Tautos sargyboj 995569954x [PDF]

Zitiervorschau

V Y T A U T O

D ID ZI OJ O

L I E T U V i y

I S E I V I J O S

U N I V E R S I T E T A S I N S T I T U T A S

Juozas Gabrys-Parsaitis

TAUTOS SARGYBOJ

f

VERSUS

AUREUS

U D K 947.45.06/.O7

Ga43

Sudarytojas, jvado ir komentarq autorius Linas Saldukas Recenzentai: Prof, habil. dr. Egidijus Aleksandravicius Dr. Rimantas Miknys Knygos leidim^ pareme Lietuvos tukstantmecio minejimo direkcija

© Sudarymas, jvadas, komentarai,

isbn

9955-699-54-x

Linas Saldukas, 2006 © „Versus aureus“ leidykla, 2007

TURINYS

Juozas Gabrys: tautos ar asmeninip interest sargyboje? (Linas Saldukas).................................................................... Prisiminimq „Tautos sargyboj“ parengimo spaudai principal ............................................................................... Juozas Gabrys-Parsaitis TAUTO S SA R G YBO J I tom as................................................................................... II to m a s................................................................................. III tomas................................................................................. IV tomas.................................................................................

7 19

21 99

217 323

Asmenvardzip rodykle.............................................................. 405

JV A D A S

Lietuvos sugrjzimas j Europos tautp seim^ daugelj priverte atsigr^zti i praeitj, nes nebe pirm^ kart^ Lietuva politiskai grjzo j Eu­ rope is kur taipogi ne vieruj kart^ buvo isstumta. Periodiskai besikartojantys Europos galinguju atminties sutrikimai apie Lielimp apie jai padarytas skriaudas siuos sugrjzimus dare dar sunkesnius ir keblesnius. Dabartines generacijos atmintyje gyvi ir ilgai joje isliks prisiminimai apie Lietuvos jsitvirtinimp Europos zemelapyje 1990 - 1991 metais, taip pat apie nelengvas derybas del jsijungimo j Europos S^jung^ pacioje XXI amziaus pradzioje. Sie procesai norom nenorom vercia atsigr^zti j Lietuvos valstybes kurirricj XX amziaus pradzioje, vercia ieskoti tam tikru analogijp Ip laiku Eu­ ropos establismente, taciau jsigilinus visgi galima pastebeti ir skirtumus, liudijancius apie kur kas sunkesnes splygas ir sudetingesnes aplinkybes, grpzinant Lietuvp is 120 metp nebuties, j kurip jstume Abieju Tautp Respublikos pasidalinimas tarp godziu kaimynu. Juo labiau, per simtmetj jvykusiu tautp saviidentifikacijos procesp bei realiai jgyvendinamo tautp apsisprendimo principo pasekos leme ne buvusiais principals pagrjstos valstybes alkurimp, bet visai kitokios Lietuvos kurimp. Siame kontekste tampa labai aktualus skaitytojams pateikiami Juozo Gabrio prisiminimai „Tautos sargyboj“. Prisiminimp rankrascio kopija pateko j Lietuvip iseivijos institute vokiecip profesoriaus Eberhardt Demm deka is Lietuvip kulturos instituto Hiittenfeld’e Vokietijoje. Ten prisiminimai saugomi buvusio Lie-

