigmù susidarymo iö pusparadigminiù prieveiksminiù formù teorija. Tad jei tematiné galúné dat.sg. *-òi bútù paliudyta net ir visuose indoeuropieæiù dialektuose [o kad iö jos reikia kildinti, pvz., germ. dat.sg. *-º (plg. go. -e(h), nord. e) yra vargu ar ìrodomas dalykas], tai vis vien nereikötù, jog öi ide. *-òi < *-o + *-ei, o ne *-òi < *-ò grynakamienio pailginto + *-i-. Kaip bebútù, nekelia abejoniù faktas, kad indoeuropieæiù dialektai pasiûymi dat.sg. *-ei/*-i fleksija atematinése paradigmose. Kaip kalbéta I dalyje, galúnés *-ei/*-i pirmiausia atspindi fientyvù oksitoninì ir inertyvù baritoninì i-kamienà. Abstrahuojantis nuo vélesniù dat. -ne, abl.-gen. -nas, loc. -ni prielipù (Wackernagel—Debrunner 1930, 132) u- ir i-kamieniù sanskrito bevardés giminés← inertyviniuose daiktavardûiuose, gaunama viena vienintelé u- resp. i-kamiené forma, aiökiai besiskirianti nuo apofoninés vyriökosios giminés formos (plg. i-kamienè dat.sg. -aye , abl.-gen.sg. -es). Analogiökai nesunkiai

86

rekonstruojami baltiöki u2-, i 2-kamienai (BS, 272—297). Taigi inertyvinei→bevardés giminés formai itin tinka Kury±owicziaus pastaba, kad indoeuropieæiù grynojo kamieno forma turéjusi didelè linksnio homonimijà (Kury±owicz 1964, 179 t.). Panaudojus sigmatinì formantà tiek vyriökosios-moteriökosios, tiek bevardés giminés u- ir i-kamieno genityvams, jù i-kamienè apofoninè galúnè *-ei/-i imta sieti su svarbiausia nenominatyvine (nominatyvas jau turéjo sigmatinè galúnè, o pradûioje dar ir pilnàjì apofonijos laipsnì vyriökosios-moteriökosios giminés daiktavardûiuose bei nulinì laipsnì bevardés giminés daiktavardûiuose!), neakuzatyvine (akuzatyvas jau pasiûyméjo nuliniu apofonijos laipsniu, o vyriökosios-moteriökosios giminés daiktavardûiù atveju eventualiai dar ir nazaliniu formantu!) ir negenityvine (genityvas jau paûymétas sigmatiniu formantu!) reiköme, t.y. su datyvine-lokatyvine reiköme ir perkelti pirmiausià ì struktúriökai artimus kitus sonantinius (r-, l-, m-, n-) kamienus. Kaip atematinés deklinacijos poûymis galúné *-ei/-i iöplinta ir ì priebalsinio linksniavimo kamienù vienaskaitos datyvà-lokatyvà, kur ji jau, savaime aiöku, nebéra apofoniné. Öiam neapofoniniam dat.sg. *-ei esant asocijuojamam su tematinio kamieno variantu *-ei/ai (tradic. */oi) (ûr. anksæiau), alomorfù *-ei/ai(tradic. */oi) /i datyviné-lokatyviné reikömé ìsitvirtina visù tipù kamienuose. Bet juk tematinius kamienus nuo visù kitù kamienù skyré tematizacija, o tematinéms formoms (pvz. gen. *-es, dat.-loc. *-ei) atsiradus atematinéje deklinacijoje — ir tematinio kamiengalio pailgéjimas *-ò. Tai ir sudaré struktúrinì pagrindà dat.sg. *-òi atsirasti, ir tai reikia suprasti ne kaip elemento *-i prisilipdymà (arijù dialektuose, ko gero, lipdési priesagà *-øa pagal genityvà — plg. BS, 126), bet kaip kamienù *-ò ir *-ei/ai (tradic. /oi) / i kontaminacijà (Palmaitis 19811, 81). Öitoks supratimas iö vienos pusés paaiökina didelì tematinio dat.sg. *-òi paplitimà, bet iö kitos pusés neneigia ir fakto, kad modelis *-òi nebútinai turéjo ìsigaléti visuose dialektuose ar net vienoje dialektù grupéje. Kad pati lietuviù kalbos medûiaga neduoda jokio pagrindo rekonstruoti lie. dat.sg. -ui < *-òi, raöyta jau seniai ir daug. Öios rekonstrukcijos öalininkai iö tikrùjù remiasi ne paæios lietuviù kalbos (kurioje ne tik nepaliudyta raida *-òi > -ui, bet ir pats dvibalsis ui neatrodo senas), bet tik tradicine nuomone. Norint ìrodyti dat.sg. lie. -ui kilmè iö ide. *-òi reikia ìrodyti dvibalsio lie. ui baltiökà kilmè,

87

o tam kartais pavartojama net ir tokia argumentacija: ™Baltù òi greiæiausiai turéjo o‹ kamieno daiktavardûiù dat. sg. galúné (plg. gr. v), iö kurios kilo dabartiné lietuviù -ui” (Zinkeviæius 1984, 190), t.y. tas pats ™ìrodoma” per tà patì. Antra vertus, ™ide. *-òi” bútù galéjès iövirsti ì lie. -ui tik per tribalsio lie. *uoi pakopà (plg. Stang 1966, 181). Dél to *-uoi Maûiulis pastebi: ™Vargu ar kas patikés tuo, kad suponuojamoji ide. *-òi (dat. sg.) toje paæioje vakarù dzúkù tarméje ir net öios tarmés toje paæioje Pivoöiúnù—Dusmenù [(vi„l k)-u — (vi„l k)-uo ] önektoje praindoeuropietiökàjì neskiemeninì *-i prarado du kartus ir, be to, dviem skirtingais laikotarpiais, t.y.: a) ide. *-òi > *-uoi > *-ui (lie. -ui) > (vi„l k)-u (Pivoöiúnai) ir b) ide. *-òi > *-uo = (vi„l k)-uo (Dusmenys). Toks suponuojamosios praindoeuropietiökos resp. bendraindoeuropietiökos fleksijos *-òi elgesys — neskiemeninis ide. *-i ir iönyko, ir neiönyko — vienoje ir toje paæioje tarméje (vakarù dzúkù) ir net vienoje ir toje paæioje jos önektoje (Pivoöiúnai—Dusmenys) negali búti pateisinamas, jeigu suponuosime, kad öios abi vakarù dzúkù fleksijos (vi„l k)-u (Pivoöiúnai) ir (vi„l k)-uo (Dusmenys) yra kilusios iö vienos ir tos paæios ide. *-òi, o suponuoti dat. sg. fleksijoms (vi„l k)-u (Pivoöiúnai) ir (vi„l k)-uo (Dusmenys) atitinkamai dvi pirmykötes [fleksijas] — ide. *-òi ir *-ò toje paæioje (Pivoöiúnù—Dusmenù) önektoje yra dar labiau neìtikimas daiktas” (BS, 111). Ir tikrai, jei tiek lie. dat. sg. -ui, tiek dat. sg. -uo bútù kilè paöalinant tribalsio *-uoi tautosilabinì ilgumà, iö kur gi dar atsirado dat. sg. -u, kuris a) negali búti kildinamas iö aukötaiæiù -uo, nes aukötaiæiù tarméje cirkumfleksinés galúnés netrumpéja; b) negali búti kildinamas ir iö -ui bent pietù aukötaiæiù (vakariniù dzúkù) önektose, kuriose néra dvibalsiù antrojo komponento -i redukcijos; c) negali búti koks uû -ui jaunesnis naujadaras, nes yra vartojamas greta dat. -ui, pvz. vêjui, tù paæiù tarmiù (pvz., Dusetù) prieveiksmiuose, pvz. pavëju (BS, 110)? Prie to reikia pridurti dar ir tà reikömingà dalykà, kad, viena, -uo pasirodo diametraliai prieöingose periferinése tarmése, t.y. ûemaiæiù ir pietù aukötaiæiù, ir antra, kad fleksijos -uo/-ui, -uo/-u pasirodo pagreæiui vélgi periferinése tarmése!

88

Visa kas iödéstyta veræia daryti iövadà, kad galúnés lie. dat. sg. -uo ir -ui, -uo ir -u néra tarpusavyje susijusios, kad -ui néra kilusi iö *-òi ir kad -uo kildintina iö balt. *-ò, kuri yra archajiökesné, negu gr. -v dél savo atitikimo ne diftongo, bet grynojo pailginto tematinio kamieno. Puikus netiesioginis öios iövados ìrodymas yra búdvardiné tematinio datyvo forma latviù kalboje, t.y. (vïr)am greta kitù kamienù (dabar — tik moteriökosios giminés) (siev)ai, (ac)ij. Juk tik dél dat. sg. *-ò > *-uo > *-u sutapimo su acc. sg. *-an > *×on > *-×ò > *-uo > *-u latviai ir buvo priversti pakeisti nebetinkamà daiktavardinè datyvo galúnè vienareiköme búdvardine (BS, 116, 117; Endzelïns 1951, 397102). Lie. dat.sg. -uo < *-ò cirkumfleksinis tonas aiökintinas vélesne datyvo *-ò ir instrumentalio *-ò diferenciacija. Belieka paaiökinti formas lie. dat.sg. -ui, -u. Galúnés lie. dat.sg. -ui, -u yra tapaæios atitinkamoms u-kamieno daiktavardûiù galúnéms ir yra skolintos iö öiù daiktavardûiù. Be öiù galúniù, u-kamieniai daiktavardûiai turi ir dat. sg. -uo. Taigi lietuviù tarmése yra paplitusios tos paæios u-kamieno daiktavardûiù vienaskaitos datyvo galúnés, kaip ir tematinio kamieno. Aiökinant tapatybés prieûastì, reikia pirmiausia turéti galvoje indoeuropieæiù kalbose vykusì apofoniniù u1-, i1-kamienù ir neapofoniniù u2-, i2-kamienù miöimà. Iö vienos pusés turime tokias apofonines galúnes, kaip lie. gen.sg. (med)a…us, (ak)i…es, kurios iö pradûiù ™neutra”←inertyviniams daiktavardûiams priklausyti negaléjo [plg. pr. neutr. meddo < -u, sl. neutr. î êî ir s.i. neutr. ÕÞßÐ (v`r)i]. Iö kitos — nebevardés giminés neapofonines galúnes lie. nom. sg. (sún)§s, (av)•s, dat. sg. (sýn)ui, kurios iö pradûiù galéjo atsirasti tik ™neutra”←inertyviniuose daiktavardûiuose. Apie fientyvinio sigmatinio formanto perinterpretavimà kaip nominatyvo formanto ir neiövengiamà iöplitimà ì daugumà (bent tematinéje deklinacijoje) buvusiù inertyvù jau kalbéta I dalyje. u- ir i-kamieno buvusieji fientyvai ir inertyvai turéjo vienodà nulinio apofonijos laipsnio vokalizmà akuzatyvo formoje. Öi forma buvusiù inertyvù atveju buvo tapati nominatyvo formai, todél öis trigubas suvokimas skatino vokalizmo nulinio apofonijos laipsnio apibendrinimà ir ì buvusiù fientyvù nominatyvà [(sún)§s, (av)•s]. Turint tiek vyriökojojemoteriökojoje giminéje (buvè fientyvai), tiek bevardéje giminéje (buvè inertyvai) bendrà nominatyvà ir akuzatyvà, genityvo galúné buvo

89

apibendrinama ì abi gimines arba su pilnojo apofonijos laipsnio vokalizmu [lie. (sún)a…us, (av)i…es], arba su nulinio laipsnio vokalizmu [pr. *(sún)us — plg. sunos I 1113]. Datyve irgi buvo apibendrinama arba pilnojo, arba nulinio apofonijos laipsnio galúné, t.y. arba *-au, arba *-u. Be to, buvo datyvizuojama ir i-kamiené datyvinés-lokatyvinés reikömés prieveiksminé forma (neparadigminis ™lokatyvas”) (dél ™dat.loc.” *-ei/*-i visuotinio paplitimo ûr. anksæiau), t.y. *-•i > -ui u2-kamieno atveju. u1-kamieno atveju atitinkamos datyvizacijos rezultatas buvo *-a•ei/i . Pastaroji forma ìsigaléjo arijù [plg. s.i. ØâÈÕç (sún)ave < *-ei] ir slavù [(ñû í )î âè < *-ei] kalbose. Rytù baltù dialektuose pilnojo apofonijos laipsnio fleksija dat. sg. *-au, dél minétù prieûasæiù egzistavusi greta nulinio apofonijos laipsnio fleksijos dat.sg. *-u, émé koegzistuoti dar ir su fleksija dat. sg. *-uo, kai dvibalsis uo < *×ò dél sisteminiù prieûasæiù pateko ì apofonijos eilè eu/au/u lygiagreæiai su ie < *׺ patekimu ì apofonijos eilè ei/ai /i. Öiai fleksijai dat.sg. *-uo sutapus su tematiniù kamienù dat. sg. uo < *ò, ji tapo iö karto dviejù deklinaciniù kamienù datyvo galúne ir uûémé pilnojo apofonijos laipsnio fleksijos dat.sg. *-au vietà greta senosios nulinio laipsnio fleksijos dat. sg. *-u. (BS, 284). ukamieniù dat.sg. *-uo/*-ui/*-u koegzistencija, esant bendrai u- ir tematinio kamieno fleksijai dat. sg. *-uo, lémé ir dubleto *-ui /*-u prasiskverbimà ì tematinés deklinacijos vienaskaitos datyvà. Tematinio bei u-kamieno sàveika neaplenké ir slavù kalbù. Jose po galúniù redukcijos dar ir sutapo abiejù kamienù vienaskaitos nominatyvai (plg. pr. Deiws = *súns; dar plg. abiejù kamienù genityvo formù miöimà slavù kalbose bei tematinio gen.sg. -as prasiskverbimà ì u-kamienà prúsù kalboje: soúnas III 7120). Atskirose ide. dialektuose tematinés deklinacijos vienaskaitos datyvo forma galéjo búti paradigmatizuota ir nepailgintojo neparadigminio ™dat.-loc.” *-ai (tradic. *-oi) pagrindu (ûr. BS, 125 dél italikù formù, ÑÃÃß III, 159—160 dél gotù ir kitù germanù formù). Rekonstruoti visiems indoeuropieæiù dialektams bendrà INSTRUMENTALIO formà yra dar maûiau pagrindo, negu datyvo atveju, nes jei néra indoeuropieæiù kalbù be datyvo linksnio deklinacijos paradigmoje, tai kalbù be instrumentalio linksnio yra daug, o mums pasiekiamoje faktù senovéje tai visos vakarinés indoeuropieæiù kalbos, taip pat neturinæios né lokatyvo linksnio. Néra duomenù, leidûianæiù teigti, neva tie linksniai yra buvè, bet véliau ™dél linksniù sinkretizmo”,

90

kaip sutarè, émé ir iönyko. Kitaip sakant, neva ne iö paraleliniù, prieveiksmiuose iölikusiù modeliù formavosi linksniù paradigmos, bet prieöingai, prieveiksmiai — tai idealiù pirmyköæiù linksniù ™pédsakai”. Öitaip linksniù pédsakais yra laikomi ìvairús prieveiksmiai, kuriù finalés sutampa su atitinkamù linksniù galúnémis rytinése indoeuropieæiù kalbose, pvz. gr. oäkoi / oäkei, lo. domï, kaip ir lie. nami…e — tai ™pédsakai”, ™liudijantys” egzistavus indoeuropieæiù lokatyvà, neva iölikusì sanskrite: Õ㵇 v›ke < *-ei (labai ìdomu, kurio linksnio ™pédsakas” yra tuomet sanskrito prieveiksmis ¥ÈÞ an` ‘namie’!). Klasikiné rekonstrukcija ide. instr. sg. *-o + *-e > *-ò/*-º remiasi Vedais (ÕãµÞ v›k` < *-ò), lietuviù (vilk§ < *-#ò), senovés saksù (dagu / dago < *-ò) ir senovés vokieæiù aukötaiæiù (tagu < *-ò) kalbomis. Su ™pédsakais” æia visai prasti reikalai, nebent laikysime ™pédsaku” lotynù pieveiksmì RECTED su ablatyvams búdinga priesaga -d. Dél tikrai paradigminio lokatyvo senovés vokieæiù aukötaiæiù bei senovés saksù kalboje reikia pacituoti ™Lyginamàjà germanù kalbù gramatikà”: ™Öis darinys yra reprezentuotas tik dalyje vakarù germanù arealo (anglù-frizù teritorijoje jis nepaliudytas), be to, tik o-kamienuose (ì i-kamienù vienaskaitos ìnagininkà negali búti atsiûvelgta, nes öie vyriökosios giminés vienaskaitos kamienai yra pertvarkyti o-kamienù pavyzdûiu). Todél jis laikytinas arealine vakarù germanù inovacija, atsiradusia tam tikro indoeuropieæiù modelio pagrindu. Ì o- ir ikamienù vyriökosios giminés vienaskaitos ìnagininko susidarymà ribotame vakarù germanù kalbù areale reikia ûiúréti kaip ì iösiskleidûianæià tendencijà paradigmiökai ìforminti lokalines neparadigmines konstrukcijas ir lokalinius santykius” (ÑÃÃß III, 161). Yra tik vienas kelias Brugmanno kanonizuotai ide. deklinacijos rekonstrukcijai gelbéti: skirtingù kalbù praformoms kurti vienà archetipà, klausimà, kaip ir dél kuriù prieûasæiù formuojasi kaitybos paradigmos, nuraöant ™ankstesniems prokalbés laikams”. Ìdomu, kokiu búdu ™vélesniaisiais laikais” visuose dialektuose galéjo susidaryti tie patys archetipai? Teiginys, kad linksniai formuojasi iö prieveiksminiù lokalinius santykius reiökianæiù dariniù, nelygu teiginiui ™formuojasi iö prieveiksmiù”, kaip kartais kritikù suprantama. Kita vertus, net ir linksniù susiformavimas iö prieveiksmiù néra neìmanomas — plg. kad ir dabartinés kartù kalbos komitatyvà -tan -tan < adv. tana tana ‘drauge’.

91

Atmetus senovés saksù bei senovés vokieæiù aukötaiæiù kalbas, reikés atmesti ir lietuviù kalbà su Vedais. Pirma, dviejù kalbù juokingai maûa abejotino bendraindoeuropietiöko linksnio abejotinai bendraindoeuropietiökai formai ìrodyti (apie hetitus kol kas neketinu kalbéti, nes instr. sg. -it < *-ºt apofoniökai atitinka klasikinés rekonstrukcijos ablatyvà, o ne instrumentalì). Antra, jei nenorime iö izoliuotù kalbù paimtas vienodas fleksijas (daûnai ûyminæias net ne tà patì, bet skirtingus linksnius!) vadinti iönykusios idealios deklinacijos paveldu, turime sutikti, kad ir Veduose bei lietuviù kalboje instr. *-ò turéjo susiformuoti panaöiais keliais, kaip ir senojoje vokieæiù aukötaiæiù kalboje, t.y. paradigmatizuojant ™lokalines neparadigmines konstrukcijas ir lokalinius santykius”. Juk Vedù instr. sg. ÕãµÞ v›k` < *-ò formaliai nesiskiria nuo prieveiksmiù s.i. ¥ÈÞ an` < *-ò ‘namie’ ar ßÆÕÞ div` < *-ò ‘dienà, dienoje’. Lygiai taip lie. vilk§ < *-ò formaliai nesiskiria nuo gal§ (lauko) < *-ò tipo neparadigminiù prieveiksminiù lokatyvù. Visai analogiökà situacijà rasime ir panagrinéjè `-kamieno vienaskaitos instrumentalio genezè. Juk lie. (ger)ƒàja tipo ìvardûiuotinés formos prikiöamai rodo seniausià instrumentalio ir akuzatyvo formù tapatybè, o priegaidés atûvilgiu instrumentalio forma net ir archajiökesné, nes kamienas yra akútinis. Akuzatyvo cirkumfleksas kaip tik liudija kadaise egzistavus tik vienà formà, nes metatonija galéjo ìvykti tik po instrumentalio paradigmatizacijos: acc. -án ³ -a…n (plg. ìvardûiuotinì acc. t…àjà). Maûiulis mano, kad pagrindà öiai instrumentalio formai sudaré grynasis `-kamienas, éjès instrumentalio funkcijas lygiai taip, kaip pailgintas tematinis kamienas -ò. Finalés -` grynakamiené forma egzistavo dar iki `-kamieno paradigmos susidarymo. Anuo metu *-(a)H2 besibaigianæios formos dar buvo adverbialinés, perteikianæios ìvairias linksnines reikömes, plg. gr. tÀca ‹ ‘greitai’, pÁr¯Š a ‘labiau’ ir s.i. µÆÞ kad` ‘kada’ vs. Vedù instr. ß -an), nazalizuotos pagal acc. sg. -an, t.y. gali búti gana vélyva. Gotù acc. pl. masc. -ans formaliai sutampa tiek su Kretos -onV, tiek su prúsù -ans. Maûiulis kildina tiek lotyniökà, tiek baltiökas formas iö *-òns, suponuodamas vélyvà denazalizacijà dél *-n- sisteminio pertektinumo (redundancijos). Drìsæiau teigti, kad öis *-n- daugiskaitos akyzatyvo fleksijoje bútù buvès redundancinis iö pat pradûiù — juk linksniù nominatyvo (kai pats nominatyvas nebuvo *-òs)—akuzatyvo opozicijai iö pat pradûiù bútù uûtekè arba vieno tik sigmatinio pluralizatoriaus akuzatyvo galúnéje [*-an-s (tradic. *-on-s)], arba vieno tik pailginimo (*-òs). Pagaliau, ir pats formalus nominatyvo ir akuzatyvo atskyrimas daugiskaitoje iö pradûiù galbút ne visuomet ir buvo realizuotas. Svarbiausias Maûiulio argumentas — kad ûemaiæiù u siaurumas daugiskatos akuzatyvo galúnéje rodàs raidà -us < *-ús < *-uns < *-uons

100

(BS, 185—186). Kaip dar daugiau kaip prieö 10 metù man paaiökino Aleksas Girdenis, ûemaiæiù siaurojo (o todél istoriökai ilgojo) vokalizmo fleksija -un gali búti nekiræiuotojo alomorfo *-òs > *-us apibendrinimo bei daugiskaitos akuzatyvo fleksijos -is siaurumo poveikio rezultatas, o ûem. acc. pl. (*ger)§ n•sus Maûiulio spéjimo neremia, nes visose ûemaiæiù patarmése su iölaikytu tautosilabiniu n esama ir antrinés nazalizacijos (plg. pvz. g•nsla ‘gysla’). Todél manyæiau, kad indoeuropieæiù dialektuose daugiskaitos akuzatyvas galéjo búti ûymimas tiek fleksija *-òs (plg. lotynù kalbà), tiek fleksija *-ans (tradic. *-ons) (plg. Kretos graikù bei gotù kalbas). Pastaruoju atveju, be abejo, turétume sigmatiniu formantu pluralizuotà vienaskaitos akuzatyvo fleksijà, bet ne klasikinés rekonstrukcijos mitologemà *-o + *-(e)ns. Dél prúsù acc.pl. masc. -ans laikausi æia kà tik anköæiau iödéstytos nuomonés (*-òs > *-as ³ *-ans). Savaime suprantama, kad pateiktoje interpretacinéje sistemoje indoeuropieæiù netematiniù kamienù nebevardés giminés daugiskaitos akuzatyvo fleksija *-šs tegali búti tik atitinkamos vienaskaitos formos sigmatiné pluralizacija. Kitaip yra `-kamieno atveju. Net ir sanskritas neparodo jokio skirtumo tarp daugiskaitos nominatyvo ir akuzatyvo (ÌÞÒÞ£ b`l`s), bet kadangi klasikiné indoeuropeistika tikromis linksniù fleksijomis laiko atematines, o atematiné daugiskaitos akuzatyvo fleksija rekonstruojama *-šs (kaip fleksijos *-ens nulinio apofonijos laipsnio manifestacija), tai ir `-kamieno atveju suponuojama nazalizuota galúné: *-`ns. Nazalizacijos nebuvimas arijù, italikù, graikù, slavù (iöskyrus paslaptingas ø`-kamieno kamieno formas), germanù kalbose aiökinamas labai ankstyva tautosilabiniù junginiù su ilgaisiais balsiais denazalizacija prieö *-s. Rekonstrukcijà `-kamieno acc. pl. *-`ns tariamai remia baltù kalbos, plg. lie. gerƒàsias (bet didûiuliuose kalbos plotuose ir ger©sias !), pr. r`nkans III 7919. Kyla klausimas, ar galima formas lie. acc. pl. fem. gerƒàsias ir ger©sias suvesti ì vienà archetipà *-`ns ? Dalykas labai paprastas, bet, deja, klasikiné indoeuropeistika padaro iö jo problemà, kurios nepajégus iösprèsti né pats Endzelynas. Pastarojo samprotavimai öiuo klausimu yra didûiai reikömingi öiam darbui bútent metodologijos poûiúriu, todél leisiu sau juos pacituoti tiksliai be vertimo: ™256. §. Par daudzsk. akuz`tïvu. Ar -as < -`s /.../. To paöu

101

galotni r`da arï go. gibòs, skr. áþv`×h u.c., bet ¶oti j`öaub`s, vai lei. un la. pirmvalodas -`s te ir mantots no ide. pirmvalodas, jo öai gadïjum` t`das lei. formas kâ gerƒàsias Kuröaitim, (veclei.) pirmanses /.../ bútu grúti izskaidrojamas. Pirmbaltu valod` `-celmu daudsk. ak. laikam beidz`s tikai ar -`ns /.../, sal. pr. r`nkans ” (Endzelïns 1951, 419). Savaime aiöku, Endzelynas visiökai teisus: jei ir lietuviù, ir prúsù kalboje yra paliudyta galúné -ans < *-`ns, kurià galima rasti ir kitose indoeuropieæiù kalbose, tik ji ir turéjo búti baltù prokalbéje. O kadangi lietuviù ger©sias galúné -©s- < *-`s yra kitokia, tai ji negali búti kilusi iö baltù prokalbés, vadinasi, neturi nieko bendra né su indoeuropieæiù prokalbés *-`s ! Tik visa béda, nei tokios ™baltù prokalbés”, nei tokios ™indoeuropieæiù prokalbés” öioje aöarù pakalnéje iö viso niekad néra buvè. Kitaip tariant, néra buvè ™lotynù kalbos— motinos” visoms músù dukterinéms ™romanù kalboms”, o jos postulavimas nereikalingas (aksioma nereikalinga). Baltù prokalbé — tai, be abejo, skirtingù dialektù kontinuumas, kuriame kaitybos paradigmos anaiptol nebuvo vienodos. Jei viename dialekte kuri nors fleksija buvo *-`s , kitame ji galéjo búti ir *-`ns, nors öiuo konkreæiu atveju, be abejo, bent dar slavù dialektù susiformavimo laikais jokia paradigminé `-kamienù daugiskaitos akuzatyvo galúné neegzistavo. Nebuvo, ko gero, net ir nekuopinés daugiskaitos, o dél `-kamieno daiktavardûiù, tai jie tik buvo bepradéjè formuotis ì moteriökàjà giminè, jù paradigma iö viso negaléjo búti pilna. O dél ™indoeuropieæiù prokalbés”, tai anot öios knygos koncepcijos, ji ne tik skirtingù dialektù kontinuumas (bet jokiais búdais ne ™kalba-motina”), bet visais laikais susidarydavusi minimaliausiù inovacijù zona. Kalbédamas apie `-kamieno daiktavardûius, Maûiulis taikliai pabréûia tà aplinkybè, kad skirtingai nuo kitù kamienù, öie neturi savù neutra prieöprieöos (BS, 311). Antra vertus, öiù kamienù vienaskaitos nominatyvas formaliai yra identiökas bevardés giminés daugiskaitos nominatyvui-akuzatyvui. Vadinasi, H2-dariniai, jei nekalbésime apie derivacines-nereliacines (BS, 307) formas, iölikusias prieveiksmiuose (plg. lo. extr`, baltù ir arijù *kad`) atsirado visù pirma kuopinei reikömei perteikti ir buvo nekaitomi. Öis pirminés kuopinés daugiskaitos nekaitomumas ir iöliko bevardéje giminéje, kadangi kaitybos poûiúriu ji yra defektiné: vienaskaitoje néra nominatyvo-akuzatyvo prieöprieöos. Tad galima teigti, kad modelio H2pagrindu iö buvusiù inertyvù (→bevardés giminés) bei dalies fientyvù

102

(→vyriökosios-moteriökosios giminés) per genus-S (ûr. I dalyje) susiformavusi moteriökoji giminé tai genetiökai tam tikra bevardés giminés atmaina. Todél ir moteriökai giminei besivystant, jos daugiskaitos formos (tarsi pirminés daugiskaitos antriné daugiskaita) taip pat neskyré nominatyvo ir akuzatyvo, kaip ir bevardés giminés formos. Be to, nazalinis formantas iö pradûiù nebuvo susijès su inertyvais→neutra, tad jo prasiskverbimas ì `-kamieno moteriökosios giminés daugiskaitos akuzatyvà galéjo vykti tik pagal analogijà. Tose indoeuropieæiù dialektuose, kuriuose atsirado acc.pl. *-`ns, jis, be abejo, jaunesnis, negu nom.—acc. pl. *-`s. Lietuviù kalba iölaiko archajiökesnì acc.pl. *-`s, nors -n- yra plaæiai prasiskverbès ì öià formà ne tik lietuviù, bet ir prúsù kalboje. Kad daugiskaitos akuzatyvo nazalizuotos fleksijos búta ir slavù dialektuose, rodo slavù ø`-kamienas: acc. pl. *-ø`ns > *-øons > *-ens > (çåìë)- (BS, 195). Vadinas, ir `-kamienas turéjo acc. pl. *-`ns. Iki öiol músù kalbotyroje dar nepakankamai diskutuota ir dél Maûiulio pasiúlytos DAUGISKAITOS DATYVO formanto traktuotés, nes keturiolikai metù praéjus, lyg niekur nieko teigiama: ™Lietuviù dat. pl. formù pabaiga -mus ( > dab. -ms) yra skirtinga nuo prúsù -mas (iölaikytà tik asmeniniù ìvardûiù formose, öiaip ìsigaléjo -mans su n greiæiausiai iö acc. pl. galúnés -ans) ir to skirtumo kilmés iki öiol kalbininkams nepavyko iöaiökinti /.../ baltù-slavù-germanù bendroji fleksija turétù búti rekonstruojama *-m‹os, o baltù — prúsù iölaikytoji *-mas. Taæiau iö kur ir kada atsirado lietuviù -mus ir koks öios galúnés ryöys su senesne -mas, lieka neaiöku. Baltai galéjo turéti ir dubletà -mas / -mus ” (Zinkeviæius 1984, 198). Primenu 1970 m. aiökinimà. Pirmiausia atkreiptinas démesys ì lietuviökas tarmines formas be -s (plg. tematines, pvz. dat. pl. vilkám). Formaliai jos yra dviskaitinés su -m < *-ma < nekiræ. *-mò (dél vokalizmo plg. kas pasakyta anksæiau p. 86—89 apie rytù baltù tematinio kamieno vienaskaitos genityvà bei BS, 19—24). Kadangi daugiskaitiniù formù pakeitimas dviskaitinémis neìtikétinas, belieka suponuoti dviskaitos ir daugiskaitos fleksijù raidà iö vienos bendros formos, kuri tik vélesniais laikais ir ne visur buvo pluralizuota formantu *-s. Elementas *-mò nesunkiai atstatomas atitinkamose dat. pl. (âëüêî)ìú slavù fleksijose, kuriose jis, matyt, prapléstas nazaliniu elementu *-n, paliudytu prúsù waikammans < *-mòns tipo formose bei rekonstruojamu ir lietuviù -mus < *-mòns (BS, 209—

103

210). Taigi tiek dviskaitos, tiek daugiskaitos fleksijos pagrindà sudaré morfema *-mò, kuri daugiskaitoje véliau buvo prapleæiama formantais *-n ir *-s. Koks bútent chronologinis santykis tarp tù *-n ir *-s, néra labai svarbu (Girdenis dar daugiau kaip prieö 15 metù kélé mintì, kad bent baltù kalbose *-n buvo ìvestas tik prúsù kalboje ir tik po to, kai tapo ìvestas ì daugiskaitos akuzatyvà — plg. kas pasakyta anksæiau p. 107—108), aiöku, kad prúsù formos be *-n (noúmas) atspindi betarpiökà morfemos *-mò pluralizacija formantu *-s (aö pats ne kartà esu kélès mintì, kad tai pluralizuotos dviskaitinés formos). Spéti, neva baltai turéjè formantà dat. pl. *-ma-s, ne *-mò-,

rizikinga jau vien dél kaûin ar kitokios kilmés datyvinio formanto ìvardûiù ir búdvardûiù vienaskaitoje: lie. tãmu, parali¨ewôtamu DP, pr. stesmu, wargasmu < *-mò. Tiesa, klasikiné indoeuropeistika yra dar prikúrusi ™datyvinì formantà *-smo / sme” (plg. gr. lesb. dat. pl. àmme < *šs-me, æmme < *us-me, go. dat. sg. ÿamma < *tasma < *tas-mò = pr. stesmu < *(s)tes-mò), bet kariauti prieö visus véjo malúnus néra öios studijos uûduotis. Apie DVISKAITÀ neturiu kà naujesnio pasakyti. Manau, kad jos paradigmos nepilnumas rodo vélyvà paradigmatizacijà. Pirminés formos buvo derivacinés nekaitomos ir iöliko nominatyve-akuzatyve. Öiaip öi knyga néra nei vadovélis, nei baltù kalbù lyginamoji istoriné gramatika. Todél pakalbésiu apie kai kuriuos, mano manymu, ìdomesnius æia nubréûtos raidos ypatumus, atsiradusius jau atskirose baltù kalbose. Lietuviù kalba Palyginti neseniai iö bendrinés vartosenos dingo lietuviù kalbai labai búdingi ir dalyje tarmiù dar tebegyvi vadinamieji paöalio vietininkai, kurie kartu su ™vidaus esamuoju” inesyvu buvo sudarè POSTPOZICINIÙ VIETININKÙ posistemì. Dél jo gana vélyvos, t.y. specifiökai lietuviökos kilmés visù nuomonés sutampa (plg. Zinkeviæius 1987, 177). Be to, daugiskaitos inesyvo formù varijavimas lietuviù tarmése rodo, kad daugiskaitoje jos susidaré po lietuviù ir latviù dialektù dezintegracijos. Taigi nepripaûìstant indoeuropieæiù lokatyvo *-ei bei jo paradigminés egzistencijos baltù dialektuose (ûr. kas kalbéta anksæiau),

104

paradigminiù vietininkù susidarymà reikia laikyti rytù baltù inovacija, vykusia po lietuviù ir latviù dialektù dezintegracijos. Deklinaciniù kamienù ide. tradic. -øo, -i, -C miöimas yra indoeuropieæiù kalboms búdingas reiökinys (ko gero, jù miöimas toks pat senas, kaip ir pats susidarymas), bet lietuviù kalboje jis, suprantama, pasiûymi savo specifika. Æia gal visù pirma reikia paminéti -i ir -º kamienù miöimà. Visi öie procesai búdingi ir latviù kalbai, bet vyko nepriklausomai ne tik lietuviù ir latviù kalbose, bet ir tù kalbù tarmése (plg. lie. angl•s, a…nglé vs. la. §ogle, §ogls). Iki öiol geriausias lietuviù kalbos deklinaciniù kamienù miöimo vaizdas yra pateiktas Zigmo Zinkeviæiaus ™Lietuviù dialektologijoje” (Zinkeviæius 1966) bei diachroniökai apûvelgtas Jono Kazlausko ™Lietuviù kalbos istorinéje gramatikoje” (Kazlauskas 1968). Latviù kalba Skirtingai nuo lietuviù kalbos, latviù kalbos deklinacijos sistemà smarkiai ìtakojo latviù kalboje vykè fonetiniai procesai. Jau minétas ikamienù peréjimas ì º-kamienus, kaip paûymi Endzelynas, priklausé ir nuo to, kad dél galúninio trumpojo balsio redukcijos vienaskaitos nominatyvo forma darési sunkiai iötariama (plg. §ogls), o tai, vienaskatos akuzatyvo formai (-i < *-ï < *-in) sutampant su atitinkama º-kamieno forma (-i < *-ie < *-׺ < *-ºn), lengvino tos paæios giminés i-kamieno daiktavardûiù peréjimà ì º-kamienà (§ogle) (Endzelïns 1951, 425). Dél fonetiniù prieûasæiù i-kamieno moteriökosios giminés daiktavardûiù vienaskaitos paradigmoje senovinis dat. sg. -i < *-ie < *-ei sutapo su acc. sg. -i < *-ie < *-ºn ir dél to buvo pakeistas pagal tos paæios giminés `- ir º-kamienù datyvus -ai, -ei padarytu ™dvibalsiu” -ij = -î: avij. Kaip jau minéta, a-kamieno daiktavardûiù vienaskaitos datyvo fleksija balt. *-ò latviù kalboje turéjo iövirsti ì *-uo > *-u, savo ruoûtu sutapdama su su acc. sg. -u < *-uo < *-an. Sprendûiant pagal i-kamienà, öitokia sutaptiné datyvo fleksija galéjo búti pakeista ™lietuviöka” ® -ui. Taæiau dél prieûasæiù, kurias dar reikia iösiaiökinti, latviù kalbos deklinacija labai anksti tapo orientuota ì giminè. a-kamieno daiktavardûiai buvo vyriökosios giminés. Juos veiké ìvardûiù ir búdvardûiù modelis, pagal kurì tik moteriökosios giminés vienaskaitos datyvo fleksija yra dvibalsiné (lab)ai, o vyriökosios giminés fleksija pasiûymi miöriuoju dvigarsiu (lab)am. Öis -am ir buvo ìvestas ì a-kamieno vienaskaitos

105

datyvà sutaptinio -u vietoje, o tai savo ruoûtu sustiprino -m kaip vienaskaitos datyvo fleksijos vyriökosios giminés alomorfo skiriamàjì poûymì vienaskaitoje. Öitaip kalbédamas, nepasakau kaûin ko naujo. Noriu tik atkreipti démesì ì latviù instrumentalio problemà. Rekonstruoti öio linksnio fleksijà ìmanoma tik daugiskaitos formù pagrindu. Galima spéti, kad XVI a. kalbos paminkluose pasitaikantys a-kamieno ûodûiù paraöymai su -es atspindi galúnè instr. pl. -is < *-ies, t.y. -ais apofoninì variantà, ìvestà vietoj -ais pagal daiktavardûiù daugiskaitos búdvardinì dat. pl. -iem — plg. Dewe beernes tapt (Endzelïns 1951, 407). Be to, esama ir tos formos reliktù Kuröo tarmése, kuriose (Rucavoje) uûfiksuota ir i-kamieno daiktavardûiù instr. pl. (ac)imis. Senuosiuose raötuose pasitaiko redukuota fleksija -ims (Endzelïns 1951, 435). Tai ir viskas. Vienaskaitoje instrumentalio funkcijas eina akuzatyvas su prielinksniu ar. Öiaip latviù kalbos paradigminiù akuzatyvo ir instrumentalio vienaskaitos formù sutapimas a-, `- ir º-kamieno daiktavardûiuose bútù buvès neiövengiamas ir tai net iliustracijos neverta triviali tiesa. Bet to negalima teigti apie kitus kamienus, pvz. apie i-kamienà, o æia jokiù laukiamo instr. sg. ®-m < *-mi reliktù néra nei tarmése, nei senuosiuose raötuose. Tai rodo, kad ir ìvardûiù formos manim, tevim, sevim yra ™datyvinés” plaæiàja prasme (t.y. netiesioginio linksnio), o jù -m neturi nieko bendra su paradigmine instr. ®-m < *-mi fleksija, kurios niekur kitur latviù kalboje nerasta. Ìtarti, kad i-kamienas buvo a- ir `-kamienù modelio paveiktas, akivaizdûiai sunku, todél Endzelynas net siúlo kildinti i-kamieno ™instr.” sg. -i iö *-ï ir gretinti su tokia pat archaine Vedù forma, kurios atitikmenù paliudyta ir lietuviù kalboje (Endzelïns 1951, 432). Maûiulis abiem öiais (latviù ir lietuviù) atvejais rekonstruoja (lie. dial.-) la. -i < *-ø` < *-ø#`n (BS, 297). Savaime aiöku, neìmanoma suponuoti daugiskaitos turéjus daugiau linksniù formù, negu vienaskaita. Kadangi pateiktais daugiskaitos instrumentalio fleksijù pavyzdûiais kaûin ar verta abejoti, belieka sutikti, kad latviù tarmése tikrai búta paradigminio instrumentalio. Kas kita, kad bent vienaskaitoje anaiptol ne visada buvo paradigmatizuojamos tos paæios instrumentalio formos, kurios daûniausia buvo paradigmatizuojamos lietuviù tarmése. Iö æia plaukia svarbi iövada: ™rytù baltù prokalbéje”, t.y. rytù baltù dialektù glaudesnio bendrumo laikais, nebúta ne tik paradigminio lokatyvo (apie tai jau kalbéta), bet ir paradigminio instrumenta-

106

lio — pastarojo paradigmatizacija vyko jau pakankamai dezintegruotuose dialektuose, t.y. nebuvo perdaug sena. Keli ûodûiai apie búdvardinì latviù tematiniù daiktavardûiù linksniavimà. Tiek Vladimiro Toporovo, tiek Vytauto Maûiulio viena svarbiausiù idéjù — kad slavù kalbos tai tam tikras baltù kalbù raidos modelis, rodantis kuria linkme yra vykè ir vyks baltù kalbù vystymosi procesai. Maûiulis rekonstruoja tokià senàjà slavù balsiù sistemà, kuri identiöka senajai baltù balsiù sistemai ir iö kurios iösirutuliojusi vélyvoji slavù balsiù sistema yra ne kas kita, kaip toliau paûengès senosios baltù balsiù sistemos virtimas vélyvàja baltù balsiù sistema. Jo metu baltù balsiù evoliucijai reikömingà pozicinì poûymì ‘kiræiuota— nekiræiuota’ atitiko pozicinis poûymis ‘uûdara—atvira’ (BS, 11—40) — plg. r. baltù gen. pl. *(vilk)× ò„ n > *(vilk)uõn > *(vilk)u…n > (vilk)þ, slavù gen. pl. *(vlü k×)òn > *(vlü k)ún > *(vlü k)‹ un > *(vlü k)ú vs. baltù-sl. *d×ò> pr. d`twei, la. d`sns, lie. dosn§s, sl. dati greta baltù-sl. *stò- > pr. post`t, la. stât, lie. stƒoti, sl. stati. Panaöiai ™toliau paûengès” yra ir slaviökas o-kamieno daiktavardûiù deklinacijos búdvardinis modelis, prie kurio yra priéjusi tik viena latviù kalba. Maûiulis parodé, kad latviù fleksijos nom. pl. (v•lk)i lygiai taip neìmanoma kildinti iö *-ai, bet tik iö apofoninés búdvardinés -i < *-ie, kaip ir slavù nom. pl. (âëüö )è neìmanoma kildinti iö *-oi, bet tik iö apofoninés búdvardinés -i < *-ei = lotynù -ï < *-ei (BS, 171—173). Vadinasi, linksniù formù (pvz., tematiniù kamienù vienaskaitos datyvo ir akuzatyvo) sutapimas tik sudaré palankias sàlygas bendrai raidos tendencijai pasireiköti, kuri savo ruoûtu galéjo laiméti tik rytù baltù apofoninés eilés ai / ei / ie / i remiama. Tarmé vs. kalba Öie samprotavimai yra susijè su ‘tarmés vs. kalbos’ apibréûimo problema. Tai, kas sinchroniökai (ir buitiökai) vadinama ûodûiu ‘kalba’, yra daugmaû dirbtinis, nuo visuomenés sutarimo priklausantis konstruktas, kuriam davès gyvybè realiù dialektù (tarmiù) egzistavimas. Kad ûmoniù visuomenè vis labiau ima aptarnauti dirbtiniai konstruktai (perspektyvoje — universalios ûenklù sistemos, kuriù ™ìgarsinimas”-™vertimas”, reikalui esant, bus atliekamas tik paskutinéje ûemiausioje grandyje), dabar nesvarstome. Svarbu tik tai, kad æia ûodis ™kalba” reiökia visiems privalomà normà, kuri primetama jau

107

mokykloje, o ûodis ™tarmé” reiökia tai, kas skiriasi nuo normos, néra privaloma, o daûniausiai ir neleistina. Uûtat diachroniökai ûodûiu ™kalba” turétume vadinti tokì dialektù bendrumà, kurì nuo kito to paties laiko pjúvio artimiausiù dialektù bendrumo atskiria iö jo vidinés raidos iöplaukianæios inovacijos buvimas. Pavyzdûiui, latviù tautosilabinio junginio *en > ie evoliucija ûodûio viduryje néra jokia inovacija, lyginant su lietuviöka evoliucija *en > è, nes tai tos paæios paveldétos bendrabaltiökos medûiagos raidos variantas. Jei skirtumai tarp latviù ir lietuviù idiomù apsiribotù vien tokiais atvejais kaip cilvºks c•eö badu vs. ûmogus ke…næia badà, tai apie atskiras ™kalbas” nevertétù önekéti — turétume viso labo tik tarmiù grupes, stambesnes, negu latviù vidus-dialekto ar lietuviù aukötaiæiù (o dél lietuviù ûemaiæiù su jù liuob eit / eis dar galima ir pamàstyti — ûr. toliau). Kas kita — latviù daiktavardûiù nom. pl. -i vs. lietuviù nom. pl. -ai. Æia jau ne tos paæios paveldétos medûiagos raidos variantas, bet iö esmés sava inovacija. Öi latviù kalbos savybé, panaöiai kaip ir veiksmaûodûio reikiamybés nuosaka j`(teic), ir padaro latviù tarmes kalba, iö esmés atskira nuo lietuviù kalbos (nesu germanistas ir nedrìstu teigti, ar kartais Niederdeutsch tarmés kartu su olandù tarmémis nesudaranæios vienos kalbos, skirtingos nuo kitos — Hochdeutsch kalbos!). Latviù kalba (tèsinys) Gana paslaptingai atrodo latviöki vasari, m`ti tipo ` ir ºkamieno vienaskaitos datyvai. Jei latviù a-kamieno fleksija nom. pl. -i negali búti fonetiökai kildinama iö *-ai, juo labiau negali `-kamieno fleksija dat. sg. -i búti fonetiökai kildinama iö *-`i. Formas (vasar)i, (m`t)i (æia dar suprantama -i < *-ie < *-ei < *-ºi ) Endzelynas vis délto laiko tikromis latviökomis (Endzelïns 1948, 123/510). Kiek æia gali búti ™kalta” ai / ei / ie / i apofonija bei a-kamieno daugiskaitos nominatyvo precedentas, sunku sprèsti. Dar labiau neìtikétina ìûiúréti æia kokì nors indoeuropietiökà archaizmà iki `-kamieno paradigmos susidarymo. Ìtariu, kad öis atvejis yra analogiökas i-kamieno latviù ir lietuviù (su öird)i < *-ø` (?) tipo vienaskaitos instrumentalio fleksijos atvejui (ûr. kas pasakyta anksæiau), bet ar panaöios ™ø`-kamienés” raidos rezultatas galéjo búti apibendrintas ir ì `-kamienà? Prúsù kalba Kaip klasikinéje indoeuropeistikoje ìprasta ™sanskritizuoti” rekonstrukcijas, taip (ypaæ uûsienio) prúsistikoje vis dar stengiamasi

108

jas ™lituanizuoti”, t.y. aiökinti pagal asociacijas su lietuviù kalbos faktais prúsù kalbos ûodûius (pamokantì pavyzdì — accodis—“akutis” — mini Maûiulis 1994, 59) ir formas. Rasta, kad prúsù kalba net nesanti archajiökesné uû rytù baltù kalbas (Rosinas 1995, 81), nors tokiam teiginiui ìrodyti reikia kalbéti ne apie XVI amûiù, bet nusikelti pustreæio túkstantmeæio anksæiau ir paneigti vienà po kito tuos ekskliuzyvinius prúsù (vakarù baltù) ir slavù leksinius bendrumus, kurie atsiskleidûia kaip ™italikù ingredientas slavù kalbose” (Martynov 1983, 57—92), plg. pr. pausto — sl. *pustú — lo. purus, pr. wutris — sl. *vútrü — lo. uter, pr. *swïnistjan (swintian) — sl. *s(u)vïn-j` — lo. suïnus, pr. posty — sl. *pas-ti — lo. p`s-co, kt. Uûuot nuo öito pradéjus, prúsù kalbos tekstai gretinami su pirmaisiais latviù kalbos tekstais ir ™lietuviökù” galúniù nebuvimas aiökinamas panaöiais vokiökù sintaksiniù konstrukcijù vertiniais. Taæiau túlas prúsistas vos metès ûvilgsnì ì Kanizijaus katekizmà ar jam lygius latviù kalbos paminklus, pamatys didûiulì skirtumà tarp III prúsù katekizmo ir pirmùjù latviökù spaudiniù: III katekizme graûiai ir ryökiai perteikiamos svarbiausios gramatinés fleksijos (ar jos yra ™savo vietoje” ar ne ”savo” — jau mokslinés diskusijos klausimas), o pirmieji latviù raötai pasiûymi ölyköæiu galúniù suplakimu. Ne tai svarbu, kaip stipri buvo jù redukcija ir kaip silpnai jas galéjo iögirsti vokiöka ausis, o tai, kad raöydamas pvz. -e galúniù -u (!), -a, -i vietoje, vokietis demonstravo visiökà latviù kalbos gramatikos ignoravimà ir nemokéjimà. Argi tai galima pasakyti apie Abelì Willì, kurio vertimas pateikia turtingà prúsù kalbos fleksijù inventoriù– plg. -s, -as, -an, -(i)en, -in, -a, -e, -i, -ai, -mai, -sei, -lai? Net ir klaidos, kuriù, ûinoma, yra, kelia visai specifinio pobúdûio problemà: ar tai paties vertéjo, ar vokieæiù kalbos veikiamos gyvos prúsù kalbos reiökinys. Jau tai rodo, kad prúsù kalbos paminklus, ypaæ III katekizmo tekstà, reikia tyrinéti kuo rimæiausiai, nepasiduodant pagundai nusikratyti sudétingais klausimais juos lengva ranka nuraöant ì vokiökas kalkes ar ì klaidas, t.y. anapus músù klasikinio, daugiausia rytù baltù medûiaga paremto baltù kalbù gramatinio tipo ìvaizdûio. Be abejo, vokieæiù kalbos sintaksé veiké Abelio Willio vertimà, bet labai abejotina, kad to meto ™iösilavinusiù” prúsù kalboje III katekizme paliudytos nebaltiökos konstrukcijos nebuvo vartojamos. Maûa to, pati prúsù kalba, kaip rodo Vytauto Maûiulio darbai, vystési analitizmo link, nes dél grynai fonetiniù prieûasæiù, pavyzdûiui, baritoniné akamieno daugiskaitos genityvo fleksija neiövengiamai turéjo sutapti

109

su vienaskaitos akuzatyvo fleksija, tematinio veiksmaûodûio prezenso 1 vienaskaitos asmens galúné — su jo preterito 3 asmens ar `-kamieno veiksmaûodûio prezenso 3 asmens galúne t.t. Nesunku rasti paûodinius prúsù teksto ir vokiöko originalo atitikmenis. Tikrai kas perwans pralieiton wïr²t prei etwerp²ennien ²tºi²on grijkan III 7511—12 atitinka Das f¾ur euch vergo²²en wirdt ¸ur vergebunge der S¾unden. Tik ar anais laikais buvo ìmanoma pasakyti prúsiökai kitaip? Savaime aiöku, prei etwerp²ennien yra kalké, ko gero, gyvos kalbos kalké, o ne Abelio Willio pagaminta, bet juk ne dél jos ginæas. Transponuojant lietuviökà rekonstrukcijà ì prúsù kalbà, norétùsi laukti *prºi grïkun etwerpsenøas = prie griekù atleidimo. Deja, jokia vokieæiù kalba nekliudé pavartoti prºi su genityvu, juo labiau — su datyvu, nes bútent datyvas ir yra pavartotas vokiökajame originale! Bet daugybé pavyzdûiù liudija, kad III katekizmo vertimo metu prúsù kalbos prielinksniai iö tikrùjù smarkiai linko búti derinami su akuzatyvu (tiksliau — su casus generalis forma). Tad volens nolens akuzatyvà etwerp²ennien reikia palikti. Panaöiai ir su daugiskaitos genityvu grïkun, nes öis slavizmas, be abejo, baritoninis, vadinas, jo finalé kilusi ne iö *-×òn, bet iö *-òn, o tai neiövengiamai rutuliojosi *-òn > *-`n > *-an. Ûinoma, Maûiulio teorija néra kaip marksizmas ™nenugalima todél, kad teisinga”, bet jai nuneigti reikia konkreæios argumentacijos dél kiekvieno jos postulato, o to, deja, per beveik 30 metù taip ir neiögirsta. Öiuo atveju reikés nuneigti teiginì, jog prúsù kalba linkusi apibendrinti (kadaise) nekiræiuotà (öiuo atveju — -an), bet ne kadaise kiræiuotà (öiuo atveju — -un) variantà. O jeigu tai vis délto tiesa, tad belieka palikti ir grïkan. Dabar paûiúrékime, kuo pavirto músù ™lituanizuotas” pasakymas. Jis pavirto nesuprantamu prºi grïkan etwerpsen øan — ano meto prúsas bútù galéjès jì suvokti ir kaip prie griekù atleidimo, ir kaip prie grieko— atleidimo ir net (jei frazé nebaigta) prie [...] griekà, atleidimà. Antra vertus, albanù kalbos pavyzdys pamoko, kaip prúsai turéjo iöeiti iö öios dviprasmiökos situacijos ir suprantamai pasakyti, ar griekas pats yra atleidimas , ar atleidimas yra grieko. Juk albanù kalboje linksniuojamas bútent artikelis ir tik jis. Vokieæiù ™artikeliné” kalba, be abejo, ìtakojo prúsù kalbà, bet öiuo atveju, kaip paprastai ir búna kalboms kontaktuojant, ne öiaip primeté prúsù kalbai artikelì, bet stimuliavo prúsiökà ™artikelio” kaip sintaksiniù santykiù reiökéjo raidà: *prºi etwerpsen øan stºisun (variantas: stºisan ) grïkan . Tai visiökai suprantamas, sintaksés poûiúriu nepriekaiötingas pasakymas, kuriame

110

™artikelio” stºisun daugiskaitos genityvo forma rodo tikràjì ûodûio linksnì. Tokiù pavyzdûiù yra aibé, todél tikrai apmaudu, kad vis dar reikia ™iöradinéti dviratì”, kuris seniai (bent jau 1910 m.) Reinholdo Trautmanno iörastas (Trautmann 1910, 207—208). Seniai pastebéta, kad III katekizme pasitaiko ir neabejotinù baltiökù konstrukcijù, kuriù pirmùjù latviù kalbos paminklù sudarytojai niekad nebútù ìstengè pavartoti. Kartojant, neva Abelis Willis paraidûiui verté vokiökà tekstà, nepraleisdamas net infinityvo dalelytés zu = prºi (bet plg. nacionalinì lietuviökà öedevriukà bosanoökés pigiai parsiduoda), duodama suprasti, neva Abelis Willis, panaöiai kaip minétù latviökù raötù vertéjai, net nemokéjo vartoti linksniù. Bet kaip jis tuomet bútù atskyrès pvz. dat. euch nuo acc. euch: Deiws da²e ioumas ²waian packun III 10919 vs. as madli wans Quoitïlaiti maian Grikau²nan kirdïtwei III 6614? Kodél versdamas Chri²tus i²t von den Todten aufferwecket — Chri²tus a²t e²²e ²tans Gallans etbaudints, jis nors ir supainiojès numirusius su mirtimis, visiökai taisyklingai pavartojo prúsiökà daugiskaitos akuzatyvà ²tans (ne datyvà, kuris yra originale!), o ne iöverté vokiökà den kaip vyriökosios giminés vienaskaitos akuzatyvà ²tan? Ar Mégotas, ar ne Mégotas, neturi jokios reikömés, nes nagrinéjama kalbos paminklo verté, kalbos autentiökumas. ™Iötaisant” prúsiökà sintaksè pagal lietuviökà pavyzdì, ir nuo Mégoto darbo, be abejo, nieko nelieka, nes tai, kas yra skelbiama ™kalbos nemokéjimu”, néra koks prieötaringas klaidù kratinys (plg. minétus latviù raötus), bet visoms be iöimties paminklo vietoms (ar jos Willio, ar Mégoto) búdinga sistema. Pagaliau iöleidûiama iö akiù ir tai, kad prúsù kalbos neva nemokéjès (neva) vokietis, kuriam talkino neraötingas valstietis, né su pastarojo pagalba nebútù sugebéjès pirmà kartà istorijoje suûyméti baltù kalboje priegaidûiù vietà! Öis ìvadélis reikalingas tik tam, kad paskatintù skaitytojà dar kartà pamàstyti apie tikràjà prúsù kalbos paminklù vertè. Kitaip ginæams dél prúsù kalbos INSTRUMENTALIO bei kitù nepaliudytù paradigminiù linksniù niekad nebus galo. Juk tie, kurie teigia, neva Abelis Willis nemokéjès prúsù kalbos linksniù, paprastai búna ìsitikinè ir tuo, kad prúsù kalbos vardaûodûiù a-kamieno gen.sg.masc. -as yra ™vokieæiù” pagal femininum ™pagaminta” fleksija (bet plg. Wilkaskaymen Gerulis 1922, 201, silkasdru … b' E 484), ir tuo, kad ne rankraötyje, bet spausdintame tekste (!) dukart (!) pavartotas brúkönys virö raidés ` ûymi praleistà n, nors treæià kartà tas pats ûodis pasitaiko jau be

111

brúkönio virö a (o tai tipiökas ilgumo ar priegaidés ûyméjimo nenuoseklumas): m`im III 7919, maim III 8119, m`im III 10715. Trys sykiai III katekizme — jau anaiptol ne maûai, bet né vieno ®manim, deja, néra (kaûkodél bútent öì trumputì ûodì raöant, visus tris kartus prireiké taupyti brangià vietà ir naudoti brúkönì, kuris, nors ir pasitaiko praleistajam n ûyméti, öitokia funkcija nei öiam, nei apskritai spausdintam tekstui néra itin búdingas). Oponentù tikslas — ìrodyti, kad baltù prokalbé turéjo septynis paradigminius linksnius, kad prúsù kalboje vartoti tik keturi pagal vokieæiù kalbà ir kad prúsù kalbos instrumentalis buvo toks pat, kaip ir lietuviù kalboje. Bet juk sakinyje

Jch N. neme dich N. mir zu einem Ehelichen Gemahel — As N. imma tin N. m`im prei ainan Salúbin III 10715 néra instrumentalio, vadinas, m`im — paprasæiausias datyvas kaip æia, taip ir kitais atvejais, kur jis pavartotas komitatyvo reiköme lygiai taip, kaip ir bet kurio kito III katekizmo ûodûio datyvas, pavartotas instrumentalio / komitatyvo reiköme. Vadinasi, trys dat. m`im pavartojimo atvejai nepateisina nei prúsiökos formos ®manim (ir dar su kitokiu vokalizmu, nei dat. mennei! — ûr. toliau Ìvardûiù sk.), nei (du atvejai) prúsù kalbos paradigminio instrumentalio rekonstrukcijos. Belieka neabejotinas ™instrumentalinis” pasakymas ‘su savaisiais’ ²en (wi²²an) ²waieis III 11915—16. Pirmiausia, ²waieis, ko gero, spaustuvés rinkéjo klaida vietoj *²waiens. Bet jei ir ne, savaime aiöku, kad ²waieis — tikrai sintaksinis komitatyvas (instrumentalis). Lygiai taip pat neverta ginæyti, kad prieveiksmiu einantis daiktavardis Bïtai III 7722 ‘vakare’ yra pavartotas lokatyviökai (Bïtai ²en Sign`t ‘vakare ûegnotis’) ir kad toks pat lokatyvas wirdai (= gr. åikoi ‘namie’) yra paliudytas ir konstrukcijoje en ²te²mu wirdai ‘tame ûodyje’ III 9717, beveik (be ìvardûio formos) sutampanæioje su atitinkama slaviöka lokatyvine konstrukcija âú òîìü ñëî⺠su -º < *-oi = baltù *-ai. Kadangi tas pats baltù *-ai / -ei slypi ir lietuviù prieveiksmyje nami…e, aiöku, kad ir lie. nami…e — lokatyvas. Su ta paæia logika turime pripaûinti, kad lie. dárbi (=? lo. lupi) yra genityvas (po dárbi = po dárbo) ir datyvas (po dárbi = po dárbui), lie. maû• yra instrumentalis (po maû• = po maû§), o lie. gal§ (lauko) yra lokatyvas (= lo. bellò). Bet jei pabandytume tokias ™linksniù formas” pavartoti ir pasakyti lietuviökai Joni draugas garaû§ dirba plaktuk• ‘Jono draugas garaûe dirba plaktuku’, kaûin ar bútume suprasti. Mat ì lietuviökà a-kamieno vienaskaitos instrumentalio paradigmà sueina visi ûodûiai su galúne -u (Jon§, draug§, garaû§,

112

plaktuk§), o ì lokatyvo paradigmà — ûodûiai su galúne -e (Jon•, draug•, garaû•, plaktuk•). Nei instrumentaliné galúné -•, nei lokatyviné galúné -ie paradigmù nesudaro, nes tos paradigmos jau yra sudarytos kitaip. Prúsù kalbos paminklù analizé rodo, kad lokatyvo paradigmà joje sudaro datyviné konstrukcija su prielinksniu en, vadinasi, galúné -ai paradigmos nesudaro, nes pastaroji jau yra sudaryta kitaip. Priimant prúsù deklinacijà tokià, kokia ji yra, tuo nereikia né stebétis. Artimesné tipologiné paralelé — ne tik vokieæiù, bet ir graikù kalba. Sunku patikéti, kad tai jokia sisteminé paralelé, bet A. Willio klaida. Sunku ìrodyti, kad prúsù katekizmù kalboje akuzatyviné arba datyviné konstrukcija su prielinksniu sen neatstoja instrumentalio linksnio. Uûtat lengva ìrodyti, kad jokios vokieæiù kalbos ìtakos æia nesama: juk vokieæiù kalboje instrumentalis niekad nereiökiamas akuzatyviné konstrukcija su prielinksniu mit, jis reiökiamas tik datyviné konstrukcija su öiuo prielinksniu. Nemokant prúsiökù linksniù bei veræiant paraidûiui mit gutem willen, iö kur galéjo atsirasti ²en labban qu`itin III 9513? Tokiù pavyzdûiù vélgi aibé. Net susidaro ìspúdis, kad konstrukcijos sen + datyvas, kurios, teoriökai ûiúrint, turétù búti archajiökesnés, greiæiau bútù kalkés, negu sen + akuzatyvas, nes kitaip vertéjus reikia ìtarti jau ne prúsù, bet vokieæiù kalbos nemokéjimu, plg. mit allen ²¾unden — ²en wi²²amans grïkans III 6316/17, bet mit allen Heyligen — ²en wi²²ans Swintickens III 1338. Taigi su prúsù instrumentaliu problemos néra. Jokia vienaskaitos galúné -m ar daugiskaitos *-ais negaléjo atstovauti instrumentalio linksniui, nes paradigma jau buvo susidariusi kitaip. Paæià formà pr. (²en) ²waieis = -ais Maûiulis laiko archaine neparadigmine ™lokatyvine-instrumentaline” (plg. sl. loc. pl. -ºõú < *-ois-u), sustingusia frazeologizme, kuris artimas rusù âîñâîÿñè ‘pas savuosius’ (BS, 236, PKP, 309209). Kad tarp ²en ir ²waieis yra ìterptas sintaksiökai nepriderintas ûodis wi²²an, kalba uû tai, kad paraöymas ²waieis autentiökas ir kad kad *sen swajais — paplitès prúsù frazeologizmas, kuris buvo nevykusiai prapléstas ûodûiu ™visais”, uûuot iö karto pasakius *sen wisans swajans. Prie formos wi²²an, matyt, prisidéjo dar ir pasakymas *sen wisan ‘su viskuo’. Formoje dat. m`im galinis -m yra kilès iö *-m‹ ç (jei galinis balsis bútù buvès ilgas, jis nebútù nukritès), kurì baltai ir slavai (pailgindami ar nepailgindami) pavartojo paradigminio instrumentalio vienaskaitos ir daugiskaitos formù darybai (BS, 210—211 kt.), o germanai — daugiskaitos datyvo darybai (BS, 168, 212 kt.). Bet neìtrauktas ì pa-

113

radigmatizacijos procesus jis juo labiau galéjo búti panaudotas ir su datyvo reiköme — ìprastas ™datyvinis” formantas *-mò ‘aö’ ir ‘tu’ ìvardûiù paradigmose kaûkodél nevartojamas. Pr. dat. m`im yra niekas kita, kaip datyvizuotas (datyviökai sukonkretintas) nenom. *mai (ûr. toliau). Sudétingesnis yra prúsù a-kamieno vienaskaitos GENITYVO klausimas. Ne kartà bandyta nuneigti fleksijos -as autentiökumà, suponuoti rytù baltù tipo fleksijà *-a pagal tokius pavyzdûius, kaip pr. butta tawas III 472 (greta buttastaws III 739—10), kuris, ko gero, yra ne ûodûiù junginys, bet dúrinys ‘butatévis ’ (PKP, 262). Prúsù kalbos paminklù a-kamieno galúné gen. sg. -as aiökinta atsiradus dél prúsù kalbos nemokéjimo, vokieæiù kalbos ìtakos ar (net ir dél kalbos nemokéjimo) apibendrintos `-kamieno gen. sg. -as galúnés ìvedimo ì a-kamienà. Laimei, prúsù kalbos öaltiniuose gerai paliudytas toks dúrybos búdas, kada pirmasis komponentas ne grynojo kamieno, bet genityvo formos: Wosispile, Tlokunpelk, Sawliskresil. Bútent toponimù bei Elbingo ûodynélio medûiaga ir atpalaiduoja nuo nereikalingù diskusijù: Wilkaskaymen (Gerulis 1922, 201) < pr. gen. sg. wilkas ‘vilko’ … b' E 484 < pr. (plg. E 657) + kaima- ‘kaimas’ (plg. E 797), silkasdru gen. sg. silkas ‘öilko’ + drimbis (E 483) ‘apdangalas’ (PKP, 315). Problemà sudaro ne prúsù a-kamieno daiktavardûiù gen. sg. -as fleksijos (tiksliau — galúnés, kadangi linksnio fleksija turétù búti -s, o -a- — kamiengalio tematinis balsis) autentiökumas, bet jos kilmé ir likimas prúsù kalbos raidoje. Jonas Kazlauskas siúlo rekonstruoti pr. -as < *-ase < *-asøe < *-asøa (Kazlauskas 1968, 173—174). Öis aiökinimas remiasi tikéjimu atitinkamos brugmaniökos rekonstrukcijos ide. gen. sg. *-osøo nepajudinamumu. Jo silpnoji vieta — bandymas atsieti ìvardinè formà pr. gen. sg. *(st)ese nuo artimesniù formù kitose ide. kalbose. Turiu galvoje pirmiausia slavù ìvardinè (÷ )åñî . Kaip matyti, æia jau glúdi dvi aiökinimo galimybés. Pagal vienà prúsù kalbos a-kamieno galúné gen. sg. -as yra identiöka tokiai pat hetitù kalbos galúnei -as. Kadangi pastaroji sutampa su nominatyvine, o prúsù kalbos — nesutampa dél trumpojo balsio -a- iökritimo iö galúnés nom. sg. -as, reikia paaiökinti, kodél tas pats balsis iöliko genityvo galúnéje. Pagal antràjì aiökinimà pr. gen. sg. -as < *-ase = *(st)ese = sl. (÷ )åñî . Bet tuomet reikia paaiökinti, iö kur atsirado pr. *-se apofoniökai = sl. *-so. Ì pastaràjì klausimà mano jau atsakyta anksæiau, bútent — tai sigmatinés galúnés archainés vokalizacijos atspindys, t.y.

114

atspindys epochos, kada *thamása > *thamás /*themása > *themás, *phat’ása > *phat’ás / *phet’ása > *phet’ás tipo sigmatiniams modeliams susidarant greta *thºmsa, *phºt’sa tipo fientyvo formù, tarp vardaûodûio kamiengalio ir priesaginio formanto veiké Benveniste'o binominis santykis (ûr. p. 55 kt.). Bet juk tokios pat kilmés yra ir baltù a-kamieno daiktavardûiù nom. sg. -as, kuris ne tik kad lengvai rekonstruojamas prúsù kalbai, bet net ir paliudytas: Lai²kas III 961/2, L`i²kas III 1111/2, Deiwas III 9914, Tawas III 4710. Vadinas, binomù atûvilgiu pirmyköté a-kamieno prúsù nom. sg. (t`w)s < (t`w)as ir gen. sg. (t`w)as struktúra buvo ta pati. Öie samprotavimai veræia grìûti prie pirmosios aiökinimo galimybés (kalbamoji prúsù kalbos galúné tapati atitinkamai hetitù kalbos galúnei, t.y. nom. sg. -as = gen. sg. -as) ir ieökoti atsakymo kitu keliu ir ne tokioje ûiloje senovéje. Kadangi sutaptiné galúné nom. sg. -as = gen. sg. -as yra galúnés ide. fient. *-(a)s atspindys (plg. anksæiau p. 79—80), reikia manyti, kad gen. sg. vak. balt. *-as, ryt. balt. *-ò — skirtingos paradigmatizacijos rezultatai. Neparadigmatizuotu “gen.” *-ò reliktu laikytume “partityvà” pr. pen¯ega BPT. Jam paradigmatizuotis, matyt, kliudé sutapimas pr. gen. ®vïr` < *-ò su pr. dat. *vïr` < *-ò. a-kamieno galúne pr. dat. sg. ( sïr ) u , matyt, yra formù su *-ú < *-` po lúpiniù ir gomuriniù priebalsiù bei artroido dat. sg. masc. stesmu poveikio rezultats katekizmù tarméje. Maûiulis yra linkès skirtingà nom. sg. -as ir gen. sg. -as raidà aiökinti kiræio poveikiu (BS, 97). Mat, a-kamieno vienaskaitos nominatyvo galúné prúsù kalbos paminklù laikais buvo tik nekiræiuota, o genityvo galúné bent oksitoniniù daiktavardûiù atveju galéjo turéti kirtì. Iökilus reikalui diferencijuoti nominatyvo ir genityvo linksnius (o tai darési bútina, akuzatyvinei kalbos sandarai ìsigalint), dél genityvo galúnés kiræiuotojo varianto buvimo vokalizmas -as iöliko kaip bútinas genityvo galúnés poûymis. Kadangi minéti procesai iö esmés sutampa su prúsù kalbos nekiræiuotojo ûodûio galo balsiù redukcija, t.y. néra seni, belieka manyti, kad epochoje prieö Elbingo ûodynélio sudarymà, t.y. bent jau prieö XIII a., a-kamieno daiktavardûiù vienaskaitos genityvo forma buvo tapati nominatyvo formai. Öi svarbi iövada reiökia tik viena: minétu laiku prúsù kalbos gramatinés sandaros tipologija dar nebuvo akuzatyviné bent daugiau, negu kadaise hetitù kalbos, kurios sintaksé kartais pasiûymi ryökiais fientyvinés tipologijos bruoûais.

115

Ìvardûiù deklinacijos raida Æia pakalbésiu daugiausia apie negimininius ìvardûius. Baltù 1 ir 2 asmenù ìvardûiai labai nuosekliai iölaiko indoeuropieæiù dialektams búdingà öaknù dichotomijà. Nominatyvo öaknims *e/aþ, *t•, *me, *øú yra suprieöintos nenominatyvo öaknys *me/a, *te, *nò, *•ò. Kaip matome, 1-jo vns. asmens nenominatyvo bei 1-jo dgs. asmens nominatyvo öaknys yra tapaæios, bet uûtat lietuviù kalba kompensuoja öì ™trúkumà” dviskaitoje vartojama öaknimi *•e, búdinga dar slavù, germanù, arijù, anatolù, tocharù daugiskaitos ar dviskaitos 1-ojo asmens nominatyvo formoms. Antra vertus, rytù baltù kalbos stokoja öiù indoeuropietiökù nenominatyvo öaknù: 1-jo dgs. asmens öaknies *nò, kuri paliudyta prúsù kalboje, bei 2-jo dgs. asmens öaknies *•ò, kuri pasirodo tik prúsù kalbos akuzatyve. Kalbamoji dichotomija primena daiktavardûiù kamienù supletyvumà, kuris yra susijès su archainés deklinacijos epocha iki véliau paplitusios fleksinés sistemos susiformavimo. Antra vertus, kaûin ar galima öià öaknù dichotomijà sieti su fientyvinés tipologijos deklinacija — juk 1-asis ir 2-asis asmenys savaime fientyvai. Paprasæiau bútù manyti, kad akuzatyvinei tipologijai susidarant, asmeniniai ìvardûiai iö pradûiù ìéjo ì deklinacijos atûvilgiu autonominì poskyrì, kuriame formantai, búdingi nekomunikantus ûymintiems ûodûiams (pvz., nazalinis akuzatyvo formantas), dél semantiniù prieûasæiù (vadinas, vis tiek dél ankstesnés neakuzatyvinés sandaros) neplito, todél deklinacija émé vystytis kitaip, negu kitù ìvardûiù ir vardaûodûiù. Öià mintì netiesiogiai remia ir tai, kad iö dviejù suprieöintù 1-ojo daugiskaitos asmens öaknù tik viena yra ™ikiindoeuropietiöka”, vadinasi, tikrai priklausiusi asmeniniù ìvardûiù sistemai ir iki naujosios deklinacijos susidarymo: 1 pl. *n- (bet ne *•-!) dar pasitaiko bent kartvelù ir afrazinése kalbose, taæiau 1 pl. *•-, atrodo, yra indoeuropietiöka inovacija, nes ìtartinai sutampa su 2 pl. *•- (plg. 2 sg. *t-•-). Manoma, kad öis sutapimas rodo fientyvinés (vad. ™aktyvinei”) kalbù tipologijos sandarai búdingà 1-ojo daugiskaitos asmens inkliuzyvo (™mes su jumis, su tavimi”) — ekskliuzyvo (™mes be júsù, be tavès”) dichotomijà. Jei tad tam tikruose indoeuropieæiù dialektuose 1-ojo daugiskaitos asmens inkliuzyvui ûyméti buvo paimta 2-ojo asmens ìvardûio modifikacija (galbút be *t-, pailginus vokalizmà, ar kaip kitaip), tai véliau tapusi nereikalinga öi inkliuzyviné forma buvo

116

panaudota nominatyvo linksniui greta buvusios ekskliuzyvinés formos su seniausia “ikiindoeuropietiöka” daugiskaitos 1-jo asmens öaknimi *n-, kuri buvo panaudota nenominatyvo linksniui (plg. Gamkrelidze— Ivanov 1984, 292—293). Gana keistai atrodo öaknis 1 pl. *me-, kuri, be abejo, yra tapati öakniai 1 sg. *me-. Ji vartojama baltù, slavù (su pakeistu vokalizmu *mú-) bei arménù kalbose, kuriose yra akivaizdûiai pluralizuota formantu -s, arm. -kh. Juk ™mes” nereiökia ™daug aö ”, nebent ™aö ir tu, jús”, o tai jau savotiökas inkliuzyvas. Öiù *me- — *mes distribucija, pasakyæiau, yra beveik veiksmaûodiné (plg. veiksmaûodûio 1 p. sg. *-m vs. 1 p. pl. *-me). Dél palyginti siauro paplitimo ir gana keistos semantikos baltù, slavù ir arménù 1 p. pl. *m(e)- kaûin ar néra suplakta su atitinkamos veiksmaûodûio fleksijos öaknimi. Iövardytos baltiökos asmeniniù ìvardûiù öaknys vakarù ir rytù baltù kalbose pasirodo nevisai tapaæiuose kamienuose, kuriù istorija trumpai yra tokia. VIENASKAITA. Kaip senas veldinys greta iövardytù kamienù baltiökojoje indoeuropieæiù prokalbés pakopoje egzistavo ir ™datyviniai” kamienai 1 pers. *me/ai / mi, 2 pers. *t e/ai / ti, refl. *se/ai / si. Prúsù kalbai juos paliudija Grúnavo ûodynélis: Dam thoi [*d`mai tai ?] GrG 90 ‘duodu tau’, pomeleis [*på-mi-leiz-(ai)s ?] GrG 83 ‘pa-milaiûyk!’, bet Grúnavo ûodynélio duomenys, kaip matyti ir iö öiù pavyzdûiù, néra pakankamai patikimi. Nors lietuviù senuosiuose raötuose 1 pers. dat./acc. mi, 2 pers. dat./acc. ti, be abejo, labai paplitusios formos, jù buvimas iö motinos pusés prúso Jono Bretkúno raötuose netiesiogiai öì tà reiökia ir prúsistikai (jù nebuvimas bent bútù leidès ìtarti, kad jù nebúta né prúsù kalboje, bet) — plg. ™Postiléje” at=milei²k tatai BP II 2949, D ®ukçm ant bliudo galwa Jano krçk²chtitoio BP II 24214, Pone neimikorok tawa ru²tibeie BP II 3048. Latviù kalboje tokiù formù pédsakai yra iönykè arba neûinomi. Paini problema — rytù baltù (ir slavù) kamienas 1 pers. nenom. mun-: û. telöiökiù m×ôn, m×ôn×êi, latviù augözemniekù mun (greta man !), s. sl. ìúí î « . Jo paplitimas daro fonetinius aiökinimus neìtikinamus, o ìtarti kokio nepaliudyto kamieno 2 pers. *tuv- ìtakà (Endzelïns 1951, 509) ar pan. yra beprasmybé. Vis délto Endzelynas yra padarès démesio vertà pastebéjimà: hetitù kalbos ìvardis 1 pers. ammuk irgi turi kamienà -mu- (Endzelïns 1951, 509).

117

1-ajam asmeniui búdinga nazaliné priesaga (pr. mennei, lie. man•, la. man, sl. ìåíå ), nepaisant tam palankios finougrù kaimynystés (plg. suo. 1 sg. minä, 2 sg. sinä ), kaûkodél ì 2-àjì asmenì neprasiskverbé. Tos priesagos paslaptingà ryöì su posesyvine reiköme galbút rodo ìvardis lie. kien…o — öia prasme didûiai reiköminga, kad apibendrinta ir ì 2-àjì asmenì bei kai kuriuos kitus ìvardûius germanù kalbose, öi nazaliné priesaga pasirodo jose genityvo formose, sudaranæiose (be priesagos pailgéjimo) pamatà posesyvinéms formoms (pastarosios paprasæiausia antrinés): go. 1 sg. meina < germ. *mïnò, possess. meins < germ. *mïnaz, 2 sg. ÿeina < germ. *ÿïnò, possess. ÿeins < germ. *ÿïnaz. Taigi galima spéti, kad baltogermaniökoje pakopoje nazaliné priesaga pirma pasirodé 1-ojo asmens genityve. Vélesnis jos prasiskverbimas ir ì 2-ojo asmens bei refleksyvinio ìvardûio genityvà — jau savarankiöka germanù inovacija. Skirtingai nuo 1-ojo asmens, 2-ojo asmens ìvardûio öaknys

*t• ir *te iö tikrùjù yra ta pati öaknis su iöplétéju ir be jo. Vakarù baltù ir slavù kalbose 1-ojo asmens nazalinè priesagà alomorfiökai atitinka 2-ojo asmens priesaga su öaknimi ide. *bh (Vedù ÄáOá Ï tubhya, lo. tibï ), pasirodanti lygiai tose paæiose pozicijose, kaip 1-ojo asmens nazaliné priesaga: nazaliné priesaga

nominatyvas genityvas datyvas akuzatyvas

priesaga su öaknimi *bh

prúsù

s. slavù

prúsù

s. slavù

— — + —

— + + —

— — + —

— + + —

Priesagos *bh nebuvimà rytù baltù kalbose kompensuoja öaknies *t• ablautas: nulinì (pailgintà ar nepailgintà) öaknies vokalizmo laipsnì nom. *tŠ ú atitinka pilnasis laipsnis nenom. *teu / tau. Pastaroji öaknies forma neturi nieko bendra su kamienu *te-b-, kuris nebent pasiûymi tokia pat vokalizmo kokybiné kaita *teb- / tob- slavù kalbose. DAUGISKAITA/DVISKAITA. 1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiù daugiskaitos nominatyvo formas visi baltai pasidaré vienodas: *mes, *øýs. Vokalizmo pailgéjimas ar metatonija tai jau palyginti vélyvos raidos rytù baltù kalbose reiökiniai. Painesnés kilmés yra

118

nenominatyvo formos. 1-ojo asmens öakninis *n- daugiau (iötisai lietuviù ir latviù kalbose) ar maûiau (prúsù kalbos akuzatyve) pakeistas öakniniu *m-. Pakito ir vokalizmas — apie jo pirmykötè kokybè galima sprèsti tik iö lo. nò-s, nò-bis etc. Toks pat turéjo búti ir 2-ojo asmens vokalizmas (lo. vò-s, vò-bis etc.), kurì netiesiogiai atspindi pr. acc. pl. wans. Slavù acc. pl. s. sl. 1 pers. íû, 2 pers. âû, matyt, atoninés formos, nes sutampa su enklitikais dat. pl. s. sl. 1 pers. íû, 2 pers. âû. Tai leidûia abiem atvejais rekonstruoti pirmykötes formas nenom.pl. (balt.-) sl. 1 pers. pl. *nòs, 2 pers. pl. *•òs, kurios pvz. atitinka atonines (nepailginto öaknies vokalizmo) s.i. encl. nenom. (gen./dat./acc.) È£ nas, Õ£ vas. Nenom. 1, 2 pers. pl. *nòs, *•òs , turéjo búti vartojamos analogiökai, kaip ir nenom. 1, 2 pers. sg. *mei, *tei, refl. *sei (ûr. anksæiau), t.y. (kaip ir s.i. È£ nas, Õ£ vas) galéjo atstovauti visiems nenominatyvo linksniams, o véliau, paradigminéms formoms susidarant, émé ìsitvirtinti enklitinéje pozicijoje greta naujesniù ortotoniniù paradigminiù formù, t.y. liko neparadigminémis ™datyvinémis” formomis. Prúsù kalbos akuzatyviné forma, matyt, turi finalè, priderintà prie a-kamieno galúnés acc. pl. -ans. Galinis *-s baltù ir kitù indoeuropieæiù dialektù formose *nòs, *•òs tai, be abejo, pluralinis sigmatinis formantas, kurio nebúta dviskaitos formose (plg. sl. 1, 2 pers. du. na, va < *nò, *•ò). Seniai pripaûinta, kad vokalizmas 1 pers. lie.-la. mú-, pr. núyra atsiradès dél 2 pers. balt. *øú-. Be to, tradiciökai manyta, kad 2 pers. balt. nenom. *øú- yra perdirbinys iö *•ò- pagal nom. *øús (plg. Stang 1966, 255). Tai, suprantama, tik paviröutiniökas reiökiniù paaiökinimas, nesigilinant ì prieûastis ir net nebandant jù ieökoti bendrame baltù—slavù kontekste. Jei prúsù kalboje paliudytos abidvi 2-ojo asmens öaknys balt. *øú- ir *•ò-, tai tarp rytù baltù ir slavù tarsi papildomoji distribucija: lietuviai su latviais turi tik öaknì *øú-, slavai — tik *•ò-. Seniai pripaûinta, kad sl. 2 pers. nom. pl. vy yra iö akuzatyvo atéjusi forma, bet tai tik fakto konstatavimas. Visus öiuos procesus lémusias prieûastis gana paprastai atskleidé Vytautas Maûiulis dar prieö 26 metus. Tiek baltù, tiek slavù vieno 2-ojo asmens kamieno pakeitimà kitu kamienu sukélé fonetinis inicialinio sonanto silpnumas tam

119

tikrose pozicijose, bútent: baltù *• prieö *ò (kai nebuvo morfologiökai palaikomas, nebuvo ™M-stiprus”) ir slavù *ø prieö *i < *y. Krinta ì akis, kad prúsù kalboje öaknies *•- kamienas iölieka tik daugiskaitos akuzatyvo linksnyje (wans). Turint galvoje, kad tai nenominatyvo kamienas, reikia manyti, kad kadaise jis turéjo búti taip pat genityvo ir datyvo formose. Visos nenominatyvo formos turéjo prasidéti samplaika *•ò, taæiau tokie pavyzdûiai, kaip lie. öu…o < *ö(u)•ò-n, lie.-la. dial. duo ‘du’ < *d(u)•ò rodo, kad pozicijoje prieö *ò baltù *• nyko. Nurodytais atvejais jokios morfologinés prieûastys tam netrukdé, nes kamienai pasiûyméjo didesniu (plg. gen. *öu-n-es) ar maûesniu (plg. gen. *d(u)•eøòn) supletyvumu. Kadangi 2-ojo asmens ìvardis supletyvus (kamienas nom. *øú- yra kitoks), nebuvo kliúæiù *• nykti prieö *ò. Taæiau *• netekimas reiöké öaknies praradimà. Kadangi nei pati daugiskaita, nei dviskaita nenyko, ì nenominatyvo formose prarastojo öakninio *• vietà buvo pasiskolintas nominatyvo formù öakninis *ø-. Taip pasikeité balt. acc. du. (*•#ò > ) *#ò ì balt. nom.-acc. du. *øý (plg. lie. nom.-acc. du. j§du) ir inicialiniais balt. (*•#ò- > ) *#ò- ì balt. *øý- visais kitais atvejais, iöskyrus daugiskaitos akuzatyvà. Praprúsù dialektuose daugiskaitos akuzatyvas anuo metu jau buvo pakeistas pavidalu *•ans (ûr. anksæiau), todél æia öakninis *• (jis buvo ne prieö *ò) iöliko (plg. Maûiulis 1970, su tuo nereikömingu skirtumu, kad rekonstruojamas ìvardûio daugiskaitos akuzatyvas iö pat pradûiù turéjès nazalinì formantà n, o tai, mano manymu, neìmanoma tiek dél to formanto daiktavardinés kilmés — ì gimininius ìvardûius ir ì búdvardûius jis apibendrinamas unifikuojant deklinacijos paradigmas, — tiek dél jo datyvinés reikömés, kurià liudija atitinkamas slaviökas enklitinis ìvardis âû ). Rytù baltù dialektuose tokio daugiskaitos akuzatyvo formos pakeitimo nebuvo (beje, tai tik ìrodo, kad rytù baltù a-kamieno daiktavardûiù daugiskaitos akuzatyvas niekad neturéjo nazalinio *n ! — plg. anksæiau p. 107—108) ir *• prieö *ò turéjo iönykti. Rytù baltams atstatyti daugiskaitos akuzatyvo öaknì pasiskolinant jà iö daugiskaitos nominatyvo *ø-ýs buvo sunkoka, nes ™öitokia (*ø- + *#òs >) *ø#òs bútù sutapusi su ìvardûio ‘jis’ acc. pl. forma. Ji (t.y. *ø + acc. pl. *òs > *øòs) gal kur tarmése ™nuéjo” ì nom. pl. (æia ji nesutapo su ìvardûio ‘jis’ nom. pl. forma), plg. raötù formà nom. pl. juos ‘jús’” (Maûiulis 1970, 33717). Todél ne öaknis buvo

120

pasiskolinta, bet pati daugiskaitos nominatyvo forma *øýs, ™veikiama u-kamienés acc. pl. (*-úns >) *-ýs, pasidaré r. balt. nom.-acc. pl. *øýs ” (Maûiulis 1970, 335). 1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiù nenominatyvo formoms iö pat pradûiù turéjus vienodà öaknies vokalizmà *#ò, pastarojo pakeitimas ì *ý 2-ojo asmens formose automatiökai sukélé tokì pat pakeitimà 1-ojo asmens formose: *n#ò > *ný. Slavù dialektuose vyko öiek tiek prieöingas procesas. Forma ™sl. nom. pl. *øýs (= balt. *øýs) véliau negaléjo iölikti: ji iövirto ì sl. (*øýs > *øy >) *øi, t.y. sutapo su ìvardûio ‘jis’ forma sl. nom. pl. *øi ‘jie’; iö to nebesunku suprasti, kodél atsirado sl. nom.-acc. pl. vy ‘jús, jus’. Formos sl. nom. pl. ( *øýs > *øy >) *øi a) öakninis *ø-, veikiamas kitù formù öakninio *v-, nesunkiai galéjo búti pakeistas ì *v-, o b) jos balsis *-i, atsidúrès prieö nejotacinì *v-, galéjo iövirsti ì sl. *-y (be to, vienu ir kitu atveju veiké ir sl. acc. pl. *vy). Öitaip sl. nom. pl. (*øýs > *øy >) *øi galéjo búti perdirbta ì sl. nom. pl. *vy./.../ Slavuose forma sl. acc. du. *•#ò (= balt. *•#ò) > *•`, kaip kad baltuose, iönykti negaléjo (sonantas sl. *• niekur nenyko). Bet æia negaléjo iölikti sl. nom. du. *øú (= balt. *øý), nes ji, virsdama ì sl. nom. du. (*øú > *øy >) *øi, sutapo su sl. nom. pl. (*øús > *øy >) *øi: tuo metu, kai vietoj sl. nom. pl. *øi atsirado sl. nom.-acc. pl. *vy (ûr. anksæiau), pagal tai vietoj sl. nom. du. *øi lengvai galéjo atsirasti ir sl. nom.-acc. du. *vy; dél to ir pati sl. acc. du. (*•ò >) *•` turéjo pasidaryti sl. nom.-acc. du. *•`. Öitaip, man rodos, aiökintinas tas faktas, kad senovés slavù raötai turi ne tik nom.-acc. du. va, bet ir nom.-acc. du. vy. Visa tai savo ruoûtu rodo, kad slavai iö pradûiù bus turéjè sl. nom. du. *øú resp. acc. du. *•ò ir sl. nom. pl. *øús resp. acc. pl. *•òns ” (Maûiulis 1970, 335—336; kaip minéjau anksæiau, rekonstrukcijai acc. pl. *•òns nepritariu, turéjo búti acc. pl. *•òs). Lietuviù kalba Prúsù ir slavù kalbù 1-ojo asmens daugiskaitos nenominatyvo kamieno inicialinio priebalsio n- vietoje lietuviai ir latviai turi m-. Kokiu keliu vyko öis pakeitimas, geriau parodo su latviù kalba susijusi medûiaga, todél öì klausimà svarstysiu atitinkamame poskyryje véliau. Linksniavimo galúniù atûvilgiu labai logiökos lietuviù literatúrinés kalbos negimininiù ìvardûiù paradigmos atspindi toli graûu ne daûniausià iö visù lietuviù kalboje vartojamù modeliù. Pavyzdûiui, vien

121

tik rytù ir pietù aukötaiæiams yra búdingos öios paradigmos (transponuojant ì literatúrinè kalbà): nom. sg. (visame plote) $ö, (rytù aukötaiæiuose be pietinés dalies) ãö, gen./acc. sg. m$ni/ man• (Ps Berklainiuose, Rk Aukötadvaryje, Mlt Joniökyje), n / ma…n (rytù aukötaiæiù öiauréje Kupiökio—Salamiesæio— gen./acc. sg. m$• Rokiökio trikampyje), gen./acc. sg. (öiauréje, apie Panevéûì—Ukmergè, apie Trakus ir Vilniaus kampe) man…è, gen. sg. (öiauréje) manès / manè, (pietuose) man…è, dat. sg. mán, (tarp Ukmergés—Rokiökio—Utenos pasitaiko dar) mãnie, acc. sg. m$• n / man• (öiaurinéje rytù aukötaiæiù dalyje), m$ni/ man• (pietù aukötaiæiuose), acc. sg. ma…n (visame rytù aukötaiæiù plote), acc./gen. sg. [ûr. gen./acc. sg.], instr. sg. mãnim (öiauréje), mani…m (pietuose), iness. sg. man…y, (pasitaiko dar) man…yj (öiauréje), man•j (pietuose), ill. sg. mani…n (Antakmenéje, Labanore, Linkmenyse, Ceikinéliuose), adess. sg. man•(…m)p, man•m (Dieveniökése, Zieteloje, Lazúnuose), man•po (Lazúnuose) adess. sg. mani…mt (Ign Motiejúnuose, Zieteloje), adess. sg. man•(…n)k (Gervéæiuose), all. sg. man…ès(p) (Lazúnuose), man…èp (Kamojuose Baltarusijoje), nom. pl. m…es, mãs, mës, jþs (apie Birûus ir Panevéûì—Kupiökì pasitaiko dar jýs, tas pats Zieteloje ir Pelesoje! — plg. anksæiau dél kamienù raidos), gen. pl. (possess.-attr.) mýsù (músu), gen. pl. (possess.-attr.) m§s (Dieveniökése), kt. (ûr. toliau tekste), gen. non-possess./acc. pl. mumè (nepalyginti reæiau, negu gen./acc. sg. man…è ! — Pandélyje), gen. non-possess./acc./instr. pl. mumè (prie Gelvonù), gen. non-possess./acc./instr. pl. mumè (tik Birûù palatvéje Kuldúnuose), gen. non-possess. pl. mumè (Ör Neveronyse, Palomenéje, Ûasliuose), gen. non-possess./acc./instr. pl. mu…m (Kp Noriúnuose), gen. non-possess./dat./acc./instr. pl. mu…m (Kupiökyje), gen. non-possess./dat./acc./instr. pl. m§m, mƒum (Papilyje, Skapiökyje), dat. & dat./instr. pl. m§m, mƒum (visame plote!), dat./instr. pl. mu…m (Palatvéje apie Rokiökì), dat. pl. mum• (labai retai pietuose), dat. pl. m§mi greta instr. pl. mum• (gana daûnai pietuose),

122

dat./instr. pl. mum•, m§mi (sporadiökai pietuose), acc. pl. mum• (Dusetose, Vyûuonose, Deguliuose, Ör Neveronyse greta mum•s, Palomenéje, Ûasliuose, Semeliökése — öiauréje daûnai greta trumpinio mu…m), acc./instr. pl. mum• (Svédasuose greta mu…m, mumus, An Æekonyse greta mu…m, Gelvonuose greta mumè, mum•s) acc. pl. mumus (ì öiaurè nuo Rokiökio, Svédasuose greta mum•/ mu…m, Ramygaloje, Vidiökiuose, Siesikuose), acc. pl. mum•s (prie Jotainiù—Raguvos, greta mum•, mumè Gelvonuose, Ör Neveronyse greta mum•, Maiöiagaloje) acc. pl. mus (iöskyrus paæià öiaurè, sporadiökai visur, ypaæ rytiniame trikampyje nuo Anyköæiù iki Baltarusijos), instr. pl. mu…m (öiaurinéje rytù aukötaiæiù ploto puséje), instr. pl. mum• (nesutrumpinta forma ì pietus nuo mu…m, daûnai eina su dat. m§m arba m§mi ), instr. pl. mum•s / m§mis (iömétyta po visà plotà ì pietus nuo Grybuliù prie Troökúnù, bet daûnumu pastebimai nusileidûia formai instr. pl. mum•/

mu…m), iness. pl. visù daûniausia mumys(e) (paæiuose pietuose — su -sa), öiauréje kai kur mum…y, iness. pl. mumés(e) (sporadiökai öiauréje bei prie Kaiöiadoriù), iness. pl. músuos(e) (apie Dieveniökes), iness. pl. músu…ç (apie Ramaökonis Baltarusijoje), iness. pl. músa (Lazúnuose), ill. pl. mumƒysna(n) (Labanore—Linkmenyse), ill. pl. mýsun (Tvereæiuje—Adutiökyje), adess. pl. mús§k (Labanore—Linkmenyse, Tvereæiuje—Adutiökyje, Öumske, Gervéæiuose), adess. pl. mýsp/k (Lazúnuose, Zieteloje), adess. pl. músp• (Kamojuose ir Zieteloje Baltarusijoje), adess. pl. mýs•(…m)p (Zieteloje), adess. pl. mýsem(p) (Lazúnuose), adess. pl. mús§…nk (Gervéæiuose) all. pl. mýsu…m(p) (apie Dieveniökes, Lazúnuose), músumpi (apie Dieveniökes). Æia pateikiau tik visas pagrindines, istorijai svarbesnes formas be ìvairiù nereikömingù naujadarù (kaip gen. pl. músio, dat. pl. mumúmi, instr. pl. mumaµs, postpoziciniù dalelyæiù, pan.) ar fonetiniù variantù

123

(taim• ir maim• pagal taim•, saim•). Greta pateiktù rytù ir pietù aukötaiæiù paradigmù, imant jas kartu su literatúrinémis paradigmomis, vakarù aukötaiæiù ir ûemaiæiù paradigmos nepasiûymi dar kokiomis nors ypatingomis, deklinacijos istorijai svarbiomis formomis, todél dél vietos stokos néra itin didelio reikalo suminéti viskà. Svarbiausia, kad pateikta medûiaga akivaizdûiai rodo iö vienos pusés daugelio teoriökai laukiamù fleksijù praktiökà nebuvimà (pvz. dat. pl. mum(u)s, plg. dar formos instr. pl. mumis nedominavimà), iö kitos — fleksijù buvimà ™ne savoje vietoje” (plg. acc. pl. mumus, mumis). Apûvelgdamas formù raidos tendencijas lietuviù kalbos tarmése, Z. Zinkeviæius mini: 1) daugiskaitos persiformavimà vienaskaitos pavyzdûiu (pvz. gen./acc. mum…è pagal man…è, instr. mumi…m, jumi…m pagal mani…m ir naujà mumi…m, gen. mumës pagal manës, acc. mume pagal man•, iness. mum…y, mús…y pagal man…y, adess. mús•p pagal man•p t.t.), 2) vienaskaitos persiformavimà daugiskaitos pavyzdûiu (pvz. acc. man• pagal acc./instr. mum•), 3) daugiskaitos kamienù suvienodéjimà (pvz. gen./acc. pl. mum-, acc./instr. pl. mum-), 4) daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmenù supanaöéjimà (pvz. mës pagal jþs), 5) daiktavardinés fleksijos skolinimàsi (pvz. instr. pl. muma…çs) (Zinkeviæius 1966, 294—297; konkreæius Zinkeviæiaus pavyzdûius teko truputì apriboti pagal mano surinktus duomenis; be to, ne visù Zinkeviæiaus pateiktù formù atsiradimà aiökinu daugiskaitos ir vienaskaitos sàveika — ûr. toliau). Dauguma Zinkeviæiaus iövardytù procesù iö tikrùjù veiké, tik kyla abejoniù, ar tikrai dialektuose margas öiù paradigmù vaizdas yra pirmyköæiù ™taisyklingù” ™suvalkietiökù” paradigmù vélesnio persiformavimo rezultatas. Ar tos ™taisyklingosios” iö viso egzistavo? Ì öì klausimà atsakytume teigiamai tik tuo atveju, jei bent ir latviù kalbai pavyktù rekonstruoti tà paæià ™suvalkietiökà” sistemà. Bet ir latviù kalboje néra jokio pagrindo kildinti pvz. dat. pl. mu°ms iö *mumus, o ne iö dat. pl. *mumis, kuris irgi yra paliudytas. Net ir visai ™lietuviökà” formà la. manim vis délto yra ne instrumentaliné, o datyviné, galinti búti kilusi datyvizavus (datyviökai sukonkretinus) pirmykötè nenom. (™dat.”) *mani (ûr. toliau poskyryje apie latviù kalbà). Apie pr. dat. m`im neva iö instr. *manim jau kalbéta. Prúsù kalbos negimininiù ìvardûiù paradigmos juo labiau nepasiduoda jokiam ™suvalkietinimui”. Viena painesniù lituanistikos problemù yra lietuviù kalbos tarmése bei senuosiuose raötuose daûnos vienaskaitos formos man• (tav•, sav•) kilmé. Öi forma vartojama genityvui ir akuzatyvui reiköti visame

124

rytù aukötaiæiù plote, kur ji skiriasi nuo formos man… ç · (tav… ç ·, sav… ç ·) < *en, vadinas, negali búti iö jos kilusi. Ìtarti jà kilus iö archainés ™dat.” *manei / i kliudo dvi aplinkybés: 1) oksitoninis kirtis, 2) datyvui reiköti vartojama kaip tik triviali ™taisyklinga” baritoniné sutrumpinta forma mán < manie / *mani < *manei / i. Todél geriausias iki öiol aiökinimas, be abejo, priklauso Zinkeviæiui: singulariné man• padaryta pluralinés mum• pavyzdûiu (Zinkeviæius 1966, 295). Spéjant, kad pietù aukötaiæiù distribucija dat. pl. m§mi greta instr. pl. mum• vélyva ir kad pirmykötè padétì labiau atspindi retesnés pietù aukötaiæiù formos dat./instr. pl. m§mi, mum•, nesunku ìsivaizduoti, kad tà patì atspindi visa rytù aukötaiæiù formù m§m ir mu…m gausybé: jos visù pirma reiökia datyvà ir instrumentalì, be to, (visaip kombinuojant su pastaruoju ar atskirai) — akuzatyvà ir net genityvà. Nereikia nei ìûvalgumo, nei iöradingumo sugretinant 1) formà

mum• su forma mum•s, 2) abidvi su atitinkanæiomis daiktavardinémis instrumentalio fleksijomis. V. Maûiulis yra priéjès prie iövados, kad fleksija balt.-sl. instr. sg. *-mi iö pat pradûiù turéjo trumpàjì balsì (s. sl. ï©òüìü — vadinas, jo siaurumas vakarù bei öiaurés ûemaiæiuose rodo vélesnì pailginimà pagal daugiskaità), suprieöintà ilgajam balsiui fleksijoje balt.sl. instr. pl. *-mï (s. sl. ï©òüìè ). Pastaroji gavusi papildomà pluralizatoriù *-s jau tik baltù (bet ne slavù) dialektuose (BS, 165—168, 209—211). Tokiu búdu rekonstruojamos dvi fleksijos balt. pl. *-mïs (naujesné) ir balt. pl./ du. *-mï (senesné). Dalyje lietuviù tarmiù forma *-mïs iö viso nebuvo susidariusi (matyt, kaip ir slavù dialektuose) — pietù aukötaiæiams yra búdinga bútent fleksija *-mï, vartojama ne tik instrumentaliui, bet ir datyvui reiköti su tokia pat kiræio distribucija, kaip ir dat. m§mi — instr. mum• atveju. Vadinas, æia ìvardis neturétù skirtis nuo daiktavardûio. Vis délto jis skiriasi, nes acc. pl. mum• (kaip ir mum•s, nors pastarasis, bet anaiptol ne mum•, galétù búti paaiökintas bent i-kamieno galúne acc. pl. -is) yra beviltiökai ™netaisyklingas”, neturintis jokios atramos ìprastoje fleksijù sistemoje. O juk neva pagal mum• padarytoji singulariné forma man• búdinga bútent akuzatyvui! Kiek lengviau yra paaiökinti singularines formas su nazalizacija, t.y. man…è ir man…ès (pastaroji dar ir literatúriné). Daug archajiökesnémis laikau vakarù aukötaiæiù tarmése, Dauköos Postiléje, Bretkúno postiléje paliudytà formà gen. mane ir tik Garliavoje bei Semeliökése, taip pat Sirvydo (su -…è(s) > -… ç ·(s) !) ir kituose senuosiuose raötuose paliudytà formà

125

gen. manes. LKG I 648 dar nurodo tautosakinè formà all. manesp Æb. Pirmoji atitinka sl. ìåíå , antroji gali búti suvokta kaip pirmosios perinterpretacija pagal konsonantinio kamieno daiktavardûiù gen.sg. (öun)es. Tai leidûia ìsivaizduoti maûdaug tokià raidà. Dar baltogermanù epochoje genityvui reiköti prie 1-ojo vienaskaitos asmens kamienù nenom.*me (apofoniökai *ma) ir *mei buvo jungiamas elementas *-na / e, germanù dialektuose véliau iöplatintas ir ì 2-àjì bei refleksyvinì kamienus (ûr. anksæiau). Susidariusi 1-ojo asmens forma gen. *mane / *mene buvo baltoslaviöka (dél jos buvimo praprúsuose ûr. atitinkamà poskyrì toliau). Dél kol kas neiöaiökintù prieûasæiù elementui *-na / e nepatekus ì 2-àjì bei refleksyvinì kamienus, dalyje dialektù atitinkama genityviné forma buvo sukurta 2-ajam asmeniui iö kamienui *tŠ ú apofoninio *ta/ eu, prijungus prie pastarojo *-e pagal 1-ojo asmens gen. *(men)e: gen. *ta•e / *te•e, o pagal pastaràjì susikúré ir gen. refl. *sa•e / *se•e. Kituose dialektuose (periferiniù baltù dialektù vakariniame areale, iö kurio, pagal Maûiulì ir Toporovà, yra iöriedéjusios vakarù baltù ir slavù kalbos) atitinkama 2-ojo asmens genityvo forma buvo sukurta panaudojus kamienà *te (apofoniökai *ta) su *-na/ e elemento vietoje prilipdytu elementu *-bh- bei tuo paæiu galiniu *-e pagal 1-ojo asmens genityvo formos finalè: *tabhe / *tebhe resp. gen. refl. *sabhe / *sebhe. Greta naujosios gen. *mane / *mene buvo tebevartojamos ir sinoniminés nenom.(= gen./dat.) *mei, nenom.(= gen./acc.) *me, o kadangi formù *ta•e / *te•e, *sa•e / *se•e ar *tabhe / *tebhe, *sabhe / *sebhe atsiradimas greta formos *mane / *mene savaime reiöké naujo kamieno *man-/ *menabstrahavimà, atsirado ir kontaminuotù naujù formù: dat. *manei / *menei, (dalyje dialektù) acc. *mane / *mene (slavù forma gen. ìåíå galéjo patekti ì akuzatyvà ir dél sintaksiniù prieûasæiù). Reikia vél ir vél pabréûti, kad ìvardûiù deklinacija formavosi savo keliais, daiktavardûiù deklinacijos formavimosi veikiama, nes pagrindinés prieûastys, kurios lémé daiktavardûiù linksniavimo pertvarkymà, buvo semantinés sintaksinés, susijusios su kalbos sandaros evoliucija nuo neakuzatyvinés tipologijos ì akuzatyvinè. Asmeniniai ìvardûiai priklausé tik fientyvù semantinei klasei, nes reiöké komunikantus, todél joks sintaksinis jù suprieöinimas, daiktavardûiuose véliau iöriedéjès ì nominatyvo—akuzatyvo prieöprieöà, kalbos sandaros kitimo pradûioje buvo neìmanomas. Jù posistemis paprasæiausiai derinosi prie struktúros, kuri, juos aplenkdama, vystési daiktavardûiuose. Todél, kai dél daiktavardûiù sistemos poveikio ir jù pavyzdûiu, dalyje dialektù

126

1-ojo asmens (resp. 2-jo asmens bei refleksyvo) gen./acc. *mane (ne v.balt./sl. *mene!), dat. *manei (ne v.balt./sl. *menei!) pagrindu susikúré atitinkamù kamienù neva akuzatyviné forma su nazaliniu formantu acc. *manen (ne v.balt./sl. *menen!) resp. acc. *ta•en / *te•en, *sa•en / *se•en (slavuose neuûfiksuota), ji dél bendrù genityvo—akuzatyvo formos bei nenominatyvo (® enklitiniù) formù atsirado ir genityve: gen. *manen resp. gen. *ta•en / *te•en, *sa•en / *se•en (slavuose neuûfiksuota). 1-ojo asmens (resp. 2-jo asmens bei refleksyvo) genityvo formà *mane , abstrahavus kamienà *man-/ *men-, tuo tarpu veiké ir atitinkamo konsonantinio kamieno *-men daiktavardûiù genityvo forma, dél kurios atsirado dar vienas 1-ojo asmens (resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo) formos dialektinis variantas gen. *manes . Pagaliau pastarojo ir gen. *manen kontaminacijos déka atsirado ir 1-jo asmens (resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo) ™suvalkietiökas” gen. *manens . Iö daiktavardûiù atéjo ir polinksnis *-pei > *-pie > *-p(i). Kaip kalbéta, postpoziciniù vietininkù paradigmatizacija — gana vélyvas (po rytù baltù dezintegracijos) dalykas. Ilgà laikà 1-ojo asmens (resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo) dat. *manei (/ *mani pagal konsonantinì kamienà) turéjo atlikti ir neparadigminio ™lokatyvo” (resp. ™adesyvo”) funkcijas. Besijungiant prie öios formos polinksniui *-pei, atsirado 1-ojo asmens (resp. 2-ojo asmens bei refleksyvo) ades. maniep (i) / manip(i), kuris dél adess. tamp(i) poveikio véliau kai kur ìgavo ir formà manimp(i). Kaip kalbéta, prieö polinksnio *-pei prisijungimà prasidéjo intensyvesné rytù baltù dialektù dezintegracija. Jau po to vyksta öiuolaikiniù paradigmù susiformavimas, ìvedant ì negimininiù ìvardûiù paradigmas inesyvo, instrumentalio, ilatyvo ir alatyvo formas daiktavardûiù paradigmù pavyzdûiu (ko gero, net kartu su jomis). Kaip minéta, iki susiformuojant paradigminiam inesyvui, jo funkcijà atliko neparadigminis ™loc.” *manei / i, vartotas ir adesyvo reiköme. Pastarojo reliktai — adess. manik Gervéæiuose, pl. músuk Gervéæiuose, Öumske, kur -k tikriausia tapatu encl. -gu, -gi (plg. adess. pl. mus÷g DP 3498). Ìdomu, kad paradigminis adesyvas susiformavo anksæiau, negu paradigminis inesyvas, nes panaöiai kaip ir jam pagrindà sudarès neparadigminis ™lokatyvas”, jis dar gerokà laikà galéjo reiköti ir inesyvà. Tai paliudija senieji raötai: Tas kraus tavip bràgus e²ti MK 5612 (tavip ‘tavyje’), Er nede=ge ²chirdis mu²u mu²ip BP II 198 ‘Nonne cor nostrum ardens erat in nobis’ Lk 24 : 32, id t ÷awimp giwi butumbim ‘byÍmy w to=bie ¸‰ ywi byli’ PK 13210, A¹ e²mí T-wiep’ / ir T-was maní÷p DP 25911 ‘Ego in

127

Patre, et Pater in me est’ Jn 14 : 10, 11, mu²pi paµio²e rundasi ‘w nas Íámych nayduie Íie’ PS II 605. Pastarasis pavyzdys (múspi paæiuose) rodo, kad negimininù ìvardûiù deklinacijos paradigmos savo raida atsiliko ir nuo visù kitù ìvardûiù (paæiuose), kurie éjo kartu su daiktavardûiais: tiems patiems linksniams reiköti gimininiai ìvardûiai galéjo vartoti ! skirtingù linksniù fleksijas ! Öi aplinkybé itin krinta ì akis nagrinéjant daugiskaitos formas. Jose ryöki linksniné fleksijù sinonimija (pvz. gen., dat., acc., instr. -mus, -mis, -mi ar pan.) liudija jas besilipdûius prie vieno linksniù atûvilgiu poliseminio nenominatyvinio kamieno. Minéto adesyvo atveju paliudytas labai archainis poliseminis nenominatyvo kamienas mús. Kauniökiai ir vilniökiai vartoja gen. pl. mýs, jýs, o tai gali búti dél vienokios ar kitokios nefonetinés prieûasties sutrumpintos formos (plg. Zinkeviæius 1966, 114), nors öiaip gen. pl. mýs, jýs pasitaiko ir tose tarmése, kuriose vienskiemeniù ûodûiù akútas néra patyrès metatonijos, pvz., Liubave (fem. instr. sg. tƒàj, acc. pl. tƒàis), Adutiökyje, Tvereæiuje (instr. sg. tƒuo , acc. tƒuos), Öakynoje (instr. tƒàj ). Taæiau apie Mauruæius—Garliavà yra vartojamos gen. pl. mþs, jþs su metatonija, kuri lyg ir rodo, kad öios formos iö pat pradûiù buvo vienskiemenés (kad priegaidé kaûkodél priderinta prie nom. pl. jþs, néra itin ìtikinamas spéjimas). Svarbiausia, kad Dieveniökiù önektoje yra vartojama forma gen. pl. m§s (Lipskiené— Vidugiris 1967, 199), kuri tegali búti kilusi tik iö *mýs, bet niekaip ne iö *mýsù. Be to, senuosiuose raötuose uûfiksuotas ir dat. *mús: meylingay m ’ PK 1287. Kad tai galbút mus duo²i ²awe ‘iƒ¸ Íiê ták žáÍkáwie dawaÿ na nam néra korektúros klaida, pasako latviù kalbos dat. m°us Lizume, Cirgaliuose, Palsmanéje, Tirzoje, Méryje, Birzgaléje, Vecpiebalgoje, Jaungulbenéje, Druvienoje, Andrupinéje kt., kurio atsiradimà Endzelynas pusiau abejodamas (™varbút rad`s, piem., k`ds”) bando aiökinti pagal lygtì su vienaskaita (Endzelïns 1951, 515). Kaip kalbéta, s. sl. dat./acc. íû < *nòs, o tai remia spéjimà, kad nenom.*nòs eventualiai galéjo egzistuoti ir rytù baltù dialektuose: *n#òs ³ *nýs ³ mýs. Daiktavardûiù deklinacinei sistemai persitvarkant naujo tipo sintaksiniams santykiams perteikti, negimininiù ìvardûiù sistema ilgà laikà dar galéjo iösiversti su dviem—trimis formomis, iö kuriù viena (pvz. *mes) buvo asocijuojama su nominatyvo linksniu, kita (pvz. *n#ò-s) — su

128

visais kitais linksniais. Kalboje vykstant paradigmù unifikacijai, prie to paties kamieno (pvz. dat./acc./instr. *n#ò-) galéjo búti sporadiökai lipdomos skirtingù linksniù fleksijos (pvz. dat. *-m#ò, acc. *-ns, instr. *-m# ï ), kúrési ir asociacijos su daiktavardûiù deklinaciniais kamienais — plg. man•s pagal öun•s ar öakninio balsio asociacijà su kamiengaliu -u bei trumpéjimà (³ *ným# ïs ³) *múm# ï s ³ *mum# ï s pagal *súnum# ïs. Kadangi greta galúnes dat. *-m#òns, instr. *-m# ï s prisijungusios öaknies dat./instr. *ný- dar buvo vartojama ir (enklitiné) forma nenom.*nýs ³ mýs, tai forma *ným# ïs ³ *múm# ïs galéjo búti pavartota datyvo reiköme, o forma *ným#òns ³ *múm ƒuo(n)s — instrumentalio reiköme, véliau (po acc. *-#òs virtimo acc. *- ƒuos) — ir akuzatyvo reiköme. Taigi ne tik visi baltai, bet net ir rytù baltai niekad néra turéjè nom. sg. $ö, gen. sg. man…ès, dat. sg. mán, acc. sg. man•, instr. sg. manim•, loc.sg. manyj•, nom. pl. m…es, gen. pl. mýsù, dat. pl. m§ms, acc. pl. m§s, instr. pl. mum•s, loc.pl. mumys• tipo ™suvalkietiökos” paradigmos, t.y. NIEKAD NETURÉJÈ PARADIGMOS nom. sg. *eë-, gen. sg. *mane…ns, dat. sg. *m$nei / i , acc. sg. *man•, instr. sg. *manim•, loc.sg. *mani-n , nom. pl. *m•s, gen. pl. *n#ò sòn , dat. pl. *n#ò m#ò ns , acc. pl. *n#ò ns , instr. pl. *n#òm#ïs, loc. pl. *n#òm# ï s-n . Tiek lietuviù literatúrinés kalbos negimininiù ìvardûiù paradigmos, maûdaug búdingos vakarù aukötaiæiù kauniökiù paprúsés (Öeöupés upyno) önektù zonai, tiek labiau unifikuotos ir linksniavimo galúniù atûvilgiu ™nelogiökos” tarminés paradigmos yra susiformavusios dél unifikacijos procesù bei palyginti neseno, skirtingais laikotarpiais vykusio galúniù skolinimosi iö daiktavardûiù. Tai pakankamai aiökiai rodo tokie tarmése labai paplitè atvejai, kaip galúniù, kurios daiktavardûiuose vartojamos, pavyzdûiui, datyvo linksniui (plg. mumus), pavartojimas instrumentalio ir akuzatyvo linksniams, ar tù, kurios vartojamos instrumentalio linksniui (plg. mumis), pavartojimas datyvo ir net akuzatyvo linksniui. Lygiai tà patì liudija ir senieji raötai. Mat neturédami daiktavardûiams búdingù semantiniù opozicijù (fientyvai—inertyvai, animata—inanimata t.t.) su jas ûyminæiais formantais (plg. nazalinì formantà), nuo kuriù prasideda daiktavardûiù deklinacijos raida, asmeniniai ìvardûiai turéjo derinti du nominatyvo ir nenominatyvo kamienus bei (iö pradûiù tik vienaskaitoje) vienà nenominatyvo ™datyvinì” kamienà prie naujos daiktavardûiù linksniù sistemos. Tai buvo daroma lipdant atitinkamas fleksijas prie visiems nenominatyvo linksniams tinkanæiù kamienù, daûnai paraleliai turéjusiù tuos paæius enklitikus

129

keliuose linksniuose. Öitokia negimininiù ìvardûiù raida keistai primena veiksmaûodûio II galúniù serijos raidà. Juk (nors ir dél diametraliai prieöingos semantinés prieûasties — II serijos ™veiksmaûodûio” kamienai buvo tik inertyvai, o negimininiai ìvardûiai — tik fientyvai) öi serija iö pradûiù turéjo búti defektuota, vadinasi, jos paradigma kúrési I serijos pavyzdûiu. Tai dar kartà rodo, kad indoeuropieæiù gramatinés sistemos raida negali búti suvokta atsietai nuo kalbos sandaros kitimo problematikos. Latviù kalba Kas pasakyta apie lietuviù kalbà tinka ir latviù kalbai, o svarbesnieji latviù tarmiù faktai irgi yra paminéti. Apie tokias specifines latviökas formas, kaip ne be u-kamieno vienaskaitos genityvo fleksijos ìtakos atsiradusios rytù dialektù gen. pl. my°usus, jy°usus, galima tarti tà patì, kà ir apie lie. mumaµs tipo formas: deklinacijos istorijai öie akivaizdús naujadarai néra reikömingi (ûr. anksæiau). Kas kita — latviù gen./dat./ acc./™instr.” manim, tevim, sevim. Öiù plaæiai paplitusiù dialektizmù vieta negimininiù ìvardûiù deklinacijos sistemoje panaöi ì nemaûiau ìdomiù gen./acc. m$ni / man•, t$vi / tav•, s$vi / sav• vietà lietuviökoje sistemoje. Norint kildinti manim tipo formas bútinai iö ™lietuviöko” instr. *manimi, vargu ar galima pateikti geresnì aiökinimà, negu Endzelyno: ™Pradûioje öios formos buvo vartojamos, ûinoma, tik su instrumentalio prielinksniais, bet véliau, vienaskaitos instrumentaliui sutapus su vienaskaitos akuzatyvu visose kitose paradigmose, — ir su akuzatyvo prielinksniais/.../ Kadangi formos manim, tevim, sevim jau nebebuvo vartojamos be prielinksniù, jos pasirodé ir su genityvo prielinksniais. Ypaæ lengvai tai ìvyko tose tarmése, kuriose formos mani, tevi, sevi resp. man, tev, sev /.../ vartojamos ne vien tik kaip akuzatyvinés (ir instrumentalinés), bet ir kaip genityvinés: kaip pvz. ar mani greta (senesnio) ar manim, taip ir tuo paæiu pavyzdûiu nuo manim greta senesnio nuo mani t.t.” (Endzelïns 1951, 630—631). Deja, öitaip suprantant, ™instr.” manim, tevim, sevim pavartojimas datyvo reiköme pasidaro mìslingas, ir Endzelynas tik pamini öì keistà faktà (ten pat, 509—510), apsiribodamas gan netikétu jo gretinimu su lie. m…anim néra = neturiu, nors pastarasis pavyzdys, be abejo, ne datyvinis, bet adesyvinis (= manimp). Tuo tarpu formoje dat. manim galima ìûiúréti tokià pat ™búdvardinio” elemento -m invazijà, kaip ir vyriökosios giminés daiktavardûiù vienaskaitos datyve: manim — vïram. Kaip ûinia, latviöka

130

datyviné maskulinizacija aprépia net ir º-kamienius asmenvardûius (Skalbem), vadinas, yra totalinio pobúdûio. Nors asmeniniai ìvardûiai ir neturi giminés kategorijos, datyvinio -m invazija negaléjo jù nepaliesti. Teko girdéti iö paæiù latviù, neva dat. manim — ™vyriökosios giminés” forma greta ìprasto dat. man (öitaip aiökino nuo Limbaûù kilès mano velionis draugas senas rygietis Ferdinandas Lacis). Antra vertus, latviù kalboje néra jokiù fleksijos instr. sg. *-mi pédsakù net ir i-kamieno daiktavardûiuose, todél aiökiai paliudytos datyvinés formos manim (plg. su tais paæiais prielinksniais nuo manim, pie manim ir dat. nuo tam, pie tam) tapatinimas su lietuviù kalbos instr. manim•, kad ir néra neìmanomas, vis délto rizikingas. Bent Endzelyno spéjimas téra tik spéjimas, bet ne ìrodymas. Jei formù manim, tevim, sevim pagrindà sudaro nenom.™dat.” *mani, *tevi, *sevi, tai ir prielinksniù vartojimo raidà galima visai kitaip interpretuoti: nenom.*me, *mei su visais prielinksniais ® gen./acc. *mane su visais prielinksniais, gen./ dat./acc. *mani su visais prielinksniais ® gen. *manes, *manens su visais prielinksniais, iöskyrus akuzatyvinius, gen./dat./acc. *mani, *manim su visais prielinksniais, bet acc. *mane, *manen su prielinksniais *p`r, *uz. Öiaip néra neìmanoma ir tai, kad dialektai, véliau suformavè latviù kalbinì arealà, formantù ™dat.” *-m#ò, ™instr.” *-m# ï vietoje iö pat pradûiù yra turéjè tik vienà formantà ™dat./instr.” *-m# ï , kuris ir buvo naudojamas kaip datyvizatorius. Analizuojant negimininiù ìvardûiù galúniù linksninè polisemijà, buvo suminétos lietuviù rytù ir pietù aukötaiæiù paradigminés formos, tarp kuriù yra posesyvinis-atributyvinis ir neposesyviniai daugiskaitos genityvo variantai. Atkreiptinas démesys, kad ™neìprastos” genityvo formos búdingos tik su kitais linksniais susijusiems kamienams, o pati genityviné jù reikömé néra posesyviné. Posesyviné-atributyviné forma *mýsù yra paliudyta praktiökai visur. Dél tokio ide. gen. pl. *-òn universalumo öi forma yra iöskirtiné ir kitais atûvilgiais. Simono Grúnavo ™Tévreizés” tekstas leidûia spéti, kad iö visù baltù negimininiù ìvardûiù formù 1-ojo daugiskaitos asmens genityvas, padarytas iö nenominatyvo kamieno *nò# s ir öios fleksijos (*n#òsòn), buvo maûiausiai judinamas: keiæiant inicialinì *n- inicialiniu *m-, daugiskaitos 1-ojo asmens genityvo forma ilgiausisai iöliko su inicialiniu *n-. Nors öios ™Tévreizés” leksika pasiûymi latviù kalbai búdingais ûodûiais (debess vs. lie. dang§s, pr. dangus, er ‘ir’ vs. pr. ast), W. Schmidas yra linkès laikyti öì tekstà kuröiöku

131

(Schmid 1962). Jame yra paliudyta tokia 1-ojo daugiskaitos asmens nenominatyvo linksniù paradigma: gen. nußen — dat. mumys — acc. munis (*muins < *muns ?). Savaime aiöku, kad inicialinio *n- pakeitimas inicialiniu *m- nebútù ìvykès vien tik dél inicialinio *m- nominatyvo formoje (pvz. nei prúsù, nei slavù kalbose jis neìvyko). Öì procesà turéjo skatinti regresyviné asimiliacija n¬m po daiktavardiniù fleksijù *m#ò-,*-m# ï invazijos. Prúsù kalboje 1-ojo ir 2-ojo asmenù ìvardûiuose daiktavardiné fleksija, matyt, iö pradûiù (akuzatyve véliau?) pasirodé tik viename linksnyje, o todél ir ™savo vietoje” — plg. dat. noúma(n)s, ioúma(n)s. Rytù baltuose minétos fleksijos pateko dar ì instrumentalì, leisdamos abstrahuoti kamienus *ným-, *øým-, bet posesyvinis genityvas iölaiké kamienus *nýs-, *øýs-. Bútent æia, t.y. 1 pers. pl. gen. *nýs- regresyviné asimiliacija ir negaléjo veikti, todél ir inicialinis *m- galéjo búti ìvestas tik pagal analogijà su visais kitais linksniais, vadinas, véliausiai. Prúsù kalba Nubréûtoji rytù baltù vienaskaitos 1-ojo asmens ìvardûio formù istorija, kamieno *men- abstrahavimas, veræia daryti iövadà, kad pr. dat. mennei, tebbei, ²ebbei galéjo rastis tik jau susiformavusio gen. *mene, *tebe, *sebe pagrindu. Kad prúsai turéjo turéti gen. *mene, *tebe, *sebe, netiesiogiai rodo izomorfiné slaviöka paradigma: Prúsù nom. sg.

toú < *tú

S. slavù

òû < *tú òåáå < *tebe

gen. sg.

?

dat. sg.

tebbei < *tebei

òåẠ< *tebe/oi

acc. sg.

tien < *ten

ò - < *ten

— slaviökà (o dél to ir prúsiökà) acc. ì - , ò - , ñ - ìprastà rekonstruoti *mºn, *tºn, *sºn, pagal... s.i. ÎÞÎí m`m, HÕÞÎí tv`m. Öios prúsiökos e-vokalizmo negimininiù ìvardûiù akuzatyvo formos katekizmuose raöomos mien, tien, sien su i prieö e. Kad tai priebalsio minkötumo ûenklas, aiöku iö daugelio kitù paraöymù, visù pirma - vienaskaitos akúzatyvo galúnésé, pvz. ²emmien III 10527 ‘ûemè’, arrien III 892 ‘javus’, taip pat kitais atvejais, pvz. kai néra etimologinio *ø : giºidi III 838 ‘laukia’, Plieynis E 38 ‘plénys’. Öi ypatybé atspindi ilgos paûinties su lenkù raöyba tradicijà. Sudétingiau suprasti, kodél

132

minkötinamasis i niekad neraöomas jungtuko sen atveju. Pirmiausia, priebalsiù minkötumas ûymimas anaiptol ne visuomet (plg. tà patì ûodì gºide III 859). Be to, búta ir tam tikros nevokiökù tekstù raöymo tradicijos, net prúsiökù rankraötiniù tekstù raöymo tradicijos. O æia, be abejo, veiké ir lenkù raöybos ìtaka (plg. le. siè). Pagaliau, reikéjo ir atskirti paraöytus ûodûius ‘save’ ( ²ien) nuo ‘su’ ( ²en), nekalbant apie paties ûodio sen ‘su’ tarimo ypatumus (dél to V. Maûiulis turi savo aiökinimà). Maûiulio nuomone, prúsù genityvai mai²ei, twai²e, ²wai²e yra kilè iö savybiniù gen. *majase, *tvajase, *svajase. Patys savybiniai ìvardûiai mais, twais, swais, kaip ir atitinkami s. sl. ìîè , òâîè , ñâîè , yra sudaryti pagal tematinè deklinacijà: nom. sg. *majas, *tvajas, *svajas. Kamieno *maja- öaknis tikriausia yra apofoninis enklitiko (¬ nenom.) *mei variantas *mai, o kamienù *tvaja-, *svaja- öaknys — kilè iö atitinkamù *tai, *sai, kontaminacijos su öaknimis t a/e u-, s a/e u-, (plg. tematizuotus rytù baltù savybinius tava-, sava-, kuriù kilmé, be abejo, yra susijusi ir su gen. *tave, *save). Visa tai rodo, kad prúsù kalba turéjo turéti ir slaviöko tipo ivokalizmo atoniniù enklitikù (matyt, nenominatyvo formos liekanù) dat. ìè < *mei, òè < *tei, ñè < *sei atitikmenis. — plg. dat./acc. mi, ti, si lietuviù kalboje. Kad toks atitikmuo — i-vokalizmo pilnojo apofonijos laipsnio 2 pers. ™dat.” *tai — yra paliudytas Simono Grúnavo ûodynélyje (Dam thoi [*d`mai tai ?] GrG 90), jau yra kalbéta. Todél visai logiöka rekonstruoti ir pr. 1 pers. dat. m`im III 10715 kaip nenom.(® encl.) *mai datyvizacijà. Vadinas, prúsù kalboje egzistavo ir atitinkamos formos ™dat.” 2 pers. *tai / *t`im, refl. *sai / *s`im. Taigi pr. ²en m`im III 7919 = gr. sÆn moi. Greta refleksyvo formù su pilnuoju i-vokalizmo apofonijos laipsniu buvo ir nulinio laipsnio formù, kurios yra paliudytos III katekizme: -²i 4x, -²in 9x. Pastaroji yra formantu -n akuzatyviökai sukonkretinta forma pagal acc. ²ien (32 x). Öios i-vokalizmo nulinio laipsnio formos pasitaiko tiktai kaip refleksyvinio veiksmaûodûio sangràûa, todél nulinio laipsnio 2-ojo asmens tin 1x III 10715 greiæiausia yra korektúros klaida vietoj tien, nes pasakyme As imma tin ‘Jch neme dich, aö imu tave’ ûodis ‘tave’ yra toks pat refleksyvinio ìvardûio akuzatyvas, kaip ir en ²ien ²ups Swints III 491 ‘an ihm Íelbs heylig, savyje pats öventas’, prºi ²ien imlai III 5713 ‘¸u Íich neme, prie savès imtù’, ºn=²ien III 658—9 ‘in Íich, savyje’ t.t. — néra né vieno atvejo, kai refleksyvinio

133

ìvardûio akuzatyvas (ne sangràûa!) bútù iöreikötas ne e-vokalizmo, bet nulinio laipsnio i-vokalizmo forma. Galima spéti, kad prúsù kalboje sangràûa buvo tik *-si, o jos pakeitimas acc. *sen — vokieæiù kalbos (kurioje néra skirtumo tarp veiksmaûodûio sangràûos ir refleksyvinio ìvardûio akuzatyvo) ìtakos rezultatas. Formantu -n kuzatyvizuota sangràûos forma *-sin rodo, kad acc. *sen pavartojimas *-si vietoje buvo tikras gyvosios prúsù kalbos reiökinys (ne ™vokieæiù klaida”). Prieûastis, dél kurios daugiskaitos 1-ojo asmens ìvardûio inicialinis nenominatyvo formù priebalsis n- rytù baltù buvo pakeistas nominatyvo formos inicialiniu m-, yra atskleista kalbant apie latviökas formas. Prúsù kalboje regresyvinés asimiliacijos galimybé buvo tik vienoje datyvo formoje númans, todél öaknies priebalsio pakeitimas neìvyko. Bet jei prúsù kalbos negimininiù ìvardûiù izomorfizmas slavù negimininiams ìvardûiams leidûia suponuoti pr. ™dat.” sg. *mai, *tai, *sai = sl. ìè < *mei, òè < *tei, ñè < *sei, tai ir daugiskaitoje turéjo búti formù, atitinkanæiù sl. dat./acc. íû < *nòs, âû < *•òs. Prúsù kalboje tai turéjo búti ™dat.” *nas, *•as (su atoniniu *ò > *` > *a — ûr. anksæiau) greta paradigminiù acc. *nas, *•as. Kadangi ir prúsù, kaip ir rytù baltù, negimininiù ìvardûiù paradigmos formavosi paskui daiktavardûiù paradigmas, ir todél formos su paskolintomis daiktavardinémis fleksijomis tebuvo tik naujové lyginant su senomis (ì atoniniù enklitikù klasè iöstumiamomis) nenominatyvo formomis, tai paralelinis pr. dat./acc. *nas, *•as vartojimas leisdavo formoms dat. númans, júmans eventualiai atsidurti ir akuzatyve. Po to, kai pr. acc. *nas, *•as buvo perdirbtos ì pr. acc. *nans, *•ans pagal a- ir `kamieno daiktavardûiù daugiskaitos akuzatyvà, prúsù acc. *nans buvo pagal nominatyvo mes inicialinì priebalsì m- perdirbta ì mans dél dviejù prieûasæiù: 1) fonetinés dviejù n formoje acc. *nans disimiliacijos, 2) eventualiai akuzatyviökai vartojamos formos dat. númans fleksijos -mans panaöumo ì akuzatyvo formà. Jei öie samprotavimai teisingi, tai pr. acc.pl. mans neturi nieko bendra su rytù baltù acc. pl. lie. m§s, la. mús. Prúsù dat. númas, júmas reikia pripaûinti archainémis, formantu -s pluralizuotomis dualinémis/pluralinémis formomis — plg. lie. m§ma, j§ma , kurios turi daugiskaitos datyvo arba datyvo/akuzatyvo/ instrumentalio reikömè rytù aukötaiæiù önektose, bet yra iölaikiusios dualinè (genityvo) reikömè paprúsés vakarù aukötaiæiù önektose. Svarbu, kad jos buvo dualinés ir Prúsijos lietuviù önektose. Zinkeviæius

134

laiko jas senoviniais dviskaitos datyvais, gavusiais genityvo reikömè iö konstrukcijù su prielinksniais, seniau reikalavusiais datyvo, bet imtas vartoti su genityvu (Zinkeviæius 1966, 234, 306). Kaip kalbéta, prúsù kalbos medûiaga neduoda pagrindo rekonstruoti daugiau kaip keturis paradigminius linksnius, kurie ir paliudyti katekizmùose. Greta paradigminiù formù búta archainiù neparadigminiù adverbialiniù dariniù, plg. ”loc.” bïtai, en ²te²mu wirdai, ²en wi²²ans ²waieis pan. (ûr. p. 120 t.). Vienas ìdomiausiù tokiù dariniù Maûiulio atskleistas nagrinéjant E. Mikalauskaités 1938 m. paskelbtà fragmentinì rankraötinì ‘Téve músù’ tekstà Towe N¾u²ze kås e²²e andangon² v¾ n ² wyntin² . Kadangi öioje nuotrupoje néra ìprasto ûodelio thu (™der du bist im Himmel”), Mikalauskaité padaré iövadà, jog versta ne iö vokieæiù, bet iö lotynù kalbos. Iö tikrùjù, prúsù ûodis andangon² v¾ n yra daugiskaitinis, atitinkantis lotyniökà in coelis. Maûiulio nuomone, ûodyje andangon² v¾ n yra suplakta inesyvo reiköme vartota ilatyviné konstrukcija praepositio cum accusativo *{en danguns} ‘ì dangus’ su prieveiksminiu ™loc.” *dangusu ‘danguose’. Gale dar pridétas, ko gero, ilatyvinis -n. Öitai parodo, kad ™ne tik rytù, bet ir vakarù baltai (prúsai) taip pat turéjo u-kamienè ™loc.” (pl.) *-usu, vadinasi, ir i-kamienè ™loc.” (pl.) *-isu. O visa tai /.../ rodo dar ir ötai kà: vakarù baltai galbút turéjo ir `-kamienè ™loc” (pl.) *-`su ” (BS, 224—225). Iö prúsù kalbos gimininiù ìvardûiù æia paminésiu tik rodomàjì

stas, kurì vesti iö sinkopuotos rytù baltù tipo formos *sitas (Rosinas 1988, 208) nevertétù vien todél, kad sinkopé prúsù kalboje apskritai daug retesnis reiökinys, negu rytù baltù kalbose. Jei öis ìvardis nesinkopuotas rytù baltù kalbose (juk ir latviù kalboje galéjo nominatyvo pagrindu atsirasti lengvai iötariama forma su inicialiniu s-), kaip gi jis pasidaré sinkopuotas prúsù kalboje net ir (beje, labai vélyvo) artroido atveju?

135

III DALIS BALTÙ VEIKSMAÛODIS Baltù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija Bendros pastabos Prezentinio kamieno atûvilgiu baltù kalbù veiksmaûodûiai esti öakniniai atematiniai, öakniniai tematiniai a-kamieniai, jotaciniai öakniniai tematiniai øa-kamieniai, pusiau tematiniai ‹ ï- ir `-kamieniai1, priesaginiai jotaciniai `øa-, ºøa-, ‹ ïøa-kamianiai, priesaginiai in‹`- ir inºøakamieniai. Per pastaruosius deöimt metù sinchronistù ir diachronistù démesio centre atsidúrus baltù a- ir øa-kamieno veiksmaûodûiams (Jakuliené 1985, 1986, 1988, Karaliúnas 1987), pusiau tematiniai kamienai tebelieka tyrinéjimo periferijoje. Turint galvoje tipiökai baltiökà papildomàjà distribucijà tarp tiktai prezentiniù a-, øa-kamienù ir tiktai preteritaliniù º-kamienù (plg. lie. v…eda : v…edé ), i-kamieniams esant tik prezentiniams, ypatingo démesio verti prezentiniai ir preteritaliniai `-kamienai (plg. lie. mi…rko), slepiantys paslaptingà ryöì su `øa- ir ‹ ïøa-kamienais (plg. lie. d…alo / dalƒoja / dal•ja) bei i-vokalizmo bendraties priesaga (lie. mirkƒyti, dal…yti). Tai, kad ™the origin of the `-flexion has been treated in the scholarly literature in a remarkably unsatisfactory way” (Kortlandt 1989), pirmiausia veræia atlikti sinchroninè `- bei gretiminiù (dubletiniù) kamienù veiksmaûodûiù struktúros semantinè klasifikacijà. Pagal jos principus suklasifikavus ûymià dalì likusiù nepriesaginiù veiksmaûodûiù, turés paaiökéti `kamienui búdingos specifinés reikömés, o apûvelgus öiù kamienù santykì su jotaciniais `øa-, ºøa-kamienais — `-kamieno diferencinés reikömés. Tuomet galima sprèsti `-kamieno kilmés problemà, ar jis yra keliù ar vieno öaltinio (pastaruoju atveju verifikuojant nuomonè dél vienareikömio formos ir reikömés ryöio — plg. Kury±owicz 1964, t.y. dél ™praes.” mi…rko = ™praet.” mi…rko), o tai ìmanoma tik sukúrus visos baltù kalbù veiksmaûodûio sistemos susidarymo koncepcijà. ____________________________ 1 Sinchroniniu poûiúriu, kamiengaliai lie. -i, -o yra tapatús tematiniam balsiui, plg. ved§, keli§ € v…edame, k…eliame vs. nƒoriu € nƒorime, dara…u € dãrome.

136

Iösamesné veiksmaûodûio klasifikacija turi remtis tiek jù leksine, tiek gramatine semantika. Bútent su pastaràja pirmiausia yra susijusi ûodûio forma. Taip, tarkime, lietuviù kalbos o-kamieniai statiniai rezultatiniai (dél öiù ir kitù sàvokù ûr. Ìvadà) veiksmaûodûiai gali búti tik bendraties -(s)oti, bet niekad ne -yti (plg. kƒyboti, lƒoöoti, ûinƒoti). Kad gramatiné semantiné klasifikacija, t.y. klasifikacija pagal formù reikömes, yra ìmanoma ir atsietai nuo leksinés semantinés klasifikacijos, rodo ir morfemos -si nekonversinai refleksyvai (sakytum, netikrieji refleksyvai), turintys tas paæias reikömes, kaip ir konversiniai refleksyvai, plg. a…unasi : a…una ir a…udosi : x, kur x — nesamas veiksmaûodis ®a…udo. Be to, vien tik leksiniù reikömiù klasifikavimas iö esmés reikötù klasifikacinio û o d y n o sudarymà. Antra vertus, semantiné klasifikacija negali búti né vien tik gramatiné. Juk, pavyzdûiui, lietuviù kalbos veiksmaûodûiù rezultatiné reikömé gali búti gramatiöka esant nerezultatyvumo—rezultatyvumo opozicijai (plg. mãto : mãtès), bet gali búti ir grynai leksiné, kai tokios opozicijos néra (plg. û•no = suûinƒojès, l…oöo LKÛ = atsilõöès). Rekia turéti galvoje, kad `-kamieno veiksmaûodûiù prezentinés formos kiekvienoje baltù kalboje turi automatiökai padaromus priesaginius preteritalinius atitikmenis. Todél klasifikuojant öiuos veiksmaûodûius visai nebútina nagrinéti preterito kamieno, bet pakanka vien tik prezenso kamieno. Taæiau reikia atsiûvelgti ì daûnà prezenso kamieno kaitaliojimàsi su priesaginiu `øa-kamienu, taip pat ì nereguliarius jo santykius su bendratimis lie. -yti ir -oti, la. -ît ir -ât, pr. -ït(-) ir -`t(-). Darbas parodé, kad rúpimoji semantiné klasifikacija nereikalauja atsiûvelgti ì prieödélio suteikiamas reikömes, nes nerasta né vieno atvejo, kada prieödéliné forma bútù ìgavusi tokio pobúdûio reikömés pakitimà, kurio nerastume kitù veiksmaûodûiù neprieödélinése formose, t.y. kada ji bútù praplétusi semantiniù klasiù skaiæiù. Todél prieödélinés formos imamos tik dviem atvejais: arba neprieödélinis variantas iö viso nevartojamas (bent neuûfiksuotas prieinamuose öaltiniuose — plg. la. iz-sardzît), arba prieödélis charakterizuoja skirtingà veiksmaûodì (plg. vãlo : pri-vãlo).

137

Formaliosios baltù veiksmaûodûio klasés (`-kamienas) Gramatikos darbuose veiksmaûodûiù semantika apraöoma kartu su formaliomis priemonémis, suteikianæiomis jiems vienokià ar kitokià reikömè. E.Jakaitiené (1973), pavyzdûiui, teigia, kad darybiné morfema -oti a) vartojama veiksmaûodiniams ir vardaûodiniams vediniams sudaryti, b) suteikia veiksmaûodûiui iteratyvumo, búsenos, transformacijos, eksperiencijos reikömes; kad darybinés morfemos yti alomorfai -dyti ir -styti a) vartojami veiksmaûodiniams vediniams sudaryti, b) suteikia veiksmaûodûiui iteratyvumo reikömè, o -dyti dar ir suteikia kauzatyvumo reikömè. LKG, skirstydama veiksmaûodûius ì pirminius bei antrinius, irgi sieja darybà su vienokia ar kitokia reiköme. Norint atlikti *à-kamieniù veiksmaûodûiù semantinè klasifika„ / p elnija „ cijà, bútina atsiûvelgti ì jù formalià struktúrà ne vien dél p elno tipo paralelizmo, bet ir dél to, kad tokiu atveju turime visai skirtingas infinityvo priesagas (plg. lie. -yti : -oti), galinæias atstovauti skirtingoms leksinéms reiköméms. Kaip sakyta anksæiau, veiksmaûodûiù skirstymas ì pirminius ir antrinius öiame darbe nereikalingas. Pritariu ir J a k a i t i e n e i (1973), kad ™toks skirstymo kriterijus ne visada leidûia tiksliai atspindéti tikruosius dabartinés kalbos ûodûiù darybinius ryöius: yra nemaûa veiksmaûodûiù, kurie, ir neturédami priesaginio formanto visose pagrindinése formose, yra aiökiai padaryti iö kitù ûodûiù, pvz., braidƒyti, bra i… do, bra i… dé yra padarytas iö br•sti, br•do; mirksƒoti, mi…r kso, mirksƒojo "búti ìmerktam" — iö mi…r kti. Antra vertus, kurie ne kurie veiksmaûodûiai, iölaikantys priesagà visose pagrindinése formose, neturi aiökaus darybos pamato, negali búti laikomi iövestiniais. Reikia paûyméti, kad tokiù veiksmaûodûiù dabartinéje lietuviù kalboje yra labai daug, pvz., adƒyti, band ƒyti, raöƒyti, bijƒoti, ieökƒoti ". Öiame darbe `-kamieniai veiksmaûodûiai klasifikuojami formaliai pagal darybinius poûymius ir pagal nedarybinì morfologinì poûymì — nekonversinio refleksyvo formanto buvimà ar nebuvimà. Kadangi pastarasis poûymis negali búti identifikuotas tik formaliai (sangràûà turi ir visi konversiniai refleksyvai), bet reikalauja semantinés analizés (ar refleksyvas konversinis, ar ne), tai nustatant formaliàsias veiksmaûodûiù klases apsieinama be jo, jis naudojamas tik semantinés veiksmaûodûiù klasifikacijos metu.

138

Klasifikuojant veiksmaûodûius pagal jù darybà, ypatingà reikömè turi gausios paralelinés (dubletinés) formos, nes, nors kiekvieno jù varianto atvejù skaiæius ir maûas, jos sudaro visù formaliùjù klasiù daugumà. Tos formos pasiûymi vienoda arba skirtingomis bendratimis (kaip minéta, nagrinéjimo pagrindu visur imtos prezentinés formos). Ì bendratì atsiûvelgiama, jeii pastebimas ryöys tarp vienokiù ar kitokiù bendraæiù ir tam tikrù dubletù grandinés. Öiaip skirtingos bendratys dar ne pagrindas kalbéti apie skirtingus veiksmaûodûius, nes jos automatiökai eina su ìprastomis prezenso formomis. Pvz., dãlo / dal•ja bei dalƒoja — anaiptol ne du (bendraæiù dalƒyti ir dalƒoti) (juo labiau — ne trys) veiksmaûodûiai, bet, be abejo, vienas. Veiksmaûodûio forma dalƒoja taip santykiauja su dãlo, kaip sáugoja su sáugo, ir skiriasi nuo dálo ne daugiau, negu dal•ja. Jei dãlo / dal•ja — paralelinés (tarminés) formos, tai kitokia bendratis neturi kliudyti ir dalƒoja laikyti paraleline forma. Ûinoma, tam tikri dubletai turi semantiniù atspalviù arba net ir visai kitokià reikömè. Todél, klasifikuojant semantiökai, tokie dubletai patenka ì skirtingas semantines klases ir arba laikomi to paties veiksmaûodûio variantais (pvz. skirtingù Aktionsart atveju), arba visiökai skirtingais veiksmaûodûiais (öiuo atveju jie nelaikomi dubletais net ir klasifikuojant formaliai). Darbe neatsiûvelgta ì tai, ar dubletai vartojami sintopiökai (ir sinchroniökai), ar yra skirtingù tarmiù (o imant senuosius raötus — ir laikù) reiökinys. Juk pirmiausia reikia nustatyti, kokiu kamienu gali búti realizuota viena ar kita öaknis — tolesnéje tyrinéjimo pakopoje reikés iötirti öiù baltiökù modeliù atsiradimo prieûastì, sugretinant tiek skirtingose vienos baltù kalbos tarmése, tiek skirtingose kalbose rastus variantus (plg. lie. pe¿no / pe¿nija — la. p•lnµ ). Kadangi didûiulé `-kamieno veiksmaûodûiù dalis bent rytù baltù kalbose turi bendratì su ï (plg. lie. klausƒyti — la. kl$usît, pr. galbút giwït, nes klausiton yra ºøa-kamieno), darosi ìdomús visi kamiengaliù -` ir -i / -ø kaitaliojimosi atvejai, kaip antai lie. -o / -ija (pe¿no / pe¿nija), -o / -ia (la…nko / la…nkia), -o / -i (striokso / striƒoksi), la. -a / -µ (c•ena / c•enµ ), -` / -ø` (maîga / maîdza), o kartu ir bendraties lie. -yti, la. -ït veiksmaûodûiai su kamiengaliais lie. -ia ( grimzdûia), -ija (ka…ulija), la. -ø` (draca), -ïja- (gâzµ ). Lietuviù kalboje pasitaiko ir bendraties -éti `-kamieno veiksmaûodûiù (káito, privãlo). Bendraæiù lie. -yti, la. -ït, lie. -oti, la. -`t `-kamieno veiksmaûodûiai pasiûymi ir kamiengaliù lie. -o / -oja (da…uûo / dáuûoja, sáugo / sáugoja), la.

139

-a / -` (trimda / trimdã, la…ula / la…ulã) kaita. Visi öie kamiengaliù variantai æia vadinami (`-kamieniams) gretiminiais. Jiems priklauso ir kamiengaliai lie. -a, -éja, -uoja, -auja, la. -a-, -ºja-, -uoja-, iö kuriù öiame darbe atsiûvelgta tik ì nepriesaginì -a, labai daûnai pasitaikantì tarp dubletiniù formù (plg. lie. tvƒyro / tvƒyra, la. ûvaksta / ûvakst), tuo tarpu *º-, *òpriesaginiai kamiengaliù -éja, -uoja, taip pat -auja veiksmaûodûiai laikomi neesminiais ir dubletù grandinése ì juos neatsiûvelgiama, nes jie niekad nesudaro ekskliuzyviniù porù vien tik su *`-priesaginiais (pvz., grandinéje lie. ra…nto —rant•ja—rantƒuoja iöskiriamas tik -o / -ija dubletas arba tarm. skãpto — liter. skaptƒuoja nelaikoma dubletu, ì nagrinéjimà ìtraukiant tik skãpto). Lietuviù kalba Medûiaga imta iö LKÛ ir Lietuviù kalbos instituto LKÛ kartotekos. Lietuviù kalba pasiûymi nepaprasta dubletiniù formù gausa. Formos kãro, kãra, kãri, kãréja, karƒoja, (Zr) karƒuoja turi vienodà gramatinè ir leksinè reikömè. Populiariausi yra -o / -oja ir -o / -ija dubletai, plg. praes. sáugo / sáugoja ir pe¿no / pe¿nija. Iö 3417 iönagrinétù o-, ija- ir gretiminiù kamienù lietuviù kalbos veiksmaûodûiù pasitaiké 150 nekombinuotù su gretiminiais kamienais -o / -oja dubletù, iö kuriù 27 kombinuoti su neesminiais éja- , uoja-, auja-kamienais, ir 54 su gretiminiais kamienais nekombinuoti -o / -ija dubletai, iö kuriù 12 kombinuoti su neesminiais kamienais. Dar -o / -oja dubletù rasta kombinacijose su gretiminiais kamienais: -o / -i / -a / -oja (2, plg. sia…uto— siáuta—siáuti—siautƒoja), -o / -a / -oja (3, rõgso—rogsa—rogsƒoja), -o / -i / -oja (7, uûsikëso—uûsikësi—uûsikésƒoja), -o / -i / -ia / -oja (4, klúpo—klþpi—klþpia—klýpoja), o / -ia / -oja (5, skãbo—skãbia—skabƒoja), tokiù kombinuotù dubletù su -o / -oja — 21. Dubletas -o / -ija dar rastas öiose kombinacijose: -o /-i /-ija (1, di¿bso—d•lbsi—d•lbsija), -o / -a / -ia / -ija (1, káiöo—káiöa—káiöia—Grû káiöija), -o / -a / -i / -ija (1, æiáudo—æáuda—æiáudi—æiáudija), -o / ia / -ija (6, sýdo—sýdûia— sýdija), -o / -a / -ija (1, tv•sko—tv•ska—tv•skija) — 10. Pagaliau yra miöriù kombinacijù su abiejù tipù dubletais: -o / -ija / -oja (8, dãlo—dal•ja—dalƒoja), -o / -a / -i / -ia / -ija / -oja (1, kƒoso—kƒosa—kƒosi—kosia—kƒosija—kosioja), -o / -i / -ia / -ija / -oja (1, pl-iöo—pl-iöi—pl-iöia—pl-iöija—pl-iö(i)oja), -o / -ia / -ija / -oja (3, siýlo— sýlia—sýlija—siýlƒoja) — 13. Nenorint perdaug komplikuoti besikaitaliojanæiù kamienù

140

margumyno, öiame darbe atsisakyta nuo priesagù -oja ir -ioja skyrimo, juoba kad daûnai jos vartojamos sinonimiökai (plg. pl-iöoja ir pl-iöioja). Lygiagretés formos su trumpuoju -a kamiengalyje siejamos su bendratimi -éti. Be jau minétù atvejù, uûfiksuoti dar öie: tipas -o / -a (3, tvƒyro—tvƒyra), tipas -o / -i / -a (3, kãbo—kãbi—kãba), tipas -o / -ia / -a (1, s§lpo—sulpia—s§lpa). Formos su kamiengaliais -ia, -i gali búti siejamos tiek su bendratimi -éti, tiek su -yti ir net -oti (riƒogsi). Plg. dar öiuos atvejus: tipas -o / -ia (54 su ryökiu polinkiu ì -d arba -k prieö galinì kamiengalio balsì: la…nko—la…nkia), tipas -o / -i (23, k§möo—k§möi), tipas -o / -i / -ia (3, kõro—kƒori—kƒoria), tipas -ia / -ija / -oja (5, m•slia—m•slija—misliƒoja), tipas -a / -i / -ia / -ija / -oja (1, riáuga—riáugi—riáugia—riáugija—riáugoja), tipas -a / -ia / -ija (1, pliuöka—pliuökia—pliuökija), tipas -a / -i / -ia / -ija (3, rþda—rþdi—rþdûia—rúd•ja), tipas -a / -i / -ija (5, p…ela—p…eli—pel•ja), tipas -i / -ija / -oja (3, s-µli—seilija—s-ilioja), tipas -i / -ia / -ija (7, p§köi—p§köia—p§köija), tipas -ia / -ija (8, ke…röia—ke…röija), tipas -i / -ija (32, trþni—trún•ja). Nekombinuotù tipù rasta 3. Tai nedubletiniai kamiengaliai

-o (bendraæiù -yti ir -oti, iö viso 1153), -ija (bendraties -yti, 1878) ir -ia (bendraties -yti, 4: lƒygia). Daugelis iövardytù tipù turi variantus su -d-, -st- arba -s- prieö kamiengalio balsì. Priesaginés morfemos -soti, -so turi alomorfus -öoti, -öo (plg. gu…mso / gu…möo ir du…möo ‘búti kuo, kaip’). Gausus (apie 200x) dubletas -ija / -oja (plg. pliu…rzija / pliu…rzoja) nenagrinéjamas be ryöio su o- ar gretiminiais nepriesaginiais kamienais. Nenagrinéjamas ir su atitinkamais (o- ar gretiminiais nepriesaginiais) kamienais nekombinuotas -a / -ija dubletas (æiá…uöka / æiauökija). Visi öie kamiengaliù tipai ir variantai pasiskirsto ì 72 formaliàsias klases. Kadangi tai daug daugiau, negu rasta latviù kalboje, kurioje néra né vienos klasés, nepaliudytos lietuviù kalboje, tai 72 formaliùjù klasiù sistema pakankama ir patogi visù baltù kalbù

141

veiksmaûodûiui apraöyti (prúsù kalboje dél jos medûiagos skurdumo galima identifikuoti vos tik keletà formaliùjù klasiù). ________________________________________________________ Todél akivaizdesnei tapaæiù atvejù identifikacijai tiek latviù, tiek prúsù kalbose dubletai æia yra ûymimi atitinkamais lietuviökais simboliais, pvz., ™la.” -yti, -o iö tikrùjù yra -ît, -a. Toks ûyméjimas, nors ir patogus, neapsieina be paklaidù, nes, pvz., ™la.” -ija yra iö tikrùjù -ïja- arba ™la.” -yti, -ia iö tikrùjù bútù ™lie.” -yti, -io. Taæiau svarbu, kad lietuviöki dubletai atitinka bútent tokius latviökus dubletus ir kad öis atitikimas vienareikömis (pvz., nors lie. -yti, -ia latviù kalboje atitinka ™lie.” -yti, -io, uûtat joje visai néra tikro lie. -yti, -ia, todél simbolis -yti, -ia vienareikömis ir gali búti vartojamas tiek lietuviökam -yti, -ia, tiek latviökam -ît, -(*ø )`- ûyméti). ___________________________________________________________________________________________

™Neìprasti” atvejai, kaip privãlo su bendratimi -éti, tik paremia nuostatà, kad bendraties forma yra klasifikacijai irelevantiöka. Bet kadangi tam tikri dubletai bei dubletù grandinés linksta sietis su vienokio, o ne kitokio tipo bendratimi, tai visus iövardytus tipus galima suskirstyti öitaip (ì bendratì -éti neatsiûvelgiant): tipai, pasitaikantys su bendratimis -yti ir -oti taip, kad kiekvienas jù atstovas gali búti siejamas tik su viena iö tù dviejù bendraæiù (-oti, ÿ -yti,), o tai -o / -a (tvƒyro—tv…yra bei b•ldo—bi¿da), -o / -ia (ö…ypso—ö…ypsia bei la…nko—la…nkia), -o / -i (striokso—striƒoksi bei k§möo—k§möi), -o / -i / -a / -oja (kãro—kãri—kãra—karƒoja bei sia…uto—siáuti—siáuta—siautƒoja) ir -o / -i / -oja (kniýbo—kniþbi—kniýboja bei uûsikëso—uûsikësi—uûsikésƒoja), -o / -a / -oja (rƒymo—rƒyma—rƒymoja); tipai, pasitaikantys tik su bendratimi -oti, o tai -o / -i / -ia, -o / -i / -ia / -oja ir -o / -i / -a (pavyzdûius ûr. anksæiau); tipai, pasitaikantys tik su bendratimi -yti, o tai -o / -a / -i / -ia / -ija / -oja, -o / -i / -ia / -ija / -oja, -o / -ia / -ija / -oja, -o / -a / -ia / -ija, -o / -a / -i / -ija, o / -ija / -oja , -o / -ia / -oja , -ia / -ija / -oja, -o / -a / -ija (plg. la. kuidït, svepstït), -o / -a / -ia , -o / -ia / -ija, -a / -ia / -i / -ija, -a / -i / -ija, -i / -ia / -ija , -ia / -ija, -i / -ija , -ia, -ija (pavyzdûius ûr. anksæiau); tipas -o, galintis turéti bendratis -yti ir -éti: privalƒyti = privalêti; tipas -o / -i, galintis turéti arba bendratì -éti (káito—káiti), arba bendratis -oti = -éti (dƒyro—d…yri);

142

tipai, pasitaikantys su dviem bendratim — -yti ir -oti, o tai {eidƒyti & eidƒoti}, -o; {tvarsƒytis & tvarsƒotis}, -o; {tráukotis (A.Girdenis: ‘trúkæioti’) & tráukyti}, -o; {lúkyti & lúkƒoti}, -o / -i / -ija / -oja (lúko—l‚þki—lúkija— lúkƒoja); {kapsƒyti & kapsƒoti ‘kapséti, kabinti maistà valgant’}, -o / -i / -ia (k†ãpso—k†ãpsi—k$psia); {d•lbsyti & dilbsƒoti} , -o / -i / -ija; {tv•skyti & tv•skoti}, -o / -a / -ija; tipas -o / -oja su bendratimis -yti ir -oti: knybyti, -o = knƒyboti, -o / -oja; tipas -o / -oja su bendratimis arba -oti (sáugoti ), arba -yti ir -(i)oti: dauûƒyti; tipas -o su bendratimis arba -oti (û•no), arba -yti (dãro). Iönagrinéti atvejai pavaizduoti Dendrograma 1. Latviù kalba Medûiaga imta iö K. Mühlenbacho— J. Endzelyno ûodyno. Kaip ir lietuviù kalboje, latviù kalboje gausiausi yra lie. -o / -ija tipo dubletai, kurie irgi daûniausia kombinuojami su kitokiomis gretiminémis formomis. Latviù kalboje labai paplitè ir lie. -o/-oja tipo dubletai, kurie irgi susieti arba su -yti, arba su -oti tipo bendratimis ir taipogi kombinuojami su kitomis gretiminémis formomis. Skirtingai nuo lietuviù kalbos, latviù kalboje nerasta -oti tipo bendraties veiksmaûodûiù -o / -ija tipo dubletù, nerasta né -soti, -o tipo klasé. Nepaliudyta né vieno atvejo, kuris atitiktù unikalùjì lie. -éti, -o. Kadangi latviù kalboje néra i-kamieno formù (dubletams tarminiai reliktai nereikömingi), dubletù su gretiminémis formomis, kaip lie. -ia / -i, negali búti. Tipà lie. (-yti,) -ia (rodûia) atitinka iö esmés kitoks, `kamieno tipas (lietuviökai bútù ®rodûio). Kaip kad ir lietuviù kalbos atveju, kombinacijas su tipais -éja, -uoja laikau neesminémis ir atskirai nenagrinéju. Nekombinuotù -o / -ija (iö tikrùjù lietuviökai bútù ®-yja!) tipo dubletù iönagrinéta 85, plg. c•ena / c•enµ ‘gerbia’, p•lna / p•lnµ ‘pelno’, p…eta / p…etµ ‘tiria’. Kamiengalis (su ilguoju ï priesagoje) iölieka sveikas negalinéje pozicijoje, t.y. daugiskaitos 1-ajame ir 2-ajame asmenyse bei prieö sangràûà 3-æiajame asmenyje: c•enâm, c•enât / c•enµjam, c•enµjat, `mâs / `mµjas ‘pokötauja’, æusnâs / æusnµjas ‘gaiöta’ t.t. Nekombinuotù -o / -(i)oja tipo dubletù iönagrinéta 19, iö jù 17 — bendraæiù -ît, -ât ( grasa / grasã ‘grasina’, slaka / slakã ‘ölaksto’), 1 —

143

bendraties -ât (la…ula / la…ulã ‘tuokia’ ) ir 1 — bendraæiù -ît / -ât (izsardzît, sa°rga / sa°rgã ‘saugo’). Kamiengalis iölieka sveikas negalinéje pozicijoje: grasât / grasãjat, sa°rgât / sa°rgãjat ir k§ksnâs ‘stengiasi atsikelti’ — k§köñãjas ‘iösitempès siekia’. Lygiagretés formos su trumpuoju -a kamiengalyje visuomet siejamos su bendratimi -°et [plg. ir kaitaliojimàsi su kamiengaliu -…e(ja)]: vºrda / vºrd ‘kunkuliuoja’, arba su -ît / -°et [(1 x) rama / ram / ram…e ‘laidoja’]. Dar plg. sveikà kamiengalì ramât / ramat / ram…ejat. Be jau minétù paraleliniù formù, latviù kalboje suradau tokius atvejus: tipas -o / -ija — 6 kombinuotus su neesminémis -uoja, -éja (1 x): m…era / m…e rµ ‘matuoja’, meû»a / meû»µ ‘mezgo’, r§oba / r§obµ ‘ìranto’, vi°l na / vi°l nµ ‘vilnija’, vi°l sta / vi°l stµ ‘apgaudinéja’, ausis öóiba ‘pastato ausis’ — öóibµ ‘skina’; tipas -o / -oja — 2 bendraæiù -ît, -ât, kombinuotus su neesmine -uoja: acis v$lba / v$lbã ‘vartalioja akis’, tuôköâs / tuôköãjas ‘gaiöta’; tipas -o / -oja / -ija — 5 bendraæiù -ît (tipai -o, -ija), -ât (tipas -oja): m…eda / m°edã / m…edµ ‘pamégdûioja’, pla°uksna / pla…uksnã / plauksnµ ‘plekönoja ranka’, skr$ida / skraµdã / skr$idµ ‘skraido’, s§oda / s§odµ ‘teisia’/ (1 x) suodât ‘teisti’; tipas -o / -ia / -oja / -ija — 1: t°uka / t°uca / t°ukã / t°ucµ ‘minko’ (t°ucît / t°ukât); tipas -o / -ia / -oja — 4: ¶uôga / ¶uôgã ‘klibina’ / ¶uôdzâs / ¶uog`s ‘kliba’, ñu°rka / ñu°rca / ñurgã ‘maigo’ ( ñu°rcît / ñu°rdzît / ñurgât), ûñu°rga / ûñu°rdza / ûñurgã ‘spaudûioja’ (ûñu°rdzît / ûñu°rgât); tipas -o /-ia/-ija — 1: muõka / muõca / muõcµ ‘kankina’ (muõcît / muõkât); tipas -o /-ia — 9 bendraties -ît, pvz. maîga / maîdza ‘maigo’; tipas -ia / -oja / -ija — 2, va¶a / va¶ã / va¶µ ‘varo’ (va¶ît / va¶ât); tipas -ia / -ija — 1 bendraties -ît: klu°nca / klu°ncµ ‘godûiai sriuobia, plunija’; tipas -o / -a — 14, iö kuriù 3 kombinuoti su neesminémis formomis -uoja, -éja, pvz. rama / ram ‘laidoja’, ûvaksta / ûvakst ‘ûvanga’ bei kt.; tipas -o / -oja / -a — 1 bendraæiù -ât / -ît // -ât / -°et: öóa…uda / öóa…udã / öóa…ud ‘æiaudi’; tipas -o / -a / -ija — 2 bendraæiù -ît / -°et: óuµda / óuµdµ ‘gausiai duoda’ — óuid ‘turi kam potencijà’, svepsta / svepst / svepstµ ‘övepliuoja’. Kadangi tipas “-ia” latviù kalboje yra `-kamienis, jis yra (etaloninio lie.) -o tipo variantas su paskutiniojo priebalsio palatalizacija.

144

Todél latviökus tipus -ia / -ija ir -o / -ia / -ija galima laikyti tipo -o / -ija variantais. Susumavus tokiu búdu visus kombinuotus ir nekombinuotus -o / -ija tipo dubletus, jù skaiæius latviù kalboje bus 85 + 6 + 1 + 1 = 93. Kadangi -ia / -oja tipo dubletù nerasta (latviökas -o /-oja variantas), tai latviù kalboje alternacija -o / -oja laikytina silpnesné, negu -o / -ija. Tai liudija ir bendras kombinuotù ir nekombinuotù -o / -oja tipo dubletù skaiæius, prie kurio reikia pridéti ir -o / -ia / -oja: 19 + 2 + 4 = 25. Toks akivaizdus skirtumas (93 vs. 25) leidûia ir toliau didinti alternacijos -o / -ija skaiæiù jau tipù, turinæiù paralelines formas su -oja, sàskaita, t.y. 5 -o / -oja / -ija, 1 -o / -ia / -oja / -ija, 2 -ia / -oja / -ija (latviökas -o / -oja / -ija tipo variantas), t.y. 8 + 93 = 101. Prie jù pridékime dar 2 -o / -ija alternacijos atvejus iö tipo -o / -a / -ija, o prie alternacijos -o / -oja — 1 -o / -oja / -a tipo atvejì. Galutinis -o / -ija dubletù skaiæius — 103, o -o / -oja — 18, turint galvoje, kad 8 -o / -oja tipo dubletai priskaiæiuoti prie -o / -ija tipo (öiaip -o / -oja bútù 26). Ìdomi yra -oja / -ija tipo alternacija: tusnã / tusnµ ‘sunkiai alsuoja’. Ji nenagrinéjama kaip nesusijusi su `-kamienu (uûfiksuota apie 20 x). Skirtingai nuo dubletiniù tipù ìvairovés, grynùjù tipù tik keli. Tai bendraæiù -ât, -ît tipas -o bei bendraties -ît variantai (Jakaitiené 1973) -ia, -do, -sto, ir bendraties -ît tipas -ija su variantais -sija ir stija. Pastarasis nagrinéjamas dél jo nepaprastai gausios alternacijos su tipu -o. Tipas -oti / -o. Jam priklauso apie 1400 veiksmaûodûiù su priesaga la. -in`-. Kadangi jie ne grynojo `-kamieno, bet priesaginiai vediniai, jie nenagrinéjami. Öio tipo grynojo `-kamieno téra tik 3 veiksmaûodûiai, kuriù 2, pasiûymintys alternacija -o / -oja, jau paminéti (sa°rgât, la…ulât), o treæias nesialternuojantis yra bendrabaltiökas zinât, zina ‘ûino’. Tipas -yti, -o, pvz. lasa ‘skaito’ — suskaiæiuota 238 veiksmaûodûiai, vienas — izsa°rdzît, izsa°rga rodo bendraæiù -ît / -ât alternacijà. Tipas -yti, -ia, pvz. draca ‘bara’ — 14 veiksmaûodûiù. Tipas -dyti, -do, pvz. ka¿da ‘kaldina’ — 30 veiksmaûodûiù. Tipas styti, -sto, pvz. s$ista ‘riöa’ — 189 veiksmaûodûiai. Tipas -ija, pvz. gâzµ ‘klibina’ — 213 veiksmaûodûiù. Tipas -stija, pvz. ra°nstµ ‘ransto’ — 8 veiksmaûodûiai. Tipas -sija, pvz. ó•lsµ ‘éda, ryja’ — 13 veiksmaûodûiù. Reikia pasakyti, kad variantai su -d- pasitaiko -o / -oja, -o / -ija

145

ir -o / -oja / -ija atvejais (trimda ‘vaiko’/ trimdã ‘tremia’, plãta / plãtã ‘praplatina’, jâda / jâdµ ‘jodo’, skr$ida / skraµdã / skr$idµ ‘skraido’), o variantai su -st- — -o / -ija, -o / -a / -ija ir -o / -a atvejais (vi°l sta / vi°l stµ ‘apgaudinéja’, svepsta / svepstµ / svepst ‘övepliuoja’, ûvaksta / ûvakst ‘ûvanga’). Iönagrinéti atvejai leidûia nustatyti latviù kalboje 26 `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù formaliàsias klases. Kadangi visoms baltù kalboms imta ta pati formaliùjù klasiù numeracija, Dendrogramoje 2 atvaizduotos latviù kalbos formaliosios klasés iölaiko atitinkamù lietuviökù klasiù numerius, etaloniniam ûenklui -ia reiökiant tipà lie. *-øa, la. *-ø`, o ûenklui -ija — tipà lie. *-iøa, la. *-ïøa. Prúsù kalba Medûiaga imta iö PKP. Nors iönagrinéta tik 7 veiksmaûodûiai, jie atskleidûia tipus, jau paûìstamus iö lietuviökos ir latviökos medûiagos. Tipui -oti, -o atstovauja veiksmaûodûiai bi`twei, bia ‘bijo’; er²innat, er-²innimai ‘er-kennen’, po-²inna ‘pri(si)paûìsta’; [perband`²nan,] perb`nda ‘(iö)bando’; laikút, l`iku ’laiko’ (vienintelis kitokio kiræiavimo atvejis 1 pl. enlaikúmai III 376, kuris öiaip galétù rodyti -oja dubletà, visù kitù gausiù atvejù, o ypaæ 2 pl. enl`ikuti III 9718 fone, laikytinas korektúros klaida vietoj *enl`ikumai ). Tipui -yti, -o galbút atstovauja veiksmaûodis giwït, Gïwu III 8514. Tokiu atveju jis turi keistokà dubletà -a: 2 sg. giwa²²i III 2918, gïwa²i III 953, 3 pers. giwa III 4324, 1 pl. giwammai III 331. Nors 1 pl. giwemmai III 512, skirtingai nuo Maûiulio (PKP, 271), laikau daûnos ™persigimusios” galúnés 1 pl. *-imai atveju (plg. immimai ir net er²innimai su paslaptingu i ), 3 pers. giwe jau rodo tikrà finalinì -e, kuris pasidaro aiökesnis, bendratì giwït asocijuojant ir su *gt•ei — plg. 1 pl. klau²ºmai III 2915 < *klausºimai < *klausºjamai greta bendraties klau²iton III 5720 < *klausºtun ar 3 pers. ²eggº III 8913, 2 pers. ²eggº²ei III 715, 1 pl. ²eggºmai III 3113—14 greta bendraties ²eggït III 394. Jei tuomet pr. Gïwu III 8514 < *gï•`, o pr. giwe III 8311 < *gøa, tai visi kalbamieji atvejai turétù atspindéti lietuviökus dubletus -o/-a / -éja (kãro / kãra / kãréja), t.y. pr. *gï•`/ *gï•a/ *gøa su bendratimi *gt•ei (plg. lie. privalêti, privãlo), bet galbút dar ir *gï•ït•ei. Tipui -yti, -ija atstovauja veiksmaûodûiai crixtia ‘krikötiju’ ir grïki²i ‘nusideda’ — abudu slavizmai. Dél formù stokos, néra aiöku, kuriam tipui priskirti veiksma-

146

ûodì tl`ku ‘kulia’, nors pagal atvejù daûnumà jis tikriausiai yra -oti, -o tipo. 3 pers. quoit` III 5116 greta quoitº III 5719 rodo alternacijà -oja / -éja. Tokiu búdu, pagal `- ir gretiminiù kamienù atstovavimà, prúsù kalboje galima iöskirti tris formaliàsias klases, kurios yra grafiökai pavaizduotos Dendrogramoje 3. Baltù kalbù `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù formaliùjù tipù lyginimas Ìdomu palyginti tù paæiù ûodûiù dubletines kamienù alternacijas: lie. pelnƒyti / pe¿nyti — la. p•lnît (-o /-ija); lie. lankƒyti — la. l§ocît (-o / -ia); lie. pláiöyti — la. plaisît (-i°es), lie. tàsƒyti(s) — la. tuôköîti°es (-o / -oja). Nors -o / -ija, -o / -ia ir -o / -oja alternacijos ir labai ™populiarios” lietuviù ir latviù kalbose, abiejose kalbose öitaip alternuojami skirtingi ûodûiai, iö daugelio öimtù atvejù sutampa tik minéti keturi. Vadinasi, ir pastarùjù vienoda alternacija greiæiau atsitiktiné, nei bendrabaltiöka. Vienokio ar kitokio tipo daûnumà rodo jo atvejù procentas nuo visù nagrinéjamù veiksmaûodûiù skaiæiaus. Lietuviù kalba Iönagrinéta 3417 veiksmaûodûiù. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiai suraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 1. Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius po brúkönio rodo daûnumo procentà): 1 — 0.09, 2 — 0.2, 3 — 0.13, 4 — 0.03, 5 — 0.06, 6 — 0.91, 7 — 0.03, 8 — 0.64, 9 — 0.44, 10 — 0.23, 11 — 0.06, 12 — 0.2, 13 — 0.03, 14 — 0.03, 15 — 0.03, 16 — 0.03, 17 — 0.03, 18 — 0.12, 19 — 0.06, 20 — 0.03, 21 — 0.03, 22 — 0.03, 23 — 0.09, 24 — 0.03, 25 — 0.03, 26 — 0.06, 27 — 0.18, 28 — 0.15, 29 — 0.15, 30 — 0.03, 31 — 0.03, 32 — 0.03, 33 — 0.06, 34 — 0.12, 35 — 0.03, 36 — 0.03, 37 — 0.03, 38 — 0.09, 39 — 0.15, 40 — 0.09, 41 — 0.09, 42 — 0.12, 43 — 0.23, 44 — 0.12, 45 — 0.44, 46 — 0.5, 47 — 0.38, 48 — 1.43, 49 — 53.15, 50 — 0.03, 51 — 0.03, 52 — 0.03, 53 — 0.06, 54 — 0.53, 55 — 3.01, 56 — 0.2, 57 — 0.56, 58 — 0.03, 59 — 0.03, 60 — 0.06, 61 — 0.03, 62 — 0.03, 63 — 0.03, 64 — 0.03, 65 — 0.03, 66 — 0.06, 67 — 8.72, 68 — 0.64, 69 — 7.32, 70 — 7.32, 71 — 0.06, 72 — 9.54.

147

Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka: 49, 72, 67, 69 = 70, 55, 48, 3, 6, 8 = 68, 57, 54, 46, 9 = 45, 47, 10 = 43, 2 = 12 = 56, 27, 28 = 29 = 39, 18 = 34 = 42 = 44, 1 = 23 = 38 = 40 = 41, 5 = 11 = 19 = 26 = 33 = 53 = 60 = 66 = 71, visi kiti (po 1 x, t.y. 0.03 %). Pats ™populiariausias” tipas yra 49-tosios nedubletinés klasés, t.y. -yti, -ija, po jo — 72-osios, t.y. -yti, -o. ™Populiariausias” dubletinis tipas yra 55-tosios klasés, t.y. -yti, -o / -oja, po jo — 3-æiosios, t.y. -yti, -o / -ija. Latviù kalba Iönagrinéta 837 veiksmaûodûiai. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiai suraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 2. Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius po brúkönio rodo daûnumo procentà): 1 — 0.06, 2 — 0.84, 3 — 8.72, 4 — 0.72, 5 — 0.96, [6, 7 néra,] 8 — 1.08, [9—14 néra,] 15 — 0.12, [16—22 néra,] 23 — 0.12, [24, 25 néra,] 26 — 0.12, 27 — 0.48, 28 — 0.48, 29 — 0.24, 30 — 0.12, 31 — 0.12, [32, 33 néra,] 34 — 0.12, [35—42 néra,] 43 — 0.12, 44 — 1.67, [45, 46 néra,] 47 — 0.96, 48 — 1.55, 49 — 25.45, [50—52 néra,] 53 — 0.12, [54 néra,] 55 — 1.91, [56 néra,] 57 — 0.12, 58 — 0.12, [59—67 néra,] 68 — 0.12, 69 — 3.58, 70 — 22.58, [71 néra,] 72 — 28.43. Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka: 72, 49, 70, 3, 69,55, 44, 48, 8, 5 = 47, 2, 4, 1, 27 = 28, 29, visi kiti (po 1 x, t.y. 0.12 %). Pats ™populiariausias” tipas yra 72-osios nedubletinés klasés, t.y. -yti, -o, po jo — 49-tosios klasés, t.y. -yti, -ija. ™Populiariausias” dubletinis tipas yra 3-æiosios klasés, t.y. yti, -o / -ija, po jo — 55-tosios klasés, t.y. -yti, -o / -oja. Prúsù kalba Iönagrinéta 7 veiksmaûodûiai. Formaliùjù tipù atvejù skaiæiai suraöyti po atitinkamù klasiù pavyzdûiais Dendrogramoje 3. Formaliùjù tipù daûnumas jù klasiù tvarka (skaiæius po brúkönio rodo daûnumo procentà): [1—48 nerasta,] 49 — 28.6, [50—67 nerasta,] 68 — 57.1, [69—71 nerasta,] 72 (?) — 14.3. Formaliùjù tipù daûnumas procentaûo maûéjimo tvarka: 68, 49, 72.

148

Daûniausias yra 68-tosios klasés tipas, t.y. nedubletinis -oti,

-o, po jo — 49-tosios klasés tipas, t.y. nedubletinis -yti, -ija. ______ Kaip matyt, daugiausia formaliùjù tipù turi lietuviù kalba, kitose kalbose nerasta né vieno tipo (su lie. -ia ™=” la. -ia iölyga), kuris neturétù lietuviöko atitikmens. Tai ir pateisina etaloninì lietuviökù formaliùjù klasiù pavadinimù vartojimà.

Baltù kalbù istorinio `-kamieno bei gretiminiù kamienù veiksmaûodûio semantinés klasés Atliekant semantinè klasifikacijà (pvz. fonologiniù vienetù — Girdenis 1981, ìvardûiù — Rosinas 1984), nustatomas tiriamojo dalyko inventorius, jo elementù tarpusavio santykiai, diferenciniai poûymiai ir klasés. Kadangi gyva kalba — kintama sistema, kintamumo prasme neribota, iösamiai iövardyti reprezentacines funkcijas turinæiù ûodûiù inventoriù néra ìmanoma. Bútina apsiriboti ta inventoriaus dalimi, kurios analizé leis iösprèsti pagrindinè tyrinéjimo uûduotì. Susidoméjus visù pirma baltù *`-kamieno veiksmaûodûiais, turinæiais bendratyje priesagà *-ï- (ûr. p. 145), kilo pagunda patikrinti, ar tik negalima atsekti kokio archainio ryöio tarp kamieno semantikos ir jo struktúros. Tam, be abejo, reikia tokio inventoriaus, kuris apréptù visas nustatytas formaliàsias klases. Öio inventoriaus maksimalios ribos neviröija pagrindiniù baltistiniù ûodynù apimties, be to, dar ir atmetus abejotinus ar nepakankamai informatyvius atvejus (daûniausia tai papildinio buvimà liudijanæio pavyzdûio stoka). Tokiù atmestù ûodûiù lietuviù ir latviù kalbose turiu apie 280, t.y. 6,2 % visù suraöytù ûodûiù (4534). Likusiam inventorui atstovaujanæiù formaliùjù klasiù sintagminiai santykiai tyrinéjami kiekvienoje baltù kalboje atskirai, o paradigminiai santykiai — visose baltù kalbose kartu. Sintagminiai ir paradigminiai santykiai yra pagrindinés reiköminiù kalbos elementù tarpusavio santykiù rúöys. Sintagminiù santykiù analizé leidûia nustatyti sintagmines klases-paradigmas, o pastarùjù nariù (paradigminiù) santykiù analizé leidûia nustatyti diferencinius poûymius, reikalingus iösamiai semantinei klasifikacijai atlikti. Néra abejonés, kad ™semantinè opozicijà kurie nors du ûodûiai gali sudaryti tik tuo atveju, kai turi bendrù (integraliniù) ir diferencinì

149

poûymì” (Rosinas 1984, 10). Integraliniù poûymiù turéjimas jau yra nulemtas priklausomybés tai paæiai sintagminei klasei-paradigmai. Diferenciniai poûymiai lemia semantinè opozicijà paæios paradigmos viduje — ™paradigminiù santykiù terminas yra opozicijos sinonimas” (Girdenis 1981, 67). Reikia pridurti, kad sintagminiù (™horizontaliù”, konkreæiù, in praesentia) bei paradigminiù (™vertikaliù”, abstrakæiù, in absentia) santykiù atskleidimu remiama analizé tinka ne vien kalbotyrai. Sintagminiù ir paradigminiù santykiù dialektika yra santykiù tarp bendro ir konkretaus dialektika. F. de Saussure'o tezé, kad visas kalbos mechanizmas grindûiamas tapatybémis bei skirtybémis, o pastarosios téra tik kita pirmùjù pusé, tik iöreiökia visuotinì dialektinì désningumà. Nustatyti dviejù dalykù savastì galima tik susitarus dél jù integraliniù poûymiù (priklausomybés tai paæiai paradigmai — plg. tuöæius ginæus ginæus dél terminù, kai nenustatyta sàvokù paradigma). Visõs ûinduoliù paradigmos poûiúriu ûmogus ir öuva — tas pats (kaip yra tas pats ûmogus ir krokodilas stuburiniù paradigmos poûiúriu), bet nebúdami tas pats savo paradigmos viduje, ûmogus ir öuva savo ruoûtu priklauso dvikojù ir keturkojù paradigmoms. Jei du iö keliù dalykù, turinæiù integralinius poûymius (stuburiniai ûinduoliai baltaodis vyras, juodaodé moteris, beûdûioné), néra papildomojoje distribucijoje (pvz. baltasis ir negré yra papildomojoje distribucijoje pagal odos spalvos poûymì, nes nekontrastuoja pagal galimybè turéti bendrus palikuonis, o tarp baltùjù ir juodùjù iö vienos pusés ir beûdûioniù iö kitos tokios papildomosios distribucijos néra), bet turi diferencinì poûymì (siela), jie yra paradigminéje opozicijoje (ûmogus : beûdûioné), vadinas, pagal tà poûymì yra skirtingi. Jei néra opozicijos, néra skirtybés, kitaip tariant, néra paties dalyko kaip atskiro objekto. Vienanaré klasé dar ne paradigma, t.y. ir ne klasé. Jei öiame darbe tarp formaliùjù klasiù pasitaiko vienanariù, tai jù ìtraukimas sàlygojamas galimybés, kad kalboje potencialiai gali búti ir daugiau tos klasés nariù (kaip sakyta, gyva kalba néra ribota sistema, tiksliau tariant, ribota paæia savimi). Kita vertus, vienanarés ™klasés” iöskyrimas tik tiek terodo, kad visos formaliosios klasés savo ruoûtu yra vienos struktúrinés paradigmos nariai. Tai, kad paradigminis reiökinys yra reiökinys tik tuomet, kai yra du reiökiniai (plg. öviesà ir tamsà — jei Öviesos Karalystéje néra tamsos, vadinas, joje néra né öviesos; tas pats ir su Tamsos Karalyste, kurioje néra tamsos, jei néra öviesos), reiökia, jog, pavyzdûiui, galinin-

150

kiniù veiksmaûodûiù klasè sudaro tik tie veiksmaûodûiai, kurie jungiasi su galininku, galinæiu paûyméti daugiau negu vienà tiesioginì objektà. Tiesioginis objektas nebus joks tiesioginis objektas, jei yra vienas ir nekontrastuoja su kitais tos paæios rúöies tiesioginiais objektais. Galima mataruoti kojomis : virve : uodega, bet vizginti galima tiktai uodegà. Todél uodega kaip ûodis, negalintis kontrastuoti kitiems veiksmaûodûio vizginti objektams (jù néra), laikytinas sudétine veiksmaûodinés leksemos vizginti dalimi, o veiksmaûodis vizginti — negalininkiniu. Öiuo principu reikétù vadovautis ir giliosios (giluminéje turinio struktúroje esanæios) sinonimijos atveju, plg. la. zvalba acis º acu `bolus ‘vartalioja (akis = akiù obuolius)’, nes nesant galimybés ®zvalbït galvu : paka¶u t.t., acis `bolus téra tik objektinés archileksemos ACIS variantas. Vis délto atsargumo sumetimais tokie tiesioginio objekto atvejai æia laikomi skirtingais objektais, o veiksmaûodûiai — galininkiniais. Galininkas, kuris reiökia tiesioginì objektà, kartu su veiksmaûodûiu sudarantì vienà sudétinè veiksmaûodinè leksemà, öiame darbe vadinamas vidiniu akuzatyvu. Abejotinais atvejais vidinio akuzatyvo buvimà tikrinu dviem testais. Viena, jei tiesioginis objektas gali búti pakeistas kitu, kurio negalima iöreiköti sinonimiökai, vidinio akuzatyvo néra, plg. æiáupyti lúpas, burnà. Antra, jei objektas gali búti reiökiamas tiek vienaskaita, tiek daugiskaita su ûodûiais vis§s, vis$s, vidinio akuzatyvo irgi néra, plg. be vidinio akuzatyvo stogà baµûo ir visus stogus baµûo, bet su vidiniu akuzatyvu ausis skliauto, nes ®visas ausis skliauto neìmanomas pasakymas. Daûnai vidinis akuzatyvas turi figura etymologica poûymì, plg. (mietus) mi…etija, (baslius) bãslija.

Sintagminiai santykiai Sintagminiù santykiù atskleidimas rodo, su kuo gali ir su kuo negali jungtis tam tikras nagrinéjamas vienetas. Neriboto junglumo vienetas klasifikacijai netinka — klasifikacija prasideda tik tuomet, kai pasirodo jungimosi apribojimai, t.y. laisvos vienetù distribucijos apribojimai, leidûiantys grupuoti juos ì klases. Baltù kalbù veiksmaûodûiai esti sangràûiniai ir nesangràûiniai. Sangràûa kaip formalus poûymis turi savo sintagmatikà (distribucijà) — sangràûà gali turéti veiksmaûodûiai, kurie be jos iö viso nevartojami (nekonversiniai refleksyvai), taip pat veiksmaûodûiai, kurie gali búti vartojami tiek be sangràûos, tiek su ja (konversiniai refleksyvai).

151

Palyginus kontrastus

Jonas valo-si batus vs. Jonas valo batus, dzïve balst`-s uz paraö`m ‘gyvenimas remiasi paproæiais’ vs. dzïve balsta paraöas ‘gyvenimas remia paproæius’ su kontrastais

Jonas valo-si batus vs. Jonas dairo-si batù, dzïve balst`-s uz paraö`m vs. bïst`-s saule rïta rasu ‘bijo saulé ryto rasos’, ryökéja neatskiriamo sangràûos formanto jungimosi apribojimas nekonversiniais refleksyvais (dairosi, bïst`s). Kitaip tariant, veiksmaûodûiù jungimasis su neatskiriamàja sangràûa nekonversinio refleksyvumo ribotas. Tai leidûia kalbéti apie nekonversiniù refleksyvù klasè, sintagmiökai kontrastuojanæià su visais kitais veiksmaûodûiais. Abiejù klasiù veiksmaûodûiai arba gali, arba negali jungtis su papildiniais. Veiksmaûodûiai, galintys jungtis su papildiniais: Jonas audosi batus, Jonas dairosi batù, Jonas raöo laiökà, Jonas bijo Petro; bïst`s saule rïta rasu, kas dienas gaismas nedroöi dair`s ‘kas nedràsiai saugosi dienos öviesos’, J`nis raksta vºstuli, J`nis duksna Pºterim s`nos ‘Janis baksnoja Péteriui ì öonus’. Veiksmaûodûiai, negalintys jungtis su papildiniais: Ona visà laikà maivosi, Anniña visu laiku vaib`s, Jonas braido baloje, J`nis makña pa purvu ‘Janis brenda per balà’. Pateiktieji semantiniù santykiù pavyzdûiai rodo, kad ir refleksyvinéje ir nerefleksyvinéje veiksmaûodûiù klasése, reikia skirti papildininius (audosi, dairosi, raöo, bijo; bïst`s, dair`s, raksta, duksna) ir nepapildininius (maivosi, braido; vaib`s, makña) poklasius. Papildininiù veiksmaûodûiù poklasyje savo ruoûtu iösiskiria galininkiniù ir negalininkiniù veiksmaûodûiù poklasiai. Tai aiöku iö öiù sintagminiù santykiù analizés: (veiksmaûodûiai, galintys turéti galininku reiökiamà tiesioginì papildinì) Jonas audosi batus, Jonas raöo laiökà; Bïst`s saule rïta rasu, J`nis raksta vºstuli; (veiksmaûodûiai, negalintys turéti tokio papildinio) Jonas dairosi batù , Jonas bijo Petro, kas dienas gaismas nedroöi dair`s , J`nis duksna Pºterim s`nos. Pagaliau visi refleksyviniai (nekonversiniai) papildininiai ir nepapildininiai veiksmaûodûiai bei visi nerefleksyviniai papildininiai ir nepapildininiai veiksmaûodûiai arba jungiasi, arba nesijungia su

152

veiksniu, kurio referentas valingas. Pagal tai galima skirti valingumo (referentas — gyvas asmuo) ir nevalingumo (referentas arba gyvas asmuo, arba daiktas) veiksmaûodûius. Valingumui atskleisti tinka testas ™nori — ir ..., nori — ne...”. Veiksmaûodûiai, galintys eiti predikatais veiksnio, kurio referentas valingas (nori — ir ...) — refleksyviniai papildininiai galininkiniai:

Jonas audosi batus, J`nis klaus`s 1 múziku ‘Janis klausosi muzikos’: nori — ir audosi, klausosi, nori — nesiaudo, nesiklauso; refleksyviniai papildininiai negalininkiniai: Jonas dairosi batù, J`nis û`kst`s ap sveöo meitu ‘Janis stengiasi æiupti svetimà mergà’; refleksyviniai nepapildininiai: Ona maivosi, Anniña vaib`s; nerefleksyviniai papildininiai galininkiniai: Jonas vangsto Petro, J`nis duksna Pºterim s`nos; nerefleksyviniai nepapildininiai: Jonas braido baloje, J`nis makña pa purvu. Veiksmaûodûiai, negalintys eiti predikatais veiksnio, kurio referentas valingas (™nori — ir ...” pridéjimas neìmanomas) — refleksyviniai papildininiai galininkiniai: [lietuviù kalboje nerasta] J`nis bïst`s Pºteri ‘Janis baisosi Péterio’; refleksyviniai papildininiai negalininkiniai: Jonas baisosi nelaimiù, kas dienas gaismas nedroöi dair`s; refleksyviniai nepapildininiai: orai blaivosi, debess plaiöó`s ‘dangus övieséja’; nerefleksyviniai papildininiai galininkiniai: Jonas mato darûà, J`nis mana vilku ‘Janis pastebi vilkà’; nerefleksyviniai papildininiai negalininkiniai: Jonas bijo mirties; man n`tres zalda ‘mane notrés dilgina’; nerefleksyviniai nepapildininiai: paltas kabo uû durù, viñö mosta vien ‘jis tik klysta’. Be to, refleksyviniai ir nerefleksyviniai papildininiai ir nepapildininiai nevalingumo veiksmaûodûiai esti tokie, kurie eina su gyvà ____________________________ 1 Öis veiksmaûodis gali búti sangràûinis ir nesangràûinis, bet kadangi be sangràûos jis arba gauna kitokià reikömè (darosi kitu veiksmaûodûiu), arba vartojamas siaurai, tai öiame darbe jis imamas tik kaip nekonversinis refleksyvas.

153

bútybè reiökianæiu aktantu, ir tokie, kurie eina su daiktinés sferos aktantu. Kadangi tarp `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù nerasta né vieno lietuviöko, latviöko ar prúsiöko (nekonversinio) refleksyvinio papildininio galininkinio nevalingumo veiksmaûodûio, kuris negali eiti su gyvà bútybè reiökianæiu aktantu, tai vengdamas sintagminés klasifikacijos asimetrijos, patogumo sumetimais uûbaigiu analizè su referento valingumu—nevalingumu susijusiais santykiais, smulkesnè analizè palikdamas paradigminei klasifikacijai. Veiksmaûodûiù klases iöryökina sintagminio jungimosi (distribucijos) apribojimai. Jais paremta sintagminiù santykiù analizé yra grafiökai atvaizduota Dendrogramoje 4, kur iösiöakojimù viröúnése esantys skaiæiai atitinka öiuos klasiù iöskyrimo principus: 1 — veiksmaûodûiai (a), nesijungiantys nekonversinés sangràûos (iöskiriama prieöinga nekonversiniù refleksyvù klasé); 2 — veiksmaûodûiai (b), nesijungiantys papildiniù (iöskiriama prieöinga papildininiù veiksmaûodûiù klasé); 3 — veiksmaûodûiai (c), nesijungiantys tiesioginiù papildiniù (iöskiriama prieöinga papildininiù galininkiniù veiksmaûodûiù klasé); 4 — veiksmaûodûiai (d), nesijungiantys su veiksniu, kurio referentas situacijos (pvz. veiksmo) atûvilgiu yra valingas (iöskiriama prieöinga valingumo veiksmaûodûiù klasé). Dendrogramos öakù galuose esantys skaiæiai ûymi nustatytù 12 klasiù numerius. Po jais duoti pavyzdûiai iö lietuviù ir latviù kalbù. Kadangi prúsù kalboje paliudytos leksikos skurdumas neleidûia atlikti visapusiökos sintagminiù santykiù analizés, penki pavyzdûiai iö prúsù kalbos yra pritaikyti prie jau gatavù rezultatù. Analizuojant baltù istorinio `- ir gretiminiù kamienù veiksmaûodûiù sintagminiù santykius lietuviù, latviù ir prúsù kalbose, veiksmaûodûiai nagrinéjami pagal nustatytas formaliàsias klases, Dendrogramos 4 viröutiniais skaiæiais bei raidémis nurodant semantinés klasés identifikavimo pagrindà. Kiekvienam konkreæiam veiksmaûodûiui skirto straipsnio gale pateikiamas nustatytos semantinés klasés numeris pagal apatinius öakinius dendrogramos skaiæius. Jei kuris konversinis refleksyvas ìprastas, o atitinkamas nerefleksyvinis veiksmaûodis retas (trúksta gerù pavyzdûiù), imamas tik refleksyvinis veiksmaûodis (juk svarbiausia, kad abudu nebútù traktuojami adekvaæiai). Kiekvienoje formaliojoje klaséje pateikiami ne visi nariai (juos

154

visus planuota iövardyti priede), bet tik tie, kurie vienà kartà paliudija vienà iö 12 nustatytù semantiniù klasiù (S.k.). Sintagminiai santykiai: lietuviù kalba Klasifikuojant lietuviù kalbos medûiagà, teko praleisti neaiökios asmenuotés veiksmaûodûius ir kitokius abejotinus, nepakankamai pailiustruotus arba atsiradusius kaip fonetiniai dialektizmai. Tai visù pirma öie veiksmaûodûiai: aiöyti, ángstytis, árstyti, beidytis, blakötƒyti,

blunzgƒyti, bradyti, brukƒyti, brúzdyti, bukötƒyti, burökyti, æaipƒytis, æiƒuostyti, dyûyti, gaudûyti, gylyti, glumdyti, gnébyti, grabötƒyti, grapötƒyti, grauûtyti, gràûtƒyti, grynyti ‘skursti’, gukötyti, gvairyti, karƒyti, ìkiröyti, knasyti, krãkyti, kri§dyti, laiköytis, laöƒyti, maistyti, margstytis, médyti, pl…eökyti, rãdyti ‘kurti’, rapstƒyti, reiöƒyti, rêûytis, si§mdyti, skvarbstƒyti, slaibƒytis, slandyti, sliukƒyti, smarkƒyti, smeigƒyti, sm•rdyti, smukƒyti, smurkƒyti, sr‚ëbstyti, srigdƒyti, staldyti, stalgdyti, övaipytis. Jei pasitaiko skolinys, kurio daryba ir reikömé ta pati, kaip ir atitinkamo savo ûodûio, jis neìtraukiamas, pvz., bagasl©vyti, -ija (plg. láimyti, -ija). Tokie atvejai, kaip skala …mbyti / skala …mpyti, palaikyti nepriklausomos darybos dariniais ir ìtraukti kaip skirtingi veiksmaûodûiai.