7

tuvos diplomato Sveicarijoje Alberto Gerucio archyviniame fonde. A.E. Senn prisimena, kad butent jis isgelbejo juos nuo sunaikinimo po J. Gabrio zmonos mirties, kai sie prisiminimai kartu su kitais „nereikalingais“ dokumentais buvo kraunami j sunkvezimj. Jo nuomone, tai patys placiausi Gabrio prisiminimai, lenkiantys prancuziskty'j variant^1 ir apimtimi, ir gilesniu apmtjstymu12. Ju parasym^ galime datuoti X X amziaus treciuoju desimtmeciu - 1938 metais, nes toki^ baigiam^jtj datij pateikia pats Gabrys, nors kai kas papildyta ir dar veliau, nes minima ir Lietuvos okupacija 1940 metais. Si licluviq atgimimo laikmecio figura daugeliui, specialiai nesidomejusiq tautos atgimimo istorija, gali buti nelabai tezinoma. Iki siol tik Alfonsas Eidintas savo knyga ..Slaptasis lietuviu diplomatas3“, Alfred Erich Senn4 bei Egidijus Aleksandravicius savo straipsniais pravere duris j sios kontraversiskos asmenybes veiklos uzkulisius, kilq islorikq darbuose smekstelejusios tik probegsmomis. Manytume, kad sis dabartine prasme Europos lietuvis (nors gal lokiu visq pirma ir jautesi jis pats, nepriskirdamas savc;s vien tik Lietuvai, taciau visada pabrezdav^s darb^ Lietuvos labui) pralenke savo laikmetj m^stymo gilumu, nebijojimu svarstyti jvairiausias Lietuvos valstybingumo formas, savo veiklos aktyvumu, del to kartais nevengiant jsivelti ir j avantiuras. Taigi, kas buvo Juozas Gabrys - avantiuristas, savanaudis, glaudziai betidravys su svarbiausii4 Europos valslybiu aukstais pareigunais ir is sios veiklos tikej^sis dividend^, ar nuosirdus Lietuvos patriotas. Keletas enciklopediniu laklq padet^ geriau susipazinti su sia asmenybe ne tik per skaitytojams pateikiamus prisiminimus, ap1. Gabrys J. Ver’s ^independence lituanienne: Faits, impressions, souvenirs, 1907 - 1920. Lausanne, 1920 2. Senn A.E. Juozo Gabrio paslaptis// Eidintas A. Slaptasis lietuvii} diplomatas. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992, p.326 3. Eidintas A. Slaptasis lietuvip diplomatas. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1992, 328 p. 4. Senn A. E. The Activity of Juozas Gabrys for Lithuania’s Independence, 1914 - 1920// Lituanus. 23(1). P.15-22; Senn A.E. Garlawa: A Study in Emigry Intrigue, 1915 - 1917// Sla­ vonic and East European Review, 1967. Nr.45. P.411-424; Aleksandravifius E. Politinii} veiksnii) realijos ir marginalijos (Lenkij klausimas lietuvii} iileivijoje)// Darbai ir dienos, Kaunas. Vytauto Didziojo universitetas, T.30 (2002), p.147-166

8

imancius septyneriu metu laikotarpj, bet ir liudyltj apie kitas jo gyvenimo atkarpas. Juozas Gabrys - Parsaitis gime 1880 metu vasario 22 dien^ Kauno priemiestyje Garliavoje. Rcikclq pastebeti, kad veliau jis venge is tevo gautos, turincios ne itin graztj skambesj, pavardes ir beveik visur naudojo pagal motinos mcrgautine suformuot^ pavardc; - Gabrys. Pradzios mokykl^ baige Garliavo­ je, 1890 - 1899 mokesi Marijampoles gimnazijoje, kur jsitrauke j lietuvisk^ veikl^ ir uz draudziamos lietuviskos spaudos platinim^ 1901 metais buvo istremtas j Rusijcj. 1903 - 1905 studijavo Odesos universitete leisc;. Prasidejus 1905 metij revoliucijai, Gabrys grjzo j Lietuv^, kur aktyviai dalyvavo revoliuciniame sty'udyje, nevengdamas ir fiziniq susidurimq su Rusijos zandarmerija. Sekretoriavo Didziajame Vilniaus Seime 1905 metais, veliau isvyko j Prancuzijtj bei Sveicarij^ Rjsti moksltj, laciau jtj pabaigti sugrjzo j Odes^. Rustj policijos persekiojamas 1907 metais buvo sjsyk jau ilgam priverstas isvykti j uzsienj - Paryziuje gilino teisines, socialiniq moksltj bei literaturines zinias, parenge ir isleido Vinco Kudirkos, kurj jis laike savo idealu, rastus. 1911 metai buvo svarbus luzio taskas J. Gabrio veikloje - tuo metu jis pradejo aklyvitj veikl^, kuri^ gal ir butij galima vadinti kova uz Lietuvos nepriklausomyb^, nors tuo metu tai tebuvo tik Lietuvos vardo garsinimas ir sunkios lietuviij bukles carineje priespaudoje pristatymas pasaulinei visuomenei. 1911 metais Gabrys Paryziuje jkuria Lietuviu informacijos biur^ ir dalyvauja Londone organizuotame Taulu kongrese, kur jteike savo parengt^ memorandum^ apie lietuviij tautos bukl^. Butent nuo siij jvykiu prasideda cia pristatomi memuarai „Tautos sargyboj“. Matyt, reike lu sutikti su profesoriaus Alfred Erich Senn pastaba, kad „Gabrys buvo neabejotinai zinomiausia lieluviu figura Europos scenoje iki 1916 m etif5. Aisku, kalbama apie naujuosius laikus, kai Gabrys buvo vos ne vienintelis gerai issilavines lietuvis Vakaru Europoje, glaudziai susijes su lietuvitj tautinio atgimimo s^judziu. Tad visai nenuostabu, jog jis tarptautineje arenoje emesi Lietuvos 5. Senn A. E. The activity of Juozas Gabrys for Lithuania’s independence, 1914 - 1920// Lituanus, 1977; vol.23, N0.1, p.16

9

atstovavimo, jos vardo populiarinimo reikalu. Debiutas minetame Tautp kongrese buvo sekmingas, cia dalyviai trumpai buvo supazindinti su Lietuvos istorija, jiems buvo pristatytos Didziojo Vilniaus Seimo rezoliucijos, kaip teigia pats Gabrys, „susidomejimas Lietuva mokslininku, politiku ir publicist^ buvo didelis. Nors sis pirmas mus tautos pasirodymas placioj pasaulio arenoj ir neturejo realip rezultatp, bet morales jo pasekos buvo dideles. Dabar, musp tautai viesai atsirubeziavus nuo lenkp, rusp ir vokiecip pasaulinej arenoj, lengviau buvo kovoti su jp uzmaciom namie. Zinia apie viesp, skirtings nuo lenkp, rusp ir vokiecip, pasirodymp lietuvip rasip ir tautp kongrese Londone, pasklidusi spaudoj, paskatino ne vienp dvejojantj lietuvj dr^siau ginti savo teises ir nesigedinti lietuvio vardo. Mus gi kaimynai svetimtauciai, ypac lenkai ir rusai pamate, kad Lietuvos klausimas, issiverz^s is Lenkijos ir Rusijos ribp, virto europiniu klausimu ir kad lietuvip judejim^ ir verzim^si j laisvij ir savistovp gyvenim^ nebegalima bus sustabdyti“. Nors ir Tautp kongrese isplatinUj inlormacijcj sveikino ir finansiskai reme JAV lietuviai, taciau Gabrys aiskiai suprato, jog vieniems lietuviams tikrai nepavyks vargingu tautos buviu daug k^ sujaudinti. Tokip tautp be savo valstybes to meto Europoje buvo is tiesp daug, tad jam gime ideja kurti pavergtpjp Europos tautp organizacijp. Is esmes nuo sios prisiminimp vietos skaitytojai ir tyrinetojai daug kur ras Gabrio vartojamp vienaskaitp, kalbant apie lietuvip, Lietuvos atstovavimp, darbp Lietuvos vardo propagavimui ir apskritai diplomatines pastangas siekiant nepriklausomybes. Tai, be abejo, rodo Gabrio budo savybes, visus nuveiktus darbus prisiskiriant tik sau ar savo iniciatyvai. Netgi tarptautinip organizacijp kurimui jis rode savo iniciatyvp ar bent jau taip pateike atsiminimuose. Kalbant apie jau minetp pavergtpjp Europos tautp organizacijp, skaitome: „...as sumaniau jkurti Paryziuje greta Liet. inform, biuro ccnlralinc; visp pa­ vergtpjp Europoje tautp organizacijp. Mano mintyje Lietuva toj organizacijoj privates tureti privilegijuotp pozicijp". Si uzduotis nebuvo vien Gabrio jegoms, tad reikejo ieskoti vienmincip, o jp rasti Paryziuje nebuvo sunku. Organizacijos idejp palaike zurna10