Formalioji klasí 1 m§ldyti, -o, mu¿dyti, -ija: (1a); ilgai mane (1a 3) mu¿dijo, kol susiprotéjau Lnkv (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 2

iö-bakötyti, -ija, iö-bakötyti, -o: (1a); niekaip negaliu tù vaikù (1a 3) iöbãkötyt prie darbo Krs (1a 3 4): S.k. 7. (orà) kvapstyti: (1a); ana kvapsto paskutinì orà nuo pailsimo prieö smertì J, pakvapstyk [= atsipúsk] ir tu prie girnù (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 3 áidytis: jos aidési dél viötù, kam leidûia ì rugius Pnd (c reciprokas), jie ten sustojè tik áidijasi Km (c): S.k. 3. býdyti: (1a); pakabinom skilandì kamine ir býdijam Snt, býdo mésà, ûuvis (1a 3 4): S.k. 7. k§isytis: ir k§isos kaip kiaulé ì tvorà Vvr, kuisijas nabagas, matyt, gyvio tur Vkö — nori ir kuisosi, nori — nesikuiso (b): S.k. 5. rõdyti: (1a); aö tau rodiju, t.y. duodu rodà J (ac), jai rõdé ûmonés, kad duot eûiko kraujo — perstos gert Rod (ac): S.k. 9. slãtyti: (1a); Tvr; KÛ, C, N, K ‘apsileidus elgtis nerúpestingai’ (ab): S.k. 11. 155

Formalioji klasí 4 1. páistyti: (1a); senis niekus (1a 3) páisto, o tie durniai klauso iösiûiojè Jnö, tas ponas ûiúri, kà (1a 3) jin æia páista Juök (1a 34): S.k. 7. Formalioji klasí 5 b•ldyti: (1a); kaûi kas b•ldé b•ldé ì duris ir nuéjo (ab) Jrb, girdéjau, kad b•lda jis su savo taöymais J (ab): S.k. 11. tvƒyroti: (1a); degésiù kvapas tebetvƒyro (abd), tvyra: S.k. 12. Formalioji klasí 6 gƒydyti: sékmingai gydo karo padarytas ûaizdas 1a 3), gerai gƒydûia Nmj (1a 3 4): S.k. 7. gimdƒyti: (1a); abu (1a 3) viena motina gimdé, bet ne vienam lopöy guléjo Alv, moteriöké, kad gimdûia, nuliúdimà tur DP (ad): S.k. 8. gr©zdyti: (1a); kur grozdai po kiöenius? Övn, ko (la 3c) tu ten grozd• ko nepadéjai? Kb (ac): S.k. 9. guldƒyti: (1a); keleivius (1a 3) gulda…u J, gu¿dûia Slm (1a 3 4): S.k. 11. kliaudyti: (1a); kitiemus (1a 3c) kliaudûia penki jungai jauæiù DP ‘trukdyti’ (acd): S.k. 10. 2. rikdƒyti: (1a); mes önekam — raöantì (1a 3) r•kdom Dgæ: S.k. 7; kita reikömé: öità öalikà megzdama, labai rikdûia…u Jon (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 7 öyps©ti: (1a); jis ûiúri ì mane ir ö…ypso, ö…ypsia (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 8 áuöyti: (1a); aö karötà strovà (1a 3) áuöau J, mane motulé laukia, koöelè (1a 3) áuöia, ant langelio padéjus Prng (1a 3 4): S.k. 7. knaibytis: ko tu raöydamas teip prisiknaibi — galvà insops Ut (b): S.k. 5. prieötaryti: (1a); ir negaléjo jie prieötaryti jo iöminti (1a 3c) ir dvasiai (1a 3c) VlnE, prieötariàs SD (ac): S.k. 9. Formalioji klasí 9 dings©ti: (1a); ta mislé di‹gso man öirdyje, galvoje J, man di‹gsi, kad rytoj bus graûus oras Vrn (acd): S.k. 10. knaps©ti: (1a); ateis, búdavo, ir kn$pso visà dienà Stak, tu tè nuéjès tik knapsi, o neini prie darbo Ml, neknaps©k ì veidrodì! Ök (ac): S.k. 9; kita reikömé: kn$pso, snaudûia — eitum veræiau gulti Vrb (abd); kà æia dabar knaps• snausdamas Paì (abd): S.k. 12. strioksoti: (1a); dienà ûiopso, naktì striokso (ab), pavasarì varlés str©ksi ant kelio Grv (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 10 •lsotis: •lsos pasdarbujès Vrnv (b), atsisédès •lsisi Mrc — noriu ir ilsausi 156

(ilsiuosi), noriu — nesiilsau (nesiilsiu) (b): S.k. 5. k§möyti: (1a); iö palengvo praveriame duris, kumöydami vienas kità (1a 3), bailiai sueiname pirkion J.Bil, kà tu mane (1a 3) iövien k§möi ir k§möi? Skr (1a 3 4): S.k. 7. sæiáudyti: (1a); sæiaudau SD (abd), sæiáudi (abd): S.k. 12. týnoti: (1a); urve týno lapé (ab), túni (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 11 kar©ti: (1a); jo rankos karo nusvirusios, lyg jis neûinotù, kur jas déti I.Simon (abd), vidu dvaro ûarna kãroja Lz (abd), öita lenta kãri Ér (abd), kãra (abd): S.k. 12. siautƒyti: (1a); sia…utos girtas po gryæià Dbk (ab), kad tik pasigeria, tai ir siáuti Ds (ab), siáuta, siáuta jis kiekvienàdien — pyksta, nirsta, baras Kp (ab), siáutoja po visus kambarius, neöneka Pbr (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 12

uû-sikésƒyti: Jis kësos muöti Erû (b), jis su pagaliu uûsikésêjo ant manès Erû, uûsikësi (b), Lazda uûsikésojo kirst per peæius Uûg (b): S.k. 5. riýtoti: (1a); riýto an maöinos, i gana Plv (ab), riýti prie lango par dienas Slk (ab), uûsigulès ant stalo ir riúto Kpr (ab): S.k. 11. (niekus) svaityti: (1a); svaitosi (abd), kà æia niekus sváiæioji! (abd), jis sváiti (abd), kà æia sváiti niekus! (abd): S.k. 12. valdƒyti: (1a); va¿do kraötà (1a 3), va¿di turtà (1a 3), valdûi©ja ûmones (1a 3), vald©ja (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 13 skaistƒyti: (1a); visur, kur saulé skaµsto KÛ (abd), ûiba kaip sparnai karveliù, kurie kaip auksas ir sidabras skaista BB (abd), skáisæiojasi (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 14 rogs©ti: (1a); ko tu (4) æia rogsaµ, ko neini karvés girdyt Pgg (ab), rogs©ja N, Ub: S.k. 11; kita reikömé: rogso mi kas, styri SD (acd), rogsa man kas N, K (acd): S.k. 10. Formalioji klasí 15 rƒymoti: (1a); aö rƒymau, ant alkúnés pasirémès J (ab), nieko nedirba, par langà uûsigulus rym©ja Slm (ab), sédûiu, rymu uû stalelio KlvD (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 16

nu-plumps©ti: (1a); ubagé nuplumpsojo par kiemà Ul (ab), plu…mpso; ji dar nespéjo nuplumpséti prie tvartù, o kaimynijoj sumirgéjo öviesa (ab), pl§mpsi, pl§mpsia: S.k. 11. Formalioji klasí 17 kor©ti: (1a); laukas ûirgas per tvorà kõro (abd), ratas uûsikabinès uû öakos ir kori (abd) Vv, k©ria korikas, tupia tupikas, kad korikas nekorétù, tai tupikas netupétù Sb (abd): S.k. 12. 157

Formalioji klasí 18 l•ndoti: (1a); pelé l•ndo urvoje K (ab), ko tu l•ndoji to keræio par dienas — eik pasivalkiok Lkv (ab), kaûkur vis jis li‹di, nesimato jo terp ûmoniù Juök (ab), jis dar senoje gryæioje li‹dûia Po (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 19 turs©ti, tvirs©ti: (1a); tu…rso lovoje tas tinginys (ab), tursi, tursa (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 20 kab©ti: (1a); paæioj viröúnéj dar du obuoliu kãbo J (abd), kaba paltis laöiniù Sab (abd), tupi tupikas, kabi kabikas Krb (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 21 k©syti: (1a); k©so (abd), kelinta savaité kaip vaikai k©sija Vl (abd), dédé atslenka, atkoso (ab/abd), jau senelis atk©sa Dbk (ab/abd), jisai öiandien labai k©sa Skp (abd), kai kuriems ligoniams pavyksta nuslopinti kosimàjì refleksà valios pastanga; ko æia kosoji be parstojo! Sz, kosia (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 22 pl-iöyti: (1a); iö kaitros lentos pl-iöo Onö (abd), pl-iöija (abd), nuo lietaus öiemet vyönios pl-iöi Ds (abd), jau bulbos pl-iöias — iöviré Övnæ (abd®bd), lentom medûiai nereikia skust, ba nuskusti supl-iöioja Trgn (abd), pleiö©ja (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 23 gr•ndƒyti: (1a); aö gr•ndau aslà (1a 3) su grindimis J (1a 3 4), ìgrind•jo seklyæià Ö (1a 3), grind•ja (1a 3 4), gr•ndûia, mano broleliai grindûia tiltà (1a 3) geleûinì Ml (1a 3 4), grind©ja Ö (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 24 káiöyti: (1a); káiöo J, káiöija Grû, ûemaiæiai bulves (1a 3) káiöia su kaiöekliais KlvrÛ, aö bulbes (1a 3) káiöu koöei, t.y. skutu J (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 25 æiáudyti: (1a); ar jau æiáudai, slanktà turi? Pbs (abd), æiáudi lyg katé, miltus pridarius Gs (abd), kad æiáuda, tai teisybè pamislija Km (abd): S.k. 12; dulkes (1a 3) iöæiaudijau Pc, æiáudija (ad): S.k. 8. Formalioji klasí 26 m•ndyti: (1a); kam mindai nagines mano? J (1a 3 4), ne dél rieöutù öì kelelì (1a 3) m•ndijau Dköt; mindija; kam rútù vainikà (1a 3) po kojù mindûiojat Al (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 27 dalƒyti: (1a); aö dalau súrì (1a 3), tu dalƒyk rieöutus J (1a 3 4), ubagam dalija 158

duonà (1a 3), dal©ja tr., jaunoji apdal©jo visus (1a 3) dovanomis Lnkv, Anelé pardal©ja jau namà (1a 3 4) ‘pardavinéja’ Krok: S.k. 7. Formalioji klasí 28 k§mötyti: (1a); k§möt, k§möt, vis k¨möto kaimynui (1a 3c) ì paöonè Grû, eik öalin, æia nek§mötès man (1a 3c) ì paöonè Vlkv, k§möæia (ac): S.k. 9; tiesiog bjauru ûiúréti, kaip jos tuos nelaimingus vaikus (1a 3) kumöæioja, stumdo, tampo Pæ; k§möæioja (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 29 guodytis: jis vis gƒuodûiasi savo súnum (3c), einanæiu mokslus Krkl (c): S.k. 3; kita reikömé: pradeda verkti ir jam (3c) guostis prispaudimais S.Dauk (c), guodijasi; sesuom guõdûiojas, kad anà anyta suvaksijo, baré J (c): S.k. 3. gþûytis: apsigþûija; kopústù lapai gþûiasi jau ì galvas, t.y. siauæia galvas J, kad öalta, apsigúû©k galvà skepetomis J, apsigúû©ja: S.k. 1. pliu…mpyti: (1a); ogi baröæius (1a 3) kad pli…mpia, net ausys linksi Sb, jis, silkiù apsivalgès, pliumpija girà (1a 3) J, anas pliumpoja putrà (1a 3), t.y. sreb J (1a 3 4): S.k. 7. sklõnytis: sklõniasi GB, eina par visà kiemà sklõnydamosi Dv; sklõnijasi; skloniojasi jaunoji vienon pusén ir kiton Dv (b): S.k. 5. Formalioji klasí 30 sparnus plastƒyti; pl$stytis: (1a); sparnus plastƒydamos, turökiasi antys Lnkv (ab), antys pl$stijas, su sparnais plasnoja Pöl (ab), gaidys plãst(a) su sparnais giedodamas J (ab): S.k. 11. Formalioji klasí 31 galándyti: (1a); galándo peilì (1a 3); galándija; katé galánda nagus Ér (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 32 s§lpyti: (1a); s§lpo, s§lpa, s§lpia (kà — 1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 33 sýdyti: (1a); mésà (1a 3) sýdo, kad negestù; persúdija; sukapojam mésà, iöminkiam, (1a 3) pasúdûiam Pb (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 34 m•nkyti: (1a); ana m•nko duonà (1a 30, o tas manko molì, purvus terökia J, sukapojam mésà, (1a 3) iöminkiam, pasúdûiam i pipirù dedam Pb, ir, émusi miltus, minkijo BB; minkija (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 35 (niekus) pliuökyti: (1a); ar ûmonés, tau taip didei pliuökiant, tur tyléti? RB pl§ökia, K, pli§öka, pliuökija Q (ab): S.k. 11. 159

Formalioji klasí 36 riáugyti: (1a); ûmogus, kad jamui rémuo pjauja, gumbas sukilsta, édis nepatinka arba parsiéda, riáugia J (abd), riauga Ba, riaugi, riáugija, riáugoja (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 37 kr§nyti: (1a); senis iövien kruna Brt, kaip tik atöàla oras, tai ir kruni per naktis Rdm, jis tur dûiovà, kad taip krunija Rs, sesuo krunio(ja) — tur dusà J (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 38 dúlƒyti: (1a); méölas dúlyja Svn (ab d), po trepais primesta visokiù skarmalù ir dúli Gs (abd), malkos nedega, o tik dúla Knv (abd), dúlia Kp (abd): S.k. 12. klíedyti: (1a); ligonis jau kelinta diena kliedi Lnkv (abd), kliesdama kalbéjau ir atmenu kà Övnæ; kliedûia (abd), sako, nebeiögis — kliedija Juök (abd): S.k. 12; kita reikömé: maûa kà (1a 3) girtas prikliedéjo Ds, toj juokias, toj vaitoja, é toj niekus (1a 3) klieda A.Baran (ad): S.k. 8. Formalioji klasí 39 bl©dyti: (1a); vaikai, neblodykit! Rk; blodija (ab); bloda vaikai perdien Slm (ab): S.k. 11; kita reikömé: naktì pabúdès iögirdau — sodà blodi Kp, vaikai iöblodijo obuolius Pl; iöblodija (1a 3 4): S.k. 7. pelƒyti: (1a); kur po pavésiù padûiausi, tai pelyja Vlk (abd), neiörúgus duona greiæiau peli Ér (abd), neiödûiúvès öienas negerai: tada kaista, pela Dkk (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 40 sp•tryti: (1a); ir ko jis taip ì mane spytri; spytri / spitri Rtr (ac), ko taip spitriji kaip katinas ì laöinius Lk (ac), Jonas spitrioja ì Magdè Kv (ac): S.k. 9. Formalioji klasí 41 g•rgsyti: (1a); ûàsys girgsi jau nuo pat ryto Dbk (ab), ûàsys girgsia, o antys krykia Slm (ab), eik, ûiúrék, ko ten ûàsys girgsija Srv (ab): S.k. 11. m•ksyti: (1a); maûas búdamas, susitrenké galvà, tai dar miksi Alv (abd), matyt, neiömoko pamokos, kad miksia (abd®ab), miksija Slav: S.k. 12.

Formalioji klasí 42 bõdytis: anys sveæiù bodijasi Ds (cd), manès visi bodis, nor gyvas ûemén lìsk Prng (cd), bodûias (K, Lp) tetuöis savo dukrelés NS (cd): S.k. 4. p§köyti: (1a); kokis tè öaudymas — puköi tik Vlk (ab); senis puköi prie peæiaus J (ab), jai ne tiek skauda, kiek ji puköia Jrb (ab), tévas puköija ir puköija visà dienà Pc (ab): S.k. 11; kita reikömé: puodas puköi, önypöæia ir aimanuoja A.Vencl, koöé puköia virdama Jrb (abd): S.k. 12.

160

Formalioji klasí 43 geûytis: geûiasi, geûijasi ‘gvieûiasi’ N (cd): S.k. 4. ke…r öyti: (1a); Ezavas iö rústybés keröijo Jokúbui S.Stan (ab): S.k. 9; kita reikömé: keröé dabar tà (1a 3), kà iökentéjo LzP (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: jis keröia vaûiuoti pas juma J (ab), dar aö vis keröiju kada nori jì iöbart Vdûg (ab): S.k. 11. kioûƒyti: (1a); ledas, kaip vanduo nusenka, kioûias ant kraötù J, kioûia (abd), ledas iökioûijès Erû kioûija (abd): S.k. 12; kvoæyti: (1a); kvoæija N, dúöia prijauæia, kvoæiu R ‘nujauæiu’ (ad): S.k. 8.

Formalioji klasí 44 lƒygyti: (1a); prilygia sviestà (1a 3) in bulbas! Lp, kà (1a 3) tai prilygia! Lp (1a 3 4):

S.k. 7;

m ƒuodytis: muodûiasi (bd): S.k. 6; skubƒyti: (1a); skubiu ravét Slm, kam mum skubyt Ob (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 45 d•lgsyti: (1a); akì (1a 3) dilgsi, sopa, panieûti Ut (ad), ar garai suédé galvà, ar kà — smilkinius (1a 30 dilgsija Srv (ad): S.k. 8; eµksyti: (1a); priprato, tai dar ir eiksi kaip öuva, kiökì varinédamas Næ (ab), yra yra merga — neeiksyk! Pc (ab): S.k. 11; kiáuksyti: (1a); tas öunytis ir kiauksi per kiaurà naktì Lnkv, öuva neiöloja gerai — kiauksi kaûkaip Rm (abd), kas iö tokio öunies, né lot nemoka — kiauksija tik Srv (abd): S.k. 12; kn†ãksyti: (1a); viöta varlè (1a 3) knaksija Krkl, kà æia kerti, kà (1a 3) æia knaksi! Ökn (1a34): S.k. 7.

Formalioji klasí 46 l$psyti1: (1a); maûi paröai, bet gerai éda, net lapsi Vad, gerai kiaulés lapsija Pn, nelapsyk taip smarkiai, nes dar gali uûspringt su kokiu nors kaulu Mök, lapsi, lapsija kà (1a 3 4): S.k. 7; mõûytis: jie moûis pinigù Pln (acd), moûijaus séklù pavasariui Skr moûijasi (acd): S.k. 10; p©köyti: (1a); miöke poköi, malkas kertant; tu poköi visà laikà, aö negaliu ir pailsét Ut (ab), paleidès oûkas, botagu supoköijès, suöuko Rz (ab) poköija: S.k. 11; spaugƒyti: (1a); nuo to vandens visi nuspaugéjo Skr spaugi (abd); kaûi ko man tei spaugyja öìmet kojos Jrb (acd): S.k. 10; ____________________________ 1 Néra ûodûiù su öaknimi lap-, kurie leistù æia iöskirti priesagà s; latviù kalboje yra semantiné (öios reikömés) grupé veiksmaûodûiù, besibaigianæiù -sija, o tai leidûia iöskirti s, nors atitinkamù ûodûiù be s ir néra.

161

súrƒyti: (1a); súri mésa (abd), laöiniai jau ìsisúrija, ìsisúri Rs (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 47 galãkötytis1: nesigalakötyk — juk kas miré, nebeatkelsi Kal (bd): S.k. 6; glébstytis: nesésk pas svetimà moterì ir neglébstykis su ja BB (b): S.k. 5; atsi-kar…estyti: prikibo, ir negaliu nuo jo atsikar…estyti Grû (c): S.k. 3; r•mstyti: (1a); cérus neinr•mstija — sako, aûdauö dukterì Lz (abd): S.k. 12; kita reikömé: idant laikai músù bútù par tavo apgynimà nurimstyti: S.k. 7.

Formalioji klasí 48 karãsytis: ana nuo jo negali nusikarasyti J (c): S.k. 3; knaibãsyti: (1a); viöta bulvè (1a 3) knaibasija Öl (1a 3 4): S.k. 7; kudêsyti: (1a); ir gaidys kudésija, kai vanagà pamato Pl (ab): S.k. 11; kv‡osyti: (1a); itr. jau treæia diena kaip lietus kvosija Grv (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 49 áikötytis: eikite gulti — ko æia aikötijatés Öll (b), ko tu aikötijiesi: jei krauni veûimà, krauk, o jei nenori, eik gulti — dabar öakè ima, kità meta atgal Krt (b): S.k. 5; a…uryti: (1a); kada véjai aurija, sunku miegoti Klp (bd): S.k. 6; báimytis: rodos, néra ko baimytis, bet aö bijau, ir tiek NmÖ (cd): S.k. 4; bembyti: (1a); itr. aö noriu uûbembyti tam vagiui (1a 3c) akmeniu (ac): S.k. 9; b…ydytis: gerai, kad ana miré — anas ja bydijosi Dglö (c): S.k. 3; brotytis: su tokiu nér ko brotytis Vlk (c): S.k. 3; brýûyti: (1a); suéjo vaikai, kojom ir br§ûija grindis Ds; medì (1a 3) brýûija Tvr (1a 3 4): S.k. 7; æ…eûyti: (1a); iölijo, iöæeûijo mane (1a 3) lietus Juök (ad): S.k. 8; uû-sikuomyti: (1a); senybéj ne tiek ûemiù buvo, kur uûsikuomijai — te ir tavo Trgn (k±): S.k. 1; kv•tytis: atsikvitijo savo panà (1a 3), galés kitas vilioti Öts: S.k. 1; meµlyti: (1a); itr. Grété meµlija súnui tévo vardo J.Simon (acd): S.k. 10; ì-sipƒylyti: ìsipylijau kasmets vienoj vietoj vieversì giedantì MitI226 ‘ìsidéméti’ (polonizmas) (d): S.k. 2; ne-seµnyti: (1a); aviûos mieûiams neseµnyja Vlkv (acd): S.k. 10; skãlyti: (1a); itr. öuva skãlijo visà naktì, nedavé miegot Klt (ab): S.k. 11; öerkönƒyti: (1a); itr. tvoros, akmenys öerkön•ja (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 50 privalêti: (1a); itr. jis ar nenor ateiti, arba neûino, kad mes taip jo privalom (acd), ûmogus gyvenime privalo kovoti su blogiu rö (acd): S.k. 10. ____________________________ 1 Dél ö = s plg. nusigaluoti.

162

Formalioji klasí 51 dyrêti: (1a); aûu stalelio sédédamas, kai öunelis dyro Slk (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 52 káitéti: (1a); kas æia man káito — man viskas gerai Skd (acd), kas tau kát, t.y. kas tau rúpi, kas tau darbo? J (acd), pats neiömané, kas jam kaiti Ûem (acd): S.k. 10.

Formalioji klasí 53 nárdyti: (1a); antis murkt, murkt po vandenì — nárdo J (ab), karoséli geltonasis, o kur tu nardûioji? Vrb (ab), karoséli geltonasis, ei kur tu nardoji? KlvD (ab): S.k. 11; spárdyti: (1a); hitlerininkai spardé mani 1a 3) su kojims ir muöo su öautuvu Plök[, karvé spárdûiojas labai Aps] (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 54 ilgstytis: ilgstos naktelé B.Sruog, ‘ilgstintis, vilkinti’, ko æia ilgstojies? ilgai nesiilgstok — gal per vélai veik búti (b): S.k. 5; kl©styti: (1a); visa músù öeimyna klosto linus (1a 3 4) Ûvr, jautriai, kaip maûà kúdikì (1a 3) apklosté [kl©sæiojies, kl©sæiojies kaldra, ale öaltis tai net aû skobù ima Grv] (1a 3 4): S.k. 7; m©styti: (1a); vyrai stovédami rankom mosto, kad tylétù, o moterys tai tik dúsauja Övn (mosto kam — ac), garsiai öneka, m©sæio(ja) rankomis Gs (ac): S.k. 9 ; 1. nárstyti: (1a); ar matei, kaip antys nársto (ab) Dkö, antis nársæio(ja) po vandenì J (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 55 2. gráiûƒytis: jis vis gráiûosi uûmuöti ar padegti Rdm (c); Andriejus graiûiojasi kariausiàs prieö jì A.Baran (c): S.k. 3; máiv…ytis: anuodu besimaµvo, t.y. juokas, vaipos, ûvingauna, darkos J (b); nieko

néra, viena valia juokias, kvaknoja, máivojas — negal iömanyti, a durnas, a perdaug mandrus ökn (b): S.k. 5; raµdytis: gyvenimo ûeméj raidytasi palengva Vr ‘plétotis’ (bd), raidoti(s) Vr ‘plétoti(s)’: S.k. 6; rankƒyti: (1a); tegu spieæius (1a 3) ranko bernas Ér, jinai ránkioja uogas (1a 3) nuo ûemés, varpas, grybus J (1a 3 4): S.k. 7; 1. sáikƒyti: (1a); tujai nesaikyk taip aukötai Ob ‘siekti’ (ac), uûdenk, kad galvijai nesaikiotù öieno J (ac), tai tie ûmonés saikioja apie stubas ko paimt Lö (ac): S.k. 9; siaubƒytis: siaubosi Ûr ‘siautéti’ (bd) [ , jaunesnioji paskendo siaubojanæioj bangoj Upn (abd)]: S.k. 6; skraidƒyti: (1a); bus lietaus — kregûdés skraµdo paûeme Kps (ab), æia koki 163

pauköæiukai skraidûioja apie mane Övnæ (ab): S.k. 11; snaigƒyti: (1a); snaigulés snaµgo kaip bobù kàsniais J (abd), snaigioja (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 56 knyps©ti: (1a); ana knyps©ja kaip katé ûiurkiù J, kn…ypso (ac): S.k. 9; kita reikömé: ‘knybsoti’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 57 sáugoti: (1a); sáugau viöæiukus (1a 3), pirmàkart iöleidûiau, kad varna nenuneötù Mlt, bités perus (1a 3) labai sáugoja Tt (1a 3 4): S.k. 7; tƒykoti: (1a); katé tƒyko pagauti pelè; tƒyko pelés (ac), tƒykoja (ac): S.k. 9; tvƒyloti: (1a); tvƒyloja; jis tvƒylo, kampe uûsiglaudès (ab): S.k. 11; kita reikömé: tvƒylo migla, dúmai (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 58 g©dytis: goda…us goda…us ir nebeatsigoda…u, kokioj aö æia dabar vietoj Slm (b): S.k. 5; god©jau, god©jau, led atgodojau, kaip man atsieina giminé: tetulénas, öeöuras, anyta, uoövis, laigúnas, moöa, teta J (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 59 eidƒyti, eid©ti: (1a); öeöiasdeöimt septyneli — ir dar eµdo an darbo Zt (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 60 m•rksyti, mirks©ti: (1a); pusmirkas m•rkso ir miego nori J (ab): S.k. 11; tvarsƒytis, tvars©tis: ir tva…rsosi po lovà (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 61 tráukytis, tráukotis: tráukosi A.Girdenis ‘trúkæioja’ (bd): S.k. 6.

Formalioji klasí 62 lúkyti: (1a); palúkysiu, su karve ar neatsivarys Pbr, lúkija (ac), lúko prabilstant varpù B.Sruog, lúk©ja (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 63 kapsƒyti: (1a); kãpso; bekãpsàs sens koöè (1a 3 4) J, jau ir viöæiukai pradés grúdus (1a 3) kaps©ti Skr (1a 3 4), viöta k$psi uogas (1a 3) nuo agrazdù Kp, k$psia (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 64 d•lbsyti: (1a); ko æia d•lbsiji kai velnias ì varlè? Kair, vagis, nudelbès akis, kaip vilkas di¿bso J, ar aö kà blogà padariau, kad ì mane d•lbsi? Öl (ac): S.k. 9.

Formalioji klasí 65 tv•skyti: (1a); auksu tv•ska raidés (abd), tv•skija, eûerai tv•sko (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 66 kniýstoti: (1a); ans, insikniaubès veidà in priegalì, kniýstojo J, ko knýstai

164

(stovi), nieko nedirbi, tinginiauji? J (ab): S.k. 11; kumst©ti: (1a); k§msto NdÛ ‘riogsoti’ (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 67 knarks©ti: (1a); nueina ir knarkso visà dienà, lyg darbo neturédamas Lnkv (ab): S.k. 11; kita reikömé: Gertrúda darbo nemokéjo, kasdien pasijusdavo ì veidrodì beknarksant Tat (ac): S.k. 9; knybs©ti: (1a); atneö kas sugedusì briauninkà, tai knybsõs kalvéj per visà dienà Vdûg, jau visas pusdienis, kai jis knƒybso, ì knygas ìsikneibès Vdûg (ab): S.k. 11; kita reikömé: nosyje kn…ybso, by katul kas, ir vis æiaudéti noriu J (acd): S.k. 10; paksoti: (1a); prie rankù jam pakso ant virveliù pakabinti pagaliukai ‘tabaluoti’ (abd): S.k. 12; kita reikömé: kaûkaip uûdúlino ir nupaksojo öeökà (1a 3 4) Sg ‘uûmuöti’: S.k. 7; öyps©tis: ö…ypsosi; jie öyps©josi vienas kitam (c): S.k. 3; kúdikis ö…ypsosi (bd): S.k. 6.

Formalioji klasí 68 bij©ti: (1a); kiökis b•jo ir lapo ölaméjimo (acd): S.k. 10; ieök©ti: (1a); gal rakto íeökai Kbr (ac): S.k. 9; kita reikömé — su-ieök©ti: suieök©k mano klumpes (1a 3 4) Grö: S.k. 7; l©öoti: (1a); loöa atsiloöès loöo J (ab): S.k. 11; ûin©ti: (1a); savo vertè (1a 3) û•no (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 69 audƒytis: tai vyûas, kur (1 4) apsia…udo Psl: S.k. 1; pra-auödƒyti: (1a); praa…uödo, jau regét ûaros Rod (abd): S.k. 12; dêdƒyti: (1a); cur.(= caus.) ‘déti’ (1a 3 4): S.k. 7; gl§mûdytis: sédi sode ir gl§mûdosi su mergom Al (c): S.k. 3; grabáldytis: ko æia grabáldais per visà naktì Vkö ‘baldytis grabaliojant’ (b): S.k. 5; uû-si megzdyti: agurkai neuûsimegzdo Rod (bd): S.k. 6; m§rkdyti: (1a); nebemurkdyk to vaiko — prigirdysi Rk (1a 3 40: S.k. 7; -prasdƒyti: (1a); pradéjo suprasdƒyt nedaugì (ad): S.k. 8; kita reikömé: jaunimas atpr$sdo nuo kalbos Rod (acd): S.k. 10; púsdƒyti: (1a); jei po puodu nepapúsdƒysi, puode neiövirs Rod (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 70 bõstytis: jam (c) visados bõstosi akyse Brû (cd): S.k. 4; æi§lpstytis: tr. ‘kà æiulpoti’: S.k. 1; grastƒytis: grãstos öirdis mano nuo to (c) J ‘kratytis’: S.k. 3; •rstytis: mes irstémés toliau, ûiúrédami ì bangas (b): S.k. 5; maigstƒytis: tik pradéjau maigstƒytis, ir iöbudino atéjès (bd): S.k. 6;

165

slapstƒyti: (1a); karo metus praleidau Vilniuje, kartais pats slapstydamasis, kartais kitus (1a 3) slapstydamas K.Bor (1a 3 4): S.k. 7; stáikstyti: (1a); stáiksté stáiksté apie muni, ale mas neûiúréjom ant jì Upt (ac): S.k. 9; iö-stembstƒyti: (1a); öiuosmet be kopústù búsim, ba visi iöste…mbsté Arm (abd): S.k. 12; ûangstƒyti: (1a); pasiimk iö po kojù tuos pagalius, kad nereikétù ûangstƒyti (ab): S.k.11.

Formalioji klasí 71 knupsyti: (1a); N, BzBk ‘kà spausti; uûsipulti’ (1a 3 4): S.k. 7; slúksyti: (1a); N,K ‘slunkinti’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 72 áikstyti: (1a, plg. áikötis ); aikstau ko B (acd): S.k. 10; baisytis: SD, N ‘baidytis, bijotis’ (cd): S.k. 4; laûƒytis: o kà, galéjom laûyties! Ûem, susilaûyti su kuom K (c): S.k. 3; pa-sirakötƒyti: pasiraköæia…u pirötà: S.k. 1; ràûƒytis: iölipa mieguistas iö lovos ir r…àûos vidur gryæios Ps (b): S.k. 5; ì-siriuoûƒyti: kad venteris ìsiriuoûƒytum ì dumblà, kad neplúdurtù, ìdeda ì venterì kúlì Plng ‘grimzti’ (bd): S.k. 6; rúgƒyti: (1a); tà pienà (1a 3) surúgeµ Db (1a 3 4): S.k. 7; r§iûyti: (1a); pryöirdis r§iûo vaikà Ötö ‘traukti; raiûyti’ (ad): S.k. 8; sargƒyti: (1a); itr. naktì tai sargyƒ davo prie pakaruoklio Nm (ab): S.k. 11; táikyti: (1a); táiko ì bégantì kiökì (ac), táiko pasprukti (ac): S.k. 9; (kojas) ûargƒyti: (1a); per slenksæius ûa…rgo (ab): S.k. 11. Sintagminiai santykiai: latviù kalba

Formalioji klasí 1 jâdît: (1a); kur puisïti, tu j`dïji? ‘kur tu, berneli, jodei (jodinéjai)?’ (1a 2b); testas: noríjai ir jodiníjai, nori — nejodiníji (ab): S.k. 11; kita reikömé: s`kuöi zirgus (1a 3) j`dït put`s ‘pradéjè jodyti ûirgus iki putù’ — noríjo ir jodí, nori — nejodo (1a 3 4): S.k. 7; zâldît: (1a); tas (1a 4d) jaunkundzºm (1a 3c) zaldïja k` n`tras ‘tai dilgino paneles nelyginant notrés’ (acd): S.k. 10. Formalioji klasí 2 ra …mstît, -µju : (1a); ‘raustït, traukyti’ (1a 3 4): S.k. 7; ra…mstîtiês, -uôs: bºrni ramst`s ‘vaikai dúksta’ (b): S.k. 5; skaýstîtiês: puiöi skaust`s ar meit`m ‘bernai glebésæiojasi su mergomis’ (c): S.k. 3; uokstît: (1a); suns oksta zaóa pºdas (1a 3) ‘öuo uostinéja kiökio pédsakus’ (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: bites okstï ‘spieæius ieökosi vietos’ (ab): S.k. 11.

166

Formalioji klasí 3 graûîtiês: t` pºc manis graûïj`s ‘ji manès sieké’ (‘ì mane késinosi’) (c): S.k. 3; kita reikömé: ‘drohen, grasintis’ (?c): S.k. 3; kita reikömé: meitas graû`s ‘merginos aikötijasi’ (b): S.k. 5; r§osîtiês: m`jnieki æakli rosïj`s pa saimniecïbu ‘öeimyna energingai pluöéjo po úkì’, biöu skola, kur viss tik naigi ros`s ‘biæiù mokykla, kurioje viskas taip sparæiai triúsia’ (b): S.k. 5; kita reikömé: tavs dzïves pavediens tik, tik no spoles ros`s ‘tavo gyvenimo gija tik besivyniojanti nuo rités’ (bd): S.k. 6; zudîtiês: nezudaities júsu dzïvïbas pºc (3c)! ‘nepergyvenkite dél savo gyvybés’ (cd); lopi zidïjas ‘gyvuliai nerimsta’ (cd): S.k. 4; c•enît: (1a); cien`mus zemes aug¶us ‘vertinamus ûemés vaisius’, cienï tºvu un m`ti (1a 3 4) ‘gerbk tévà ir motinà’: S.k. 7; puknît: (1a); puknï viñam (1a 3c) ar akmini pa galvu! ‘trenk jam akmeniu per galvà!’ (ac), ‘Rippenst±sse geben, baksnoti (1a 3c) ì öonus’: S.k. 9; (asti) svarbît, -u, sverbît, -µju: (1a); nióïgs zirgs svarba asti ‘ìnoringas ûirgas uodegà mataruoja’ — zirgs sverbï ar asti ‘arklys mataruoja uodegà’ (nori ir mataruoja, nori — nemataruoja — ab): S.k. 11; vi° lnît: (1a); labïba vºj` vilnï (abd) ‘javai vilnija véjyje’, p¶avas upïte, kas mïkst` z`lº vilna (abd) ‘pievos upelé, kuri vilnija minkötoje ûoléje’: S.k. 12.

Formalioji klasí 4 cµkstîtiês: ir j`cïkst`s ar grútumiem (c) ‘su sunkumais reik kovoti’, vºlns aicin`jis mu¶óïti cïkstºties ‘velnias öaukès kvailelì imtyniù’: S.k. 3; æukstît: (1a); kas æukst, tas melo ‘kas önibûda, tas meluoja’, viñas æukstºja brïnuma st`stus (1a 3) ‘jos önibûdéjo pasakiökas istorijas’ (1a 3 4): S.k. 7; öñurkstît: (1a); degunst öñurkst ‘öniurköæia’ (nori ir ¹niurk¹èia(si), nori — ne(si)¹niurk¹èia — ab): S.k. 11; ûvakstît: (1a); nauda kabat` vai mak` ûvakst ‘kiöenéje ar taöéje pinigai ûvanga’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 5 mienîtiês: ‘streiten; dievagotis’, mienêtiês, tagad miênuôs, bet vakar miênµjuôs ‘spyriotis’ (b): S.k. 5; p¶upît: (1a); biezputra p¶up katliñ` ‘koöé katile pliupsi’ (abd): S.k. 12; ramît: (1a); ramiet roûu d`rziñ`! ‘laidokite (4) roûiù darûelyje’, kur jús mani (1a 3) ramºsit ‘kur mane palaidosite?’ (1a 3 4): S.k. 7; (acis) valköóît: (1a); acis valköóît, -êt ‘akis vartalioti; mit den Augen blitzend einen Wink geben, duoti uûuominà akies mirkteléjimu’ (ab): S.k. 11.

167

Formalioji klasí 8 mu°rcît: (1a); ko tu murki kaói (1a 3)? ‘ko kankini katinà?’, nemurci sunïti (1a 3)! ‘nekankink öuniuko!’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 15 öóaudît: (1a); lopiñö sprausl` un öóaud` ‘gyvulélis prunköæia ir æiaudi’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 23 t°ucît: (1a); túci (4) sienu (1a 3) öóúnï ‘kimök öienà ì darûinè!’, túk`t pïpº tabaku (1a 3) ‘tabakà ì pypkè kimöti’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 26 skr$idît: (1a); paka¶ meitu skraidïjot ‘paskui mergà bégàs’ pa sveö`m zemºm skraidït ‘lakstyti po svetimus kraötus’ (ab): S.k. 11; kita reikömé: Laimé skraida kumeliñu (1a 3) ‘Laima bégina ûirgelì’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 27 pla…uksnît: (1a); m`te plauksna bºrnu (1a 3) ar plauksnu par paka¶u ‘motina plekönoja vaikui plaötaka per uûpakalì’, plauksna, plauksni (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 28 ¶uôdzît: (1a); öóipeles k`tu (1a 3) vajaga dúöïgi vien ¶odzït ‘reikia kuo smarkiau klibinti kastuvo kotà’ (1a 3 4): S.k. 7; -¶uodzîtiês : k`jas ¶og`s / ¶odz`s ‘kojos linksta (svyruoja)’

Formalioji klasí 29 va¶ît: (1a); va¶i (4) prom tos lopus (1a 3)! ‘varyk öalin tuos galvijus!’ (1a 3 4), lopus (1a 3) no labïbas va¶`t ‘varyti gyvulius nuo javù’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 30 svepstît: (1a); zobiem klabot svepstºdams, lai meitene nebïstoties ‘dantimis klabant, öveplendamas, kad mergina nebijotù’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 31 2. óuîdît: (1a); varºji viñam grúst un óuidït, kas tik tev bija ‘galéjai jam brukti ir gausiai duoti, kà tik turéjai’ — óuidït (ko? — 1a 3) (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: ‘männlich Verm±gen haben, verm±gen, turéti kam potencijà’: sudmalas neóuid malt ‘malúnas neìstengia malti’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 34 muõcît: (1a); velns moca öo (1a 3) tïri nost ‘velnias jì visai nukankina’, maz`kus bºrnus (1a 3), kas vºl nest`v skolas vecum`, vasar` moka ar cúk`m ‘maûesnius vaikus, kurie dar néra mokyklinio amûiaus, vasarà kamuoja kiaulémis’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 43 klu°ncît: (1a); klunci nu putru (1a 3)! ‘na plunyk putrà!’ (1a 3 4): S.k. 7.

168

Formalioji klasí 44 kñuosîtiês: koklºt`ji ar stïg`m kñoöas ‘kanklininkai su stygom æiupnojasi’ (b): S.k. 5; maknît: (1a); makñït pa purvu, p¶av`m ‘klampoti po balà, lankas’, ‘braidyti’ (ab): S.k. 11; mâcît: (1a); m`te man darbu (1a 3) m`ca ‘motina moko mane darbo’, m`ci mani (1a 3), m`muliñ, vis`d` darbiñ` (vis`dam darbiñan)! ‘mokyk mane, motinéle, visokio darbelio!’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 47 ra°nstït: (1a); ranstït salmus (1a 3) ‘öiaudus skirstyti (teilen)’, ranstït ûagarus vai malku (1a 3) ‘(su)déti ûagarus ar malkas’ (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: kamºr lielie ranta ba¶ói, puikas ranstï mietu (1a 3) ‘kuomet suaugusieji ranto sijà, berniukai ransto mietà’ (1a 3 4): S.k. 7; ûv`kstït: (1a); ko tu ûv`kstï ‘ko tu plepi?’ ‘viel schwatzen’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 48 óesît: (1a); ‘schlingend, gierig essen’: ko tur nu óesï? ‘kà ten dabar ölemöti?’ (1a 3 4): S.k. 7; ¶uksît: (1a); kur jau muiûas cúkas skrien, tur m`ju óirlas pakal ¶uksï ‘kur béga sodybos kiaulés, ten ir namù dvésena velkas iö paskos’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 49 dirbîtiês: viñö dirbïjas gar citu búöan`m (3c) ‘jis kiöasi ì kitù reikalus’ (c): S.k. 3; maköóîtiês: maköóïjas k` ¶auna diena ‘labai gaiöta, krapötosi’ (b): S.k. 5; pl•ksnîtiês: jau plïksnïjas, drïz spïdºs saule ‘jau giedréja, greit spindés (övies) saulé’ (bd): S.k. 6; 1. ruocît: (1a); rocï savu dravenieku (1a 3 4)! ‘laiduok uû savo biæiulì!’: S.k. 7; v§imît: (1a); tas nek` nevuimï ‘jis nieko nesupranta’ (ad): S.k. 8; û$rît: (1a); viñö s`ka û`rït savam zirdziñam (1a 3c) ‘jis émé pliekti savo arkliukà’ (ac): S.k. 9; kita reikömé: û`rït virsu ‘uûpilti’ (? ac): S.k. 9; kita reikömé: paölaik û`rï stiprs lietus ‘dabar pliekia smarkus lietus’ (abd): S.k. 12; û¶adzît: (1a); ko tu te û¶adzï vien`di vien? ‘ko tu æia vis murmuliuoji?’ (ab): S.k. 11.

Formalioji klasí 53 trimdît: (1a); ‘tramdït: vaikyti, tramdyti’ (1a 3 4): S.k. 7; trimdât : (1a); it k` trimd`ts tºvu sºtu atst`dams ‘tarsi tremiamas palikdamas tévù kiemà’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 55 grasît: (1a); uzsauc ienaidniekiem (1a 3) grasot ‘suöunka grasindamas prieöams’, viñö dusmïgi gras`ja ar cirvi labdarim (1a 3c) ‘jis ìnirtingai grasino geradariui kirviu’ (ac): S.k. 9; guldzîtiês: gulg`s vien, laikam vems ‘vis ûiauksi, turbút vems’ (bd): S.k. 6;

169

sl$icît: (1a); slaicït rokas (1a 3) uz augöu ‘rankas ì viröù tiesti’ (1a 3 4): S.k. 7; slaikâtiês : ‘sich nach oben strecken, stieptis ì viröù’ (ab): S.k. 11; tuôköîtiês: ko tu toköies? n`c drïz! ‘ko delsi? ateik greiæiau!’ (b): S.k. 5.

Formalioji klasí 57 la…ulât: (1a); kur laulami gredzentiñi? ‘kur jungtuviù ûiedeliai?’, pºc dievv`rdiem m`cït`js laul` jaunos p`rus (1a 3) ‘po miöiù kunigas tuokia jaunas poras’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 58

izsardzît: (1a); no krúma, no zara izsardzïju ‘nuo krúmo, nuo öakos apsaugojau’, t`das nevar izsarg`t, ne izglab`t ‘tokiù negalima nei apsaugoti, nei iösaugoti’, sargi savu mºli (1a 3 4)! ‘prilaikyk lieûuvì!’, sarg` k` suns siena vezmu ‘saugo kaip öuo öieno veûimà’ (1a 3 4): S.k. 7. Formalioji klasí 68 zinât: (1a); ne br`lïöi mani (1a 3) zina, ne es zinu b`lenïöus (1a 3) ‘nei broleliai manès (apie mane) neûino, nei aö neûinau broleliù (apie brolelius)’ (1a 3 4): S.k. 7.

Formalioji klasí 69 k¶…udît: (1a); pirku zirgu, daru laivu, tik k¶údïju maliñ` ‘nusipirkau ûirgà ir darau valtì, taip atkéliau ì krantelì’, un dievs tam atkal k¶úda pºc cieöanas daudz svºtïbas (1a 3) ‘ir Dievas jam po kentéjimù vél suteikia daug palaimos’ (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: ‘zufällig wohin kommen, irren, uûklysti’ (acd): S.k. 10; m$ldît: (1a); jeb mani (1a 3) acis malda? ‘ar mane akys klaidina?’ (1a 3 4): S.k. 7; k`lab velti lai mans gars bezgalïb` malda? ‘kodél tad veltui mano dvasia klaidûioja begalybéje?’ (ab): S.k. 11; smaidît: (1a); skuóe smaida puisºnam ‘mergyté öypsojo berniukui’ (ac): S.k. 9; smaida vienu (1a 3), smaida otru (1a 3), smaida savu augumiñu (1a 3) ‘iöjuokia vienà, iöjuokia kità, iöjuokia save paæià’ (1a 3 4): S.k. 7; vi° ldîtiês: lai viñö nevild`s uz mani ‘tegu jis manimi nesikliauna!’ (c): S.k. 3.

Formalioji klasí 70 bîstîtiês: dºlu m`te gribºj`s, lai es viñu (3) bïstïjos ‘geidavo anyta, kad jos bijoæiau’ (d): S.k. 2; l§ °mstîtiês: viñö lumst`s kl`t, k` daûdien suñi m`k ‘jis prisimeilina, kaip öunys kartais moka’ (? 3c): S.k. 3; marstîtiês: marst`s ar rok`m ‘mosikuoja rankom’ (b): S.k. 5; kita reikömé: ‘heucheln, apsimesti’ (b): S.k. 5; muôstîtiês: s`k viña mostïties it k` cits cilvºks ‘pradeda ji pamaûu atsibusti tarsi kitas ûmogus’ (bd): S.k. 6; naistîtiês: t` barïba man naist`s ‘tas maistas man ìgrysta’ (cd): S.k. 4; 2. öustît: (1a); ‘geschäftig hin und her laufen, öen ten lakstyti’ (ab): S.k. 11; kita reikömé: öustït öustïja un visas malas (1a 3) izöustïja, bet ne sukït nedabúja

170

‘öniukötinét öniukötinéjo ir visus kampus iööniukötinéjo, bet né trupinio iöuostinét negavo’ (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: zºni skol` öusta naûiem vai citiem niekiem ‘berniukai mokykloje mainosi peiliais ar kitais niekais’ (ac): S.k. 9; kita reikömé: ‘jmn wiederholt schicken, um etwas heimlich zu erfahren, siuntinéti iöönipinéti’ (1a 3 4): S.k. 7; vemstît: (1a); atvars lai vemsta `r` öo nedienu (1a 3) ‘bedugné teiövemia öià nelaimés dienà!’, freq zu vemt ‘vomieren’ (abd): S.k. 12.

Formalioji klasí 72 $usîtiês: viñi s`ka vectºva ruñ` (c) ausîties ‘jie émé klausytis senelio önekos’: S.k. 3; brµnîtiês: brïn`s ¶audis dzism`m man`m, brïn`s manai valodai ‘stebisi ûmonés mano dainomis, stebisi mano kalba’ (cd): S.k. 4; æuomîtiês: ko tu tur ilgi æomies, ko nevari darbu beigt ‘ko tu ten ilgai krapötais, kad negali darbo baigti’ (b): S.k. 5; 2. dairîtiês: öï malka labi dair`s ‘öitos malkos gerai skyla’ (bd): S.k. 6; dalît: (1a); tºvs ar dºlu zemi (1a 3) dala ‘tévas su súnumi ûemè dalija’ (1a 3 4): S.k. 7; duksnît: (1a); viñö man duksnïja ar dúri s`nos (ac) ‘jis baksnojo man kumöæiu ì öonus’: S.k. 9; manît: (1a); sudmal`s neesot vairs manïti velni ‘malúne velniù nebepastebì’, nemanït laiku (1a 3) aiztekam ‘nejausti laiko tékmés’ (ad): S.k. 8; mitrît: (1a); labam g`jºjam lïdzi mitrït ‘skubéti greta gero éjiko’ (ab): S.k. 11; zvaidrît: (1a); zvaigznes zvaidra ‘ûvaigûdés ûiba’ (abd), sarkani nokaitºta dzelzs no ºzes ñemot zvaidra ‘raudonai ìkaitinta geleûis kibirköæiuoja imama iö ûaizdro’ (abd): S.k. 12.

Sintagminiai santykiai: prúsù kalba

Formalioji klasí 5 (?) giwït: (1a); III 4321; kai mes tennºi²on paggan ²kï²tai bhe tei²ïngi giwammai III 331 ‘kad mes jo délei skaisæiai bei pagarbiai gyvename (gyventume)’, kas (tu) Gïwu bhe Rikawie en Prabut²kan III 8514 ‘kuris gyveni ir vieöpatauji amûinybéje’ (abd): S.k. 12. Formalioji klasí 49 grïkisi: quai ²ien en mans grïki²i III 5512 ‘kurie mums nusideda’ (c): S.k. 3; crixtitwi: (1a); As Crixtia tien (1a 3 4) III 12910 ‘aö krikötiju tave’: S.k. 7. Formalioji klasí 68 perb`nda: (1a); emperband`²nan III 5514 ‘ì iöbandymà’, Deiws perb`nda arwi²ku niainonton (1a 3 4) III 5516 ‘Dievas tikrai nieko negundo’: S.k. 7;

171

bi`twei: (1a); III 2710, (Stas) Rikijs turri podïngan en ²tºimans quoi tennan (1a 3) bia III 858 ‘Vieöpats turi pomégì tuose, kurie jo bijo’ (ad): S.k. 8; laikút: (1a); III 3914/15, quai mien milº bhe maians pallaipsans (1a 3) l`iku III 3718 ‘kurie mane myli ir mano paliepimù laikosi’ (1a 3 4): S.k. 7; -sinnat: (1a); III 537, en ²chl`iti²kan po²inna as pir²dau Joúmans kai as maians malnijkans bhe ²eimïnan ni i²arwi a²mai auginnons prei Deiwas Tei²in III 6910 ‘ypatingai pripaûìstu aö prieöais jus, kad aö savo vaikus bei öeimynà neiötikimai auginès Dievo garbei’, Stai Grikau²na ebimmai dwai dellïkans ºn²ien. Ains, k`idi ²tans grïkans (1a 3) po²inna III 659 ‘iöpaûintis apima savyje dvi dalis. Viena, kad kas nors prisipaûìsta nuodémes’ (1a 3 4): S.k. 7; kita reikömé: Pir²dau Deiwan turridi wi²²ans Grïkans ²ien ²kell`nts d`tun²i, dïgi ²tans kans (1a 3) mes digi ni er²innimai III 6518/19 ‘prieöais Dievà reikia duotis kaltam visomis nuodémémis, taipogi tomis, kurias mes taipogi nepaûìstame’ (ad): S.k. 8. Neutralizacija ir paradigminiai santykiai Sintagminiù santykiù analizé leido nustatyti 12 semantiniù klasiù-paradigmù. 6 iö jù turi integralinì poûymì ™sangràûinis”, t.y. klasés 1—6, be to, klasés 1—4 ir 7—10 turi integralinì poûymì ™papildininis”, 1, 2 ir 7, 8 — integralinì poûymì ™galininkinis”, 1, 3, 5 ir 7, 9, 11 — poûymì ™asmenybinis” (plg. Dendrogramà 4), kuris búdingas visiems öiù klasiù nariams. Öiù poûymiù hierarchijoje auköæiausias yra ™sangràûinis”, ûemesnis — ™papildininis”, dar ûemesnis — ™galininkinis”, ûemiausias — ™asmenybinis”. Aukötesnés hierarchinés pakopos integraliniai poûymiai jungia veiksmaûodûius, sudaranæius stambesnes uû kiekvienà iö 12 paradigmù. Antai poûymis ™sangràûinis” atitinka stambiausià paradigmà, aprépianæià smulkesnes paradigmas 1—6, poûymis ™papildininis” — paradigmà, susidedanæià iö klasiù 1— 4 ir 7—10, poûymis ™galininkinis” — paradigmà iö klasiù 1, 2 ir 7, 8. Nors öeöios klasés, t.y. 1, 3, 5, 7, 9, 11, savo ruoûtu turi poûymì ™asmenybinis”, pastarasis jau nebejungia jokiù klasiù ì vienà paradigmà, nes klasifikacija baigta ir kiekvienoje iö öeöiù öakù öis poûymis yra búdingas tik vienai iö iövardytù smulkesniù klasiù-paradigmù, vadinas, néra integralinis neegzistuojanæiù ûemesniù pakopù atûvilgiu. Akivaizdu, kad veiksmaûodûiai, kuriems búdingi aukötesnés hierarchinés pakopos integraliniai poûymiai, gali turéti ir ûemesniù hierarchijos pakopù integralinius poûymius. Tarp vienà aukötesnés pakopos integralinì poûymì turinæiù gretiminiù paradigmù atstovù nesunkiai pastebima kryûminé distribucija, pavyzdûiui, galininkiniai ir negalininkiniai

172

veiksmaûodûiai kontrastuoja, búdami pozicijoje su netiesioginiu papildiniu (plg. Jonas grãso Laimai ir Jonas rãöo Laimai laiökà, J`nis grasa Laimai ir J`nis raksta Laimai vºstuli), taæiau pozicijoje su tiesioginiu papildiniu ìmanomi tik galininkiniai veiksmaûodûiai1 (plg. Jonas krãto, mãto Laimà, bet Jonas vangsto, bijo Laimos, J`nis krata, mana Laimu, bet J`nis smaµda Laimai). Kryûminé distribucija yra struktúrinés neutralizacijos sàlyga (visi terminai vartojami pagal Girdenis 1981). Dendrogramoje 4 öià neutralizacijà atspindi susikryûiavimo taökai, atitinkantys paradigminiù klasiù neskyrimà tam tikrose pozicijose. Pavyzdûiui, kai sinoniminis veiksmaûodis su konversiniu refleksyvu formaliai nebesiskiria nuo nekonversinio refleksyvo (susikryûiavimo taökas 1), turime poûymio ™sangràûinis” neutralizacijà: Jonas a…unasi batus = Jonas a…udosi batus, Kaóïtis baµd`s = kaóïtis bîkst`s ‘kaæiukas bijo’. Pozicijoje, kurioje nereikalaujama papildinio (susikryûiavimo taökai 2), papildininis veiksmaûodis be papildinio formaliai nesiskiria nuo nepapildininio — tai poûymio ™papildininis” neutralizacija: kaæiukas êda = kaæiukas b•jo = kaæiukas lãksto, kaóïtis êd = kaóïtis bîkst`s = kaóïtis skr•en — visur pabréûiama kaæiuko búsena, smulkiau situacija nedetalizuojama. Pozicijoje, kurioje nereikalaujama tiesioginio papildinio (susikryûiavimo taökai 3), galininkinis veiksmaûodis be tiesioginio papildinio formaliai nesiskiria nuo negalininkinio — tai poûymio ™galininkinis” neutralizacija: Jonas rãöo motinai = Jonas grãso motinai, J`nis raksta m`tei = J`nis grasa m`tei. Pozicijoje, kurioje veiksniu eina neapibréûiamasis ìvardis, neasmenybiniai veiksmaûodûiai nesiskiria nuo asmenybiniù (susikryûiavimo taökai 4) — tai poûymio ™asmenybinis” neutralizacija: kaûkas b•jo = kaûkas grãso, kaut kas bîkst`s = kaut kas grasa. Kiekvienoje pozicijoje iölieka aukötesnés hierarchinés pakopos integralinis poûymis, bet neutralizuojamas ûemesnés hierarchinés pakopos integralinis poûymis. Vadinasi, pastarasis skiria jo jungiamà paradigmà nuo paradigmos, kuri öio poûymio neturi, bet turi aukötesnés pakopos integralinì poûymì: viena pakopa stambesnéje paradigmoje buvès integralinis poûymis tampa diferenciniu (skiriamuoju). Poûymis ™papildininis”, integralinis smulkesnéms galininkiniù ir negalininkiniù veiksmaûodûiù paradigmoms, abidvi pastaràsias aprépianæioje paradigmoje tampa diferencinis, atskirdamas jà nuo nepapildininiù veiksmaûodûiù paradigmos.

____________________________ 1 Neiginio kilmininkà valdantis papildininis veiksmaûodis vis tiek yra galininkinis pagal ìprastà (neûymétà) vartosenà.

173

Opozicija tarp vienà integralinì poûymì turinæiù, bet vienu (diferenciniu) poûymiu besiskirianæiù paradigmù nariù yra privatyviné. Tie privatyviniù opozicijù nariai, kurie yra panaöús ì neutralizacijos pozicijoje vartojamus narius, yra neûymétieji, kaip antai veiksmaûodûiai neasmenybiniai, negalininkiniai, nepapildininiai, nesangràûiniai. Opozicijos nariai, kurie nepanaöús ì neutralizacijos pozicijoje vartojamuosius, yra ûymétieji, kaip antai veiksmaûodûiai asmenybiniai, galininkiniai, papildininiai, sangràûiniai. Diferenciniai poûymiai ryökéja iö ûymétùjù ir neûymétùjù privatyvinés opozicijos nariù vienos hierarchinés pakopos skirtumo. Sangràûinius veiksmaûodûius nuo nesangràûiniù skiria sangràûos buvimas. Öiame darbe nagrinéjami tik reflexiva tantum. Diferencinis poûymis — refleksyvumas. Papildininius veiksmaûodûius nuo nepapildininiù skiria galimas papildinys, sàlygojamas veiksmaûodûiui búdingo santykio nukreiptumo (pastarasis kartais dar vadinamas ™kryptingumu” — plg. Drukteinis 1982 su bibliografija). Bútent öi veiksmaûodûio savybé lemia versijos kategorijos (ûr. p. 13—19) veikimà. Diferencinis poûymis — nukreiptumas. Galininkinius veiksmaûodûius nuo negalininkiniù skiria galimas tiesioginis papildinys, sàlygojamas tos nukreiptumo rúöies, kuri lemia tiesioginì veiksmo peréjimà ì objektà. Diferencinis poûymis — tranzityvumas 1. Kaip minéta anksæiau (p. 18—19), versijos kategorijai keiæiant sintaksinì veiksmaûodûio valentingumà, gali ìvykti refleksyvizacija, padaranti iö tranzityvinio veiksmaûodûio intranzityvinì. Vadinasi, ir dél öios prieûasties semantiné klasifikacija turi búti atliekama, pirma atmetus visus konversinius refleksyvus ir tik po to pavartojant poûymì ™tranzityvumas”. Pavyzdûiui, veiksmaûodûiai da‹ gsto ir da‹gstosi gali turéti skirtingas reikömes (plg. kasininké da‹gsto iöeikvojimus ir kasininké da‹gstosi nebútais dalykais), bet öiame darbe nagrinéjamas vien tik veiksmaûodis da‹gsto, nes sangràûos suteikiamas reikömés pakeitimas savaime iöplaukia (yra ™uûprogramuotas”) iö veiksmaûodûio leksinés semantikos, o tranzityvumas visuomet atsiskleidûia ____________________________ 1 Kalbininkai europocentristai, darantys bendrajai kalbotyrai svarbius apibendrinimus ribotos ar tapaæios tipologijos kalbù pagrindu (anglù, lietuviù t.t.), yra pakankamai supainiojè tranzityvo, kauzatyvo ir kt. terminus (plg. toliau p. 184 t.). Kalbant apie tranzityvumà, æia visur laikomasi öio tradicinio supratimo.

174

tik nerefleksyvinéje formoje (refleksyvinéje formoje tranzityvumas atsiskleidûia nevisuomet). Suprantama, tais retais atvejais, kai öiame darbe pasirenkama konversiniù refleksyvù forma (vartosena ìprastesné, negu nerefleksyviné), ji sàlygiökai traktuojama tarytum nekonversiné (plg. p. 154). Valingumo ir nevalingumo veiksmaûodûiai skiriasi savo reiökiamu valingumu, kuriam nustatyti tinka testas ™nori ir ..., nori — ne...”. Daûnai valingumà nuo nevalingumo atskiria tai, kad pastarasis nesiderina su imperatyvu (plg. ®baidƒykis! ®gi…edrykis!). Kadangi analizé turi atsiûvelgti ì kalbos psichologijà, o ne ì gamtos mokslus, tai kurie ne kurie nevalingi veiksmai, ûmogaus sàmonés personifikuojami, laikytini valingais (plg. Negiedokit, gaideliai! — nors gaideliù giedojimas refleksiökas). Tù ûmoniù màstysena, kuriù per amûius buvo vartojama ir kuriù mums yra palikta kalba, reikalauja traktuoti gyvúnus kaip valingus padarus, nesigilinant ì tuöæius ginæus, ar aukötesnieji gyvúnai turì sàmonè, ar öuo galìs elgtis valingai ir pan. Tokie ginæai iö tikrùjù priklauso ne kalbotyros, bet visai kito mokslo kompetencijai. Kalbotyrai svarbu tik viena: kaip kasdienì (buitinì) reiökinio suvokimà lemia túkstantmeté kalbos vartojimo tradicija. Kalbos vartojimo poûiúriu, tokie veiksmai, kaip ka¿ba, l©ja, kra‹kia, amûiù amûiais priklausé analogiökai klasifikuojamù gyvù bútybiù sferai (tarp kitko, öioje klasifikacijoje ™ûmogumi” iö pradûiù buvo laikomas tik gentainis, o visi tie ™vokieæiai murmédavo” lygiai taip, kaip mykdavo karvés ar kniaukdavo katés), vadinas, buvo laikomi valingais. Gamtos mokslù kriterijus netinka ir valingai atliekamù fiziologiniù aktù atveju. Pavyzdûiui, ûmogus negali fiziologiökai nesituötinti, bet ìprastomis aplinkybémis tai valingas aktas, atliekamas tam tikru metu tam tikroje vietoje. Todél néra abejonés, kad veiksmaûodûiai kalbêti, l©ti, kra‹kti, t§ötintis ir pan. turi búti analizuojami tik kaip valingumo veiksmaûodûiai. Jù diferencinis poûymis — agentiökumas, nes tik valingas aktantas vadinamas agentu. Iö keturiù iövardytù diferenciniù poûymiù refleksyvumas nustatomas kaip morfologinis (reflexiva tantum pagal sangràûos buvimà), nukreiptumas ir tranzityvumas — kaip sintaksiniai, o agentiökumas — kaip leksinis. Taigi öiais poûymiais besiremianti klasifikacija aprépia visus kalbos lygmenis. Daugiau diferenciniù poûymiù atskleidûia tolesné kiekvienos iö nustatytù 12 paradigmù analizé. Poûymis, kurioje nors iö dviejù

175

gretiminiù ûemesniosios hierarchijos paradigmù buvès diferencinis, skaidant tà paradigmà toliau, pasirodo jau esàs integralinis. Sulyginè poras daµr`s : gad`s (paradigma 4, buvès diferencinis, o dabar integralinis poûymis ™inagentiökumas”), kvaµtosi : þkstosi, muôst`s : plaiöó`s (paradigma 6, integralinis poûymis ™inagentiökumas”), m…àsto : aps-mdo (paradigma 8, ™inagentiökumas”), b•jo : neseµnija (paradigma 10, inagentiné), mi…rdo : sp…ygso, smaµda : vi°lna (paradigma 12, inagentiné), matome, kad pirmieji jù nariai skiriasi nuo antrùjù tuo, kad apibúdina gyvas bútybes, nepriklausomai, ar jas reiökia pirmasis (vilkas bijo ugnies), antrasis (lietus iöæeûijo Petrà) ar treæiasis aktantas (Martai n`tres zalda). Diferencinis poûymis vélgi leksinis — animiökumas. Jì ìvedus, paradigmù padaugéja, nes buvusiù paradigmù 4, 6, 8, 10, 12 kiekviena suskyla ì dvi naujas, animata ir inanimata klasiù paradigmas, o dél to visù paradigmù bendras skaiæius padidéja iki 17. Grieûtai atribojant lietuviù ir latviù kalbas, tokia iövada bútù nekorektiöka, nes lietuviù kalboje buvusioji paradigma 4 neskyla (pagal nustatytàjì diferencinì poûymì animata baµsosi, bõstosi neturi kontrastuojanæios poros, tad paradigmù bútù tik 16), o latviù kalboje neskyla buvusios paradigmos 8 (niekam nekontrastuoja öiaip pagal nustatytàjì poûymì animata zina, mana) ir 10 (pagal tà poûymì animata klasei priklausantis za°lda irgi neturi kontrastuojanæios poros — visù paradigmù bútù tik 15). Taæiau öiame darbe ne kartà remiamasi tuo, kad kalba — neribota sistema: jei kuris nors teoriökai ìmanomas dalykas nepaliudijamas, jis gali búti tik per atsitiktinumà neuûfiksuotas arba gali sporadiökai atsirasti. Kadangi æia svarstau bútent baltù kalbas, o ne kurià nors atskirà kalbà, tai patikimiausi yra bent dviejose kalbose pasikartojantys faktai, pavyzdûiui tas, kad paradigma 2 negali búti suskaidyta pagal animiökumo poûymì. Be to, grieûtai atribojus kalbas, lietuviù ir latviù kalbù bendrù duomenù remiama prúsù kalbos faktù analizé bútù ir visai neìmanoma. Kadangi ir visi kiti toliau nustatomi diferenciniai poûymiai bus leksiniai, analizé smarkiai susikomplikuos. Jau ir agentiökumo atveju daûnokai reikia griebtis specialiù testù (plg. ™nori ir ...” arba imperatyvinè transformacijà), tik jie, deja, ne visuomet ìmanomi. Nustatant, ar veiksmaûodis turi tam tikrà diferencinì poûymì, ar neturi, daûnai tenka vadovautis bendrais principais, objektyvumo kriterijui pasidarant neaiökiam bei didéjant paties tyréjo kalbinés

176

kompetencijos (öiaip ne visù tos paæios kalbos vartotojù vienodos) bei subjektyvaus suvokimo vaidmeniui. Tyréjo màstymui priklausant tai paæiai semantinei sistemai, kurià jis bando analizuoti, leksiné semantika niekuomet negali búti apdrausta nuo neobjektyvumo. Pasitaiko, kad tas pats veiksmaûodis, priklausomai nuo konkreæios jo pavartojimo situacijos, ir gali turéti kurì nors diferencinì poûymì, ir gali jo neturéti. Ar tokiu atveju jis laikytinas vienu tuo paæiu veiksmaûodûiu (™virtualusis ûodis”), ar dviem (atskira reikömé — atskiras ûodis)? Jei atsakymà lemia vienokia ar kitokia tyréjo nuostata, jis néra objektyvus. Öiame darbe laikomasi nuomonés, kad vienas ûodis galìs turéti skirtingù reikömiù, taæiau susidurta su sunkumais, atribojant daugiareikömiökumà nuo sinonimijos, nes toli graûu ne visada skirtingos to paties ûodûio reikömés yra iövestinés arba akivaizdûiai giminingos. Belieka stichiökai griebtis etimologijos, o tai jau nebe sinchronijos, bet diachronijos dalykas. Ar veiksmaûodis da…uûo agentinis, ar inagentinis? Sakinyje girtas dauûo langus — taip, sakinyje ûaibai dauûo uolà — ne. Panaöiù atvejù pernelyg daug, kad bútù galima iöskirti veiksmaûodûius, kuriems leksiniai diferenciniai poûymiai nerelevantiöki. Todél öiame darbe bandoma laviruoti tarp ™sveiko proto” (kuri reikömé pirminé arba turétù búti laikoma pirmine pagal ilgaamûés vartosenos logikà — pvz. pirminé bus agentiné veiksmaûodûio da…uûo reikömé) ir gana dirbtinio principo, kad veiksmaûodûiai neturi diferencinio poûymio tik tuomet, kai neturi jo né vienu pavartojimo atveju (jei ne tik ûaibas, bet ir girtuoklis da…uûo, tai da…uûo — agentinis veiksmaûodis; öiuo atveju abudu kriterijai sutapo). Yra atvejù, kai pastarasis kriterijus netinka (pavyzdûiui, agentiné vartosena ìmanoma, bet ji reta arba neìprasta), tuomet jis voliuntaristiökai atmetamas. Be abejo, tokia analizé iö tikrùjù néra moksliné, bet tatai reiökia, kad objektyvi moksliné analizé apskritai neìmanoma. Leksiné semantiné analizé objektyviai atspindi tik jos autoriaus màstymo logikà. Imkime poras iökogûdijo (viöta) : apibarzdijo (ûmogus), gulg`s (‘ûiauksi’ — öuo) : g`st`s (‘mikæioja’ — ûmogus). Jos priklauso nerefleksyviniams ir refleksyviniams nukreiptiems ìnagininkiniams animata klasés veiksmaûodûiams. Bet pirmuosius porù narius nuo antrùjù skiria tai, kad jie apibúdina ûmogaus sferà. Kadangi tarp tokiù veiksmaûodûiù labai maûa inagentiniù animata veiksmaûodûiù (öiame darbe neabejotinai uûfiksuota tik lie. apsikãtyti, nugruodƒyti,

177

iökogûdyti, kálköoti, la. rimstïties, glumstïties, glundzïties, guldzïties, nekalbant apie keletà abejotinù ‘(nu)stipti’ reikömés veiksmaûodûiù, vartojamù kalbant apie ûmogù), diferenciniu poûymiu laikytinas bútent animaliökumas. Reikia pabréûti, kad valingumo, gyvos bútybés ir asmens (negyvúno, t.y. ne-gyvulio) kategorijos yra skirtingos ir kad iö jù tik pirmoji (pati bendriausia) yra universali, vienodai búdinga abiem kitoms. Antroji ir treæioji ìvairiose kalbose turi nevienodà svorì. Pavyzdûiui, iö pirmo ûvilgsnio adekvaæiai veræiami anglù who ® rusù êòî ir anglù what ® rusù ÷òî atspindi realijas, kurios anglo ir ruso kalbinéje sàmonéje anaiptol ne tapaæios. Anglui who — tai tik asmuo, ûmogus, o what — neasmuo, gyvúnas arba daiktas. Rusui êòî — bet kuri gyva bútybé, ûmogus (anglù ‘who’) arba varna (anglù ‘what’), o ÷òî — tiktai daiktas. Diachroniné analizé lyg ir rodo, kad rusiökoji sistema senesné, kad indoeuropieæiams iö pradûiù buvo búdinga bútent gyvo—negyvo dichotomija (plg. dvi gramatines gimines anatolù kalbose, susijusias su pirmyköæiu animata ir inanimata klasiù skyrimu). Uûtat, pavyzdûiui, kartvelù ir abchazù—adigù kalboms yra búdinga ûmogaus—neûmogaus dichotomija (plg. kartù vin vin ‘who’ : ra ra ‘what’). Atlikus animalistiniù ir neanimalistiniù gyvojo sferai priklausanæiù inagentiniù veiksmaûodûiù analizè baltù kalbose, paaiökéjo, kad jù prieöpastatymas labai ribotas lyginant su animata— inanimata prieöpastatymu. Galutiniai öio darbo duomenys (nustaæius visus diferencinius poûymius ir iöskyrus visas semantines klases) rodo ir tai, kad lietuviöki ir latviöki animalistiniai ir neanimalistiniai gyvojo sferos inagentiniai veiksmaûodûiai lietuviù ir latviù kalbose priklauso skirtingoms reiköminéms klaséms, vadinas jù skirstymas ì animalistinius ir neanimalistinius néra specifiökai baltiökas. Todél öiame darbe nepaisoma animaliökumo ir tarp inagentiniù veiksmaûodûiù pasitenkinta animiökumo poûymiu, t.y. gyvù ir negyvù objektù sferas apibúdinanæiù veiksmaûodûiù klasémis. TERMINOLOGINIS PASITEISINIMAS: Nors terminas kaip etiketé nebútinai turi atskleisti savo turinì (svarbu, kad terminai bútù vartojami nuosekliai, o gyvojo sferos klasè norint galima pavadinti ir kíde, puodu, UAB Sprak¹la ar kokia Gaja), pats nuolatinis grìûimas prie lotynù kalbos rodo pastangà suteikti terminui aiökinamàjà galià. Öia prasme terminù skirtumas ™animalistinis” vs. ™animatum”, ™neanimalistinis” vs. ™inanimatum” iö tikrùjù gana nevykès, nes baûnytinés lotynù

178

kalbos ûodis anima ‘siela’ su terminu ‘animalistinis’ (lo. anim`lis 1. ‘turintis sielà; gyvas’; 2. ‘gyvúnas’) susijès ne daugiau, negu su terminu ‘animatum’, æia vartojamu gyvojo referento prasme. Pastarajam tad labiau tiktù terminas ™vitalinis”, bet to nedrìsau daryti dél jau kalbotyroje ìsiöaknijusios tradicijos gyvojo— negyvojo sferas ûyméti terminais ™animata”—™inanimata”. Sulyginè poras k•bstosi (prie ko) : ö…ypsosi (kam), ûakst`s (ap ko) : graûïjas (pºc kà ) (pirminé paradigma 3, integralinis poûymis ™agentiökumas”), (jam tai) pasibõsto : (jis to) baµsosi, (tas viñam) naist`s : (viñö no tam, t`) daµr`s (pirminé paradigma 4, integralinis poûymis ™animiökumas”), uûsimegzdo : slëgosi, plaiöó`s : plaiksn`s (pirminé paradigma 6, integralinis poûymis ™inanimiökumas”), rãöo : sáugo, raksta : sa°rga (paradigma 7, ™agentiökumas”), m…àsto (k±) : mãto (k±), mana (ko) ‘pastebi’ : zina (ko) (paradigma 8, ™animiökumas”), kont§zija (k±) : aps-mdo (k±) (paradigma 8, ™inanimiökumas”), vángsto (ko) : kla…uso (ko), grasa (kam) : smaµda (kam) (paradigma 9, ™agentiökumas”), d…ygso (kam) : b•jo (ko) (paradigma 10, ™inagentiökumas”), braµdo : l©öo (paradigma 11, ™agentiökumas”), ma…rkso : kn$pso, mi°rksta : smaµda (nevalingai) (paradigma 12, ™animiökumas”), sp…ygso : kãbo, vi°lna : z`lï (pirminé paradigma 12, ™inagentiökumas”), matome, kad pirmieji jù nariai nuo antrùjù skiriasi savo reiökiamu situacijos kitimu, antrieji tokio poûymio neturi. Pirmuosius ìprasta vadinti dinaminiais, antruosius — statiniais. Opozicija tarp vienù ir kitù daûnai neutralizuojama, finitinè formà pakeiæiant dalyvine — rãöantis (knygas) = raöytojas, sáugantis (sandélì) = sargas pasiûymi vienodu statiökumu1. Kadangi nepanaöús ì neutralizacijos pozicijoje vartojamus yra kaip tik dinaminiai veiksmaûodûiai, tai diferenciniu poûymiu ir laikytinas dinamiökumas. Veiksmaûodûiù dinamiökumas ir statiökumas ìvairiù autoriù suprantami skirtingai. Taip G. Silnickis (1983), iöskirdamas ™búsenà” kaip elementarù bet kurios veiksmaûodinés reikömés fazinì komponentà, kalba apie keturis ™búsenos” tipus: statinì, gradualinì, iteratyvinì ir fluktuacinì, o dinamiökumà traktuoja kaip vienà iö jù poûymiù. Anot jo, statiné búsena charakterizuoja veiksmaûodûius ‘guléti’, ____________________________ 1 Tai, kad tam tikri lietuviù ir latviù statyvai gali búti prieödélio dinamizuojami (ö…ypsosi®nusiö…ypso, smaida®pasmaida), yra darybos, bet ne neutralizacijos dalykas.

179

‘ûinoti’, kurie ir öiame darbe negali búti traktuojami kitaip kaip statiniai. Taæiau veiksmaûodûius ‘dirbti’, ‘gyventi’, kuriuos laikau dinamikos — statikos poûiúriu skirtingais, Silnickis vadina fluktuaciniais, turinæiais poûymì ™dinamiökumas”. ™Fluktuaciniams” veiksmaûodûiams esà búdinga ™nereguliariù pakitimù reikömé”. Taæiau ar galima, ar negalima kurioje nors reiköméje nustatyti nereguliarius pakitimus, daugiau priklauso nuo konkretaus kalbininko poûiúrio, bet ne nuo objektyviù kriterijù. Kai sakome Petraiæiai gerai gyvena ir àûuolas gyvena kelis öimtus metù, vargu ar turime galvoje vienodas ™fluktuacijas”. Ûodis gyventi vartotas dar tais laikais, kai nebúta jokio ìtarimo dél augaluose vykstanæiù ™fluktuacijù”. Ûmogaus sàmonéje augalai visada buvo gyvi, o ™fluktuacijos” atsirado tik su botanikos mokslu. Analizé turi remtis ìprasta vartosena, o ne gamtos mokslo iövadomis1. Nuo to, kad kas nors suteiks Petraiæiù gyvenimui fluktuacinè reikömè (pvz. vertimosi kuo nors), pagrindiné ûodûio gyventi reikömé nesikeis: ûmonés ir augalai gyvena ir tai yra tas pats. J. Apresianas (Apresian 1986) teigia, kad statiniai veiksmaûodûiai vargu ar pasiûymi kuriuo nors bendru prasminiu komponentu. Jie daûniausia reiökia buvimà, turéjimà pajautimà, emocines ir intelektualines búsenas, pasiûyméjimà savybe t.t. Apresianas iökelia tokius ìvairaus pobúdûio statyvams búdingus bruoûus: (1) dauguma statyvù retai arba visai neina imperatyvu (®matƒyk!); (2) statyvai daûniausia nesiduoda perfektyvinami (®pal©öo); (3) statyvai nepasiûymi delimitatyviniu ir perduratyviniu aspektu (®praûin©jo); (4) statyvai nesiderina su búdo prieveiksmiais ‘vikriai’, ‘meistriökai’, ‘rúpestingai’, ‘atsargiai’, ‘entuziastingai’, ™energingai’, ‘greitai’, ‘létai’, ‘palaipsniui’ (®palaipsniui •lsosi); (5) statyvai nesiderina su inkliuzyvinémis laiko aplinkybémis (®sáugo per tris valandas); [(6) baltù kalboms netinka] (7) statyvai nejungiami prie predikato ‘uûsiimti’ ir nesiderina su modaliniais veiksmaûodûiais ‘leisti’, ‘liepti’, ‘versti’ pan, (®jis uûsiima tuo, kad ö…ypsosi; ®jis leidûia bij©ti); (8) statyvai negali perteikti situacijù sekos (®mãto ir b•jo); ____________________________ 1 Jei veiksmaûodis miega bútù ™fluktuacinis”, o ne statinis (mat, miegas susideda iö faziù), pasakymas kur miega kapuos didvyriai bútù suvokiamas kaip klaidingas.

180

(9) búdami eigos veikslo, statyvai neturi aktualiai duratyvinés ir profetinés reikömiù (®kai jis ìéjo, kampe duks©jo pianinas; ®ryt b•jome mirties), dél to neìmanomi ir ®jis mãné ir mãné tipo pseudojunginiai; (10) jei statyvas turi ìvykio veikslo formà, jos reikömé ne ìprasta ™taökiné”, bet ingresyviné (jis pamãné, kad namuose nieko néra); (11) jei statyvas pasiûymi bútuoju daûniniu aspektu, pastarasis nereiökia pasikartojanæiù ìvykiù (jis ûin©davo = búdavo, kad ûino); (12) jei kuriù ne kuriù statyvù pirmasis aktantas gyva bútybé, tai ne loginis subjektas, bet loginio subjekto = gramatinio objekto veikiamas percipientas (berniukas mãto lapè, berniukas — patientas!). Iö visù öiù bruoûù baltiökiems statyvams itin tinka (1), (2), (3), (4), (5), (7), (8), (9), kuriais remiuosi ir öiame darbe. Nustaæius opozicijà, pagal diferencinio poûymio buvimà ar nebuvimà galima nagrinéti ir atvejus, kuriais trúksta vieno iö dviejù opozicijos nariù. Tokia yra paradigma 1, kurioje lietuviökù statyvù nerasta, o a…udosi (k±), æiulpstosi (k±), gra …mötosi (k±), rãkötosi (k±), sãkstosi (k±) (integralinis poûymis — ™agentiökumas”) — dinaminiai veiksmaûodûiai. Latviù kalboje rastas tik nelabai patikimas (vienà kartà uûfiksuotas) dinaminis veiksmaûodis zµst`s (ko), su kuriuo suprieöinamas ìprastas statinis (irgi vienintelis) kl$us`s (ko). Paradigma 2 lietuviù kalboje nepaliudyta, o latviù kalboje jai atstovauja vienintelis statinis bîst`s (ko) su tarminiu sinonimu (invariantu) bîkst`s (ko). Paradigmoje 10 latviai turi tik dinaminius veiksmaûodûius (kur ) k¶…uda, za°lda, o paradigmoje 11 — tik dinaminius laksta, makña, skr$ida, zvana. Iö iönagrinétù prúsù kalbos veiksmaûodûiù dinaminiai yra

perb`nda, grïkisi, crixtia, l`iku, posinna ‘pri-/iö-paûìsta (kà)’, o statiniai — bia, gïwu, ersinnimai ‘paûìstame’. Ìvedus diferencinì poûymì ™dinamiökumas”, paradigmù vél padaugéjo. Pirminé paradigma 1 susiskaidé ì agentinè dinaminè (a…udosi, zµst`s) ir agentinè statinè (kl$us`s). Pirminé paradigma 2 iöliko, joje agentiökumo poûymis nerelevantinis (néra opozicijos — bîst`s). Paradigma 3 susiskaidé ì agentinè dinaminè (dairosi, ûakst`s) ir agentinè statinè (ö…ypsosi, graûïjas). Paradigma 4 susiskaidé ì tris paradigmas: inagentinè animiökà dinaminè (bõstosi), inagentinè animiökà statinè (baµsosi) ir inagentinè inanimiökà (gad`s). Paradigmos 5 vietoje atsirado agentiné dinaminé (máivosi, bluôd`s) ir agentiné statiné ( •lstosi, bluôst`s) paradigmos, o paradigmos 6 vietoje — inagentiné animiöka dinaminé

181

(kvaµtosi, muôst`s), inagentiné animiöka statiné (öaµposi), inagentiné inanimiöka dinaminé (þkstosi, plaiöó`s) ir inagentiné inanimiöka statiné (slëgosi, plaiksn`s), t.y. keturios paradigmos. Ì agentines dinamines ir agentines statines susiskaidé ir paradigmos 7 (rãöo, raksta : sáugo, sa…rga), 9 (vángsto, grasa : kla…uso, smaida) bei 11 (braµdo, makña : l©öo). Paradigma 10 susiskaidé ì tris: inagentinè animiökà dinaminè (d…ygso, za° lda), inagentinè animiökà statinè (b•jo) ir inanimiökà (neseµnija). Kiekviena likusiùjù susiskaidé ì keturias: inagentinè animiökà dinaminè (8 — m…àsto, mana ‘pastebi’, 12 — ma…rkso, mi°rksta), inagentinè animiökà statinè (8 — mãto, zina, 12 — kn$kso, smaida), inagentinè inanimiökà dinaminè (8— kont§zija, 12 — sp…ygso, vi° lna) ir inagentinè inanimiökà statinè (8 — aps-mdo, 12 — kãbo, z`lï). Bendras naujù paradigmù skaiæius pasieké 31. Sulyginè poras æiaupdo : rãöo, æiaupdo : ba‹do , gu¿sta : raksta, gu¿sta : b$uda (buv. paradigma 7), matome, kad pirmieji jù nariai, skirtingai nuo antrùjù, reiökia situacijà, sukelianæià kitos situacijos pakitimà. Labai daûnai (bet anaiptol ne visuomet) pastaràjà galima pavaizduoti tos paæios öaknies veiksmaûodûiu: æiaupdo — æiáupiasi, gu¿sta — gulst. Atrodytù, kad pirmieji öiù porù nariai lyg ir turi galià suteikti reiökiamai situacijai papildomà dinamiökumo poûymì, plg. m•gdo : mi…ega (dinaminis : statinis) ir kl•bdo : kl•ba (lyg ir dvigubai dinaminis : dinaminis) — kadangi panaöús veiksmaûodûiai gali búti tik dinaminiai, natúralu, kad jù nerasime tarp statyvù. Todél pirmuosius porù narius racionalu vadinti dinamizuojanæiais, dinamizavimà laikant jù diferenciniu poûymiu. Atrodytù, neva dinamizuojantieji veiksmaûodûiai visuomet tranzityviniai. Öiame darbe taæiau iökeliamas ir introdinamizacijos reiökinys (ûr. toliau p. 188 t.), todél ì dinamizuojanæiùjù tarpà patenka ir intranzityviniù veiksmaûodûiù (refleksyviniù ir nerefleksyviniù). Öie nebútinai yra agentiniai. Öitaip suvokta dinamizacija skiriasi nuo ìprasto kauzacijos suvokimo; vis délto öiame darbe vartoju ne dinamizacijos, bet kauzacijos terminà, nes pritaikius sudétingesnè terminologijà tradiciökai kitaip vadinamam reiökiniui, jo ir taip sukomplikuotas aiökinimas taptù tik painesnis, o lietuviù kalbotyroje, deja, ir taip painiojamasi tarp tranzityvumo, kauzatyvumo ir kuratyvumo. Kadangi kauzatyvumas reiökia prieûastingumà (™kauzuojanti

182

búsena tai tarpinis faktorius kauzatyvinés konstrukcijos apraöomoje prieûasties—padarinio grandinéje” — Nedialkov—Silnickij 1969), tai remdamiesi paæiu terminu (lo. causa ‘prieûastis’), kai kurie tyrinétojai prapleæia kauzatyvumo sàvokà ì didelè daugumà visù tranzityviniù veiksmaûodûiù (pvz. raöƒyti = CAUS búti parãöomam, iökinkƒyti = CAUS búti iökinkƒytam — Geniuöiené 1977, panaöiai Silnickij 1983). Kaip bus parodyta, tikroji öio poûiúrio prieûastis — reikalas atskirti tuos tranzityvinius veiksmaûodûius, kuriù objektas ìgauna naujà ar keiæia senà savybè (arba tiesiog sukuriamas / sunaikinamas, plg. rãöo, válgo), nuo tù tranzityviniù veiksmaûodûiù, kuriù objektas nesikeiæia (ta…upo)1. A. Paulauskienei (1971) kauzatyviniai ir kuratyviniai veiksmaûodûiai — tai du tranzityviniù veiksmaûodûiù poskyriai2: ™Prieûastiniai veiksmaûodûiai yra iövestiniai, padaryti iö savaiminiù veiksmaûodûiù arba vardaûodûiù su priesagomis -inti, -yti, -dyti. Jù veiksmas vykdomas tam, kad kas nors dél jo vyktù arba ìvyktù”. Æia pat nurodoma, kad iö savaiminiù veiksmaûodûiù prieûastiniai veiksmaûodûiai padaromi balsiù kaita (k•sti — keµsti). Bet ar pilnojo öaknies apofonijos laipsnio veiksmaûodûiai tikrai iövestiniai iö formù su nuliniu öaknies apofonijos laipsniu? Seniausias neakuzatyvinés kalbos sandaros laikù archaizmas indoeuropieæiù kalbose — labiliniù (su neutralia diateze) veiksmaûodûiù klasé, plg. lie. jis v-rda sriubà vs. sriuba v-rda, Petras k…elia ûmonà vs. Petro ûmona anksti k…elia, Pardavéja sv…eria cukrù vs. cukrus sv…eria penkis kilogramus. Nors forma praet. v•ré ir néra formos k•to intranzityvinis atitikmuo {bet plg. la. itr. [dial. praes. virst, praet.] v•ra ‘(sriuba) viré’= lie. *v•ro = k•to}, o veiksmaûodis sv…yra, sv•ro savo reiköme seniai nutolès nuo veiksmaûodûio sv-rti, uûtat bent jau forma k•lo lygiai taip pat santykiauja su k…elia, kaip k•to santykiauja su keµæia. Ar pilnojo öaknies apofonijos laipsnio (ir prieötvaninio semantinio archajiökumo) k…elia yra iövestas iö nulinio öaknies apofonijos laipsnio k•lo? Palyginkime tos paæios reikömés labilinius veiksmaûodûius germanù kalbose: anglù Peter is boiling a cauldron of water ‘Piteris virina katiliukà vandens’ vs. water is boiling ’vanduo verda’, Peter wakes his wife up at 7 o'clock ‘Piteris kelia ûmonà septintà ryto’ ____________________________ 1 Veiksmaûodûio raöƒyti objektà laikau sukuriamu (medûiagoje padaromi raöiklio pédsakai), o sakƒyti — nekeiæiamu (sukuriami garsai yra ûodis tik pagal sutarimà). 2

Ìdomu, kad J. Stepanovas (1975) baltù tranzityvumo—intranzityvumo koreliacijà veda iö kauzuojanæio proceso — kauzuojamos búsenos prieöprieöos.