listas Jean Pelissier, Sorbonos universiteto profesorius, istorikas Charles Seignobos, politikai Paul Painleve ir Edouard Herriot, tuometineje Prancuzijoje megavcsi pakankamai aukstomis pozicijomis ir visuomenes pripazinimu. Galiausiai, sios idejos XX amziaus pradzioje atrode pakankamai populiarios ir ir aktualios; kaip tai minejo naujai jkurtosios organizacijos nariai pirmajame savo leidinio numeryje „Annales des Nationalites“, kad laikmecio procesai pagimde tarsi priestaringas vienp kitai jegas - didejancip globalizacijp (nors ir kaip keistai tai skambetp praejus beveik simtmeciui) ir kartu daugelio laulu atgimimp ar netgi formavimpsi naujame pavidale, taip pat sip idejp priesstata vede link karo - tai jau buvo juntama Europoje ir tai, be abejo, suprato ir Pavergtpjp tautp organizacijos steigejai. Ne vienas sios organizacijos narys kaip mate kaip vien^ is galimybip pavergtp Europos tautp issivadavimui. Gabrys buvo jsilikincs, kad tik kil^s karas privers pertvarkyti Europos politinj zemelapj ir tik jo pasekoje galima tiketis Lietuvos nepriklausomybes. Cia velgi pasizymi bekompromisine Gabrio pozicija, kuri^ jis deste savo bendrakeleiviui j Jungtines Amerikos Valstijas kunigui Motiejui Gustaiciui bei paskaitose JAV lietuviu visuomenei, uz kuri^ jis buvo puolamas kairiosios cmigrantu spaudos. Visgi Gabrio negpsdino kairioji spauda, jam labiau rQpejo islaikyti savo autoritetp dcsinipjp stovykloje net ir Amerikoje; cia jo, kaip tautos lyderio, jvaizdis buvo pakankamai stiprus, nulemes net visuotinio Amerikos lietuvip Seimo susaukimo vietcj ir datcj. Nesigilinant j sio siulymo prielaidas ir tikslingump, galime prie Gabrio portreto prideti dar ir kitos nuomones neigimo bruozu, daznai nesiskaitant su argumentais. 2inoma, atsiminimai - specifinis zanras, rasanciajam leidziantis subjektyviai vertinti jvykius, taip pat ir sutiktas personalijas, taciau musp atveju vieninteles teisingos nuo­ mones sindromas beveik iki pat Gabrio mirties tik stiprejo. Toks jtarimas stipreja, skaitant Gabrio mintis, jj, grjztantj is Amerikos, sulaikius Liverpulyje, jam bijant buti jkalintu ilgesniam laikui ne tik del to, kad kiekvienas naturaliai vengia laisves apribojimo, bet svarbiausia, mpstant „kas bus su ta musp propaganda, su Lietuvos u

nepriklausomybes paruosiamuoju darbu“. Nors ir sunkioje Lietuvai situacijoje, sav^s laikymas nepakeiciamu, vieninteliu galinciu isspr^sti gyvybinius tautai ir valstybei klausimus, iliustruoja augancias vadistines tendencijas. Sip tendencijp tolesniam vystymuisi ir Gabrio misijos transformavimuisi nuo daugiau svieciamosios j grynai poliline daug prisidejo jo persikelimas su visomis jo jsteigtomis organizacijomis - Lietuvos informaciju biuru ir Pavergtpjp tau l u s^junga bei leidiniais „Annales des Nationalites“ ir „Pro Lituania“ j Loza 114 Sveicarijoje. Kaip jis pats teige, „taciau reikejo rasti rysj su Vokietijos vyriausybe, nes vokieciai verzesi vis gilyn j Lietuv^. Tad reikia keltis paciam ir perkelti visas mano jkurt^sias jstaigas neutralion salin, is kur galima butp susisiekti su okupuot^ja Lietuva ir sueiti j kontakt^ su okupantp vyriausybe, nuo kurios priklausys pirmoj eilej Lietuvos likimas. Tokia salimi tegalejo buti tik Sveicarija“. Bendravimas su Vokietija Gabriui taip pat buvo labai svarbus, kaip ir su Antantes valstybemis, nes pastarosioms priklause ir Rusija, kuri 1915 metais kad ir isstumta is Lietuvos, bet kuria proga reiske pretenzijas j jp ir ne nemane Lietuvos atsisakyti, tad bet kokios astresnes mintys pries Rusijcj Vakaru Scjjungininkiu negalejo buti toleruojamos. Neutrali Sveicarija geriausiai tiko bendravimui su abiem pusem, nes rysiai su Vokietija, kaip matysime, buvo svarbus ne tik kontaktu su Lietuva islaikymui. Alfonso Eidinto teigimu, Lenkijos politinis emigrantas Parvus 1915 metais Vokietijos vyriausybei pasiule Rusijos revoliucinimo program^, kuri sieke „i. sukelti Rusijos pavergtcjsias tautas, siekiancias autonomijos arba atsiskyrimo nuo Rusijos, 2. remti visas rusp politines partijas, siekiancias socialistines revoliucijos ar carizmo pasalinimo, 3. j priesiskas carines Rusijos tautines ir socialines grupes infiltruoti tokioms idejoms pritariancip asmenp ir per spaudij veikti pries carizm^, kartu skelbiant socialinc ir tautin^ revoliucijif. Siai programai Vokietijos vyriausybe pritare ir jos jgyvendinimo pradziai skyre 1 milijomj markip6. 6. Eidintas A. Slaptasis lietuviij diplomatas, p.53

12

Gabrys nemini, ar jis buvo pazjstamas su minetuoju Parvus’u, taciau tiketina, kad tiesioginiai ar netiesioginiai kontaktai visgi buvo. 1915 mclq rugpjucio menesj niekieno nepristatytas ir nerekomenduotas Gabrys pats atejo pas Vokietijos ambasadoriq Sveicarijoje Gisbert’^ von Romberg’^ ir jam jteike memorandum^ apie padetj Lietuvoje. Anot A. Eidinto, Rombergas pazymejo, jog Ga­ brys jam paliko protingo zmogaus jspudj7, tad uzsimezge glaudus tolimesni kontaktai tarp Gabrio ir Rombergo, juo labiau, kad jie buvo abipusiai naudingi - Vokietijai jau aprasytais tikslais ir tuo, kad Gabrys turejo pakankamai daug kontaktu Prancuzijoje, o Gabriui - kad jis galejo lengviau palaikyti kontaktus su Lietuva ir toliau sekmingai jgyvendinti savo aspiracijas, siekiant tapti pagrindiniu nepriklausomos Lietuvos kureju. Be abejones, kaip skaitytojai skaitys atsiminimuose, Gabrys tikrai suvoke, kad savo aspiracijt} vienasmeniu sprendimu nejgyvendins, kad reikes jas apvilkti teisetumo rubu, tad ne kart^ reikes tartis su Lietuvoje likusiais tautinio atgimimo veikejais, juos kviesti j Sveicarijej, vazineti kitur, organizuoti taip vadinamas konferencijas, tad rysiai su Vokietija buvo ypatingai svarbus. Juo labiau, A.E. Senn teigimu, Gabrj saiste susitarimai su vokiecitj instancijomis; pagal juos Gabrys jsipareigojo savo zurnal^ „Pro Lituania* leisti ne tik prancuzq ir anglq, bet ir vokieciu kalbomis. Juo labiau, uz sio zurnalo pateikim^ prekybos agentams Gabriui pazadetas 1000 markiu menesinis atlyginimas8. Gabrys taipogi jsipareigojo mokytis vokieciu kalbos. Visa tai analizuojant, o dar prisimenant ir lakup jog j 1915 melu spalio me­ nesj Stokholme suorganizuot^ Lieluviu konferencij^ Gabrys vyko su vokisku pasu9, tiesiog persasi isvada, jog jj galima buvo laikyti vokieciu agentu. Gabrio bendravimas su Rombergu buvo gana daznas ir intensyvus, nors galima manyti, jog ne visus susitikimus su ambasadoriumi Gabrys aprase, taciau siek tiek nejtikinamai atrode pastarojo 7. Ten pat, p.55 8. Ten pat, p.59; Senn A.E. Garlawa: A Study in Emigry Intrigue, 1915 - 1917// Slavonic and East European Review. 1967. Nr.45, p.414 9. Eidintas A. Slaptasis lietuviij diplomatas, p.58