183

vs. Peter's wife wakes up at 7 o'clock ‘Piterio ûmona keliasi septintà ryto’, this shop-girl weighs various frouts ‘öi pardavéja sveria ìvairius vaisius’ vs. the water-melon weighs 3 pounds ‘arbúzas sveria tris svarus’; vokieæiù: Peter kocht die Suppe ‘Péteris verda sriubà’ vs. die Suppe kocht ‘sriuba verda’, die Verkäuferin wiegt ein Wassermelone ‘pardavéja sveria arbúzà’ vs. das Wassermelone wiegt 1 Kilo ‘arbúzas sveria vienà kilogramà’. Greiæiau ne kel- vokalizmas iövestas iö kil-, bet prieöingai: nulinio öaknies apofonijos laipsnio praes. k…yla — toks pat vélesnis naujadaras, kaip ir la. dial. itr. virst ‘verda’ (plg. toliau p. 225—226). Kitur (Paulauskiené 1971, 9) teigiama, kad kuratyviniai veiksmaûodûiai — ™kitas tranzityviùjù veiksmaûodûiù poskyris”, kad jie ™reiökia veiksmà, kuriuo pasirúpinama, kad kas nors bútù padaryta. Juos darome iö aktyvaus veiksmo veiksmaûodûiù, pridédami priesagà -dinti”, su kuria ™daromi daûniausiai veiksmaûodûiai iö véiksmaûodûiù, jau turinæiù ir konkretaus veiksmo, ir tranzityvumo reikömè. Vadinasi, priesaga -dinti yra tik parúpinamosios reikömés morfologinis rodiklis”. To paties darbo p. 200 jau paûymima, kad ™priesagos -dinti vediniai turi dvejopà reikömè: a) prieûastinè (gàsdinti), b) parúpinamàjà (siúdinti). Greta -dinti vediniù vartojami tos paæios reikömés -dyti vediniai (baldinti // baldyti, ûiodinti // ûiodyti)”. Darybos ir reikömiù santykis smulkiai iöanalizuotas E. Jakaitienés (1973): ™kokì prieûastingumà — aktyvù ar pasyvù [t.y. kuratyvumà — L.P.] — reiökia veiksmaûodis, priklauso ne nuo priesaginés morfemos variantù, o nuo pamatinio veiksmaûodûio reikömés”. Iö tolesnio öios minties vystymo aiökéja, kad Jakaitienei kauzatyvai ir kuratyvai néra lygiaveræiai tranzityvù poskyriai, bet tam tikros prieûastingumo hierarchijos reiökiniai: ™prieûastiniai ™aktyvieji” veiksmaûodûiai yra daromi tik iö savaiminius procesus ar búsenas reiökianæiù veiksmaûodûiù. Jie gali búti sudaryti ir su variantu -inti, ir su variantu -dinti. Neveikiamieji prieûastiniai, arba parúpinamieji, veiksmaûodûiai daromi tik iö aktyvù veikéjo veiksmà nusakanæiù tranzityviniù veiksmaûodûiù. Öalia kauzatyvinés reikömés priesagos -inti vediniù daûnai yra vartojami tos paæios öaknies ir reikömés veiksmaûodûiai su priesaga -yti (-dyti)”. Kaip matyti, ir Jakaitiené nekalba apie veiksmaûodûiù su priesaga -dyti parúpinamàjà reikömè, o tù veiksmaûodûiù pavyzdûiais nurodo áusdinti ‘pasirúpinti, kad kas austù’, káldinti ‘pasirúpinti, kad kas kaltù’. Dar kitame darbe (Jakaitiené, Laigonaité, Paulauskiené 1976) skiriamos trys tranzityviniù veiksmaûodûiù klasés: padaromieji, parúpinamieji

184

ir prieûastiniai. Parúpinamieji veiksmaûodûiai æia aiökiai nesiejami su prieûastiniais ir laikomi padaromùjù veiksmaûodûiù variantu. Uûtat padaromieji — tie, kurie ™reiökia veiksmà, kuriuo kas nors padaroma — sukuriama ar sunaikinama”. Tokiu búdu belieka manyti, kad net ir veiksmaûodûio mãto ™veiksmas” kaûkà sukuria (ûinoma, galima vélgi remtis gamtos mokslu ir kalbéti apie sàmonéje objekto poveikiu sukuriamà vaizdà, nors tuos vaizdus sàmonéje sukuria ir kiti veiksmaûodûiai bei visi ûodûiai apskritai) — juk jokiù papildomù klasiù öioje tranzityvù klasifikacijoje autorés nenumaæiusios. Jos tik teisinasi, kad tranzityvumas — ne vien veiksmo peréjimas ì objektà, bet tam tikras jo orientavimas ì objektà, santykis su juo (p. 111), t.y. tranzityvumas suplakamas su tuo, kas mano laikoma nukreiptumu. Bet taip ir nepaaiökinta, kà tie matymai ir myléjimai ™sukuria” — klasifikacijoje jiems néra vietos. Painús ir LKG apibréûimai. P. 25 teigiama, kad ™prieûastiniai veiksmaûodûiai yra tranzityviniai ir reiökia aktyvù veiksmà, kurio sukeltas kitas veiksmas paprastai yra savaiminis ir reiökiamas intranzityviniais veiksmaûodûiais, pvz. ardƒyti (: •rti), k-lti (: k•lti)”. Æia ûodelis ™paprastai” reikalingas apibréûimui prieötaraujantiems faktams atmesti. Siúlai tikrai irsta, kai juos ardo rúgötis, kúno temperatúra tikrai pakyla, kai jà pakelia su liga susijè fiziologiniai procesai. Taæiau nuo to, kad darbininkai ardo tvorà, tvora pati neirsta, ir kai ûmogus kelia krovinì, krovinys irgi nekyla pats — tvora ardoma, o krovinys keliamas. Be to, kaip jau minéta, veiksmaûodis k…elia labilinis ir nebútinai prieûastinis (Laima rytais anksti k…elia). Uûtat parúpinamieji veiksmaûodûiai LKG priskiriami prie prieûastiniù, matyt, kaip prieûastiniù atmaina, bet né ûodelio nesakoma apie tù tranzityvù, iö kuriù jie daromi, pobúdì (nesavaiminì pagal Jakaitienè). Suprantama, kad turint tokì prieötaringà teorinì pagrindà, sunkoka pateikti adekvaæià prieûastiniù ir parúpinamùjù veiksmaûodûiù charakteristikà ir LKÛ. Raöant öì darbà, iö pradûiù buvo pasikliaunama LKÛ, bet pamaæius, jog æia vyrauja chaosas ir vieni veiksmaûodûiai vadinami prieûastiniais, kiti — parúpinamais kaip pakliúva, nuo vienù ir kitù skyrimo iövis atsisakyta. Ötai keli pavyzdéliai iö LKÛ. Né vienas iö nepriesaginiù apofoniniù veiksmaûodûiù, kurie teoriniuose darbuose laikomi prieûastiniais, nepaûymétas ™caus.”, pvz. dûiáuti (: dûiýti) (nepaisant nurodomos pirminés pagrindinés, aiökiai kauzatyvinés reikömés ‘déti, kad dûiútù’),

185

keµsti (: k•sti) (öiame darbe öis veiksmaûodis nelaikomas kauzatyviniu), k-lti (: k•lti) (öiame darbe öis veiksmaûodis nelaikomas kauzatyviniu) — visur apsiribota charakteristika ™tr.”. Gal öitaip pasielgta dél to, kad æia kauzatyvumas tik viena iö reikömiù? Bet ötai k•ldyti — ™caus.”, bet greta kauzatyviniù pavyzdûiù (kildau pienà: noriu varökés pasidirbti Lkv) pateikiamas ir toks: paims tave geros rankos ir kildys aukötybén — ar tu pats kilsi aukötybén, ar tik búsi rankomis keliamas? Jei ne pats, definicija netinka, veiksmaûodis néra kauzatyvinis. Bet juk charakteristika ™caus.” tinka ir jam. Kodél? Aiöku, tik dél priesagos -dyti, nepaisant aiökaus fakto, kad su öia priesaga padaromi ir daûniniai veiksmaûodûiai (plg. m•ndyti), o (rankos) kildys — be jokios abejonés, neprieûastinis daûninis veiksmaûodis. Antra vertus, minéti nepriesaginiai veiksmaûodûiai nepaûyméti ™caus.” tik dél to, kad neturi priesagos -dyti ... Jei kuratyvai reiökia ™leisti daryti tai, kas iöreiköta pamatiniu ûodûiu”, o pamatinis ûodis dar ir nereiökia savaiminio veiksmo (Jakaitiené 1973), tai iöeina, jog kam drumzdini vandenì su galvijais J — tipiökas kuratyvumo pavyzdys. Taæiau LKÛ öiuo atveju paûymi ne ™cur.”, bet ™caus.”. Visai nesuprantama, kodél veiksmaûodis priimdƒyti apibúdintas ™cur. priimti”, nes parúpinamosios reikömés, kaip jà supranta Paulauskiené, Jakaitiené ir kt., iö LKÛ pavyzdûiù nematyti: 1. ‘paimti sau ar pas save’ viedma vaikà priimdé savo globon Dv. 2. ‘pavaiöinti’ motina priimdo svotus Knv. kn•sa — nesavaiminì veiksmà reiökiantis veiksmaûodis, o iöknisdƒyti, pagal LKÛ ‘leisti iöknisti’, t.y. parúpinamasis veiksmaûodis (vaike, iöknisdƒysi pievà, tai atsimink! Alk), taæiau LKÛ duoda nuorodà ì ™kn•sdinti caus. knisti”. uûriesdƒyti LKÛ paûyméta ™caus. uûriesti: jungus aûri…esdé an kaklo [jauæiams] Grv” — æia, matyt, vél vadovautasi tik priesagos -dyti buvimu, nes noréta, bet neìstengta parodyti uûri…esti ir uûriesdƒyti skirtumà. Jei tokio ir yra, tai nebent Aktionsart, bet aö ir tokio æia nematau. Uûtat negi jungus aûri…esdé tam, kad jungai ™uûsiriestù”? Kur kauzatyvumas? Nebent Geniuöienés supratimu. Panaöi LKÛ paslaptis ir ™par•mdyti caus. paremti: duris par•mdyk su kuolu Ûvr, kopéæias prie sàsparos par•mdyk Vlkv”. Nurodytos reikömés veiksmaûodûio par•mdyti negaliu traktuoti kitaip, kaip veiksmaûodûio (pri)re …mti sinonimà (plg. duris priremk su kuolu). Apie kokià nors kauzatyvinè reikömè juokinga kalbéti, nes net ir pagal Geniuöienè

186

kaûin ar durù parimdymas yra jù ™nurimimo” prieûastis (”duris parimdéme ir jos nurimo, nebesidarinéja”). Ìdomus atvejis — LKÛ ™sk•ndyti tr. Rod skinti” ir “nusk•ndyti cur. nuskinti”. Pavyzdûiai: Eina mergelé per darûà rútù, rútelè skindydama Asv, Klevù tvorà iölauûé, lelijeles iömindé, ûalias rútas nuskindé Rs. Mano galva, pirmuoju atveju rútelé turi kuopinè reikömè, todél abiem atvejais (su prieödéliu ir be jo) veiksmaûodis neparúpinamasis, neprieûastinis, daûninis. Kokia normalia logika besiremiant, galima tame paæiame sakinyje vienarúöiù predikatù grandinéje (iölauûé, iömindé, nuskindé) vienà predikatà skelbti kuratyvu, o kità — nekuratyvu? Juk dél veiksmaûodûio iölauûti nekuratyvumo neturétù kilti abejoniù, o LKÛ niekur nenurodo ™láuûyti cur.” arba ™iöláuûyti cur.” (nepamirökime, kad ir lýûti — savaiminis veiksmaûodis). Be to, veiksmaûodis iö- / láuûyti [plg. iöm•ndyti (= iö- / mindûioti, bet ne m•ndyti cur.)] LKÛ kvalifikuojamas ™iter. iölauûti” (nors veiksmaûodûiai iöm•ndyti ir iöm•ndûioti nepaûyméti ™iter.”, jù daûniné reikömé pakankamai aiöki jau ir iö öio sugretinimo). Panaöiai paûyméta ™sp•rdyti cur. spirti”, bet né vieno parúpinamosios reikömés pavyzdûio nepateikta. Uûtat stalgdyti LKÛ paûymi ™cur. sta¿gyti” prieöingai öiaip LKÛ, matyt, ìprastam, su E. Jakaitienés poûiúriu sutampanæiam pamatinio veiksmaûodûio nesavaimiökumo suvokimui. Be to, nesuprantama, kodél iö to paties pamatinio stalgti padarytas stalg•nti (LKÛ ™caus. stalgti”) turi skirtis nuo stalgdyti. Matyt, vél kalta priesaga (plg. dar LKÛ stalgdinti ir stalgdyti). Öitokì sàraöà galima tèsti ir tèsti. Aiöku, kad su caus.—cur. definicijomis LKÛ, angliökai tariant, ™failed”. Öiame darbe visas tas klaidas bútù galima iötaisyti besilaikant kad ir Jakaitienés poûiúrio, tik, deja, medûiaga rodo, kad grynù kuratyviniù veiksmaûodûiù lietuviù kalboje... ir visai néra. Veiksmaûodûiai, kuriuos ìprasta laikyti parúpinamaisiais, visuomet turi ir gretiminè neparúpinamàjà reikömè, beje, daûnesnè. siýdinti — klasikinis kuratyvas: atéjusiam siúdintis jis liepia stoti ties durù staktà P.Cvir. Taæiau Tilûés miestely jauns öneiderélis, tas persiúdys vystelì LB — reikia manyti, öneiderélis nesirúpins, kad tai atliktù dar kuris kitas öneiderélis, bet padarys pats. Nors LKÛ æia ir nurodo ™cur.”, tai, be abejo, paprasæiausias veiksmaûodûio persiúti sinonimas. Arba: “rak•ndinti cur. rakinti: Erodas buvo jì prie irklo prirakindinès Jrk” — jei kalbama apie karaliù, tai aiöku, kad ne pats ir kad æia

187

kuratyvas. Bet ötai rak•ndyk spynà! J — net ir be konteksto aiöku, jog æia veiksmaûodûio rak•nti sinonimas. ™káldyti / káldinti cur. kalti”. Tai irgi klasikinis kuratyvas (Ir duomi tau valè savo pinigus savo ûeméje kaldinti Bb; dainose gausiai kaldomi / kaldinami ûieduûéliai). Bet: kalvis nukáldé naujas pasagas Jrb, Tilûés miestely jauns aukskalélis, tas perkáldys ûiedelì LB — abiem atvejais veiksmaûodûio kálti sinonimas. Remiantis öiais faktais (G. Saviæiúté 1985 pabréûia, kad kuratyvai — nykstanti kategorija) bei iövada, kad ™kuracijos sakiniù paviröinio lygmens semantinis artimumas tik vienam kauzacijos sakiniù tipui (netiesioginés fizinés kauzacijos) leidûia kuracijà laikyti semantiökai siauresnè uû kauzacijà” (Saviæiúté 1985), öiame darbe atsisakyta abejotino kuratyvù ™meökeriojimo” ir veiksmaûodûiai, kuriù pagrindiné reikömé daûnai pasirodo kuratyviné, laikomi kauzatyviniais. Todél kuratyvù paradigma neiöskiriama. Kaip minéta, pagrindiniu kauzatyvù poûymiu laikau jù ypatybè reiköti situacijà, sukelianæià kitos situacijos kitimà. Tas poûymis kaip diferencinis gali búti pavadintas dinamizavimo poûymiu. Ar tai reiökia, kad kauzatyvai bútinai nukreiptieji ir bútinai tranzityviniai veiksmaûodûiai? Iö nukreiptùjù intranzityviniù sulyginkime porà k•bstosi (prie ko) : baudosi (kam) = ba…ustosi. Öios poros pirmasis narys yra nekonversinis refleksyvas, kuriam sinonimiökas bútù konversinis lipdƒytis. Pastarasis rodo versijos ì pirmàjì aktantà (ì save) atkreiptà kauzatyvinè situacijà, plg. lipdƒyti : l•pti. Öitokia refleksyviné kauzatyvù rúöis, be abejo, intranzityvi, tai autokauzatyvai (plg. Geniuöiené 1983). Tokie pat autokauzatyvai, tik tarp nukreiptùjù veiksmaûodûiù, yra pirmieji nariai porose lõödosi : •rstosi, r$mst`s : bluôd`s (jei prieö tai buvo nagrinéta buv. paradigma 3, tai öiuo atveju — buv. paradigma 5), blaµvosi : þkstosi, nâvïjas : plaiöó`s (buv. paradigma 6). Be autokauzatyvù, galima iöskirti ir introkauzatyvus su vidine dinamizacija. Tai irgi nenukreiptieji veiksmaûodûiai, tik nerefleksyvai (tarp nukreiptùjù intranzityviniù nerefleksyvù kauzatyvù nerasta, o nukreiptieji tranzityviniai nerefleksyvai, t.y. buv. paradigma 7, iönagrinéti anksæiau). Juos konstatuoti padeda autokauzatyviné transformacija, t.y. galimybé juos pakeisti sinoniminiais kauzatyvais su ûodûiu ‘save’, plg. pirmuosius narius porose skraµdo : braµdo, skr$ida : laksta (buv. paradigma 11) ir net tarp inagentiniù mi…rdo (nuomariu) : siþbso (latviù kalboje nerasta, buv. paradigma 12). Æia skrµdo (: skre‹da)

188

reiökia ‘lakdina save’ (bet neìmanoma ‘€bridina save’ net ir sinonimiökai), rƒuopdo — ‘veræia save ruoptis’ — dinamizacija per vidinè pastangà = introdinamizacija (latviù veiksmaûodis lakstït jau netekès semantinio ryöio su lºkt, todél transformacija neìmanoma). Kitoje paradigmoje — prãsdo ‘veræia save priprasti’. Tad ìvedus dinamizavimo poûymì, paradigmù padaugéjo net iki 40 (statyvinés paradigmos nesusiskaidé, jose dinamizavimo poûymis nerelevantinis). Kaip minéta, skirtinos dar ™padaromùjù” (daûnai suplakamù su kauzatyvais) ir ™nepadaromùjù” (daûnai, bent tranzityvù atveju, ir visai pamirötamù — plg. anksæiau) veiksmaûodûiù opozicijos, ryökéjanæios lyginant poras rakötosi (k±) : sãkstosi (k±), glaµbosi (pagal Geniuöienè 1983 — autokauzatyvas dél specifinio kauzacijos traktavimo) : •rstosi, va°lkst`s : b¶a°ust`s, stãposi : kvaµtosi, atsiskala…udo : þkstosi, svarb`s : plaiöó`s, rãöo : ba‹do, raksta : b$uda, kont§zija : m…àsto (k±) (taip suskyla dalis naujù — dinaminiù nekauzatyviniù — paradigmù buvusiù paradigmù 1, 5, 6, 8 ribose). Pirmieji porù nariai atspindi situacijà, suteikianæià patientui (objektui arba refleksyvinés situacijos subjektui) naujà ypatybè, arba pakeiæianæià senà ypatybè, arba sukurianæià / sunaikinanæià patientà. Trumpai tariant, jie yra padarininiai, diferencinis poûymis — sekventiökumas. Pagal öio poûymio nebuvimà latviù kalboje kontrastuojanæios poros neturintis veiksmaûodis zµst`s (ko) (buv. paradigma 1) — nesekventinis. Paradigmù padaugéjo iki 46. Ar baigti klasifikacijà, ar toliau tèsti? Kadangi kalba — atvira sistema, tai iösamiausia klasifikacija vis tiek neìmanoma. Be paæiù bendriausiù diferenciniù poûymiù, galima nustatyti begalybè smulkesniù. Diferenciniù poûymiù suieökojimas ir parinkimas sàlygojamas to, ì kokì uûdavinì orientuojama pati klasifikacija. Kadangi, kaip sakyta, öio tyrimo uûdavinys — praskinti kelià diachroninei analizei, tai ir semantiné klasifikacija orientuojama ì `-kamieno veiksmaûodûiams paprastai priskiriamas reikömes bei pastarùjù santykì su formaliaisiais tipais. Viena populiariausiù nuomoniù — kad öie veiksmaûodûiai visù pirma sietini su búsenà reiökianæiais statyvais. Todél bútina iötirti jù pasiskirstymà pagal Aktionsart poûymius ™daûninis”, ™multiplikatinis” bei pagal rezultatyvumà (dél sàsajos su senoviniu perfektu). Daûnumo diferencinis poûymis aiökéja lyginant poras gra …mötosi : rakötosi refleksyviniù tranzityviniù sekventyvù paradigmoje, daµrosi

189

: lãûosi, zvaîkst`s : aus`s refleksyviniù nukreiptùjù nekauzatyvù paradigmoje, k-lstosi : lõödosi agentinéje nenukreiptùjù autokauzatyvù paradigmoje, kraµposi : glaµbosi agentinéje refleksyviniù nenukreiptùjù sekventyvù paradigmoje, •rstosi : máivosi, b¶a°ust`s : bluôd`s agentinéje refleksyviniù nenukreiptùjù nesekventyvù paradigmoje, ri …mst`s : nâvïjas animistinéje nenukreiptùjù autokauzatyvù paradigmoje, kvaipstosi : kvaµtosi, gulg`s : muôst`s animistinéje nenukreiptùjù nesekventyvù paradigmoje, rasdosi : uûsimegzdo inanimistinéje nenukreiptùjù autokauzatyvù paradigmoje, blaµskosi : þkstosi, zvaigst`s : plaiöó`s inanimistinéje nenukreiptùjù nesekventyvù paradigmoje, æiáupdo : s-ndo, gu¿sta : zîda (tranzityviniù) kauzatyvù paradigmoje, grándo : rãöo = vãlo, bada : beda = raksta agentinéje nerefleksyviniù tranzityviniù sekventyvù paradigmoje, krãto : ba‹do, krata : b$uda agentinéje nerefleksyviniù tranzityviniù nesekventyvù paradigmoje, girdêsto : mãto animistinéje nerefleksyviniù tranzityviniù statyvù (!) paradigmoje, iöæeûija : kont§zija inanimistinéje tranzityvinéje dinaminéje paradigmoje, vángsto : grãso, duksna : grasa agentinéje nerefleksyviniù nukreiptùjù intranzityviniù dinaminiù paradigmoje, skraµdo : rƒuopdo agentinéje introkauzatyvù paradigmoje, braµdo : æi§röko, laksta : makña agentinéje neintrokauzatyvù paradigmoje, gra m … sto : mi…rdo animistinéje introkauzatyvù paradigmoje, ma…rkso : muldo, mi°rksta : svepsta animistinéje neintrokauzatyvù paradigmoje, laµödo : auödo inanimistinéje introkauzatyvù paradigmoje ir pláiöo : sp…y gso, zvaidra : vi° l na inanimistinéje neintrokauzatyvù paradigmoje. Porù pirmùjù nariù diferencinis poûymis — kartotinumas. Pagal jo buvimà ar nebuvimà nustatomi latviù kalboje kontrastuojanæiù porù neturintys nekartotinis r$mst`s (plg. lie. lõödosi), kartotinis va ° lkst`s (plg. lie. kraµposi ), nekartotiniai mana ‘pastebi’, zina (plg. lie. mãto), kartotinis skr$ida (plg. lie. skraµdo), o prúsù kalboje — nekartotiniai grïkisi (plg. lie. lãûosi), crixtia (plg. lie. vãlo), perb`nda, laikú, posinna. Lyginant poras æiulpstosi : gra …mötosi, naµrosi : daµrosi, ûakst`s : zvaîkst`s, d•ldo : æiaupdo, zabï : gu¿sta, ãdo : grándo, ada : bada, æáiûo : krãto, ta° lza : krata, ömaµköto : braµdo, övaitra : laksta, kuriù abudu nariai daûniniai, matyti, kad daûnumas esti organinis, t.y. búdingas paæiai veiksmaûodûio vaizduojamai situacijai (pvz. kap©ti, pirmieji porù nariai), ir neorganinis, arba darytinis (kartotinis), priklausantis nuo situacijos atlikéjo (antrieji porù nariai). Pastaruoju atveju visuomet yra arba gali búti atitinkamas nedaûninis arba daûninis organinis veiksmaûodis (plg. susigramöæia kà, d…yri, sniêdz`s, æiáupia, gulst, gr-ndûia,

190

dur, kr…eæia, kreö, bre‹da, lec). Organinio daûnumo veiksmaûodûiai, jei ir sudaro poras, tai tik sinonimines, reikömés atûvilgiu nekontrastuojanæias, pvz. æiulpstosi kà = æiulpiasi kà. Gali kilti klausimas, ar krãto = kr…eæia, ar krãto = pakartotinai kreæia? Nors sinonimijos atvejù ir pasitaiko (pakrãto = p$kreæia medì), jie, kaip rodo atvejis viskà iökrãto = daug kartù •ökreæia, rodo neorganinio ir organinio daûnumo neutralizacijà, ìmanomà, kai daûninis organinis veiksmaûodis daromas ne iö nedaûninio, bet iö daûninio organinio (kr…eæia). Organiniù daûniniù veiksmaûodûiù reiökiama situacija negali vykti vienu, iö vienos fazés susidedanæiu aktu. Sekdamas J. Maslovu (1965) nurodant L. Andrejczinà, tokius veiksmaûodûius vadinu multiplikatiniais. Diferencinis poûymis — neìmanomumas búti atliktam viena faze, arba multiplikatiökumas. Nedaûniniai veiksmaûodûiai búna kartiniai (plg. staigiu judesiu pakr•pdé valtì) ir tèstiniai (mergaité vãlo kambarì). Öiame darbe tarp jù nedaroma skirtumo, nes, kaip atrodo, kartiné reikömé daûniausiai savaime iövestiné (plg. kad ir prieödélì pa- pirmajame veiksmaûodyje), tam tikros transformacijos automatiökai numanoma (dél to prieödéliniai vediniai öiame darbe ir nenagrinéjami). Stengtasi pirmiausia ûiúréti veiksmaûodûio reikömés, o ne formos. Todél formaliai daûniniai veiksmaûodûiai (turintys atitinkamas nepriesagines poras) æia kartais laikomi nedaûniniais, pvz., smigdƒyti = smeµgti1. Man prieinama medûiaga neremia öios poros pirmojo nario daûninés kvalifikacijos (ûr. pavyzdì sintagminiù santykiù analizéje). Suprantama, ne visur pavyko iövengti subjektyvumo, bet kita vertus, jo ir neìmanoma iövengti. Pagaliau, lyginant poras û•no : mãto, kn…ybso : pl§pso ‘nerangiai eina’, kƒybo : kãbo, matyti, kad pirmieji nariai iöreiökia ankstesnés situacijos rezultatà: û•no = yra suûinojès, paûinès, kn…ybso = yra ìknibès, kƒybo = kabo pakibès (kad öitaip néra visose tarmése, dar nereiökia, kad gali búti prieöingai, pvz. kãbo = ®pak•bès prieöpastatoma kƒybo = ®kãbo öiaip pakabintas; svarbu, kad to néra). Tai leksiniai (be specializuotos ar nespecializuotos gramatinés formos) rezultatyvai (plg. Nedialkov— Jachontov 1983). Diferencinis poûymis — rezultatyvumas. Verti démesio tik lietuviù kalboje paliudyti knybso tipo rezultatyvai. Skirtingai nuo visù kitù, jie yra susijè su dinamine (fluktuacine) ____________________________ 1 Pavyzdys j§ngyti (¹ j§ngti!) æia netinka, nes öis veiksmaûodis turi specializuotà reikömè ‘jungan jungyti’.

191

situacija. kn…ybso ne öiaip ‘ìknibès’, bet ‘ìknibès dirba’. Dar plg. skep…etija ‘prastai apsirengès’ + ‘dirba’ arba knõpija ‘galvà nuleidès’ + ‘lipa ant ko’ kt. Tokiù dinaminiù rezultatyvù uûfiksuota iki deöimt. Tuo klasifikacija baigiama. Taigi iö viso nustatyta 11 diferenciniù poûymiù: 1 — refleksyvumas, 2 — nukreiptumas, 3 — tranzityvumas, 4 — agentyvumas, 5 — animiökumas, 6 — dinamiökumas, 7 — dinamizacija (dinamizavimas), 8 — sekventyvumas, 9 — kartotinumas, 10 — multiplikatyvumas, 11 — rezultatyvumas. Galutinis semantiniù paradigmù (semantiniù klasiù) skaiæius, gautas pagal öiù poûymiù buvimà ar nebuvimà, — 78. Kadangi diferenciniai poûymiai buvo nustatomi nagrinéjant privatyvines opozicijas ir jù sistema binariné, tai gautoji semantiné klasifikacija yra dichotominé. Grafiökai jà vaizduoja Dendrograma 5 ir Matrica 1. Deöinieji dendrogramos iösiöakojimai rodo atitinkamo diferencinio poûymio buvimà, todél gautù 78 paradigmù ûymétumas tolydûio maûéja iö deöinés ì kairè. Labiausiai ûyméta yra gautoji paradigma 1 (jà sudaro du lietuviù kalbos veiksmaûodûiai — audƒytis ir nusigrabãlyti ‘nusidréksti’), kuri apibúdinama tik pliusais: + refleksyvumas

+ nukreiptumas + tranzityvumas

+ agentyvumas

+ dinamiökumas + dinamizacija.

Maûiausiai ûyméta yra paradigma 78, kuri apibúdinama tik minusais: - refleksyvumas - nukreiptumas - agentyvumas - animiökumas - dinamiökumas - rezultatyvumas. Nustatant, kuriai klasei-paradigmai priskirti veiksmaûodì, buvo ûiúrima visù jo reikömiù (™virtualusis ûodis”), iösirenkant iö jù tà, kuri atitinka konkretù diferencinì poûymì (ûr. p. 177). Kaip matyti iö Dendrogramos 5, refleksyvù ir nerefleksyvù ™medûiai” asimetriöki, o tai dar kartà pateisina 1-ojo, morfologinio, diferencinio poûymio parinkimà.

192

Iö 78 paradigmù — semantiniù klasiù — lietuviù kalboje nepaliudytos 6, 7, 15, 23, o latviù kalboje — 1—4, 8, 16, 19, 25, 28— 30, 45, 47, 50—52, 57, 58, 60, 63, 65—68, 71, 73, 74, 77. Prúsù kalbos paminkluose paliudyta tik 11, 40, 43, 48, 49, 72 (suprantama, turiu galvoje tik nagrinéjamo kamieno veiksmaûodûius). Santykì tarp semantiniù klasiù ir formaliùjù klasiù parodo Matrica 2, kurioje semantinés klasés iödéstytos horizontaliai, o formaliosios vertikaliai. Skaiæiai susikryûiavimo langeliuose rodo uûfiksuotù atvejù skaiæiù (kairiajame viröutiniame kampe — lietuviù, deöiniajame — latviù, ûemiau lietuviù — prúsù kalboje), + — daugiau kaip 15 atvejù. Jei kuri nors reikömé turi vienodà formalià reprezentacijà lietuviù ir latviù kalbose, santykis tarp reikömés ir formos gali búti bendrabaltiökas. Kaip matyti iö Matricos 2, lietuviù ir latviù kalbos pasiûymi öiais formaliù (forma) klasiù sutapimais tose paæiose semantinése (reikömé) klasése:

reikömé 4 8 11 12* 13 14 17 18 19 20 21

forma 72 69 49,70,72 49 70 70,72 70 70,72 72 49,55,70,72 3,49,55,70,72

26 27 31 32 33 35* 36 37 38

70 72 72 49,70 72 49 49,55,69,70 1,3,8,27,44,49,55,69,72 3,43,48,49,55,69,72

reikömé 39 40 41 42 43 46 48 49 53 54 55* 56 61* 62 64 66* 69* 70* 75 76* 78*

forma 3,8,47,49,55,69,70,72 3,49,69,70,72 3,47,49,70,72 3,8,47,49,55,69,70,72 3,8,27,49,55,69,70,72 72 68 49,72 49,70 49,72 49 69 48,49 49,55,69,70,72 3,48,49,72 49 49 49 49,55 49 49

193

Tik -ija (48, 49) kamienui búdingù reikömiù galima nenagrinéti, todél iö sàraöo galima iöbraukti reikömes 12, 35, 55, 61, 66, 69, 70, 76, 78 (jos paûymétos ûvaigûdute), jù bendrabaltiökumas `-kamienui tuo tarpu neìrodomas. Svarbu paûyméti, kad prúsù kalbos medûiaga, kad ir kiek skurdi, irgi rodo, kad reikömé 11 ( + refleksyvinis + nukreiptasis - tranzityvinis + agentinis + dinaminis - kauzatyvinis - kartotinis) gali búti realizuota -ija (49) kamienu. Matrica 2 rodo, kad visos reikömés (21, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 64), kurioms búdinga alternuojanæiù kamienù -o / -ija realizacija (3), turi ir ija-kamieno realizacijà (49). Kadangi ija-kamienas atstovauja praktiökai visoms reiköméms, galima daryti iövadà, jog iö dviejù alternuojanæiù kamienù -o / -ija ija-kamieno vartojimas senesnis. Be to, jei kuri nors reikömé (37, 39, 42, 43) búdinga alternuojantiems kamienams -o / -ia (8), ji búdinga ir alternuojantiems kamienams -o / -ija (3). Latviù kalbos medûiaga rodo, kad visoms baltù kalboms búdingas `-kamieno tipas su bendratimi lie. -oti (68) yra ekskliuzyviai susietas tik su viena reiköme 48, be to, tik vienintelio veiksmaûodûio ‘ûinoti’. Daugiau tiesioginiù ryöiù tarp veiksmaûodûio kamieno semantikos ir darybos nerasta. Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija: öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù formaliosios klasés Klasifikuojant öiuos veiksmaûodûius, bútina atsiûvelgti ne tik ì prezenso, bet ir ì preterito formà, kuri, skirtingai nuo iki öiol nagrinétù veiksmaûodûiù, neturi vienareikömio ryöio su prezenso forma. Antai lietuviù kalbos prezensà su galúne -a gali atitikti tapaæios kamieno struktúros -o, -é ir -éjo galúniù preteritai, plg. pl…eöka € pl…eöko vs. n…eöa € n…eöé vs. k…eta € ketêjo. Kadangi latviù kalboje º-preteritai pakeisti `-preteritais (iöskyrus tarminius archaizmus), o praet. nustatyti buvusì º-preterità néra paprasta [plg. praes. deg € dedza (® praes. dial. dedz) ir praes. dzen € praet. dzina, ne ®dziña], panaudojant sinchroninés analizés duomenis `-kamieno istorijai, latviöka medûiaga nebus lygiaverté lietuviökai. Todél latviù kalbos a- ir ia- kamieno veiksmaûodûiai atskirai neanalizuojami, o akcentuacijos poûiúriu labai svarbús latviù kalbos faktai panaudojami klasifikuojant lietuviù kalbos veiksmaûodûius. Öiù kamienù prúsù kalbos veiksmaûodis irgi nenagrinéjamas — tiek dél medûiagos

194

skurdumo, tiek dél toli paûengusios prezenso ir preterito formù neutralizacijos bei jù miöimo su ` / ºja-kamienémis bei istorinio optatyvo formomis (Palmaitis 1985). Iönagrinéta 959 a- ir ia-kamieno lietuviù kalbos veiksmaûodûiai. Klasifikuojant, pabandyta atsiûvelgti ì S. Nikolajevo ir S. Starostino suponuotà ryöì tarp veiksmaûodûio formos ir akcentuacijos (Nikolajev—Starostin 1981). Pagrindinis kriterijus, pagal kurì jie atskiria mobilaus kiræiavimo veiksmaûodûius nuo pastovaus kiræiavimo veiksmaûodûiù (kalbama ne apie Saussure'o—Fortunatovo désnì, automatiökai reguliuojantì akcentinì santykì tarp öaknies ir galúnés) — kiræio atitraukimas nuo prezenso kamieno ì preverbà finalinio uûdarumos priebalsio -P, -T, -K arba -S öaknies (toliau — PTKS öaknies) veiksmaûodûiuose bei lietuviù kalbos akútinés priegaidés atitikimas latviù kalbos lauûtinè priegaidè balsinés (toliau — H ) ir sonantinés (toliau — R ) öaknies veiksmaûodûiuose. Infiksiniai ir sta-kamieniai prezensai neatitraukia kiræio ì preverbà (iöimtys — du formaliai nereguliarús ™oksitonai”1 bre‹da ir skre‹da bei ™oksitoninio” veiksmaûodûio kr…eöa neoksitoninis dubletas kr…èöta), o ™oksitoniniù” sonantinés öaknies veiksmaûodûiù téra tik keletas: -b…yla / -b•lsta (la. bi° lst ), bþva (la. b°ut ), dûiþva (la. û°ut ), g…yja (la. dzît ), griþva (la. g³°ut ), k…yla (la. ci° l t ), l…yja (la. lît ), l•msta (la. li °mt, tiesa, Rujienoje, kur paliudytos tik dvi priegaidés), t•nsta (la. tît ). Palyginimui: ™baritoniniù” n / sta-veiksmaûodûiù uûfiksuota 361. Kadangi akcentinis tipas æia suprantamas kaip paæios öaknies charakteristika, nepriklausomai nuo apofonijos ar priesagos -sta, infikso -n- buvimo, tai ir visi veiksmaûodûiai, turintys n / sta koreliatus, laikomi baritoniniais, net jei jie ir atitraukia (PTKS öaknies atveju) kirtì nuo prezenso kamieno ì preverbà, plg. dr…ebia— dri …mba, dr…eskia—dr…yska, dv…esia—dv…ysta, gr…esia—gr…ysta, k…eæia—ki‹ta, kv…epia— kvi m … pa , pl…eæia—pli ‹ta , t…eökia—t…yköta, tr…ekia—tri ‹ka , ûl…egia—ûlu ‹ga (? ‘skalbinius’), p§æia—pu‹ta. Be æia iövardytùjù, teliekant vos keliems PTKS öaknies ia-kamieno ™oksitonams” (l…ekia, sl…epia, sr…ebia, vãgia, t§pia ir sk…eæia, kuris yra k…eæia variantas su s-mobile, — sinchroninés analizés rémai neleidûia jù priskirti prie pastovaus kiræiavimo veiksmaûodûiù), darosi aiöku, kad ir tie PTKS öaknies ia-kamieno veiksmaûodûiai, kurie dél akútinés priegaidés neatitraukia kiræio iö prezentinés öaknies

____________________________ 1 ™Oksitonais” patogumo sumetimais vadinu mobilaus kiræiavimo veiksmaûodì (kaip jis æia suprantamas), o ™baritonais” — pastovaus kiræiavimo veiksmaûodì.

195

ì preverbà, irgi yra ™baritoniniai”. Kitaip tariant, ia-kamieno PTKS öaknies veiksmaûodûiams apskritai yra búdingas pastovus kiræiavimo modelis (ir tikrai, iö 26 akútinés PTKS öaknies ia-kamieno veiksmaûodûiù 12 turi n / sta koreliatus: díegia—d…ygsta, gniáuûia—gniþûta, plíekia—pli‹ka, skíedûia—sk…ysta, st-ngia(si)—sti‹gsta, tr…eökia / trêökia—trƒyköta, æiƒuopia—æiu …mpia, láuûia—lýûta, ráugia—rýgsta, tráukia—tru‹ka, plêöia—pl…yöta, rêûia—rƒyûta). Akútinés PTKS öaknies veiksmaûodûiù akcentuaciné definicija, kaip minéta, sunki, nes æia kirtis negali búti atitrauktas ì preverbà, o latviù kalbos kiræiavimo duomenys dviprasmiöki. Todél iöskirti iö jù ™oksitonus” neìmanoma. Uûtat pastovaus kiræiavimo tarp jù yra ne tik minéti n / sta- ir ia-kamieniai bei n / sta korelatus turintys veiksmaûodûiai, bet ir veiksmaûodûiai su kiræiuotos -ina priesagos vediniais, plg. áuga—aug•na. Akútinés H öaknies ir akútinés R öaknies veiksmaûodûiai, kaip minéta, priskiriami prie oksitoniniù, kai turi latviökus atitikmenis su lauûtine priegaide, ir prie baritoniniù, kai atitinkama priegaidé tèstiné. Cirkumfleksinés R öaknies atveju akcentuaciné definicija laikoma negalima. Trumpasis ir cirkumfleksinis öaknies vokalizmas traktuojami vienodai. Jei veiksmaûodûio akcentuaciné definicija negalima arba neaiöki, lygiagreæiai atlieku kitokià klasifikacijà pagal öaknies finalè PTKS, R arba H. Atsiûvelgta ir ì öaknies vokalizmà — ar jis nykstamojo laipsnio (-i-, -u-), ar -a arba -o-, ar -e arba -é-. Prie pastarojo priskiriami visi jau-, -iau-öaknies veiksmaûodûiai ne dél öio vokalizmo kilmés, bet todél, kad toje paæioje apofoniniù a- ir e-eiliù u-dvibalsio pozicijoje a-eilés au funkciökai kontrastuoja e-eilés iau: a—au—ai vs. e—iau—ei. Nuo ko bepradétume formaliàjà klasifikacijà — nuo akcentuacijos tipù ar nuo öaknies finalés, — padalijè veiksmaûodûius pirmuoju atveju ì baritoninius ir oksitoninius, antruoju — pagal PTKS : RH, R : H öaknis, toliau turésime iöskirti dvi pagrindines veiksmaûodûiù grupes: prezenso a-kamieno ir prezenso ia-kamieno. Po to a-prezensù grupéje iöskiriami veiksmaûodûiai su o-, é-, ir éjo-preteritais ir su n / sta-prezensais. Pagaliau visos tokiu búdu gautos padalos skirstomos pagal öaknies balsio kokybè (e arba a) ir kiekybè prezense & pretrite (normaliojo laipsnio +&+, normaliojo pailginto +·&+·, normaliojo prezense ir pailginto preterite +&+·, normaliojo prezense ir nykstamojo preterite +&—, nykstamojo —&—, nykstamojo prezense ir nykstamojo pailginto preterite —&—·, nykstamojo prezense ir normaliojo pailginto

196

preterite —&+·. Klasifikacijos rezultatai pavaizduoti Dendrogramomis 6, 7. Tèsiant `-kamieno veiksmaûodûiù formaliosios klasifikacijos numeracijà, gautos klasés numeruojamos nuo 73 (Dendrograma 6) ir nuo 73' (Dendrograma 7). Dendrograma 6 atvaizduoja klasifikacijà, pradétà nuo kiræio savybiù. Iönagrinéta 833 veiksmaûodûiai, kurie pasiskirsto ì 46 klases (73—118). Dauguma veiksmaûodûiù baritonai (697, t.y. 83,67 % visù iönagrinétù veiksmaûodûiù), kiti — oksitonai (136, t.y. 16,33 %). a-kamieno veiksmaûodûiù (baritonù ir oksitonù) yra 59,18 % (493), iair ia- / a-kamienù (baritonù ir oksitonù) — 40 ,82 % (340). Tarp baritoniniù a-kamieniù veiksmaûodûiù gausiausi (273, t.y. 32,77 % visù 833 veiksmaûodûiù) yra öaknies nykstamojo laipsnio n / sta-veiksmaûodûiai (klasé 77), o tarp ia-kamieniù (156, t.y. 18,73 %) — normaliojo öaknies vokalizmo e-laipsnio veiksmaûodûiai (klasés 91 ir 95), kuriù dauguma (134 iö 156) turi öaknies e-vokalizmà dvibalsyje ar miöriajame dvigarsyje. Tarp oksitoniniù a-kamieniù veiksmaûodûiù gausiausi neinfiksinio ir nepriesaginio normaliojo e-laipsnio prezenso ir nykstamojo laipsnio preterito (15, t.y. 11,03 % visù oksitonù) bei normaliojo a-laipsnio prezenso ir éjo-preterito veiksmaûodûiai (16, t.y. 11,77 % visù oksitonù), o tarp ia-kamieniù — normaliojo e-laipsnio prezenso ir pailgintojo ºlaipsnio preterito (irgi 16) veiksmaûodûiai (klasés 105, 109, 116). Veiksmaûodûiù, kuriù akcentuaciné charakteristika neaiöki (klasifikuojant pagal öaknies finalè — ûr. Dendrograma 7), iönagrinéta 126, nustatyta 35 klasés (73'—107'). Iö jù daugiausia yra a-kamieniù (99, arba 78,57 %), kiti — ia-kamieniai (27, arba 21,43 %). Iö 126 veiksmaûodûiù 47 (t.y. 37,3 %) yra PTKS öaknies, 76 (60,32 %) — R öaknies ir 3 (2,38 %) — H öaknies. Tarp PTKS veiksmaûodûiù daugiausia (20, arba 15,87 %) öaknies nykstamojo vokalizmo prezenso a-kamieno, preterito éjo-kamieno veiksmaûodûiù. Tarp R öaknies veiksmaûodûiù daugiausia (22, arba 17,46 %) nykstamojo laipsnio n / sta-prezenso veiksmaûodûiù.

ia-kamieniais laikomi veiksmaûodûiai, turintys prezenso 3 asmens galúnè -a, -ja, preterito -é nepriklausomai nuo to, ar káuja tipo veiksmaûodûiuose segmentas -ja struktúriökai (po balsio / dvibalsio) laikytinas tapaæiu ar netapaæiu segmentui -ja tv©ja tipo veiksmaûodûiuose su glaidinés kilmés j. Iö viso iönagrinéta 959 öakniniù prezenso a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiai, a-kamieno — 591 (61,63%), ia-kamieno — 368 (38,37%).

197

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija: öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù semantinés klasés Semantiné öakniniù a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù klasifikacija remiasi rezultatais, gautais semantiökai klasifikuojant `-kamieno veiksmaûodûius, t.y. atliekama verifikuojant kiekvienà veiksmaûodì pagal anksæiau nustatytus diferencinius poûymius. Taigi pirmiausia iöskiriami nekonversiniai refleksyvai ir tie konversiniai, kurie arba yra iösivystè reikömes, leidûianæias laikyti juos savarankiökais veiksmaûodûiais (plg. st-ngiasi kà atlikti greta (ì)st-ngia atlikti kà), arba kuriems dél jù daûnumo galima suteikti pirmenybè lyginant su nekonversiniais variantais, öiuo atveju laikytinais neesminiais ir nenagrinéjamais (pvz. liáujasi greta liáuja traktuojama kaip li…eæia greta li…eæiasi, t.y. liáuja, li…eæiasi nenagrinéjama kaip nekonversiné / konversiné pagrindinio veiksmaûodûio forma). Kad kalbamù kamienù atveju iölaiko savo reikömè ne tik öis morfologinis (sangràûa), bet ir visi nustatyti septyni sintaksiniai diferenciniai poûymiai, lengva ìsitikinti dichotomiökai suprieöinant atitinkamas a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiù grupes bei atskirus veiksmaûodûius. Tarp refleksyvù suprieöinant veiksmaûodûius juõkiasi, ö…eriasi, vi…epiasi ir kliáujasi kuo, st-ngiasi + bendratis , iöskiriamas pastariesiems búdingas nukreiptumo diferencinis poûymis, kuris iöskiriamas ir tarp nerefleksyvù, suprieöinant álksta, a¿psta, gaµöta, pragƒysta, paka …mba, ge‹da, pa…rpia, pl©ja, pþva, prav•rksta, paspru‹ka veiksmaûodûiù grupè su grupe b-ldûia, dr-ngia, dr…·sta, ìgr…ysta, paka‹ka, t•nsta, kre …mta, pakvi …mpa, li…eæia, li …mpa, mêgsta, pam•lsta, pami…röta, plíekia, öa…ukia, r…yja, t•ria, suöu‹ka, apövi…eæia, te‹ka, veµsia, o tarp pastarùjù iöskiriamas tranzityvumo diferencinis poûymis, suprieöinant grupè b-ldûia, dr-ngia, kre …mta, li…eæia, mêgsta, pam•lsta, pami…röta, plíekia, r…yja, t•ria, apövi…eæia, veµsia su grupe dr…·sta, ìgr…ysta, paka‹ka, t•nsta, pakvi …mpa, li …mpa, suöu‹ka, te‹ka, kuriai tranzityvumo poûymis svetimas. Agentyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiksmaûodì vi…epiasi su veiksmaûodûiais juõkiasi, ö…eriasi nenukreiptùjù refleksyvù grupéje, veiksmaûodûius b-ldûia, kre …mta, plíekia, r…yja, t•ria, öa…ukia, veµsia su veiksmaûodûiais dr-ngia, li…eæia, mêgsta, pam•lsta, pami…röta, apövi…eæia (kà saulé) tranzityviniù nerefleksyvù grupéje, veiksmaûodûius dr…·sta, suöu‹ka su veiksmaûodûiais ìgr…ysta, paka‹ka, t•nsta, pakvi …mpa, li m … pa , te‹ka intranzityviniù nukreiptùjù nerefleksyvù grupéje,

198

veiksmaûodûius gaµöta (‘delsia’), pragƒysta, pl©ja (katuæiù), spru‹ka su veiksmaûodûiais álksta, a¿psta, ge‹da, paka …mba, pa…rpia, pþva, prav•rksta nenukreiptùjù nerefleksyvù grupéje. Animatiökumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiksmaûodûius dr-ngia, mêgsta, pam•lsta, pami…röta su veiksmaûodûiais apövi…eæia (kà saulé), li…eæia (medis stogà) inagentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodûius ìgr…ysta, paka‹ka, t•nsta su veiksmaûodûiais pakvi …mpa, li …mpa, te‹ka inagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodûius álksta, a¿psta, prav•rksta su veiksmaûodûiais ge‹da, paka …mba, pa…rpia, pþva inagentiniù nenukreiptùjù grupéje. Dinamiökumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiksmaûodì st-ngiasi su veiksmaûodûiu kliáujasi nukreiptùjù refleksyvù grupéje, o tarp nerefleksyvù — suprieöinant veiksmaûodûius b-ldûia, kre …mta, plíekia, r…yja, öa…ukia, veµsia su veiksmaûodûiu t•ria agentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodûius dr-ngia, pam•lsta, pami…röta su veiksmaûodûiu mêgsta animiökù inagentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì apövi…eæia su veiksmaûodûiu li…eæia inanimiökù inagentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì suöu‹ka su veiksmaûodûiu dr…·sta agentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodûius ìgr…ysta, t•nsta su veiksmaûodûiu paka‹ka inagentiniù animiökù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodûius prag…ysta, pl©ja, spru‹ka su veiksmaûodûiu gaµöta agentiniù nenukreiptùjù grupéje, veiksmaûodûius a¿psta, prav•rksta su veiksmaûodûiu álksta animiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje ir veiksmaûodûius ge ‹ da, paka m … ba , pa…rpia su veiksmaûodûiu pþva inanimiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje. Dinamizacijos diferencinis poûymis ryökéja nerefleksyvù grupéje suprieöinant veiksmaûodûius b-ldûia, vµsia, turinæius jù veiksmo pasekmés intranzityvines poras b•lda, v…ysta, su tokiù porù neturinæiais veiksmaûodûiais kre …mta , plíekia, r…yja, öa…ukia dinaminiù agentiniù tranzityvù grupéje. Sekventyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiksmaûodì ö…eriasi su veiksmaûodûiu juõkiasi inagentiniù refleksyvù grupéje, veiksmaûodûius kre …mta, r…yja su veiksmaûodûiais plíekia, öa…ukia agentiniù dinaminiù nedinamizuotù tranzityviniù nerefleksyvù grupéje ir veiksmaûodì dr-ngia (batus) su veiksmaûodûiais pam•lsta, pami…röta inagentiniù animiökù dinaminiù tranzityvù grupéje. Vis délto leksiniai diferenciniai poûymiai `-kamienio ir öakniniù a- bei ia-kamieno veiksmaûodûiù ne tie patys. Iö vienos pusés,

199

a- bei ia-kamieno veiksmaûodûiams svetimi kartotinumas (neorganinis daûnumas, t.y. fazémis pasikartojanæios situacijos reiökimas) ir rezultatyvumas. Iö kitos, jiems yra búdingas specifinis diferencinis poûymis inchoatyvumas. Tarp rezultatyvumo ir inchoatyvumo esama papildomosios distribucijos: pirmasis búdingas `-kamieno, antrasis — a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiams. Multiplikatyvumo (organinio daûnumo) diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant nerefleksyvù grupéje veiksmaûodì b-ldûia su veiksmaûodûiu veµsia dinamizuotù dinaminiù agentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì kre …mta su veiksmaûodûiu r…yja sekventyviniù dinaminiù agentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì plíekia su veiksmaûodûiu öa…ukia nesekventyviniù dinaminiù agentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì pl©ja su veiksmaûodûiais pragƒysta, spru‹ka dinaminiù agentiniù nenukreiptùjù grupéje ir veiksmaûodì pa…rpia su veiksmaûodûiais ge‹da, paka …mba dinaminiù inanimiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje. Inchoatyvumo diferencinis poûymis ryökéja suprieöinant veiksmaûodì pam•lsta su veiksmaûodûiu pami…röta nesekventyviniù dinaminiù animiökù inagentiniù tranzityvù grupéje, veiksmaûodì ìgr…ysta su veiksmaûodûiu t•nsta dinaminiù animiökù inagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodì pakvi …mpa su veiksmaûodûiu li …mpa dinaminiù inanimiökù inagentiniù nukreiptùjù intranzityvù grupéje, veiksmaûodì pragƒysta su veiksmaûodûiu spru‹ka dinaminiù agentiniù nenukreiptùjù grupéje, veiksmaûodì prav•rksta su veiksmaûodûiu a¿psta dinaminiù animiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje ir veiksmaûodì paka …mba su veiksmaûodûiu pþva dinaminiù inanimiökù inagentiniù nenukreiptùjù grupéje. Eliminavus diferencinius poûymius 9 (kartotinumas) ir 11 (rezultatyvumas) bei pridéjus diferencinì poûymì 12 (inchoatyvumas), gauta 37 semantinés klasés, atvaizduotos Dendrograma 8. Öiù klasiù numeracija atitinka `-kamieno veiksmaûodûio semantinè klasifikacijà, iöskyrus klases 46i, 56i, 58'i, 64i, 70i, 76i, atsiradusias ìvedus dvyliktàjì diferencinì poûymì (raide i paûymétas atitinkamos klasés inchoatyvinis poklasis), bei klases, atsiradusias dél a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiams búdingos platesnés dinamiökumo (statinés klasés 58 dinaminiai atitikmenys 58' ir 58'i) ir multiplikatyvumo (klasés 69m, 75m su organiniu daûnumu spri‹gsta, pa…rpia) diferenciniù poûymiù realizacijos. Antra vertus, nebéra `-kamieno veiksmaûodûiams búdingù klasiù 1—10,

200

13—18, 20—24, 26, 29, 30, 32, 34, 36, 39, 42, 47, 48, 50, 53, 59, 60, 62, 63, 65, 67, 68, 71, 73, 74, 77. Semantiné klasifikacija atlikta abiejù tipù (73—117 ir 73'—106') formaliosiose klasése:

Formalioji klasí 73

brƒèsta 70,76, br…èsta 78, suæ…èûta 64i, e…rzta 70, geµbsta 70, ge¿sta 76, ge‹da 76, g…èsta 76, gle …mba/gl…ebsta 70, gl…èûta 70,76, 2. ja…uksta 70, ke …mbsta 70, ke …mpa 76, k…èra/k-rsta 76, k…èûta 76, kia…usta 70, kle …mba 76, sukle‹ga 64i, kna …mba/ knãbsta 72,78, kne …mba/kn…ebsta 72,78, kn…èûta 76, kre‹ka 76, leµpsta 70,76, le …mpa 70, ple‹ka 76, se‹ka 76, sk…èsta 70,76, skre …mba 70,76, apskre‹ta 76, sme‹ga 70,76, ste …mba 70, sveµksta 70, öe …mpa 70, praöne‹ka 64i, te‹ka 57,58, t…èûta 70,76, tr…èöta 76, zme‹ka 76. Formalioji klasí 74

álksta 72, a¿psta 70, a‹ka 70,76, áuöta 76, a…uöta 76, bla‹ksta 76, brángsta 76, gaµöta 66,72, kaµsta 76, praka¿bsta 64i, paka …mba 76i, 1. ka‹ka (kur) 64, 2. paka‹ka 57, apka…rsta 56, kvaµlsta 70, m…àûta 76, paµksta 70, pa …mpsta 70,76, pra‹ta 49,56, raµöta 70, ra‹da 46, ra‹ka 64,76, ra…usta 70,76, suska…usta 56i, spa‹gsta 70, sta¿gsta 56, svaµgsta 56, ö…àöta 70, öla…mpa 70, 76, ta…mpa 56,58', ta…rpsta 70,76, va…rgsta 72, ûa‹ga 64. Formalioji klasí 75

blêsta 76, brêköta 76, drêksta 76, lëpsta 70, plêksta 76, vêsta 76. Formalioji klasí 76

blõgsta 70,76, nub©sta 561, juõsta 762, kriõöta 70, lõbsta 70, m©ksta 43,54, n©ksta 76, poköta 70, sk©bsta 76, sl©psta 76, sus„©psta 56i, spr©gsta 76, tr©köta 57,72. ____________________________ Kyla klausimas, ar `-kamieno bostosi tik néra veiksmaûodûio (nu)b©sta semantinis refleksyvas (tuomet turime konversijà, taigi pagal öio darbo principus reikéjo imti ne veiksmaûodì nub©sta, bet refleksyvà nusibosta, laikant pastaràjì bostosi sinonimu)? Taæiau bostosi ir nubosta — skirtingi veiksmaûodûiai, kuriuos skiria veikslo diferencinis poûymis (kadangi veikslas daûnai reiökiamas preverbais, klasifikuojant ì jì neatsiûvelgta).

1

2

Darbe daromas skirtumas tik tarp normaliojo laipsnio vokalizmo (nepailginto a, e ar pailginto o, é) ir nulinio (u, ú, i, y, pailginto ir trumpo su miöriaisiais dvigarsiais). Dvibalsiai ai, ei bei miörieji dvigarsiai su a, e priskiriami prie normaliojo a ir e nepailginto vokalizmo. Dél to dvibalsis uo gali búti priskirtas tik prie pailginto a-vokalizmo (plg. ir istoriökai — rãûas—rƒuoûas) — öitos sistemos orientacija diachroniné.

201

Formalioji klasí 77

b…yra/b•rsta 75m, bi¿sta 64i,76i, blƒyköta 56,70, blìsta 76, bl…ysta 76, bliýköta 70, blu‹ka 76, br•nksta 76, bu‹da 70, bu‹ka 76, 2. bu…rbsta 56, ci …mpa 64, æiu …mpa 43, æ…yûta 76, dƒygsta 76, d…yksta 64, d…yla/d•lsta 76, di‹gsta 70,76, d•rgsta 64,76, di…rûta 76, dri …mba 76, dri‹ka 76, dr…yska/ drƒyksta 76, drµsta 55, 2. dr…yzta 76, dþja 70,76, dþksta 64,76, d§lksta 76, du …mba 76, dþûta 76, dûiu‹ga 70, pragƒysta 64i, g…yûta 76, gli‹ta 76, gl§msta / glþma 70, gniþûta 70,76, ìgr…ysta 56i, grµûta 64, gru …mba 70, gru‹da 70,72, gu‹da 56, gþra / g§rsta 70,76, •lgsta 56,57,76, i¿sta 70, •ngsta 56, y… ra / •rsta 76, i…rzta 70, y… ûta 76, ju‹da 64i, ju‹ka 58', j§nksta 56, ju‹ta 49, ki …mba 54,58', ki‹da 76, ki‹ta 76, ki…rpsta 76, ki…röta 70, kiþûta 70, kli …mba 76, kli …mpsta 70,76, sukli‹ka 64, kl…ypsta 70,76, klƒysta 70, kl…yöta 70, kliu‹ka 75m, kliþva 56, klu …mpa 70, suklþsta 64i, kni …mba 64,76, kniu…mba / kni§bsta 70,76, knu …mpa 70,76, kri‹ka 64,70,76, kri‹ta 70,76, kr…ypsta 76, kru‹ta … pa 58', li‹ksta 64, ku …mpsta 70,76, ku‹ka 70,76, pakvi …mpa 58'i, sukvi‹ka 64, li m 76, lƒysta 70, liþsta 70.72, lƒyûta 57,70,76, lýûta76, 1,2. mi‹ga 70, mi‹ta 55, mi…rksta 78, pami…r öta 46, m…yöta / mi‹öa 58',70, m…yzga 76, n…yksta 70,76, -ni‹ka 54, n…yra / n•rsta 64, ni…rsta 66,72, ni…röta 72, 1. niu‹ka 70,76, 2. niu‹ka 70, niýksta 76, n…yûta 56i, p…yksta 72, pi‹ga 76, pƒ·sta 76, pli‹ka 70, pli‹ta 76, plƒyöta 76, pliu …mpa 76, pliþöka / pliýköta 76, plu‹ka 70,76, prþsta 64, pu‹ga 70, pu‹ta 70, pþva 78, r…yja 40, r•msta 70, 1. apsiri‹ka 27, 2. suri‹ka 64, r…yzga 76, rýgsta 76, rþksta 78, ru …mpa 76, ru‹da 76, si¿psta 70, si…rpsta 76, siu‹ta 70, sk…yla / sk•lsta 76, ski‹da 76, skƒysta 76, skli‹da 64,76, skru‹da 76, (su)sku …mba 64,64i, susku‹da 56i, sku…rsta 72, slƒysta 76, slýgsta 76, smi¿ksta 76, smi‹ga 76, sm•rsta 76i, smu‹ka 76, snýsta 72, spi¿gsta 76, suspi‹ga 64, spi‹ta 43, sp•rgsta 76, suspƒ·sta 76i, spri‹gsta 69m, spru‹ka 64, sprýsta 76, sri‹ga 76, stƒygsta 70, sti¿bsta 76, sti …mpa 70, sti‹ga 57,58, st•ngsta 70,76, st…yra 72,78, stri‹ga 76, stu¿bsta 70, apsu‹ksta 70, sþsta / su‹sa 70,76, sv…yla / sv•lsta 78, svi‹da 76, ìsvi‹ga 56, iösvƒysta 58', ö…yla / ö•lsta 70,76, öi…röta 72, öi…mpa 76, öiu…rpsta 70, öli‹ka 76, öl…ypsta 76, ölu …mba / öl§bsta 70, öniþra 70, suöu‹ka 54, öu‹ta 78, övi‹ta 76, t…yla / t•lsta 64,76, ti¿ûta 76,78, t•ngsta 64, ti‹ka 57,58, ti…rpsta 76, t…·sta 76, t…yöka / tƒyköta 75m, t…yûta / ti‹ûa 76, trƒyköta 76, tr•msta 70, tri‹ka 70,76, tr•nksta 76i, triþöta 76,78, trýksta 57,58,76, tru‹ka 66,78, tu‹ka 70, tu…rsta 70,76, tþsta 76, týûta 72, tv•lksta 45,78, tvi‹ksta 76, tv•rksta 70, suþûta 64i,76i, vƒyksta 78, vi …mpa 70,76, v…ypsta 70,76, prav…yra 76, vi…rbsta 76, prav•rksta 70i, v•rköta 76, suv•rpsta 76i, vi…rsta 70,76, v…ysta / vi‹sa 70, 1. -vƒysta 46, 2. vƒysta 76, z…yzta / zi‹za 57, suûi …mba 76i, praûƒysta 76, paûƒ·sta 46, ûliu‹ga 78, 1. ûlu‹ga 76, 2. ûlu‹ga 40, ûvi‹ga 76.

202

Formalioji klasí 78 1

Ûr. atematinius veiksmaûodûius tarp f. k. 136 ir 137. Formalioji klasí 79

nubli…eka 76. Formalioji klasí 80

áuga 70,76. Formalioji klasí 81

sêja 43, spêja 56. Formalioji klasí 82

l©ja 64, m©ja 54, pl©ja 40,61. Formalioji klasí 83

si§va 40. Formalioji klasí 84

k…eta 55, kl…ega 64. Formalioji klasí 85

(kãba 78,) mãga 57. Formalioji klasí 86

m©ka 43,44,55. Formalioji klasí 87

sv•da 78. Formalioji klasí 88

bãra 43, kãla 43, mãla 40. Formalioji klasí 89

tr•na 41. Formalioji klasí 90

gri‹dûia / gre‹da 40, m…yû(ia) / m…èûa 40,64. Formalioji klasí 91

b-ldûia 35,64, be…rgûdûia 72,76, bi…edûia 40, bli…eskia 76, bli…ezgia 76, suæe…rökia 64i, æiáupia 37,64, æia…uökia 64, æia…uûia 64, d-mûia 54,64, de‹gia 43, d-rgia 40, díegia 37,43, dre …mbia 38, dr-ngia 45, dre‹gia 78, dûia…ugiasi 28, geµdûia 57, ge…rbia 43, gle …mûia 43, gniáuûia 43, gr…èûia 40,43, gve¿bia 43, gve¿dûia 43, gvi…eöiasi 12, i…eûia 40, ja…uæia 49, ja…ukia 40, keµæia 40, k-ikia 43, ke‹kia 54,57, ke…rbia 40, ke…rgia 37,40, kli…egia 64, klia…ukia 38,75m, knia…ukia 64, kreµpia 43, ____________________________ 1 Senus atematinius variantus turintys veiksmaûodûiai li…eka/li‹ka ir sni…ega/sni‹ga yra priskirti prie klasés 78 sinchroninés analizés sumetimais.

203

kre‹köæia 70, kve …mpiasi 19, kvi…eæia 43, le‹kia 40, li…eæia 43,52, líegia (/ líegsta !) 70, li…epia 54, li…eûia 38, m-rkia 43,54, me…rkia 40, mia…ukia 64, mí…egia 54, n-µgia 43, 1. ne…röia 38, 1. niáukiasi 19,25,31, 2. niá…ukia 40, níekia 43, peµkia 43, pi…eöia 40, ple…rpia 41,64,76, ple…rökia 76, plia…upia 38,64,75m, plíekia 41, plíeskia 76, r-iökia 43,52, re‹æia 40, re‹gia 40, ri…eæia 40, ri…ekia 40, ruõöia 40, síekia 43,49,52,55, ska…udûia 37, sk-lbia 43, ske¿sia 57, ske…rdûia 40, skíedûia 40, skleµdûia 40, skle …mbia 38, skria…udûia 37, sklia…uæia / dûia 40,64, slia…ukia 40,64, smeµgia 40, sm-¿kia 46, 2. sme¿kia 51, speµæia 43, sp-ndûia 40, spe‹gia 57, spi…eæia 43,64, spi…egia 55,64, spr-ndûia 43, spríegia 43,54, sríegia 43, steµgia 40, ste¿bia 51, st-ngia 57, st-ngiasi 11, sti…ebias / si 19,76, stíegia 40, sti…egia 37, stri…egia 43, svíegia 43, öe¿pia 43, öi…epia 43,64, öla …möæia 40,76, öleµkia 40, öle …möæia 40,76, ölia…ukia 38, ölia…uûia 64, öveµæia 40, övi…eæia 43,51,78, teµkia 40, te¿kia 43, te¿ûia 64,76, te …mpia 40,43, te…röia 40, t…èsia 40, ti…ekia 43, ti…esia 40, tre …mpia 38, tre‹kia 54, tr…èöia 40, tr…eökia 40, tvi…eskia 54,76, veµkia 40,64,76, veµsia 37, v-ngia 54, ve…ræia 40, ve…rgia 37, ve…rkia 70, ve…rûia 43, vi…epiasi 19, ûeµdûia 40, ûe…rgia 43,64, ûi…ebia 37, ûi…edûia 40, ûve¿gia 43,54, ûv-ngia 64, ûvi…egia 64. Formalioji klasí 92

baµgia 40, ba…ubia 64, ba…udûia 43, bla…usiasi 27,33, bra…ukia 40, da…uûia 40, ga…rgia 64, ga…ubia 43,51, ga…udûia 76, ga…uûia 43, gla…udûia 43, gráuûia 38, ka…rkia 64, ka…röia 40, ka…ukia 64,76, ka…upia 43, kla…upia 64, kna…rkia 70, kra‹kia 64, kra‹köæia 70, kva…rkia 64, láukia 55, la…upia 40, láuûia 40, ma…ukia 40, ma…udûia 57, pa…rpia 61,75, pla…ukia 64,76, pra…usia 40, ráugia 40, ra…ukia 40, ra…upia 40, 2. ra…usia 40, ska¿bia 40, smáugia 40, sma…ukia 40, spáudûia 43, spráudûia 43, öa…ukia 43, stáugia 64, öna…rköæia 64,70, öna…rpöæia 64,70, ta…rökia 64,76, ta…ukia 76, tráukia 43, ûáµdûia 43,54,64, ûla…ugia 40. Formalioji klasí 93

brêûia 40, grêbia 43, plêöia 40, rëkia 64, rêûia 40. Formalioji klasí 94

blõökia 43, æiƒuopia 43, æiuõûia 64, d©bia 37,54, driõskia 40, dr©ûia 38, duõbia 40, dvõkia 78, gl©bia 43, gõûia 51, gr©bia 43, gƒuodûia 43, jƒuosia 43, juõkiasi 27, kliõkia 38,75m, k©pia 64, kõpia 40, kriõkia 64,70, kuõpia 40, lõöia 64, luõbia 64, mƒuodûiasi 27, õöia 70, puõöia 40, pliõpia 64,75m, skõbia 38, skr©dûia 40, sliuõgia 64, smõgia 54, suõkia 64, öniõköæia 70,76, övõköæia 70,76, 1. tuõkia 40, 2. tuõkia 49, uƒ odûia 49, (-)v©kia 40,(49), v©ûia 43. Formalioji klasí 95

b…eria 38, dr…ebia 40, dr…eskia 40, dv…esia 70, gr…esia 57, k…eæia 40, kr…eæia (35®)41, 1. kv…epia 43, l…emia 44,52, liáujasi 11, n…eria 64, pl…eæia 40, sk…eæia 40, spjáuja 204

64, pjáuja 40, 1. ö…eria 37, 2. ö…eriasi 25, t…eökia 40,51, tr…ekia 40, v…emia 70, v…eria 40, ûl…egia 38,43. Formalioji klasí 96

kráuja 40, öáuja 40. Formalioji klasí 97

bi…rbia 64,76, 1. bliu…rbia 43,70, 2. bliu…rbia 72, 3. bliu…rbia 76, bru‹zgia 76, brþzgia 76, 1. bu…rbia 75m, ci…rpia 64, c…ypia 64, æi…rpia 64, æi…rökia 64, æƒyûia 41, d…yzia 64, dƒyûia 40,41, 1. dr…yûia 43, du¿kia 78, dþzgia 64,76, gu…rgia 56, gþûia 43,64, i‹köæia 64, j§ngia 40, ki…rkia 64, kl…ykia 64, kliu…rkia 38,64, kn…ykia 64, kni…rkia 64, kr…ykia 64, kr…yköæia 64, kriþkia 64, kuµæia 64, ku…rkia 64, ku…rpia 40, m…ykia 64, mi‹æia 64, mu…rkia 64, niu…rzgia 64, p…ypia 64, pi…rpia 76, pliu…rpia 38,64, pliu…rökia 43,64, plþkia 38, pru‹köæia 64, pu…rökia 40, r§ngia 43, siu‹æia 43, sk§ndûia 43, su‹kia 40, ön…ypöæia 64, öni…rpia 70, öni…rpöæia 64, öniu…rköæia 64, övi¿pia 64, övi…rköæia 40,76, tr…ypia 40,61, triþsia 64, tu…rkia 64, tu…rökia 64, u…rzgia 64, þûia 78, zi…rzia 64, z…yzia 64. Formalioji klasí 98

d§mia 51,76;64,70, g•ria 43, k§lia 41, k§ria 40, p§æia 51,64,76. Formalioji klasí 99

kr…eöa 76. Formalioji klasí 100

k…àra 78, ö…àla / öálsta 72,78. Formalioji klasí 101

bre‹da 64, skre‹da 64. Formalioji klasí 102

prab…yla / b•lsta 64i, bþva 72,78, dûiþva / dûiýsta 76, g…yja 70, griþva 70,76, k…yla / k•lsta 70,76, l…yja 76, l•msta 76, t•nsta 56. Formalioji klasí 103

j©ja 64, kl©ja 43, st©ja 64. Formalioji klasí 104

l…eja (líeti) 40, r…eja 43. Formalioji klasí 105

ke …möa 40, ke…rpa 38, ke…rta 40, kre …mta 38, le‹da 64, pe…rka 43, pe…röa 43, re‹ka 43, se…rga 72, sle‹ka 76, te¿pa(/ ti¿psta) 58, tre‹ka 40, v…eja 37,43, ve¿ka 43, v-rda 40,78. Formalioji klasí 106

br§ka 43, k•öa 43, kn•sa 38, kr§öa 38, l•pa 64, l§pa 40, p•sa 41, r•öa 40, r•ta 205

43, sk§ta 40, s§ka 43,64, s§pa 43, ö•ka 40,64, û•nda 43. Formalioji klasí 107

g…eba 57, t…eka 76. Formalioji klasí 108

æ…eûa 70,76, 1. k…eûa 70, 2. k…eûa 76, kr…ebûda 61, pl…epa 64, ön…eka 43, t…ena 76, t…eöka 75m, t…eûa 76, tr…eöa 78, tr…eöka 75, v…eöa 78. Formalioji klasí 109

ba …mba 64, brãöka 76, brãzda 61, dá…rda 64, 75m, gãga 64, ga…rga 64, ka¿ba 43, knãka 70, lãöa 75m, plãsta 75, plãzda 64,76, sprãga 76, ölãka 75m, önãbûda 64,76, trãöka 76, trãta 75m. Formalioji klasí 110

bl•zga 78, br§zda 64, b u …mba 64, j§da 64, kli§ka 75m, kn•bûda 64, kri§gûda 76, kr§ta 70, k§gûda 64, k§öa 70, k§ûda 64, ön•bûda 64,76, öv•ta 78, û•ba 78. Formalioji klasí 111

b…eda 40, d…ega 40,76, k…epa 40,76, l…esa 41, m…eta 43, m…ezga 40, n…eöa 43, p…eöa 38, r…ezga 40, s…ega 40, s…eka 43, t…epa 40, v…eda 43, v…eûa 43. Formalioji klasí 112

kãsa 40, lãka 40. Formalioji klasí 113

g•na 43, p•la 40, p•na 40. Formalioji klasí 114

rãka 40, ûãgia 40. Formalioji klasí 115

aria 43. Formalioji klasí 116

bliáuja 64, dûiáuja 40, g…elia 54,56, g…eria 40, griáuja 40, jáuja 40, k…elia 43,64, kliáuja 43,64, kliáujasi 12, l…ekia 64, sk…elia 40, sl…epia 43, sr…ebia 38, tv…eria 40,43, v…elia 40, û…elia 51,76,56. Formalioji klasí 117

káuja 40, máuja 40, pláuja 40, ráuja 40, vãgia 43. Formalioji klasí 118

t§pia 64, v•lia 37. Formalioji klasí 73'

sl…egia / slêgia 40,43,51, öl…ekia 38. Formalioji klasí 74'

m-lûia / m-lûa 37. 206

Formalioji klasí 75'

gnƒyba / gnƒybia 43,54, grýda / grýdûia 38;37,43, ûnƒyba / ûnƒybia 43,54. Formalioji klasí 76'

ke‹æia 49, 2. kv…epia 78, reµkia 57. Formalioji klasí 77'

suæiáuöka 64i. Formalioji klasí 78'

galánda 38, kánda 40. Formalioji klasí 79'

bêga 64, sêda 64. Formalioji klasí 80'

ö©ka 64. Formalioji klasí 81'

d•rba 40,64, mƒyga 43. Formalioji klasí 82'

æ-röka 64,76, æiáuöka 64, pl…eöka 76, pliáuöka 61,75m. Formalioji klasí 83'

báröka 75m, táröka 75m, táuöka 64;75m, ûvánga (/ ûva‹gsta) 75m. Formalioji klasí 84'

p©öka 75m, s©pa 57. Formalioji klasí 85'

b•lda 75m, bli§rba 64, b§rba 61, b§rga 76, d§lka 76, b§rzda 64, b§rzga 76, æ•röka 64, æi§lba 64, d•lga 57, d§nda 76, dýzga 70,76, g•rgûda 76, m•rga 75m, ni§…rzga 64, sp§rda 61, tr•nka 75m, v•rpa 75m, z§rza 64, ûv•lga 78. Formalioji klasí 86'

p…eria 41, r…emia 40, s…emia 40, sv…eria 43,52, û…eria 40,78. Formalioji klasí 87'

kãria 40. Formalioji klasí 88'

b§ria 43, d§ria 40, 1.g•lia 54, •ria 64, sk•ria 40, sp•ria 54, st§mia 40,43, t•ria 44. Formalioji klasí 89'

m•röta 70. Formalioji klasí 90'

gl…èra / gl-rsta 76, gv…èra / gv-rsta 76, kl…èra / kl-rsta 76, s-nsta 70, t-msta 76. Formalioji klasí 91'

b…àla / bálsta 76, s…àla / sálsta 76, sk…àra / skársta 76, suön…àra 70i,76i, û…àla 76. 207

Formalioji klasí 92'

mëlsta 76, öëlsta 72,78. Formalioji klasí 93'

tõlsta 64,76. Formalioji klasí 94'

bjþra / bj§rsta 76, bliþva / bliýsta / bliþja 64, bliþra / bli§rsta 76, 3. g…yla 76, 2. sug•lsta 56i, kiþra 76, kliþra 76, pam•lsta 46i, paniþra / ni§rsta 70, 1,2. p…yja 70,76, skþra / sk§rsta 76, spþra / sp§rsta 76, srþva 76, sv…yra / sv•rsta 70,76, öiþra / öi§rsta 70,76, öl…yja 54,76, tv•nsta 76, û…yla / û•lsta 70, û…yra 76i,78, suûiþra 64i, ûþva / ûýsta 70,76, ûv…yla 76,78. Formalioji klasí 95'

g•msta / g…ema / ge …msta 70. Formalioji klasí 96'

gáuna / gáuja 46. Formalioji klasí 97'

gl…eja 40, gr…eja 40, l…eja (li…eti) 40, s…eja 40, [skr…eja 641,] öl…eja 43. Formalioji klasí 98'

2. d§ja 64, g§ja 37, §ja 37, z§ja 64. Formalioji klasí 99'

d…era 43,55,76, st…ena 64. Formalioji klasí 100'

ga…rma 64, ná…rna 64, ölãma 76, ön…ara 70,76. Formalioji klasí 101'

ni§rna 64. Formalioji klasí 102'

pƒuola 43,54,70. Formalioji klasí 103'

a…una 40, ölƒuoja / ölƒuona 40. Formalioji klasí 104'

g…ena 37, m…ena 49,46,44,43. Formalioji klasí 105'

m•na 38[ , sk•na 402]. ____________________________ 1 Ûr. prie atematiniù, f. k. 127. 2 Öis veikamaûodis iö tikrùjù yra 137 klasés, o ne 105'.

208

Formalioji klasí 106'

•ma / j…ema 43. Formalioji klasí 107'

öni©ja 41, tv©ja 54, ûi©ja 43. Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija: atematiniai veiksmaûodûiai Veiksmaûodûiù, turinæiù atematines prezenso formas, lietuviù kalbos tarmése bei senuosiuose raötuose paliudyta gana daug (Sabaliauskas 1957). Kad vienos jù laikomos archainémis, kitos — inovacinémis, yra diachronijos kompetencija. Klasifikuojant, vis délto ne tiek svarbu iövardyti atvejus, kada dabartiniai neatematiniai veiksmaûodûiai uûfiksuoti atematinémis formomis, kiek iötirti, kurie bútent neatematiniai kamienai atitinka atematinius. Todél imu ne visus ûinomus atematiökumo atvejus, bet tuos, kurie atstovauja skirtingiems neatematiniams kamienams, ypaæ — jù dubletams ir dubletù grandinéms. Formalioji klasifikacija apibendrinama Dendrograma 9, kuri parodo atematinius kamienus atitinkanæiù neatematiniù kamienù ìvairovè. Gautos 24 formaliosios klasés tèsia ankstesnè formaliùjù klasiù numeracijà, veiksmaûodûius k©séti ir æiaudéti (/ -yti) paliekant su jiems anksæiau nustatytais 21 ir 25 klasiù numeriais. Ì paskutinè, 140 klasè, suraöyti nereguliarús atvejai, neatsiûvelgiant ì kamieno vokalizmo kiekybè, kokybè bei preterito formà (supletyvus veiksmaûodis ‘búti’, vienos paliudytos formos veiksmaûodûiai, kt.). Formaliàjà klasifikacijà pradedu nuo dirbtinokos prieöprieöos kombinuotas—nekombinuotas (daugiau kaip kartà dichotomiökai beveik nesiskaido ir visai nesiskaido asimetriökai). Greta atematinio, ™kombinuoti” kamienai pasiûymi bent pora lygiagreæiai paliudytù neatematiniù variantù. Kada ne kada tokie variantai sudaro ilgas grandines, ypaæ veiksmaûodûiù k©séti, g-lbéti, æiaudéti (iö periferiniù jù kamiengaliù nebenurodau -ioja, -ija, uûtat nurodau anksæiau ™neaktualù” -éja). Pradéti klasifikacijà nuo kiræiavimo neapsimokéjo, nes tik du Hstruktúros veiksmaûodûiai (dƒuoti, dêti) yra oksitonai, visi kiti — baritonai. Semantiniù klasiù numeracija atitinka `- ir gretiminiù kamienù numeracijà, iöskyrus naujà multiplikatinè klasè 69m.

Formalioji klasí 21

— ûr. anksæiau ir tarp formaliùjù klasiù 122 ir 123. 209

Formalioji klasí 25

— ûr. anksæiau ir tarp formaliùjù klasiù 124 ir 125. Formalioji klasí 119

öv•nkti Mrc / övi…nsti / öv•nksta 76. Formalioji klasí 120

g-lbt / g-lbsti / g-lbsta / g-lbi / g-lbia / g-lba / g-lbéja 54, pe…röt / pe…röti / pe…röta / pe…röi / pe…röia / pe…röa / peröêja 57. Formalioji klasí 121

2. ne…röt / ne…röti / ne…röi / ne…röia 64, s-rgti / s-rgsti / s-rgi / s-rgia 44. Formalioji klasí 122

mêgti / mêgsta / mêgia / mêgi(?— Kbr) 49. Formalioji klasí 21

k©sti / k©sta / k©si / k©sia / k©sa / k©so / k©séja 69m. Formalioji klasí 123

gíest / gíesta / gíeda / gied©ja 43. Formalioji klasí 124

ni…eûti / ni…eûta / ni…eûi / ni…eûia 57. Formalioji klasí 25

æiáusti / æiáudi / æiáusdi / æiáuda / æiáudo / æiáudéja 69m. Formalioji klasí 125

klíest / klíedi / klíeda 70. Formalioji klasí 126

ska…ust(i) / ska…udi / ska…uda 49. Formalioji klasí 127

ûƒyst Lz / ûƒydi / ûƒydûia Zt 78. Formalioji klasí 128

skri…ema Grv / skri…edûia / skri…eja / skr…eja 64. Formalioji klasí 129

leidmi / l-idûia 55, svíema Lz Grv / sví…edûia 43, tríema / tríedûia 70, perûengt 43 / ûe‹gia 64. Formalioji klasí 130

áusti / áudûia 40. Formalioji klasí 131

kni…eti / kni…eæia, knietêjo 57. Formalioji klasí 132

klaisti / klaidéja 72, n-rsti/n-rtéja72. 210

Formalioji klasí 133

v-imu Dn / veizdmi / v-izdi 44. Formalioji klasí 134

û©sti / û©sta 43. Formalioji klasí 135

ri…est / ri…eda // r•da, riedêjo 76. Formalioji klasí 136

mi…egt / mi…ega, mieg©jo 72. Formalioji klasí 137

apraust / ráuda, raud©jo 64. Formalioji klasí 78

beliekt / li…eka / li‹ka 43,66,78, sni…egti / sni…ega / sni‹ga 76. Formalioji klasí 138

ést(i) / êda, êdé 40. Formalioji klasí 139

dest / d…eda, dêjo 43, dƒuost / dƒuoda, dãvé 43. Formalioji klasí 140

eµt 64, e… st(i) 72,78, k•nti 57, skim§, skƒyniau 40, pavelti 57, apvilst DP ‘valdo’ 43, ûégmi ‘ûagsiu’ 69m1. Atematinéms formoms prisitaikant prie tematiniù (o taip prisitaikydavo ir vélesnés kilmés atematinés formos, t.y. tos, kurios ankstesniais laikais paæios buvo atsiradusios dél tematiniù formù prisitaikymo prie atematiniù), rasdavosi daugybé hibridizuotù variantù (plg. kad ir Jono Bretkúno 2 pers. pl. pasiliekit, literatúrinè la. 1 pers. sg. esmu t.t.). Kadangi visi tie variantai yra sporadiöki, ì juos neatsi– ûvelgta, iöskyrus dubletà -sti /-sta dél jo tapatumo priesagai -sta. Daug skurdesné latviù ir prúsù kalbù medûiaga öios klasifikacijos nepapildo ir todél nenagrinéjama — plg. vos keletà atematiniù formù ir jù pédsakù latviù kalboje ( iet, niezt, súrst, esmu, dial. duomu, ºmu, sen. paliekt) ir tik tris neabejotinai atematinius veiksmaûodûius prúsù kalbos paminkluose ( ast, ºst, d`st). ____________________________ 1 Veiksmaûodis gausti/gauja ‘staugti’, búdamas tapatus gaudûia (f. k. 92), turétù sudaryti atskirà a-klasè greta f. k. 128. Vis délto jo atsisakyta dél abejotino preterito gaujo (LKÛ) bei nuorodos ì Nesselmanno ûodynà. Liko nepaminéta ir keletas kitù veiksmaûodûiù, pvz. sêsti (tik f. k. 143).

211

Kitù kamienù veiksmaûodûio klasifikacija: i-kamieno veiksmaûodûiai Öiai, tik lietuviù kalboje tebesanæiai, negausiai, bet turtingos semantikos veiksmaûodûiù grupei, búdingas priesaginis balsis -épreterito ir bendraties formose. Latviù tarmése pasitaiko i-kamieno prezenso pédsakù (plg. 1 pers. pl. gulim), o öiaip tos formos pakeistos ia- (gu¶am) arba a-kamienémis (plg. lie. m•nime, mƒylime vs. la. minam, mïlam). i / ia- ir i / a-kamienù dubliavimas búdingas ir lietuviù kalbos tarméms. Prúsù kalboje lyg ir i-kamiené forma turri néra tapati lie. t§ri. Dél galúniniù trumpùjù balsiù redukcijos prúsù kalboje lie. t§ri atitikmuo tegali búti tik tur I 53. Galúnése sutrumpéjus nekiræiuotiems ilgiesiems balsiams, pr. turri atspindi arba *turï, arba *t§rija, bet gali búti ir vélesnis 3 pers. tur (greta 1 pers. pl. *t§rimai) perdirbinys pagal grïkisi < *grºkijasi tipo ija-kamienì modelì). Rekonstruoti turri < *t§rï < *t§rº < *t§rºja negalima, nes tipas pr. *t§rºja désningai iösirutulioja ì paliudytà turei III 6316 < *turºi. Rekonstruoti 3 pers. *[t§r]ï, kaip teoriökai ìmanomà sl. [ñºä ]èòú atitikmenì, trukdo minéta ™taisyklinga” (rytù baltù faktù prasme) forma tur < *t§ri. Kazlausko spéjimas, neva prúsù kalboje galúninis trumpasis -i kaûkodél nebuvès numetamas, remiasi i-kamieno arwi, teisïngi tipo bevardés giminés formomis (Kazlauskas 1968, 298), kuriose -i iöliko dél sisteminiù prieûasæiù. Taigi greiæiausia pr. [turr]i = [grïk]i-si < *-ija-si, o tai kartu su turei < *turºja ir greta tur < *t§ri bylotù apie palyginti vélyvà formù miöimà. Vadinasi, ir i-kamieno atveju reikia apsiriboti vien tik lietuviù kalbos medûiaga. Formaliai klasifikuojant i-kamieno veiksmaûodûius, ryökéja septynios pagrindinés klasés, kuriù pirmàjà sudaro jau iönagrinéti atematiniù formù dubletai. Jie drauge su grynais i-kamieniais bei i / o-, i / a-, i / ia-, i / a / ia / ija / éja-, i / ija- ir i / éja-dubletais sudaro bendresnè superklasè, suprieöintà si- (alomorfiökai ir öi-) klasei, t.y. veiksmaûodûiams, kurie prieö kamiengalio -i dar turi elementà -s-. Tolesnei klasifikacijai svarbu atsiûvelgti (iki öiol tai nebuvo bútina) ì pastovaus öaknies vokalizmo ne tik pilnojo (+), bet ir ì nykstamojo laipsnio ilgumà (—·), kuriam öiù veiksmaûodûiù daryboje tenka nemaûas vaidmuo (plg. d§so, d§sti ir dþsi, taip pat kontrastà bl•ksi : blƒyksi). Galutinis klasiù skaiæius — 24 (ûr. Dendrogramà 10), papildantis öiame darbe tèsiamà vieningà formaliùjù klasiù numeracijà

212

iki 160 (greta ™atematiniù”, ì klasifikacijà æia ìtraukiamos su savais numeriais anksæiau svarstytos klasés, pasiûyminæios i-dubletais: 51 ir 98 prieö 141 bei 38 ir 49 tarp 145 ir 146). Naujomis klasémis pasipildo ir semantiné klasifikacija. Tai iki öiol nepasitaikius rezultatiné 44'' (ûymima dviem apostrofais, plg. mþvi ‘yra uûsimovès’), be to, multiplikatinés 46m, 56m (ûr. Dendrogramà 11). Nors i-kamieno veiksmaûodûiù palyginti nedaug, reikömiù gausumu jie nenusileidûia a- ir ia-kamieno veiksmaûodûiams, pasiûymédami nepaprasta semantine ìvairove: 12, 14, 27, 35, 37, 38, 40, 43, 44, 44'', 46, 46m, 49, 53, 54, 55, 56, 56m, 57, 61, 64, 65, 66, 69, 69m, 70, 71, 72, 75, 75m, 76, 78, t.y. (iöskyrus nebúdingà ™atematiniù” 54): gryni i-kamienai: 12, 14, 40, 44, 44'', 46, 49, 55, 57, 65, 66, 69, 71, 72, 76, 78,

i / ia-dubletai: 37, 43, 44, 49, 65, 76, 78, i / ija- ir i / a / ia / ija / éja-dubletai: 14, 78, i / éja-dubletai: 12, 27, 40, 43, 55, 57, 64, 70, 76, si-kamienai: 35, 38, 46m, 53, 56, 56m, 57, 61, 69, 69m, 75, 75m, 76. Ypaæ iösiskiria si-kamienai su tik jiems búdinga reiköme 75m. Nerasta né vienos reikömés, kuri bútù bendra visiems kamienù tipams.

“Atematiní grupí” (formaliosios klasís 120, 121, 122, 21, 124, 25, 125, 126, 127, 132)

æiáudi 69, g-lbi 54, klíedi 70, k©si 69, ni…eûi 57, pe…röi 57, s-rgi 44, ska…udi 57, v-izdi 44, ûƒydi 78. Formalioji klasí 51

d…yri / d…yro 55. Formalioji klasí 98 (plg. 140)

kr…eöi / kr…eöa 76. Formalioji klasí 141

m§…rmi / m§…rma 43 (la. mu r° mºt, -R !), sm•rdi / sm•rda 78. Formalioji klasí 142

p…eri / p…eria Ob 37,44. Formalioji klasí 143

sêdi / sêdûia 65. 213

Formalioji klasí 144

g§li / g§lia Zt 65,78. Formalioji klasí 145

gi…rdi / gi…rdûia Ob 49, l…ydi / l…ydûia Zt 44, mƒyli / mƒylia Zt 49. Formalioji klasí 38

dþli / dþlia / dúl…yja / dúlêja / dþla 78. Formalioji klasí 49

gêdisi / gêdijasi 14. Formalioji klasí 146

sv-rdi / sv-rdéja 70,76. Formalioji klasí 147

pabëgi / -bégêja 64, paëji / -éjêja 64, gërisi / gérêjasi 12, 1. panëöi / -néöêja (k±) 43, 2. panëöi / -néöêja (ì k±) 57, v-rti / v-rtéja 76, pavëûi / -véûêja 43. Formalioji klasí 148

grõûisi / groûêjasi 12, kvõöisi / kvoöêjasi 27. Formalioji klasí 149

pak…yli / -kylêja 40,76, palþki / -lúkêja 55. Formalioji klasí 150

g…edi 57, s…egi 44'', kl…esti 72,78, r…egi 49, sk…eli 49, sk-ndi 72,78, st…ebi / si 14,44, vi…eöi 66. Formalioji klasí 151

ãvi 44'', gãli 57, rãvi 40, ûãvi 49. Formalioji klasí 152

dëvi 44'', ûëri 78. Formalioji klasí 153

bõdisi 44, 1. gõbi 44, 2. gõbisi 12, juõsi 44''. klõji 65, n©ri 57, st©vi 65. Formalioji klasí 154

gri …mzdi 66,72,78, li‹ki 55, spi‹di 78, t•ki 44,49,55, t•ngi 66, t§pi 65, t§ri 44, vi¿ki 44''. Formalioji klasí 155

dþsi 69, k…yri 57, kiþri 78, kliþvi 71, klþpi 65, liþdi 44,72, mþvi 44'', rþpi 57, spþdi 72,78, öv…yti 78, t…yli 65, tr…yni 46, ûiþri 44,49. Formalioji klasí 156

cíeksi 61, cíepsi 61, æ•psi 38,61, miáuksi 61, niáuksi 61, pleköi 61,75m, pliáuköi 61,75m, spr-ngsi 69m, öl•psi 38,61, t•köi 61,75m. 214

Formalioji klasí 157

bárköi 75m, br$köi 75m, kárksi 61, káuköi 56m, kl$psi 35,75m, kránksi 61, kv$ksi 61, (kvárksi 61,) spr$gsi 76, str$ksi 61, táuköi 61, tr$ksi 75m, tr$köi 76. Formalioji klasí 158

dri©ksi 75m, p©köi 61,75m. Formalioji klasí 159

bl•ksi 75m, b§rbsi 75m, æ•rpsi 61, d•lgsi 56m,69m, dr•ksi 76, g•rgsi 61, gr•ksi 76, k•rksi 61, kli§nksi 75m, (kri§ksi 61,) l•nksi 53,61, m•rksi 61, ni§ksi 37,53, pli§rpsi 38,75m, sm•lksi 46m, str•ksi 61, ön•rpöi 75, tr•nksi 75m, tv•lksi 75m, tv•nksi 75, û•bsi 75m, ûli§gsi 75m, ûv•lgsi 53. Formalioji klasí 160 1

blƒyksi 75m, cƒypsi 61, 1. drƒyksi 76, 2. drƒyksi 61, nýksi 61, pƒyköi 75m, pƒypsi 61,75m, ûƒybsi 75m. `-kamieno veiksmaûodûio specifinés reikömés Kaip matyti iö atliktos semantinés analizés, a-, ia-, i-kamieniai bei atematiniai veiksmaûodûiai pasiûymi reikömémis 11, 12, 14, 19, 25, 27, 31, 33, 35, 37, 38, 40, 41, 43, 44, 44'', 45, 46, 46i, 46m, 49, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 56i, 56m, 57, 58, 58', 58'i, 61, 64, 64i, 65, 66, 69, 69m, 70, 70i, 71, 72, 75, 75m, 76, 76i, 78. Iö jù, ìskaitant ir `kamieno veiksmaûodûiù reikömes (plg. Dendrogramà 5), reikömé 44'' (nerefleksyviné tranzityviné agentiné statiné rezultatiné, pvz. ãvi) yra specifiné tiktai i-kamieno veiksmaûodûiams, o vien tik tematiniams veiksmaûodûiams yra specifinés inchoatyvumo reikömés 46i (nerefleksyviné tranzityviné inagentiné animiöka dinaminé nesekventyviné, pvz. pam•lsta), 56i ir 58'i (animiöka ir inanimiöka nerefleksyviné nukreipta intranzityviné inagentiné dinaminé, pvz. n…yûta ir pakvi …mpa), 64i (nerefleksyviné nenukreipta agentiné dinaminé nedinamizuota nedaûniné nerezultatiné, pvz. suklþsta), 70i ir 76i (animiöka ir inanimiöka nerefleksyviné nenukreipta inagentiné dinaminé nedinamizuota nedaûniné, pvz. prav•rksta ir suspƒ·sta). Be öitù, tematiniams veiksmaûodûiams yra specifiné ir reikömé 58' be inchoatyvumo poûymio (pvz. li …mpa). ____________________________ 1 Klasés 154 ir 155, 159 ir 160 iöskirtos pagal pailgintà vokalizmà y, ú (klasés 155, 160). Öiuo atveju neturi reikömés nei tai, kad klasése 154, 159 pirmieji miöriùjù dvigarsiù démenys i, u yra fonetiökai ilguose skiemenyse, nei tai, kad akútinés priegaidés dvigarsiai atspindi bendrabaltiökà sonantinì ilgumà.

215

Atmetus a-, ia-, i-kamieniù bei atematiniù veiksmaûodûiù reikömes, búdingas ir `- bei gretiminiù kamienù veiksmaûodûiams, lieka reikömés 1—10, 13, 15—18, 20—24, 26, 28—30, 32, 34, 36, 39, 42, 47, 48, 50, 59, 60, 62, 63, 67, 68, 73, 74, kurias galima laikyti specifinémis `-kamieno veiksmaûodûiù reikömémis, juoba kad ì jù tarpà nepatenka specifinés ija-kamieno reikömés, t.y. 12, 35, 55, 61, 66, 69, 70, 76, 78 — plg. Matricà 2. Specifiökai `-kamieniai pasirodo visi tranzityviniai nekonversiniai refleksyvai (1—7), o iö kitù nekonversiniù — nukreipti intranzityviniai agentiniai dinaminiai dinamizuoti (pvz. 8 k•bstosi prie ko) ir nedinamizuoti daûniniai (9, 10 naµrosi, daµrosi) bei inagentiniai inanimiöki dinaminiai (bostosi ko) ir inanimiöki (la. gad`s kam, nors dél latviökù ne-`-kamieniù nelygiavertiökumo lietuviökiems sunku pasakyti, ar pastaroji reikömé 15 neatmestina; tiesa, 15, kaip kad ir 6, 7, 23, lietuviù kalboje nepaliudyta, vadinas, nebendrabaltiöka). Kitos specifinés `-kamieno reikömés — 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23 (turbút atmestina kaip nepaliudyta lietuviù kalboje), 24, 26, 28, 29, 30, 32, 34, t.y. pirmiausia visi nenukreiptieji inanimiöki veiksmaûodûiai (29— 34 rasdosi, uûsimegzdo, atsiskala…udo, blaµskosi, þkstosi, slëgosi). Tarp ne`-kamieno veiksmaûodûiù néra paliudyta inagentiniù tranzityvù, kurie bútù inanimiöki nerefleksyviniai (aps-mdo), bei nenukreiptùjù, kurie bútù inanimiöki dinaminiai dinamizuoti (laµûdo, auödo). Apûvelgus visas *`-kamieniams veiksmaûodûiams specifines reikömes, krinta ì akis, kad jas charakterizuoja visù pirma n e o r g a n i n i o d a û n u m o diferencinis poûymis, kuris, be *`-kamieniù, pasitaiko tiktai tarp si-kamieniù (reikömés 69, 75) ir keliskart (æiƒaudi, dþsi, k ©si ) tarp grynùjù i -kamieniù (reikömé 69). Tad, be reikömiù 69, 75, tik *`-kamieniai veiksmaûodûiai pasiûymi reikömémis 3 (gra …mötosi kà), 10 (daµrosi ko), 16 (k-lstosi ), 18 (kraµposi ), 20 (•rstosi ), la. 23 (ri …mst`s), 26 (kvaipstosi ), 29 (rasdosi ), 32 (blaµskosi ), 36 (æiaupdo), 39 (grándo), 42 (krãto), 47 (girdêsto), 59 (skraµdo), 62 (braµdo), 67 (gra …msto), 73 (laµûdo). Be to, *` kamieno reikömes charakterizuoja ir rezultatyvumo poûymis, kombinuotas su nerefleksyvinémis reikömémis a) inagentiniu tranzityviniu animiökumu, o iö æia reikömé 48 (û•no), ir b) (tik *s`-kamieno atveju!) nedinamizuotu nenukreiptu agentiniu dinamiökumu, reikömé 63 (kn…ybso). Reikömé 48 ( û•no ) pasiûymi dar ir tuo, kad, kaip pastebéta, tik jai yra búdingas bendrabaltiökas ryöys tik su viena *` kamieno veiksmaûodûiù formaliàja klase: 68 (ûr. Matricà 2).

216

Baltù veiksmaûodûio raida Baltiökieji preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai Kaip ir germanù kalbose, preterito-prezentiniai yra tie baltù veiksmaûodûiai, kuriù arba esamojo, arba bútojo laiko formos inovacinés, papildanæios iö seno defektinè laiko-nuosakos paradigmà. Dauguma öiù veiksmaûodûiù susiformavo baltiökù perfektiniù formù pagrindu atskirai paæioje baltù (baltoslavù) prokalbéje. Tie, kurie gali búti baltogermanù epochos veldiniai, yra kilè iö senojo indoeuropieæiù perfekto. Patì indoeuropieæiù perfektà reikia suprasti ne kaip temporalinè ar kokià nors ankstesnè aspektinè paradigmà, bet kaip darybos modelì (modelius), ûymintì rezultatinè situacijà (rezultatinè búsenà, kuri nebútinai turi búti statiné) iöreiökianæiù ûodûiù klasè. Tam tikrù ûodûiù semantika (pvz. ‘guléti’ kalbant apie ûmogù) savaime yra perfektiné. Öie ûodûiai galéjo gauti (bet galéjo ir negauti) tam tikrus perfekto kategorijos rodiklius, kurie tik daug vélesnéje raidos pakopoje ir ne visuose ide. dialektuose tampa perfekto kaip temporalinés kaitybinés kategorijos (™laiko”) paradigmos rodikliais. Todél susidúrus su ™perfekto liekanomis”, pvz., baltù kalbose, nereikia ìsivaizduoti, neva baltù prokalbé buvo paveldéjusi indoeuropieæiù prokalbéje tariamai egzistavusià graikiöko tipo perfekto paradigmà. Galima kalbéti tik apie tam tikrus perfektui kaip aspektinei leksinei kategorijai búdingus poûymius, bútent apie öaknies vokalizmà balt.-germ. a, apie Perelmuterio plaæiame keliù indoeuropieæiù dialektù kontekste postuluotas priesagas ide. *-`, *-º (ûr. P e r e l m u t e r 1 9 7 7 , 1 0 7 , 1 2 4 ). Iki Perelmuterio tik Stangas buvo pareiökès, kad ™búsenos” priesagù *-` ir *-º artumà rodanæios poros lie. sáugoti — la. sa…udz°e t, lie. s-rgéti — la. sa° rg°at (S t a n g 1 9 6 6 , 314, 325). Apie öiù priesagù perfektinè indoeuropietiökàjà kilmè Stangas neuûsimena. Baltù veiksmaûodiniù kamienù struktúros ir semantikos analizé parodé, kad bent rytù baltù kalbose pasitaiko kaitos praes. -a/ -` (plg. lie. kãra/kãro), atspindinæios perfektinio formanto *-` pridéjimo prie perfektinio kamieno fakultatyvumà. Antra vertus, archainiai perfektai gali pasirodyti ne tik a, bet ir i-kamiengalio. Paliudyti ir dubletai, pvz. lie. lýki, lþki/ lúko. Baltù kalbose i-kamieniai paprastai yra búsenos veiksmaûodûiai, tarp kuriù yra ir neabejotinù perfektù (plg. ‘guléti’ ). Tai archainis bendras baltù ir slavù kalbù bruoûas.

217

Anot Stango, senieji baltù perfektai, kai jie buvo ìgavè prezenso reikömè, tapo asmenuojami atematiökai ir, reiködami búsenas, automatiökai gavo infinityvo priesagas *-`, *-º. To neatsitiko tik intranzityvinésingresyvinés reikömés veiksmaûodûiams, kaip lie. l•kti, k a‡ kti. Kadangi pastarieji savo reiköme buvo susijè su n/sta-prezensais, atsirado ir atematinis n/sta-modelis su infinityvo-preterito priesagomis *-`, *-º (plg. praes. pr. sinda-, sl. ñ-äå -). Æia Stangas ìûiúri didûiulì perfektoprezentiniù veiksmaûodûiù vaidmenì formuojant naujosios pakopos veiksmaûodio sistemà (i b i d . 314, 315). Taæiau perfekto-prezentiniù veiksmaûodûiù vaidmuo susiformuoant naujai veiksmaûodûio sistemai gali búti suvoktas dar plaæiau, jei atsiûvelgsime ì tuos ìmanomus atvejus, kai senieji perfektai galéjo pasirodyti ir prezenso, ir preterito reiköme. Perfekto reikömé laiko atûvilgiu yra dvilypé: iö vienos pusés, jà galima sieti su anksæiau egzistavusios situacijos rezultatu dabartyje, tuo pabréûiant prezentinè jos pusè. Iö kitos — su tà rezultatà sukélusia situacija praeityje, tuo pabréûiant preteritalinè jos pusè. Néra abejoniù, kad kaip uûsimena ir K a r a l i ú n a s (1 9 8 7 , 6 5 ), nulinio öaknies vokalizmo baltù preteritas bus perfektinés kilmés. Baltù ir slavù (taip pat tocharù, iö dalies — italikù) `- (ir º-)kamienio preterito perfektinè kilmè pirmasis ìrodé Perelmuteris. Visù pirma atkreiptinas démesys ì visose baltù kalbose paliudytà *ƒzin`- kamieno veiksmaûodì, kurio reikömé ‘(pri-)paûinti’, matyt, yra s e n e s n é (reiköme "ûinoti" baltai ir slavai vartojo bendraindoeuropietiökos öaknies *•eid-/ *•id- veiksmaûodûio ‘matyti’ perfektà — ‘pamaæiusiam = suûinojusiam búti = ûinoti’). Tik öia reiköme kamienas *ƒzin`- yra paliudytas prúsù kalboje {inf. ersinnat [er-zin`t] III 537, 1 pl. ersinnimai III 6518—19 " paûinti ", 1 sg. posinna [pa-zina < -`] III 6910, part. praet. pass. nom. sg. masc. posinn`ts III 1257 ‘pri(si)-paûinti’}. Kadangi daryba öis prúsù veiksmaûodis nesiskiria nuo rytù baltù "perfektinio" modelio inf. *ƒzin`t-, praes. *ƒzin`, reikia manyti, kad greta senesniosios reikömés ‘paûinti’, jau baltù prokalbéje émé rastis ir perfektiné reikömé ‘paûinusiam búti = ûinoti’, kurià ir perteikdavo modelis inf. *ƒzin`t-, praes. *ƒzin`. Prúsù kalboje perfektiné reikömé ‘ûinoti’, matyt, pasidaré reiökiama vien tik veiksmaûodûio waist-, taæiau perfektinis darybos modelis iöliko ir tapo asocijuotas su reiköme ‘paûinti’. Æia atlikta kamieno balt. *ƒzin`- analizé leido nustatyti, kad vartojamas reiköme ‘ûinoti’ jis pasiûymi rezultatyvumo, inagentinio

218

tranzityvumo bei animiökumo diferenciniais poûymiais (p. 291) ir kad tai vienintelis baltù veiksmaûodis, kurio iövardytieji poûymiai be kokiù nors papildomos reikömés poûymiù atitinka darybà inf. *ƒzin`t-, praes. *ƒzin`. Tai, kad tiktai öis darybos modelis pasirodo ir prúsù kalboje, nors joje ir uûfiksuota archaiökesné neperfektiné kamieno *ƒzin` reikömé, veræia manyti, kad pirminè reikömè ‘paûinti’ atitinkantis rytù baltù veiksmaûodis lie. paû•nti, paûísta = la. paz…çt, pazïst darybiökai vis délto antrinis. Kad ir patys baltù sta-kamieniai dariniai nebus senesni uû kitus, vargu ar labai ginæytinas dalykas (plg. kad ir K a r a l i ú n a s 1 9 8 7 , 9 9 ), o `-kamieniams dariniams búdinga perfektiné reikömé, kaip matysime, egzistavo dar iki temporalinés epochos, kurioje tik ir pasirodo -sta kaip prezentiné priesaga. Turint visa tai galvoje, nesunku suvokti, kad bútojo laiko `-kamiené forma lie. pa-û•no = la. pa-zina, be abejo, yra tapati "perfektinei" formai lie. praes. (pa-)û•no [lie. (pa-)ûinƒoti], la. praes. zina. Perfekto prasme praes. û•no ir reiökia praet. paûino + (/ir,) vadinas, paûinès = yra ûinantis, kitaip tariant, nesunku suvokti, kad prieöprieöoje paûìsta — paûino forma paûìsta yra paradigmà sudarantis narys, kadaise ìvestas greta grynojo perfekto ûino prezensui reiköti. Tuo metu ir ìvyksta formos ûino ™susikaidymas” — öioje veiksmaûodûio ‘paûinti’ paradigmoje ji ima reiköti preterità, o veiksmaûodûio ‘ûinoti’ paradigmoje, pastarojoje atsirandant dar vienai — preterito formai, — prezensà. Paûymétina, kad bendraöaknis veiksmaûodis germanù kunnan ‘ûinoti’ (III klasé) ir yra preterito-prezentinis, t.y. senasis atemporalinis perfektas su naujai ìvestu dentaliniu preteritu: go. praes.sg. kann, pl. kunnun — praet. kun-ÿa [™lietuviökai” bútù *ûan-, *ûin(nu)me — ûin-ta, t.y. ne `-kamienis tipas]. Vadinasi, senasis baltù ™perfektas” *ƒzin` pateko ì dvi skirtingas paradigmas: vienoje jis iöriedéjo ì praes. *ƒzin`, kitoje — ì praet. *ƒzin`. Kai émé rastis nauja paradigma prikuriant sta- kamienì prezensà *ƒzinsta prie perfektinés formos *ƒzin`, priesaga ` tapo suvokiama kaip preterito formantas. Tik jos p a k a r t o t i n i u p r i j u n g i m u (preteritui reiköti) prie senosios perfektinés priesagos ` ir galima paaiökinti tokius baltù verbalinés sistemos ™griozdus”, kaip pvz. praet. lie. ûinƒo-jo, bijƒo-jo t.t., kuriose -j- téra tik fonetiökai atsiradès (matyt, -º (-ø )-`- formù ìtakoje) hiatà uûpildantis garsas. Dvigubas (kad ir skirtingù epochù bei reikömés) to paties elemento pavartojimas æia yra akivaizdus reiökinio paviröiaus dalykas. Panaöiai yra buvè ir priesagos º atveju (lie. minê-jo; ûr. toliau). Kalbamàjà raidà

219

galima pavaizduoti: praes. *ƒzinsta - perf.= praet.,praes. *ƒzin` ¯ praet. *ƒzin` (-ø )-` Slavuose panaöus procesas buvo sukomplikuotas, kai pradinéje balt(o-slav)iökoje sistemoje émé rastis inovaciniù perfekto ® aoristo ir imperfekto laikù sistema (jos panaöumà ì ™graikosanskritiökàjà” lémé konvergenciniai kontaktai su iranénù dialektais). Tai leidûia ìsivaizduoti tokià raidà: praes. çí à-³-¶-òú - perf. ® aor. çí à ¯ imperf. çí à-à-ø å Atitinkama germaniökoji raida yra pavaizduota anksæiau: perf.= praet.-praes. kann ¯ praet. kun-ÿa Ar baltù zƒ in` yra baltiökas Perelmuterio postuluotos indoeuropietiökosios perfekto priesagos -` vedinys (tai yra gana tikétinas dalykas turint galvoje baltogermaniökàjì bendrumà bei germanù kunnan kilmè iö ide. nulinio vokalizmo öaknies *gš-) ar (tradiciökai) öaknies ide. *gen-/gš- nulinio vokalizmo laipsnio indoeuropietiökas -nò priesagos vedinys? Nors ir manoma, kad visais atvejais ide., baltù ò > lie., la. uo, o lie. o, la. ` < ide., baltù *`, Maûiulis parodé, kad baltù prokalbéje ide. *ò turéjo du alofonus — platùjì *ò nekiræiuotoje pozicijoje ir siauràjì *×ò kiræiuotojoje. Pastarasis visais atvejais iövirto ì uo rytù baltù dialektuose, bet iöliko vakarù baltù dialektuose. Uûtat platusis *ò mobilaus kiræiavimo paradigmoje buvo realizuojamas kaip siaurasis *×ò kiræiuotoje pozicijoje bei kaip platusis *ò nekiræiuotoje pozicijoje. Véliau vienos pozicijos pavidalas buvo apibendrinamas ir ì kità pozicijà — vakarù baltù buvo apibendrintas platusis *ò > pr. `, o rytù baltù — siaurasis *×ò > lie., la. uo. Taæiau tam tikrais atvejais (pvz. kai tam tikrose formose buvo ìmanoma tik nekiræiuotoji pozicija — plg. baltù `-kaminenì vns. kilmininkà) rytù baltai iölaiké platùjì *ò > lie. o, la. ` (BS 21 — 24). Vadinasi, öiaip formos lie. ûino = la. zina galétù atspindéti ir ide. priesagà *-nò. Vis délto norétùsi gretinti baltù *ƒzin` su germanù kunnan, t.y. rekonstruoti nulinio vokalizmo öaknì *gš- su tokiu pat perfekto formantu *-` kaip ir visais kitais atvejais (plg. lie. [bij]o = [ûin]o). Kaip minéta, senesnioji öaknies *ƒzin- reikömé buvo "paûinti".

220

Perfektiné reikömé "ûinoti pamaæius" daugelyje indoeuropieæiù kalbù turi *•eid-/ *•id- öaknies veiksmaûodis, kuris kartu su savo pora "matyti" gerai paliudytas prúsù ir slavù kalbose (pr. waist — widdai, sl. âºäº — âèæä©). Germanù kalbose jis priklauso preterito-prezentinei klasei su öaknies balsiù kaita wait — wit-. Vokalizmas pr. ai atitinka sl. º , o nulinis vokalizmo laipsnis pailgintu pavidalu yra lietuviökojoje poroje (iö)-vƒydo. Toks pailginimas atitinka -º- priesagos vedinius tr…y ni "kiek trinti" (f. k. 155) bei dubletinì vedinì lie. pak…y li/pakylêja "iökilus búti" (f. k. 149), kuriù öv…y ti bei pak…y li reikömés (78, 76) yra perfektinés ("suövitus likti", "iökilus búti"). Tad teoriökai bútù lauktinas bendraties ®vydéti lie. ®vydi "iövydès stebi". Antra vertus, º-priesagos yra ir eivokalizmo lie. v-izdi = la. dubl. vied / vied…e, be to, apie Dieveniökes yra uûfiksuotà archainé atematinés kilmés forma veimu £ *veid-mi "ieökau" (S a b a l i a u s k a s 1 9 5 7 , 104), o tai atitinka tiek pr. waist, tiek sl. âºñòú . Kadangi ì i-prezenso º-priesagos veiksmaûodûiù grupè yra peréjè nemaûa buvusiù atematiniù veiksmaûodûiù, öias i-kamienes formas reikia laikyti naujomis. Bet to niekaip negalima teigi apie iprezenso º-priesaginì lie. minêti, kuris priesaga bei öaknies vokalizmu atitinka ne vien sl. ìüíºòè (æia plg. ir prezenso kamienà), bet ir gr. perf. mÁmnhmai. Svarbu, kad germanù kalbose öis veiksmaûodis yra preterito-prezentinis (jau ir dél tos prieûasties º-kamienius veiksmaûodûius su jiems búdingomis duratyvumo ir búsenos reikömémis bandyta sieti su perfektu — plg. ÑÃÃß, IV, 186, — nors tokios kilmés bent baltù kalbose gali búti tik dalis º-kamieniù veiksmaûodûiù). Lie. mini gali turéti perfektinè reikömè "prisiminès laiko atmintyje". Antra vertus, duratyvinè reikömè turi ir preteritas m•né , o priesaga º pasirodo kaip tik preterite. Todél atsiûvelgiant ì Perelmuterio iökeltà ide. *º ir *` kaip perfekto formantù paralelizmà, galima ìsivaizduoti tokià raidà: praes. *ƒzinsta ↑ perf.= praet.,praes. *ƒzin#` ↓ praet. *ƒzin#` (-ø )-` praes. *mini ↑ perf.= praet.,praes. *min#º ↓ praet. *min#º (-ø )-` Stepanovo 1981 m. samprotavimai atrodo panaöús, bet jie remiasi tradiciniu postulatu dél neva ™aoristinés formanto *-º kilmés”, kt. (plg. S t e p a n o v 1 9 8 1 , 121).

221

Baltuose nykstant oksitoninéms 3 asmens formoms (öis procesas buvo susijès su 2-osios serijos masdariniù formù ìsigaléjimu), asmens forma vartojami kamienai *ƒzin#` , *min#º patyré baritonizacijà: *ƒz •n` > lie. û•no, *m•nº > lie. *m•né. Kadangi gramatiniai homonimai nesiderina su struktúros sistemingumu, jie paöalinami. Todél praes. minº (= praet. minº ) turéjo uûleisti vietà kitai formai (juo labiau, kad prezenso sistemoje ima reikötis ir dél seno kamienù dubletiökumo konkuruojantys denominaliniai priesagos -ºja dariniai) — net ir unikaliu lie. praes. ûino — praet. pa-ûino atveju pastarasis veiksmaûodis sunkiai ìsivaizduojamas be prieödélio. Alternatyviné forma ir buvo minétas i-prezensas, Kury±owicziaus pavadintas ide. ™mediopasyviniu perfektu” (plg. "guléti"; öios reikömés germanù (ne gotù) atitikmuo pasiûymi i-prezensu) ir öiuo atveju rekonstruotas *mo n-ei > baltù *mini, sl. ìüíè(kadangi atitikimas balt. *-i / sl. *-ei ìmanomas tik ûodûio gale, tai esà geriausias galúnés 3 p. sl. -òú antrinés kilmés ìrodymas — W a t k i n s 1 9 6 9 , 2 2 2 ). Kitas dalykas, kad iö pradûiù balt.-sl. ™perf.” (praet.-praes.) *[min]i / ei preteritu galéjo eiti dar nepreteritalizuotas kamienas *min#º, kitaip tariant, tam tikru laikotarpiu formos praet. *minº ir *min#º galéjo koegzistuoti skirtingose paradigmose: praes. *mena praes. *mini/ei praet. *m•nº praet. *min#º Paradigminis skirtumas ir palaiké formos *min#º oksitonezè. Visiökai analogiökas ir tokios pat öaknies struktúros kaip "minéti" yra veiksmaûodis "guléti", kurio perfektiné reikömé "atsigulus búti". Ir æia praes. *gul#º pakeiæiamas i-kamieniu, o praet. *gul#º patiria baritonizacijà formoje *g§lº, kuri galbút koegzistavo su *gul#º iki pastarosios preteritalizacijos. Tipas praes. *[min]i/ei — praet. * [min ]º# ® * [min ]º# ø` ir bus davès pradûià baltù ir slavù veiksmaûodûiù i/ei-kamienei grupei su º-priesagos infinityvu. Kad sl. [ìüí ]è- kildintina iö ide. -ºø, bet ne iö *-ï , pareiöké W. Schmidas, analizuodamas tipà pr. seggºsei (S c h m i d 1 9 6 3 , 8 3 — 9 3 ). Deja, paæioje prúsù kalboje néra duomenù, leidûianæiù daryti kokì nors skirtumà tarp öio ir denominalinio tipo druwºse kaitybos, kaip yra padaryta vien tik sulyginant, kaip ûinia, smarkiai svyruojanæià raöybà 6˜ segge vs. l˜ seggº pirmojo paraöymo naudai ir prieöpastatant tai santykiui 9 (iö tikrùjù 12)˜ druwº vs. 4 (iö tikrùjù 5)˜ druwe paraöymo druwº naudai (S c h m i d 1 9 6 3 , 27). Visos öios formos

222

priklauso vienodam kiræiavimo (seggº, druwº ) ir kaitybos tipui. Paraöymai praes. bill` III 378 = billa III 1034, billº III 619, bille III 5912, stall` III 6321, stalle III 7319 [tiek atveju su -`/-a, tiek su -º/-e, be abejo, turime tà patì kamienà su -º- (ne -`), akivaizdù bendratyse bilïtwei III 6713, stallit III 8320, bei dalyviuose billïuns III 10120, stalliuns III 9721, billïton III 278 kt. su désningu -ï < -º 1], kurie yra lygús (dél preterito ir prezenso formù sutapimo) paraöymams praet. billa III 1019, billº III 9314 greta paraöymo praet. billai III 1059, kaip ir paraöymas 1 pl.praes. waiti`mai III 351 greta paraöymo partic. praes. act. acc. pl. waitiaintins III 8712, rodo ì alomorfiniù dubletù `i/`, ºi/º alternacijà. Öitoks dubletiökumas bus atsiradès dél cirkumfleksiniù diftongù, pirmajame komponente ìvykus antrojo komponento i asimiliacijai: pallapsaei I 51 [palaps%`i ] < *pal%` ps%`i *-%ºi > kiræ. -%º , -%ºi, nekiræ. -e, -ei — plg. hiperkorekcijà nom.sing.fem. giwei III 7521, kur pirmojo skiemens balsis i yra sutrumpéjès dél galúninio kiræiavimo: giwºi = giwº (oksitonezè liudija ir la. dzîve su balsio ï lauûtine priegaide), plg. semmº III 10517. Pats balsiù numetimas öiuo atveju ne vien fonetinis (numestas ir ilgasis galúninis -` preterite!), bet susijès su plaæiu asmens formantù nykimo ir unifikacijos procesu. Pirmiausia, pr. 1 pers. sg. -`, apibendrintas iö nekiræiuotojo v. balt. *-ò > pr. *-` alofono (B S 2 2 ), neiövengiamai sutapo su `-kamieno veiksmaûodûiù pagal tà patì nekiræiuotà modelì apibendrinta galúne pr. 1 pers. sg. *[zin] ` < *-`a £ balt. *-`-ò ³ r. balt. -au. Öi pr. `-kamiené galúné 1 pers. sg. *-` sutapo su 3 pers. *-`. Prasidéjus galúniniù balsiù redukcijai, sutrumpéjusi `-kamiené 1, 3 pers. galúné -a < *-` dél savo sutapimo su a-kamiene galúne 1 pers. sg. -a palaiké nuo numetimo iö prigimties trumpàjà tos paæios kokybés a-kamienè galúnè 3 pers. -a: pastaroji buvo ™atstatoma” pagal `kamienì modelì 1, 3 pers. -a. Öi ™unifikuota” 1, 3 pers. galúné praes. -a, savaime aiöku, sutapo ir su preterito `-kamiene 1, 3 galúne -a. Nuo tol prúsù kalbos prezenso ir preterito formos tegaléjo skirtis tik º-kamienio preterito atveju (plg. pr. praet. pertraúki III 10114, ymmi____________________________ 1 Svyravimas raöant ` ir º, bus atsiradè dél priebalsio l minkötumo bei paminkluose gerai paliudytos öiù balsù neutralizacijos po minköto priebalsio. Todél veiksmaûodis bill` neturi kà bendro su lie. bylƒoti ir jì atitiktù lie. ®bylêti.

223

ts I 135, ymmei-ts II 135, nors jau búta ir sporadiökù apibendrinimù: praet. imma III 752, imma-ts III 757) bei priesaginio preterito atveju. Toks smarkus asmens formantù sistemos nykimas svarbiausiose ir daûniausiose 1 pers. vns. ir 3 pers. formose negaléjo nesukelti ir 2 pers. vns. galúnés nykimo bei pakeitimo apibendrintàja 1 / 3 pers. galúne (nuo to nykimo tegelbéjo tik sporadiöka galúnés 2 pers. sg. -sei invazija, ko gero, senesnés, dar baltoslaviökos kilmés). Atvejai 2 pers. sg. asse I 913, æsse II 913, greta ìprastù assei, essei III, kaip ir seggºsei greta druwºse III, rodo visuotinì sisteminì alomorfù alternacijos kiræ. -ºi/-º, nekiræ. -ei/-e apibendrinimà, ìskaitant ir diftongus su nepailgintu pirmuoju komponentu. Tik dél öios ìsigaléjusios alternacijos, o anaiptol ne kaip senovinio optatyvo reliktas atsirado ir dubletai etwerpe / etwiºrpei, swintina / swintinai III t.t. Vadinasi, ir tokie atvejai, kaip twaisei I 72,5 , gen. sg. masc. tenessei III (formaliai palaikytas dat. sg. fem. tenessei), yra atsiradè désningù twaise, tenesse vietoje dél alomorfù alternacijos ìsigaléjimo [trumpasis balsis ìvardinéje galúnéje gen. sg. -se iölieka nenumestas dél sisteminiù prieûasæiù (antraip tokie ìvardûiai, kaip gen.sg. stesse, bútù tapè vienskiemeniais ûodûiais be galúnés); beje, twaise I 56 atspindi bútent ei/e porà, o ne originalù -e, kuris öiame katekizme turéjo búti realizuotas -a! — ûr. Klusis— Stundûia 1995, 9124]. Öie samprotavimai pirmà kartà iödéstyti Mikelio Klusio monografijoje (K l u s i s 1 9 8 9 , 3 1 , 4 1 — 4 2 kt.), kuri, jos konspektà Maskvos ‘Baltù—slavù tyrinéjimams’ atmetus kaip nemokslinì, vertinama öitaip: ™Ich pflichte voll und ganz dieser Meinung des bekannten russischen Komparativisten, Indogermanisten und Baltisten Vjaæeslav Vsevolodoviæ Ivanov bei” (Eckert 1995, 27). Taigi perspéju skaitytojà, kad pr. -ei/-e alternacijos bei atitinkamos superkorekcijos aiökinimas, Maûiulio—Kazlausko hipoteze paremta galúniù raidos koncepcija, kt. — nemoksliniai dalykai.

*-º kaip preterito rodiklis buvo apibendrinamas jau iö tokiù formù kaip * [m•n ]º, * [min ]º# , nekalbant apie tai, kad ™perfektinés” formos apskritai buvo perinterpretuojamos kaip preteritalinés (iö turinæiù ™perfektinés” kilmés praet. *-º verta paminéti öaknies e bei sprogstamojo galo priebalsio praindoeuropietiöko senumo veiksmaûodûius meta, neöa < *nek-, peöa < *pek-, veda, veûa — plg. toliau poskyryje apie laiko / nuosakos paradigmù susidarymà). Tai, kad papildomu preterito rodikliu (preteritalizatoriumi) tapo formantas *-`, bet ne *-º, yra fonetikos dalykas: *ø prieö *-º nebútù iölikès ir *-º vis tiek 224

bútù pakeista *-`: *min#º ® *min#º-ø-º = *min#º ® *min#º-ø-`. To *-º nebútù iögelbéjès net ir visuotinai iöplitès tranzityvù modelis praes. *-øa — praet. *-º (plg. pvz. denom. trans. lie. praes. áukléja — praet. áukléjo). *` beprarandant pirminè perfektinè reikömè preterito formose, ji buvo atstatoma, perinterpretuojant preterito formà vél perfektiökai kaip prezensà bei prikuriant jam pagal perfektinés reikömés veiksmaûodûio *ƒzin` bútàjì laikà *ƒzin#` ø` naujà `-priesagos preterità (ir bendratì). Taip atsirado iötisa klasé naujù perfektiniù veiksmaûodûiù. Kad jù prezenso forma skirtùsi nuo savo pamatinés preterito formos, prezenso vokalizmas daûnai buvo pailginamas: klupo — klýpo, lipo — lƒypo, kibo — kƒybo. Todél negalima tapatinti atvejo (at)slýgo — slýgo su atveju (pa)ûino — ûino. Pirmasis yra inovacinis, jo perfektas slýgo padarytas iö preterito formos taip, kaip klýpo iö klupo. Öaknies balsio pailgéjimo nematyti, nes balsis ir taip ilgas, o metatonija nepanaudota, naujiesiems perfektams parinkus akúto modelì. Taæiau (iö) t%ìso — tƒyso atveju matyti net ir metatonija. Todél tikrù senoviniù ûinƒoti, minêti tipo preterito-prezentiniù veiksmaûodûiù ne taip daug galima rasti. Greta raidos perf. *` ® praet. *`, *º ® praet. *º, búta, rodos, ir atvejù, plg. perf.® inchoat. praet. m•l` — perf. praet. *mil#º ® *m#ïl#º , praes. *m#ïli su tokiu pat akútiniu pailgéjimu, kaip lie. k•bo — kƒybo. Senovinis perfektinis priesagos *-` pobúdis bei perfektopreterito formoms búdingas nulinis öaknies vokalizmo laipsnis veræia ir formà lie. k•lo laikyti archaine perfektine. Jau kalbéta, kad veiksmaûodûio lie. k-lti pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio variantas yra neutralus tranzityvumo—intranzityvumo atûvilgiu, vad. labilinis, t.y. priklauso seniausiù indoeuropietiökùjù veldiniù sluoksniui. Bet tai nereiökia, kad greta öio vokalizmo öaknies nebútù galéjusi egzistuoti ir perfektiné, t.y. daugiau vardaûodiné (masdariné) öaknis su nuliniu öaknies vokalizmu. Öaknies *k-l- labilumas rodo jos fientyvinè prigimtì. Vadinasi, neakuzatyvinés sandaros laikais ji priklausé Ivanovo 1-ajai serijai. Inertyvinè reikömè, matyt, turéjo nulinio vokalizmo öaknies variantas *k˜-, kuris vélesniais laikais buvo kaitomas pagal 2-àjà, perfektinè-medialinè serijà (ji, kaip minéta, buvo naujesné, nes iö pradûiù jà sudaré vien tik 3 ™asmens” forma). Archainè dichotomijà ide. fient.*k-l- — inert. *k˜- atspindi dabartiné lietuviöka poros labil.itr. k-lti — itr. k•lti vartosena, nes k-lti gali tik ûmogus: öeima anksti kelia(si ), bet vanduo kyla. Dél galimos tranzityvinés reikömés öis veiksmaûodis pateko ì øa-prezensù grupè, kurioje automatiökai gavo ir preterito

225

galúnè -º bei pagal atitinkamà modelì pailgino akútinés öaknies vokalizmà. Senasis perfektas k•lo tapo suvoktas kaip intranzityviné pora ir gavo n/sta-prezensà: k…y la. Schematiökai tai atrodytù taip: *kil-na (arba iö karto *ki-n-la) ¯ *k-l-+øa —————— - *kil-`

*k#ºl-º Kadangi pora *k-l- — *kil- atspindi pirminè ne temporalinè, bet aspektinè opozicijà, besirémusià ankstesnio fientyvumo—inertyvumo (paradigmatiökai — 1-osios — 2-osios serijù) prieöprieöa, o naujai sukurtos poros atspindi gramatinio laiko opozicijà, peröasi iövada, kad pora *k-l- — *kil- gramatinio laiko opozicijai niekad neatstovavusi. Tai lyg rodo, kad minétas Kazlausko ir Karaliúno spéjimas (ûr. anksæiau p. 73) dél bendros öaknies pilnojo ir nulinio vokalizmo laipsnio porù pirminés priklausomybés vienai temporalinei paradigmai néra korektiökas. Prezenso formù d%ìla / d•lsta / d…ela, sv%ìla / sv•lsta / sv…ela ìvairové greta preterito d•lo, sv•lo rodo, kad senasis perfektas ® preteritas yra archajiökesné forma bútent temporalinéje paradigmoje, kuriai formos su pilnuoju vokalizmo laipsniu anksæiau nepriklausé. Jei d…e la, sv…ela iö pat pradûiù bútù priklausiusios prezensui koreliuodamosi su d•lo, sv•lo, nebútù pagrindo ir n/sta-prezensui atsirasti. Ko gero, ne tipas praes. d…e la : praet. d•lo remia rekonstrukcijà praes. *ste%igøa : praet. *stig`, bet prieöingai, bútent tipas praes. *ste%igøa su öaknies vokalizmo normaliuoju laipsniu lémé tai, kad archainés labiliniù veiksmaûodûiù fientyvinés formos dela, svela iöliko ir ìsitrauké ì prezenso sistemà. Matyt, öiuo atveju jù ™kauzatyviné” reikömé d•linti, sv•linti nebuvo taip aktuali kaip veiksmaûodûio k-lti, todél tranzityvumo modelis su priesaga *-øa ì juos ir neiöplito. Dél to nesusidaré tranzityvinés normaliojo öaknies vokalizmo, intranzityvinés silpnojo öaknies vokalizmo su n/sta-priesaga formos, vadinasi, neatsirado ir ®dºlº, ®svºlº tipo preteritù. To paties tranzityvumo ar intranzityvumo veiksmaûodûiai su skirtingu öaknies vokalizmu (lie., bliáuti — blýti, bra…ukti — br§kti, lie. praes. gáuna — la. praet. guva) greiæiausia bus iöriedéjè iö vienos paradigmos su baritonine vienaskaita ir oksitonine daugiskaita, o ne iö vienos temporalinés paradigmos. Néra abejonés, kad perfektinés formos su nuliniu öaknies vokalizmo laipsniu davusios pradûià preterito formoms (d•lo, sv•lo, minê+jo, l•ko). Bet jù neperfektiniai atitikmenys su normaliuoju öaknies vokalizmu tik atsitiktiniais atvejais (d…e la, sv…e… la, m…e na, li…e ka) tapo atitinkamais

226

prezensais. Kai senieji perfektai virto preteritais, jie darési savo prezensus (plg. pa-ûƒìsta greta -û•no, pr. linka), o buvè fientyviniai jù atitikmenys netapo automatiökai jù prezensais, bet iösivysté savo preteritus. Kitaip bútù nesuprantama, kodél prezensu—preteritu pavirtusi senoji opozicija infektas—perfektas nepasinaudojo rekonstruojamu pilnojo—nulinio öaknies vokalizmo modeliu. Öitaip ìvyko tik germanù dialektuose, o baltù dialektuose tokià raidà sutrukdé tranzityvumo— intranzityvumo reiökimas atitinkama balsiù kaita, dél kuriois pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio prezenso — nulinio vokalizmo preterito schema galéjo ìsitvirtinti tik tuose veiksmaûodûiuose, kurie nesiskaidé poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà (ke…rta—ki…rto, ve¿ka—vi¿ko, bet, tiesa, ir ti…ekia[—ti…eké + ti…nka]—t•ko, kai reikömés labai nutolusios). Tad nenuostabu, kad apofoniniai veiksmaûodûiai, kurie nesiskirsto poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà, neturi né -ia prezenso. Taigi baltù preterito-prezentiniais veiksmaûodûiais laikytume tuos, kuriù archainé perfektiné preterito-prezentiné forma davé pradûià dviem paradigmoms: perfektinei su naujai prikurta arba bútojo, arba esamojo laiko forma bei infektinei su naujai prikurta esamojo laiko forma. Pastaroji ìvairavo priklausomai nuo veiksmaûodûio semantikos.

Baltù masdaras ir 3-æiojo asmens problema M…asdaro terminas iöplito iö arabù kalbotyros (arab.

öiòfv ô ò¿

m$×sdar- — ‘ öaltinis’ ), bet öiuo metu juo jau naudojasi ne vien

semitologija, bet kartvelistika ir kitos komparatyvistikos öakos. Masdaras — veiksmaûodûio leksinè reikömè turintis vardaûodis, atitinkantis a) daiktavardì, b) infinityvà, c) finitinè formà: a) (1) mirties bijojimas yra natúralus = mirties baimé yra natúrali; b) (2) man patinka maudymasis = man patinka maudytis ; c) (3) girdûiu vaiko verksmà (verkimà) = girdûiu, kad vaikas verkia. Pateiktieji veiksmaûodiniai daiktavardûiai néra masdarai, nes juos galima pakeisti ir infinityvu: (4) bijoti mirties yra natúralu. Infinityvo neturinæiose kalbose toks pakeitimas neìmanomas, todél kalbamas vardaûodis (masdaras) [jis prisijungia aktantus taip, kaip atvejais (1) ir (4)] jose ìtrauktas ì veiksmaûodûio sistemà, plg.

227

kartù (gruzinù) mombezrda cšovreba mo-m-bezr-da cxovreba

nu-man-bod-o gyvenimas ‘nusibodo man gyvenimas = nusibodo man gyventi’ cšovrebis aqèera cxovreb cxovreb-is aγ c× era Arba hebrajù: úeî½é úBî mòt ²à-mþt úBî½ì ä»ö ´øÄé àG mòt lò(’) ²i-r×c¯ε là-mòt BúBî íBé ²òm mòt mòt-ò

‘gyvenimo apraöymas’ ‘mirte numirs’ ‘nepanorés numirti’ ‘jo mirties diena’

Vadinas, öios tipologijos kalbose masdaras yra veiksmaûodinis vardaûodis, bet kitokios (kaip, pvz., lietuviù) tipologijos kalbose joks veiksmaûodinis vardaûodis néra masdaras. Tai reiökia, kad masdaras yra konkreti sàvoka, ir jei jà atitinkantis reiökinys gali búti kurioje nors kalboje rekonstruotas, jo negalima öiaip vadinti ™veiksmaûodiniu vardaûodûiu” (nebent kiekvienà kartà priduriant, kad jis vienu metu atitinka daiktavardì, infinityvà bei finitinè formà), bet dera vadinti kalbotyroje jau vartojamu terminu. Funkcijù a, b, c sinkretizmas gali búti atsektas baltù veiksmaûodûio 3-jame asmenyje, kuris unikalus dviem poûiúriais: jame neutralizuojama gramatinio skaiæiaus opozicija, absoliuæioje daugumoje formù (iöskyrus periferines atematines) jis neturi jokio asmenì markiruojanæio formanto ir yra reiökiamas grynu kamienu: ™Vadinamoji treæiojo asmens forma néra jokia asmens forma. Ja pasakomas tik veiksmas, kuris nepriskiriamas nei adresantui, nei adresatui ir öia prasme neturi sàryöio su komunikacijos aktu” (Û u l y s 1 9 7 4 , 89). Kad abi öios unikalios baltù veiksmaûodûio savybés — ne inovacija, o archaizmas, pirmieji pareiöké V. Maûiulis (1958) ir V. Pisani's (1958). Kiek véliau J. Kazlauskas paûyméjo: ™Taigi 3 a. funkcijas baltù kalbose gali eiti prieöistorinis grynas kamienas” /.../ ™3 a. forma, matyt, kaûkada reiöké ne dalyvavimà kalbos akte, o apskritai veiksmà be kokio ryöio su asmeniu. Lietuviù rytù aukötaiæiù tarmése iki öiol pasitaiko atvejù, kai 3. asmens forma reiökia veiksmo pavadinimà, o kitose tarmése tokiais atvejais vartojama bendratis, plg. néra kada

228

vaûiuoja; nebus kada eina ir pan.” (K a z l a u s k a s 1 9 6 8 , 302, 303). 3-æiojo asmens forma kartais gretinama su predikatu einanæiais ™bevardés giminés” búdvardûiu bei pasyvo dalyviu: (5) man tévas motina brang§; (6) æia tévù d•rbta, d•rbama ; (7) æia tévai d•rbo, d•rba. Gretindami sinoniminius sakinius (7) su finitine predikato forma ir (6) su infinitine forma, matome, kad 3-æiojo asmens forma ekvivalentiöka vardaûodinei panaöiai kaip ir ™masdariniu” atveju (1). Baltù kalbose 3-æiojo asmens forma gali búti tuo pat metu ekvivalentiöka ir infinityvui, ir vardaûodûiui, plg. (8) néra kada d•rba ; (9) néra kada vaûiƒuoja ; (10) néra kas dãro ; (11) nav kas ºd . Dabartiné literatúriné norma visais öiais atvejais reikalauja infinityvo: (12) néra kada d•rbti ; (13) néra kada vaûiƒuoti ; (14) néra kà darƒyti ; (15) nav ko ºst. Lygindami sakiniù (8) ir (12), (9) ir (13), (10) ir (14), (11) ir (15) sinonimines reikömes, matome vardaûodinì 3-æiojo asmens funkcionavimà kaip ir sakinyje (3), vadinasi, öios formos ekvivalentiökumà vardaûodûiui ir infinityvui panaöiai kaip sakiniuose su ™masdaru” (1) ir (2). 3-æiojo asmens formos masdarinis pobúdis itin ryökus latviù debityvuose, kurie yra ne kas kita, kaip (10), (11) tipo teigiamieji atitikmenys: juose apibréûiamieji sakiniai prijungiami ìvardì kas atitinkanæiu senoviniu demonstratyviniu-santykiniu ìvardûiu *øa netiesioginio linksnio *øò-kamiene (dél la. ` < *ò ûr. BS 23, 100) forma, plg. nér‡a kas raöo ‘néra kà raöyti’: ® man(ip) yr‡a kas raöo — man ir j`-raksta ‘turiu raöyti’. man(ip) yra — latv. "turiu" öiame kontekste, be kita ko, rodo latviù debityvo kilmè: matyt, latviai, kaip ir lietuviai, siejo veiksmo bútinumà su reiköme ‘(kà) turéti’, æia — ‘turiu kà raöyti’. Ir vél ™masdaras”, t.y. 3-æiojo asmens raöo ‘raöymas’, pasirodo esàs ekvivalentiökas infinityvui raöyti.

229

3-æiasis asmuo turi ir formaliù masdaro poûymiù, bútent jo forma sutampa su bevardés giminés grynojo kamieno ar su `kamiene daiktavardûio forma. Tokios formos, kaip veda, mini, gali búti suvokiamos ir kaip senovinés baltù ™bevardés giminés” -a ir -i kamieno nominatyvo—akuzatyvo formos. Öia prasme itin ryökús yra `-kamieniai pavyzdûiai. Tokie veiksmo daiktavardûiai, kaip lie. sãkymas, la. t•iköana, turi `-kamienius atitikmenis lie. sak a‡ , la. te… çka . Du pastarieji atitinka `-kamienè 3-æiojo asmens formà lie. [sãk ]o — plg. sak a‡ < *sak `# vs. sãko < *sak `% kait‡a < *ka… çt#` vs. ka… çto < *ka… çt%` klaus‡a < *kla…u s#` vs. kla…u so < *kla…u s%` Öiose daiktavardûiù formose kirtis atitrauktas ì akútinè galúnè pagal de Saussure'o—Fortunatovo désnì, tad, matyt, forma su akútine galúne buvo ir veiksmaûodiniù atitikmenù prototipas, juolab kad senovinis ilgumas realizuojamas akútine intonacija. Vadinasi, kalbamas prototipas turéjo búti tik **sak#`, **k ã… ç t#`, **klã…us#`. Cirkumfleksiné metatonija yra atsiradusi dél 3-æiojo asmens formos sisteminés baritonezés. A. Girdenio pastebéjimu, ûodûio galo akútinis ilgumas (véliau sutrumpéjès pagal Leskieno désnì) nekiræiuotoje pozicijoje iölieka tik tais atvejais, kai turi kiræiuotàjì alomorfà, pvz. öárka pagal öak‡a < *[ ƒsárk, ƒsak] `# . Jei baritoniné forma neturéjo oksitoninio alomorfo, ûodûio gale priegaidûiù opozicija buvo neutralizuojama ir finalé, nebebúdama suvokiama akútiökai, nepatyré Leskieno désnio veikimo — veikimo metu ji buvo perinterpretuota kaip cirkumfleksiné, plg. û e… mé (bet garbë , nes véliau, ypaæ derivatuose, öis statistiökai daugiausia nekiræiuotas ™cirkumfleksinis” ûodûio galo -é buvo apibendrinamas ir ì kiræiuotas pozicijas — plg. G i r d e n i s 1 9 9 1 , 34). Vadinasi, greta masdariniù `-kamieniù formù **sak#`, **k ã… ç t#`, **klã…us#` turéjo egzistuoti ir öakninés grynojo kamieno masdarinés formos, pvz. `-kamienés **[ v •d ] ‹a ‘ved‡ ÿmas = v…eda’. Kai po Leskieno désnio veikimo atsirado `-kamieniù daiktavardûiù su sutrumpéjusiu ûodûio galo ilgumu, jie sutapo su ™bevardés giminés” formomis, iö seno turéjusiomis trumpàjì ûodûio galo -‹a . Tai ir sàlygojo veiksmaûodiniù daiktavardûiù `-kamienio modelio apibendrinimà ir ì öakninius ‹a -kamienius veiksmaûodûius, plg. 3-æiojo asmens formà s…eka ir veiksmaûodinì daiktavardì sek‡a < *sek#` £ **seka . Pastaruoju poûiúriu itin ìdomus yra tokiù formù, kaip lie.

230

öaln$ ir ö…àla, panaöumas, kuris, ko gero, yra nazalinio infikso kilmés iö sufikso -na (reikia ìsivaizduoti, kad ûodis öaln‡a irgi priklausé masdarù klasei, vadinas, jo búta ne `-kamienio, bet ™bevardés giminés” a-kamienio) liudijimas. Matyt, infiksiniai veiksmaûodûiai tiek baltù, tiek kituose indoeuropieæiù kalbose iö pradûiù bus atsiradè sonantinés öaknies grupéje, vykstant panaöiai metatezei, kaip priesagos øo graikù liquida grupés veiksmaûodûiuose, plg. ö…àla < öa…nla < * sƒ alna ir faÄnw < fan jw . Tokiu atveju, infikso ir priesagos ide, tradic. * (®)ne/o kilmé turétù búti vienoda. Iö tikrùjù, abudu afiksai markiruoja prezenso kamienà, o graikù kalboje net pasitaiko drauge: pu -n - q - Àno - mai = lie. bu-n-d [+ * (i )na]- § ‘suûinau’. Germanù kalbose nazalinis infiksas neturi darybinés funkcijos ir gotù kalboje yra determinatyvas, lygiavertis nazaliniam sufiksui: sta-n-d-an ‘stovéti’ vs. frah-n-an ‘klausti’. Svarbiausia, kad germanù ir slavù kalbose baltù nazalinì infiksà atitinka nazaliné priesaga, plg. lie. n/sta-veiksmaûodì v yƒ -sta (-sta yra infikso -n- alomorfas) ir s.isl. vis-n-a . Be to, germanù kalbose veiksmaûodûiai su priesaga -na daromi iö búdvardûiù: s.isl. sterkr ‘stiprus’ — stork-n-a ‘kietéti’. Baltù kalbose -na yra labai paplitusi vardaûodiné priesaga, itin búdinga búdvardûiams bei búdvardinés kilmés daiktavardûiams. Búdvardûiai savo ruoûtu gali búti deverbalinés kilmés, plg. lie. bálti — bálnas, k•lti — k•lnas ≥ kiln§s, plƒoti — plƒonas t.t. Forma bálnas, dél savo sinonimijos su báltas atskleidûianti ir priesagù -na bei -ta sinonimijà baltù kalbose (beje, abidvi, tik skirtingai, baltù ir slavù vartojamos neveikiamosios rúöies dalyviù darybai), lygiai taip santykiauja su veiksmaûodûiu b…àla , kaip ir öaln‡a su ö…àla . Tai prikiöamai rodo, kad giminiù skirtybé (bálnas — öaln‡a) atsiradusi vélesniais laikais, kad greta abiejù formù puikiai ìsivaizduotini ir ™bevardés giminés” a-kamieniai masdarai *báln‹a, *ƒsáln‹a , davè pradûià infiksinéms formoms. Kadangi prúsù, lietuviù ir latviù kalbos pasiûymi infinityvo darybos ìvairove — bendratimi eina t-priesagos arba u- arba i-kamienis ™bevardés giminés” datyvas-lokatyvas (pr. -twei, kaip ir Veduose, greta supyno kilmés -tun, lie. -ti, la. *-tei ), — reikia manyti, kad infinityvo vieningo modelio baltù prokalbé neturéjusi, vadinasi, infinityvo vietoje búta ìvairiù masdarù, o masdarai su priesaga t tebuvo tik vieni iö jù. Iö baltogermanù epochos grynojo priesaginio kamieno masdarus → infinityvus, matyt, bus paveldéjè germanai, kurie prilipdé 231

prie ™bevardés giminés” na-kamieniù formù ir nominatyvo-akuzatyvo formantà ide. -n (öio formanto kilmé, kuris nebútinai turéjo lipdytis prie visù vélesniojo nominatyvo-akuzatyvo → akuzatyvo formù, bet iö pradûiù matyt buvo susijès su animata—inanimata ar panaöia distribucija, yra atskira problema). Öiù infinityvù masdarinè kilmè rodo tai, kad lygiagreæiai su jais egzistuoja ir linksniuojamas njakamienis gerundijus, o senovés vokieæiù aukötaiæiù archainiuose paminkluose uûfiksuotas ir lotynù infinityvo perteikimas lotynù gerundijui analogiöka nd-kamiene ™dalyvine” forma (Ñ Ã Ã ß IV, 271). Kad infinityvai — atskirù ide. kalbù vélesnieji dariniai, yra klasikinés indoeuropeistikos postulatas (plg. M e i l l e t 1 9 3 7 , VI A 1). ™Bevardés giminés” forma pavartotù vardaûodiniù predikatù sakiniuose (5) ir (6) sinonimija bei veiksmaûodinio predikato sakinyje (7) ir vardaûodinio sakinyje (6) sinonimija leidûia sugretinti veiksmaûodinì predikatà sakinyje (7) su vardaûodiniu (™bevardés giminés” búdvardûiu) sakinyje (5), t.y. pripaûinti ûodûiù ‘veiklus’ ir ‘veikia’ archainè sinonimijà posakiuose ®jis visuomet veikl§ = jis visuomet ve… çkia. Net ir dabartine lietuviù kalba galima susiönekéti ne finitinémis, bet vien tik dalyvinémis formomis. Pastarasis sugretinimas rodo, kad senovéje, jau nekalbant apie prokalbés laikus, nefinitiniù formù vartojimas buvo daug platesnis. Finitiniù formù poreikis susijès su reikalu ûyméti kalbos akto komunikantus, t.y. 1-àjì ir 2-àjì asmenis, o tai savo ruoûtu remiasi dar gilesne archaika — animata—inanimata ir pan. klasiù prieöprieöa. Anksæiau jau kalbéta, kad indoeuropieæiù prokalbéje atributyviné predikacija buvo reiökiama paprasæiausia atributyvine sintagma — ide. *le•k[h]e vienodai reiöké tiek ‘spindi’, tiek ‘öviesus’, vadinasi, *neb[h]es le•k[h]-e reiöké ir ‘öviesus dangus’, ir ‘dangus yra öviesus’ = ‘dangus spindi’. Tipologinis to patvirtinimas yra, be kita ko, afrazinio statyvo raida nuo rezultatinés búsenos predikato ì preteritalinés reikömés perfektyvà (plg. D i a k o n o v 1 9 8 8 , 94). Öios raidos reliktu galima laikyti tai, kad hebrajù kalboje vad. ™perfektas” kartais formaliai sutampa su búdvardûiu, plg. Teiséjù 20 : 34 ä ã½ Ù á½k ä î ½ ç½ ìÀ n ¹ ä¼ åÀ w–hammil h× `m` k`b¯ º ¯d` ‘ ir uûviré ûiaurus múöis’, paûodûiui — ‘ ir karas apsunko’. Öià konstrukcijà galima interpretuoti ir kaip reguliarià predikatinè konstrukcijà, kurioje predikatu eina moteriökàja gimine su subjektu suderintas búdvardis ‘sunkus’. Æia, kaip ir kitose semitù kalbose, apibréûtasis (turintis artikelì) subjektas (‘karas’) désningai

232

derinamas su neapibréûtuoju predikatu: ir tas karas sunkus (plg. Pradûios 29 : 7 ìBã½b íBi¼ ä ãBò ‘òd haøøòm g`¯dòl ‘dar (ta) diena didelé = dar uûtenka dienos’ — semitù sintaksé leidûia gale dar ìvardinè kopulà: jis, ji , bet tai néra bútina) ‘ir karas buvo (yra) sunkus’. Tokios frazés vertimas kaip sakinio, kuriame predikatu eina veiksmaûodis ‘apsunkti, sunkiam búti’, vns. treæiojo asmens forma niekuo nesiskiriantis nuo búdvardûio, yra tik konteksto dalykas. Indoeuropieæiù predikatinei e-klasei prarandant savo pirmykötè gramatinè reikömè (gramatinì derinimàsi bútinai tik su savo klasés ûodûiais) bei ìsitraukiant ì veiksmaûodûio sistemà, iökyla reikalas ûyméti 1-àjì ir 2-àjì (buvusios kitos leksinés klasés!) asmenis — tam vartojami formantai 1 pers. sg. *-Ha, 2 pers.sg. *-t[h]Ha . Taip susidaro 2-osios serijos búsenos— "perfekto" paradigma. Atsiradus tematiniam asmenavimui, daugelyje ide. kalbù ì jì apibendrinami 1-osios serijos asmenù formantai. Baltù kalbose ìsigaléjus tematiniam asmenavimui, veiksmaûodûio 3 asmuo pasirodé praindoeuropietiökos epochos nemarkiruota 2-osios serijos 3 asmens forma, iö prigimties vardaûodine, matyt, vartota ne vien búdvardiökai, bet ir masdariökai. Gal visù geriausiai baltù 3-æiuoju asmeniu tapusì vardaûodì atspindi rytù baltù praes. lie yr‡a. Jau vienas tik istorinéje rytù baltù sistemoje 3-æiajame asmenyje neìmanomas vardaûodinis galinis kirtis rodo, kad tai yra prieöistoriné vardaûodiné ™2-osios serijos” (net tù laikù, kai ir paæios tos serijos nebuvo!) 1-osios serijos 3 asm. e… sti pora (kitaip apie tà patì Ivanov 1 9 8 1 , 75 t.t.). Ûmogus est(i), aö esmi , bet akmuo yra! Problemos paviröiuje ir tas faktas, kad kamienas *ïr` désningai stokoja tiek 1-ojo, tiek 2-ojo asmenù, t.y. asmenù tikràja öio ûodûio prasme. Kad yr‡a — joks rytù baltù naujadaras, bet galbút pats reæiausias indoeuropieæiù archaizmas, rodo senovés arménù ûodis ir ‘dalykas, reikalas’. Ogi ir kaip kitaip paaiökintume rytù baltù klausiamàjì posakì kas yra? , kurio paûodûiui neìmanoma iöversti né ì vienà dabartinè kalbà — vokieæiù ar anglù was ist, what is reikalauja ìvardinio subjekto das, it, o rusiökai, prieöingai, iösiveræiama be veiksmaûodûio: kas tai, taæiau paklausti ÷òî åñòü? bútù nesàmoné. Bet öiame baltù posakyje yra — joks veiksmaûodis, greiæiau funkciökai tai posakio kas tai ûodis tai. Rytù baltù kas yra? reiökia ‘kas tai? kuris galas? kuris reikalas, dalykas?’ Rekonstruotina konstrukcija su ™bevarde gimine” ir kolektyvinés reikömés *-`: *ka ïr` ? Esama ir daugiau simptomù, rodanæiù baltù tematinio 3-æiojo

233

asmens formalià giminystè vardaûodûiui. Be jau minétù bálnas — b…àla tipo paraleliù (plg. dar balsinés öaknies veiksmaûodinius darinius be jokiù infiksù bþ-na, gáu-na t.t.), verti démesio baltù -da priesagos dariniai. Jei besiremdami æia pateiktais samprotavimais, rekonstruosime sintagmos su labiliniu veiksmaûodûiu vandu…o v-rda reikömè ‘verdantis vanduo’, tai ™bevardés giminés” ™búdvardis” v-rda pasirodys tos paæios darybos, kaip ir ûodis lie. kl…o-da-(s). Priesaga *-da gali búti baltù-slavù inovacija, galbút net ir keliù öaltiniù. Kaip vienà jù galima ìsivaizduoti pozicinì priesagos -ta suskardéjimà, plg. lie. ûaizd ‡a < *ƒzaid-tŠ` . Tatai veræia prisiminti Kazlausko rekonstrukcijà vi…rsta < *•›t-ta (K a z l a u s k a s 1 9 6 8 , 332—333), kurià atitinka ir Ivanovo ( I v a n o v 1 9 8 1 , 210—211) samprotavimai. Vélesnis priesagos -sta apibendrinimas ì veiksmaûodûius be öakniniù -d, -t > -s (nƒokia/ nƒokta → nƒoksta) buvo lygiagretis suskardéjimo -ta > -da apibendrinimui. Taigi ir -sta kamieno prezensai bent iö dalies gali búti senieji vardaûodûiai, atitinkantys dabartinius neveikiamosios rúöies -ta priesagos dalyvius [(kiti galimi -sta priesagos veiksmaûodûiù öaltiniai — tai archainis *-t- priesagos déliojimas prie s-kamieniù dariniù — plg. I v a n o v 1 9 8 1 , 210 — ir poziciné priesagos ide. tradic. *-sko disimiliacija po gomuriniù g, k (baltù *-k-ska > *-k-sta)]. Iödéstytas mintis remia latviù kalbos dubletas verd // virst, pastarajai formai patyrus apibendrinimà Mengeléje, Berzaunéje, Barkavoje, Rújienoje. 2-osios serijos baltù 3-æiojo asmens formos masdariné traktuoté nebútù nuosekli nepaaiökinus, kodél visgi 3-æiajame asmenyje neiösivysté joks inovacinis daugiskaitos reiökimas. Öis klausimas yra susijès su daugiskaitos nominalinés paradigmos geneze. Anksæiau, iöanalizavus indoeuropieæiù daugiskaitos (nominatyvo) formù nevienodumà, atstatytos pirminés kaitybinés vienaskaitos ir daugiskaitos paradigmos. Veiksmaûodûio temai svarbu, kad inertyvai→bevardés giminés ûodûiai iö pradûiù buvo nelinksniuojami, todél ir tematinio kamieno nekaitomas prieveiksminis modelis *-ei/-ai (tradic. *-oi ) kaip nelinksniuojamos grynakamienés (bevardés giminés) formos ekvivalentas iö pat pradûiù buvo glaudûiai susijès su bevarde gimine. Jau kalbéta, kad baltù ™bevardé giminé” yra defektuota. Lietuviöka ™bevardés giminés” forma (g…er)a yra predikatiné, nederinama su jokiais daiktavardûiais ir sinchroniökai ekvivalentiöka prieveiksmiui. Prúsù kalboje neutra neturéjo savù daugiskaitos formù,

234

joms atstovavo vyriökosios giminés formos, kuriù vardininkas tematiniù kamienù atvejù turéjo baigtis -ai (*wartai, *wansai, *slayai t.t.). Antra vertus, tokios formos tikriausiai ûyméjo kolektyvà ir galbút galéjo rastis ir greta moteriökosios giminés daiktavardûio (men²ai III 5519) vienaskaitos ar daugiskaitos reiköme. Vadinasi, iö pradûiù formos su galúnémis ide. *-ai(-oi)/-ei, *-ò(s) turéjo ne daugiskaitinè, bet kuopinè reikömè. Be to, nesigmatinés formos su *-ai(-oi)/-ei, *-ò/-º turéjo ir inertyvinè/adverbialinè reikömè. Pasirinkè vardininkui modelì *-ai/-ei, baltai ilgà laikà iölaiké tas abi jo reikömes, kurios nereikalavo veiksmaûodinio predikato 3-æiojo asmens daugiskaitos ir (antroji reikömé) linko ì 3-æiojo asmens inertyvinés semantikos formà, t.y. ì Viaæ. Ivanovo grynakamienè, iö esmés vardaûodinè formà. Netematiniù kamienù vardaûodûiai buvo daugiausia inertyvai, todél öitoks derinimas ìsigaléjo ir tarp jù. Prie vienaskaitinio veiksnio vienodai gerai deréjo tiek 1-osios serijos -t(i), tiek 2-osios serijos grynakamiené 3-ojo asmens forma. Uûtat prie daugiskaitinio, t.y. prie kuopinio veiksnio, kur kas labiau tiko grynakamiené 3 asmens forma, kuri dél daûnesnio vartojimo émé iöstumti pirmàjà. Kadangi ji buvo suderinta su kuopiniu vardaûodûiu, o pati buvo inertyvinés kilmés, tai ir pluralizuoti jà nebuvo reikalo. Skirtingai nuo germanù ir arijù, baltai nepanaudojo senovinio formanto fient. *-s(e/a) dviem pagrindinéms buv. leksinéms klaséms (→ gramatinéms bendrajai ir bevardei giminéms) atskirti daugiskaitos vardininke (plg. germanù pailgintà tematinì kamiengalì *-ò + fient. -s), nes to neskatino né veiksmaûodis dél inertyvinés kilmés formù apibendrinimo. Be to, vartojimu daûniausias vardaûodinis 3-æiasis asmuo tik pavadina situacijà — kaip gramatiné forma, ypaæ grynakamieniame prezense, jis funkcionavo kaip tam tikras ™injunktyvas”. Todél, skirtingai nuo graikù kalbos, visai nebuvo aktualu, ar tokio net skaiæiaus nepaûìstanæio predikato daugiskaitos subjektas ™bevardés” ar ™nebevardés” giminés. Vadinasi, baltuose nesigmatizuota kuopinés reikömés forma su pridétiniu ide. *-H2 → balt. *-` liko alomorfiöka nesigmatizuotai kuopinés reikömés formai su galo balt. *-ai, kuri véliau buvo parinkta daugiskaitai. Dél visù öiù semantiniù ir formaliù prieûasæiù bevardé giminé taip ir liko uûuomazgoje — buv. inertyvinés klasés vardaûodûiù liekanos, kaip ir kitose indoeuropieæiù kalbose, prúsù kalboje yra iösaugotos be fientyvinio rodiklio -s naujajame subjekto linksnyje (vardininke) ir gana vélai (nes kitaip nerodo slavù kalbù medûiaga) dél savo sutapimo su akuzatyvu

235

nuseké daugumos ide. kalbù keliu, gaudamos iö ™nebevardés giminés” akuzatyvinè nazalizacijà -n. Rytù baltuose, matyt, net ir to nebúta. Kuopinei formai su galo *-` taip ir netapus ™bevardés giminés” daugiskaitos vardininku, öi giminé baltuose niekad iki galo ir neiösivysté. Uûtat tobulumà öi kategorija (tiksliau — leksinio archaizmo gramatinis perinterpretavimas) pasieké senovés graikù kalboje, kur, nelyginant baltiökojo modelio karikatúra, bevardés giminés subjekto daugiskaita ìmanoma tik su predikatinio veiksmaûodûio vienaskaita — plg. analogiökà buv. inertyvinés klasés likimà arabù kalboje, kurioje predikato daugiskaita eina su subjekto vyriökos giminés ir neina su moteriökos giminés daugiskaita (arabù, kaip ir kitose semitù kalbose, tik dvi gramatinés giminés), arba senovés kartù kalboje, kurioje predikato daugiskaita pasirodo tik su gyvus asmenis reiökianæiais ûodûiais, o su ™daiktine” ™daugiskaita” (ji formaliai nemarkiruojama) eina predikato vienaskaita. Plg. frazes ‘Tarnai darbuojasi ir verpia’(1), ‘Lauko lelija nesidarbuoja ir neverpia’ (2), ‘Pasiûiúrékite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia’ Mt 6 : 28 (3): Graikù: ¾si kaÌ nÂqousi ousi 1) OÜ qerÀponteV kopi¾si ousin. § 2) TÍ krÄnon to½ Ðgro½ oÖ kop kopii³ oÖdÉ nÂqei nÂqei. 3) KatamÀqete tÈ krÄna to½ Ðgro½ p¾V aÖxÀnei ei© oÖ ei kop § kopii³ oÖdÉ nÂqei nÂqei.

Arabù:

Æ Ì» l¬Í Ë

øa-t‘ab-úna -l-©hudd`m-u 3MASC-pluö-PL -ART-tarnai-NOM

¾l¬M

 A ÷f b» A

Æ ÌJ¨NÍ

(1

•a øa-÷gzil-úna ir 3MASC-verp-PL

ÜË

Ò´JÃl»A

K¨NM

Ü

(2

A̼÷¿DM

(3

l` ta-t‘ab-u -l-zanbaq/at-u •a/ l` ta-g÷ zil-u ne 3FEM-pluö-INDIC -ART-lelija/SUF-NOM ir/ne 3FEM-verp-INDIC

:AÌÀÄM

±Î·

½´Z»A

µIBÃk

ta-’ammal-ú zan`biq-a -l-×haql-i kaøf` ta-nm-ú: 2MASC-ûiúrê-PL lelijos-ACC -ART-lauk-GEN kaip 3FEM-aug-PL

¾ l¬M l` ta-t‘ab-u •a/ l` ta-g÷ zil-u FEM ne 3 -pluö-INDIC ir/ne 3FEM-verp-INDIC 236

ÜË

K¨NM

Ü

Sen. kartù: 1) m s a š u r n i ö u r e b i e d d a s t a v e d . msaxur-niNOM.PL öur/ebi-ed3.PL da st/av-ed3.PL tarn-ai pluö/SUF-a ir verp/i-a

2) ö r o ö a n i a r a ö u r e b i n , a r c a s t a v n . öroöan-iNOM.SG ara öur/ebi-n3.SG ar/ca st/av-n3.SG lelija nei pluö/SUF-a ne/gi verp/i-a 3) ö r o ö a n n i a r a ö u r e b i n , a r c a s t a v n . öroöan-niNOM.PL ara öur/ebi-n ar/ca st/av-n lelij-os nei pluö/SUF-a ne/gi verp/i-a Geriausiai mano mintì remia tai, kad baltams turéti bevardè giminè, t.y. pademonstruotà sintaksinè distribucijà, neleistù skaiæiaus neskiriantis 3-æiasis ™asmuo” — 1-asis ir 2-asis asmenys semantiökai negali ûyméti jokios bevardés giminés (nebent 2-asis asmuo bútù pavartotas metaforiökai retoriökai ‘Kaip Tu spindi, o Eûere!’ ‘Kaip Jús spindite, o Eûerai!’ Su tokiais ûodûiais kaip gr. tÁkna arba vo. Kinder archainéje epochoje 2 asmens daugiskaita turéjo búti vartojama tik ìsivaizduojant vaikus suaugusius, t.y. taip pat metaforiökai, kaip ir ûodûio ‘eûerai’ atveju, plg. Klase, netriukömauk! Ðîòà, ñòðîéñ¿! ). Tad baltù bevardés giminés problema ir baltù 3-æiojo asmens problema yra neatsiejami dalykai: jei nebúta vieno, nebúta né kito, o jei búta 3-æiojo asmens dgs. markeriù, tai búta ir bevardés giminés kaip gramatinés kategorijos. Manau, turime ne daugiau pagrindo kalbéti apie bevardés giminés ™reliktus” baltù kalbose, negu apie baltù ™prarastuosius” ™ide.” gramatinius aoristà, imperfektà ar perfektà. Tuöæias reikalas.

Atemporaliné tarpiné epocha: laiko / nuosakos paradigmù susidarymas Seniausia epocha, kurià siekia indoeuropietiökoji rekonstrukcija — fientyvinés kalbos sandaros (plg. anksæiau) epochà. Joje, savaime aiöku, temporaliniù opozicijù nebúta, nes ir po jos yra atsekamos

237

ne tiek mums ìprastos temporalinés, kiek aspektinés (Aktionsart) opozicijos. Vadinasi, pastaroji atemporaliné aspektiniù opozicijù epocha laikytina tarpine tarp fientyvinés ir dabartinés akuzatyvinés. Skirtingai nuo dabartinés akuzatyvinés epochos, kuriai tinka gramatinés epochos apibréûimas, fientyvinè galétume apibúdinti kaip leksinè-gramatinè, nes joje gramatinés opozicijos visù pirma buvo reiökiamos leksiökai — tai liudija fientyvinis ir inertyvinis visù ûodûiù paskirstymas. Öioje tarpinéje epochoje iösivysto subjekto ir objekto opozicija, susidaro tranzityvumo (jì sukelia objektiniai agentyvai iö buvusios animata klasés) — intranzityvumo (jì sukelia neobjektiniù agentyvù arba inagentyvù prieöprieöa objektiniams agentyvams) kategorija bei ima formuotis laiko/nuosakos kategorija. Todél bandymai rekonstruoti kaûkokià vientisà indoeuropieæiù ™prokalbè” su pilnu sanskritiökojo tipo ™laikù” inventoriumi yra bergûdi. Tiek prúsù, tiek lietuviù ir latviù kalbose prezenso ir preterito struktúra yra vienoda. To negalima pasakyti apie futúrà, kuris rytù ir vakarù baltù sudaromas skirtingai. Pastaroji aplinkybé, savaime aiöku, pirmiausia skatina ieökoti prúsù kalboje lietuviù—latviù futúro ™liekanù”. Kalbotyra yra jaunas mokslas. Net jei skaiæiuosime nuo pirmùjù komparatyvistù (o iö tikrùjù reikia skaiæiuoti nuo Ferdinando de Saussure'o), jam vos vos tesueina tik du öimtai metù. Tokiù milûinù, kaip Karlis Brugmannas, öeöélis kartais tebepritemdo net ir blaiviausius protus. Nors daugelio ir pripaûinta, kad brugmaniökoji indoeuropieæiù prokalbés schema, kuri integruoja ìvairiù dialektù savybes ì labiausiai turtingà formomis prasanskritiökàjà sistemà, yra mitas, iki öiolei tebebandoma kildinti vienà ar kità indoeuropieæiù dialekto reiökinì iö ™indoeuropietiökojo aoristo”, sigmatinio ar ™öakninio aoristo” ir pan. (pvz. iki öiol mégstama kartoti, kad formos su preteritaliniu baltù -º yra sietinos su ™indoeuropieæiù aoristu”). Savaime aiöku, analogiökas formas reikia sieti su analogiökomis kategorijomis, taæiau turint galvoje konkretù ide. dialektà, o ne integralinì visù dialektù konstruktà. Öiandien maûai kas ginæys teiginì, kad su ìvairiomis gramatinémis kategorijomis susijusios bei konkreæiuose dialektuose paliudytos formos yra derivacinés kilmés. Ne be pagrindo tokiuose ûodûiuose, kaip lie. kla…uso, p oƒ sa ‘pagarboje laiko ’, ésk‡a ‘noras valgyti’, pr. kels`i ‘skamba’ iöskiriamas formantas -s- yra siejamas su daugeliui ide. dialektù búdingu sigmatinio aoristo formantu, bet teigti, kad öiù dariniù

238

kilmé esanti ™susijusi su ide. sigmatiniu aoristu”, reikötù leisti mintì, kad ir baltai, panaöiai kaip slavai, yra turéjè paradigminius sigmatinius aoristus su kamienais *ºd-s-, *kel-s-, *klau-s- t.t. (dar plg. produktyviu tapusì bendraæiù lie. -s-éti, -s-oti modelì). Analizuodamas veiksmaûodinés priesagos ide. tradic. *-sko- sudétinè kilmè, Ivanovas prieina prie iövados apie derivaciniù formantù ide. -s- ir priebalsiniais elementais sukomplikuoto -sk-, -st- sinonimijà bei parodo formanto -s- ryöì su 2-osios serijos veiksmaûodûio daryba (I v a n o v 1 9 8 1 , 193— 211). Dar 1965 m. jis taip formulavo ide. sigmatinio aoristo raidà (ÎÏÀßÑ, 174): ™Sigmatinio aoristo susiformavimas gali búti betarpiökai susietas su tù öakniniù ide. 2-osios serijos formù pertvarkymu, kurios pasirodé kaip öakniniai aoristai graikù—arijù dialektinéje grupéje. Laikotarpiu, kai vyko ide. veiksmaûodûio formù dviejù serijù prieöprieöos irimas, 2-osios serijos sigmatinés formos sudaré pamatà sigmatiniam aoristui, tuo tarpu öakninés tos serijos formos buvo perinterpretuojamos kaip öakniniai aoristai. Öiuo keliu éjo ir slavù dialektas, o baltù kalbos iölaiké senesnés situacijos pédsakù tokiose archainése formose kaip lie. a…uöta, atitinkanti het. auöta, med. auötat. Jau seniai öias baltù formas imta gretinti su *-s-to kamieno medialiniu sigmatiniu aoristu, bet dabar jas galima pripaûinti archaiökesnémis, negu öie aoristai, nes æia -s- dar iölaiko savo senà darybinè funkcijà”. Kaip negalima kalbéti apie minétù dariniù kilmè iö ide. sigmatinio aoristo (nors, be abejo, juos reikia lyginti su sigmatinio aoristo formomis kitose ide. kalbose) arba apie kuriù nors kitù baltiökù formù kilmè iö ide. öakninio aoristo, lygiai taip negalima kildinti iö ide. aoristo ir baltù preterito su galo *-º. Panaöaus nesusipratimo búta ir bandant lietuviökù iötiktukù formose br‡akö-t, str•k-t, pƒokö-t ìûiúréti archainius aoristus ar perfektus vos ne su iölikusiu formantu 3 pers. sg. -t. Tai, kas viename dialekte pavirto viena kategorija (arba nepavirto ir liko derivacijos lygmenyje), kitame galéjo pavirsti visai kita kategorija: baltù ir slavù kalbose paradigminés sigmatinés formos yra papildomojoje distribucijoje — baltuose joks sigmatinis aoristas niekad nebuvo susidarès, bet sigmatinés formos buvo panaudotos futúro darybai, o slavuose neiösivysté sigmatinis futúras, bet iösivysté sigmatinis aoristas (S t a n g 1 9 6 6 , 399, W a t k i n s 1 9 6 9 , 216, I v a n o v 1 9 8 1 , 196, S t e p a n o v 1 9 8 1 , 125). Taæiau ir tai dar nereiökia, jog sigmatinis futúras turéjo atsirasti visuose baltù dialektuose. Vladimiro Toporovo koncepcija (T o p o r o v 1 9 8 0 ) dél

239

slavù prokalbés susidarymo vakariniame protobaltù (™baltù—slavù”) dialektù areale ir tai, kad bútent iö to protobaltiökùjù dialektù arealo ir kilo vakarù baltù kalbos, kuriù atsiskyrimas nuo rytù baltù kalbù yra bent túkstantmeæiu senesnis, negu rytù baltù kalbù dezintegracija (BS, 322) veræia manyti, kad tie reiökiniai, kurie baltams ir slavams néra bendri, gali búti nebendri ir patiems baltams. Tokiems abejotino baltiöko bendrumo reiökiniams priklauso ir futúras. Prúsù kalboje néra duomenù, leidûianæiù tvirtinti, neva ji netekusi sigmatinio futúro. Vienintelé ìtartina forma post`sei sakinyje kantou ²en brendeker=mnen po²t`²ei III 1053 ‘wenn du Schwanger wir²t’ yra prezentiné su 2-jo asmens ™atematine” galúne -sei/-si, t.y. tapati formai gïwasi sakinyje kai tebbe labban ºit bhe ilgi giwa²²i no²emien III 2918, gïwa²i III 953. Klausimas dél formantù -sei ir -si neatitikimo néra neiösprendûiamas. Slavù 2 p.sg. -ñè atitinkanæios galúnés -sei apibendrinimas iö atematiniù veiksmaûodûiù ì tematiniù veiksmaûodûiù 2-ojo asmens formà (to prieûastis prúsù kalboje buvo galúniù 1 p.sg. *-ò > pr. *-` > -a, 3 p. *-a, *-` ³ -a, sutapimas bei asmens ûyméjimo tematiniù veiksmaûodûiù vienaskaitoje nykimas pakeiæiant formantà 2 p.sg. *-ei apibendrintu -a), búdamas fakultatyvinis bei, matyt, tarminis, liko kalbos periferijoje ir nepertvarké asmens formantù sistemos. Be to, öi galúné 2 p.sg. -sei sutapo su optatyvine 3 p. -sei. Visos öios aplinkybés paaiökina galúnés 2 p.sg. -sei silpnumà, dél kurio ji eventualiai galéjo búti painiojama net ir su sangràûa -si(n) (juk prúsù katekizmù kalboje senasis trumpas galo -i nevienskiemeniuose ûodûiuose néra iölikès). Matyt, tai ir bus poros 2 p.sg. -sei/ -si atsiradimo prieûastis. Daug sudétingesnis dalykas — paæiù sigmatiniù formù kilmé. Reikétù laikyti pakankamai ìrodyta nuomonè (I v a n o v 1 9 8 1 , 193— 219), kad ide. prokalbéje sigmatinis elementas buvo 2-ajai serijai búdingas darybinis formantas. Viaæ. Ivanovas pabréûia to formanto pirminì ryöì bútent su 3-æiuoju asmeniu (ibid. 196), bet tai néra nuostabu turint galvoje, kad pati ™2-oji serija” iö pradûiù vien tik iö to ™asmens” ir buvo susidéjusi. Todél itin dideliu baltiöku archaizmu Ivanovas laiko tik 3-æiajame asmenyje tevartojamà prúsiökà sigmatinì optatyvà -sei, uûfiksuotà ir atematiniuose veiksmaûodûiuose, kuris lyginant su sanskrito, lotynù bei graikù kalbù atematiniù veiksmaûodûiù *-øeH / -øH- optatyvu, yra tematinis. Prúsù optatyviniù sigmatiniù formù seisei, bousei, pareysei ryöì su rytù baltù futúru

240

parodé W. Schmidas (S c h m i d 1 9 6 3 , 48 t.t.), bet tai dar neleidûia postuluoti prúsù kalboje sigmatinì futúrà (plg. minétà post`sei, be jokiù kliúæiù traktuotinà kaip prezentinè formà su 2 p.sg. -sei). Greiæiausia prúsù faktai teatspindi tik tà pradinè modalinè formà, kurios pagrindu susidaré sigmatinis futúras rytù baltù kalbose. Kad baltù sigmatinis futúras ir slavù sigmatinis aoristas, kuriù darybai buvo panaudotas tas pats sigmatinis formantas, yra papildomojoje distribucijoje, jau kalbéta. Bet ir platesnéje, be to, ir ne vien indoeuropietiökojoje perspektyvoje, futúras nebus perdaug archainis dalykas. Yra kalbù, visai neturinæiù futúro formù (plg. Baltijos suomiù, semitù, kartvelù kalbas). Indoeuropieæiù kalbos neturi futúro vienodo modelio. Ide. dialektuose futúras gali atsirasti konjunktyvo pagrindu (plg. lo. agºs), graikù kalboje indikatyvo futúrà atitinka konjunktyvo aoristas (pÁxw, l¯ƒusw), Grabare, suprantama, lygiai taip, kaip ir kartvelù kalbose, futúras reiökiamas prezenso ir aoristo konjunktyvu (ÓèðÞÛñÕä, ÓïÛñ ). Pabréûdamas sigmatinio futúro inovacinì pobúdì (seniausiuose sanskrito tekstuose futúro formù beveik néra), A.Meillet kildina jì iö archainiù dezideratyvù: ™Indù—iranénù, graikù, baltù kt. futúro formos tai senovinés dezideratyvinés prezenso formos” (Meillet 1937 V/II—1/9). Suponuoti visiems baltams sigmatinì futúrà rizikinga ir dél to, kad net ir rytù baltù kalbose jo nesama vienodo. Lietuviù tarminis futúras be i yra tikslus slavù sigmatinio aoristo atitikmuo (plg. lie. fut. býste = sl. aor. áûñòå ) ir, matyt, nebus tos paæios kilmés, kaip su prúsù tematiniu optatyvu -sei susijès futúras su i. Taigi futúro paradigmù susidarymas ne tik nepriklauso vadinamajai ™prokalbés” epochai, bet bus vykès jau atskirù ide. dialektiniù grupiù skilimo laikais. Kitaip yra prezenso, preterito (imperfekto, aoristo) bei perfekto atveju. Jau yra kalbéta, kad praindoeuropietiökoji kalbiné sandara buvo ne akuzatyvinio, bet fientyvinio (vad. ™aktyvinio”) tipo, kurio semantiné determinanté — visos leksikos susiskirstymas ì fientyvinè (iö esmés — animata klasés) ir inertyvinè. Veiksmaûodûio plotméje öì paskirstymà atspindi vélesniam laikotarpiui rekonstruojama aspektiné-modaliné injunktyvo — medijaus/perfekto opozicija. Klasikinés indoeuropeistikos rekonstruota trinaré temporaliné prezenso/ imperfekto — aoristo — perfekto opozicija priklauso dar vélesnei epochai ir tokiu pavidalu rekonstruotina tik graikù—arménù—arijù dialektù areale. Nepriklausomai ir, ko gero, ne be arijù ìtakos, iö

241

tù paæiù pamatiniù elementù susidaro analogiöka sistema ir besiformuojanæiuose slavù dialektuose. Trinarés opozicijos sistemoje (= klasikinéje ide. prokalbés schemoje) labai svarbù vaidmenì vaidina formù su ™primariniais” (przentiniais) ir ™sekundariniais” (preteritaliniais) asmens formantais prieöprieöa. Öiuo metu jau yra ìrodyta, kad ir öi prieöprieöa yra ne bendroindoeuropietiökas, bet arealinis dalykas: ™Prie asmens formantù lipdant elementà *i, buvo svarbus kamieno pobúdis. Juk galúnés *-m-, *-s-, *-t[h]- charakterizuoja atematinì kamienà, tuo tarpu tematinis kamienas charakterizavosi asmenù galúnémis -[o]H, -s-, -t[h]-: Tematinis kamienas 1sg.praes. *-[o]H s.ind. bháv`mi, lo. uehò 2sg.praes. *-e-si bhávasi uehis 3sg.praes. *-e-t[h]i bhávati uehit 1sg.praet. *-o-m gr. áferon, s.ind. ábhavam 2sg.praet. *-e-s áfereV ábhavas 3sg.praet. *-e-t[h] áfere ábhavat ™Vadinasi, tematiniù ir atematiniù kamienù specifikà asmens formantù prijungimo poûiúriu apibúdina 1 vns. asmens primariniù galúniù *-[o]H tematiniame tipe ir *-m-i atematiniame skirtingumas. ™Kai tematiniai kamienai turi sekundarinì formantà 1pers. sg. *-o-m, primarinì formantà *-[o]H galima traktuoti kaip tam tikrà désningo *-o-m-i perkodavimà, elemento *i funkcijai neutralizuojantis. Néra atmestina galimybé, kad tokia galúné 1sg.praes. *-[o]H buvo susijusi su *-Ha eilés paradigmos veiksmaûodûiù 1pers.sg. galúne. Öiuo atveju turime dviejù paradigmù sàveikà, formoms prasiskverbiant iö vienos ì kità. ™Panaöu, kad ir öi tematiniù formù su primarinémis ir sekundarinémis galúnémis prieöprieöa, atspindinti atitinkamai prezensà ir preterità (ar dar senesnes aspekto opozicijas), yra tam tikrù ide. dialektù inovacija atematiniù paradigmù ìtakoje. Juk seniausiuose ide. dialektuose esama aiökiù pédsakù, kad tematinis asmenavimas nebuvo diferencijuotas primariniù ir sekundariniù galúniù atûvilgiu, o atitinkamai nebuvo diferencijuotas ir pats tematinis asmenavimas laiko ar senesnio aspekto atûvilgiu. ™Pilnoji tematino asmenavimo paradigma su primariniù ir sekundariniù galúniù prieöprieöa paliudyta tik sanskrite, kur 1pers.sg. forma pagal analogijà su atematine paradigma sukomplikuojama

242

papildoma galúne *-m-i ir pasiûymi nuoseklia primariniù galúniù su *i bei sekundariniù galúniù be *i prieöprieöà: bháv`mi iö *bháv`- + *-mi (pirminiam *-òH < *-oH iöliekant graikù, lotynù ir kt. kalbose). ™Kituose dialektuose vadinamosios atematinio asmenavimo primarinés galúnés, matyt, visai néra kilusios iö galúniù su *-i. Greiæiau jie rodo galúnes be *-i, o tuo paæiu — ryöì su ™sekundarinémis” galúnémis: plg. lo. uehis, uehit, gr. fÁreiV, fÁrei t.t. Tokì santykì galima aiökinti tuo, kad tematiniame asmenavime ™primarinés” ir ™sekundarinés” galúnés neprieöpastatomos pagal *-i buvimà ar nebuvimà /.../ [dél skr. temat. *-mi kaip inovacijos Watkins 1969: 63, § 41, 42, kt.] ™Tai, kad tematiniame asmenavime nebúta temporalines ar ankstesnes aspektines opozicijas perteikianæios primariniù ir sekundariniù galúniù prieöprieöos, galima suprasti kaip tematinio balsio pirminés funkcijos poûymì: matyt, jis turéjo tam tikrà aspektinì atspalvì, kuriam esant papildomas markiravimas aspektinè prieöprieöà reiökianæiu elementu *-i bútù buvès nereikalingas ar semantiökai prieötaringas” (G a m k r e l i d z e — I v a n o v , 329—330). Öias idéjas dar 1932 m. reiöké G. Bonfante. Cituodamas jo iövadà ™Tipai lo. sum, s.sl. daxú, vedù ák`r×sam rodo, kad primariniù ir sekundariniù galúniù skirtybé yra svetima seniausiai indoeuropieæiù prokalbés istorijos epochai”, Viaæ. Ivanovas pabréûia, kad ™archainéje - periferiniù® ide. dialektù grupéje istorinés prezentinés 1 p.sg. formos turéjo galúnè *-om (*-em)” (Ñ Á Ð Ã , 42). Kurios reikömés bebútù buvès ™primariniù” galúniù formantas -i, yra jau seniai pripaûinta, kad su juo sudarytos galúnés buvo bútent antrinés, o ne pirminés. Pagaliau, ne tik néra pagrindo rekonstruoti baltams formù su ™primarinémis” bei ™sekundarinémis” galúnémis opozicijà, bet net ir toje paæioje paradigmoje ™primarinés” galúnés *-mi, *-si (tiesa, pr. assei, lie. esi Viaæ. Ivanovas kildina tiesiog iö öaknies *es su 2-osios serijos galúne -ei) 1-jame ir 2-jame vns. asmenyse galéjo ™sugyventi” su ™sekundarine” galúne -t 3-æiajame asmenyje, plg. lie. s.raötù dest, est = s.sl. ¹ñòú [plg. taæiau ™primarinè” galúnè pr. *asti, apie kurià byloja modus relativus (K l u s i s 1 9 8 9 , 42) forma asti-ts III 6121]. Postuluodamas prieötemporalinè injunktyvo — medijaus/ perfekto opozicijà, Viaæ. Ivanovas pastebi, kad injunktyvo reliktai atspindi tà indoeuropieæiù veiksmaûodûio formù tipà, ™kuris véliau

243

iöriedéjo ì ìvairias imperfekto, aoristo bei kitù specifiniù kategorijù formas” (Ñ Á Ð Ã , 34). ™Injunktyvu plaæiàja prasme tikslinga vadinti archainè indoeuropietiökà formà su sekundarinémis galúnémis *-m, *-s, *-t, *-nt” (ibid. 36). Baltuose susidarant prezenso — preterito prieöprieöai, ankstesnioji aspektinio pobúdûio prieöprieöa, kaip ir daugelyje kitù indoeuropieæiù ir neindoeuropieæiù kalbù, émé reikötis aprúpinant injunktyvo kamienà ìvairiais afiksais (sakytume, aspektualizatoriais—prezentizatoriais — nazaliniu infiksu, sufiksu, tam tikrais priebalsiniais determinatyvais kt.). Öiam reiökiniui ieökant tipologiniù paraleliù uû indoeuropieæiù öeimos ribù, atrodo ìdomús reliktiniai faktai Uralo kalbose, pvz., vengrù ve-sz-ek ‘imu’ vs. ve-tt-em ‘émiau’. Ypatingu paralelizmu kaip visada pasiûymi kartvelù kalbos. Jau nekalbant apie arealinì struktúrinì arménù ir kartvelù kalbù izomorfizmà, pastarùjù prezentinés ™temos” yra analogiökos ir kitù indoeuropieæiù grupiù veiksmaûodûiui — uûtenka palyginti sufiksinì praes. s.kartù k× l-aw-s ‘uûmuöa’, grabaro gt-an-º ‘randa’, impf. s.kartù k× l-w-i-da, grabaro gt-an-º-r, imperat. I (2 pers.) s.kartù k× l-ew-d(i), grabaro negat. (mi) gt-an-er, praes. conj. = fut. I s.kartù k× l-w-i-de-s, grabaro gt-an-ich-º pirmojoje skryvù (laiko-nuosakù) grupéje ir be sufikso aor. s.kartù mo- k× l-a, grabaro (e-) git, imperat. II (2 pers.) s.kartù mo- k× al, grabaro git, praes. conj. = fut.II s.kartù mo- k× la-s, grabaro gt-ch-º antrojoje skryvù grupéje su tokiais faktais kaip *-ske /-sko prezenso buvimas skr. ‘eiti’ praes. /impf. gacchati / a-gacchat vs. aor. a-gamat tokh.B ‘kalbéti’ praes. we× s× sä ×m vs. praet. we n… a , ‘ûinoti’ lo. praes./impf. nòsco / nòscºbam vs. “perf.” nòvï , gr. sk sk praes./impf. gignÇsk skw/ e™ gÄgnwsk skon vs. á-g nwn, arba nazalinis prezensas go. ‘klausti’ praes. frehna vs. praet. frah, lie. gáuna vs. praet. gãvo, s.sl. ‘stumti’ praes. äâèãí© vs. aor. äâèãú, lo. ‘tiesti’ prs./imf. sterno / sternºbam vs. ™perf.” str`vï, infiksinis prezensas lo. ‘nugaléti’ praes./ impf. vinco vs. ™perf.” vïcï, kombinuotas infiksinis/øo-prezensas gr. in ‘eiti’ praes. /impf. baÄÄn w / ábain inon vs. aor. á-bhn etc. Nuo prezensù su tokiais afiksais diferencijuoti preteritai, o lygiagreæiai ir prezensai be afiksù, pasiûyméjo momentine (taökine) aspektine charakteristika. Pastarajai atskirti nuo nemomentinés preterito charakteristikos daugelis indoeuropieæiù dialektù suformavo aoristo — imperfekto prieöprieöà. Baltai jos neiövysté galbút dél to, kad preteritas tapo asocijuojamas su nulinio öaknies vokalizmo ™me-

244

dijumi/perfektu” — matyt, ™ 2 - o j i s e r i j a ” i l g i a u s i a i , n e g u kituose indoeuropieæiù dialektuose, buvo iölikusi vien ™3-æiojo asmens”, t.y. leksine vardaûodine, o dél to neiösivysté gramatiné perfekto kategorija ir pastarosios vieta pasidaré ™tuöæia”. Kaip jau parodyta anksæiau, baltai savo ™perfektui”-preteritui (ûodis ™perfektas” raöomas kabutése norint parodyti, kad kalbama apie leksinè darybinè, o ne apie gramatinè kaitybinè semantinè kategorijà) panaudojo I.Perelmuterio perfektinì formantà *-`. Tuo pat metu perfektinés reikömés ûodûiai (™preterito—prezensai”) émé ìsitraukti ì temporalinè sistemà, susikurdami trúkstamas prezenso arba /ir preterito formas. Atsirado *(-ø-)` preteritalizatorius, kurio jotacija buvo reikalinga hiatui uûpildyti: ™perf.” = (praet.-)praes. *ƒzin` ¯ praet. *ƒzin` (-ø )-` pagal 3 p. itr.praes. le… çpa / li-%n-pa : ™perf.” → praet. lip`. Öis *(-ø-)` preteritalizatorius vartotas ir tam tikruose vélesniuose preterito dariniuose (plg. lie. darƒyti, daro, daré tipà be º-preteritams búdingo kiræio atitraukimo ì prieödélì ir su preteritalinio dalyvio kamiengalio balsio jotacine palatalizacija greta la. praet. darïja). Archainis ide. ™perfektinés” kilmés Perelmuterio *-º ryökiausiai atspindimas prezentinio -a kamieno CeT öaknies veiksmaûodûiù preterito, plg. lie. veda — vedé, veûa — veûé, meta — meté, neöa — neöé, peöa — peöé, sega — segé, seka — seké, tepa — tepé, lesa — lesé, kepa — kepé, dega — degé. Pastarosios formos (plg. dar latviù sedz, sec, tepj, leö, cepj, dedz ) turi ir dubletus, o beda — bedé, nors ir su kitu öaknies vokalizmu, atitinka lotynù øo-kamienis fodio. Prie öios grupés öliejasi ir trys veiksmaûodûiai su öaknies vokalizmu a: lie. kasa — kasé, laka — laké, plaka — plaké. Sonantinés öaknies veiksmaûodûiù preteritas (visuomet nulinio laipsnio) buvo `-kamienis (balsiù ™disharmonizmas”). ”Perfektinio” *-º ieökotina ir i-kamieniù prezensù preterito ir bendraties -º- priesagoje (*min#º ). Ne kitaip reikia ìsivaizduoti ir slaviöko ™perfekto” → preterito raidà ì aoristà ir imperfektà. Æia praet.-praes. (™perf.”) *zn` tipo veiksmaûodûiù formos buvo panaudotos preteritui reiköti ir perémé aoristo funkcijà, tik atsirandant imperfektui (apie slavù ™aoristà” su ™perfekto” *-` kaip apie ilgà laikà egzistavusì vienintelì preterito reiökéjà ûr. P e r e l m u t e r 1 9 7 7 , 9 6 ):

245

praes. çí à-³-¶-òú

- ™perf.” ® aor. çí à ¯

imperf. çí à-à +-ø å (dél praes. prikúrimo plg. panaöià J.Kury±owicziaus mintì apie skr. praes. g›bh`yáti tipo kilmè iö aor. *g›bh` + øe/o — plg. S t a n g 1 9 6 6 , 3 8 3 t . su papildoma argumentacija). Antra vertus, analogiöki aoristas bei imperfektas turéjo atsirasti ir ™perfektinés” *-º formos atveju: ™perf.” ® (praet./)praes. ìíè-òú - ™perf.” ® aor. ìíº ¯ imperf. ìíº-à +-ø å Taigi reikétù palaikyti Stango nuomonè dél slavù imperfekto ™aoristinés” (suvokiant aoristà ne kaip iö ide. ™prokalbés” paveldétà kategorijà, bet kà tik iödéstyta prasme) kilmés (S t a n g 1 9 4 2 , 8 1 ). Vadinasi, ™baltù” sistemos pirmumas gali búti apgintas ir veiksmaûodûio (sutartinai laikomo baltù ™pertvarkytu”) atveju. ——————— Baltù veiksmaûodis vis délto tikrai yra patyrès stiprù pertvarkymà, taæiau jo formù ™unifikacija” priklauso vélesniems procesams, ì kuriuos búsimieji slavù dialektai (= vakariniai baltoslavù, kitaip tariant, protobaltù dialektai) jau nebebuvo ìtraukti. Kadangi minéta ™unifikacija” palieté ir vakarù baltù tarmes (prúsù kalboje galima atrasti beveik visus pagrindinius rytiniams baltams búdingus kaitybos tipus), o slavù ™prokalbé” neatsiejama nuo vakarinio protobaltù arealo, tai galima spéti, kad baltù veiksmaûodûio pertvarkymas priklauso protobaltiökojo kontinuumo galutinio irimo ir vakarinio baltù tarmiù arealo dezintegracijos nuo centrinio baltù tarmiù arealo (apie 500 m. pr. Kr. — plg. B S 3 2 2 ) epochai. ™Unifikacija” neaplenké né slavù kalbù. Valerijus Æekmonas yra atkreipès mano démesì ì tokì ryökù ™unifikacijos” poûymì, kaip iö praslavù laikù einantis infinityvo vienodumas (kad ir po dezintegracijos, -ti / -tu- modelis unifikuotas ir visoms baltù kalboms — greta supyno, lietuviù kalbai galima atstatyti inf. ™nom./acc.” *-ti, latviù — galbút ™dat./loc.” *-tei, bet prúsù — ™dat./loc.” *-t•ei ). Tiek baltiökos, tiek slaviökos formù ™unifikacijos” prieûastis — galutinis kalbos

246

sandaros persitvarkymas iö fientyvinio tipo su jo leksine semantine determinante prie akuzatyvinio tipo su jo gramatine semantine determinante. Kaip minéta, öis persitvarkymas sudaré tarp fientyvinés ir akuzatyvinés ypatingà pereinamàjà pakopà, kuriai pirmiausia buvo búdingas subjekto—objekto, vadinas, ir tranzityvumo—intranzityvumo prieöprieöos formavimasis. Panaöù laikotarpì bus patyrè ir visi kiti indoeuropieæiù dialektai, tik gerokai anksæiau. Baltoslavai, kaip paskutinieji liktinés ™prokalbés” atstovai, savo pertvarkai turéjo maûiausiai laiko, todél galutinis veiksmaûodûio sistemos vaizdas baltù kalbose iöéjo ™ì niekà nepanaöus” (plg. 3-æiojo asmens neìforminimà), o slavai, matyt, dél savo konvergencijos su italikais, o véliau — su iranénais, bent veiksmaûodûio srityje nuéjo tradiciökesne ™klasikine” kryptimi ir pasigamino ™ant greitùjù sukaltà” graikù—sanskrito sistemos ™falsifikatà”. Æia ir glúdi esminis skirtumas tarp baltiökos ir slaviökos ™unifikacijos”. Likè paskutiniaisiais indoeuropieæiù ™prokalbés” kalbétojais, baltai tesuspéjo tik pritaikyti veiksmaûodûiù kamienus naujai tranzityvumo—intranzityvumo prieöprieöai reiköti, todél baltiökoji sistema pasiûymi stebinanæiu paprastumu, kuris taæiau negali búti traktuojamas kaip neva kadaise egzistavusios sudétingos indoeuropieæiù prokalbés sistemos netekimo rezultatas (plg. hetitù kalbos veiksmaûodûio paprastumà). Uûtat slaviökoji ™unifikacija” linko ì didesnì sukomplikavimà, kuris taæiau neturi klaidinti tyrinétojù: nuosekliai nuimdami nuo slaviökos sistemos, V. Martynovo ûodûiais tariant, jos iraniökàjì bei italiökàjì ingredientus, galù gale atskleisime pradinè sistemà, visiökai identiökà pradinei baltiökai (plg. M a r t y n o v 1 9 8 3 ). Nemaûa dalis pertvarkomùjù procesù priklauso jau atskiroms (lietuviù, latviù) kalboms ir turi búti nagrinéjama jù istorijoje (plg. garsùjì praes. -øa — praet. -º tipo siejimà su tranzityvumu). Æia tik verta trumpai sustoti ties atskirais klausimais kaip bendraties priesagos ir prezenso kamieno vokalizmo nesutapimas (iö dalies jau baltoslaviökas, be to, tipas lie. -yti, -o betarpiökai susijès ir su öio darbo tematika), treæiojo asmens oksitonezé, öaknies balsio pailgéjimo preterite kilmé. Be minétù svarstytinù klausimù, labai svarbus yra ir spéjamas kilnojamo kiræio siejimas su tematiniu prezensu, o pastovaus kiræio — su atematiniu prezensu: pastovaus kiræio veiksmaûodûiai gali liudyti

247

antrinè tematizacijà, vadinasi, búti susijè su Viaæ. Ivanovo 1-àja mserija (N i k o l a e v — S t a r o s t i n 1 9 8 1 ). Ìdomu, kad pastoviajam kiræiavimui priklauso baltù øa-kamieniai (papildyti intranzityvinémis n/ sta poromis) veiksmaûodûiai, kurie ir pagal S.Karaliúnà turi búti seni fientyvinés kilmés atematiniù veiksmaûodûiù pakaitalai (K a r a l i ú n a s 1 9 8 7 , 2 1 6 ) — plg. lie. bra…ukia sprogstamojo priebalsio öaknies atveju. Deja, S. Nikolajevo ir S. Starostino postuluojami kilnojamojo kiræio veiksmaûodûiai semantiökai negali búti suvesti vien ì Ivanovo 2-àjà (inertyvinè) serijà (plg. animata lie. meta, neöa, veda, veûa, geria kt., turintis net ir agentyvumo poûymì), o tai yra susijè su sudétinga tematiniù kamienù geneze. Pastoviajam kiræiavimui baltù kalbose, be eilés neaiökiù atvejù, priklauso sprogstamojo priebalsio cirkumfleksinés öaknies -a, cirkumfleksinés dvibalsinés ir bet kurios akútinés öaknies -øa bei visi n/sta-kamieniai prezensai — jie neatitraukia kiræio ì prieödélì ir turi baltiökàjì `-preterità (dél cirkumfleksinés öaknies øa-kamieniù veiksmaûodûiù º-preterito kilmés iö ø`-preterito bei jotacijos dalyviù formose nebuvimo ûr. kas pasakyta anksæiau). Daugumas öiù veiksmaûodûiù prieö öaknies sprogstamàjì priebalsì turì rezonantà (tiek r, l, m, n, tiek i, u, traktuojant r. balt. ie kaip ei). Be to, pastoviajam kiræiavimui priklauso apskritai visi veiksmaûodûiai, kuriù -ina vediniai kiræiuoja öià priesagà (N i k o l a e v — S t a r o s t i n 1 9 8 1 , 3 0 3 — 3 1 9 ). Ìdomu, kad dauguma öiù veiksmaûodûiù turi n/sta poras. Fientyvinei sandarai irstant bei animiökumui iö pradûiù susisiejant su hierarchiökai aukötesniu agentyvumo poûymiu (ûr. semantinés klasifikacijos paradigminè analizè), tai paæiai fientyvinei öakniai buvo prikuriami nauji ™inertyvai”, t.y. gramatiniai inagentyvai, apiforminami nazaliniu infiksu arba (grynai baltiöka raida) -sta priesaga (abiejù distribucija yra ûinomas dalykas). Tai reiökia, kad inagentiniù → intranzityviniù prezensù formos buvo mechaniökai prikuriamos prie buvusios fientyvinés leksemos inagentinés ™perfektinés” formos, kuri dél to tapo perinterpretuojama kaip inagentiné → intranzityviné. Tuomet tranzityvinis prezensas turéjo gauti kità preteritalinè formà. Pastaroji buvo skolinama iö tù veiksmaûodûiù, kuriems dél jù semantikos inagentinés poros nebuvo kuriamos, jau atsiûvelgiant ne ì tai, kad öaknis sonantiné, bet ì sonantinés öaknies vokalizmà, t.y. buvo skolinamas º-preteritas pagal vedº tipà:

248

3 p. “praes.” agent.→ trans. le…nkøa

: 3 p. “perf.”→ praet.inagent.→ itr. li…nk` ↓ praes. itr. li…nksta ↓

↓ 3 p. praet. tr. le…nkº Veiksmaûodûiai, kuriems dél jù semantikos inagentinés poros nebuvo kuriamos, turéjo preterito galúnè priklausomai nuo to, ar jù öaknis sonantiné, ar ne, pvz. praes. *veda — praet. *vedº, praes. *bra…ukøa / (su vokalizmu pagal preterità) *bruka — praet. *bruk`. Dél øa-kamieniù veiksmaûodûiù inovaciniù n/sta porù atsiradimo, ir greta praes. *bra…ukøa atsirado praet. *bra…ukº (pagal *le…nkº). Öiai veiksmaûodûiù grupei ir priklauso H.Køllno ™terminatyvai” (K ø l l n 1 9 6 9 ), tiksliau — ™sekventyvai” æia vartojamais terminais. Kaip rodo pora lie. tr. degia (la. dedz) — degé, itr. dega — dego, sufikso -øa invazija galéjo prasidéti labiliniù veiksmaûodûiù grupéje [tuomet atvejis lie. lab. kelia—kêlé greta itr. k…yla—kilo rodytù pirminés formos lab.*kel (a) (plg. dela—dilo) praradimà]:

lab. kreta \/

→ tr. kretøa > lie. kreæia → itr. kre n… ta / kri n… ta

Tos paæios ™atemporalinés” epochos, tarpinés tarp fientyvinés (leksinés/gramatinés) ir akuzatyvinés (gramatinés), bus ir intranzityviniù agentyvù formavimasis: 3 p. “praes.” agent.→ trans./itr. skreja / skreda

:

3 p. “perf.”→ praet. itr. skrºj`/skrij`→ skrid` ↓ praes. itr. skrenda ↓ ↓ 3 p. praes. itr. skreja / skreda / skrenda