13

jtaka Vokietijos ambasadoriui, kuris, regis, galejo visai nesiskaityti su okupuoto krasto atstovais, nepaisant ir minetos Parvus’o programos, juo labiau, lieluviu veikla ne visada buvo nukreipta tik pries Rusij^. Aprasomos diskusijos ne kart^ privercia stebetis Gabrio iskalba bei diplomatijos ismanymu ir net anlivokisku lie­ luviu veiksmp pateikimu kaip Vokietijai naudingu arba Rombergo nenuovokumu ir Vokietijos zvalgybos larnybu nepakankamu darbu. Aisku, daug kur akcentuojama ryski priesstata tarp civilines Vokietijos valdzios ir Lietuvai daugiausiai jtakos turejusios karines Ober Ost’o valdzios is liesu egzistavo ir kai kuriuos priestaravimus ir nesusipratimus ambasadorius galejo paaiskinti butent tuo. Visgi, galima manyti, kad aprasomi pasnekesiai ne visada buvo butent tokie, jei kai kurie ju is viso jvyko. Nepaneigiant pries tai issikeltu prielaidp, galetume teigti, jog tiketina ir tam tikra hiperbolizacija, Gabriui stengiantis save parodyti kaip svarbiausicj kovotojcj uz Lietuvos nepriklausomybt; ir jos interesus, juo labiau, kad didzioji ju dalis rasyta jau susikQrus nepriklausomai Lietuvos Respublikai ir Gabriui jauciantis nesuprastam ir nejvertintam. Aktuali prisiminimi} tema - Gabrio santykiai su Lietuvos Taryba; cia tarsi raudona gija eina jo kompleksas - jautimasis vieninteliu teisiu, vieninteliu zinanciu kokiu keliu geriausia buti Lietuv^ vesti j nepriklausomybt:. Be jokios abejones, jtakos turejo ir tai, jog Gabrys rekomendavo po penkis kiekvienos svarbiausios politines partijos atstovus ir dauguma ju pateko j Taryb^, be to, ir pati Taryba buvusi isrinkta tik Auksciausios lieluviu tautos tarybos Sveicarijoje delegalu - kan. Olsausko, Purickio ir kun. Steponaicio spaudimo deka. Charakteringas Gabrio pasakojimas apie Tarybos pirmininko rinkimus, kuriuose nebuvo isrinktas Gabrio (zinoma, ne vien jo) kandidatas Jonas Basanavicius, pateiktas es;j pastarojo lupomis, tarsi prilyginantis Gabrj Basanaviciui ir paaiskinantis po to buvusio konflikto esmc: „Matai, Gabry, kada mums reikejo dirbti juod^ darbij - man kurti ir leisti „Ausr^“, skursti istremime, tau vaikyti su ginklu rankoj is Lietuvos per revoliucij^ rusu zandarus, buti kalinamu, tremiamu, paskui uzsieny sielotis del Lietuvos ir ginti jos reikalus, tai mes buvom geri. Dabar, kada atsirado garH