:

3 p. praet. itr. skrid`

249

Æia -da yra prezenso formantas (plg. lie. v-r-da), rekonstrukcijà *skrij` greta *skrºja remia triadé lie. leja — lêjo — lijo. Kadangi d veiksmaûodyje lie. bre (n ) da yra öakninis, paaiökinti formà brido galima tik panaöaus skambesio veiksmaûodûio skre (n ) da — skrido poveikiu. Prúsù kalba atrodo iölaikiusi sprogstamojo priebalsio ir e-vokalizmo öaknies tranzityvùjì prezensà, kurio preteritas dar pasiûymi öaknies vokalizmo ablautu (i-laipsnis), kaip galima suprasti iö senrists III 599 greta perrºist III 892 [öià infinityvo formà Maûiulis laiko klaidingai padaryta pagal vo. inf. verbinden — praes. verbindet vietoj pr. inf. *perristwei — plg. dalyvì senrists III 599 — plg. M a û i u l i s V . Prúsù kalbos etimologijos ûodynas, t. 3, 270] (plg. K a u k i e n é 1 9 9 3 ). Sprendûiant iö lietuviù kalbos (s§riöa), öis veiksmaûodis kilnojamojo kiræiavimo, vadinas, nesusijès su atematine grupe ir todél neturi poûymiù, kurie rodytù ì jo kilmè iö Ivanovo 1-osios serijos, tuo tarpu öaknies iöplétéjas *-k' (plg. sva. int-rïhan, ags. wr`h, sva. -rigun ‘-vynioti’ greta sva. rïdan, ags. wrïd ¯ an, lie. ri…esti / risti) greiæiau rodo ì 2-àjà serijà. nes iöplétéjas *-k' turétù búti identiökas 2-ajai serijai búdingo sufikso *-sk' elementui *-k' (plg. I v a n o v 1 9 8 1 , 2 0 9 ). Ìdomus dalykas — öaknies vokalizmo preteritalinio pailginimo kilmé. Panaöus pailginimas stebimas ir kitose indoeuropieæiù kalbose, plg. kad ir la. jem—jºma bei lo. emo—ºmï. Lygiai kaip ir kitais atvejais, bútù beprasmiöka bandyti ieöktoti æia kurios nors bendraindoeuropietiökos kategorijos, pvz., ™öakninio aoristo” liekanù. Tikresnis kelias — kreiptis ì artimesnè baltogermaniökàjà pakopà (ûr. anksæiau) ir atkreipti démesì ì stiprùjì preterità, kuris, kaip ir dera indoeuropieæiù ™perfektui”, pasiûyméjo nuliniu öaknies vokalizmu daugiskaitos formose. Bet æia iösiskiria IV ir V klasés, kuriose vietoj nulinio laipsnio yra pailgintas. Svarbu, kad tie veiksmaûodûiai neturi öaknyse sonantinio vokalizmo ai/ei/i, au/eu/u, o V klasé neturi né öaknies paskutiniojo sonantinio priebalsio R. Aiöku, kad öakninio balsio e nulinis ablauto laipsnis bútù balsio nebuvimas, o dél to bútù atsiradè sunkiai iötariamù priebalsiù junginiù, pvz., 1 p. pl. praet. ®gbum vietoj gºbum. Todél norétùsi ìtarti æia kompensacinì pailgéjimà. Nors baltù kalbose pasitaiko preteritù ir su pailgintuoju sonantiniu öaknies vokalizmu (lie. gƒyné, mƒyné, pƒylé, pƒyné, skƒyné, tƒyné, trƒyné; býré, dýmé, dýré, gƒyré, kýlé, kýré, skƒyré, spƒyré, stýmé, tƒyré), galima ìsivaizduoti pailginimà prasidéjus pirmiausia tose öaknyse, kuriose nulinis öaknies vokalizmo laipsnis ™perfektinése” → preteritalinése formose buvo arba fonetiökai neìma-

250

nomas (lëké, v…ogé vietoj ®lké, ®vgé ), arba buvo susijès su kitokia reiköme (plg. gƒyné greta g•né). Aiöku, kad kompensacinio pailgéjimo atveju néra svarbu, ar ir kaip senas atitinkamo balsio ilgumas (plg. cirkumfleksinì lëké ir akútinì slêgé). Pagaliau kompensacinì pailgéjimà rodo net ir variantai tipo lie. gêlé / gƒylé /g•lo — æia gƒylé galéjo atsirasti iö *g•lº po to, kai susiformavo inovacija g…yla — g•lo (tai turéjo ìvykti tada, kada atsirado ir k…yla — k•lo, ûr. kas pasakyta anksæiau). Preterito pailgintojo vokalizmo laipsnio apibendrinimas ì prezensà (plg. lie. dƒobia greta senesnio dabia) kaûin ar bendrabaltiökas, nes panaöús procesai galéjo vykti jau bent vakarù ir rytù baltams gerokai nutolus vieniems nuo kitù. Jei toks atvejis, kaip pr. praes. senrïnka III 4516 ‘surenka’ su preterito vokalizmu aiökintinas bendraties vokalizmo apibendrinimu dél preterito ir prezenso formù miöimo (ûr. anksæiau), tai bet kurie prúsù kalbos duomenys bútù nepatikimi. Ar baltai turéjo oksitonines 3 pers. formas? Æia negalima nepaminéti tokiù atvejù, kaip pr. praet. weddºdin III 10117, ismigº III 10113, praes. perwedd` III 5520. Pastaroji forma arba klaidinga (veiksmaûodûio westwei 3 pers. prezensas gali baigtis tik trumpuoju balsiu, kuris prúsù kalboje pakeistas apibendrintu -a < *-`, *-a, ûr. anksæiau), arba atspindi `ja-kamienì iteratyvà (plg. lie. su-vedûioja). Prieö ûodì perwedd` einantis praes. popaik` turi klaidingai paraöytà ` vietoj a, nes ne tik kad po k lauktume ú, bet ir atitinkamo veiksmaûodûio dgs. l asmuo uûraöytas paikemmai III 294 (vargu ar su po- bútù buvès pavartotas iteratyvas, o be po- — neiteratyvas). Atveju weddºdin sunku ìtarti ºja-kamienì iteratyvà vien dél veiksmaûodûio reikömés öiame kontekste (‘ ir nuvedé jà prie jo, vnd bracht sie zu jm’ Pradû. 2 : 22). Gal tam tikra kiræio retrakcija (weddº su ûodio kiræiuotoje galúnéje ì ï neiövirtusiu º kaip semmº III 10517 atveju) — enklitiko -din poveikio rezultatas (antrinis kirtis?)? Daug lengviau ìûiúréti ºja-kamienà ûodyje ismigº. Æia galétume rekonstruoti tokias prúsù kalbos veiksmaûodûio ‘uûmigti’ formas: inf. *izmigtwei, praes. *izminga (plg. lietuviökà tipà ir pr. polïnka III 9712) , praet. *izmiga greta atematinio ‘miegoti’ inf. *migïtwei < *migºtwei, praes. meigt (plg. Grúnavo greiæiausiai pagal öià formà pagamintà inf. meicte GrA 59), praet. *migº < *migºj`. Dél öiù dviejù tipù maiöymo ir galéjo atsirasti ismigº III 10113. Lyginti ismigº su lie. tarm. uûmiegƒojo ‘uûmigo’ nevertétù dél öaknies vokalizmo skirtingumo. Vis délto du analogiöki paraöymai praet. weddº bei ismigº

251

leidûia ir kitokì spéjimà: prúsù kalba galbút buvo iösaugojusi 3-æiojo asmens oksitonezè, t.y. æia baltams jau rekonstruotà praet. *(mil ) º# tipo formà. ___________ Susumavus viskà, galima pateikti tokius samprotavimus apie baltù veiksmaûodûio raidà. 1) Tematiniù paradigmù susidarymo atemporaliné epocha. Apibendrinus senàjà a-vokalizuotà 3-æiojo asmens finalè kaip jungiamàjì balsì, tokiu búdu susidarè tematizuoti dubletai ilgainiui gali búti grupuojami ì tematines paradigmas: 1.pl.inert. *li-p-a-mº, *kil-a-mº 1.sg.inert. *lái-p-ò, *lip-#ò, *kil-#ò 2.sg.inert. *lái-p-ei, *lip-#`i, *kil-#`i 2.pl.inert. *li-p-e-tº, *kil-a-tº 3.inert. *lái-p-a/*li-p-` 1.sg.fient. *l-i-p-mi, *l-i-p-ò, *kel-ò 1.pl.fient. *li-p-mº, *l-i-p-a-mº, *kel-a-mº 2.sg.fient. *l-i-p-si, *l-i-p-ei, *kel-ei 2.pl.fient. *li-p-tº, *l-i-p-a-tº, *kel-a-tº 3.fient. *l-i-p-t, *l-i-p-a, *kel-t, *kel-a 2) Laiko/nuosakù paradigmù susidarymo epocha. Yrant fientyvinei kalbos sandarai bei iösivystant akuzatyvinei konstrukcijai, susidaro gramatiné tranzityvumo—intranzityvumo kategorija. Perfektines/inertyvines nulinio vokalizmo apofoniniù veiksmaûodûiù formas imant sieti su preteritu, o neperfektines pilnojo vokalizmo formas — su prezensu, kadais binominio santykio lemtos tos paæios paradigmos öaknies pilnojo ir nulinio vokalizmo laipsnio formos pasiskirsto taip, kad perfektinés rezonantà turinæios öaknies nulinio vokalizmo formos tampa preteritinémis be pakeitimù, o perfektinés sprogstamojo priebalsio öaknies formos, kuriose öaknies balsio redukcija bútù sukúrusi sunkiai iötariamas samplaikas, tampa preteritinémis su kompensaciniu pailgéjimu (*lºkº); tipas 3.praes. reµ sƒ a : praet. ri ƒs` (plg. pr. praes. *reisa : praet. *ris`) iöplinta tranzityvinése apofoniniù veiksmaûodiù formose, o intranzityvinéms formoms daûnai prikuriami nauji prezensai pagal nazalinius veiksmaûodûius, t.y. ìvedant nazalinì infiksà ì nulinio vokalizmo formas: 3.itr.praes. leµpa/li-%n-pa, kela / ki-%n-la : praet. lip`, kil`. Öaknys su m, n vietoj infikso gauna priesagà -sta: 3.itr.praes. gema / gim-sta : praet. gim` (tai, savo ruûtu, sukelia ir -n/ -sta miöimà, dél kurio plg., pvz. lie. g…è sta , bei tolesnì -n- plitimà),

252

o labiliniams veiksmaûodûiams pritaikyti ™medialiniai” øa-kamienai (3.tr./itr.praes. lekøa ® leµpøa, keløa : praet. lipº + lºkº = kºlº, lºkº), kalbos sandarai ™akuzatyvéjant” bei öiai veiksmaûodûiù grupei nykstant, vis labiau siejami su tranzityvumu: 3.tr.praes. keµtøa: praet. keµtº, 3.itr.praes. ki-%n-ta: praet. kit`. n/sta-prezensà pasidaro ir pilnojo öaknies vokalizmo buv. ™perfektinés” formos: praet. * gelt` — praes. * gelsta. Virsdami preteritais, senieji ™perfektai” su nuliniu öaknies vokalizmo laipsniu (* kil`, * ƒzin`) darési prezensus (* kinl`, *pa- ƒzinsta greta * ƒzin`), bet virsdami perfektinés reikömés prezensais — preteritus su antriniu ™perfektiniu -`”, apibendrintu kaip preterito poûymis (* ƒzin`-ø-`, * minº-ø-`). Buvè fientyviniai kai kuriù jù atitikmenys (*kel-) netapo automatiökai jù prezensais, bet iösivysté savo preteritus (*kºlº). Apibendrinus ™perfektinì” -` kaip preterito poûymì bei iö perfektams prikuriamo inovacinio *(ƒzin`)ø` preterito apibendrinus ™preteritalizatoriù” *-ø` (ûr. anksæiau), atsiranda ir atitinkami prezensai, t.y. susidaro priesaginiù -`øa, -ºø` kamienù veiksmaûodûiù grupés. Konvergencijos su iranénù dialektais metu iösirutuliojantys slavù dialektai tù paæiù baltoslaviökùjù ™perfektù” pagrindu (* ƒzn`) susikúré ne vien inovacinius prezensus (*zn`-ø-e-t), bet ir inovacinius aoristà ir imperfektà (aor. *zn`, imperf. *zn`-`-xe-). Prezensu—preteritu pavirtusi senoji opozicija infektas—perfektas pasinaudojo pilnojo—nulinio öaknies vokalizmo modeliu germanù dialektuose, o baltù dialektuose tokià raidà sutrukdé tranzityvumo— intranzityvumo reiökimas atitinkama balsiù kaita, dél kuriois pilnojo öaknies vokalizmo laipsnio prezenso — nulinio vokalizmo preterito schema galéjo ìsitvirtinti tik tuose veiksmaûodûiuose, kurie nesiskaidé poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà (*ke…rta—*ki…rt`, *ve¿ka— *vi¿k`). Apofoniniai veiksmaûodûiai, kurie nesiskirsté poromis pagal tranzityvumà—intranzityvumà, neiövysté -øa prezenso. Veiksmaûodûio nagrinéjimà baigiu tuo, nuo ko pradéjau: iö kur gi atsirado toks keistas infinityvo ir prezenso formù derinys, kaip tipas lie.-la. darƒyti, daro? Iötisas visù ìmanomù lietuviù ir latviù dubletù perkratymas bei semantiné analizé maûai tegelbéjo. Diachroniniai ekskursai taæiau padeda atskleisti bent kito panaöaus ™nevykusio” derinio kilmè: lie. minêti, mini, sl. ìíºòü, ìíèòú — baltù ir slavù infinityvù *(min)ºti, *(ìí )ºòü kamienai — tai kadaise savarankiöki iö ™perfektinés” (preterito-prezentinés) formos pagaminti

253

preteritai, prie kuriù prikurtieji prezensai buvo padaryti iö alternatyvinés ™perfektinés” (preterito-prezentinés) formos *(mo n)ei sutapimui ™perf.”→ praes. *(mo n)#º ir ™perf.”→ praet. *(mo n)#º iövengti (plg. lie. praes. ûino vs. praet. pa-ûino). Taæiau galima ìsivaizduoti, kad ™perfektinés”-prezentinís formos *(mo n)ei (*mïli ) ir *(mo n)#º (*mïl#º ) buvo vartojamos lygiagreæiai. Véliau baltuose, pagal bútàjì laikà bei veikiant denominaliniù *-`ja, *-ºja vediniù modeliui susikúrus dubletinéms prezenso formoms `/`ja, i/ºja, tipas *mïl#º (panaöiai kaip ir *ƒzin#` ) pasidaré izoliuotas ir émé nykti, tuo tarpu slavuose analogiökas tipas buvo panaudotas aoristo formai. Dél tipo lie.-la. darƒyti, daro net negalima teigti, ar toks egzistavo prúsù kalboje, ar jo ten tikrai nebuvo. Mat néra neìtartinas veiksmaûodis "gyventi": pr. inf. giwït III 4321, 2 p. sg. (= 3, 1 pers., plg. kas pasakyta anksæiau) praes. gïwu < *g#ïw` III 8514, greta kurio yra ir 3 pers. giwa III 4324 su -a < *-`, galbút neiövirtusiu ì u po w dél sisteminiù prieûasæiù, 2 pers. sg. giwassi III 2918 = gïwasi III 953, analogiöko paraöymo 1 pers. pl. giwammai III 331 vis su tuo paæiu ìtartinu a vietoj lauktino u. Antra vertus, inf. giwït puikiausiai gali atspindéti ir pr. *gïwºtwei, kurio atitikmuo kaip tik bútù praes. vns. giwe III 8311, t.y. [giwº] < *gïwºja. Bet tam prieötarauja dgs. giwemmai III 512 savo aiökiu kiræiu pirmajame, o ne antrajame skiemenyje. Kaip bebútù, bet patikimus duomenis apie tipà darƒyti, daro duoda tik rytù baltù kalbos (öio tipo atitikmenys prúsù kalboje yra tik -`ja kamieno, plg. lie. maiöƒy ti, maiöƒy tas ir pr. maisotan E 466, lie. laikyti ir pr. laikút III 3914/15 < laik`twei kt.). Dél tipo lie. darƒyti, daro, daré dar svarbu pasakyti ötai kà. Kadangi veikiamosios rúöies preterito dalyvis turi jotuotà kamiengalio priebalsì (dariusi), latviökas -ïja preteritas neatrodo visiöka inovacija (plg. S t a n g 1 9 6 6 , 3 8 2 ). Bent jau æia lie. praet. -é kilmé iö *-ø` (tegu latviökas ilgas ï ir bus apibendrintas iö infinityvo) nekelia abejoniù. Be to, kadangi preteritai su lie. -é atitraukia kirtì ì prieödélì, o darƒyti, daro tipo preteritas niekad neatitraukia, labiau tikétina latviöko tipo preterito rekonstrukcija *-(i)j`. Vadinas, jei tipas darƒyti, daro egzistavo prúsù kalboje, tai joje ir atitinkamas dalyvis bútù buvès uûraöytas, ko gero, *-iuns. O æia ir ateina ì galvà keistokas etwiriuns , kuris lietuviökai lyg ir bútù atvêrès, taæiau atitiktù slavù bendratì ru. îòâîðèòü, îòâîð¿åò = lie. -yti, -ioja (tokio tipo lietuviù kalboje néra, uûtat yra dubletù -oti, (-o/ )-oja / -yti, -o). Ar æia tik nebus lietuviöko tipo rƒodyti, rƒodûia prúsiökas atitikmuo *atveryti, atveria, atvéré: *etwirïtwei,

254

*etwere (plg. III 8310), *etwïri < *etwïr (i)j`, part. *etwiriuns III 11727? Kaip bebútù, bet kuris tipo darƒyti, daro kilmés aiökinimas, kuris neatsiûvelgtù ì dubletà -yti, -o/ lie. -ia, la. (™lie.”) -io, pasmerktas nesékmei. Tà patì reikia pasakyti ir apie dubletà -yti, -o/ lie. -ija, la. -ïja. Yra daug atveju, kai formù kaita aprépia visus variantus: -yti, -o/-ia/-ija. Be jù, esama ir keisto izoliuoto varianto su -`/-º kaita (-éti, -o): privalêti, privãlo, privalêjo. Ìtikinamesniù tipo darƒyti, daro kilmés aiökinimù kol kas stokojama. Iki öiol labiausiai pamatuota nuomoné tebéra K arlio B r u g m a n n o (BrGr II 2-3, p. 267): ™Galima spéti, kad prabaltoslavù laikotarpiu búta -i-øe-ti denominatyvù, funkcionavusiù ir iteratyviökai arba kauzatyviökai panaöiai kaip --øo ir tam tikri -` prezensai. Plg. lo. sòpio ( -ïre), matyt, padarytà iö daiktavardûio *s•òpï- , greta moneo, -ºs ir domo, -`s . Öios -i-øe-ti formos bendrai duoda baltù-slavù infinityvo kamienà su -ï-. Tuomet baltù prezense nugaléjo -` kamienas, o ì slavù prezensà prasibrové infinityvo kamieno -ï- ir todél atsirado ne tik âðàøò© âðàòèøè t.t. greta âðàòèòè , bet ir ãîøò© ãîñòèøè t.t. greta ãîñòèòè , fleksija tipo ìüí« ìüíèøè t.t. Galimas daiktas, kad baltiökoji veiksmaûodûio -` ir -ï kamienù distribucija egzistavo ir praslavuose. Tuomet iö pradûiù turéjo atsirasti tokie prezensai, kaip ãîøò© ãîñòèøè , o véliau buvo sukurtos ir tokios formos, kaip âðàøò© âðàòèøè . Prie e-eilés öaknù: ganau ãî í « g•hen[Deverbatyvai su -`praöau ïðîø© prekövaitau ñâºøò© kƒ •eit praöau, övaitau !] maiöau ìºø© meik darau // deru ” Deja, öitoks aiökinimas nieko nepasako apie minétù dubletù atsiradimà bei tarpusavio santykì. Stangas kalba apie iteratyviniù ` ir i prezensù konkurencijà (S t a n g 1 9 6 6 , 3 2 5 — 3 3 0 ). Manau, grynai formaliai reikia iöeiti iö to, kad latviökas tipas (™lie.”) -yti, -io integruoja visus su juo susijusiù formù ryöius. Todél patogu jì ir laikyti pirminiu. Kaip öalia

*leipa , turéjo búti ™perfektas”-intensyvas/iteratyvas *laip` , taip öalia

*leipøa turéjo búti ™perfektas”-intensyvas/iteratyvas *laipø` . 255

Æia jau yra pirmasis ™latviökas” dubletas (dél sisteminiù pieûasæiù lietuviù kalboje jis sutapo su -o / -ia dubletu). Susikurdami preterito formas, sinonimai praes. *laip`, lygiai kaip ir *laipø` , savaime aiöku, naudojasi preteritalizatoriumi *ø` (plg. anksæiau dél *ƒz in`j` ), taæiau tuomet ir sinonimas *laipø` suvokiamas turintis tà patì preteritalizatoriù *ø` , t.y. kaip preteritiné forma prezensui *laip`. Tokiu búdu susidaro praes. *laip` — praet . *laipø` / *laip`ø`, praes. *laipø` — praet. *laipø`ø`. Néra abejoniù, kad öalia praet. *laip`ø`, *laipø`ø` automatiökai atsirado ir nauji prezensai *laip`øa, *laipø`ja . Rytù baltù kalbù medûiaga neleidûia nuneigti galimybés, kad kauzatyvo sufiksas ide. tradic. *-- øo /[sl.] -ï baltù kalbose atstovaujamas (pagal Stangà, tai ne atstovavimas, o ™Nachwirkung”, S t a n g 1 9 6 6 , 3 2 9) sufikso balt. *-øa . Apie tai kalba ne tik poros lie. mƒoko / mƒokia, rƒodo / rƒodûia t.t., bet ir atvejai, kai su ™kauzatyviniu” infinityvu -yti derinasi tik formos su -ia , bet ne su -o : tarƒy ti — taria , caus. grimzdyti—grimzdûia SD, lƒy gyti—lygia Lp, skubƒy ti—skubia Slm, Ob, taip pat öio atvejo kombinacija su -ija tipu [dviejù skirtingù infinityvù buvimas (o taip yra anaiptol ne visur!) öiuo atveju neturi reikömés, nes infinityvo forma gali búti véliau (o gal ir LKÛ bendradarbiù) prikurta, plg. ta… r ti greta tarƒy ti ]: geûtis / geûytis " gvieûtis" — geûiasi / geûijasi , ke…röti / ke… röyti — keröia J / keröija Vdûg, caus. liþdyti — liþdûia / liþdija N. Jau iö öiù pavyzdûiù matyti, kad -ija priesagos veiksmaûodûiai toli graûu ne visi esà ™denominaliniai” , plg. dar skiedyti—skiedija "skeldéti " , caus. snúdyti—snúdija "snúdinti" , glébstytis— glébstijasi BB, caus. kr§styti—kr§stijasi, caus. lƒo jyti—lƒo jija Mûö t.t. Neabejotinai seni bus tie -ija veiksmaûodûiai, kurie turi -o poras. Jie néra denominaliniai: caus. ríedyti — ríedija / ríedo Krp, skáldyti — skáldija / skáldo , m§¿dyti — m§¿dija / m§¿do Lnkv. Dar daugiau tokiù nedenominaliniù veiksmaûodûiù latviù kalboje (tipas ™lie.” -yti, -yja / -o): iter. j`dït, j`dï / j`da , caus. rïdït , rïdï / rïda , (tipas ™lie.” - yti, -io / -o): luocït , luoca / luoka t.t. Vadinasi, lygiagreæiai iteratyvù / intensyvù (öaknies ablautui bei) sufikso -` virtimui kauzatyvumo poûymiu egzistavo ir archajiökesnés kilmés - ( i ) øa sufikso kauzatyvai *laip ( i ) øa . Variantas *laip iøa galéjo darytis preterito formà pagal tipus praes. *laip`øa— praet. *laip`ø`, praes. *laipø`ja —praet. *laipø`j` , t.y praes. *laipŠ ïøa— praet. *laipŠ ïø` . Suvokiant formà *laipøa kaip formos *laipŠ ïøa variantà,

256

pirmosios preteritalinis atitikmuo tegaléjo búti tik *laipø` . Galù gale visi variantai tapo sinoniminiais su neûymiais apribojimais priklausomai nuo dialekto: praes. *laip` , *laipø` , *laip`øa , *laipø`ja , *laipŠ ïøa , *laipøa — praet. *laipø` , *laip`ø` , *laipø`j` , *laipŠ ïø` . `ja- (o dél *laip` / *laip`øa tipù dubletiökumo — ir praes. `- ) kamieniai veiksmaûodûiai pasidaré -`t priesagos infinityvà, o veiksmaûodûiai su preteritu *laipø` ir *laipŠ ïø` — -ït priesagos infinityvà (æia neapsieta be *laip` / *laipŠ ïø` dubleto ìtakos bei priesaginio elemento -(i)ø kauzatyvinés reikömés). Véliau (dél porinés formos praes. *laipø` buvimo) latviai apibendrino ne tos paæios formos *laipø` > *laipº, bet *laipïø` preterito tipà, o lietuviai dél praes. *laip` / *laipøa dubletù (plg. reliktinì tipà rodo/ rodûia) pasinaudojo *laipø` > *laipº preteritu. Öiam preterito modeliui ìsigaléjus lietuviù kalbos ` -kamieno veiksmaûodûiuose, skirtingai nuo latviù kalbos, jo buvimas öiù veiksmaûodûiù prezense (plg. la. praes. maiga / maidza = lie. praes. maigo / praet. maigé ) tapo neìmanomas. Lie. privalêti , privalo, privalêjo liudija, kad vietoj praet. *laipø` > *laipº galéjo búti apibendrinamas º-preteritas, be to, ir oksitoninis.

Inceptum A.D. 1976. Finitum A.D. 1996.

SOLI DEO GLORIA. AMEN

257

DEVELOPMENT OF THE GRAMMATICAL SYSTEM OF THE BALTIC LANGUAGES: LITHUANIAN, LATVIAN, PRUSSIAN This book represents a linguistical outlook formed during more than 20 years of researh. Although being independent and often unaccepted by many colleagues in Lithuania, the author goes closest to his teacher Vytautas Maûiulis, who in his turn develops principles first introduced in Baltic linguistics by Jonas Kazlauskas. Nevertheless many works of the author essentially differ from works of his Lithuanian colleagues in two points: a) all ideas are included in the field of the contensive typology of languages and on this basis the whole picture of the development of the Baltic languages is depicted; b) many ideas are verified by external comparison with non-Indoeuropean languages. This comparison is not connected with any postulates of the so-called ‘Nostratic hypothesis’, is neither based on them, nor tries to develop them. Therefore the fact that the author has taken his greatest interest in ‘Nostratics’ in his earliest works should not mislead a shallow reader to suspect some ‘Nostratics’ here. In the PREFACE to the book a short notice of its typological statements is given and a role of Vytautas Maûiulis in creating theory of Baltic and Indoeuropean declension is emphasized. After that the author elucidates terms which are constanly used by him but are not used by his Lithuanian colleagues. Further GOALS AND METHODS of the book are discussed: 1) to present historical development of the Baltic grammatical system as a result of changing language structure from its Indoeuropean stage of the ‘Active’ typology to the stage of the ‘Accusative’ typology; 2) to do this on the basis of the inner reconstruction and typological verification. Among the MAIN CONCEPTS of the book especial attention is to be paid to the concept of the grammatical category of version, to crucial distinction between the lexical-syntactical category of class and the morphosyntactical category of gender, to the author’s treatment of the concepts of language and dialect. PART I sets forth the author’s view of Baltic as of the last manifestation of Common Indoeuropean on the basis of the newest concept of the parent language as of in space and time wandering zone of minimum innovations. In this part are discussed: a) the author’s

258

concept of the Indoeuropean vowel-gradation, viewed morphonologically (this is essential to understand origin of the Baltic declension), b) inherited integrant features of Baltic and Germanic languages paying attention to the class of preterital-present verbs (this is essential to understand origin of the Baltic conjugation). PART II deals with the history of the Baltic noun. Here the development of the nominal and pronominal declension in Lithuanian, Latvian and Old Prussian is discussed on the basis of distinction between four Baltic paradigmatic cases and several adverbial nonparadigmatic cases (the theory of V. Maûiulis). The idea of later development of pronominal paradigms is set forth by the author once again after the pause of 20 years. For the first time the author summarizes here his principles of Prussian reconstructions. PART III deals with the history of the Baltic verb. It begins with the SEMANTICAL CLASSIFICATION of the verbal STEMS, first — of the `-stems, and is carried out for Lithuanian, Latvian and Old Prussian. On the basis of the analysis of the paradigmatical and syntagmatical relations (11 distinctive features chosen) and semantical neutralization in formal classes of Baltic stems, semantical classes of the Baltic verbal stems are identified. The said analysis is later used to specify history of some verbal stems in separate Baltic languages. Historical analysis begins with identifying PRETERITAL-PRESENT verbs in Baltic. Further the PRE-INFINITIVE period as well as expression of the 3rd PERSON are touched upon. The book ends setting forth a concept of FORMATION OF VERBAL PARADIGMS finishing the intemediate stage of verbal ATEMPORALITY. The book is supplemented with annexes of which the STRUCTURAL INDEX OF BALTIC VERBS is mostly significant while presenting results of formal and semantical classification of verbal stems in Lithuanian, Latvian and Old Prussian (every verb is given with ist numbers in corresponding formal and semantical classes).

259

BALTÙ VEIKSMAÛODÛIÙ STRUKTÚRINIS INDEKSAS Pirmasis skaiæius rodo formaliàjà klasè, skaiæiai po dvitaökio — semantines.

Lietuviù kalba

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 260

ab…ydyti 49:40 adãtyti 49:38 adƒyti 72:38 aidƒytis 72:29 áidytis 3:21 áigyti 3:38,41,43 aikötƒyti 72:40 áikötyti 72:57 áikötytis 49:21 áipyti 49:62 aµrytis 49:16 aistryti 49:37 áiûƒyti 72:39 ãkyti 49:43 akƒyti 49:76 akmenytis 49:33 $kti 74:70,76 akvãtyti 49:57 alãsyti 49:64 alãtyti 49:64 a¿æyti 49:43 aldãbyti 49:41 áldyti 3:37,64 áldryti 49:42 ald§kytis 49:11 ãlyti 49:37 álkti 74:72 a¿pti 74:70 amãnyti 49:43 ambyti … 49:43 ambryti … 49:61,43 ámstyti 70:39 1. ángyti 72:41

34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66.

2. ángytis 72:71 anglƒyti 49:76 a…nglyti 49:37 ángstyti 70:39 angötyti 72:40 ánkötyti 72:39 a…ntryti 49:40 apãryti 49:40 arãzytis 49:21 arbãtytis 49:21 ardƒyti 69:37 arkƒyti 55:40 a…r lyti 49:43 a…rmytis 49:21 aröƒyti(s) 72:39,(21) arökƒytis 55:21 árti 115:43 arûƒyti 72:39 1. ãtrytis 49:21 2. ãtrytis 49:33 audƒytis 69:1 áudrytis 49:33 áugdyti 69:37 áugti 80:70,76 auksyti 49:40 a…uryti 49:76 ausdƒyti 69:40 a…usyti 49:41 áusti 130:40 austƒyti 70:39 áustyti 70:39 auödƒyti 69:74 áuöyti 8:37

67. áuöyti 49:76 68. áuöti 74:76 69. a…uöti 74:76 70. a…uti 103':40 71. avêti 151:44'' 72. babãnyti 49:40 73. bãbyti 49:37,40 74. badƒyti 55:38 75. bagaslƒovyti 49:40 76. baidƒyti 69:37 77. ba%igti 92:40 78. baikstƒyti 72:37 79. báilyti 49:37 80. báimytis 49:14 81. baisytis 72:14 82. baiûƒyti 72:40 83. bakãryti 49:37 84. bakãtyti 49:43 85. b$kyti 49:11 86. b$knyti 49:41 87. bakstƒyti 2:41 88. baköyti 49:41 89. bakötãlyti 49:39 90. bãkötyti 49:39 91. balabãjyti49:53 92. balab$ktyti 49:43 93. balabãsyti 48:64 94. baladõöytis 49:21 95. balaiûyti 49:43 96. balambyti 49:64 97. balamu%ityti 49:37 98. balamþtyti 49:37 99. balãûyti 49:64 100. balãûyti 49:64 101. balbãæyti 49:64 102. balbãsyti 48:64 103. balbãtyti 49:64 104. baldãjyti 49:64 105. 1.báldyti 55:42 106. 2.báldyti 69:40 107. baltãjyti 49:40

108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120. 121. 122. 123. 124. 125. 126. 127. 128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148.

baltazyti 49:64 bálti 91':76 báltyti 72:40 balzãtyti 49:64 balzgãtyti 49:37 ba¿zgyti 49:64 bambãlyti 49:43 bambãsyti 48:64 bambãzyti 49:43 bambêti 109:64 bambieryti 49:41 ba …mbyti 49:41,43 ba …mblyti 49:76 bandƒyti 72:43 bandþryti 49:64 bangstƒyti 70:39 ban•tyti 49:37 bani§tyti 49:37 bankr§tyti 49:70 barabãnyti 49:61 ba…rgyti 49:43 barköêti 157:75m barstƒyti 70:39 barökêti 83':75m bárti 88:43 barzdƒyti 49:70 bãsyti 49:41 baskƒytis 72:21 bãslyti 49:62 batƒyti 70:39 bastƒytis 70:21 ba…ubti 92:64 báudyti 72:37 ba…udytis 72:11 báugötƒyti 72:37 baukƒyti 72:39 ba…ulyti 49:43 ba…usti 92:43 baustƒytis 70:11 bazþnyti 49:43 bãûyti 49:41 261

149. 150. 151. 152. 153. 154. 155. 156. 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 164. 165. 166. 167. 168. 169. 170. 171. 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179. 180. 181. 182. 183. 184. 185. 186. 187. 188. 189. 262

b•byti 49:41 b•æyti 49:43 bëdyti 49:64 begêdyti 49:43 -begêti 147:64 bêgti 79':64 beµzyti 49:40 bejuõdyti 49:37 b-lsti 91:35,64 bembyti 49:54 ben•tyti 49:43 berdyti 69:39 be…rgûti 91:72,76 b-rti 95:38 b•sti 111:40 b•byti 49:40 b•blyti 49:43 b•æyti 49:37 bƒydyti 69:37 b…ydytis 49:14 b•dzyti 49:41 bi…ednyti 49:72 bi…elyti 49:40 bíesyti 49:43 bi…esti 91:40 bijƒoti 68:57 b•kötyti 47:37 bildêti 85':75m b•ldyti 5:61 bi¿sti 77:64i,76i -b•lti 102:64i bi …mbyti 49:41 bimpsƒoti 67:66 bi…ndzyti 49:41 bi…rbyti 49:40 bi…rbti 97:64,76 b•rti 77:75m bi…rûyti 49:40 b•syti 49:43 b•stryti 49:37 bizãrytis 49:28

190. 191. 192. 193. 194. 195. 196. 197. 198. 199. 200. 201. 202. 203. 204. 205. 206. 207. 208. 209. 210. 211. 212. 213. 214. 215. 216. 217. 218. 219. 220. 221. 222. 223. 224. 225. 226. 227. 228. 229. 230.

b•zdytis 49:28 b•zyti 49:41 b•znyti 49:40 bizþnyti 49:41 bj§rti 94':76 blãgnytis 49:30 blaikstƒytis 70:32 blaikötytis 70:30 blaiskƒyti 73:39 blaiskƒytis 72:32 blaistƒytis 70:30 blaivƒyti(s) 72:37,(30) bláiûyti 72:39 blakãtytis 49:19 blakstƒyti 70:62 blak§tyti 49:64 blandƒyti 72:37,70 blandytis 72:30 bla…ndytis 49:19 bla…nkti 74:76 blaökƒyti 72:37,42 blaudƒyti 72:42 bláusytis 49:24 bla…ustis 92:27,33 blaustƒytis 70:30 blauzgãtytis 49:21 blazgãtyti 49:64 blàzgãtytis 49:24 blƒàzgyti 72:41 blazgþtyti 49:64 blênytis 49:21 blêsti 75:76 blia…unyti 49:64 bliáustytis 70:20 bliáuti 116:64 blia…uzyti 49:64 bli…egzti 91:76 bli…eksti 91:76 bli…ekti 79:76 bliksêti 159:75m blyksêti 160:75m

231. 232. 233. 234. 235. 236. 237. 238. 239. 240. 241. 242. 243. 244. 245. 246. 247. 248. 249. 250. 251. 252. 253. 254. 255. 256. 257. 258. 259. 260. 261. 262. 263. 264. 265. 266. 267. 268. 269. 270. 271.

blƒyköti 77:56,70 bli…nkyti 49:64 bliokytis 49:19 bl•sti 77:76 bl%ìsti 77:76 bliudƒyti 69:37 bliýdyti 69:37 bliýköti 77:70 bliurbêti 85':64 bliu…rbyti 49:43 1.bliu…rbti 97:43,70 2.bliu…rbti 97:72 3.-bliu…rbti 97:76 bli§rti 94':76 bliýti 94':64 bli§znyti 49:64 bli§ûnyti 49:64 blizgêti 110:78 blƒodyti 39:64 blõgti 76:76,70 blõköti 94:43 bloznyti 49:64 blþdyti 49:43 blukdyti 69:37 blukƒyti 72:37 bl§kti 77:76 blusƒyti 49:70 bl§znyti 49:43 bƒobyti 49:43 bõæyti 49:49 bodêtis 153:14 bõdytis 42:14 bokyti 49:41 bolãvyti 49:37 bõsyti 49:70 -bƒosti 76:56 bõstytis 70:13 botãgyti 49:41 botãöyti 49:41 bot…egyti 49:41 bõvyti 49:37

272. 273. 274. 275. 276. 277. 278. 279. 280. 281. 282. 283. 284. 285. 286. 287. 288. 289. 290. 291. 292. 293. 294. 295. 296. 297. 298. 299. 300. 301. 302. 303. 304. 305. 306. 307. 308. 309. 310. 311. 312.

br$æytis 49:21 bradãkyti 49:64 braidƒyti 55:62 braizgƒyti 72:39 bráiûƒyti 72:39 brãjyti 49:64 br$klyti 49:64 brãklytis 49:11 br$knytis 49:11 braköêti 157:75m brãktytis 49:11,21 brãlyti 49:40 brámbyti 49:64 bramyti 49:43 branãæyti 49:43 brancyti 49:39 branænãgyti 49:39 brángti 74:76 brankƒyti 72:37 brãnyti 49:39,64 braniþkyti 49:37 braökêti 109:76 braökyti 72:42 braukƒyti 72:39 bra…ukti 92:40 brazdêti 109:61 brãzdyti 49:39 brazdƒytis 72:21 brãzyti 49:39 brêköti 75:76 br…enyti 49:38 brënyti 49:38 brƒèsti 73:70,76 br…èsti 73:78 br…eöyti 49:64 br…ezyti 49:39 brêûyti 72:39 brêûti 93:40 bria…unyti 49:38 br•cyti 49:36 br•æyti 49:35 263

313. 314. 315. 316. 317. 318. 319. 320. 321. 322. 323. 324. 325. 326. 327. 328. 329. 330. 331. 332. 333. 334. 335. 336. 337. 338. 339. 340. 341. 342. 343. 344. 345. 346. 347. 348. 349. 350. 351. 352. 353. 264

br•dyti 49:37 br…ydyti 49:64 brƒydoti 57:65 br•ndyti 72:37 br•nkyti 72:37 brinksƒoti 67:65,78 br•nkti 77:76 br•sti 101:64 br•tvyti 49:40,43 brizgƒyti 49:76 br•zyti 49:39 brõgyti 49:64 brõkyti 49:43 brƒonyti 49:38 brƒostvyti 49:37 brotytis 49:11 brƒozdyti 26:39 brƒozyti 49:43 broznyti 49:40 brõûyti 49:37 br§cyti 49:43 br§æyti 49:37 br§dyti 49:40 brýdyti 72:37 brþdyti 49:64 br§dnyti 49:40 brþgzti 97:76 bruµnyti 49:37 br§klyti 49:43 brþklyti 49:64 brukötyti 72:42 br§kti 106:43 brþlyti 49:37 bru…næyti 49:37 bru…ngzti 97:76 br§nyti 49:40 brúsyti 49:64 bruzdêti 110:64 bruzdƒyti 72:54 brýûyti 49:38 brúûkãtyti 49:38

354. 355. 356. 357. 358. 359. 360. 361. 362. 363. 364. 365. 366. 367. 368. 369. 370. 371. 372. 373. 374. 375. 376. 377. 378. 379. 380. 381. 382. 383. 384. 385. 386. 387. 388. 389. 390. 391. 392. 393. 394.

brúûkyti 49:39 b§byti 49:41 býbyti 49:64 bþbnyti 49:43 b§bryti 49:61 b§dyti 49:38 býdyti 3:40 bþdyti 3:37 bugdƒyti 69:43 búgdyti 69:37 bþgnyti 49:64 buµzyti 49:38 buizytis 49:33 buµzlytis 49:21 b§kyti 49:40 b§kti 77:76 bulvõnyti 49:40 bumbãæyti 49:64 bumbãsyti 48:64 bumbêti 110:64 bu …mbyti 49:64 bumbõlyti 49:40 bungãzyti 49:41 bu…ngnyti 49:75 buntãjyti 49:37 b§ntyti 49:40 burbêti 85':61 bu…rblyti 49:43 burbsêti 159:75m 1.bu…rbti 97:75m 2.bu…rbti 77:56 burb§lyti 49:40 bu…ræyti 49:64 burdƒyti 69:43 b§rdyti 72:38 bu…rdyti 49:37 burgêti 85':76 b§rgyti 49:41 bu…rgyti 49:43 bþryti 49:64 búryti 49:64

395. 396. 397. 398. 399. 400. 401. 402. 403. 404. 405. 406. 407. 408. 409. 410. 411. 412. 413. 414. 415. 416. 417. 418. 419. 420. 421. 422. 423. 424. 425. 426. 427. 428. 429. 430. 431. 432. 433. 434. 435.

bþrytis 49:21 bu…rkyti 49:39 bu…rklyti 49:43 bu…rlyti 49:38 bu…rnyti 49:64 bursyti 49:54 b§rti 88':43 burtyti 49:37 burzdêti 85':64 b§rzdytis 72:21 burzgêti 85':76 bu…rzyti 49:38 bu…rzlyti 49:38 b§sti 77:70 b§öyti 49:40 býti 140/102:72,78 b§zyti 49:40 -bþzyti 49:40 b§zlyti 49:43 buzu…rlyti 49:39 b§ûytis 49:19 cãckyti 49:40 c$kyti 49:61 ca …mpyti 49:38 cãpnyti 49:43 carãpyti 49:40 cãtyti 49:64 chrikötyti 49:40 chvolyti 49:43 cib•ryti 49:64 cidãbryti 49:40 cieksêti 156:61 cielyti 49:54 cienyti 49:43 ciepsêti 156:61 cíepsyti 45:61 cigõnyti 49:43 ci …mbyti 49:64 cimbõlyti 49:64 cymytis 49:19 c•nyti 49:64

436. 437. 438. 439. 440. 441. 442. 443. 444. 445. 446. 447. 448. 449. 450. 451. 452. 453. 454. 455. 456. 457. 458. 459. 460. 461. 462. 463. 464. 465. 466. 467. 468. 469. 470. 471. 472. 473. 474. 475. 476.

cipdƒyti 69:37 cƒypdyti 69:37 cipƒyti 72:37 cypƒyti 72:37 cypsêti 160:61 c•pti 77:64 c…ypti 97:64 cirpdyti 69:37 ci…rpti 97:64 c§inytis 49:19 cv$ksyti 48:75 cv•ngöyti 49:41 æablyti 49:38 æãglyti 49:38 1.æáiûyti 72:41 2.æáiûyti 49:75 æakyti 49:43 æãryti 49:41 æavyti 49:41 æeb…erytis 49:11 æeb…esyti 48:41 æeb•styti 47:41 æ…ebyti 49:41,75 æeæi‡oryti 49:41 æëdyti 49:43 æeglyti 49:38 æ…egnyti 49:38 æëgûmyti 49:40 æeinyti 49:40 æekãlyti 49:38 æ…ekyti 49:40 æ…eklyti 49:37 æ…ekslyti 49:40 æ…ekölyti 49:40 æ…ekönyti 49:40 æelãbyti 49:54 æe¿nyti 49:40 æelvytis 49:11 æem…esyti 48:41 æémyti 49:39 æe…nglyti 49:38 265

477. 478. 479. 480. 481. 482. 483. 484. 485. 486. 487. 488. 489. 490. 491. 492. 493. 494. 495. 496. 497. 498. 499. 500. 501. 502. 503. 504. 505. 506. 507. 508. 509. 510. 511. 512. 513. 514. 515. 516. 517. 266

æ…enyti 49:76 æ•pytis 49:8 æepsêti 156:38,61 æerbyti 49:37 æerkãlyti 49:38 -æe…rköti 91:64i æe…rnyti 49:40 æe…rpyti 49:40,72 æerökêti 82':64,76 æëstytis 49:13 æev…erytis 49:11 æeûêti 108:70,76 -æ…eûyti 49:50 -æ•ûti 73:64i æia…uæyti 49:61 æiáudyti 25:69 æia…ugûlyti 49:38 -æiáuköti 77':64i æia…uköti 91:61 æia…unyti 49:64 æiaupdyti 69:36 æiáupƒytis 55:20 æiáupstytis 70:20 æiáupti 91:37,64 æiauköêti 82':64 æiauûƒyti 55:62 æia…uûti 91:64 æ…ydyti 49:43 æielyti 49:54 æi…enyti 49:43 æi…epyti 49:40,42 æyglytis 49:19 æ•gnyti 49:40 æ•lyti 49:40 æimbyti 49:70 æimb§ryti 49:41 æi…næyti 49:43 æ•nyti 49:40 æiõbyti 49:75 æiõdyti 49:37 æiopyti 49:75

518. 519. 520. 521. 522. 523. 524. 525. 526. 527. 528. 529. 530. 531. 532. 533. 534. 535. 536. 537. 538. 539. 540. 541. 542. 543. 544. 545. 546. 547. 548. 549. 550. 551. 552. 553. 554. 555. 556. 557. 558.

æiopsƒoti 67:66 æƒypdyti 6:37 æi…rköti 97:64 æ•rpdyti 69:37 æ•rpyti 55:37 æirpsêti 159:61 æi…rpti 97:64 æirökêti 85':64 æ•rökyti 72:37 æ…ystyti 3:40 æi§æyti 49:43 æiþdyti 49:40 æiþdytis 49:12,21 æi§drytis 49:19 æi§idyti 69:37 æiuµnytis 49:19 1.æi§jyti 49:41 2.æi§jyti 49:49 æi§knyti 49:41 æi§kölyti 49:38 æiulbêti 85':64 æi§lyti 49:38 æiu¿myti 49:38 æiulnytis 49:19 æiulpƒyti 55:38 æi§lpstytis 70:2 æiumbƒytis 72:21 æi§næyti 49:43 æiu…nkytis 49:18 æiƒuobrytis 49:19 æiƒuoklyti 49:43 æiƒuopti 94:43 æiuõûti 94:64 æiþpytis 49:21 æi§prytis 49:11 æiúpsƒoti 67:65 æi§pti 77:43 æiu…rlyti 49:76 æiurmãlyti 49:38 æiurmãsyti 48:38 æiurmãslyti 49:38

559. 560. 561. 562. 563. 564. 565. 566. 567. 568. 569. 570. 571. 572. 573. 574. 575. 576. 577. 578. 579. 580. 581. 582. 583. 584. 585. 586. 587. 588. 589. 590. 591. 592. 593. 594. 595. 596. 597. 598. 599.

æiu…rmyti 49:38 æiu…rnyti 49:38 æiurpstƒyti 70:39 æi§rökyti 72:38 æi§slyti 49:38 æi§snyti 49:38 æi§styti 49:38 æi§tnyti 49:40 æiýûoti 68:71 æyûyti 49:64 æ•ûti 77:76 æƒyûti 97:41 æv$kyti 49:41 æveryti 49:40 æv•tyti 49:75 æv•tyti 49:38 ævi…erytis 49:21 æv•nyti 49:41 ævolyti 49:43 dãbyti 49:40,41 dãblyti 49:43 dabstƒyti 70:39 daibstƒytis 70:17 dalbstƒytis 70:17 dáigyti 72:37 dáigstyti 70:36 dailyti 3:40 dairƒytis 72:10 dãjyti 49:40 dakãnyti 49:39 dãkyti 49:39 dãknyti 49:37 dakþæyti 49:54 dalbƒytis 72:21 dalbstƒytis 70:10 dálgyti 72:39 dalƒyti 27:40 da …mbyti 49:41 da …mbryti 49:64 dãmyti 49:38 1.dangƒyti 55:42

600. 601. 602. 603. 604. 605. 606. 607. 608. 609. 610. 611. 612. 613. 614. 615. 616. 617. 618. 619. 620. 621. 622. 623. 624. 625. 626. 627. 628. 629. 630. 631. 632. 633. 634. 635. 636. 637. 638. 639. 640.

2.dángƒyti 3:37 dangstƒyti 70:39 danstyti 70:39 dantƒyti 3:39 da…rbyti 49:40 dárdêti 109:64,75m dárgyti 55:42 darƒyti 72:40 darkãæyti 49:40 darkƒyti 55:40 dark§æyti 49:40 dárstyti 70:39 dastƒyti 54:42 daubƒyti 72:39 da…usyti 49:64 da…usytis 55:21 dauûƒyti 55:39 da…uûti 92:40 davãdyti 49:54,37 dƒàzgyti 72:41 daûƒyti 72:40 deb•kyti 49:43 d…eblyti 49:43 dêdyti 69:37 d•gti 111:40,76 -d-idyti 72:54 deirƒytis 72:10 de¿nyti 49:40 d-mûti 91:54,64 de…ngti 91:43 der…eæyti 49:40 der…eænyti 49:40 derêti 99':43,55,76 de…rglyti 49:40 d-rgti 91:40 derg§æyti 49:40 de…rklytis 49:21 derk§æyti 49:43 derm…elyti 49:40 derp…esyti 48:39 derv…ecyti 49:39 267

641. 642. 643. 644. 645. 646. 647. 648. 649. 650. 651. 652. 653. 654. 655. 656. 657. 658. 659. 660. 661. 662. 663. 664. 665. 666. 667. 668. 669. 670. 671. 672. 673. 674. 675. 676. 677. 678. 679. 680. 681. 268

derv•æyti 49:39 de…rûyti 49:56 dêstyti 70:42,43 dêti 139:43 dévêti 152:44'' dib•æyti 49:43 d•ækyti 49:40 d•ænyti 49:41 díegti 91:37,43 di…enytis 49:33 dievãûytis 49:21 dyglytis 49:11 d•gnyti 49:43 dygsƒoti 9:56 dƒygti 77:76 d…ykti 77:64 d•lbsyti 64:53 d•ldyti 6:35 dilgêti 85':57 d•lgyti 72:39 dilgsêti 159:56m,69m d•lgsyti 45:56 d•lti 77:76 dingsƒoti 9:56 di…ngti 77:70,76 d•rbti 81':40,64 dyrêti 51:55 d•rgti 77:64,76 d•ryti 49:40 d…yryti 49:40 d•rgyti 72:37 1.d•rsyti 49:64 2.dirsyti 49:43 dirvonƒyti 49:76 di…rûyti 49:41 di…rûti 77:76 d•ökyti 49:38 d…yvyti 49:37 d•ûyti 49:64 dƒyûti 97:40,41 d…yûti 97:64'

682. 683. 684. 685. 686. 687. 688. 689. 690. 691. 692. 693. 694. 695. 696. 697. 698. 699. 700. 701. 702. 703. 704. 705. 706. 707. 708. 709. 710. 711. 712. 713. 714. 715. 716. 717. 718. 719. 720. 721. 722.

dõbyti 49:37 dƒobti 94:37,54 d‡oknyti 49:37 doksƒoti 67:66 dõrytis 49:13 dõöyti 49:37 dovãdyti 49:37 dõvyti 49:41,37 drabãsyti 48:38 drabõsyti 48:38 drabsƒoti 67:65 drabstƒyti 70:39 drãæyti 49:37 dragnyti 49:40 draibyti 72:39 draibstƒyti 70:39 draikƒyti 55:39 draikstƒyti 70:39 draµlyti 49:39 draiskƒyti 72:39 draizgƒyti 72:39 drakãlytis 49:21 dr$kytis 49:21 drãlyti 49:40 drambãlyti 49:38 drambãsyti 48:38 dra ƒmblyti 49:38 dramb§lyti 49:38 drãmyti 49:43 drampãcyti 49:38 drampãsyti 48:38 drampãzyti 49:38 dra…næyti 49:37 drãnyti 49:40 drankstƒytis 70:32 drapãlyti 49:38 drapãsyti 48:38 drapõsyti 48:38 draskƒyti 55:39 draustƒyti 70:36 dreb…ecyti 49:38

723. 724. 725. 726. 727. 728. 729. 730. 731. 732. 733. 734. 735. 736. 737. 738. 739. 740. 741. 742. 743. 744. 745. 746. 747. 748. 749. 750. 751. 752. 753. 754. 755. 756. 757. 758. 759. 760. 761. 762. 763.

dreb…eûyti 49:57 drébsƒoti 67:65 drêbstyti 70:39 drëbti 95:40 drégdyti 69:37 drégmenyti 49:40 drégnƒyti 49:40 drëksti 95:40 drêkti 75:76 dre …mbti 91:38 drem…enyti 49:37 dr-ngti 91:45 dre…ngti 91:78 dr•nyti 49:43 dr…epyti 49:75 dr•plyti 49:39 dribdƒyti 69:37 drƒyboti 57:65,77 dribsƒoti 67:65 drybsƒoti 67:65 dr•bti 77:76 drigãnyti 49:37 driksêti 159:76 1.dryksêti 160:76 2.dryksêti 160:61 driksƒoti 67:65,77 dryksƒoti 67:65,77 dr•ksti 77:76 dr•kti 77:76 dr…ylyti 49:39 drimbãsyti 48:38 drimpãsyti 48:38 drimsƒoti 67:65 dringsƒoti 67:78 drioksêti 158:75m drioksƒoti 67:78 driõksti 94:40 drysƒoti 67:77 dr%ìsti 77:55 driþboti 68:77 driúksƒoti 67:78

764. 765. 766. 767. 768. 769. 770. 771. 772. 773. 774. 775. 776. 777. 778. 779. 780. 781. 782. 783. 784. 785. 786. 787. 788. 789. 790. 791. 792. 793. 794. 795. 796. 797. 798. 799. 800. 801. 802. 803. 804.

dri§nyti 49:38 driúnƒyti 49:78 dr•vyti 49:43 1.dr…yûti (dr…yûia) 94:43 2.dr…yûti (dr…yûta) 77:76 drolyti 49:40 dronyti 49:78 drõvytis 46:14 drƒoûti 94:38 drumbãlyti 49:38 drumbãsyti 48:38 drumbyti 49:53 drumstƒyti 70:39 drumzdƒytis 69:24 dru…ngnyti 49:37 drunƒyti 39:78 dr§nyti 49:38 dr§skyti 49:40 dubãsyti 49:41 dubãvyti 49:43 d§byti 49:41 dþbyti 49:40 dúbsƒoti 67:77 d§bti 77:76 dþdyti 49:64 d§gnyti 49:40 dþgzti 97:64,76 duµnyti 49:38 1.d§iti 77:70,76 2.d§iti 98':64 d§jyti 49:37,40,64 dúksƒoti 67:62,66,76,78 dþkti 77:64,76 dulbsoti 67:78 dúlêti 38:78 dúlƒyti 38:78 d#þlyti 3:40 dulkêti 85':76 d§lkyti 72:39 dulkstƒyti 70:38 d§lkti 77:76 269

805. 806. 807. 808. 809. 810. 811. 812. 813. 814. 815. 816. 817. 818. 819. 820. 821. 822. 823. 824. 825. 826. 827. 828. 829. 830. 831. 832. 833. 834. 835. 836. 837. 838. 839. 840. 841. 842. 843. 844. 845. 270

du¿kti 97:78 dumblãsyti 48:38 du …mblytis 49:33 dýmyti 49:46 dumpsƒoti 67:78 dumöƒoti 67:78 d§mti 98:51,76;64,70 dundêti 85':76 dunyti 49:37 dunksƒoti 9:78 dunköƒoti 67:78 duõbti 94:40 dƒuodyti 69:42 dƒuostyti 70:42 dƒuoti 139:43 du…rbyti 49:48 du…rdƒyti 3:40 d§rdyti 69:39 dúryti 49:37 du…rnyti 49:37 dýroti 57:65 du…rplyti 49:64 durpsƒoti 67:65 d§rpstyti 70:42 d§rstyti 70:39 d§rti 88':40 dúsêti 155:69 dusyti 3:39 d§öytis 49:27 dúzgêti 85':70,76 dþûyti 49:37,70 d§ûti 77:76 dvaµlyti 49:40,41 dvësti 95:70 dvoksƒoti 9:78 dvõkti 94:78 dz•kyti 49:61 dzi…eryti 49:38 dzi‡obyti 49:38 dzioryti 49:41 dzi§ndzyti 49:41

846. 847. 848. 849. 850. 851. 852. 853. 854. 855. 856. 857. 858. 859. 860. 861. 862. 863. 864. 865. 866. 867. 868. 869. 870. 871. 872. 873. 874. 875. 876. 877. 878. 879. 880. 881. 882. 883. 884. 885. 886.

dziuõbyti 49:38 dzv$kyti 49:41 dzvãnyti 49:64 dzv•kyti 49:41 dûãbyti 49:41 dûãblyti 49:41 dûãdyti 49:75 dûãglyti 49:38 dûãlyti 49:41 dû…ebyti 49:41 dûedûyti 49:41 dû…egyti 49:75 dûelãsyti 48:75 dûe¿nyti 49:53 dû…eryti 49:38 dû…esyti 48:75 dû…eûyti 49:41 dûia…ugtis 91:28 dûiáustyti 70:36 dûiáuti 116:40 dûieryti 49:38 dûimbþryti 49:38 dûindû…eryti 49:75 dûi‡obyti 49:38 dûi‡oryti 49:38 dûi‡osyti 48:38 dûiovindyti 69:37 dûi§byti 49:38 dûiugdƒyti 69:37 dûi§gti 77:70 dûiumbãryti 49:41 dûiungãryti 49:41 dûiþnyti 49:55 dûiuõbyti 49:38 dûiýti 102:76 eidƒyti 59:62 eµksyti 45:54 eµlyti 49:40 eµti 140:64 -éjêti 147:64 e…rzti 73:70

887. 888. 889. 890. 891. 892. 893. 894. 895. 896. 897. 898. 899. 900. 901. 902. 903. 904. 905. 906. 907. 908. 909. 910. 911. 912. 913. 914. 915. 916. 917. 918. 919. 920. 921. 922. 923. 924. 925. 926. 927.

êsti 138:40 -éstyti 54:39 ëtryti 49:70 f§ndyti 49:54 gãænyti 49:50 gãdyti 49:37 gagêti 109:64 gaµdryti 3:37 gaµlyti 49:51 -gainƒyti 49:39 gáiryti 49:51 -gaiödƒyti 69:68 gaµöti 74:66,72 gaivelytis 49:24 gaksƒoti 67:66 galãbyti 49:37 galãbötyti 47:37 galãkötytis 47:24 galándyti 31:38 galƒàsti 78':38 galƒàstyti 2:38 galavyti 49:37 galdãpyti 49:41 gáldyti 69:38 galêti 151:57 galõpyti 49:42 gal§byti 49:37 gamãrytis 49:21 gamãöytis 49:19 ganãbyti 49:37 gandarƒyti 72:54 gandyti 3:37 gángytis 72:21 ganƒyti 72:37 ganiþbyti 49:37,41 ganksƒoti 67:66 ganpadaryti 72:54 gan†þbyti 49:37 gapsƒoti 67:65 garãæyti 49:51 garãdyti 49:40

928. 929. 930. 931. 932. 933. 934. 935. 936. 937. 938. 939. 940. 941. 942. 943. 944. 945. 946. 947. 948. 949. 950. 951. 952. 953. 954. 955. 956. 957. 958. 959. 960. 961. 962. 963. 964. 965. 966. 967. 968.

garánköyti 49:70 garánkötytis 49:31 garbstƒyti 70:42 ga…rdyti 49:40 gargalyti 49:64 gargãsyti 48:64 gargêti 109:64 gárgöyti 45:43 ga…rgti 92:64 garksƒoti 67:65,78 garmãlytis 49:21 garmãsyti 48:64 garmêti 100':64 garm§lyti 49:37 garmuolyti 49:37 garnyti 49:38 garsnyti 49:76 g…àsdyti 69:37 gàstƒytis 70:13 gãöytis 3:40 gaönytis 49:16 gatãvyti 49:40 -gaubƒyti 72:39 gaubstƒyti 70:39 ga…ubti 92:43,51 gáudyti 69:42 ga…uryti 49:76 gaurõnyti 49:64 ga…usti 92/140:76,64 gáuti 96':46 ga…uûti 92:43 gave…ndyti 49:64 gebêti 107:57 gedêti 150:57 gêdétis 49:14 gêdyti 49:37 geµbtis 73:70 geidƒytis 72:14 geµnyti 49:62 geµsti 91:57 gelándyti 72:38 271

969. gelãöyti 49:64 970. gelãûyti 49:64 971. g-lbéti 120:54 972. gelbstytis 70:18 973. gel…eûyti 49:76 974. ge¿nyti 49:41 975. ge¿sti 73:76 976. g-lti 116:54,56 977. geltonƒyti 49:76 978. ge …mbyti 49:37 979. gentyti 49:37 980. ge…rbti 91:43 981. g-rdaryti 72:54 982. gérêtis 147:12 983. g-rti 116:40 984. gervelyti 49:54 985. gesƒyti 8:37 986. g•syti 49:41 987. 1.g•sti (ge…nda) 73:76 988. 2.g•sti (g…èsta) 73:76 989. geûytis 43:14 990. gƒydyti 6:37 991. giedƒoti 123:43 992. gi…edrytis 49:33 993. gieûytis 49:11 994. g•gnyti 49:40 995. g•ldyti 69:37 996. gi¿dyti 49:66 997. 1.g•lti (g•lia) 88':54 998. 2.g•lti (g•lsta) 94':56i 999. 3.g•lti (g…yla) 94':76 1000. gimdƒyti 6:37 1001. g•mti 95':70 1002. gi…næyti 49:43 1003. g•nti 113:43 1004. gi…nti 104':37 1005. -g•ndyti 69:42 1006. gi…ntyti 49:43 1007. girdêstyti 70:47 1008. girdêti 145:49 1009. g•rdyti 6:37 272

1010. 1011. 1012. 1013. 1014. 1015. 1016. 1017. 1018. 1019. 1020. 1021. 1022. 1023. 1024. 1025. 1026. 1027. 1028. 1029. 1030. 1031. 1032. 1033. 1034. 1035. 1036. 1037. 1038. 1039. 1040. 1041. 1042. 1043. 1044. 1045. 1046. 1047. 1048. 1049. 1050.

girgsêti 159:61 g•rgsyti 41:61 girgûdêti 85':76 g•rti 98:43 gƒyslytis 49:21 -gƒysti 77:64i gƒyti 102:70 gi§gyti 49:41 gyv-ndyti 69:37 g•ûti 77:76 glabstƒyti 70:39 glab§æyti 49:39 glaibƒytis 72:19 glaistƒyti 70:39 glaiûƒyti 72:57 gla …mbyti 49:38 glamdyti 72:39 glam§æyti 49:3 glámzdyti 69:39 glámûƒyti 72:39 glandyti 72:39 glãsytis 49:19 glaubstƒyti 70:42 glaudƒyti 72:39 glaumƒyti 49:76 gla…usti 92:43 glaustƒyti 70:39 -glebæyti 49:42 glébstytis 47:11 gl•bti 73:70 gleivyti 49:76 gleµzyti 49:40 gleµznyti 49:40 gle …mbyti 49:37 gle …mûyti 49:37 gle …mûti 91:43 gl-rti 90':76 gl•ûti 73:70,76 gliáudyti 8:39 gliaumƒyti 49:76 gli…eti 97':40

1051. 1052. 1053. 1054. 1055. 1056. 1057. 1058. 1059. 1060. 1061. 1062. 1063. 1064. 1065. 1066. 1067. 1068. 1069. 1070. 1071. 1072. 1073. 1074. 1075. 1076. 1077. 1078. 1079. 1080. 1081. 1082. 1083. 1084. 1085. 1086. 1087. 1088. 1089. 1090. 1091.

gli …mbyti 49:40 -gl•mzdyti 69:39 gl•mûyti 72:39 glindƒyti 49:70 gl•sti 77:76 gliumûdyti 69:39 gliþryti 49:43 -gliûyti 72:40 glƒobstyti 70:39 glƒobti 94:43 glƒodyti 72:36 glƒostyti 70:42 gludyti 49:40 glu …mbyti 49:40 gl§myti 49:37 gl§mti 77:70 gl§mzdyti 69:39 gl§mûdytis 69:8 -gl§pyti 49:70 gl†þöyti 49:37 gnáibyti 72:42 gn•bæytis 49:25 gn•cyti 49:39 gn…eæytis 49:33 gneµûyti 49:40 gne …mbyti 49:37 gn…etyti 49:39 gnêtyti 49:39 gnia…usyti 48:53 gniáuûyti 55:42 gniáuûti 91:43 gnƒybti 75':43,54 -gnicyti 49:40 gni…etyti 49:39 gni…evyti 49:37 gni…ezdytis 49:21 -gniryti 49:40 gn•tyti 49:43 gniþdyti 49:64,65 gni§gûdyti 69:39 gniþsyti 48:40

1092. 1093. 1094. 1095. 1096. 1097. 1098. 1099. 1100. 1101. 1102. 1103. 1104. 1105. 1106. 1107. 1108. 1109. 1110. 1111. 1112. 1113. 1114. 1115. 1116. 1117. 1118. 1119. 1120. 1121. 1122. 1123. 1124. 1125. 1126. 1127. 1128. 1129. 1130. 1131. 1132.

gniýsoti 67:65 gniþzyti 49:40 gniuûdƒyti 69:39 gni§ûti 77:70,76 -gn…yvyti 49:37 gn•ûyti 49:37 1.gobêti 153:44 2.gobêtis 153:12 gƒobstyti 70:39 gƒobti 94:43 godƒytis 58:21 gogsƒoti 67:66 -golƒyti 49:76 gõnyti 49:43 gõrdyti 49:43 goöytis 49:14 gõûti 94:51 grabaûdytis 49:20 grabáldytis 69:20 grabalytis 49:1 grabstƒyti 70:42 graibƒyti 55:42 graibstƒyti 54:42 graibötƒyti 54:42 graµkötytis 49:21 graistƒyti 70:42 1.gráiûyti 72:39 2.gráiûƒyti 3:39 gráiûytis 55:10 grãjyti 49:64 graksƒoti 67:65 grambƒyti 72:42 grambstƒytis 70:19 grámdyti 72:39 -grãmyti 49:37,40 gramõzdyti 49:40 gramstƒyti 70:67 gramötƒytis 72:3 gramzdƒyti 69:37 grámûyti 55:39 grándyti 72:39 273

1133. 1134. 1135. 1136. 1137. 1138. 1139. 1140. 1141. 1142. 1143. 1144. 1145. 1146. 1147. 1148. 1149. 1150. 1151. 1152. 1153. 1154. 1155. 1156. 1157. 1158. 1159. 1160. 1161. 1162. 1163. 1164. 1165. 1166. 1167. 1168. 1169. 1170. 1171. 1172. 1173. 274

grasƒyti 72:43,54 grastƒytis 70:11 graudƒyti 55:37 -gráustyti 70:39 gráuûyti 72:39 gráuûti 92:38 graznyti 49:37 1.gràûƒyti 55:42 2.gràûƒyti 72:39 -graûnyti 49:37 grêbstyti 70:39 grêbti 93:43 gr-mdyti 72:39 gremyti 49:54 -gremõzdyti 49:40 grësti 95:57 -grevezyti 49:40 gr…èûti 91:40,43 griáuti 116:40 griauzdƒyti 55:42 -grybyti 49:37 gr•dyti 3:64 -grydƒyti 72:43 griekyti 49:21 gri…eöyti 49:54 gri…eti 97':40 griköêti 159:76 grimzdêti 154:66,72,78 grimzdyti 44:40 grindyti 23:40 grƒynyti 49:40 grioksƒoti 67:66 -gr•sti 77:56i gr%ìsti 90:40 griýti 102:70,76 grizãtytis 49:24 gr•zyti 49:38 -grìûdƒyti 69:62 grìûyti 72:62 gr%ìûti 77:64 grƒobstyti 70:39,42

1174. 1175. 1176. 1177. 1178. 1179. 1180. 1181. 1182. 1183. 1184. 1185. 1186. 1187. 1188. 1189. 1190. 1191. 1192. 1193. 1194. 1195. 1196. 1197. 1198. 1199. 1200. 1201. 1202. 1203. 1204. 1205. 1206. 1207. 1208. 1209. 1210. 1211. 1212. 1213. 1214.

grƒobti 94:43 grƒozdyti 6:54 groûêtis 148:12 groûyti 49:40 grubijõnyti 49:43 gr§bti 77:70 -gr§ænyti 49:38 grýdyti 3:38 gruµlyti 49:40 -gruµnyti 49:38 grumãdytis 49:19 gr§mdyti 69:39 grumzdyti 8:54 gr§ndyti 69:39 -gruodƒyti 49:70 gruozyti 49:39 gr§sti 77:70,72 grýsti 75':37,43;38 grýstyti 70:39 gubyti 72:41 gþbyti 49:37 1.g§dyti 49:37 2.-g§dyti 49:37 gýdyti 72:37 g§drytis 49:17 g§gyti 49:41 guµnyti 49:36 g§iti 98':37 guldƒyti 6:37 gulêti 144:65,78 gumãrytis 49:11 gumbyti 49:76 gumbsƒoti 67:78 gþmyti 49:40 gumsƒoti 67:78 g§möoti 67:78 g§ndyti 8:37 gu…ngyti 49:64 g§ngytis 72:10 gungsƒoti 67:65,78 gungstytis 70:21

1215. g§nyti 49:37 1216. gunksƒoti 67:65,78 1217. gunköƒoti 67:65 1218. guodytis 29:11 1219. gƒuosti 94:43 1220. g§rbyti 49:38 1221. gurdƒyti 69:37 1222. gu…rgti 97:56 1223. -gurguolyti 49:61 1224. g§ryti 49:39 1225. gurksƒoti 67:65 1226. gurnyti 49:38 1227. gýroti 68:65 1228. g§rti 77:70,76 1229. g§sti 77:56 1230. gúzabytis 49:19 1231. gúûƒyti 72:37 1232. gþûytis 29:4 1233. gþûti 97:43,64 1234. gvalbƒyti 72:39 1235. gvaldƒyti 72:39 1236. gvaltyti 49:37 1237. gvanksƒoti 67:66 1238. gve¿bti 91:43 1239. gve¿sti 91:43 1240. gver…ezyti 49:61 1241. gv…eryti 49:64 1242. -gvëryti 49:40 1243. gv-rti 90':76 1244. gvi…eötis 91:12 1245. gvilbƒyti 72:39 1246. gv•ldƒyti 72:39 1247. gv•zdyti 49:43 1248. gvõltyti 49:37 1249. hambyti 49:43 1250. hanbyti 49:43 1251. ieökƒoti 68:43,54 1252. i…eûti 91:40 1253. yksƒoti 67:65 1254. -•læyti 49:76 1255. •lgti 77:56,57,76

1256. 1257. 1258. 1259. 1260. 1261. 1262. 1263. 1264. 1265. 1266. 1267. 1268. 1269. 1270. 1271. 1272. 1273. 1274. 1275. 1276. 1277. 1278. 1279. 1280. 1281. 1282. 1283. 1284. 1285. 1286. 1287. 1288. 1289. 1290. 1291. 1292. 1293. 1294. 1295. 1296.

ilgstytis 54:22 yƒ lyti 49:61 ilsêtis 10:22 •lsotis 10:22 i¿sti 77:70 -•ltyti 49:75 -imdƒyti 69:42,43 imstyti 70:42 i …mti 106':43 •ngti 77:56 -ynyti 49:76 i…nköti 97:64 irdyti 69:40 •rstytis 70:20 1.•rti (•rsta) 77:76 2.•rti (•ria) 88':64 i…rzti 77:70 iöæéstytis 49:13 iökãdyti 49:54 izradyti 49:54 izrodyti 49:54 iûƒyti 55:39 •ûti 77:76 jáudyti 72:37 1.ja…ukti (ja…ukia) 91:40 2.ja…ukti (ja…uksta) 73:70 ja…usti 91:49 jáuti 116:40 jeb…edytis 49:21 j-ibyti 49:11 -jékaryti 49:40 jêvytis 49:19 jƒodyti 69:37,62 jƒoti 103:64 jovãlyti 49:40 1.jõvyti 49:40 2.jõvyti 49:43 judêti 110:64 jukdƒyti 69:37 j§kyti 49:40 j§kti 77:58d 275

1297. 1298. 1299. 1300. 1301. 1302. 1303. 1304. 1305. 1306. 1307. 1308. 1309. 1310. 1311. 1312. 1313. 1314. 1315. 1316. 1317. 1318. 1319. 1320. 1321. 1322. 1323. 1324. 1325. 1326. 1327. 1328. 1329. 1330. 1331. 1332. 1333. 1334. 1335. 1336. 1337. 276

-jumkdyti 69:37 j§ngyti 72:40 j§ngti 97:40 -j§nkdyti 69:37 j§nkyti 8:37 j§nkti 77:56 juodƒyti 49:76 -juõkdyti 69:42 juõktis 94:27 juosêti 153:44'' -jƒuostyti 70:39 jƒuosti 94:43 juõsti 76:76 j§rdyti 69:37 júrytis 49:24 j§sti 77:49 -j§sti 77:64i j§öytis 49:24 kabáldytis 49:20 kaba¿kötyti 49:41 kaba…nkötyti 49:41 kab†…arytis 49:8 kaba…rkötyti 49:37 kabãöytis 49:4 kabdƒyti 69:39 kabƒoti/-êti 20:78 kabsƒoti 67:78 -k$bti 74:76i kabu…rkötyti 49:37 kãæyti 49:42 kaæiþryti 49:43 kadaµöyti 49:64 kadãöyti 49:64 káilyti 49:40 kaµlyti 49:42 -kaµmyti 49:37 káinyti 49:40 kaµsti 74:76 kaiöƒyti 55:39 káiöyti 24:40 -kaiötyti 70:39

1338. 1339. 1340. 1341. 1342. 1343. 1344. 1345. 1346. 1347. 1348. 1349. 1350. 1351. 1352. 1353. 1354. 1355. 1356. 1357. 1358. 1359. 1360. 1361. 1362. 1363. 1364. 1365. 1366. 1367. 1368. 1369. 1370. 1371. 1372. 1373. 1374. 1375. 1376. 1377. 1378.

káitéti 52:57 kaitƒyti 72:39 kaµzyti 49:62 -kaiûƒyti 49:76 kaka…rlyti 49:37 kãklyti 49:64 k$ksyti 48:61 1.k$kti 74:64 2.k$kti 74:57 kalãæytis 49:19 -kalãdyti 49:39 kal$kötyti 49:41 -kalapãæyti 49:37 kalat…yryti 49:37 kalãtyti 49:41 kala…uöyti 49:42 kalbãsyti 48:64 kalbãtytis 49:32 kalbêti 109:43 ka¿byti 49:37 kalbstƒyti 70:42 -ka¿bti 74:64i kaldãöyti 49:64 káldyti 69:36 kali…eæyti 49:40 kal•kötyti 49:61 kalksƒoti 67:65 kálköoti 67:72 kalstƒyti 70:39 kálstyti 70:39 kálti 88:43 -kalýbyti 49:37 kalu …mbyti 49:64 kama…næyti 49:37 kamándyti 49:37 kamantyti 49:54 kamãsyti 48:38 kamãöyti 49:37 kame…næyti 49:37 kampƒyti 72:39 kampsƒoti 67:65

1379. 1380. 1381. 1382. 1383. 1384. 1385. 1386. 1387. 1388. 1389. 1390. 1391. 1392. 1393. 1394. 1395. 1396. 1397. 1398. 1399. 1400. 1401. 1402. 1403. 1404. 1405. 1406. 1407. 1408. 1409. 1410. 1411. 1412. 1413. 1414. 1415. 1416. 1417. 1418. 1419.

kampþzyti 49:37 kamöƒyti 55:39 kamötƒytis 70:20 kamuµtyti 49:31 kamu…rkyti 49:61 kamu…rnytis 49:24 kanãbyti 49:37 kanãæyti 49:41 kanapãtyti 49:41 kanãpyti 49:39 kanãtyti 49:41 kanavõlyti 49:40 kandãbyti 49:41 kandãûyti 49:41 1.kandƒyti 49:76 2.kandƒyti 49:39 kandr§æyti 49:41 kane…röyti 49:39 kenevƒolyti 49:38 kenivõlyti 49:38 kanksƒoti 67:65 kanköƒoti 67:65 kantãpyti 49:37 kantãûyti 49:41 ka…ntryti 49:66 kant§pyti 49:37 -kant†þzyti 49:45 kapãrytis 49:24 kapi…elytis 49:21 1.-kapyti 49:38 2.kãpyti 49:38 kãpytis 49:22 k$pytis 49:11 kap‡ocyti 49:38 -kap‡oæyti 49:38 kapõryti 49:41 kapõrytis 49:24 kapr•zytis 49:21 kapsƒyti 63:38 kapstƒyti 70:39 kapöƒoti 67:65

1420. 1421. 1422. 1423. 1424. 1425. 1426. 1427. 1428. 1429. 1430. 1431. 1432. 1433. 1434. 1435. 1436. 1437. 1438. 1439. 1440. 1441. 1442. 1443. 1444. 1445. 1446. 1447. 1448. 1449. 1450. 1451. 1452. 1453. 1454. 1455. 1456. 1457. 1458. 1459. 1460.

kap§cyti 49:38 kap§rytis 49:24 kapu…rnytis 49:20 karãbytis 49:21 karabþzyti 49:43 -karãæytis 49:8 karãnyti 49:37 karapãtyti 49:40 karãpytis 49:10 karãsytis 48:10 karãskytis 49:10 karãöytis 48:10 karav§lyti 49:44 -karbƒyti 72:39 karbþzyti 49:41 kárdyti 69:37,40,43,77 kar…enyti 49:37 kar…enytis 49:21 kar…estytis 47:10 1.kargƒyti 55:39 2.kargƒyti 72:36 kargstƒyti 70:39 kari…etyti 49:40 karkãlyti 49:41 karksêti157:61 karksƒoti 67:66 ka…rkti 92:64 karm§lyti 49:38 karnãpyti 49:41 karnapõryti 49:41 -ka…rnyti 49:38 -karõblyti 49:40 karƒoti 11:78 karpãlyti 49:39 karpƒyti 72:39 karpstƒyti 70:39 karp§lyti 49:39,40 ka…rsti 74:56 kárstyti 70:39 -karöyti 49:37 karöyti 49:54 277

1461. 1462. 1463. 1464. 1465. 1466. 1467. 1468. 1469. 1470. 1471. 1472. 1473. 1474. 1475. 1476. 1477. 1478. 1479. 1480. 1481. 1482. 1483. 1484. 1485. 1486. 1487. 1488. 1489. 1490. 1491. 1492. 1493. 1494. 1495. 1496. 1497. 1498. 1499. 1500. 1501. 278

ka…röti 92:40 -kartƒyti 72:39 1.kárti (kãria) 87':40 2.kárti (k…ària) 100:78 karv§lyti 49:40 ka…rzyti 49:64 -kasdyti 69:38 kasƒyti 72:42 k$sti 112:40 kƒàsti 78':40 kãstyti 49:38 kastþryti 49:64 kaö…eryti 49:40 kaöëryti 49:40 kaöi…eryti 49:40 kaöi†þryti 49:40 kãötytis 49:21 kat$jyti 49:64 katãlyti 49:41 katãryti 49:41 kãtytis 49:27 katulyti 49:61 ka…ukyti 49:64 kauksƒoti 67:66 káukstyti 70:39 kauköêti 157:56m káuköyti 42:61 káukötyti 70:42 ka…ukti 92:64,76 ka…ulyti 49:42 ka…unyti 49:42 kaupƒyti 55:39 ka…upti 92:43 -kauryti 49:41 káustyti 70:39 káuti 117:40 ka…uzyti 49:43 kauzþryti 49:41 -kauûƒyti 49:76 kavaræyti 49:37 kavyti 49:41

1502. 1503. 1504. 1505. 1506. 1507. 1508. 1509. 1510. 1511. 1512. 1513. 1514. 1515. 1516. 1517. 1518. 1519. 1520. 1521. 1522. 1523. 1524. 1525. 1526. 1527. 1528. 1529. 1530. 1531. 1532. 1533. 1534. 1535. 1536. 1537. 1538. 1539. 1540. 1541. 1542.

kãûytis 49:19 kébsƒoti 67:65 keidãöyti 49:64 -keikdƒyti 69:42 k-ikti 91:43 keµnyti 49:64 keisƒytis 72:11 keµsti 91:40 keµzyti 49:62 -keµûyti 49:62 keksoti 67:78 kéksƒoti 67:78 kéköƒoti 67:78 -keldyti 69:39 k-lstytis 70:16 k-lti 116:43,64 kemblƒyti 49:76 ke …mbti 73:70 -kempƒyti 49:70 kemûƒyti 49:78 -ke…ndyti 49:43 ke…nkti 91:54,57 kentêti 76':49 kep•styti 47:42 kep…eöyti 49:64 kep…eûyti 49:64 képsƒoti 67:65 képöƒoti 67:65 1.k•pti (k…epa) 111:40,76 2.k•pti (ke …mpa) 73:76 k…epurnyti 49:62 kéravyti 49:37 ke…rbti 91:40 ker…eæyti 49:64 -keréûyti 49:40 ker…eûytis 49:33 ke…rgti 91:37,40 keriõûyti 49:39 kerksƒoti 67:66 kermƒyti 49:64 kernãsyti 48:64

1543. 1544. 1545. 1546. 1547. 1548. 1549. 1550. 1551. 1552. 1553. 1554. 1555. 1556. 1557. 1558. 1559. 1560. 1561. 1562. 1563. 1564. 1565. 1566. 1567. 1568. 1569. 1570. 1571. 1572. 1573. 1574. 1575. 1576. 1577. 1578. 1579. 1580. 1581. 1582. 1583.

kernãvyti 49:43 kernãzyti 49:38 ke…rnyti 49:40 -k…eroûyti 49:39 kerpsƒoti 67:65 kerpöƒoti 67:78 ke…röyti 43:54 -ke…rötyti 49:37 ke…rötvyti 49:54 k-rti 73:76 kesytis 49:11 késƒytis 12:11 kësti 95:40 k…èsti 76':49 -k•styti 47:41 ketêti 84:55 ketve…rgyti 49:64 keve¿dyti 49:54 1.keûêti 108:76 2.keûêti 108:70 -kéûƒyti 49:76 -kêûyti 49:40 k•ûti 73:76 kiáuksyti 45:61 kiauksƒoti 67:66 kiauköƒoti 67:66 kia…ulyti 49:43 kiauryti 49:76 kia…usti 73:70 kiauöyti 43:64 kia…utyti 49:64 kiauûyti 49:76 kibdƒyti 69:36,39 kib•rkötyti 49:37 kibƒyti 72:36 kibizõlyti 49:37 kibkyti 49:43 kƒyboti 57:77 kybsƒoti 67:77 kibstƒyti(s) 70:36,(8) k•bti 77:54,58'

1584. 1585. 1586. 1587. 1588. 1589. 1590. 1591. 1592. 1593. 1594. 1595. 1596. 1597. 1598. 1599. 1600. 1601. 1602. 1603. 1604. 1605. 1606. 1607. 1608. 1609. 1610. 1611. 1612. 1613. 1614. 1615. 1616. 1617. 1618. 1619. 1620. 1621. 1622. 1623. 1624.

kidƒyti 49:76 kieöoti 68:78 kygûdƒyti 69:37 -k•kyti 49:54 k…ykyti 49:53 k•ldyti 69:37,41 -kylêti 149:40,76 k…ylyti 49:38 ki¿nyti 49:39 k•lstyti 54:42 k•lti 102:70,76 k•mdyti 69:37 kimsƒoti 67:65 k•möoti 68:71 ki …möti 105:40 kinkƒyti 8:40 kinksƒoti 67:65 k•nti 140:57 kioksƒoti 67:66 kioûƒyti 43:76 kypsoti 67:77 kypöƒoti 68:78 k•rdyti 8:37 kyrêti 155:57 -kirkãlyti 49:41 k•rkdyti 69:37 k•rkyti 8:37 kirködƒyti 69:37 kirksêti 159:61 kirksoti 67:65,78 ki…rkti 97:64 k•rlytis 49:21 kirmƒydyti 69:37 kirmƒyti 49:76 kirpsƒoti 67:72 kirpöƒoti 67:72 1.ki…rpti (k…erpa) 105:38 2.ki…rpti (ki…rpsta) 77:76 -kirsdƒyti 69:40 ki…rsti 105:40 ki…röti 77:70 279

1625. 1626. 1627. 1628. 1629. 1630. 1631. 1632. 1633. 1634. 1635. 1636. 1637. 1638. 1639. 1640. 1641. 1642. 1643. 1644. 1645. 1646. 1647. 1648. 1649. 1650. 1651. 1652. 1653. 1654. 1655. 1656. 1657. 1658. 1659. 1660. 1661. 1662. 1663. 1664. 1665. 280

1.k•sti (ki…nda) 77:76 2.k•sti (ki…nta) 77:76 kƒyöoti 10:77 k•öti 106:43 -ki§gnyti 49:38 kiugûƒyti 49:76 kiuksƒoti 67:65 kiúksƒoti 67:65 kiunksƒoti 67:65 kiúpsƒoti 67:65 ki§rdyti 69:37 kiúrêti 155:78 -kiýryti 49:40 kiurksƒoti 67:65 kiu…rnyti 49:40 ki§rti 94':76 kiþtyti 49:64 kiýtoti 57:65 ki§ûti 77:76 kiv•nklyti 49:40 kivi…ræytis 49:11 k…yvytis 49:11 kivkyti 49:40 klabãtyti 49:57 klabyti 49:36 klaidéti 132:72 kláidyti 55:62 klaidƒyti 72:37 klaikstƒytis 70:29 klaipƒyti 55:39 klaipstƒytis 70:18 klaistƒyti 70:39 klaksƒoti 67:71 -klakstyti 70:39 klamƒoæyti 49:37 klamõæyti 49:40 klampãsyti 48:38 klampãtyti 49:38 klampƒyti 55:64 klamp§æyti 49:72 klamp§tyti 49:64

1666. 1667. 1668. 1669. 1670. 1671. 1672. 1673. 1674. 1675. 1676. 1677. 1678. 1679. 1680. 1681. 1682. 1683. 1684. 1685. 1686. 1687. 1688. 1689. 1690. 1691. 1692. 1693. 1694. 1695. 1696. 1697. 1698. 1699. 1700. 1701. 1702. 1703. 1704. 1705. 1706.

klam§æyti 49:37 klánytis 49:11 -klanksƒoti 67:66 klapãtyti 49:37 -klãpyti 49:38 klapsêti 157:35,75m klapstƒyti 70:43 klap§æyti 49:37 klastƒyti 70:39 klastyti 49:37 klaupƒyti 70:37 kla…upti 92:64 klausƒyti 72:55 kleb…edyti 49:62 kleb•kötyti 49:41 kleb…etyti 49:61 kl•bti 73:76 klegdƒyti 69:21 klegêti 84:64 -kl•gti 73:64i kleµmyti 49:40 kleµnyti 49:38 kl…eknyti 49:64 kleksƒoti 9:65 kleme…næyti 49:53 kl-mkyti 49:40 kl…enyti 49:43 kl•pyti 49:75 kl-rksyti 48:61 klerksƒoti 67:65 kl-rti 90':76 klestêti 150:72,78 kl…estyti 47:41 kléstƒyti 70:39 klêstyti 70:41 klétyti 49:40 klevétyti 49:43 kliaudyti 6:56 klia…ukti 91:38,75m klia…unyti 49:38 kliáuti 116:43,46

1707. 1708. 1709. 1710. 1711. 1712. 1713. 1714. 1715. 1716. 1717. 1718. 1719. 1720. 1721. 1722. 1723. 1724. 1725. 1726. 1727. 1728. 1729. 1730. 1731. 1732. 1733. 1734. 1735. 1736. 1737. 1738. 1739. 1740. 1741. 1742. 1743. 1744. 1745. 1746. 1747.

kliáutis 116:12 klibdƒyti 69:37 kl•bti 77:76 kliedêti 125:70 klíedyti 38:70 kli…egti 91:64 klikƒyti 72:37 klƒykdyti 69:37 kliksƒoti 67:71 kl•kti 77:64 kl…ykti 97:64 klimpsƒoti 67:71 kli …mpti 77:70,76 klli…n æyti 49:42 kl…ynyti 49:38 kli‡okyti 49:41 kliõkti 49:38,35m kliõrytis 49:33 kl…ypti 77:70,76 klƒysti 77:70 kl•öti 77:70 kliudƒyti 33:40 kliukêti 110:75m kli§kti 77:75m kliunksêti 159:75m kliƒuokyti 49:38 kliurksƒoti 67:65 kliurkstƒyti 70:39 kliu…rkti 97:38,64 kliu…rmytis 49:19 kli§rti 94':76 kli§styti 70:39 kliýti 77:56 kliúvêti 155:71 kl…yvyti 49:70 -klodƒyti 69:39 klojêti 153:65 klƒostyti 2:40 klƒoti 103:43 kliukdƒyti 69:37 -kl§mti 49:37

1748. 1749. 1750. 1751. 1752. 1753. 1754. 1755. 1756. 1757. 1758. 1759. 1760. 1761. 1762. 1763. 1764. 1765. 1766. 1767. 1768. 1769. 1770. 1771. 1772. 1773. 1774. 1775. 1776. 1777. 1778. 1779. 1780. 1781. 1782. 1783. 1784. 1785. 1786. 1787. 1788.

klumpãtyti 49:40 klumpsoti 67:71 klu…ngyti 49:64 klu…nkyti 49:41 klupdƒyti 69:37 klúpêti 155:65 klupƒyti 72:37 klýpƒoti 18:65 kl§pti 77:70 -kl§sti 77:64i knabdƒyti 69:43 knabƒyti 55:38 knãbyti 49:43 knabsƒoti 9:69;67:65 kn$bti 73:72,78 knaibãsyti 48:39 knáibƒyti 55:39 knaibytis 8:17 knaisyti 55:39 knáiûyti 55:39 kn$kcyti 49:41 knakêti 109:70 knãksyti 45:38 knaksƒoti 67:72 knãpyti 49:43 knapsƒoti 9:55,69 knãryti 49:66 knárksyti 45:69 knarksƒoti 67:55,66,71 kna…rkti 92:70 kna…rplyti 49:38 knarpsƒoti 67:66,71 kn$tyti 49:43 knébsƒoti 67:66,71 kn•bti 73:72,78 kneibãsyti 48:39 kneibþsyti 48:63 kneµzyti 49:40 kn•kcyti 49:37 kneksƒoti 67:72 kn…epæyti 49:37 281

1789. 1790. 1791. 1792. 1793. 1794. 1795. 1796. 1797. 1798. 1799. 1800. 1801. 1802. 1803. 1804. 1805. 1806. 1807. 1808. 1809. 1810. 1811. 1812. 1813. 1814. 1815. 1816. 1817. 1818. 1819. 1820. 1821. 1822. 1823. 1824. 1825. 1826. 1827. 1828. 1829. 282

knerbsƒoti 67:65 knerb§æyti 49:40 knerksƒoti 67:69 knerpsƒoti 67:77 kn•ûti 73:76 kniaubsƒoti 67:65 kniauksƒoti 67:78 knia…ukti 91:64 kniausƒyti 27:39 kniaustƒytis 70:16 knia…uzyti 49:61 knibãryti 49:64 knib•tyti 49:39 knƒyboti 57:65 knybsƒoti 67:56,63 kn•bti 77:64,76 knib§æyti 49:39 knibûdêti 110:64 kni…edyti 49:38 -kniepæyti 49:37 knietêti 131:57 kni…etyti 49:38 kn…ykti 97:64 kniobsƒoti 67:77 kniogyti 49:66 kniopsƒoti 67:71 knipæyti 49:39 kn•pyti 49:37 knypsƒoti 56:55,63 kn•rkdyti 69:37 kn•rksyti 45:61 kni…rkti 97:64 knirplyti 49:40 knirpsƒoti 67:55 knisdƒyti 69:37 knƒysoti 67:65 kn•sti 106:38 kn•tyti 49:38 kniubãryti 49:63 kniubdƒyti 69:37 kniýboti 12:77;57:65

1830. 1831. 1832. 1833. 1834. 1835. 1836. 1837. 1838. 1839. 1840. 1841. 1842. 1843. 1844. 1845. 1846. 1847. 1848. 1849. 1850. 1851. 1852. 1853. 1854. 1855. 1856. 1857. 1858. 1859. 1860. 1861. 1862. 1863. 1864. 1865. 1866. 1867. 1868. 1869. 1870.

kniýbsoti 67:65 kni§bti 77:70,76 kniukƒyti 72:37 kniuksƒoti 67:65 kniýksoti 67:65 kniýpoti 68:65 kniþpryti 49:64 kniýpsoti 67:65 kniúryti 49:39 kni§rkyti 72:37,42 kniurksƒoti 67:65 kniþsyti 48:63 kniýstoti 66:65 kni§tyti 49:41 kni§zyti 49:63 knobsƒoti 67:65 knƒodyti 69:37 knõpyti 49:63 knopsƒoti 67:55,65 knýpoti 68:65 knupsyti 71:42 knúpsoti 67:65 kn§pti 77:70,76 koæëlyti 49:41 koæiõlyti 49:41 kõdytis 3:10 -kogûdyti 49:70 koli…eæyti 49:40 kõlyti 49:43 kom•dytis 49:21 komyti 49:37 kontãpyti 49:64 kont§zyti 49:45 koplþnyti 49:40 kõpstyti 70:42 kopöƒoti 67:77 kƒopti 94:64 kõpti 94:40 kopþstyti 49:40 korƒyti 49:76 korƒoti 17:77

1871. 1872. 1873. 1874. 1875. 1876. 1877. 1878. 1879. 1880. 1881. 1882. 1883. 1884. 1885. 1886. 1887. 1888. 1889. 1890. 1891. 1892. 1893. 1894. 1895. 1896. 1897. 1898. 1899. 1900. 1901. 1902. 1903. 1904. 1905. 1906. 1907. 1908. 1909. 1910. 1911.

kƒoséti 21:69 kõtyti 49:41 kovytis 49:11 koznãdyti 49:37 kõznyti 49:37 kozonyti 49:43 koûnyti 49:37 krabãkötyti 49:41 krabu…rkötyti 49:61 kragsƒoti 67:65 kraigƒyti 72:39 kraikƒyti 72:39 kraipƒyti 55:39 kráiöytis 72:10 kraitƒyti 72:39 krakmõlyti 49:40 kraksƒoti 67:65 kramãlyti 49:40 -krambƒyti 72:38 kram…ezyti 49:43 krãmyti 49:39 krampãlyti 49:38 kra …mpyti 49:38 kramplƒyti 49:76 kramstyti 54:38 kramtyti 55:39 -kra…nkyti 49:54 kranksêti 157:61 kranksƒoti 56:55 kránköyti 45:69 kra…nköti 92:70 kra…nkti 92:64 krantƒyti 72:39 krãpyti 49:39 krapötƒyti(s) 72:38,(21) krap§ötyti 49:64 kratƒyti 72:42 kraudƒyti 69:39 krauksƒoti 67:77 kra…ulyti 49:39 kraupyti 72:43

1912. 1913. 1914. 1915. 1916. 1917. 1918. 1919. 1920. 1921. 1922. 1923. 1924. 1925. 1926. 1927. 1928. 1929. 1930. 1931. 1932. 1933. 1934. 1935. 1936. 1937. 1938. 1939. 1940. 1941. 1942. 1943. 1944. 1945. 1946. 1947. 1948. 1949. 1950. 1951. 1952.

kraupstytis 47:14 kráustyti 70:39 krauöƒyti 72:39 kráuti 96:40 krebûdêti 108:61 kreikƒytis 72:31 kreµpti 91:43 kreistƒyti 70:39 kr-ityti 49:43 krekêti 108:76 kreksƒoti 67:77 kréksƒoti 67:77 kr•kti 73:76 krem…ezyti 49:43 kr-msyti 48:75 kr…enyti 49:39 krënyti 49:40,41 kr-nköyti 45:69 kre…nköti 91:70 kr•pyti 49:40 krépöƒoti 67:77 kr…esyti 49:40 krésyti 49:40 kr…esnyti 49:38 krësti 95:41 kr…estytis 49:11 kreöêti 99:76 kr•öti 99:76 kriáuköyti 45:69 kria…unyti 49:39 kriáustytis 70:17 kriauöƒyti 55:42 kri…enyti 49:43 kri…epyti 49:40 krikdyti 69:37 kriköæionyti 49:40 kr…yköti 97:64 kr•kötyti 3:40 kr•kti 77:64,70,76 kr…ykti 97:64 kri …msti 105:38 283

1953. 1954. 1955. 1956. 1957. 1958. 1959. 1960. 1961. 1962. 1963. 1964. 1965. 1966. 1967. 1968. 1969. 1970. 1971. 1972. 1973. 1974. 1975. 1976. 1977. 1978. 1979. 1980. 1981. 1982. 1983. 1984. 1985. 1986. 1987. 1988. 1989. 1990. 1991. 1992. 284

krynyti 49:43 kriõkti 94:64,70 krionyti 49:40 kriõöti 76:70 kripdƒyti 69:40 krypsƒoti 67:71 kr…ypti 77:76 kr•sti 77:70,76 kristyti 49:40 kriugûdêti 110:76 kri§kyti 49:64 kriuksêti, kri§ksyti 45:61 kriuksƒoti 67:65 kriþkti 97:64 kriþmyti 49:38 kri§nyti 39:69 kriþzyti 49:38 kr•vdyti 3:37 kr…yvdyti 49:37 kriv•dyti 49:37 kroksƒoti 67:66 krõmytis 49:19 kropyti 49:39 kr‡opytis 49:27 kropsƒoti 67:65 kropöƒoti 67:65 krõsyti 49:40 1.krõöyti 49:40 2.kroöyti 10:66 kr§cyti 49:43 -kr§æyti 49:43 kr§kyti 49:36 kr§mytis 49:27 krýmyti 49:76 1.kr§nyti 37:69 2.kr§nyti 49:40,64 krunksƒoti 67:66 krúpsƒoti(s) 67:65,(26) kr§sti 77:64 1.kr§styti 70:43

1993. 1994. 1995. 1996. 1997. 1998. 1999. 2000. 2001. 2002. 2003. 2004. 2005. 2006. 2007. 2008. 2009. 2010. 2011. 2012. 2013. 2014. 2015. 2016. 2017. 2018. 2019. 2020. 2021. 2022. 2023. 2024. 2025. 2026. 2027. 2028. 2029. 2030. 2031. 2032. 2033.

2.kr§styti 47:37 kr§stytis 49:21 krýöoti 68:65 kr§öti 106:38 krutêti 110:70 krþvyti 49:39 k§bryti 49:40 kub§rdytis 49:11 kubu…rkötyti 3:37 kucyti 49:41 kuænëryti 49:41 kudãæyti 49:41 kudaköyti 48:61 kudãöyti 49:41,64 kudêsyti 48:61 k§dlyti 49:41 kugûdêti 110:64 kugûdyti 49:37 kuikötƒytis 70:18 kuµlyti 49:64 kuisyti 49:37 k§isytis 3:19 kuµsti 97:64 kuistytis 70:21 kukdƒyti 69:37 kukƒyti 72:37 k§knyti 49:43 k§ksyti 45:41 kúksƒoti 67:78 k§kötytis 72:30 k§kti 77:70,76 kúlãnyti 49:41 kuldãæyti 49:41 kuldãöyti 49:41 k§ldyti 69:37 ku¿dyti 49:64 kuligãnyti 49:64 kúlƒyti 49:76 s 1.kúlyti 49:40 2.kþlyti 49:41 kulytis 49:21

2034. 2035. 2036. 2037. 2038. 2039. 2040. 2041. 2042. 2043. 2044. 2045. 2046. 2047. 2048. 2049. 2050. 2051. 2052. 2053. 2054. 2055. 2056. 2057. 2058. 2059. 2060. 2061. 2062. 2063. 2064. 2065. 2066. 2067. 2068. 2069. 2070. 2071. 2072. 2073. 2074.

ku¿nyti 49:64 ku¿pyti 49:41 k§lstyti 70:39 k§lti 98:41 kultþrytis 49:24 ku …mbryti 49:40 kumpsƒoti 67:65 ku …mpti 77:70,76 k§mstyti 55:41 k§mstƒoti 66:78 k§möyti 10:42 k§mötyti 28:53 kumu…rnytis 49:24 kum§ûytis 49:4 kuncyti 49:64 ku…næytis 49:21 kundãûyti 49:40 kýnyti 49:40 kunksƒoti 67:65 kuntãpyti 49:41 kuõdyti 49:41 kuoksƒoti 67:66 kuomytis 49:4 kuõpti 94:40 kúpdƒyti 69:37 k§pyti 49:43 k§pryti 49:38 kúpsƒoti 67:78 kupstƒyti 70:41 k§rdyti 69:36 kur…eûytis 49:21 1.kþryti 49:64 2.kþryti 49:40 k§rkdyti 6:37 kurksƒoti 67:65 ku…rkti 97:64 ku…rnyti 49:37 kurpƒyti 28:38 kurpsƒoti 67:65 ku…rpti 97:40 k§rstyti 70:36

2075. 2076. 2077. 2078. 2079. 2080. 2081. 2082. 2083. 2084. 2085. 2086. 2087. 2088. 2089. 2090. 2091. 2092. 2093. 2094. 2095. 2096. 2097. 2098. 2099. 2100. 2101. 2102. 2103. 2104. 2105. 2106. 2107. 2108. 2109. 2110. 2111. 2112. 2113. 2114.

k§rti 98:40 kurtyti 49:37 kusdƒyti 69:37 kusyti 27:37 kuöêti 110:70 kutãlyti 49:41 k§tyti 49:40,64 k§tnyti 49:43 k§tryti 49:37 kuûdêti 110:64 kvãæytis 49:24 kvaµlti 74:70 1.kvaipƒyti 72:37 2.kvaipƒyti 72:39 kvaipstƒytis 70:26 kváiöyti 49:64 kvaitƒytis 72:21,27 kvaksêti 157:61 kvaksƒoti 67:66 kv$köyti 41:61 kvãlyti 49:43 kvampsƒoti 67:66 kvampstƒytis 70:18 kvanksƒoti 56:66 kvanköƒoti 67:66 kvapstƒyti 2:69 kvarãöyti 49:41 kva…ræyti 49:37 kvaræytis 49:11 kvárklytis 49:19 kvarkõlyti 49:39 kvarksêti, kvárksyti 45:61 kvárköyti 45:61 kva…rkti 92:64 kvauksƒoti 67:66 kvauköƒoti 67:66 kvempsoti 67:65 kve …mptis 91:19 kvenksoti 67:66 kvepêti 76':78 285

2115. 2116. 2117. 2118. 2119. 2120. 2121. 2122. 2123. 2124. 2125. 2126. 2127. 2128. 2129. 2130. 2131. 2132. 2133. 2134. 2135. 2136. 2137. 2138. 2139. 2140. 2141. 2142. 2143. 2144. 2145. 2146. 2147. 2148. 2149. 2150. 2151. 2152. 2153. 2154. 2155. 286

kvépsƒoti 9:69 kvëpti 95:43 kvêstyti 54:61 kvi…esti 91:43 kvietytis 49:33 kvikdƒyti 69:37 kvikƒyti 72:37 kv•kti 77:64 kv•pti 77:58'i kv•tytis 49:4 kvƒytoti 18:65 kvoæyti 43:49 kvõlyti 49:43 kvõpytis 49:14 kvopstytis 70:26 kv‡osyti 48:75 kvõsyti 49:40 kvoöêtis 148:27 lãbyti 49:43 laburzyti 49:38 1.ladyti 49:42 2.lãdyti 49:43 lagãdytis 49:11 lagãdnytis 49:11 láidyti 27:42 láigyti 55:64 laikƒyti 72:37,43 laimyti 49:40 laipstƒyti 70:36,42 1.láistyti 54:39 2.láistyti 70:39 laiökƒyti 72:39 laizdƒyti 69:73 1.laiûdƒyti 69:73 2.laiûdƒyti 69:42 laiûƒyti 72:42 lakãmyti 49:57 lakdƒyti 69:36 lakstƒyti 54:62 lakötƒyti 70:39 l$kti 112:40

2156. 2157. 2158. 2159. 2160. 2161. 2162. 2163. 2164. 2165. 2166. 2167. 2168. 2169. 2170. 2171. 2172. 2173. 2174. 2175. 2176. 2177. 2178. 2179. 2180. 2181. 2182. 2183. 2184. 2185. 2186. 2187. 2188. 2189. 2190. 2191. 2192. 2193. 2194. 2195. 2196.

lamãnyti 49:39 lama…ntyti 49:38 lamãtyti 49:42 lamãûyti 49:39 lámdyti 69:39 lãmyti 49:39,40 lámstyti 70:39,53 lámtyti 72:39 lam§öyti 72:39 lam§tytis 49:19 1.lámzdyti 69:39 2.lámzdyti 49:64 lámûyti 72:39 la…næyti 49:40 landƒyti 55:62 langƒoti 57:62 1.lankƒyti 8:42 2.lankƒyti 55:39 lankstƒyti 54:39 lapãöyti 49:53 lapãtyti 49:61 lapƒyti 49:61 l$psyti 46:41 lapsƒoti 67:77 larlãzyti 49:40 lasƒyti 55:42 laskãtyti 49:43 laöêti 109:75m latãöyti 49:41 láukti 92:55 laupƒyti 72:39 la…upti 92:40 láuûyti 55:39 láuûti 92:40 lãvyti 3:37 lãzdyti 49:41 lazgatyti 49:43 lãûyti 49:64 laûƒytis 72:11 leb…edyti 49:40 lebu…rdytis 49:13

2197. 2198. 2199. 2200. 2201. 2202. 2203. 2204. 2205. 2206. 2207. 2208. 2209. 2210. 2211. 2212. 2213. 2214. 2215. 2216. 2217. 2218. 2219. 2220. 2221. 2222. 2223. 2224. 2225. 2226. 2227. 2228. 2229. 2230. 2231. 2232. 2233. 2234. 2235. 2236. 2237.

lécyti 49:43 l…edƒyti 46:76 leµpti 73:70,76 l-isdyti 69:31 l-isti 129:55 lékdƒyti 69:31 lëkti 116:64 lemeµtytis 49:11 l-mti 95:44,52 le …mzyti 49:64 lengnytis 49:8 le…nkti 91:40 lepeµöyti 49:41 lep…etyti 49:40,43 lepsƒoti 67:78 lépsƒoti 67:71 l…epöyti 49:40 l•pti 73:70 lëpti 75:70 lerpsƒoti 67:65 l•sti 111:41 let…eûyti 49:38 liaubƒyti 3:43 liaubƒytis 72:11 liáutis 95:11 l•æytis 49:11 lydêti 145:44 lƒydyti 6:37 l•dytis 49:8 li…eæyti 49:37 -liedƒyti 69:39 líegti 91:70 1.lielytis 49:11 2.li…elytis 49:22 liepöyti 49:40 li…epti 91:54 li…esti 91:43,52 líeti 104:40 li…eti 97':40 líetyti 49:51 li…eûti 91:38

2238. 2239. 2240. 2241. 2242. 2243. 2244. 2245. 2246. 2247. 2248. 2249. 2250. 2251. 2252. 2253. 2254. 2255. 2256. 2257. 2258. 2259. 2260. 2261. 2262. 2263. 2264. 2265. 2266. 2267. 2268. 2269. 2270. 2271. 2272. 2273. 2274. 2275. 2276. 2277. 2278.

lieûuvyti 49:43 lƒygyti 44:40 l•gnyti 49:64 likdƒyti 69:37 l…ykyti 49:37 l•kötytis 49:11 l•kti 78:43,66,78 limdyti 69:37 l•mti 102:76 l•ndoti 18:65 linkdyti 69:37 linkêti 154:55 l•nkoti 57:77 linksêti 159:53,61 linksƒoti 9:62 li…nkti 77:76 liopyti 49:38 li‡osytis 49:13 liõvytis 49:17 lipdƒyti 6:40 lipƒyti 8:40 lƒypoti 68:77 lƒypstyti 70:43 lipstƒytis 70:8 l•pönytis 49:11 l•pti (l•pa) 106:64 l•pti (li…mpa) 77:58' -lìsdƒyti 69:60 lƒysti 77:70 l„ìsti 105:64 lƒyti 102:76 1.-liúbyti 43:33 2.liþbyti 49:49 liúdêti 155:44,72 liudyti 49:43 liþdyti 43:37 liþdnyti 49:37 liúgsoti 67:77 liŠúksƒoti 67:77 liþlyti 49:64 liurbsƒoti 67:65 287

2279. 2280. 2281. 2282. 2283. 2284. 2285. 2286. 2287. 2288. 2289. 2290. 2291. 2292. 2293. 2294. 2295. 2296. 2297. 2298. 2299. 2300. 2301. 2302. 2303. 2304. 2305. 2306. 2307. 2308. 2309. 2310. 2311. 2312. 2313. 2314. 2315. 2316. 2317. 2318. 2319. 288

li§rlyti 49:64 liuröƒoti 68:65 liþsti 77:70,72 liustytis 49:19 li§öytis 49:13 liýtytis 49:33 lƒyûytis 49:11 lƒyûti 77:57,70,76 lobyti 49:40 lõbti 76:70 lƒodyti 6:37 lõjyti 49:43 lokyti 49:40 lõmyti 49:38,64 lƒopyti 23:38 lopsƒoti 67:77 lƒopstyti 70:39 loödƒytis 69:17 lƒoöoti 68:65 lõöti 94:64 lƒoti 82:64 lõtyti 49:40 loûyti 46:77 lýæyti 49:44 lugnyti 49:64 luibsƒoti 67:55 luµmytis 49:21 luµnyti 49:64 lúkêti 149:55 lúkyti 62:55 l§kötyti 3:38 l§kötytis 49:21 lumpsƒoti 67:65 lumsƒoti 67:65 lu …mzdyti 49:64 l§mûyti 49:38 lu…næyti 49:40 l§ngytis 72:11 lƒuobyti 49:38 luõbti 94:64 lƒuodyti 3:38

2320. 2321. 2322. 2323. 2324. 2325. 2326. 2327. 2328. 2329. 2330. 2331. 2332. 2333. 2334. 2335. 2336. 2337. 2338. 2339. 2340. 2341. 2342. 2343. 2344. 2345. 2346. 2347. 2348. 2349. 2350. 2351. 2352. 2353. 2354. 2355. 2356. 2357. 2358. 2359. 2360.

luõkyti 49:38 luopƒyti 72:39 lƒuopyti 49:41 -lupdƒyti 69:37 lúpsƒoti 67:65 l§pti 106:40 lýöyti 49:40 lýöytis 49:19 lýûti 77:76 mãæyti 49:54 maænyti 49:40 magêti 85:57 mãglyti 49:40 magztƒyti 70:39 máigyti 72:39,42 maigƒytis 72:24 maigstƒytis 70:24 maµlyti 49:40 mainƒyti 72:42 maistƒyti 70:39 maiöƒyti 72:40 maitƒyti 72:37 máivytis 55:21 máiûyti 55:62 majãæyti 49:37 makaæiõlyti 49:39 makaæiõnyti 49:41 makãæytis 49:21 makãlyti 49:39 makãryti 49:41 makãsyti 48:38 makãöyti 49:54 makãzyti 49:27 m$kyti 49:38 makliõryti 49:37 maklyti 49:43 makliþryti 49:37 m$knyti 49:38 makõlyti 49:39 maksƒoti 67:55 malãcyti 49:40

2361. 2362. 2363. 2364. 2365. 2366. 2367. 2368. 2369. 2370. 2371. 2372. 2373. 2374. 2375. 2376. 2377. 2378. 2379. 2380. 2381. 2382. 2383. 2384. 2385. 2386. 2387. 2388. 2389. 2390. 2391. 2392. 2393. 2394. 2395. 2396. 2397. 2398. 2399. 2400. 2401.

malãæyti 49:40 malãöyti 49:39 maldƒyti 55:37 máldyti 69:37 mali‡odyti 49:64 malstƒytis 70:11 malonytis 49:11 málti 88:40 1.málûyti 72:36 2.málûyti 72:37 mámpsyti 48:61 ma…næyti 49:38 manæytis 49:21 mandãgyti 49:37 mandƒyti 72:43 mangãlyti 49:38 mangƒyti 72:43 mángyti 72:37 mángytis 72:21 ma…nglyti 49:38,43 mangþryti 49:41 manƒyti 72:55,66 mankãsyti 49:38 mankãzyti 49:38 mánkyti 72:39 mankötƒyti 72:37 mantãæyti 49:37 ma…ntyti 49:37 manzƒyti 72:39 markãæytis 49:28 markãtytis 49:28 markƒyti 72:37 marksƒoti 67:69 márkstyti 70:42 marmãlyti 49:40 marm…esyti 48:38 ma…rmyti 49:39 marm§zyti 49:43 martãæytis 49:24 marþdyti 49:64 mastƒyti 72:39

2402. 2403. 2404. 2405. 2406. 2407. 2408. 2409. 2410. 2411. 2412. 2413. 2414. 2415. 2416. 2417. 2418. 2419. 2420. 2421. 2422. 2423. 2424. 2425. 2426. 2427. 2428. 2429. 2430. 2431. 2432. 2433. 2434. 2435. 2436. 2437. 2438. 2439. 2440. 2441. 2442.

màstƒyti 70:46 matãcytis 49:21 matãæytis 49:21 matãlyti 49:40 matãöyti 49:41 matƒyti 72:49 matõnyti 49:37 máudyti 72:40 maukƒyti 72:39 ma…ukti 92:40 1.ma…ulyti 49:42 2.ma…ulyti 49:40 3.ma…ulyti 49:40 ma…uryti 49:64 mausdƒyti 69:39 ma…usti 92:57 máustyti 70:39 máuti 117:40 mazgƒyti 55:39 -màzƒytis 72:24 m$ûti 74:76 mëæytis 49:13 m…edyti 49:40 1.mêgdyti 69:49 2.mêgdyti 55:43 mêgti 75:49 mêgzdyti 55:43 megzdytis 69:30 m•gzti 111:40 meµlyti 49:57 mêklyti 49:64 méksƒoti 67:55 melƒyti 72:37 mélynƒyti 49:76 mëlti 92':76 m-lûti 74':37 me…ntyti 49:37 m-rkti 91:43,54 me…rkti 91:40 me…rlytis 49:21 m-rnytis 49:31 289

2443. 2444. 2445. 2446. 2447. 2448. 2449. 2450. 2451. 2452. 2453. 2454. 2455. 2456. 2457. 2458. 2459. 2460. 2461. 2462. 2463. 2464. 2465. 2466. 2467. 2468. 2469. 2470. 2471. 2472. 2473. 2474. 2475. 2476. 2477. 2478. 2479. 2480. 2481. 2482. 2483. 290

mesdƒyti 69:39 m•sti 111:43 mêtyti 55:42 mezgƒyti 55:39 miauksêti 156:61 mia…ukti 91:64 miegƒoti 136:72 mí…egti 91:54 mielƒyti 46:76 1.míelyti 49:45 2.míelyti 49:40 míeryti 49:54 mie…rnyti 49:40 mi…eöti 91:40 mi…etyti 49:62 migdƒyti 6:37 mygdyti 69:39 migƒyti 72:37 m•glytis 49:27 1.m•gti 77:70 2.m•gti 77:70 mƒygti 81':43 m•gzti 77:76 m•klyti 49:42 m•ksyti 41:69 m…ykti 97:64 mylêti 145:49 m•lyti 49:46,54 m•lti 94':46i m•ltyti 49:76 m•lûyti 72:36 mindƒyti 69:37 m•ndyti 26:39 m•nkyti 34:39 m•nti 105':38 mi…nti 104':43,44,46,49 mi…ntyti 49:46 mirdƒyti 69:68 mirgêti 85':75m mi…rglyti 49:75 mirkdƒyti 69:37

2484. 2485. 2486. 2487. 2488. 2489. 2490. 2491. 2492. 2493. 2494. 2495. 2496. 2497. 2498. 2499. 2500. 2501. 2502. 2503. 2504. 2505. 2506. 2507. 2508. 2509. 2510. 2511. 2512. 2513. 2514. 2515. 2516. 2517. 2518. 2519. 2520. 2521. 2522. 2523. 2524.

mirkƒyti 8:37 m•rksyti 60:65 mirksêti 159:61 mirksƒoti 67:77 mi…rkti 77:78 mi…rti 89':70 mi…röti 77:46 m•slyti 29:44 m„ìslyti 49:64 m•sti 77:55 m„ìsti 97:64 -m•ödyti 69:37 miöƒyti 72:40 m•öti 77:58',70 mitƒyti 72:37 m•tryti 49:37 myûdƒyti 69:37 m…yûti 90:40,64 mƒodytis 69:20 mokêti 86:43,44,55 -mokdƒyti 69:39 mƒokyti 8:37 moksƒoti 67:55 mƒokti 76:43,54 1.mõnyti 49:54 2.mõnyti 49:37 morƒyti 49:76 mƒostyti 54:53 mõstyti 49:40 mƒoti 82:54 motyti 49:64 mƒovytis 49:21 mõûytis 46:14 mþæyti 49:37 -m§gyti 49:40 muµlyti 49:40 m§istytis 70:20 1.muµtyti 49:40 2.muµtyti 49:37 3.muµtyti 49:37 muµûyti 49:64

2525. 2526. 2527. 2528. 2529. 2530. 2531. 2532. 2533. 2534. 2535. 2536. 2537. 2538. 2539. 2540. 2541. 2542. 2543. 2544. 2545. 2546. 2547. 2548. 2549. 2550. 2551. 2552. 2553. 2554. 2555. 2556. 2557. 2558. 2559. 2560. 2561. 2562. 2563. 2564. 2565.

mukdƒyti 69:39 mukyti 49:37,38 m§klyti 49:38 múksƒoti 67:65 múköƒoti 67:65 1.muldyti 1:37 2.-muldyti 69:39 3.muldyti 72:70 m§lyti 49:54 mulksƒoti 67:65 mu¿myti 49:64 multþzyti 49:40 1.mu¿vyti 49:40 2.mu¿vyti 49:37 3.mu¿vyti 49:64 mu…nglyti 49:64 muntãæyti 49:37 mƒuodytis 44:27 muolytis 49:21 mƒuosti 94:27 m§rdyti 72:39 m§rgdyti 69:39 murgsƒoti 67:65 mýryti 49:40 m§rkdyti 69:39 m§rkyti 8:39 murksƒoti 67:65 mu…rkti 97:64 mu…rlyti 49:40 murmêti 141:43 mýroti 68:66 murpsƒoti 67:65 mursƒyti 49:76 m§rstytis 70:20 musƒyti 49:76 m§syti 46:57 músƒyti 49:76 mýstytis 70:20 muödƒyti 69:39 mþtyti 49:40 múvêti155:44''

2566. 2567. 2568. 2569. 2570. 2571. 2572. 2573. 2574. 2575. 2576. 2577. 2578. 2579. 2580. 2581. 2582. 2583. 2584. 2585. 2586. 2587. 2588. 2589. 2590. 2591. 2592. 2593. 2594. 2595. 2596. 2597. 2598. 2599. 2600. 2601. 2602. 2603. 2604. 2605. 2606.

muzu…rlytis 49:19 mýûyti 49:64 nagrãdyti 49:54 naigƒyti 72:39 náikƒyti 28:37 naik§æyti 49:37 nairƒytis 72:9 naµvyti 55:37 náiûyti 72:21,30 nãkvyti 49:37 narãvyti 49:54 1.nárdyti 53:59;69:37 2.nárdyti 69:39 na…rglyti 49:40 narƒyti 72:39 narnãzyti 49:40 narnêti 100':64 na…rnyti 49:40 narp§æyti 49:39 narp§lyti 49:39 narsyti 72:37 1.nárstyti 54:59 2.nárstyti 70:39 1.naröyti 3:37 2.naröƒyti 72:38 1.narötƒytis 70:26 2.narötytis 70:21 na…rvytis 49:21 naöƒyti 72:42 nãölyti 49:40 na…udyti 49:43 nausƒytis 72:21 n-µgti 91:43 neivyti 49:37 ne …mnyti 49:38 ne…rglyti 49:39 1.ne…röti 91:38 2.ne…röti 121:64 n-rtéti 131:72 n-rti 95:64 ne…rtvytis 49:17 291

2607. 2608. 2609. 2610. 2611. 2612. 2613. 2614. 2615. 2616. 2617. 2618. 2619. 2620. 2621. 2622. 2623. 2624. 2625. 2626. 2627. 2628. 2629. 2630. 2631. 2632. 2633. 2634. 2635. 2636. 2637. 2638. 2639. 2640. 2641. 2642. 2643. 2644. 2645. 2646. 2647. 292

neödƒyti 69:42 1.-neöêti 147:43 2.-neöêti 147:57 n•öti 111:43 nevãlyti 49:37 -nevõûyti 49:43 niauksêti 156:61 niauksƒoti 67:65 niáukstytis 70:30 niá…ukti 91:40 niáuktis 91:19,25,31 nia…uryti 49:40 n•bryti 49:40 n•æyti 49:37 níekti 91:43 nieûêti 124:57 n…ykdyti 69:37 nyksƒoti 67:77 n•kti 77:54 n…ykti 77:70,76 nioksƒoti 67:78 niƒovyti 49:37 n•pryti 49:40 n•rdyti 69:40 nƒyroti 18:65 ni…rsti 77:66,72 ni…röti 77:72 n•rti 77:64 nistytis 49:11 n•öæyti 49:37 n•tyti 49:37,40 nƒytyti 49:61 niukdƒyti 69:37 ni§kyti 49:37 niuksêti 158:37,53 niúksoti 67:77 1.ni§kti 77:70,76 2.ni§kti 77:70 niýkti 77:76 ni§nyti 49:72 ni§pryti 49:40

2648. 2649. 2650. 2651. 2652. 2653. 2654. 2655. 2656. 2657. 2658. 2659. 2660. 2661. 2662. 2663. 2664. 2665. 2666. 2667. 2668. 2669. 2670. 2671. 2672. 2673. 2674. 2675. 2676. 2677. 2678. 2679. 2680. 2681. 2682. 2683. 2684. 2685. 2686. 2687. 2688.

ni§rdyti 72:39 niu…rgzti 97:64 ni§rkdyti 69:39 ni§rkyti 72:42 niurksƒoti 67:65 niurnêti 101':64 niýroti 57:65 ni§rti 94':70 niu…rvytis 49:21 niurzgêti 85':64 n•ûti 77:56i nƒodytis 49:8 nõgnyti 49:37 nokdyti 69:37 nokƒyti 72:37 nƒokti 76:76 norêti 153:57 nõstyti 49:40 nõstytis 49:33 nõöytis 49:11 notþrytis 49:21 nõvyti 49:37 n§dyti 49:37 1.nþdyti 49:43 2.nþdyti 49:37 núksêti 160:61 1.nuõdyti 49:40 2.nuõdyti 49:37 nuope…rtytis 49:21 o¿byti 49:43 oƒ mytis 49:21 õöti 94:70 pãdyti 49:40 pãdytis 49:33 pagãdytis 49:33 pagrãbytis 49:27 páikyti 72:37 páikstyti 70:42 paikötƒytis 70:21 paµkti 74:70 paµlyti 49:41

2689. 2690. 2691. 2692. 2693. 2694. 2695. 2696. 2697. 2698. 2699. 2700. 2701. 2702. 2703. 2704. 2705. 2706. 2707. 2708. 2709. 2710. 2711. 2712. 2713. 2714. 2715. 2716. 2717. 2718. 2719. 2720. 2721. 2722. 2723. 2724. 2725. 2726. 2727. 2728. 2729.

paµnyti 49:41 paµpyti 49:41 paµryti 49:41 1.páisyti 55:43 2.-páisyti 72:40 paisƒyti 3:38 páiskyti 55:39 1.páistyti 4:40,43 2.páistyti 70:43 paiöƒyti 72:39 páiöyti 55:39 paµvyti 49:41 pãjyti 49:40 pakarytis 49:11 p$kyti 49:41 paksoti 67:75,41 páldyti 72:46 pamëtlyti 49:48 pa …mpyti 49:41 pa …mplyti 49:38 pampƒolyti 49:38 pa …mpryti 49:43 pampsƒoti 67:65 pa …mpti 74:70,76 pamp§lyti 49:64 pamsƒoti 67:65 pamstytis 70:11 panæyti 49:39 panõdyti 49:43 pansãryti 49:43 pans§ryti 49:43 pantãryti 49:40 1.pántyti 49:41 2.pántyti 49:43 pãpyti 49:41 p$psyti 45:41 papsƒoti 67:66 parãlyti 49:43 parãnyti 49:43 pardƒuodyti 69:42 pare…ndyti 49:43

2730. 2731. 2732. 2733. 2734. 2735. 2736. 2737. 2738. 2739. 2740. 2741. 2742. 2743. 2744. 2745. 2746. 2747. 2748. 2749. 2750. 2751. 2752. 2753. 2754. 2755. 2756. 2757. 2758. 2759. 2760. 2761. 2762. 2763. 2764. 2765. 2766. 2767. 2768. 2769. 2770.

pãryti 49:40 parkstƒyti 70:42 parpãlyti 49:40 pa…rpti 92:61,75m parp§lyti 49:40 pa…rsyti 49:64 partãlyti 49:39 partõlyti 49:39 part§lyti 49:39 pãsyti 49:57 pask§dyti 49:40 pasõgyti 49:43 pasõûyti 49:43 pastanãvyti 49:54 paöƒyti 55:39 1.pãöyti 49:40 2.pãöyti 49:40 paök§dyti 49:40 patuöyti 49:54 páuköyti 49:64 páuryti 49:40 pa…uryti 49:41 pa…utyti 49:64 pavi…etrytis 49:24 paû•ndyti 69:43 peæëtyti 49:40 peæiõtyti 49:40 peæyti 49:40 p…eævietyti 49:40 pédyti 49:38 peµkti 91:43 peµlyti 49:39 peµryti 49:38 p…eklyti 49:72 p•kötyti 49:37 pelƒydyti 69:37 pelƒyti 39:76 pëlyti 49:38 pelnyti 3:43 pandƒyti 46:76 pépsƒoti 67:65 293

2771. 2772. 2773. 2774. 2775. 2776. 2777. 2778. 2779. 2780. 2781. 2782. 2783. 2784. 2785. 2786. 2787. 2788. 2789. 2790. 2791. 2792. 2793. 2794. 2795. 2796. 2797. 2798. 2799. 2800. 2801. 2802. 2803. 2804. 2805. 2806. 2807. 2808. 2809. 2810. 2811. 294

perêdyti 69:37 perêti 142:37,44 përyti 49:38,41 perkõlyti 49:40 perkýnyti 49:51 peröêti 122:57 p- r… ti 86':41 péslyti 49:64 p…estyti 49:37 p•öti 111:38 pëtmyti 49:39 pëtnyti 49:39 pëûyti 49:64 p•ætyti 49:43 1.pƒydyti 69:37 2.pƒydyti 69:37 3.pƒydyti 72:43 pi…elyti 49:38 píepyti 49:41 píestyti 49:37 pi…estyti 49:37 pi…eöytis 49:18 pi…eöti 91:40 piet§jyti 49:64 piet§vyti 49:64 p•gti 77:76 pƒykdyti 6:37 p•klyti 49:40 p•kryti 49:54 pyköêti 160:75m pƒyköyti 42:75 p…ykti 77:72 -p•ktytis 49:24 p•ldyti 6:40 pƒylytis 49:4 pili§tyti 49:43 1.pi¿nyti 49:40 2.pi¿nyti 49:43 3.pi¿nyti 49:37 p•lstyti 70:39 p•lti 113:40

2812. 2813. 2814. 2815. 2816. 2817. 2818. 2819. 2820. 2821. 2822. 2823. 2824. 2825. 2826. 2827. 2828. 2829. 2830. 2831. 2832. 2833. 2834. 2835. 2836. 2837. 2838. 2839. 2840. 2841. 2842. 2843. 2844. 2845. 2846. 2847. 2848. 2849. 2850. 2851. 2852.

pi¿vyti 49:43 pindƒyti 69:39 p•nti 113:40 pintƒyti 49:70 pi…ntyti 49:43 pip•ryti 49:40 p•pyti 49:41 p…ypyti 49:53 pƒypkyti 49:64 pypsêti 160:61,75m pipsƒoti 67:66 p…ypti 97:64 pyrãgyti 49:43 p•rdyti 49:37 pirkdƒyti 69:42 pi…rkti 105:43 pi…rpti 97:76 p•rsoti 67:66 pi…röyti 49:70 pi…röti 105:43 p•sti 106:41 p=sti 77:76 pyökãtyti 49:64 piötyti 49:37 1.pƒyti 94':70,76 2.pƒyti 94':70,76 p•tlyti 49:40 p•znyti 49:43 pjaudƒyti 69:39 pjáustyti 70:39 pjáuti 95:40 pjudƒyti 6:37 pjýdyti 69:37 pjþklyti 49:43 plãæytis 49:11 plãdyti 49:37 plaikstƒyti 70:39 plaiskƒyti 72:39 plaistƒytis 70:29 1.pláiöyti 55:75 2.pláiöyti 72:39

2853. 2854. 2855. 2856. 2857. 2858. 2859. 2860. 2861. 2862. 2863. 2864. 2865. 2866. 2867. 2868. 2869. 2870. 2871. 2872. 2873. 2874. 2875. 2876. 2877. 2878. 2879. 2880. 2881. 2882. 2883. 2884. 2885. 2886. 2887. 2888. 2889. 2890. 2891. 2892. 2893.

plaitƒytis 72:21 plakdƒyti 69:39 plampãzyti 49:39 pla …mpyti 43:38 plampsƒoti 67:65 plamsƒoti 67:65 pla…næyti 49:40 plastêti 109:75 plastyti 30:61 plãöyti 49:36 plaökƒyti 72:39 pláudyti 69:40 plaudyti 69:37 plaukƒyti 55:62 plaukstƒyti 70:62 pla…ukti 92:64,76 pláustyti 70:39 plauöƒyti 49:76 pláuti 117:40 plazdêti 109:64,76 pleµnyti 49:41 pl-iöyti 22:75 pleµöyti 49:38 plëkyti 49:40 pleksƒoti 67:65 pleköêti 156:61,75m pleköƒoti 67:65 pl•köti 82':76 pl•kti 73:76 plêkti 75:76 plempsƒoti 67:65 plênyti 46:76 plepêti 108:64 plepsƒoti 67:65 plépsƒoti 67:65 plepöƒoti 67:65 ple…rköti 91:70,76 plerpsƒoti 67:65 ple…rpti 91:41,64,76 plësti 95:40 plêstyti 70:39

2894. 2895. 2896. 2897. 2898. 2899. 2900. 2901. 2902. 2903. 2904. 2905. 2906. 2907. 2908. 2909. 2910. 2911. 2912. 2913. 2914. 2915. 2916. 2917. 2918. 2919. 2920. 2921. 2922. 2923. 2924. 2925. 2926. 2927. 2928. 2929. 2930. 2931. 2932. 2933. 2934.

plêödyti 69:39 plêöyti 3:39 pleökêti 82':76 plêöti 93:40 1.pl…etyti 49:43 2.pl…etyti 49:40 pl…etkyti 49:64 plev…etyti 49:43 pl…eûyti 49:41 pliauköêti 156:61,75m pliauökêti 82':61,75m plia…unyti 49:43 plia…upti 91:38,64,75m pliauökƒyti 72:38 plia…uzaryti 49:64 plia…uzyti 49:64 pli…eksti 91:76 plíekti 91:41 pli…enyti 49:40 plikdƒyti 69:37 plikƒyti 72:37 pl•kti 77:70 plƒynyti 49:40 pliõgmyti 49:40 pliopsƒoti 67:65 pliõpti 94:64,75m plioryti 49:43 pl•skyti 49:62 pl•sti 77:76 plƒyöti 77:76 pliudƒyti 6:37 pli§köti 77:76 pliumpãzyti 49:38 pliu …mpyti 29:38 pli§mpsyti 45:62 pli§mpstyti 70:39 pli§nyti 49:38 pli§pyti 49:41 pliúpsƒoti 67:78 pli§pti 77:76 pliþryti 49:38 295

2935. 2936. 2937. 2938. 2939. 2940. 2941. 2942. 2943. 2944. 2945. 2946. 2947. 2948. 2949. 2950. 2951. 2952. 2953. 2954. 2955. 2956. 2957. 2958. 2959. 2960. 2961. 2962. 2963. 2964. 2965. 2966. 2967. 2968. 2969. 2970. 2971. 2972. 2973. 2974. 2975. 296

pli§rytis 49:31 pliu…rköti 97:43,64 pliu…rnyti 49:42 pliurpsêti 159:38,75m pliurpsƒoti 67:66 pliurpstƒyti 70:39 pliu…rpti 97:38,64 pliursyti 48:62 pliu…rzyti 49:42 pli§öyti 49:41 pliuökyti 35:64 pliþtyti 49:38 pli§zyti 49:40 plõæyti 49:56 plƒonyti 49:40 plõöyti 49:36 plƒoti 82:40,61 1.plõtyti 49:40 2.plõtyti 49:56 plõtnyti 49:56 plovyti 49:40 plõzyti 49:41 pl§cyti 49:42 plýdyti 69:37 plúdyti 49:76 plþgyti 49:40 plukdƒyti 69:37 plukƒyti 72:37 pl§knyti 49:64 plýkoti 57:62 pl§kti 77:70,76 plþkti 97:38 plumpãzyti 49:64 plu …mpyti 49:41 plumpsƒoti 16:64;67:65,78 plumsƒoti 67:65,61 plu…ncyti 49:64 plu…næyti 49:64 pl§nyti 49:38 pl§nöyti 49:39 pluntãöyti 49:39

2976. 2977. 2978. 2979. 2980. 2981. 2982. 2983. 2984. 2985. 2986. 2987. 2988. 2989. 2990. 2991. 2992. 2993. 2994. 2995. 2996. 2997. 2998. 2999. 3000. 3001. 3002. 3003. 3004. 3005. 3006. 3007. 3008. 3009. 3010. 3011. 3012. 3013. 3014. 3015. 3016.

plƒuoöyti 49:39 plupsƒoti 67:64,78 plustãöyti 49:39 plustƒyti 70:42 plúöƒyti 49:76 pl§tyti 49:38,64 põdyti 49:37 poköêti 158:61,75m pƒoköyti 46:41 poköti 76:70 pƒokötytis 49:24 pomëtyti 49:48 põnyti 49:37 pƒopyti 49:37 pƒopstyti 70:42 1.põryti 49:43 2.põryti 49:41 põsmyti 49:64 posryti 49:64 põöyti 49:40 poökêti 84':75m pot…eryti 49:43 põtryti 49:43 põzyti 49:40 pr$ktyti 49:43 prasdƒyti 69:49,56 pr$sti 74:49,56 praöƒyti 72:43 prausdƒyti 69:39 pra…usti 92:40 praustytis 70:18 prava…rdyti 49:43 pravõdyti 49:43 pri…edyti 49:43 príeöytis 49:8 prieöpastatƒyti 72:43 prieötaryti 8:54 prievartƒyti 72:37 pr•klytis 49:13 priötaryti 72:43 privalêti 50:57

3017. 3018. 3019. 3020. 3021. 3022. 3023. 3024. 3025. 3026. 3027. 3028. 3029. 3030. 3031. 3032. 3033. 3034. 3035. 3036. 3037. 3038. 3039. 3040. 3041. 3042. 3043. 3044. 3045. 3046. 3047. 3048. 3049. 3050. 3051. 3052. 3053. 3054. 3055. 3056. 3057.

prõgnyti 49:56,64 prõsyti 49:40 prõtyti 49:37,48 prƒovyti 49:40 prúcytis 49:27 prþdyti 49:40 prþnyti 49:64 pru…nköti 97:64 prþryti 49:64 pr§sti 77:64 1.prútyti 49:64 2.prþtyti 49:40 3.prþtyti 49:40 p§cyti 49:40 1.pýdyti 6:37 2.pýdyti 49:37 p§dlyti 49:39 p§drytis 49:19 p§gti 77:70 puµdyti 49:37 p§ipyti 49:41 p§istyti 70:39 puiöƒytis 72:19 p§kyti 49:40 p§kytis 49:11 púkƒyti 49:76 -puknƒyti 49:76 p§knyti 49:64 p§köyti 42:64,75 púköƒoti 67:65 pýkötyti 54:42 pu¿æytis 49:21 p§ldƒyti 69:40 p§lyti 49:43 púlƒyti 49:70 p§lti 102':43,54,70 pu …mpyti 49:41 pumpsƒoti 67:77 pumsƒoti 67:77,78 puõöti 94:40 púpsƒoti 67:78

3058. 3059. 3060. 3061. 3062. 3063. 3064. 3065. 3066. 3067. 3068. 3069. 3070. 3071. 3072. 3073. 3074. 3075. 3076. 3077. 3078. 3079. 3080. 3081. 3082. 3083. 3084. 3085. 3086. 3087. 3088. 3089. 3090. 3091. 3092. 3093. 3094. 3095. 3096. 3097. 3098.

purƒyti 49:76 purkãlyti 49:39 purkƒyti 55:39 pu…rköti 97:40 purkötƒyti 72:39 pu…rlyti 49:39 purpsƒoti 67:66 purstytis 70:18 -purtãæyti 49:39 purtãlyti 49:39 p§rtyti 3:41 pu…rvyti 49:40 pu…rzlytis 49:21 púsdƒyti 69:62 p§syti 49:40 -p§slyti 49:37 púslƒyti 49:76 pusnƒyti 49:76 pústãæyti 49:40 pústãöyti 49:40 p§sti 77:70 pþsti 98:40,43,51,64,76 pustƒyti 2:38 pústƒyti 54:42 pþstyti 27:39 p§öyti 49:40 p§önytis 49:19 pýti 77:78 p§tnyti 49:64 p§trytis 49:19 puvƒyti 49:76 púzdryti 49:75 púzyti 49:76 pýûyti 49:40 p§ûytis 49:21 raba…ndytis 49:21 rabãtytis 49:21 rabazdƒytis 49:21 rãdryti 49:43 ragãnyti 49:40 ragãnytis 49:8 297

3099. 3100. 3101. 3102. 3103. 3104. 3105. 3106. 3107. 3108. 3109. 3110. 3111. 3112. 3113. 3114. 3115. 3116. 3117. 3118. 3119. 3120. 3121. 3122. 3123. 3124. 3125. 3126. 3127. 3128. 3129. 3130. 3131. 3132. 3133. 3134. 3135. 3136. 3137. 3138. 3139. 298

ragõûyti 49:43 ragztƒyti 70:39 raibƒytis 72:18 raibstytis 70:26 1.ráidyti 72:38 2.ráidyti 72:64 raidƒyti 72:40 raµdytis 55:19 raikƒyti 72:39 -raikötƒyti 70:39 raµnyti 49:41 raistƒyti 70:42 raistƒytis 70:11 raiöƒyti 55:39 ráiöytis 72:30 ráiökyti 72:37,74 raµöti 74:70 raiötƒyti 70:39 raitƒyti 55:39 raivyti(s) 72:43,(18) raizgƒyti 55:39 raiûƒyti 55:39 ráiûytis 72:19 r$kalyti 49:40 raka…ndytis 49:17 rakindƒytis 69:3 rakƒyti 72:40 raksƒoti 67:66 rãkötyti 47:38 rakötƒytis 72:4 1.r$kti (ra…nka) 74:64 2.r$kti (ra…nka) 74:76 3.r$kti (rãka) 114:40 ramãtytis 49:13 rambãlyti 49:39 ra …mbyti 49:70 rámdyti 69:37 ramƒyti 72:37 ramonytis 49:19 1.rampãlyti 49:39,41 2.rampãlyti 49:39

3140. 3141. 3142. 3143. 3144. 3145. 3146. 3147. 3148. 3149. 3150. 3151. 3152. 3153. 3154. 3155. 3156. 3157. 3158. 3159. 3160. 3161. 3162. 3163. 3164. 3165. 3166. 3167. 3168. 3169. 3170. 3171. 3172. 3173. 3174. 3175. 3176. 3177. 3178. 3179. 3180.

ramp§lyti 49:39 ramstƒyti 54:39 ramtƒyti 8:39 ra…næyti 49:54 1.randƒyti 49:70 2.randyti 49:39 1.ra…ndyti 49:42 2.ra…ndyti 49:43 1.rangƒyti 55:40 2.rangƒyti 72:37 rãnyti 49:43 rankƒyti 55:42 rantƒyti 3:39 rapútyti 49:40 rãryti 49:64 rasdƒytis 69:29 raskãûytis 49:17 r$sti 74:46 raöƒyti 72:40 raökãûyti 49:37 raökƒyti 72:40 ratyti 49:38 1.ra…udƒyti 49:40 2.raudyti 49:49 raudonƒyti 49:76,72 raudƒoti 137:64 ráugti 92:40 raukãlyti 49:38 raukƒyti 72:39 raukstƒytis 70:18 raukölƒyti 49:70 ra…ukti 92:40 ra…unyti 49:38 ra…upti 92:40 rausƒyti 55:39 ra…usti (ra…usia) 92:40 ra…usti (ra…usta) 74:70,76 ráustyti 70:39 raustƒytis 70:10 1.-ráuöyti 72:39 2.rauöyti 72:40

3181. 3182. 3183. 3184. 3185. 3186. 3187. 3188. 3189. 3190. 3191. 3192. 3193. 3194. 3195. 3196. 3197. 3198. 3199. 3200. 3201. 3202. 3203. 3204. 3205. 3206. 3207. 3208. 3209. 3210. 3211. 3212. 3213. 3214. 3215. 3216. 3217. 3218. 3219. 3220. 3221.

ráuti 117:40 rauzgƒyti 72:39 ravêti 151:40 razgƒyti 55:39 ràûƒytis 72:19 rédƒyti 3:40 regêti 150:49 régsƒoti 67:78 r•gzti 111:40 reikêti 76':57 r-iköti 91:43,52 reµkti 76':57 1.reiökyti 8:37 2.reiökyti 72:40 reitƒyti 72:64 reizgƒyti 72:39 rekdƒyti 69:37 rêkdyti 6:37 rek…etytis 49:21 rek…eûytis 49:11 rëkti 93:64 remdƒyti 69:39 remeæytis 49:11 rem…eûytis 49:11 re …mti 86':40 r-næytis 49:11 rengdƒyti 69:39 rengmyti 49:40 re…ngti 91:40 rep…etyti 49:38,21 répsƒoti 67:65 r…èsti 91:40 r…evytis 49:11 rëzlyti 49:39 rêûdyti 69:39 rêûyti 55:39 rêûti 93:40 riáugyti 36:69 rybsoti 67:77 1.ridƒyti 6:37 2.ridƒyti 69:37

3222. 3223. 3224. 3225. 3226. 3227. 3228. 3229. 3230. 3231. 3232. 3233. 3234. 3235. 3236. 3237. 3238. 3239. 3240. 3241. 3242. 3243. 3244. 3245. 3246. 3247. 3248. 3249. 3250. 3251. 3252. 3253. 3254. 3255. 3256. 3257. 3258. 3259. 3260. 3261. 3262.

1.rƒydyti 6:37 2.rƒydyti 69:37 riedêti 135:76 ríedyti 1:37 ri…ekti 91:40 riesdƒyti 69:39 ri…esti 91:40 ri…eöyti 49:54 rieöytis 49:11 ríeti 104:43 r•gnyti 49:43 r•gzti 77:76 rikdƒyti 6:37 rikƒyti 72:37 -r•kti 77:64 riktis 77:27 r•mbyti 49:40 rimbsƒoti 67:77 1.r•mdyti 69:37 2.r•mdyti 69:40 rƒymoti 15:65 rimstƒyti 70:39 r•mstyti 47:70 r•möyti 49:37 r•mti 77:70 rimzƒyti 72:40 ri…ndyti 49:43 ringsƒoti 67:65 rinkdƒyti 69:39 ri…nkyti 72:39 ri…nkti 105:43 riogsƒoti 9:72,78 r•pyti 49:38 r•sti 106:43 riödƒyti 69:39 r•öti 106:40 rƒyti 77:40 riudƒyti 69:37 riuködƒyti 69:41 -ri§nyti 49:54 ruoûƒytis 72:33 299

3263. 3264. 3265. 3266. 3267. 3268. 3269. 3270. 3271. 3272. 3273. 3274. 3275. 3276. 3277. 3278. 3279. 3280. 3281. 3282. 3283. 3284. 3285. 3286. 3287. 3288. 3289. 3290. 3291. 3292. 3293. 3294. 3295. 3296. 3297. 3298. 3299. 3300. 3301. 3302. 3303. 300

riýtoti 12:65 riuûyti 49:43 rõæyti 49:54 rodãvyti 49:54 rƒodyti 8:43 rõdyti 3:54 -rodytis 49:1 rodzyti 49:54 rõglyti 49:43 rogsƒoti 14:78 r‡ojytis 49:13 rƒomyti 49:40 ronæytis 49:11 rõnyti 49:40 ropsƒoti 67:65 rõpötytis 72:20 -rõzyti 49:43 rõûyti 49:43 rub…eûyti 49:40 1.r§byti 49:39,64 2.rubyti 49:40 rþbyti 49:40 r§æytis 49:11 rudƒyti 49:76 rúdƒyti 38:76 rúgdyti 69:37 rúgƒyti 72:37 rýglyti 49:76 rýgti 77:76 ruµlyti 49:40 r§imyti 49:40 r§inyti 49:37 r§inytis 49:18 r§iûyti 72:46 r§kyti 49:53 rúkƒyti 34:40 ruksƒoti 67:65 rukölƒyti 49:70 rúköƒoti 56:65 rþkti 77:78 r§lyti 49:40

3304. 3305. 3306. 3307. 3308. 3309. 3310. 3311. 3312. 3313. 3314. 3315. 3316. 3317. 3318. 3319. 3320. 3321. 3322. 3323. 3324. 3325. 3326. 3327. 3328. 3329. 3330. 3331. 3332. 3333. 3334. 3335. 3336. 3337. 3338. 3339. 3340. 3341. 3342. 3343. 3344.

rýmyti 49:40 1.ru…ndyti 49:43 2.-ru…ndyti 49:40 ru…ngyti 49:40 rungõlyti 49:38 rungsƒoti 67:65 r§ngti 97:43 r§nyti 49:40 r§ntyti 3:40 rƒuopdyti 69:60 ruõöti 91:40 rúpêti 155:57 rupkƒyti 49:70 r§pti 77:76 -rupþûyti 49:43 r§ryti 49:35 rúsƒyti 49:76 rýsoti 67:65,76 r§sti 77:76 1.rýstyti 72:37 2.rústyti 49:57 r§öyti 27:43 r§zyti 49:64 rþûyti 49:64 sabatyti 49:64 sagƒyti 55:39 sagstƒyti 70:39 sáikƒyti 55:53 saikƒyti 55:43 sáikstyti 70:53,42,62 1.saistƒyti 70:39 2.saistƒyti 70:36 sakƒyti 55:43 sãkyti 49:40 sakstƒytis 70:5 saladyti 49:40 sáldyti 6:37,40 sali…estryti 49:40 sali…etryti 49:40 sãlyti 49:37 sálti 91':76

3345. 3346. 3347. 3348. 3349. 3350. 3351. 3352. 3353. 3354. 3355. 3356. 3357. 3358. 3359. 3360. 3361. 3362. 3363. 3364. 3365. 3366. 3367. 3368. 3369. 3370. 3371. 3372. 3373. 3374. 3375. 3376. 3377. 3378. 3379. 3380. 3381. 3382. 3383. 3384. 3385.

sãmanyti 49:40 samdƒyti 72:43 samsƒoti 67:71 sámstyti 70:39 sap§tyti 49:43 sargƒyti 72:66 sárgstyti 70:42 sarmãtyti 49:37 sáugoti 57:44 sáugstyti 70:42 sa…unyti 49:64 saupstƒyti 70:39 sa…usyti 72:40 sauvãlyti 49:64 savãlyti 49:64 savvãlyti 49:64 sæiáudyti 10:67 sédãvytis 49:21 sédêti 143:65 sédƒyti 69:39 segdƒyti 69:39 segêti 150:44'' segstƒyti 70:39 s•gti 111:40 seilyti 40:40 seiliþzytis 49:19 -seµnyti 49:58 s•kti (s…eka) 111:43 s•kti (se…nka) 73:76 s-mdyti 69:39,52 s-mstyti 70:39 s-mti 86':40 s-ndyti 69:37 senƒyti 39:70 s-nti 90':70 ser…edyti 49:64 s-rgéti 121:44 sésdƒyti 69:62 sêsti 79':64 sêti 81:43 sëtryti 49:70

3386. 3387. 3388. 3389. 3390. 3391. 3392. 3393. 3394. 3395. 3396. 3397. 3398. 3399. 3400. 3401. 3402. 3403. 3404. 3405. 3406. 3407. 3408. 3409. 3410. 3411. 3412. 3413. 3414. 3415. 3416. 3417. 3418. 3419. 3420. 3421. 3422. 3423. 3424. 3425. 3426.

siaubytis 55:33 siaubstƒyti 70:39 siaupstƒyti 70:39 siaustƒyti 70:39 siautƒyti 11:64 sidãbryti 49:40 síekdyti 69:38 síekti 91:43,49,52,55 si…eti 97':40 s•klyti 49:38 s…ylyti 49:37 s•lpnyti 49:37 si¿pti 77:70 si…ntyti 49:70 sirãtyti 49:40 si…rgti 105:72 sirpsƒoti 67:77 si…rpti 77:76 -systƒyti 2:36 s•tyti 49:41 siúbsƒoti 67:64 siýdyti 69:37 siýlyti 23:43 si§lpstyti 70:41 si§ndyti 6:37 siuntƒyti 49:70 siurbstƒyti 70:39 siurpsƒoti 67:65 siùsdƒyti 69:37 si§sti 77:70 si…ùsti 97:43 siùstƒyti 70:42 siýti 83:40 si§tytis 49:11 skabãrytis 49:19 skabdƒyti 69:39 skabƒyti 28:39 skabstƒyti 70:39 skáidyti 55:40 skáidrytis 49:33 skaistƒyti 13:76 301

3427. 3428. 3429. 3430. 3431. 3432. 3433. 3434. 3435. 3436. 3437. 3438. 3439. 3440. 3441. 3442. 3443. 3444. 3445. 3446. 3447. 3448. 3449. 3450. 3451. 3452. 3453. 3454. 3455. 3456. 3457. 3458. 3459. 3460. 3461. 3462. 3463. 3464. 3465. 3466. 3467. 302

skaitƒyti 72:43 skala …mbyti 49:37 skala …mpyti 49:38 skala…ntyti 49:41 skala…udytis 69:31 skalbyti 49:64 ska¿bti 92:40 skáldyti 1:39 skãlyti 49:64 skal§æyti 49:64 skanæyti 49:43 skandãlyti 49:64 skandƒyti 3:37 skãnyti 49:40 skãpyti 49:40 skapstƒyti 70:39 skaptƒyti 72:38 skárbyti 49:43 skarblyti 49:40 1.skardƒyti 69:39 2.skardƒyti 69:37 skarmãlyti 49:70 skárti 91':76 skarubyti 49:40 ska…rûyti 49:43 skastƒytis 70:10 skãtytis 72:11 skaudêti 126:49 skaudyti 49:37 ska…unyti 49:42 ska…usti (ska…udûia) 91:37 ska…usti (ska…usta) 74:56i skedyti 49:76 skeµnyti 49:54 sk-lbti 91:43 skelêti 150:49 skelsyti 49:37 ske¿sti 91:57 sk-lti 116:40 sk-ndéti 150:72,78 skep…etyti 49:63

3468. 3469. 3470. 3471. 3472. 3473. 3474. 3475. 3476. 3477. 3478. 3479. 3480. 3481. 3482. 3483. 3484. 3485. 3486. 3487. 3488. 3489. 3490. 3491. 3492. 3493. 3494. 3495. 3496. 3497. 3498. 3499. 3500. 3501. 3502. 3503. 3504. 3505. 3506. 3507. 3508.

sker…eæytis 49:11 sker…eûytis 49:11 skernetytis 49:11 ske…rsyti 49:11 ske…rsti 91:40 sk…èsti 73:70,76 skësti 95:40 skétrytis 49:21 skeveµlyti 49:63 skev•lyti 49:41 ski…edyti 49:76 ski…epyti 49:40,43 skíesti 91:40 ski…etyti 49:38 sk•ldyti 69:39 skilnƒyti 49:76 sk•lti 77:76 ski¿vyti 49:64 sk•ndyti 69:39 sk•nti 140:40 skipstƒyti 70:39 skirdƒyti 69:39,40 sk•rstyti 70:39,42 sk•rti 88':40 sk•sti 77:76 skƒysti 77:76 sklaidƒyti 72:39 sklaistƒyti 70:39 sklambƒyti 72:39 sklandƒyti 55:62 sklastƒyti 70:39 skleµsti 91:40 skle …mbti 91:38 skl…epyti 49:40 skliaudƒyti 62:62 sklia…usti 91:40 skliaustƒyti 70:39 skliautƒyti 72:62 skliõrytis 49:33 skl•sti 77:64,76 skli§tyti 49:38

3509. 3510. 3511. 3512. 3513. 3514. 3515. 3516. 3517. 3518. 3519. 3520. 3521. 3522. 3523. 3524. 3525. 3526. 3527. 3528. 3529. 3530. 3531. 3532. 3533. 3534. 3535. 3536. 3537. 3538. 3539. 3540. 3541. 3542. 3543. 3544. 3545. 3546. 3547. 3548. 3549.

sklõnytis 29:8 skõbnyti 49:39 skƒobti 76:76 skõbti 94:38 skõlyti 49:43 skõmyti 49:40 skõrbyti 49:40 skrabãæyti 49:41 skrãblyti 49:43 skrab§æyti 49:37 skraibƒyti 72:39 skraibstƒyti 70:39 skraidƒyti 55:59 skraistƒyts 70:20 skraitƒyti 55:39 skramb$lyti 49:38 skrambƒyti 55:38 skrambsƒoti 67:65 skramdƒyti 69:39 skramsƒoti 67:66 skrandƒyti 69:39 skraubstƒytis 70:14 skrébsƒoti 67:22 skr•bti 73:70,76 skre …mblyti 49:55 skr•sti 73:76 skria…usti 91:37 skr•blyti 49:37,55,64 skrib§æyti 49:37 skrí…eti 128:64 skrindyti 69:59 skriƒodyti 72:39 skriƒostyti 70:39 skr•plytis 49:19 skr•sti 101:64 skrƒobyti 49:40 skrobsƒoti 67:72 skrƒodyti 3:39 skrƒosti 34:40 skrƒostyti 70:39 skrub§æyti 49:37

3550. 3551. 3552. 3553. 3554. 3555. 3556. 3557. 3558. 3559. 3560. 3561. 3562. 3563. 3564. 3565. 3566. 3567. 3568. 3569. 3570. 3571. 3572. 3573. 3574. 3575. 3576. 3577. 3578. 3579. 3580. 3581. 3582. 3583. 3584. 3585. 3586. 3587. 3588. 3589. 3590.

skrƒuobstytis 70:11 skr§pyti 49:37 skrúpsƒoti 67:57 skrýpstytis 70:13 skrupulytis 49:14 skr§sti 77:76 skubãtytis 49:17 skubƒyti 44:54 sk§bti 77:64,64i skub§ræyti 49:37 1.sk§dyti 3:37 2.sk§dyti 49:40 1.sk§dnyti 49:37 2.sk§dnyti 49:40 sk§dryti 49:64 sk§ndytis 72:10 skþpyti 49:43 sku…rdyti 69:37 skþryti 49:40,43 sku…rsti 77:72 sk§rti 94':76 skusdƒyti 69:39 sk§sti (sk§ta) 106:40 -sk§sti (sku…nda) 77:56i skƒùsti 97:43 sk§tyti 49:39 skútƒyti 49:76 skýtytis 49:13 skvarbƒyti 72:39 skvirbsƒoti 67:71 slabãdyti 49:40 slabdƒyti 69:37 slaikstƒytis 70:20 slaistƒytis 70:20 slambƒytis 72:21 slamdƒytis 72:21 slankƒyti 55:64 slankstƒyti 70:62 slapƒyti 72:40 slapstƒyti 70:42 slãtyti 3:64 303

3591. 3592. 3593. 3594. 3595. 3596. 3597. 3598. 3599. 3600. 3601. 3602. 3603. 3604. 3605. 3606. 3607. 3608. 3609. 3610. 3611. 3612. 3613. 3614. 3615. 3616. 3617. 3618. 3619. 3620. 3621. 3622. 3623. 3624. 3625. 3626. 3627. 3628. 3629. 3630. 3631. 304

slaugƒyti 28:43 slaugstƒytis 70:18 slëgytis 55:34 sl%êgti 73':40,43,51 slëpti 116:43 slia…ukti 91:40,64 sli…edyti 49:37 sl•mpsoti 67:65 slinksƒoti 67:77 sli…nkti 105:76 slƒysti 77:76 sliúbyti 49:40 sliúksƒoti 67:65,77 sliuõgti 94:64 slƒogstyti 70:39 slopdƒyti 69:37 slƒopti 76:76 slovƒyti 49:43 slúdyti 49:43 slugdƒyti 69:37 slúgƒoti 68:65,77 slúgsƒoti 67:65,71 slýgstyti 70:37 slýgti 77:76 slýkyti 72:64 slúksyti 71:64 slukötƒytis 70:19 sluokstytis 70:21 slþûyti 49:54 smagƒyti 72:41 smagyti 49:43 smagztƒyti 70:39 smaigƒyti 72:39 smaigstƒyti 70:39 smaµlyti 49:40 smailƒytis 72:11 smaiûƒyti 72:43 sm$ksyti 48:43 smaksƒoti 56:55 smãlyti 49:40 smalkƒyti 72:40

3632. 3633. 3634. 3635. 3636. 3637. 3638. 3639. 3640. 3641. 3642. 3643. 3644. 3645. 3646. 3647. 3648. 3649. 3650. 3651. 3652. 3653. 3654. 3655. 3656. 3657. 3658. 3659. 3660. 3661. 3662. 3663. 3664. 3665. 3666. 3667. 3668. 3669. 3670. 3671. 3672.

smalkstƒytis 70:11,21 smalstƒytis 70:21 smarãæytis 49:17 smarãdyti 49:37 smarãûyti 49:37 smarksƒoti 67:55 smart§lyti 49:40 smar§dyti 49:37 smaugƒyti 72:42 smáugyti 55:39 smaugstyti 70:39 smáugti 92:40 smaukƒyti 55:42 sma…ukti 92:40 smegdƒyti 69:39,42 smeigstƒyti 70:39 sm•gti 73:70,76 smeµgti 91:40 sméksƒoti 67:55 smélyti 49:76 sm-¿kti 91:46 sme¿kti 91:51 smigdƒyti 69:40 smygsƒoti 67:77 sm•gti 77:76 smilkƒyti 8:40 smilksêti 159:46m smi¿kti 77:76 smirdêti 141:78 sm•rsti 77:76i smõgti 94:54 smoksƒoti 56:55 smõûyti 49:40 smuµkyti 49:64 smukdƒyti 69:37 smúksƒoti 67:65 sm§kti 77:76 smulksƒoti 67:75 smurgsƒoti 67:65 smþtyti 49:37 smþtnyti 49:37

3673. 3674. 3675. 3676. 3677. 3678. 3679. 3680. 3681. 3682. 3683. 3684. 3685. 3686. 3687. 3688. 3689. 3690. 3691. 3692. 3693. 3694. 3695. 3696. 3697. 3698. 3699. 3700. 3701. 3702. 3703. 3704. 3705. 3706. 3707. 3708. 3709. 3710. 3711. 3712. 3713.

snaigƒyti 55:75 snapsƒoti 67:71 snarksƒoti 67:71 snarpsƒoti 67:71 snigdƒyti 69:37 sn•gti 78:76 snioksƒoti 67:71 sniúboti 57:65 sniúksƒoti 67:71 sniúpsƒoti 67:71 snobsƒoti 67:71 snoksƒoti 67:55 snopsƒoti 67:71 snõstyti 47:39 sn§cyti 49:72 snýdyti 49:30 snúpsƒoti 67:71 snýsti 77:72 sodƒyti 34:40 sõdnyti 49:38 sõdryti 49:40 sõmyti 49:41 sopêti 84':57 s#õpti 76:56i spaistƒyti 70:39 spaitƒyti 72:39 spaitƒytis 72:7 spakãjyti 49:37 spaksƒoti 67:55 spándyti 72:39 spangsƒoti 67:55 spa…ngti 74:70 spárdyti 53:42 spargƒyti 72:37 spasãbyti 49:43 spƒàstyti 70:39 spáudyti 55:42 spaugƒyti 46:70 spáusti 92:43 spáustyti 70:42 speµsti 91:43

3714. 3715. 3716. 3717. 3718. 3719. 3720. 3721. 3722. 3723. 3724. 3725. 3726. 3727. 3728. 3729. 3730. 3731. 3732. 3733. 3734. 3735. 3736. 3737. 3738. 3739. 3740. 3741. 3742. 3743. 3744. 3745. 3746. 3747. 3748. 3749. 3750. 3751. 3752. 3753. 3754.

sp-ndyti 72:40 spengdƒyti 69:37 spe…ngti 91:55 sper…eæytis 49:11 spƒèsti 91:40 spêti 81:56 sp•æyti 49:37 spi…egti 91:55,64 spi…esti 91:43,64 1.spygsƒoti 56:55 2.spygsƒoti 67:76 sp•gti 77:64 spyksƒoti 67:55,76 spi¿gti 77:76 spindêti 154:78 spingsƒoti 9:75 sp•rdyti 69:40 sp•rgyti 34:40 sp•rgti 77:76 sp•rti 88':54 sp•sti 77:43 -sp=sti 77:76i spƒytyti 49:54 sp•tryti 40:55 spjáudyti 6:42 spjáuti 95:64 spoksƒoti 67:55 sp‡oryti 49:43 spragêti 109:76 spragsêti 157:76 spráigyti 55:62 spraigstƒyti 70:42 1.sprándyti 55:42 2.sprándyti 72:42 sprángdyti 69:39 sprangƒyti 72:37,39 sprangstƒyti 70:39 spranƒyti 49:39 spràstyti 72:39 spráudyti 72:39 spráusti 92:43 305

3755. 3756. 3757. 3758. 3759. 3760. 3761. 3762. 3763. 3764. 3765. 3766. 3767. 3768. 3769. 3770. 3771. 3772. 3773. 3774. 3775. 3776. 3777. 3778. 3779. 3780. 3781. 3782. 3783. 3784. 3785. 3786. 3787. 3788. 3789. 3790. 3791. 3792. 3793. 3794. 3795. 306

spr…eæyti 49:54 sprengsêti 156:69m sprengstƒyti 70:40 sprƒèsti 91:43 spriáudyti 3:42 spríegti 91:43,54 sprigãtyti 49:43 sprigsƒoti 67:77 springdƒyti 69:37 springsƒoti 67:71 spri…ngti 77:69m sprƒogdyti 69:37 sprƒogti 76:76 sproksƒoti 67:55 sprþdyti 49:64 sprýdoti 57:65 spr§knyti 49:42 spr§kti 77:64 sprýsti 77:76 spúdêti 155:72,78 spýdoti 57:65 sp§istytis 70:17 sp§ktytis 48:19 spunksƒoti 67:55 spuogƒyti 49:70 spurdêti 85':61 spurƒyti 49:76 spursƒoti 67:65 sp§rti 94':76 sraigƒyti 72:39 sráigyti 72:39 srébdƒyti 69:36 srëbti 116:38 sríegti 91:43 sr•gti 77:76 sriubdƒyti 69:36 sriubƒyti 72:37 sriýbyti 72:41 sriubstƒyti 70:39 sriƒuobstyti 70:39 srõvyti 49:37

3796. 3797. 3798. 3799. 3800. 3801. 3802. 3803. 3804. 3805. 3806. 3807. 3808. 3809. 3810. 3811. 3812. 3813. 3814. 3815. 3816. 3817. 3818. 3819. 3820. 3821. 3822. 3823. 3824. 3825. 3826. 3827. 3828. 3829. 3830. 3831. 3832. 3833. 3834. 3835. 3836.

srýdyti 6:37 srƒuobstyti 70:39 srýti 94':76 stabãryti 49:37 stabdƒyti 6:37 1.stabƒyti 72:37 2.stabƒyti 72:37 stãbyti 72:40 stabu…ræyti 49:37 staigƒyti 55:78 staigstytis 70:10 stáikstyti 70:53 1.staipƒyti(s) 72:39,(18) 2.staipyti 72:39 staipstƒytis 70:18 stakarytis 49:27 stak‡orytis 49:27 stala …mpyti 49:38 stalbdyti 69:37 sta¿gti 74:56 stama…ntryti 49:37 stambƒyti 49:76 stanãvyti 49:37,40 stapƒyti 72:37 stapƒytis 72:25 starãæytis 49:11 stara…ngyti 49:40 -statydyti 69:40 statƒyti 8:40 staugdyti 69:37 stáugti 92:64 stebeµlyti 49:44,55 stebêti(s) 150:(14),44 stebƒyti 72:37 st•bti 73:70 steµgti 91:40 ste¿bti 91:51 stembstƒyti 70:74 stenêti 99':64 st-ngdyti 69:37 stengsƒoti 67:65

3837. 3838. 3839. 3840. 3841. 3842. 3843. 3844. 3845. 3846. 3847. 3848. 3849. 3850. 3851. 3852. 3853. 3854. 3855. 3856. 3857. 3858. 3859. 3860. 3861. 3862. 3863. 3864. 3865. 3866. 3867. 3868. 3869. 3870. 3871. 3872. 3873. 3874. 3875. 3876. 3877.

st-ngti(s) 91:(11),57 ster…eûyti 49:54 stibdƒyti 69:37 st•æyti 49:64 sti…ebti(s) 91:(19),76 stíegti 91:40 sti…egti 91:37 stƒygoti 57:66 stygsƒoti 67:78 st•gti 77:57,58 stƒygti 77:70 st•klyti 49:40 stykoti 57:78 styksƒoti 67:78 sti¿bti 77:76 st•ldyti 69:37 stimpsƒoti 67:78 st•ngdyti 69:37 stingsƒoti 67:54 st•ngti 77:70,76 stipdƒyti 69:37 stypsƒoti 67:65 st•pti 77:70 sti…ræyti 49:64 st•rdyti 69:37 1.st…yryti 49:39 2.st…yryti 49:37 st•rkyti 72:40 stirksƒoti 67:78 stƒyroti 12:77 stirpsƒoti 67:78 st•rti 77:72,78 st•rtyti 49:38 stƒyûyti 49:64 stoksƒoti 67:78 stƒoti 103:64 stovêti 153:65 strab§æyti 49:43 str$æyti 49:37 straigƒyti 72:39 stráigyti 72:39

3878. 3879. 3880. 3881. 3882. 3883. 3884. 3885. 3886. 3887. 3888. 3889. 3890. 3891. 3892. 3893. 3894. 3895. 3896. 3897. 3898. 3899. 3900. 3901. 3902. 3903. 3904. 3905. 3906. 3907. 3908. 3909. 3910. 3911. 3912. 3913. 3914. 3915. 3916. 3917. 3918.

straikƒytis 72:10,20 straµnytis 49:8 straipstytis 70:18 strãjyti 49:40 straksêti 157:61 stramãöyti 49:37 stramãûyti 49:37 strãmyti 49:37 stram§ûyti 49:37 strãnytis 49:8 strapãlyti 49:37 strapãöyti 49:37 strãvyti 49:45 strem•kyti 49:37 strem•æyti 49:37 strƒydytis 49:11 strigdƒyti 69:37 str•gnytis 49:19 strygƒoti 68:77 strygsƒoti 67:77 str•gti 77:76 str…ykyti 49:39 striksêti 159:61 strioksoti 9:64 striõöyti 49:37 stripalytis 49:21 striúksƒoti 67:78 striýnyti 49:43 striþnyti 49:70 str•ûyti 49:64 strõæyti 49:54 strõöyti 49:37 strõvyti 49:40 strumyti 49:37 strþnyti 49:40 stubu…ræyti(s) 49:64,(8) st§æyti 49:37 stugdyti 69:37 stuiryti 49:37 stúksƒoti 67:78 stu¿bti 77:70 307

3919. 3920. 3921. 3922. 3923. 3924. 3925. 3926. 3927. 3928. 3929. 3930. 3931. 3932. 3933. 3934. 3935. 3936. 3937. 3938. 3939. 3940. 3941. 3942. 3943. 3944. 3945. 3946. 3947. 3948. 3949. 3950. 3951. 3952. 3953. 3954. 3955. 3956. 3957. 3958. 3959. 308

st§lmyti 49:64 stulpsƒoti 67:65 stu …mbryti 49:43 st§mdyti 55:39 st§mti 88':40,43 stunksƒoti 67:78 stuoksƒoti 67:78 stuopsƒoti 67:55 st§pyti 49:43,64 stþpyti 49:37 stvárstyti 70:42 sýdyti 33:40 súdyti 49:43 s§kti 106:43,64 s§lpyti 32:41 s§¿pstƒytis 70:20 -sýnyti 49:40 sunkstƒyti 70:36 su…nkti (su…nkia) 97:40 su…nkti (su…nksta) 77:70 sƒuodyti 3:40 suõkti 94:64 -sƒuolyti 49:43 supstƒyti 70:39 s§pti 106:43 sýrdyti 6:40 súrƒyti 46:76 s§sti 77:70,76 sváidyti 55:42 svaµgti 74:56 svaitytis 12:27 svarbƒyti 3:43 svarstƒyti 70:42 sv…eæyti 49:43 -sveikãtyti 49:37 sveµkti 73:70 sv-rdéti 146:70,76 sv-rdyti 6:37 -svérƒyti 49:76 sv- r… ti 86':43,52 sv…etyti 49:43

3960. 3961. 3962. 3963. 3964. 3965. 3966. 3967. 3968. 3969. 3970. 3971. 3972. 3973. 3974. 3975. 3976. 3977. 3978. 3979. 3980. 3981. 3982. 3983. 3984. 3985. 3986. 3987. 3988. 3989. 3990. 3991. 3992. 3993. 3994. 3995. 3996. 3997. 3998. 3999. 4000.

svidêti 87:78 sví…esti 128:43 svíegti 91:43 sv•gti 77:56 sv•lyti 49:37 sv•lti 77:78 svƒyroti 10:77 sv•rti 94':70,76 sv•sti 77:76 -svƒysti 77:58' öaipƒyti(s) 72:43,(12,28) öakƒyti 40:76 öaknƒyti 49:76 öáldyti 69:37 öálti 100:72,78 öamãtyti 49:38,41 öárvyti 49:40 ö$öti 34:70 öa…ukdƒyti 69:37 öa…ukti 92:43 öáuti 96:40 öélƒyti 49:70 öelmƒyti 49:64 öe¿myti 49:37 öe¿pti 91:43 öëlti 92':72,78 öépsƒoti 67:77 öépöƒoti 67:77 ö•pti 73:70 ö-rdyti 69:39 öerkönƒyti 49:76 ö-rti 95:37 ö-rtis 95:25 öi…epti 91:43,64 ö•kti 106:40,64 ö•ldyti 6:40 ö•lti 77:70,76 öypsƒoti(s) 7,(67):72,(12,28) ö•pti 77:76 ö•…rdƒyti 49:37,57 öi…rsti 77:72

4001. 4002. 4003. 4004. 4005. 4006. 4007. 4008. 4009. 4010. 4011. 4012. 4013. 4014. 4015. 4016. 4017. 4018. 4019. 4020. 4021. 4022. 4023. 4024. 4025. 4026. 4027. 4028. 4029. 4030. 4031. 4032. 4033. 4034. 4035. 4036. 4037. 4038. 4039. 4040. 4041.

öiúpsƒoti 67:65 öiurpsƒoti 67:77 öiu…rpti 77:70 öi§rti 94':70,76 ölaistƒytis 70:8,21 ölakêti 109:75m ölakƒyti 72:39 ölakstƒyti 70:39 ölamêti 100':76 öla …möti 92:40,76 öl$pti 74:70,76 ölaukƒyti 72:39 ölaukstƒytis 70:8 öleµkti 91:40 ölëkti 73':38 öle …möti 91:40,76 ölepsêti 156:38,61 ölépsƒoti 67:77 öliaukƒyti 72:39 ölia…ukti 91:38 öliauûƒyti 55:62 ölia…uûti 91:64 öli…eti 97':43 öl•kti 77:76 öl…ypti 77:76 ölƒytoti 68:65 ölƒyti 94':54,76 öliúksƒoti 67:77 öliúkstƒyti 70:77 öl§bti 77:70 ölƒuostyti 70:39 ölƒuoti 103':40 ömaikötƒyti 54:61 ömaiûƒyti 55:62 ömaukötƒyti 55:61 öméköƒoti 9:75 ömékötyti 12:61 ömyköƒoti 9:75 öm•ryti 49:41 ömúköƒoti 67:65 önabûdêti 109:64,76

4042. 4043. 4044. 4045. 4046. 4047. 4048. 4049. 4050. 4051. 4052. 4053. 4054. 4055. 4056. 4057. 4058. 4059. 4060. 4061. 4062. 4063. 4064. 4065. 4066. 4067. 4068. 4069. 4070. 4071. 4072. 4073. 4074. 4075. 4076. 4077. 4078. 4079. 4080. 4081. 4082.

önairƒyti 55:53 önarêti 100':70,76 öna…rköti 92:64,70 öna…rpöti 92:64,70 -önárti 91':70i,76i önekêti 108:43 -ön•kti 73:64i önibûdêti 110:64,76 öniõköti 94:70,76 öniõryti 49:38,41,75 öniƒoti 106:41 ön…ypöti 97:64 önirpöêti 159:75 öni…rpöti 97:64 öni…rpti 97:70 öni§rköyti 49:69 öniu…rköti 97:64 öni§rti 77:70 öƒokti 80':64 ö§kti 77:54 ö§nyti 49:43 ö§sti 77:78 övaµlyti 49:41,75 övaipsotis 67:28 1.övaistƒyti 70:42 2.övaistƒyti 70:62 övaitƒyti 72:42 öv$psyti 45:69 övãryti 3:40 öveµsti 91:40 övi…esti 91:43,51,78 övyksƒoti 67:76 övi¿pti 97:64 öv•nkti 119:76 övi…rköti 97:40,76 öv•rkötyti 49:64 öv•sti 77:76 övitêti 110:78 övytêti 155:78 övõköti 94:70,76 táikyti 72:37,40,54 309

4083. 4084. 4085. 4086. 4087. 4088. 4089. 4090. 4091. 4092. 4093. 4094. 4095. 4096. 4097. 4098. 4099. 4100. 4101. 4102. 4103. 4104. 4105. 4106. 4107. 4108. 4109. 4110. 4111. 4112. 4113. 4114. 4115. 4116. 4117. 4118. 4119. 4120. 4121. 4122. 4123. 310

táikstyti 70:36 taisƒyti 72:40 taköƒoti 67:66,78 tala …mbyti 49:38 talãûyti 49:64 ta¿kyti 49:54 talköƒoti 67:77,78 talpƒyti 72:37 -talpstƒyti 70:36 talúzyti 49:64 tálûyti 55:41 tampƒyti 72:42 -tapdƒyti 69:37 tapƒyti 72:39 t$pti 74:56,58' tarabãnyti 49:43 tarãbyti 49:43 tarabõnyti 49:43,64 -tara …mbyti 49:39 tarambõnyti 49:43 tara…ndyti 49:43,64 tárdyti 69:37 tarƒyti 8:43 ta…rköti 92:64,76 tarpƒyti 72:37 ta…rpti 74:70,76 tarstƒytis 70:10 taröƒyti 72:39 tarökêti 83':75m ta…rti 8:43 tàsƒyti 55:41 taöƒyti 72:38 1.taökƒyti 55:39 2.taökƒyti 72:36 taupƒyti 55:43 tauköêti 157:61 ta…ukti 92:76 tausƒyti 72:37,43 tauökêti 83':64;75m ta…uzyti 49:64 teµkti 91:43

4124. 4125. 4126. 4127. 4128. 4129. 4130. 4131. 4132. 4133. 4134. 4135. 4136. 4137. 4138. 4139. 4140. 4141. 4142. 4143. 4144. 4145. 4146. 4147. 4148. 4149. 4150. 4151. 4152. 4153. 4154. 4155. 4156. 4157. 4158. 4159. 4160. 4161. 4162. 4163. 4164.

tekêti 107:76 teköêti 156:61,75m teköƒoti 67:66,78 tëköti 95:40,51 t•kti 73:57,58 tel…eûyti 49:38,41 telköƒoti 67:77,78 te¿kti 91:43 te¿ûti 91:64,76 t-mdyti 69:37 te …mpti 91:40,43 t-mti 90':76 tenêti 108:76 t•pti 111:40 te…rlyti 49:40 terliþzyti 49:40 te…röti 91:40 t…èsti 91:40 teökêti 108:75m teûêti 108:76 t•ûti 73:70,76 ti…ekti 91:43 ti…esti 91:40 t•gnyti 49:43 tikêti 154:44,49,55 tƒykoti 57:55 tyköƒoti 67:78 t•köti 77:75m t•kti 77:57,58 t•ldyti 69:37 tylêti 155:65 ti¿pti 105:58 t•lti 77:64,76 ti¿ûti 77:76,78 timpsƒoti 67:65 tingêti 154:66 t•ngti 77:64 t•nti 102:56 typsƒoti 67:65 t•rdyti 69:37 tirpdƒyti 69:37

4165. 4166. 4167. 4168. 4169. 4170. 4171. 4172. 4173. 4174. 4175. 4176. 4177. 4178. 4179. 4180. 4181. 4182. 4183. 4184. 4185. 4186. 4187. 4188. 4189. 4190. 4191. 4192. 4193. 4194. 4195. 4196. 4197. 4198. 4199. 4200. 4201. 4202. 4203. 4204. 4205.

tirpƒyti 72:37 ti…rpti 77:76 t•rti 88':44 tƒysoti 68:65 t=soti 10:77 t„ìsti 77:76 t•ûti 77:76 tõlti 93':64,76 tõpyti 49:37 topsƒoti 67:66 traidƒyti 72:37 tráiökyti 72:36 traksêti 157:75m traköêti 157:76 traköƒoti 67:78 tra¿dyti 49:43 trámdyti 69:37 trandƒyti 49:76 trankƒyti 55:42 traökêti 109:76 tratêti 109:75m tráukytis 61:26 tráukti 92:43 trëköti 91:40 trëkti 95:40 tre …mpti 91:38 tre…nkti 91:54 treöêti 108:78 treökêti 108:75 tr•öti 73:76 tr…èöti 91:40 tria…unyti 49:38 tríesti 128:70 trikdƒyti 69:37 trƒyköti 77:76 tr•kti 77:70,76 tr•mti 77:70 trynêti 155:46 trinƒyti 49:39 trinkêti 85':75m trinksêti 159:75m

4206. 4207. 4208. 4209. 4210. 4211. 4212. 4213. 4214. 4215. 4216. 4217. 4218. 4219. 4220. 4221. 4222. 4223. 4224. 4225. 4226. 4227. 4228. 4229. 4230. 4231. 4232. 4233. 4234. 4235. 4236. 4237. 4238. 4239. 4240. 4241. 4242. 4243. 4244. 4245. 4246.

-tr•nkti 77:76i tri…nkti 105:40 tr•nti 89:41 tr…ypti 97:40,61 triúnyti 49:76 triþsti 97:64 tri§öti 77:76,78 trƒoköti 76:57,72 tronytis 49:33 tropyti 49:54 tr§kti 77:66,78 trýkti 77:57,58,76 trúnƒyti 46:78 t§kti 77:70 týnoti 10:65 1.tuõkti 94:40;49 2.tuõkti 94:40;49 tupdƒyti 69:37 tupêti 154:65 t§pti 118:64 turêti 154:44 tu…rköti 97:64 tu…rkti 97:64 tu…rlyti 49:61 tursƒoti 19:65 tu…rsti 77:70,76 t§sti 77:76 týûti 77:72 tvaiskƒyti 72:39 tvaksƒoti 67:78 tvãnyti 49:43 tvankƒyti 55:40 tvanksƒoti 67:77 tvankstƒytis 70:30 tvárdyti 69:37 tvarkƒyti 72:40 tvaroti 68:40 tvarsƒytis 60:62 tvárstyti 70:39 tv-rti 116:40,43 tvi…eksti 91:54,76 311

4247. 4248. 4249. 4250. 4251. 4252. 4253. 4254. 4255. 4256. 4257. 4258. 4259. 4260. 4261. 4262. 4263. 4264. 4265. 4266. 4267. 4268. 4269. 4270. 4271. 4272. 4273. 4274. 4275. 4276. 4277. 4278. 4279. 4280. 4281. 4282. 4283. 4284. 4285. 4286. 4287. 312

tvyksƒoti 9:78 tv•lgyti 72:39 tv•lkyti 72:37 tvilksêti 159:75m tv•lkti 77:45,78 tvƒyloti 57:65,77 tv•ndyti 69:37 tvinksêti 159:75m tvi…nkti 77:76 tv•nti 94':76 tv•rkti 77:70 tvƒyroti 5:78 tvirsƒoti 19:65 tv•rtyti 72:40 tv•skyti 65:75 tvyskoti 68:78 tvoksƒoti 67:78 tvƒoti 107':54 þdyti 49:43 ugdƒyti 69:37 §iti 98':37 úkstƒytis 70:33 ýmyti(s) 49:37,(17) uƒ osti 94:49 uƒ ostyti 70:42 §rbyti 49:40 u…rgzti 97:64 þryti 49:37 urûƒyti 72:40 *ýsti ?:40 ýûyti 49:37 -§ûti 77:64i,76i þûti 97:78 vaµdytis 49:11 vaikƒyti 55:36 váikötyti 54:64 vainyti 49:43 vaipƒytis 72:18 vaisƒyti 72:37 váistyti 72:40 v$ksyti 48:43

4288. 4289. 4290. 4291. 4292. 4293. 4294. 4295. 4296. 4297. 4298. 4299. 4300. 4301. 4302. 4303. 4304. 4305. 4306. 4307. 4308. 4309. 4310. 4311. 4312. 4313. 4314. 4315. 4316. 4317. 4318. 4319. 4320. 4321. 4322. 4323. 4324. 4325. 4326. 4327. 4328.

vaköƒoti 67:65 valdƒyti 12:43 válgyti 72:40 valƒyti 72:40 valkƒyti 72:40 valkstƒyti 70:39 va …mbryti 49:61,64 vámæyti 49:61 vampãtyti 49:61 vampãzyti 49:61 va …mpyti 49:61 vampsƒoti 67:65 va …mzdyti 49:64 vandenƒyti 49:76 vángstyti 70:53 v$pnyti 49:41,64 va…ræyti 49:64 va…rdyti 49:42 va…rgti 74:72 varƒyti 72:37 varpƒyti 72:39 várstyti 70:39 vartƒyti 72:39 varûƒyti 72:40 veµkti 91:40,64,76 veµsti 91:37 veizdêti 133:44 *véléti 140:57 v…elyti 49:55,57 v-lti 116:40 v-mti 95:70 v-ngti 91:54 vépsƒoti 67:65 ve…rgti 91:37 ve…rkti 91:70 ve…rsdyti 69:37 ve…rsti 91:40 v-rtéti 147:76 v-rti 95:40 ve…rûti 91:43 v•sti 111:43

4329. 4330. 4331. 4332. 4333. 4334. 4335. 4336. 4337. 4338. 4339. 4340. 4341. 4342. 4343. 4344. 4345. 4346. 4347. 4348. 4349. 4350. 4351. 4352. 4353. 4354. 4355. 4356. 4357. 4358. 4359. 4360. 4361. 4362. 4363. 4364. 4365. 4366. 4367. 4368. 4369.

vêsti 75:76 veöêti 106:78 vêtyti 72:40 veûdƒyti 69:37 véûêti 147:43 vëûyti 49:42 v•ûti 111:43 vi…elyti 49:40 vi…enyti 49:40 vi…eptis 91:19 vieöêti 150:66 vƒykdyti 69:40 vƒykyti 72:37 v…ykti 77:78 v•lgyti 72:37 v…ylyti 49:40 vilkêti 154:44'' vilkstƒyti 70:36 vi¿kti 105:43 vi¿nƒyti 49:37,76 *-vilti (vilsta) 140:43 v•lti (v•lia) 118:37 v•mdyti 69:37 v•nytis 49:21 vypsƒoti 67:65 v•pti 77:70,76 v…ypti 77:70,76 vi…rbyti 49:40 vi…rbti 77:76 v•rkdyti 69:37 v•rköti 77:76 -v•rkti 77:70i virpêti 85':75m virpsƒoti 67:77 -v•rpti 77:76i vi…rsti 77:70,76 vi…röyti 49:43 v•rti (v-rda) 105:40,78 v•rti (v…yra) 77:76 v•sti 77:70 -vƒysti (vyd-) 77:46

4370. 4371. 4372. 4373. 4374. 4375. 4376. 4377. 4378. 4379. 4380. 4381. 4382. 4383. 4384. 4385. 4386. 4387. 4388. 4389. 4390. 4391. 4392. 4393. 4394. 4395. 4396. 4397. 4398. 4399. 4400. 4401. 4402. 4403. 4404. 4405. 4406. 4407. 4408. 4409. 4410.

vƒysti (vyt-) 77:76 vƒystyti 70:39,40 vƒyti 105:37,43 1.-vytƒyti 49:76 2.vytƒyti 49:61 vƒobyti 49:37 võdyti 49:54 võgti 117:43 (-)vƒokti 94:40,(49) võlyti 49:40 vƒomyti 49:54 vƒoûti 94:43 zagnyti 49:64 zambãtyti 49:64 za…mbyti 49:64 zauksƒoti 67:66 za…unyti 49:64 zi…rzti 97:64 z•zti 77:57 z…yzti 97:64 zm•kti 73:76 z§iti 98':64 zumsƒoti 67:65 zu…rdyti 49:37 zu…rnyti 49:64 zurpsƒoti 67:65 zurzêti 85':64 z§zlyti 49:39 zvaksƒoti 67:65 zvauksƒoti 67:66 ûabáldyti 69:37 ûagãryti 49:38 ûaibƒyti 72:49 -ûáidyti 72:40 ûáimytis 49:21 ûáµsti 92:43,54,64 û$gti (ûãgia) 114:40 û$gti (ûa…nga) 74:64 ûálti 91':76 ûangƒyti 55:62 ûangstƒyti 70:59 313

4411. 4412. 4413. 4414. 4415. 4416. 4417. 4418. 4419. 4420. 4421. 4422. 4423. 4424. 4425. 4426. 4427. 4428. 4429. 4430. 4431. 4432. 4433. 4434. 4435. 4436. 4437. 4438. 4439. 4440. 4441. 4442. 4443. 4444. 4445. 4446.

ûárdyti 72:38 ûargdƒyti 69:62 ûargƒyti 72:62 ûargstƒyti 70:59 ûarstƒyti 70:39 ûavêti 151:49 ûêbyti 49:38 ûeµsti 91:40 *ûégti 140:69 û-ldyti 69:37 û-lti 116:56;51,76 ûe…ngti 128:43,64 ûérêti 152:78 ûergdƒyti 69:37 ûe…rgti 91:43,64 û-…rti 86':40,78 -ûiaunyti 49:42 ûibêti 111:78 ûibsêti 159:75m ûybsêti 160:75m ûybsƒoti 67:78 -û•bti 77:76i ûydêti 127:78 ûi…ebti 91:37 ûíedyti 49:76 ûi…esti 91:40 û•ldyti 69:37 -ûƒylyti 49:38 û•lti 94':70 û•ndyti 72:37 ûinƒoti 68:48 -û•nti 77:46 ûiƒodyti 69:37 ûiopsƒoti 67:55 ûiƒoti 107':43 ûirgsƒoti 67:65

4447. 4448. 4449. 4450. 4451. 4452. 4453. 4454. 4455. 4456. 4457. 4458. 4459. 4460. 4461. 4462. 4463. 4464. 4465. 4466. 4467. 4468. 4469. 4470. 4471. 4472. 4473. 4474. 4475. 4476. 4477. 4478. 4479. 4480. 4481.

û•rti 94':76i,78 ûƒysti 77:76i û=sti 106:43 ûiúrêti 155:44,49 ûiurksƒoti 67:55 -û§rti 94':64i ûlagsƒoti 67:77 ûlagstƒyti 70:39 ûla…ugti 92:40 ûlëgti 95:38,43 ûliugsêti 159:75m ûliugsƒoti 67:78 ûliurgsƒoti 67:77 ûlugdƒyti 69:37 ûlugsƒoti 67:78 1.ûl§gti 77:76 2.ûl§gti 77:40 ûnáibyti 72:42 ûnƒybti 75':43,54 ûƒosti 134:43 ûudƒyti 69:37 ûýti 94':70,76 ûvalgƒyti 72:43 ûvalgstƒytis 70:84 ûvá…ngti 83':75m ûve¿gti 91:43,54 ûv-ngti 91:64 ûvi…egti 91:64 ûvigdƒyti 69:37 ûvƒygyti 72:37 ûvygsƒoti 67:78 ûv•gti 77:76 ûvilgêti 85':78 ûvilgsêti 159:53 ûv•lti 94':76,78

Latviù kalba

1. adît 72:38 2. aîkstîti°es 70:21 314

3. a…çrît 72:64 4. $isît 72:64

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45.

âkstît 70:40 al° kt 74:72 `mîti°es 3:21 a …mplît 49:64 „$rdît 69:40 a°rt 115:43 a°ugt 80:70,76 $usîti°es 72:11 a°ust 130:40 $ust 74:76 $ut 103':40 -âvît 72:40 badît 72:39 ba…çdît 69:37 bakstît 70:38 ba°lstît 70:40 b$lzît 72:40 bãrstît 70:39 bãrt 88:43 b$udît 72:43 bâzît 72:39 bedît 72:40 b°egt 79':64 b•igt 92:40 b…er… t 95:38 bïdît 69:37,39 bidûît 49:37 bikstît 70:38,41 bîkstîti°es 70:7 b•rkstît 72:38 bi…rt 77:75m bîstîti°es 70:7 blaîzît 72:42 bl$ndîti°es 72:21 bl`stîti°es 70:32 blaiû»ît 49:64 bl•dît 49:64 bluôdîti°es 72:21 bluôstîti°es 70:22 b¶a°ustîti°es 70:20 b¶a°ut 116:64

46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80. 81. 82. 83. 84. 85. 86.

bra…ucît 72:42 br$ukt 92:40,64 br…çdît 72:37,43 br…çnîti°es 72:14 brist 101:64 budît 72:37 b‡ °udzît 44:37 buînît 72:38 bukñît 29:42 buksnît 49:42 buõknît 49:42 buôkstît 72:43 buôkstîti°es 70:21 buozît 72:40 bu°rnît 72:38 bu…rt 88':43 bu°rzît 72:38 b°ut 102:72,78 -capstît 72:42 ce°lt 116:43 cept 111:40,76 c•nît 3:43 c…çrkstîti°es 4:11 ci°lt 102:76 c•nît(i°es) 72:43,(11) c•rpt 105:38 c•rst 105:38,40 c•…rstît 70:39 æ$dît 72:40 æalît 49:64 æa°unît 49:61 æikstît 72:3 æ•nîti°es 72:11 æirkstît 49:75 æisnît 72:40 æudît 72:37 æuînît 49:38 æuknît 3:38 æuksnît 3:38 æukstît 4:64 æ…ukstît 4:64 315

87. æuõmîti°es 72:21 88. æ°upstît 70:42 89. æurdît 72:38 90. æuslît 72:38 91. æusnîti°es 3:21 92. daîdzît 72:39 93. da…çrîti°es 72:14 94. dakstît 70:42 95. d`kstît 70:42 96. dalît 72:40 97. d½rd°et 109:75m 98. darît 72:40 99. d`stît 70:42 100. da…uzît 72:42 101. degt (deg) 111:76 102. degt (dedz) 91:40 103. delît 72:40 104. d•lît 49:40 105. demît 49:43 106. der°et 99':43,64 107. derglît 49:40 108. d•stît 70:39 109. d°et 139:40,64 110. d…çdît 69:37 111. dîglît 49:37 112. di¿t 77:76 113. dimît 49:43 114. dirbîti°es 49:11 115. dracît 44:43 116. dramzît 72:37,38 117. draöóît 49:39 118. drã° zt 94:38 119. dr`ztît 70:39 120. drisnît 49:40 121. dr§mstît 70:38 122. d°ucît 8:38 123. dukñît 49:41,64 124. duksnît 72:53 125. dukstît 70:53 126. du°lnît 49:41 127. duôt 139:43 316

128. 129. 130. 131. 132. 133. 134. 135. 136. 137. 138. 139. 140. 141. 142. 143. 144. 145. 146. 147. 148. 149. 150. 151. 152. 153. 154. 155. 156. 157. 158. 159. 160. 161. 162. 163. 164. 165. 166. 167. 168.

du…rstît 70:39 du…rt 88':40 d…uöît 49:37 dzanît 55:39 dze°lstît 70:39 dze°lt 116:54,56 dze°ltît 49:39 dze°ltrît 49:39 dze°rt 116:40 dzi°edât 123:43 dz•mt 95':70 dzîrdît 72:31 dz•rkstît 49:75 dzi…rt 98:43 dz•t 104':37 dzît (102):70 e° st 138:40 gadîti°es 72:15 g$idît 72:43 gainît 55:36 ga°ldît 5:38 gandarît 72:54 ganît 72:37 g$nît 72:43 gankstîti°es 70:21 gastît 49:40 g`stîti°es 70:26 gaudît 69:42 ga…usît 3:40 gâzît 49:39 gâzt 94:43 gâztît 70:75 glâbt 94:43 gla …mstîti°es 70:27 glãsît 72:42 glãstît 70:42 gla…ustît 70:42 gl`zît 72:42 1.glumstît 70:64 2.glumstîti°es 70:11 3.glumstîti°es 70:26

169. 170. 171. 172. 173. 174. 175. 176. 177. 178. 179. 180. 181. 182. 183. 184. 185. 186. 187. 188. 189. 190. 191. 192. 193. 194. 195. 196. 197. 198. 199. 200. 201. 202. 203. 204. 205. 206. 207. 208. 209.

glundzîti°es 72:26 gnuozît(i°es) 72:(38),21 grâbstît 70:39 1.graîzît 72:39 graizît 72:62 gra …mstît 70:42 gra…ndît 72:41,64 grasît 55:54 gra°ut 116:40 graûîti°es 3:11,12,21 1.grebzdît 5:38 2.grebzdît 72:39 gr•ezt 91:40,43 gr•mdît 72:37 gr§mstît 70:39 gru …mstît 70:42 gruosîti°es 72:11 gruõzît 72:42 gr°ustît 70:42 gr°ut (102):70,76 gr…utdarît 72:54 gubît 49:40 g…ubît 49:40 g§ldît 69:37 guldzîti°es 55:26 gul°et 114:65,78 gu¿snîti°es 72:18 gu¿stît 70:36 g§mdît 69:37 gumstît 70:39 g§mzît 72:39 gunît 49:55,76 g§odît 27:43 guôrît 72:39 gu…rt 77:70 g…ustît 70:42 »erît 49:38 »ernît 49:38 i°et 140:64 i…rdît 69:38,40 i…rstîti°es 70:20

210. 211. 212. 213. 214. 215. 216. 217. 218. 219. 220. 221. 222. 223. 224. 225. 226. 227. 228. 229. 230. 231. 232. 233. 234. 235. 236. 237. 238. 239. 240. 241. 242. 243. 244. 245. 246. 247. 248. 249. 250.

i…rt (i…rst) 77:76 i…rt 88':64 jâdît 1:37,59 jât 103:64 j$ukt 91:40 ja°ut 116:40 j…udît 72:37 jukt 77:58' j§ °mdît 72:37 jumît 72:40 just 77:49 k$…çsît 72:42 ka¿bît 49:43 ka¿dît 69:36 ka¿stît 70:36 ka¿t 92:43 k$ …mpstît 70:42 kamstît 70:42 kapît 49:38 kâpt 94:64,76 k½rnît 72:40 k½rpît 72:39 kãrstît 70:39 kãrstîti°es 70:20 kãrtît 49:39 kasît 72:42 k$ukt 92:64,76 ka°ustît 70:39 ka°ut 117:40 klaîdît 72:39,64 klaîstît 70:39 kla …mbît 49:43 kl$msît 48:38 kla…ndîti°es 72:21 klanît 72:62 klastît 70:39 klâstît 70:39 klât 103:43 kl$usît(i°es) 72:(43),6 kl•egt 91:64 klîst 77:64 317

251. 252. 253. 254. 255. 256. 257. 258. 259. 260. 261. 262. 263. 264. 265. 266. 267. 268. 269. 270. 271. 272. 273. 274. 275. 276. 277. 278. 279. 280. 281. 282. 283. 284. 285. 286. 287. 288. 289. 290. 291. 318

kludzît 49:38 kl§inît 72:38 klu°ncît 43:38 klupt 77:70 klust 77:64,76 k¶austît 70:39 k¶a°ut 116:43 k¶…udît 69:43,56 k¶…ustîti°es 70:27,34 k¶…ut 77:56,58' knabstît 70:39 knaîbît 72:42 knaîdît 72:39 knaipît 72:42 knaisît 72:42 knakstît 70:42 kna…rbîti°es 72:21 kn§osîti°es 72:20 knuozît 49:38 kñuosîti°es 44:21 kr$inît 72:42 kraipît 72:39 kraîstît 70:39 kr$kstîti°es 70:20,26 kr$mstît 70:39 kra …mtît 72:39 kranîti°es 72:11 krastît 70:39 kr`stît 70:39,43 krãstîti°es 70:32 kr$stîti°es 70:20 kratît 72:42 kra…ustît 70:39 kra…ut 96:40 kremstît 70:39 kretulît 49:38 kr•mst 105:38 krist 77:70,76 kristît 49:40 kruistîti°es 70:20 kr§olît 49:39

292. 293. 294. 295. 296. 297. 298. 299. 300. 301. 302. 303. 304. 305. 306. 307. 308. 309. 310. 311. 312. 313. 314. 315. 316. 317. 318. 319. 320. 321. 322. 323. 324. 325. 326. 327. 328. 329. 330. 331. 332.

krustît 3:40 ku°… dît 72:37 k§ksnîti°es 55:20 ku¿dît 69:39 ku°lkstît 70:39 ku¿stît 70:39 ku¿t 98:41 kuõ° dît 72:39 k§opt 94:43 k§rkt 97:64 ku…rstît 70:36 ku…rt 98:40 kúsnîti°es 49:11 kuöît 49:64 óa°rstît 70:42 ó•lsît 48:38 ó•msît 48:38 -ó°epît 49:43 óepsît 48:43 óe°rstît 70:42 óesît 48:38 ó•zît 3:40 ó•msît 48:38 óinît 49:40 ó…çnît 72:64 ói…rmît 49:76 ó•rnît 3:38 óizît 49:37 óudît 49:64 1.óuîdît 3:37 2.óu °…çdît 31:43,57 labdarît 72:54 labît 49:37,43 lacît 49:38 l`gadît 49:40 l$icît 3:42,43 laîdît 49:39,40 laîstît 70:39 l$itît 72:42 l$…çzît 72:42 lakstît 70:62

333. 334. 335. 336. 337. 338. 339. 340. 341. 342. 343. 344. 345. 346. 347. 348. 349. 350. 351. 352. 353. 354. 355. 356. 357. 358. 359. 360. 361. 362. 363. 364. 365. 366. 367. 368. 369. 370. 371. 372. 373.

lakt 74:40 laóît 49:41 lamstît 70:42 l$mstîti°es 70:11,20,27 l$ncît 49:40,64 lãpît 3:40 lasît 72:42 lãt 82:64 l$tît 3:78 l$ucît 72:39 la…ulât 57:40 l$upît 72:39 la°uzît 72:39 la°uzt 92:40 lavît 3:40 1.-leksît 48:64 2.leksît 48:38 l•kt 116:64 le …mt 95:44 l•ekt 91:40 li…elît 3:43 li°et 104:40 lïkstît 47:62 likt 77:43 l•kt 77:76 lióît 49:41 lipît 49:37,62 lipsît 48:64 lipt 77:58' l•st 105:64 lît (102):76 lorît 49:64 lubît 49:38 luksît 48:38 l§ °mstîti°es 70:11 l§ocît 8:39 lupît 49:39,64 lutît 49:43 l°uzt 77:76 ¶a…ut 95:55 1.¶uksît 48:61

374. 375. 376. 377. 378. 379. 380. 381. 382. 383. 384. 385. 386. 387. 388. 389. 390. 391. 392. 393. 394. 395. 396. 397. 398. 399. 400. 401. 402. 403. 404. 405. 406. 407. 408. 409. 410. 411. 412. 413. 414.

2.¶uksît 48:38 ¶umît 49:38 ¶uôbîti°es 72:27 ¶uôdzît(i°es) 28:41,(32) mâc°et 86:55 mâcît 44:37 mâdît 72:43 ma…çdît 72:39 maîdzît 8:42 ma…çnît 72:39 m$…çsît 72:39 1.maistît 70:62 2.m$istît 70:39 maknît(i°es) 72:43,(21) makñît 44:64 maköóîti°es 49:22 ma¿dît 69:37 m$ldît 69:37,62 ma¿stîti°es 70:21 ma¿t 92:40 m$ltît 3:32 malzîti°es 72:21,26 ma¶îti°es 49:11 manît 72:46,49 m½nît 3:37 mâ…rnîti°es 72:11 marstîti°es 70:20,21 mãt 82:54 matît 72:49 m$ukt 92:40 ma°ut 117:40 1.medît 49:43 2.madît 72:64 m…edît 27:37 megûît 49:39 meksît 48:38 m…erît 3:43 m&ºrkt 91:40 mest 111:43 meû»ît 3:39 mîcît 44:39 319

415. 416. 417. 418. 419. 420. 421. 422. 423. 424. 425. 426. 427. 428. 429. 430. 431. 432. 433. 434. 435. 436. 437. 438. 439. 440. 441. 442. 443. 444. 445. 446. 447. 448. 449. 450. 451. 452. 453. 454. 455. 320

m…çdît 72:39 midrît 49:64 mi°egt 91:43 mienîti°es 5:21 miestît 70:62,64 migt 77:70 m…çkstît 70:39 milstîti°es 70:21 1.miltît 3:40,41 2.miltît 49:40 3.miltît 49:40 m•ltît 49:64 mi°lzît 49:70 mïnîti°es 72:20 mi°rdz°et 85':75m mi°rkstît 70:69 m•…rst 77:46 m•…rt 89':70 -mi…r zît 72:39 misît 3:70 mist 77:72 m…çstît 70:62 mîstît 70:39 mistrît 49:40 mitrît 72:64 m•znît 49:64 m•zt 90:64 mudît 3:37 múdît 72:37 m°udît(i°es) 72:37,71.(19) mukñît 49:42 mulstît 70:62 mulstîti°es 70:21 mundzît 49:37 muõcît 34:37 muôdît 72:37 muôkstît 70:64,69 muôsti°es 94:27 muôstît 70:64,69 muôstîti°es 70:27 mu°rcît 8:37

456. 457. 458. 459. 460. 461. 462. 463. 464. 465. 466. 467. 468. 469. 470. 471. 472. 473. 474. 475. 476. 477. 478. 479. 480. 481. 482. 483. 484. 485. 486. 487. 488. 489. 490. 491. 492. 493. 494. 495. 496.

mu°rdzît 3:37 1.murît 49:40 2.murît 49:37 m…urîti°es 49:21 murkstît 4:64 mu°r zît 55:37,38 mu°r ûît 72:39 muöît 49:37 muöóît 49:37,43 mutît 49:43 muzlît 49:64 naistîti°es 70:13 na°rstît 70:39 na°röóît 72:39 nâvîti°es 49:24 n&ºrst 91:64 n…ert 95:40 nest 111:43 ni…ez°et 125:57 n…çkt 77:70,76 nirt 77:64 nîöóît 72:43 nurlît 49:38 nuû»ît 49:39 ñaîbîti°es 72:21 ñaîbstîti°es 70:21 ñaidzît 44:38 ña°rstît 70:39 ñu …mdzît 44:42 ñu°rcît 28:41 ñurdzît 28:41 ñurît 49:38 ñurlît 49:38 paizît 72:76 pâtît 49:43 p•lnît 3:43 perñît 49:39 p&ºrt 86':41 pestît 49:40 p…etît 3:43 p…çdît 69:43

497. 498. 499. 500. 501. 502. 503. 504. 505. 506. 507. 508. 509. 510. 511. 512. 513. 514. 515. 516. 517. 518. 519. 520. 521. 522. 523. 524. 525. 526. 527. 528. 529. 530. 531. 532. 533. 534. 535. 536. 537.

pîdît 69:37 pi¿dît 69:39 p•rkt 105:43 pist 106:43 pla…çksnîti°es 72:34 plaînît 49:41 plaîsît 55:75 pla…çsnîti°es 72:34 plaiöóîti°es 72:33 plaknît 49:64 pla…ndît 72:40,62 planît 49:40 plãt 82:40 platît 72:40 plãtît 55:39 plauksnît 27:53 plest 95:40 pl°est 93:43 pl…etît 72:40 pl•ksnîti°es 49:33 plîst 77:76 pl§ °…çnît 72:41 plukt 77:76 pluncît 49:62 pluôsît 72:40 p¶a…ustît 70:39 p¶a…ut 95:38 p¶upît 5:76 p¶útît 49:70 prasît 3:43 prast 74:49,56 pudîti°es 49:21 pu»ît 49:37,43 puînît 49:42 puknît 3:42 pu¶ît 49:42 puõstît 3:40 pu°rñît 49:43 p§st 97:40,43,51,64,76 p…ut 77:78 radît 72:37

538. 539. 540. 541. 542. 543. 544. 545. 546. 547. 548. 549. 550. 551. 552. 553. 554. 555. 556. 557. 558. 559. 560. 561. 562. 563. 564. 565. 566. 567. 568. 569. 570. 571. 572. 573. 574. 575. 576. 577. 578.

rãdît 3:43 r$îbît 72:39 r$icît 72:39 1.ra °…çdît 72:37 2.ra…çdît 72:40 r$°…çsît 72:39 ra…çstît 70:39 rakît 72:39 rakstît 70:40 rakt 74:70 ramît 5:40 rãmît 49:40 ra …mstît(i°es) 2:39,(17) r$mstîti°es 70:17 ra°nstît 47:39 ra°ntît 72:39 rast 74:46 ratavît 49:37 ra°ud°at 137:64 r$…udzît 72:42 raukt 92:40 ra°ustît 70:39 r$ust 92:40 ra°ut 117:40 raû»ît 72:39 r•kt 93:64 reû»ît 72:39 rîdît 1:37 1.ri°edît 69:37 2.ri°edît 72:40 ri°et 104:64 ri °mstîti°es 70:17 ri …mstîti°es 70:23,26 ri …mt 77:70,76 rist (ris) 106:76 rist (rit) 106:76 rist (ried) 105:40 r…çstît 70:39 rîstîti°es 72:21 r…çt 97:40 *rïtît 72:39 321

579. 580. 581. 582. 583. 584. 585. 586. 587. 588. 589. 590. 591. 592. 593. 594. 595. 596. 597. 598. 599. 600. 601. 602. 603. 604. 605. 606. 607. 608. 609. 610. 611. 612. 613. 614. 615. 616. 617. 618. 619. 322

rudît 49:40 r°udît 3:40 r°ugt 77:76 ruînît 3:38 rukît 72:39 r…umît 49:40 ru&… nît 3:38,40 r§obît 3:38 1.ruocît 49:43 2.ruocît 72:40 r§osîti°es 3:21,27 r§otît 72:39 ruôzîti°es 3:21 rustît 2:40 ruöît 72:39 sacît 72:43 s$istît 70:39 sâkt 80':54,43 s$lît 3:40 sa°lt 100:56,78 sa …mdît 72:43 sâp°et 84':57 -sardzît 58:44 -sãtît 49:40 s$ukt 92:43 sa…unît 49:62 s°ed°et 143:65 s°edît 49:31 selîti°es 49:21 s•rît 49:39,70 s…et 81:43 sºtît 49:40 sibît 49:41 sîkstît 49:43 si¿dît 69:37 si¿t 77:56,78 si°rdît 72:37 s•rgt 102:72 skâbt 76:76 skaîdît 72:39 skaistît 49:40

620. 621. 622. 623. 624. 625. 626. 627. 628. 629. 630. 631. 632. 633. 634. 635. 636. 637. 638. 639. 640. 641. 642. 643. 644. 645. 646. 647. 648. 649. 650. 651. 652. 653. 654. 655. 656. 657. 658. 659. 660.

sk$îtît 72:38 ska°ldît 72:39 sk$rdît 72:39 sk½rpît 72:39 skatît 72:43 sk$ust 91:37,43 ska°ustîti°es 2:10 sklandîti°es 72:21 skrabstît 70:39 skr$idît 26:59 skr$mstît 70:39 skramöît 49:40 skr•et 97':64 skrubît 49:38 skrudîti°es 72:22 skruõstît 70:39 skubît 49:38 skulbît 72:38 sku¿stît 70:39 skuôtîti°es 71:18 1.sk°upstît 70:43 2.skúpstît 70:36 sk§rstît 70:39 slabrît 49:64 slacît 55:39 sladzît 49:64 sl$icît 55:43 slaikstîti°es 70:20 sl$istît 70:39 slakstît 70:39 slampstîti°es 70:20 sl$ °mstîti°es 70:20 sl$nît 3:40,41 slâpt 76:57 slapstît 70:39 slâpstît 70:39 sl$…ucît 72:39 sl$vît 49:43 slºpstît 70:39 sl•pt (116):43 sl•et 97':43

661. 662. 663. 664. 665. 666. 667. 668. 669. 670. 671. 672. 673. 674. 675. 676. 677. 678. 679. 680. 681. 682. 683. 684. 685. 686. 687. 688. 689. 690. 691. 692. 693. 694. 695. 696. 697. 698. 699. 700. 701.

sl•kt 102:76 slïst 77:76 slït 98':64,76 slubît 49:64 sluôcîti°es 72:18 sluõksnît 5:41 sluonît 72:43 sluostît 70:41 smaidît 69:37,55,72 smaîdzît 44:42 sma°lstît 70:42 sm$lstît 70:42 smalstîti°es 70:21 sm½rdît 49:78 sme°lt 113:40 smîdît 69:37 smi°rd°et 85':78 smi°rst 77:76i smurköît 49:70 sn$icît 8:43 snaîgstît 70:39 snaksnîti°es 72:21 snakstîti°es 70:20 snigt 78:76 spaîdît 72:42 spailît 49:64 spãrdît 69:42 sparîti°es 49:21 sp…et 81:57 spi°est 91:43,37 sp¶a…udît 69:42 sp¶a…ut 95:64 spra°udît 72:39 sprâgt 76:76 spri°est 91:54 sprukt 77:64 spuõkstîti°es 70:21 spu…rdzîti°es 49:21 stãdît 69:37 st$îpît 72:39 staknît 49:38

702. 703. 704. 705. 706. 707. 708. 709. 710. 711. 712. 713. 714. 715. 716. 717. 718. 719. 720. 721. 722. 723. 724. 725. 726. 727. 728. 729. 730. 731. 732. 733. 734. 735. 736. 737. 738. 739. 740. 741. 742.

stakñît 49:61 stâstît 70:43 stât 103:64 statît 72:40 stebît 49:43,61 sten°et 99':64 stepît 49:43,61 1.stibît 49:61 2.stibît 49:40 stîdît 72:37 stigt 77:76 stikmîti°es 72:11 stiknît 49:43,64 straîpît 49:39 strigt 77:70,76 struopît 72:62 struõstît 72:37 stúdît 72:37 stu… çdît 49:37,39 stuknît 49:36 stukñît 49:41 stu¿bt 77:70 st§mstît 70:39 stu …mt 88':40,43 stuômîti°es 72:26 stuôstît 70:39 sudît 49:42 suînît 3:41 sukît 3:43 suksnît 49:61 sukstît 2:42 s§kt 97:40 sunît 49:43 s§odît 27:43 s§olît 3:43 sust 77:78 s§tît 72:43 svaîbîti°es 72:19 1.sva… çdît 3:39 2.sv$°…çdît 72:39 sv$ipît 49:41 323

743. 744. 745. 746. 747. 748. 749. 750. 751. 752. 753. 754. 755. 756. 757. 758. 759. 760. 761. 762. 763. 764. 765. 766. 767. 768. 769. 770. 771. 772. 773. 774. 775. 776. 777. 778. 779. 780. 781. 782. 783. 324

sva°lstît 70:42 svarbît 3:41 svarbîti°es 72:31 svãrîti°es 72:33 sv½rstît 70:42 svecît 49:54 sv•lbît 49:62 svepstît 30:70 sv&ºrt 86':43,52 sv•tît 3:40 svi°est 91:43 sv•lnît 49:76 sv•lpt 97:64 svi¿t 77:78 sv& înît 3:38,40 ö$ipît(i°es) 72:62,(18) öaipstîti°es 70:20 ö`kstîti°es 70:21 öa…ubît 72:49 öa…udît 69:39 öa…ut 96:40 öa…utît 72:41 öóaîdît 72:39 öóaistîti°es 70:20 öó$ndît 72:43 öóãrdît 72:39 öóaudît 15:69 öóe°lt 116:40 öóºrsît 49:37 öóºrslît 49:40 öó&ºrst 91:40 1.öóetît 49:40 2.öóetît 49:64 öóetîti°es 49:22 öóibît 3:38,40 öói°est 91:43 öói…rstît 70:39 öói…rt 88':40 öó… çstît 3:40 öó… çt 98':40 öó§ôbît 72:39

784. 785. 786. 787. 788. 789. 790. 791. 792. 793. 794. 795. 796. 797. 798. 799. 800. 801. 802. 803. 804. 805. 806. 807. 808. 809. 810. 811. 812. 813. 814. 815. 816. 817. 818. 819. 820. 821. 822. 823. 824.

ölaîcîti°es 72:21 ölakstîti°es 70:20 ölapstît 70:39 ö¶adzît 49:64 ö¶aucît 55:42 ö¶aukstîti°es 70:21 ö¶$upstît 47:39 ö¶uocîti°es 44:21 ö¶uodzîti°es 72:33 ö¶u°rcît 72:39 öm$rît 49:41 öm°udît 72:40 öñaîbîti°es 49:20 öñ$ucît 55:62 öñu°rcît 72:39 öñurkstît 4:61 öparîti°es 49:21 öp¶a…udît 69:42 öt§…çdît 3:37 öudît 3:42,62 öúdît 69:36 öuinîti°es 72:21 öukstît 47:42 öuôbîti°es 72:31 öust 77:70 1.öustît 47:41 2.öustît 70:36,53,62 1.ö…ustît 70:39 2.ö…ustît 70:39 ö…ut 83:40 öutît 49:64 öva… çtrît 72:61 övapstîti°es 70:26 öv•rbît 49:62 övilît 49:40 övînîti°es 72:20 övipstît 47:42 övi°rnîti°es 72:21 t$… çsît 72:40 taistît 70:39 taöóîti°es 72:20

825. 826. 827. 828. 829. 830. 831. 832. 833. 834. 835. 836. 837. 838. 839. 840. 841. 842. 843. 844. 845. 846. 847. 848. 849. 850. 851. 852. 853. 854. 855. 856. 857. 858. 859. 860. 861. 862. 863. 864. 865.

ta°lzît 3:41 t$mît 3:49 ta °mpît 72:41 tapstît 70:43 tapt 74:56,58' tastît 70:39 taöóît 3:39 ta°ukstît 70:42 ta…upît 72:43 ta°ustît 70:42 tec°et 108:76 terpît 49:43 tïdît 49:37 tiekti°es 91:11 tikt (t•ek) (78):56 tikt (t•k) 77:57 ti°rdît 69:37 t… çrît 3:40 t•rpt 77:56 tirzît 55:43 tîstît 70:39 t… çtît 3:37 tracît 72:39 traicît 55:36;72:39 traîköît 3:39 traîköóît 3:39 tr$°… çpît 72:39 traiöóît 3:39 traiöóîti°es 72:21 tra …mdît 69:36 trãpît 3:54 tr$ukt 92:51,64 tresît 49:40,69 tr•ekt 91:37,54 trimdît 53:36,40 tr… çt 97:38 tr°udît 72:37 trúdîti°es 72:27 tr…ukt 77:57,58 trusnîti°es 72:21 t°ucît 23:42

866. 867. 868. 869. 870. 871. 872. 873. 874. 875. 876. 877. 878. 879. 880. 881. 882. 883. 884. 885. 886. 887. 888. 889. 890. 891. 892. 893. 894. 895. 896. 897. 898. 899. 900. 901. 902. 903. 904. 905. 906.

t°udît 72:37 tuksnît 49:69 tu¿pîti°es 3:21 tulznît 49:70 t§°ncît 49:38 tuôkstîti°es 70:21,26 tuôköîti°es 55:21 tuôstît 70:21,26 tusnît 49:69 tuöît 49:40,69 tva°rstît 70:39,43 tvãrstît 70:39 tv°ert 116:43 ubît 49:43 u° bît 49:64 uktît 49:38 uôbîti°es 72:20 uokstît 2:42 uolît 72:38 uôst 94:49 uôstît 70:42 u…rdît 1:37,41 urkñît 49:41 utît 49:64 v`bît 49:37 vâbîti°es 49:20 vaæît 49:64 vadît 72:37 vaîbît 72:62 vaîbstît 70:39 1.vaikstîti°es 70:20 2.vaikstîti°es 70:21 va… çrît 72:43 1.vaizîti°es 72:21 2.vaizîti°es 72:11 vâkt 94:43 valacîti°es 44:21 valbît 55:62 1.valcît 3:42 2.va¿cît 49:64 va°lkstîti°es 70:18 325

907. 908. 909. 910. 911. 912. 913. 914. 915. 916. 917. 918. 919. 920. 921. 922. 923. 924. 925. 926. 927. 928. 929. 930. 931. 932. 933. 934. 935. 936. 937. 938. 939. 940. 941. 942. 943. 944. 945. 946. 947. 326

valköóît 5:62 va°lstît 70:42 va¶ît 29:37 va …mzît 49:64 v$…ndît 72:39 v`pît 49:40 vãrgt 74:70,72 v$rît 3:40 v`rkstît 70:39 va°rkstîti°es 70:20 varköóîti°es 72:21 vãrstît 70:39 varöóîti°es 72:21 v½rtît 72:42 vasîti°es 72:21 vauöóît 49:61 vâzt 94:43 v…edît 49:43 v•ikt 91:40 vºlºt 99':43 velstît 70:42 ve°lt 116:40 v•ltît 49:43 vemstît 70:42 ve …mt 95:30 vºrdît 5:76 v&ºrst 91:40 v…ert 95:40 vºrtît 72:42 vest 111:43 v•stît 3:40 v…etît 3:40 *vierït 49:43 vikñît 49:64 vîksnîti°es 72:21 vïkstît 70:39 v•köñîti°es 72:21,22 vi°ldîti°es 69:8 v•lkt 105:43 vi°lnît 3:76 v•lnît 49:38

948. 949. 950. 951. 952. 953. 954. 955. 956. 957. 958. 959. 960. 961. 962. 963. 964. 965. 966. 967. 968. 969. 970. 971. 972. 973. 974. 975. 976. 977. 978. 979. 980. 981. 982. 983. 984. 985. 986. 987. 988.

vi°lstît 2:37 vi°lt 118:37 vi…r zît 72:37 vi°rt 105:40,78 v… çst 77:76 vîstît 70:39 vîöóît(i°es) 3:40,(21) vît 106:43 viznît 49:76 1.vuicît 44:37 2.vuicît 44:38 v§imît 49:49 v§it 98':43 vu°¶lît 49:38 zabît 49:35 zagstît 70:42 zagt 100:43 za°ldît 1:56 zâlît 49:78 zebît 49:43 zelît 49:38,41 ze°lt 116:76 z•ltît 49:40 zib°et 111:78 zibît 49:64 zibstît 70:75 zîdît 72:37 -z•egti°es 128:11 z•est 91:40 zilt 94':78 zinât 68:48 zîst (106):43 zîstîti°es 70:20 z… çstîti°es 70:5 z… çt 77:6 zlanît 72:40 zmaidzît 8:42 zma°udzît 72:42 zudîti°es 3:13 z§dîti°es 3:13 zumbît 49:64

989. zurdît 72:39 990. zvaidrît 72:75 991. zvaigstîti°es 70:32 992. zvaîkstîti°es 70:11,20 993. zvalbît 3:42 994. zva°ldît 1:43 995. zvalît 49:42 996. 1. zvalstît 70:42 997. 2. zva°lstît 70:42 998. zvanît 70:61 999. zv•igznît 49:78 1000. zve°lstît 70:42 1001. zviedrît 49:76 1002. zv•egt 91:64 1003. zv•gznît 49:75 1004. zvi°lnît 49:76 1005. zv•lt 94':70,72,76 1006. û`bîti°es 3:21 1007. ûaikstîti°es 70:20 1008. ûâkstît 70:39 1009. ûakstîti°es 70:9 1010. 1. û`kstîti°es 2:21 1011. 2. ûâkstîti°es 70:21 1012. 3. ûâkstîti°es 72:21 1013. ûapstîti°es 70:21 1014. û`pstîti°es 70:20 1015. û`rbîti°es 72:21 1016. ûãrît 49:53,54,75 1017. ûârîti°es 49:20 1018. ûãrnîti°es 49:21 1019. û`rpstîti°es 70:20 1020. ûaudzîti°es 72:11 1021. ûa°ukstîti°es 70:20 1022. 1. ûaustîti°es 70:20 1023. 2. ûa°ustîti°es 70:21

1024. 1025. 1026. 1027. 1028. 1029. 1030. 1031. 1032. 1033. 1034. 1035. 1036. 1037. 1038. 1039. 1040. 1041. 1042. 1043. 1044. 1045. 1046. 1047. 1048. 1049. 1050. 1051. 1052. 1053. 1054. 1055. 1056. 1057.

ûa°ut 116:40 ûeîkstîti°es 72:21 1. ûerît 49:40 2. ûerît 49:38 3. ûerît 49:75 û•lbîti°es 72:21 ûilît 49:38 ûladît 49:64 û¶adzît 49:64 û¶ugt 77:76 û¶uodzît 8:41 û¶urdzît 72:39 ûma°udzît 8:42 ûm°udzît 44:42 ûñaibît(i°es) 72:39,(18) ûñarît 49:38 ûña°udzît 72:39 ûñu°rdzît 28:42 ûñurît 49:37,38 ûubît 49:38 ûuknît 49:38 ûuksnît 49:61 ûukstît 47:42 ûulît 49:38,41 ûulnît 3:38 ûurbît 49:37,38 ûurît 49:38 ûurnît 3:38 û°ut 102:76 ûvaknît 72:40,41 ûvakstît 4:75 ûv`kstît 47:64 ûvalbstît 70:62 ûvu… çlît 72:37

Prþsù kalba

1. 2. 3. 4.

-b`nda 68:43 bi`twei 68:49 giwït 72:72 grïkisi 49:11

5. crixtitwi 49:40 6. laikút 68:43 7. -sinnat 68:43,48 327

SANTRUMPOS ArOr — Archív Orientální. Praha. A S — Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler / G±ttingen: Van den Hoeck—Ruprecht, 1910. Bl — Baltistica. Baltù kalbù tyrinéjimai. Vilnius: [Mokslas,] Vilniaus universiteto leidykla. B r G r — Brugmann K., Delbrück B. Grundriß der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen. Bd. I—V. Straßburg, 1897—1916. BS — Maûiulis V. Baltù ir kitù indoeuropieæiù kalbù santykiai / Vilnius: Mintis, 1970. BSL — Bulletin de la Sociƒetƒe de Linguistique de Paris. ÃËß — Ãðàììàòèêà ëèòîâñêîãî ¿çûêà / Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1985. IF — Indogermanische Forschungen. Zeitschrift für Indogermanistik und allgemeine Sprachwissenschaft. Begründet von Karl Brugmann und Wilhelm Streitberg, herausgegeben von Wolfgang P. Schmid. Walter de Gruyter: Berlin — New York. IKE — iberiul-ìavìasiuri enatmecniereba. Ibero-Caucasica. tbilisi: enatmecniereba. Lg — Language. Journal of the Linguistic Society of America. Waverly Press inc.: Baltimore. LKG — Lietuviù kalbos gramatika / Vilnius: Mintis, 1971, t. 2 (Morfologija: Veiksmaûodis, kt.). LKÛ — Lietuviù kalbos ûodynas / Vilnius: [Mokslas, kt.], t. I—XVI. LKK — Lietuviù kalbotyros klausimai. Vilnius: Mokslas. ÎÏÀßÑ — Èâàíîâ ¿÷. Âñ. Îáùåèíäîåâðîïåéñêà¿, ïðàñëàâ¿íñêà¿ è àíàòîëèéñêà¿ ¿çûêîâûå ñèñòåìû / Ìîñêâà: Íàóêà, 1965. ÎÔÓß — Îñíîâû ôèííî-óãîðñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ / Ìîñêâà: Íàóêà 1974. PKP — Maûiulis V. Prúsù kalbos paminklai / Vilnius: Mokslas, 1981, t. 2. ÑÁÐà — Èâàíîâ ¿÷. Âñ. Ñëàâ¿íñêèé, áàëòèéñêèé è ðàííåáàëêàíñêèé ãëàãîë. Èíäîåâðîïåéñêèå èñòîêè / Ìîñêâà: Íàóêà, 1981. ÑÃÃß — Ñðàâíèòåëüíà¿ ãðàììàòèêà ãåðìàíñêèõ ¿çûêîâ. Ò. II: Ôîíîëîãè¿; ò.III: Ìîðôîëîãèÿ; ò. IV: Ìîðôîëîãèÿ (ïðîäîëæåíèå) / Ìîñêâà: Èçäàò.ÀÍ, ò. II, 1962, ò. III, 1963, ò. IV, 1966. S V — Endzelïns J. Senprúöu valoda / Rïga: Universit`te, 1943. ÒÊÏÀ — Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè / Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985. Âß — Âîïðîñû ¿çûêîçíàíè¿. Òåîðåòè÷åñêèé æóðíàë ïî îáùåìó è ñðàâíèòåëüíîìó ¿çûêîçíàíèþ. Ìîñêâà: Íàóêà.

328

BIBLIOGRAFIJA A m b r a z a s 1 9 7 9 — Ambrazas V. Lietuviù kalbos dalyviù istoriné sintaksé / Vilnius: Mokslas, 1979. A m b r a z a s 1 9 8 4 — Ambrazas V. Dél lietuviù kalbos veiksmaûodûio morfologiniù kategorijù / Bl 1984 20/2, 1985 21/1. A p r e s i a n 1 9 7 4 — Àïðåñ¿í Þ.Ä. Ëåêñè÷åñêà¿ ñåìàíòèêà. Ñèíîíèìè÷åñêèå ñðåäñòâà ¿çûêà / Ìîñêâà: Íàóêà, 1974. A p r e s i a n 1 9 8 6 — Àïðåñ¿í Þ.Ä. Èíòåãðàëüíîå îïèñàíèå ¿çûêà è òîëêîâûé ñëîâàðü / Âß 1986 2, 57—70. B a d e r 1 9 7 6 — Bader F. Le prƒesent du verbe " être" en indo-europƒeen / BSL 1976 71/1, 27—111. B a d e r 1 9 7 9 — Bader F. Les prƒesents ‡a nasale indo-europƒeens: la classe en *-nu- / BSL 1979, 74, 194—195. B e n v e n i s t e 1 9 3 5 — Benveniste ž. Origines de la formation des noms en indo-europŸen / Paris: Adrien Maisonneuve, 1935. B o r g s t r ø m 1 9 4 9 — Borgstrøm C.Hj. Thoughts about Indo-European vowel gradation / Norsk tidskrift for sprogvidenskab 1949 15, 137—187. B r u g m a n n — D e l b r ü c k — Brugmann K., Delbrück B. Grundriß der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen [BrGr]. Bd. I—V. Straßburg 1897—1916. B u r r o w 1 9 5 5 — Burrow Th. The Sanskrit Language / London: Faber & Faber, 1955. C o l l i n g e 1 9 5 3 — Collinge N.E. Laryngeals in Indo-European ablaut and problems of the zero-grade / Kalbotyra 1953 5/2, 75—87. Æ e k m o n a s 1 9 8 5 — ×åêìîíàñ Â. Ïðîèñõîæäåíèå ïðàñëàâ¿íñêîãî ¿çûêà â ñâåòå äðåâíåéøèõ áàëòî-ñëàâ¿íñêèõ îòíîøåíèé / In: Tarptautiné baltistù konferencija. Vilnius: Vilniaus univsitetas, 1985, 239. D i a k o n o v 1 9 7 0 — Diakonoff I.M. Problems of root-structure in ProtoSemitic / ArOr 1970 38, 453—480. D i a k o n o v 1 9 7 2 — Äüÿêîíîâ È.Ì. Ïðîáëåìà ïðîòîàôðàçèéñêîé ãëàãîëüíîé ñèñòåìû / In: Êîíôåðåíöèÿ ïî ñðàâíèòåëüíîèñòîðè÷åñêîé ãðàììàòèêå èíäîåâðîïåéñêèõ ÿçûêîâ. Ìîñêâà: Èíñòèòóò ñëàâÿíîâåäåíèÿ è áàëêàíèñòèêè ÀÍ ÑÑÑÐ 1972, 45—49. D i a k o n o v 1 9 8 8 — Diakonov I.M. Afrasian Languages / Moscow: Nauka, 1988.

329

D r u k t e i n i s 1 9 8 1 — Drukteinis A. Objekto sàvoka ir kai kurie poûymiai. / Kalbotyra 1982 33/1, 15—20. E ckert 1 9 95 — Eckert R. Zur altpreußischen Sprache / Tumult. Schriften zur Verkehrswissenschaft [hrsg. v. Fr. B÷ckelmann, D. Kamper u. W. Seitter. München—Wien—Berlin—Bodenheim: Sindikat Buchgesellschaft für Wissenschaft u. Literatur GmbH] 1995 21, 18—37. E d g e r t o n 1 9 3 4 — Edgerton Fr. Sievers' Law and IE Weak-Grade Vocalism / Lg 1934 10/3, 235—265. E n d z e l ï n s 1 9 1 1 — Ýíäçåëèí ß. Ñëàâ¿íî-áàëòèéñêèå ýòþäû. / In: Endzelïns J. Darbu izlase, 2.s. Rïga: Zin`tne, 1974. E n d z e l ï n s 1 9 4 3 — Endzelïns J. Senprúöu valoda [SV] / Rïga:Universit`te, 1943. E n d z e l ï n s 1948 — Endzelïns J. Baltu valodu skañas un formas / In: Endzelïns J. Darbu izlase, 4.s., 2.d. Rïga: A.Upïöa valodas un literatúras institúts, 1982. E n d z e l ï n s 195 1 — Endzelïns J. Latvieöu valodas gramatika / Rïga: Latvijas valsts izdevniecïba, 1951. F i r e s t o n e 1 9 6 5 — Firestone H.L. Description and Classification of Sirionƒo, a Tupí-Guaraní Language / Janua Linguarum, series practica XVI. London - The Hague - Paris: Mouton & Co, 1965. G a m k r e l i d z e 1960 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Õåòòñêèé ÿçûê è ëàðèíãàëüíàÿ òåîðèÿ / Òðóäû èíñòèòóòà ÿçûêîçíàíèÿ ÀÍ Ãðóçèíñêîé ÑÑÐ, ÑÂß, 1960 3, 15—91. G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1972 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâàíîâ ¿÷. Âñ. Ëèíãâèñòè÷åñêàÿ òèïîëîãèÿ è ðåêîíñòðóêöèÿ ñèñòåìû èíäîåâðîïåéñêèõ ñìû÷íûõ / In: Êîíôåðåíöèÿ ïî ñðàâíèòåëüíî-èñòîðè÷åñêîé ãðàììàòèêå èíäîåâðîïåéñêèõ ÿçûêîâ Ìîñêâà: Èíñòèòóò ñëàâÿíîâåäåíèÿ è áàëêàíèñòèêè, 1972, 15—18. G a m k r e l i d z e — I v a n o v 1984 — Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâàíîâ ¿÷. Âñ. Èíäîåâðîïåéñêèé ¿çûê è èíäîåâðîïåéöû. Ðåêîíñòðóêöè¿ è èñòîðèêî-òèïîëîãè÷åñêèé àíàëèç ïðà¿çûêà è ïðîòîêóëüòóðû ñ ïðåäèñëîâèåì Ð.Î.ßêîáñîíà / Òáèëèñè: Èçäàòåëüñòâî Òáèëèññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1984, ò. 1, 2. G a m k r e l i d z e — Maæavariani 1982 — Gamkrelidze Th.V.—Maæavariani G.I. Sonantensystem und Ablaut in den Kartvelsprachen / Ars Linguistica 10, Commentationes analyticae et criticae. Gunter Narr: Tübingen, 1982.

330

G e l b 1 9 58 — Gelb I.J. La lingua degli Amoriti / Rendiconti della Academia Nazionale dei Lincei, ser. viii, 1958 13, 143—164. G e n i u ö i e n é 1 9 7 0 — Ãåíþøåíå Ý.Ø. Âàëåíòíîñòíûå êëàññû ëèòîâñêîãî ãëàãîëà è ñèñòåìà ñèíòàêñè÷åñêèõ ñòðóêòóð / In: Ñèíòàãìàòèêà, ïàðàäèãìàòèêà è èõ âçàèìîîòíîøåíèå íà óðîâíå ñèíòàêñèñà. Ìàòåðèàëû íàó÷íîé êîíôåðåíöèè. Ðèãà: Èçäàòåëüñòâî Ëàòâèéñêîãî óíèâåðñèòåòà, 1970. G e n i u ö i e n é 1 9 7 1 — Geniuöiené E. Lietuviù kalbos veiksmaûodûiù sintaksiné klasifikacija / Kalbotyra 1971 23/1, 7—16. G e n i u ö i e n é 1 9 7 2 — Geniuöiené E. Dél pasyvinés intranzityviniù veiksmaûodûiù formos / Kalbotyra 1972 24/1, 27—32. G e n i u ö i e n é 1 9 8 3 — Ãåíþøåíå Ý.Ø. Ðåôëåêñèâíûå ãëàãîëû â áàëòèéñêèõ ¿çûêàõ è òèïîëîãè¿ ðåôëåêñèâîâ / Âèëüíþñ: Èçäàòåëüñêèé îòäåë Âèëüíþññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1983. G e r u l i s 1 9 2 2 — Gerullis G. Die altpreußischen Ortsnamen / Berlin und Leipzig: Walter de Gruyter & Co., 1922. G i r d e n i s 1 9 8 1 — Girdenis A. Fonologija / Vilnius: Mokslas, 1981. G i r d e n i s 1 9 9 1 — Girdenis A. Ûodûio galo priegaidûiù kilmé ir raida lietuviù kalboje / In: VI Tarptautinis baltistù kongresas 1991 m. spalio 2—4 d. Praneöimù tezés. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1991, 33—34. G i r d e n i s —Û u l y s 1 9 7 3 — Girdenis A., Ûulys V. [Rec.:] Lietuviù kalbos gramatika, I / Bl 1973 9/2, 208. Ãðàììàòèêà ëèòîâñêîãî ¿çûêà [ÃËß] / Âèëüíþñ: Ìîêñëàñ, 1985. H i r t 1 9 2 9 — Hirt H. Indogermanische Grammatik, Bd. 5: Der Akzent / Heidelberg: Carl Winter, 1929. Iv a n o v 1 9 6 3 — Èâàíîâ ¿÷.Âñ. Õåòòñêèé ¿çûê / Ìîñêâà, 1963. I v a n o v 1 9 6 5 — Èâàíîâ ¿÷.Âñ. Îáùåèíäîåâðîïåéñêà¿, ïðàñëàâ¿íñêà¿ è àíàòîëèéñêà¿ ¿çûêîâûå ñèñòåìû [ÎÏÀßÑ] / Ìîñêâà: Íàóêà, 1965. I v a n o v 1 9 81 — Èâàíîâ ¿÷.Âñ. Ñëàâ¿íñêèé, áàëòèéñêèé è ðàííåáàëêàíñêèé ãëàãîë. Èíäîåâðîïåéñêèå èñòîêè [ÑÁÐÃ] / Ìîñêâà: Íàóêà, 1981. J a k a i t i e n é 1 9 7 3 — Jakaitiené E. Veiksmaûodûiù daryba. Priesagù vediniai. Vilnius: VU leidybinis skyrius, 1973. J a k a i t i e n é , L a i g o n a i t é, P a u l a u s k i e n é 1 9 7 6 — Jakaitiené E., Laigonaité A., Paulauskiené A. Lietuviù kalbos morfologija / Vilnius: Mokslas, 1976.

331

J a k u l i e n é 1 9 8 5 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksmaûodûiai. Tipas kala / In: Tarptautiné baltistù konferencija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1985. J a k u l i e n é 1 9 8 6 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksmaûodûiai / Bl 1986 22/1, 25—47. J a k u l i e n é 1 9 8 8 — Jakuliené A. Lietuviù kalbos a-kamieniai veiksmaûodûiai (tèsinys) / Bl 1988 24/2, 142—156. J o b 1977 — Job D.M. Probleme eines typologischen Vergleichs iberokaukasischer und indogermanischer Phonemsysteme in Kaukasus / Europäische Hochschulschriften, Reihe XXI, Phonologie und Phonetik, Bd 2. P.Lang&H.Lang: Frankfurt-Bern, 1977. J o f f e 1 9 7 3 — Èîôôå Â.Â. Ïðîèñõîæäåíèå è ðàçâèòèå êàòåãîðèè ðîäà â ïðàèíäîåâðîïåéñêîì ÿçûêå / Íàó÷íûå äîêëàäû âûñøåé øêîëû, Ôèëîëîãè÷åñêèå íàóêè, 1973/2, 53—162. J o h n s o n 1 9 7 7 — Äæîíñîí Ä.Ý. Î ðåë¿öèîííûõ îãðàíè÷åíè¿õ íà ãðàììàòèêè / In: Íîâîå â çàðóáåæíîé ëèíãâèñòèêå. Ìîñêâà: Ïðîãðåññ, 1982, 37—75. K a c n e l s o n 1 9 58 — Êàöíåëüñîí Ñ.Ä. Ê ôîíîëîãè÷åñêîé èíòåðïðåòàöèè ïðîòîèíäîåâðîïåéñêîé çâóêîâîé ñèñòåìû / Âß 1958/ 3, 46—59. K a c n e l s o n 1 9 8 6 — Êàöíåëüñîí Ñ.Ä. Îáùåå è òèïîëîãè÷åñêîå ¿çûêîçíàíèå / Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1986, 107—152 (Î ãðàììàòè÷åñêîé êàòåãîðèè), 152—159 (Ãðàììàòè÷åñêà¿ ñåìàíòèêà è ñèíòàêñè÷åñêèå ôîðìàëèçìû). K a r a l i ú n a s 1 9 8 7 — Karaliúnas S. Baltù kalbù struktúrù bendrybés ir jù kilmé / Vilnius: Mokslas, 1987. K a u k i e n é 1 9 9 3 — Kaukiené A. R‡çöti tipo veiksmaûodûiù öaknies sandara / Bl 1993 28/1 [Vilnius, 1994], 9—18. K a u k i e n é 1 9 9 4 — Kaukiené A. Lietuviù kalbos veiksmaûodûio istorija, t. 1 / Klaipéda: Klaipédos universitetas, 1994. K a z l a u s k a s 1 9 6 2 — Êàçëàóñêàñ È. Ê ðàçâèòèþ îáùåáàëòèéñêîé ñèñòåìû ãëàñíûõ / Âß 1962/4. K a z l a u s k a s 1 9 6 8 — Kazlauskas J. Lietuviù kalbos istoriné gramatika / Mintis: Vilnius, 1968. K i b r i k 1 9 7 9 — Êèáðèê À.Å. Ïîäëåæàùåå è ïðîáëåìà óíèâåðñàëüíîé ìîäåëè ¿çûêà / Èçâåñòè¿ ÀÍ ÑÑÑÐ, Ñåð. ëèòåðàòóðû è ¿çûêà, 1979 36/4, 309—317. K l i m o v 1 9 7 7 — Êëèìîâ Ã.À. Òèïîëîãè¿ ¿çûêîâ àêòèâíîãî ñòðî¿ / Ìîñêâà: Íàóêà, 1977.

332

K l i m o v 1 9 8 3 — Êëèìîâ Ã.À. Ïðèíöèïû êîíòåíñèâíîé òèïîëîãèè / Ìîñêâà: Íàóêà, 1983. K l u s i s 1 9 8 9 — Klusis M. Prúsù kalba, I / Vilnius: ‘Prúsa’, 1989. K l u s i s —Stundûia 1995 — Klusis M., Stundûia B. (eds.) Pirmoji prúsù knyga / Bibliotheca Baltica. Vilnius: Pradai, 1995. K n o b l o c h 1 9 5 1 — Knobloch J. Zur Vorgeschichte des indogermanischen Genitivs der o-Stämme auf -sjo / Die Sprache 1951 II/ 3, 131—149. K ø l l n 1 9 6 9 — Kølln H. Oppositions of Voice in Greek, Slavic and Baltic / Det Kongelige Danske Videnskabernes, 1969, 43, 4. K or tlandt 1989 — Kortlandt Fr. Lithuanian statƒyti and related formations / Bl 1989 25/2, 104—112. K r a h e 1 9 6 9 — Krahe H. Indogermanische Sprachwissenschaft, II: Formenlehre. Berlin, Walter de Gruyter & Co, 1969. K u i p e r s 1960 — Kuipers A.H. Phoneme and morpheme in Kabardian (Eastern Adyghe) / Janua Linguarum 7. Mouton: The Hague—Paris, 1960. K u i p e r s 1968 — Kuipers A.H. Unique types and typological universals / In: Pratid`nam F.B.J.Kuiper. The Hague, 1968, 68—88. K u r y± o w i c z 1 9 5 6 — Kury±owicz J. L'apophonie en indo-europŸen / Prace jèzykoznawcze 9. Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk: Wroc±aw, 1956. K u r y± o w i c z 1 9 6 4 — Kury±owicz J. The Inflectional Categories of IndoEuropean / Carl Winter, Universitätsverlag: Heidelberg, 1964. L a r o c h e 1 9 6 2 — Laroche E ‚ . Un “ergatif” en indo-europŸen d'Asie Mineure / BSL 1962 57/1, 23—43. L a r o c h e 1 9 6 5 — Laroche E ‚ . E ‚ tudes de linguistique Anatolienne / Revue Hittite et Asianique 1965 23/76, 33—54. L e hmann 1 9 52 — Lehmann W.P. Proto-Indo-European Phonology / University of Texas Press: Austin, 1952. L e hmann 1 9 9 3 — Lehmann W.P. Theoretical Bases of Indo-European Linguistics / Routledge: London and New York, 1993. L e umann 1 9 52 — Leumann M. Vokaldehnung, Dehnstufe und Vrddhi / IF 1952 61, 1—16. L e v i n 1 9 6 4 — Levin N.B. The Assiniboine Language / Published by Indiana University, Bloomington, Mouton & Co: The Hague, 1964. Lietuviù kalbos gramatika [LKG] / Vilnius: Mintis, 1971, t. 2 (Morfologija:

333

Veiksmaûodis, kt.). Li p skiené—Vidugiris 1967 — Lipinskiené J., Vidugiris A. Dieveniökiù tarmé / LKK 1967 9, 183—222. M a æ a v a r i a n i 1 9 8 0 — maÆavariani m. kcevis ìaùegoriis saìitšisatvis [Versijos kategorijos klausimu] / IKE 1980 22, 39—66. M a æ a v a r i a n i 1 9 8 1 — maÆavariani m. mokmedebis, érocesisa da mdgomareobis cnebebis gansazqvrisatvis [Veiksmo, proceso ir búsenos sàvokù apibréûimo klausimu] / In: Âîïðîñû ñîâðåìåííîãî îáùåãî ¿çûêîçíàíè¿. Òáèëèñè: Ìåöíèåðåáà, 1981, ò. 6, 30—69. M a r t y n o v 1982 — Ìàðòûíîâ Â.Â. Êàòåãîðèè ¿çûêà. Ñîöèîëîãè÷åñêèé àñïåêò / Ìîñêâà: Íàóêà, 1982. M a r t y n o v 1 9 8 3 — Ìàðòûíîâ Â.Â. ßçûê â ïðîñòðàíñòâå è âðåìåíè. Ê ïðîáëåìå ãëîòòîãåíåçà ñëàâ¿í / Ìîñêâà: Íàóêà, 1983. M a s l o v 1 9 6 5 — Ìàñëîâ Þ.Ñ. Ñèñòåìà îñíîâíûõ ïîí¿òèé è òåðìèíîâ ñëàâ¿íñêîé àñïåêòîëîãèè / In: Âîïðîñû îáùåãî ¿çûêîçíàíè¿. Ëåíèíãðàä: Èçäàòåëüñòâî Ëåíèíãðàäñêîãî óíèâåðñèòåòà, 1965, 53—80. M a u r e r 1 9 4 7 — Maurer Th.H. Unity of the Indo-European ablaut system / Language 1947 23/1, 1—22. M a û i u l i s 1 9 5 8 — Ìàæþëèñ Â. Çàìåòêè ê âîïðîñó î äðåâíåéøèõ îòíîøåíè¿õ áàëòèéñêèõ è ñëàâ¿íñêèõ ¿çûêîâ. Âèëüíþñ: Ãîñ. èçäàò. ïîëèòè÷åñêîé è íàó÷íîé ëèòåðàòóðû, 1958. M a û i u l i s 1 9 65 — Ìàæþëèñ Â. Íåêîòîðûå ôîíåòè÷åñêèå àñïåêòû áàëòî-ñëàâÿíñêîé ôëåêñèè / Bl 1965 1/1, 17—30. M a û i u l i s 1968 — Maûiulis V. Zum preußischen bzw. baltischen Instrumental Singular / Bl 1968 4/1, 23—29. M a û i u l i s 1 9 7 0 — Maûiulis V. Dél balt. *• nykimo / In: Donum Balticum To Professor Christian S. Stang on the occasion of his seventieth birthday 15 March 1970. Velta Rúóe-Draviña, ed. / Stockholm: Almqvist & Wiksell, 1970. M a û i u l i s [1 9 7 0 = BS] — Maûiulis V. Baltù ir kitù indoeuropieæiù kalbù santykiai [BS] / Vilnius: Mintis, 1970. M a û i u l i s 1974 — Maûiulis V. Le gŸnitif singulier italo-celtique des noms en -o- / In: Studia indoeuropejskie, Ioanni Safarewicz septuagenario /.../ oblatum / Prace komisji jèzykoznawstwa Nr 37. Wroc±aw etc.: Wydawnictwo PAN, 1974, 141—146. M a û i u l i s 1 9 8 1 — Maûiulis V. Prúsù kalbos paminklai [PKP] / Vilnius:

334

Mokslas, 1981, t. 2. M a û i u l i s 1994 — Maûiulis V. Dél prúsù grafiniù taisymù / Bl 1994 27/2, 57—60. M e i l l e t 1 9 3 1 1 — Meillet A. ThŸorie du rythme et du ton en indo-europŸen / BSL 1931 31/1, 1—7. M e i l l e t 1 9 3 1 2 — Meillet A. Caract‡ere secondaire du type thŸmatique indo-europŸen / BSL 1931 32/3, 194—203. M e i l l e t 1 9 3 7 — Meillet A. Introduction a‡ l'ƒetude comparative des langues indoeuropƒeennes / Paris: Hachette, 1937. M e l i k i s h v i l i 1 9 7 4 — Melikishvili I. Phonostatistic typology and the interpretation of reconstructed systems / Linguistica Generalia. Acta Universitatis Carolinae 1974. Prague, 1977. M e s s i n g 1 9 4 7 — Messing G.H. Selected studies in Indo-European phonology / Harvard Studies in Classical Philology 1947 56/57, 161—232. M i t h u n 1 9 9 1 — Mithun M. Active/agentive case marking and its motivations / Lg 1991 67/3, 510—546. M üh l e n b a c h s 1 9 2 3 — 1 9 3 2 — Mühlenbachs K. Lettisch—deutsches W÷rterbuch, redigiert, ergänzt und fortgesetzt von J.Endzelin / Riga, 1923—1932, Bd. 1—4. N e d i a l k o v — J a c h o n t o v 1 9 8 3 — Íåä¿ëêîâ Â.Ï., ßõîíòîâ Ñ.Å. (Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In: Òèïîëîãè¿ ðåçóëüòàòèâíûõ êîíñòðóêöèé. Ðåçóëüòàòèâ, ñòàòèâ, ïàññèâ, ïåðôåêò. Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1983. N e d i a l k o v — S i l n i c k i j 1 9 6 9 — Íåä¿ëêîâ Â.Ï., Ñèëüíèöêèé Ã.Ã. (Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In: Òèïîëîãè¿ êàóçàòèâíûõ êîíñòðóêöèé. Ìîðôîëîãè÷åñêèé êàóçàòèâ. Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1969. N i k o l a e v — S t a r o s t i n 1 9 8 1 — Íèêîëàåâ Ñ.Ë., Ñòàðîñòèí Ñ.À. Ïàðàäèãìàòè÷åñêèå êëàññû èíäîåâðîïåéñêîãî ãëàãîëà / In: Áàëòî—ñëàâ¿íñêèå èññëåäîâàíè¿ 1981. Ìîñêâà: Íàóêà, 1982, 261—343. Îñíîâû ôèííî-óãîðñêîãî ÿçûêîçíàíèÿ [ÎÔÓß]. Ìîñêâà: Íàóêà 1974. P a l m a i t i s 1 9 78 — éalmaiùi l. “empaùiìuri -a” sašelta morpologiis yiritad saìitšebtan daìavöirebit [“Emfatinis -a” ryöium su pagrindiniais vardaûodûio morfologijos klausimais] / Macne [Tbilisi] 1978 1, 113—125. P a l m a i t i s 1 9 791 — Palmaitis [M.]L. Proto-Indo-European vocalism and development of the Indo-European declensional models / IF 1979

335

84, 17—48. P a l m a i t i s 1 9 792 — Ïàëìàéòèñ Ë. Àêêóçàòèâ è ðîä / Âß 1979 4, 90—100. P a l m a i t i s 1 9 80 — Ïàëìàéòèñ Ë. Ïðóññêîå deiwas : ñàíñêðèòñêîå devásya, ëèòîâñêîå di…evojis è ðóññêîå åâîíûé — ìèôè÷åñêèé ôîðìàíò ãåíèòèâà *-søo è îòãåíèòèâíîå ñêëîíåíèå / Bl 1980 16/1, 19—24. P a l m a i t i s 1 9 8 1 1 — Palmaitis [M]L. The new look of Indo-European declension / IF 1981 86, 71—95. P a l m a i t i s 1 9 8 1 2 — Palmaitis [M]L. On the origin of the Semitic marker of the feminine / ArOr 1981 49/3, 263—269. P a l m a i t i s 1 9 8 4 — Palmaitis L. Indoeuropean masdar as the 3rd person and yra in Baltic / Bl 1984 20/2, 126—135. P a l m a i t i s 1 9 8 5 — Palmaitis L. Optativ und Personalendungen im Prussischen / Bl 1985 21/2, 159—169. P a l m a i t i s 1 9 8 6 — Palmaitis L. Veiksmaûodûio gramatinés kategorijos ir baltù kalbos / Bl 1986 22/1, 11—24. P a l m a i t i s 1 9 8 8 1 — Palmaitis L. Why does Baltic have the unmarked verbal form of the 3rd person? / Bl 1988 24/2, 138—141. P a l m a i t i s 1 9 8 8 2 — Palmaitis [M]L. Review: Ãàìêðåëèäçå Ò. Â., Èâàíîâ ¿÷. Âñ. Èíäîåâðîïåéñêèé ¿çûê è èíäîåâðîïåéöû / Òáèëèñè: Èçäàòåëüñòâî Òáèëèññêîãî óíèâåðñèòåòà, 1984, ò. 1, 2 / IF 1988 93, 280—292. P a l m a i t i s 1 9 94 — Palmaitis L. Preterito-prezentiniai veiksmaûodûiai baltù kalbose / In: Jono Kazlausko diena: istorinés gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezés. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994, 15—16. P a l m a i t i s — K a i r a 1 9 8 8 — Ïàëìàéòèñ Ì.Ë., Êàèðà Ñò. Ïðîòîèíäîåâðîïåéñêèé, áàëòèéñêèé, êàðòâåëüñêèé / In: Âçàèìîäåéñòâèå êóëüòóð Âîñòîêà è Çàïàäà. Âèëüíþñ: Âèëüíþññêèé óíèâåðñèòåò, 1988, 55—58. P a u l a u s k i e n é 1 9 7 1 — Paulauskiené A. Dabartinés lietuviù kalbos veiksmaûodis / Vilnius, 1971. P a u l a u s k i e n é 1 9 7 9 — Paulauskiené A. Gramatinés lietuviù kalbos veiksmaûodûio kategorijos / Vilnius: Mokslas, 1979. P e r e l m u t e r 1 9 7 7 — Ïåðåëüìóòåð È.À. Îáùåèíäîåâðîïåéñêèé è ãðå÷åñêèé ãëàãîë. Âèäî-âðåìåííûå è çàëîãîâûå êàòåãîðèè. / Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1977. P e t e r s e n 1 9 3 8 — Petersen W. The evidence of schwa secundum in Latin

336

and Greek / Language 1938 14/1, 39—59. P i s a n i 1 9 5 8 — Pisani V. L'indoeuropƒeen reconstruit / Lingua 1958, 7. P ulleyblank 1 9 65 — Pulleyblank E. The Indo-European vowel system and the qualitative ablaut / Word 1965 21. R o s i n a s 1 9 8 8 — Rosinas A. Baltù kalbù ìvardûiai. Vilnius: Mokslas, 1988. R o s i n a s 1 9 9 5 — Rosinas A. Baltù kalbù ìvardûiai. Morfologijos raida. Vilnius, 1995. S a b a l i a u s k a s 1 9 5 7 — Sabaliauskas A. Atematiniai lietuviù kalbos veiksmaûodûiai / In: Kai kurie lietuviù kalbos gramatikos klausimai. Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslinés literatúros leidykla, 1957. S a v æ e n k o 1 9 7 4 — Ñàâ÷åíêî À.Í. Ñðàâíèòåëüíàÿ ãðàììàòèêà èíäîåâðîïåéñêèõ ÿçûêîâ. Âûñøàÿ Øêîëà: Ìîñêâà, 1974. S a v i æ i ú t é 1 9 8 0 — Ñàâè÷þòå Ã.Ñ. Ïðåäèêàòû öåëè è ïðåäèêàòû êàóçàöèè / Èçâåñòè¿ ÀÍ ÑÑÑÐ, Ñåð. ëèòåðàòóðû è ¿çûêà, 1980 39/6, 539—548. S a v i æ i ú t é 1 9 8 5 — Saviæiúté G. Parúpinamùjù veiksmaûodûiù semantika / LKK 1985 24, 236—251. S c h m alstieg 1 9 7 6 — Schmalstieg W.R. Studies in Old Prussian. University Park and London, 1976. S c h m i d 1 9 6 2 — Schmid W.P. Zu Simon Grunaus Vaterunser / IF 1962 67, 261—272. S c h m i d 1 9 6 3 — Schmid W.P. Studien zum baltischen und indogermanischen Verbum / O.Harrassowitz: Wiesbaden, 1963. S c h m i d 1 9 6 6 — Schmid W.P. Baltische Beiträge IV: Zur Bildung des litauischen Praeteritums / IF 1966 71/3, 286—296. S c h m i d 1 9 6 7 — Schmid W.P. Baltische Beiträge V: Zur Bildung des Praeteritums im Lettischen / IF 1967 72, 116—122. S c h m i d 1 9 7 8 — Schmid W.P. Indogermanistische Modelle und osteuropäische Frühgeschichte / Akademie d. Wissenschaften u.d. Literatur Mainz, Abhandlungen d. Geistes- und sozialwissenschaftlichen Klasse 1978/1, Fr.Steiner: Wiesbaden, 1978. S c h m i d 1 9 8 6 — Schmid W.P. Alteuropa und das Germanische / In: Beck H., ed., Germanenprobleme in heutiger Sicht. Berlin—New York, 1986, 155—167. S c h m i tt-Brandt 1 9 67 — Schmitt-Brandt R. Die Entwicklung des indogermanischen Vokalsystems / Julius Groos: Heidelberg, 1967. Seebold 1970 — Seebold E. Vergleichendes und etymologisches W÷rterbuch der germanischen starken Verben / Janua Linguarum, series

337

practica 85. Mouton: The Hague—Paris, 1970. S i l n i c k i j 1 9 8 3 — Ñèëüíèöêèé Ã.Ã. Ñåìàíòè÷åñêà¿ ñòðóêòóðà ãëàãîëüíîãî çíà÷åíè¿ / In: Ïðîáëåìû ñòðóêòóðíîé ëèíãâèñòèêè 1983. Ìîñêâà: Íàóêà, 1986, 3—16. Smoczyðski — Smoczyðski W. Studia Ba±to-s±owiaðskie / Krak©w, 1989—. Ñðàâíèòåëüíà¿ ãðàììàòèêà ãåðìàíñêèõ ¿çûêîâ [ÑÃÃß]. Ò. II: Ôîíîëîãè¿; ò.III: Ìîðôîëîãèÿ; ò. IV: Ìîðôîëîãèÿ (ïðîäîëæåíèå) / Ìîñêâà: Èçäàò.ÀÍ, ò. II, 1962, ò. III, 1963, ò. IV, 1966. S t a n g 1 9 4 2 — Stang Chr. S. Das slavische und baltische Verbum / J.Dybwad: Oslo, 1942. S t a n g 1 9 6 6 — Stang Chr. S. Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen / Universitetvorlaget: Oslo—Bergen—Troms÷, 1966, Ergänzungsband, 1975. S t e p a n o v 1 9 7 5 — Ñòåïàíîâ Þ.Ñ. Ìåòîäû è ïðèíöèïû ñîâðåìåííîé ëèíãâèñòèêè / Ìîñêâà, 1975. S t e p a n o v 1 9 8 1 — Ñòåïàíîâ Þ.Ñ. Áàëòî-ñëàâ¿íñêèé èíúþíêòèâ è ñèãìàòè÷åñêèå ôîðìû / Bl 1981 17/2, 112—125. S t u n d û i a 1 9 8 1 — Stundûia B. Daugiskaitiniai asmenvardiniai oikonimai ir jù reikömé linksniavimo bei kiræiavimo sistemù rekonstrukcijai / LKK 1981 21, 185—198. Stundûia 1992 — Stundûia B. The category of collective and the development of nominal accentuation in East Baltic languages. / In: Colloquium Pruthenicum Primum. Papers from the First International Conference on Old Prussian held in Warsaw, September 30th—October 1st, 1991 / Warszawa: Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 1992, 151—156. Stundûia 1995 — Stundûia B. Lietuviù bendrinés kalbos kiræiavimo sistema / Vilnius: Vilniaus universiteto Baltù filologijos katedra, 1995. Stu r tevant 1951 — Sturtevant E.H. A Comparative Grammar of the Hittite Language / New Haven: Yale University Press, 1951. S zemer Ÿnyi 1 9 70 — SzemerŸnyi O. Einführung in die vergleichende Sprachwissenschaft / Darmstadt: Wissenschaftliche Buchgesellschaft, 1970. Ö a n i d z e 1 9 2 6 — öaniye a. kartuli zmnis sakcevi [Kartù veiksmaûodûio versionizatorius] / Bulletin de l'UniversitŸ de Tiflis 1926/6. Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè [ÒÊÏÀ] / Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985. T o p o r o v 1 9 61 — Òîïîðîâ Â.Í. Ëîêàòèâ â ñëàâÿíñêèõ ÿçûêàõ /

338

Ìîñêâà: Èçäàòåëüñòâî Àêàäåìèè Íàóê ÑÑÑÐ, 1961. T o p o r o v 1 9 8 0 — Òîïîðîâ Â.Í. Êàòåãîðèè âðåìåíè è ïðîñòðàíñòâà è áàëòèéñêîå ¿çûêîçíàíèå / In: Áàëòî—ñëàâ¿íñêèå èññëåäîâàíè¿ 1980. Ìîñêâà: Íàóêà, 1981, 11—15. T o p u r i a 1 9 4 4 — topuria v. brunebis sisùemisatvis svanuröi sšva kartvelur enata brunebastan öedarebit [Dél linksniù sistemos svanù kalboje lyginant su kitù kartvelù kalbù linksniavimu] / Èçâåñòèÿ ÀÍ Ãðóçèíñêîé ÑÑÐ 1944 5-3. T r a u t m a n n 1 9 1 0 — Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler / G÷ttingen: Van den Hoeck & Ruprecht, 1910. U h l e n b e c k 1 9 0 1 — Uhlenbeck C.C. Agens und Patiens im Kasussystem der indogermanischen Sprachen / IF 1901 12/1-2, 170—171. Wackernagel— D e b r u n n e r 1930 — Wackernagel J., Debrunner A. Altindische Grammatik, Bd. III / G÷ttingen: Van den Hoeck & Ruprecht, 1930. W a t k i n s 1 9 6 9 — Watkins C. Geschichte der indogermanischen Verbalflexion / In: Indogermanische Grammatik, hrsg. von J.Kury³owicz, Bd. III/1: Formenlehre. Heidelberg: C.Winter: Universitätsverlag, 1969. X r a k o v s k i j 1 9 8 5 — Õðàêîâñêèé Â.Ñ. (Ââîäíà¿ ñòàòü¿) / In: Òèïîëîãè¿ êîíñòðóêöèé ñ ïðåäèêàòíûìè àêòàíòàìè. Ëåíèíãðàä: Íàóêà, 1985. Z g u s t a 1 9 5 1 — Zgusta L. La thŸorie latyngeale / ArOr 1951 19/3-4, 428—472. Z i n k e v i æ i u s 1966 — Zinkeviæius Z. Lietuviù dialektologija / Vilnius: Mintis, 1966. Z i n k e v i æ i u s 198 4, 1987 — Zinkeviæius Z. Lietuviù kalbos istorija, t. 1: Lietuviù kalbos kilmé / Vilnius: Mokslas, 1984; t. 2: Iki pirmùjù raötù / Vilnius: Mokslas, 1987. Û u l y s 1 9 7 4 — Ûulys V. Treæiojo asmens néra / Kalbotyra 1974 25/1, 83—92. Û u l y s 1 9 7 5 — Ûulys V. Bendrinés lietuviù kalbos veiksmaûodûiù asmens galúnés / Kalbotyra 1975 26/1, 63—73. Û u l y s 1 9 9 1 — Ûulys V. Kelios pastabos dél o kamieno dat. sg. galúnés / In: VI Tarptautinis baltistù kongresas. Praneöimù tezés. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1991, 99.

339

340

341

342

343

344

345

346

347

348

349

350

351

352

353

Dendrograma 1

1

2 3 4 5 6 7 8 9 11 13 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38

39 40 41 42 43 44 45

45

47

47

47

45

45

46

46

45

46

47

47

47

46

47

47

46

47

47

9

8

7

6

5

4

3

2

k‡ u möyti strioksoti lankƒ y ti öypsƒ o ti d‡ ç ldyti b‡ ç ldyti pƒ a istyti pelnƒ y ti galƒ à styti r ƒ ç edyti

siautƒ y ti

uûsikésƒ y ti

skaistƒ y ti

rogsƒ o ti

rymƒ o ti

plumpsƒ o ti

korƒ o ti

klýpoti

tvirsƒ o ti

kabƒ o ti

kƒ o syti

plƒ e iöyti

siýlyti

kƒ a iöyti

æiƒ a udyti

m‡ ç ndyti

dalƒ y ti

skabƒ y ti

m‡ ç slyti

plastƒ y ti

galƒ a ndyti

s‡ u lpyti

sýdyti

m‡ ç nkyti

pliuökyti

riƒ a ugyti

kr‡ u nyti

rúdƒ y ti

pelƒ y ti

seilyti

g‡ ç rgsyti

p‡ u köyti

ke… r öyti

grimzdyti

kri‡ u ksyti

ko rƒ y ti

glébstytis

k rƒ e msyti

k a … u lyti

privalêti

dyrêti

kƒ a itéti

nƒ a rdyti

d a s tƒ y ti

dauû ƒ y ti

kranksƒ o ti

tƒ y koti

gƒ o dytis

eid ƒ y ti

tvar sƒ y tis

t r ƒ a ukotis

lúkyti

kaps ƒ y ti

d‡ ç lbsyti

tv‡ ç skyti

kniýstoti

kúpsoti

ûinƒ o ti

ö ƒ a ldyti

lƒ a istyti

slúksyti

72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10

dar ƒ y ti

›

3

-o/-a

›

4 5

-o/-ia -o/-i

› › ›

6

-o/-i/-a/-oja

7

-o/-i/-oja

8

-yti, -oti

12

14

46

›

-yti, ÿ -oti

10 11

12

45

-o/-ija

2

9 10

46

1

-oti,

¾

-o/-i/-ia -o/-i/-ia/-oja

›

-o/-a/-oja

¾

-yti, -o/-a/-i

-o/-a/-i/-ia/-ija/-oja ›

13

-o/-i/-ia/-ija/-oja ›

14

-o/-ia/-ija/-oja

›

15

-o/-a/-ia/-ija

›

16 17

-o/-a/-i/-ija -o/-ija/-oja

› ›

18

-o/-ia/-oja

›

19

-ia/-ija/-oja

›

20

-o/-a/-ija

›

21

-o/-a/-ia

›

22 23

-o/-ia/-ija -a/-ia/-ija

› ›

24

-a/-i/-ia/-ija/-oja ›

25

-a/-i/-ija/-oja

›

26

-a/-i/-ia/-ija

›

27

-a/-i/-ija

›

28 29

-i/-ija/-oja -i/-ia/-ija

› ›

30

-ia/-ija

›

31

-ia

›

32

-i/-ija

¾

33 34

-yti/-oti/-éti,-o -yti/-éti,-o

› ›

-ija

35

-oti/-éti,-o/-i

›

36

-o/-oja

›

37

-yti, -oti,-o/-oja

¾

-yti/-oti,-o/-oja

38

-yti,-o(/-oja)

¾

-oti,-o(/-oja)

39 40

-yti/-oti -o

› ›

41

-o/-i/-ija/-oja

›

42

-o/-i/-ia

›

43

-o/-i/-ija

¾

44

-oti,-o

¾

45 46

-d-st-

› ›

47

-s-

›

1

326 2 250 250 22 297 2 1 1 1 1 1 2 1 1 19 7 103 18 2 1 1 1 1816 49 13 14 18 4 8 4 3 3 5 3 1 1 1 4 2 1 1 1 5 5 6 2 1 1 3 1 1 1 2 4 1 1 1 1 1 7 2 8 15 21 1 32 2 1 44 7 3 9,54 0,06 7,32 7,32 0,64 8,69 0,06 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,06 0,03 0,03 0,56 0,2 3,01 0,53 0,06 0,03 0,03 0,03 53,15 1,43 0,38 0,41 0,53 0,12 0,23 0,12 0,09 0,09 0,15 0,09 0,03 0,03 0,03 0,12 0,06 0,03 0,03 0,03 0,15 0,15 0,18 0,06 0,03 0,03 0,09 0,03 0,03 0,03 0,06 0,12 0,03 0,03 0,03 0,03 0,03 0,2 0,06 0,23 0,44 0,61 0,03 0,94 0,06 0,03 1,29 0,2 0,09

¾ ›

3417 veiksmaûodûiù 100 %

-o/-a/-ija -yti,-o

Dendrograma 2 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

18

18 19

19

19

18 19

19

238

189

30

1

1

1

16

1

213

13

8

14

1

28,43 22,68

3,58

0,12

0,12

0,12

1,91

0,12

25,45

1,55

0,96

1,67

0,12

4

3

2

-o/-ija

›

2

-o/-a

›

3

-o/-ia

›

4 -o/-a/-oja

›

5

-o/-ia/-ija/-oja

›

6

-o/-ija/-oja

›

7

-o/-ia/-oja

›

8

-ia/-ija/-oja

›

9

-o/-a/-ija

›

10

-o/-ia/-ija

›

11

-ia/-ija

›

12

-ia

›

13

-ija

›

14

-o/-oja

›

15

-yti, -oti,-o/-oja

¾

-yti/-oti,-o/-oja

16

-oti/-yti,-o/-oja

¾

-oti,-o/-oja

17

-oti,-o

¾

-yti,-o

18

-d-

›

19

-st-

›

20

-s-

›

1

j ° a d° ç t

5

viˆ lst ° ç t

8

c‡ ç en° ç t

15

ûvakst ° ç t

23

ram° ç t

26

öóa…u d° ç t

27

t u° c° ç t

28

skr‡ a id° ç t

29

m …e d° çt

30

ûñurdz° ç t

31

va¶° ç t

34

svepst° ç t

43

óu° ç d° ç t

44

mu … o c° ç t

47

klu n° c° ç t

48

drac° ç t

g °a z° ç t

49

r a°n st° ç t

53

ó‡ e ls° ç t

55

gras° ç t

la… u l° a t

57

trimd° ç t

58 izsardz° ç t

68

zin ° a t

69

k uˆ ld° ç t

70

s‡ a ist° ç t

las° ç t

72

ma° ç dz° ç t

20

1

1

1

1

2

4

1

1

1

1

9

8

6

73

7

5

0,12

0,12

0,12

0,24

0,48

0,12

0,12

0,12

0,12

1,08

0,96

0,72

8,72

0,84

0,6

837 veiksmaûodûiai 100 %

5 (?) gïwu 1 14,3

49 grïkisi 2 28,6

68 posinna 4 57,1

2

1

Dendrograma 3

-ija

2

¾

›

7 veiksmaûodûiai 100 %

-o/a

1

-oti,-o

2 ————— b°çst`s

a…udosi kl‡aus`s

d

1

#

4

3 c

c

grïkisi

ûakst`s

da%irosi

3

Dendrograma 4

4

da%ir`s

baisosi

4

cd

2

b

va°çbst`s

mƒaivosi

5

b

4

plaiöó`s

bla%ivosi

6

bd

1

(l`iku)

raksta

r…aöo

7

a

4

bia

mana

m…ato

8

ad

3

duksna

vƒangsto

9

ac

ac 4

zaˆ lda

b‡çjo

10

acd

2

makña

bra%ido

11

ab

ab

4

gïwu

mu o° sta

k…abo

12

abd

Dendrograma 5 1 2

2 3 4

3

4 5

5 6

6

7

7

6

6

6

6

6

9

9

9

9

9

9

9

9

9

11

11

9 10

10

6

7

9

9

6

6 7

7

8

8

9

6

7

8

10 11

6

7

7 8

9

5

5

5

4

4

9

9

8

9

9

9

9

9

10

10

1

1

3

2

na% i rosi k‡ ç bstosi ——————— ——————— s… a kstosi r … a kötosi … ötosi gra m æiulpstosi a … u dosi

4

da% i rosi

5

ûakst`s

6

zvaikst`s

ö …y psosi

7

l… a ûosi

8

aus`s

b …o stosi

ba% i sosi

0

1

2

graûïj`s

6

gad`s

r‡ a mst`s

valkst`s

5 67 34 2

9

3

refleksyvumas nukreiptumas

3

tranzityvumas

4

agentyvumas

5

animiökumas

6

dinamiökumas

7

dinamizacija

8

sekventyvumas

9

kartotinumas

10

multiplikatyvumas

11

rezultatyvumas

1

0 13 14 3 70 23 1 18 0 0 1 7 2 1 2 naist`s

———————

3

4 98 20 43 17 12 3

dair`s

l… o ödosi

kƒ e lstosi

kra% i posi

gla% i bosi

‡ ç rstosi

‡ ç lstosi

1

mƒ a ivosi

1

b¶aust`s

0

blod`s

7 11

———————

0

0

2 22 0

blost`s

2 0

ma% i gstosi

7 12 7

… st`s ri m

st… a posi

5 13 4

n`vïj`s

kva% i pstosi

öa% i posi

rasdosi

kva% i tosi

4

gulg`s

4

most`s

3

uûsimegzdo

slëgosi plaiksn`s

atsiskala… u do

d‡ ç ldo

zabï

svarb`s

æiaupdo

gulsta

þkstosi

sƒ e n d o

zïda

bla% i skosi

…ado

ada

4

zvaigst`s

grƒ a ndo

bada

1 68 84 32 86 150 73 7 6 12 1

plaiöó`s

æƒ a iûo

v… a lo

beda

0

kr… a to

1

talza

sƒ a u g o

str… a vija

0

1 21 4

1 19 1 1 1 2 1 1 0 0 0 0 grïkisi

1

m… à sto

1

5 256 118 188 513 427 91 472 34 3

crixtia

1

girdêsto

û‡ ç no

m… a to

5

ba… n d o

0 0

krata

0

5

bauda

6

6

perb`nda

7

1

sarga

2

5

mana 2

2

9

bia

1

1

zina

0

4

ersinnimai

2

iöæeûija

1 15 10 37 65 18 1 duksna

6

mana 1

gƒ a irija

a p sƒ e m d o

gr… a so

grasa

vƒ a ngsto

d …y g s o

kla… u so

b‡ ç jo

smaida 1

0 51 0 25 12 0

zalda

1

skraida

0

nese% i nija

rƒuopdo

skra% i do

bra% i do

öma% i köto

kn… y b s o

æi‡ u röko

lƒ o öo

övaitra

0

laksta

8

1 52 152 221 10 43 47 2

makña

m‡ ç rksta

6

m… a n o

… sto gra m

mi… r do

muldo

0

m a… r kso

sn… o p s o

1

svepsta

la% i ûdo

kn‡akso

0

gïwu

0 10 10 0

smaida 2

plƒ a iöo

zvaidra

auödo

sp… y g s o

vilna

kƒ y b o

k… a lo

z`lï

4

2 16 23 35 19 2

10

11

11

78 77 76 75 74 73 72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10

73 59 86 34 3

7

8

bïst`s klaus`s ûïst`s

6

6

4

4

1 2

1

3622 kombinacijos iö 3417 v.

921 kombinacija iö 837 v.

9 kombinacijos iö 7 v.

Matrica 1 78 77 76 75 74 73 72 71 70 69 68 67 66 65 64 63 62 61 60 59 58 57 56 55 54 53 52 51 50 49 48 47 46 45 44 43 42 41 40 39 38 37 36 35 34 33 32 31 30 29 28 27 26 25 24 23 22 21 20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 — — 0 — — — 0 0 0 0 —

— — — — 0 0 — — — — — + 0 — 0 0 0 — 0 0 + 0

— — — — — — 0 0 0 — — — — — — + + + — + + 0 0 0 + — + 0 0 0 0 0 0

— — 0 — + — 0 0 0 0 —

— — 0 — + — 0 0 0 0 +

— — 0 — + + — 0 — 0 0

— — 0 — + + — 0 + 0 0

— — 0 — + + + 0 — 0 0

— — 0 — + + + 0 + 0 0

— — 0 + 0 — 0 0 0 0 —

— — — — — — — — — — — — — — — + 0 0 0 0 0 0 0 — + + + + + + + — 0 0 0 0 0 0 0 — — + + + + + + 0 0 — — — — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 — — + + — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 + — + 0 0 0 0 0

— — — + + + — — — — — + + + 0 — + — 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

— + — + 0 + 0 0 — 0 0

— — — — + + + + — + + + + — — — 0 — — — + — + + 0 0 0 0 0 0 0 0 + 0 — + 0 0 0 0 0 0 0 0

— + + — + — 0 0 — 0 —

— + + — + — 0 0 — 0 +

— + + — + — 0 0 + 0 0

— + + — + + 0 — 0 0 0

— + + — + + 0 + 0 0 0

— + + + 0 — 0 0 0 0 0

— + + + 0 + — — — 0 0

— + + + 0 + — — + — 0

— + + + 0 + — — + + 0

— + + + 0 + — + — 0 0

— + + + 0 + — + + — 0

— + + + 0 + — + + + 0

— + + + 0 + + 0 — 0 0

— + + + 0 + + 0 + — 0

— + + + 0 + + 0 + + 0

+ — 0 — — — 0 0 0 0 0

+ — 0 — — + — — — 0 0

+ — 0 — — + — — + 0 0

+ — 0 — — + — + 0 0 0

+ — 0 — — + + 0 — 0 0

+ — 0 — — + + 0 + 0 0

+ — 0 — + — 0 0 0 0 0

+ — 0 — + + — — — 0 0

+ — 0 — + + — — + 0 0

+ — 0 — + + — + 0 0 0

+ — 0 — + + + 0 — 0 0

+ — 0 — + + + 0 + 0 0

+ — 0 + 0 — 0 0 0 0 0

+ — 0 + 0 + — — — 0 0

+ — 0 + 0 + — — + 0 0

+ — 0 + 0 + — + — 0 0

+ + — — 0 0 + + 0 0 + + — + + 0 + — 0 0 0 0

+ + + + + — + + + + 0 — — — — + — — — + 0 — + + 0 + 0 — + — + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 + 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

+ + — + 0 + — 0 — 0 0

9 + + — + 0 + — 0 + — 0

8 + + — + 0 + — 0 + + 0

7 + + — + 0 + + 0 0 0 0

6 + + + — 0 0 0 0 0 0 0

5 + + + + 0 — 0 0 0 0 0

4 + + + + 0 + — — 0 0 0

+ + + + 0 + — + — 0 0

3

2

1

+ + + + 0 + — + + — 0

+ + + + 0 + — + + + 0

+ + + + 0 + + 0 0 0 0

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Dendrograma 6 1

2

2

3

3

4

4

5

6

6

7

8

8 —&—

10

10

10

10

11

11

12

—&—

—&—

75 6

74 34 br ď sta

drêksta

77 76 273 13 spr ƒ o gsta

nubli… e k a

ƒ a uga

sêja

m ƒ o ja

si‡ u va

k … e ta

m …a g a

m ƒo k a

sv‡ ç da

b… a ra

tr‡ ç na

gri… n dûia

de… n gia

ba% i gia

plêöia

vƒokia

l…emia

78 2

15

73 38

‡ a ust

a °u g

öuj

bar

0,24 0,12 0,6 7,32 0,24 2,64 4,44 0,6 5,52 16,09 0,24 0,12 0,36 0,12 0,12 0,12 0,24 0,12 0,36 0,24 0,12 0,12 0,24 32,77 1,56 0,72 4,09 4,57

vâc

0,24

öƒ a uja

ö… à la

s aˆ lst

1,08

su… n kia

bre… n da

br‡ ç en

0,36

g‡ ç ria

-b‡ ç lsta

biˆ lst

0,24

kr… è öta

jƒ o ja

j °a j

l…eja (ƒ )

ke… r p a

1,8

lej

1,68

c˜ & º rp

l ‡ u pa

0,24

itr. lup

1,32

15

a … u öta

15

b … y ra

15

15

bi… r st

15

sni… e ga

15

sn‡ ç eg

—&—

—&—

15

t… e ka

1,92

k r … e ka

1,68

d a… r d a

1,68

d`rd

0,24

û‡ ç ba

k … e pa

0,24 0,36

l … a ka

0,12

2

-a

¾

-ia/-a,-ia

3

-ia/-a & -é/-o

4

-a & -o ¾ -a & -é, -a & -éjo, -a & -éjo/-o

5

-a & -éjo/-o

6

-a & -éjo

7

-n/-sta/-a/-i & -éjo

8

-n/sta & -o

9

-a/-n-a & -o

¾

¾

¾

-ia

-a & -éjo, -a & -é

-a & -é

¾

¾

¾

-n/sta & -o

-a & -o, -a/-n-a & -o

-a & -o

11 +÷ &+÷

¾

+&+÷ , +&—, —&—, —÷ &—÷ , —&—÷

12 +&+÷

¾

+&—, —&—, —÷ &—÷ , —&—÷

¾

14 —&—, —÷ &—÷

113 112 111 110 109 108 107 106 105 104 103 102 101 100 99 98 97 96 95 94 93 92 91 90 89 88 87 86 85 84 83 82 81 80 79 3 2 14 14 16 11 2 14 15 2 3 9 2 2 1 5 61 2 22 37 5 46 134 2 1 3 1 1 1 2 1 3 2 1 1

p‡ ç la

r… a ka

…a ria

k… e lia

1,92

ce¶

0,6

114 2

oxytona

13 +&—

14

15

15

116 115 16 1

¾

—&—

13

—&—÷

0,24

117 5 k ƒ a uja

v‡ ç lia

118 2

11

12

13

15

11

barytona

10 +&+ ¾ +÷ &+÷ , +&+÷ , +&—, —&—, —÷ &—÷ , —&—÷

10

10

11

—&—

—&—÷

12

10

10

—&—

10

9

1

15

Ö -e-

¾

—&—, —÷ &—÷ , —&—÷

¾

—&—÷

Ö-a-

833 lie. k. veiksmaûodûiai

100 %

Dendrograma 7 (6') 1 2 3

3 4 5 6

6

+&+

7 8 9 10 +&+

11 12

12 13

—&—

73' 2 sl… e gia

74' 1 m ƒ e lû(i)a

75' 3 grýda

ke … n æia

76' 3

0,79 2,38 2,38 0,79 1,59 (slºdz)

b °e g

(i³)

77' 1

(gr °u û)

78' 2

æi ƒ a uöka

79' 2

17

k ƒa n d a

80' 1

bêga

81' 2

ö ƒo k a

82' 4

17

d‡ ç rba

83' 4 b ƒ a röka

85' 84' 20 2

b‡ ç lda

86' 5 r… e mia

87' 1

k …a ria

88' 8

‡ ç ria

m‡ ç röta

gl… è ra

b … à la

öëlsta

17

17

æ ƒ e röka

—&— t … o lsta

sv … y ra

17

1,59 3,17 3,97 0,79 0,79 17,46 0,79 1,59 3,97 3,97 0,79 6,34 0,79 3,97 15,87 1,59 3,17 3,17 1,59 0,79 1,59 1,59 dz‡ ç mst

3,17

g … e ma

92' 91' 90' 89' 2 5 5 1

g ƒa u n a

99' 98' 97' 96' 95' 94' 93' 2 4 5 1 1 22 1 l…eja (… )

17

g‡ u ja

0,79

17

st … e na

0,79

100' 4 öl… a ma

101' 1 ni‡ u rna

1,59

102' 1 p‡ u ola

1,59

103' 2

a …u n a

1,59

104' 2

g … e na

0,79

105' 2

m‡ ç na

‡ ç ma

tv ƒ o ja

2,38

15

—&—÷

—&—

16

106' 1

14

14

15

107' 3

13

13

—&—

14

12

12

s ƒo p a

12

1

Ö -P,T,K,S

2

Ö -R

3

-ia

4

-a /-ia

5

-ia & -éjo

6

-a & -o,-o/-é

7

-a & -éjo

8

-n-/-sta

9

-n-/-sta & -é

Ö -R,-H

¾

Ö -H

¾

¾

¾

-a & -é

10

-a/-n-/-sta & -o/-é

11

-a & -o,-o/é

12

+&+

13

+&+÷

14

+÷ &+÷

15

+&—

16

—&—÷

17

Ö-e-

¾ ¾

¾

—&+÷

Ö-a-

126 lie. k. veiksmaûodûiai

100 %

-a & -éjo,-é

¾ -a & -o

-a & -o,-o/-é

Dendrograma 8 1

2

2

3

4

4

4

5

5

6

6

5

6

6

4

6

6

5

6

6

6

6

6

7

8

10

27 4

0,09

25 2

0,34 0,17

19 4

0,34

12 2 st ƒ e ngiasi

0,09

28 1

kliƒ a ujasi

0,09

31 1

vi… e piasi

1,55 0,09

33 1

ö … e riadsi

2,5

35 1

ju … o kiasi

10,7 0,86 12,08

37 18

dûia … u giasi

38 29

niƒ a ukiasi

40 140

bla … u siasi

1,38

41 10

b ƒ e ldûia

0,09 0,09

43 124

ve% i sia

44 16

… ta kre m

45 1

r … y ja

0,78

46i 1

plƒ ç ekia

0,86 1,38

46 9

öa … u kia

49 16

t‡ ç ria

052

51 10

dr ƒ e ngia

2,24

52 6

pam‡ ç lsta

1,47 0,52 0,69

54 26

pami… r öta

55 8

ju … n ta

56i 6

apövi… e æia

0,09 1,81

56 17

li… e æia

57 21

suöu … n k a

0,52

58'i 1

10

8

12

dr % ì sta

0,43

58' 6

12

ìgr … y sta

0,34 13,37 1,12 2,67

58 5

… pa li m

61 31

te … n ka

prag ƒ y sta

64 64i 155 13 spru… n k a

0,17 0,26

66 4 ga% i öta

11,13

69m 3 spri… n gsta

70i 2

12

t‡ ç nsta

12

prav‡ ç rksta

2,42

70 129 aˆ lpsta

1,9

72 28 ƒ a lksta

3,19 20,62 0,69

75m 22 pa … r pia

76i 8 … ba p a ka m

ge … n d a

pþva

76 239

8

10

pl ƒ o ja

12

12

78 37

10

p a ka … n k a

10

… pa p a k vi m

10

8

0,17

1

refleksyvumas

2

nukreiptumas

3

tranzityvumas

4

agentyvumas

5

animiökumas

6

dinamiökumas

7

dinamizacija

8

sekventyvumas

10

multiplikatyvumas

12

inchoatyvumas

11 2

1159 veiksmaûodûiai

0,17

100 %

Dendrograma 9 1 2 3

5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

2,56

121 2

5,13

120 2

5,13

119 1 övinkti

2,56

122 1

g ƒ e lbti

2,56

21 1

s ƒe rgti

2,56

123 1

mêgti

2,56

124 1

k ƒ o sti

2,56

25 1

gíesti

2,56

125 1

ni… e ûti

2,56

126 1

æiáusti

2,56

127 1

ska … u st

128 1

û ƒ y sti

10,26

22

skri… e mia

2,56

129 4 ûengti

2,56

130 1

ƒ a usti

5,13

131 1 kni… e ti

2,56

132 2 nersti

2,56

133 1 v ƒ e izti

2,56

134 1

û ƒ o sti

2,56

135 1

ri…e st

2,56

136 1 mi… e gt

5,13

137 1 apr ƒ a ust

2,56

78 2 paliekt

5,13

138 1

êsti

18,9

139 2

dest

…e sti

140 7

22

klíest

22

komb.

2

-sti/-sta

3

4

2,56

¾

1

nekomb.

-sti/-sta/-ia/-i/-a/-éja

4

-sti/-ia /-i

5

-sta/-ia/-i

6

-sta/-ia/-i/-a/-o/-éja

7

-sta/-a/-oja

8

-sta/-i/-a

9

-i/-a/-o/-éja

10

-i/-a

11

-i/-ia

12

-ia & -é

13

-ia & -éjo

14

-éja

15

-i

16

-sta

17

-a & -éjo

18

-a& -ojo

19

-n-

20

-a & -é

21

-a& -éjo

22

Ö-e-

¾

-ia & -é / -a & -o

¾ ¾

39 veiksmaûodûiai

100 %

kt.

Ö-a-

Dendrograma 10 1

1

2

2

3

4

5

7

8

9

9

10

9

10

10

10

11

11

3

-i/-o

4

-i/-a

5

-i/-ia

-i/-ia/-a/-ija/-oja

7

-i/-ija

8

-i/-éja

9

+

10

+÷

11

—

12

Ö -e-

¾

—÷

—÷

—÷

11

9

-si

“atematiniai”

6

6

9

¾

-i

1,55

98 1

0,77

51 1

0,77

“atem.” 10 æi ƒ a udi

0,77

141 2

d … y ri

0,77

142 1

kr … e öi

0,77

143 1

m ‡ u … r mi

2,32

144 1

p …e ri

0,77

145 3

sêdi

0,77

38 1

g ‡ u li

0,77

49 1

m ƒ y li

5,43

146 1

dþli

1,55

147 7

gêdisi

1,55

148 2

sv ƒ e rdi

6,2

149 2

panëöi

150 8

gr … o ûisi

3,1

12

palþki

1,55

151 4

g … e di

5,43

152 2

12

g … a li

6,2

153 7

n ƒ o ri

9,37

154 8

t ‡u ri

7,75

155 12

t … y li

9,37

156 10

æ ‡ e psi

1,55

157 12 kr ƒ a nksi

17,5

158 2 p ƒ o köi

6,2

159 22 bl‡ ç ksi

bl ƒ y ksi

160 8

12

ûëri

12

7,75

¾

Ö-a-

129 veiksmaûodûiai

100 %

Dendrograma 11 1

2

2

3

4

4

4

4

5

6

6

6

6

6

6

6

7

8

9

10

1,68

35 1

0,56

27 1

0,56

14 2

0,12

12 3 gërisi

1,68

37 3

b … o disi

2,79

38 3

kv … o öisi

6,14

40 5

kl ‡ a psi

3,35

43 11

p …e ri

6,7

44'' 6

æ ‡ e psi

0,56

44 12

r …a vi

0,56

46m 1

t ‡u ri

3,91

46 1

sm‡ ç lksi

1,68

49 7

tr … y ni

2,79

53 3

û … a vi

1,12

55 5 l‡ ç nksi

6,14

56m 2

palþki

13,97

57 11

k ƒ a uköi

2,79

61 25

nƒ o ri

3,91

64 5

str‡ ç ksi

1,68

65 7

paëji

1,68

66 3

10

11

t … y li

0,56

69m 3

t‡ ç ngi

1,68

69 1

spr ƒ e ngsi

0,56

70 3

dþsi

71 1

sv ƒ e rdi

5,03

11

kliþvi

11,73

72 9 skƒ e ndi

1,12

75m 21 br ‡ a köi

4,47

75 2 ön‡ ç rpöi

dr‡ ç ksi

ûëri

8,82

76 8

10

10

11

78 14

2

nukreiptumas

3

tranzityvumas

4

agentyvumas

5

animiökumas

6

dinamiökumas

7

dinamizacija

8

sekventyvumas

9 kartotinumas

pavëûi

10

refleksyvumas

9

mþvi

9

1

1,68

10

multiplikatyvumas

11

rezultatyvumas

179 veiksmaûodûiai

100 %

Dendrograma

Öi knyga atspindi ilgametes autoriaus klajones po kalbù pasaulì, pradétas semitologijos studijomis St.Peterburge 1965 m., tèstas baltistikos aspirantúroje 1973 m. Vilniuje bei kartvelologinéje “staûuotéje” Gruzijoje, 1976 m. dirbant kúriku asfalto gamykloje, o baigtos pirmàja öios knygos versija 1995 m. Vokietijoje, renkant baltiökos kilmés leksikà iö vokieæiù rytprúsieæiù tarmés kartotekos Kielio universiteto germanistikos seminare. Jame pirmà kartà vieöumon iökelta ir æia déstomoji prokalbés kaip minimaliausiù inovacijù zonos koncepcija. Knygoje remtasi daugiausia Vytauto Maûiulio ir Georgijaus Klimovo teorijomis. Æia visiems laikams atsisveikinta su klasikine ide. prokalbés samprata, aötuoniais jos linksniais, tariamai joje egzistavusiomis prezenso/imperfekto, aoristo, perfekto gramatinémis kategorijomis su atitinkamomis “bendraindoeuropietiökomis” fleksijomis. Vardaûodûiù tematinio balsio atsiradimas siejamas su morfologinì krúvì ìgavusia binomine priebalsio vokalizacija kamieno finaléje. Baltù kalbù 3-jo asmens neûymétumas siejamas su veiksmaûodûio II serijos formos, kilme — vardaûodinés, apibendrinimu: baltù kalbù 3-as asmuo atspindi ikiinfinityviniù laikù masdarà, su juo derinèsi inertyvinés/adverbialinés reikömés kuopinés daugiskaitos *-ai/*-ei dariniai semantiökai nereikalavo jokio 3-jo asmens daugiskaitos markerio (vadinas, baltù kalbos niekad ir nepasiûyméjo sigmatine *-a/*-e kamieno daugiskaita, nei kada nors turéjo morfologiökai iöbaigtà bevardè giminè — prúsù kalboje pasigendama paradigminiù bevardés giminés daugiskaitos formù, kuopinés reikömés -ò dariniai alomorfiöki -ai dariniams). Daug démesio skirta prabaltù preterito-prezentiniams perfektinés semantikos veiksmaûodûiams, parodant, kaip jù formos, virsdamos preteritinémis, “pasigamindavo” prezenso formas, kaip, dél akuzatyvinés konstrukcijos ìsigaléjimo susidarius tranzityvumo—intranzityvumo kategorijai, savo preteritus “gamindavosi” inovacinés tranzityvinés formos. Atlikta formaliai suskirstytù veiksmaûodûio kamienù semantiné klasifikacija, nustaæius daug niuansù aprépianæius skiriamuosius poûymius ir pateikus rezultatus dendrogramomis, matricomis bei iötisais lietuviù, latviù ir prúsù (æia tik `- ir ija-kamienù) veiksmaûodûiù sàraöais. Rasta nemaûa naujù aiökinimù senoms problemoms (prúsù “artikelio” sintaksiné funkcija, rytù baltù ûodûio yra masdariné inaktyviné kilmé, kt.). Öitaip praplésta V. Maûiulio deklinacijos teorija bei pritarta jo iökeltai baltù kalbù kaip “paskutiniosios indoeuropieæiù vandenyno valkos” idéjai. Nors visa tai vargu ar pradûiugins tradicionalistus, öis “profesionalaus kúriko” darbas galbút sudomins originaliù sprendimù ieökantì jaunimà, kuris ir yra visa tolesniù indoeuropeistiniù ir baltistiniù studijù viltis.

BALTÙ KALBÙ GRAMATINÉS SISTEMOS RAIDA