bingos ir siltos vietos, tai mes buvome geri paruosti kreses ir nuo ju nusluostyti dulkes, idant kiti j jas alsisestu. Matai, Gabry, [...], jie nekviete manes j prezidentus, kaip jie nekviecia taves j ministerius“. Negalima garantuoti, kad toks pokalbis is tikruju buvo ir kad Basanavicius butent tai sake, taciau aisku, kad Gabrys jautesi nejvertintas ir tai labai aiskiai buvo matoma dar ir Lietuvos valstybes kurimo procese, tiesioginiuose kontaktuose su Lietuvos Tarybos jtakingiausiais nariais. Itin kritiskai Gabrys zvelge j Lietuvos Tarybos nariq pasisakymus ir derybas del Lietuvos leriloriniu ribt}. Kaip zinia, iki XX amziaus pradzios Lietuvos etnografines ribos niekada nesutapo su valstybes sienomis, tad reikejo surasti kriterijus, kuriais remiantis bulu nustatytos naujos ribos. Smetonos pasisakymas Licluviq vokieciu draugijos posedzio Berlyne metu, apibrez^s Lietuvos ribas 80 iCikslanciu kvadraliniq kilomclrq (palyginimui - dabartines Lietuvos Respublikos plotas 65 tukstanciai kvadraliniq kilomclrq) susilauke kritisko Gabrio vertinimo, jvardinusio Smetonos apibreztas ribas kaip ekonominiais, geopolitiniais ir strateginiais sumetimais Lietuvos valstybes organizing dariusias invalidu, ekonomiskai ir strategiskai nepajegiu. Nors ir bando Gabrys jrodyti, jog reikalauti dar didesnes Lietuvos buvo galima ir jmanoma („tie, kas atsistojo tada prie Lietuvos vairo, visu pasiryzimu ir grieztumu to butij reikalav^ ir prie to ej$“), jog tai atsitiko tik del Tarybos nerangumo ir netoliaregiskumo, taciau daugelis, bent kiek giliau susipazin^ su to laikotarpio Lietuvos istorija, gali jsitikinti, jog to meto Lietuvos geopolitine situacija buvo labai sudetinga, vargu, ar pati viena Lietuva butij galejusi issiplesti pietryci^ kryptimi, juo labiau, kad j tuos plotus pretendavo tiek Soviet^ Rusija, tiek Lenkija, kiek veliau okupavusi ir patj Lietuvos administracinj centra - Vilnitj. Kita vertus, ar tuomet Lietuva bulu islaikiusi tautines - etnografi­ nes valstybes principus, dalies teritorijos priklausomybe jai tegalejo buti pagrjsla vien tik istoriniu pagrindu. Toki^ Gabrio koncepcij^ dar 1915 melu Stokholmo konferencijoje kritikavo Martynas Yeas bei Stasys Silingas, taciau Gabrys t^ aiskino tuo, es^ valstybes, teturincios tik 3 milijonus gyvenlojq niekas nenores pripazinti, 0 15

valstybe su 15 milijonu priversianti skaitytis visus kaimynus. Gal siais motyvais buvo galima remtis 1915 metais, kuomet Lietuvos valstybingumas tebuvo paciu lietuviq svajonese ir planuose, taciau 1918-aisiais, kai sis klausimas atsidure tarptautineje arenoje, tai jau tebuvo nei tuometine geopolitine situacija pagrjstas, nei tautiniais principais grjstai Lietuvos Respublikai. Gabrys savo nuomones nepatingejo pagrjsti ir placiai pateiktais pokalbiais su vokieciq generolu Max Hoffmann, kuriuose pastarasis kaltino Lietuvos delega­ c y Lietuvos Brastos derybose, visu pirma Augustin^ Voldemar^, esatnaujintas 1905 m. ir siuo pavadinimu leistas iki 1915 metij.

58

saliskas, laik[e] lenku pusc; ir juos uzstojo. Sis Mer[ry] del Val pasielgimas buvo lygus aveliq kaimenes ganymo pavedi[mo] vilkui. Lietuvos visuomene buvo giliai pasipiktinusi siuom labai keistu Vatikano pasielgimu. Nuta[rta] buvo reaguoti. Tada nieko kito neliko, kaip apeliuoti j pasaulio opinijq ir viesai smer[kti] kardinolo Merry del Val elgesj. As tur[e]damas savo dispozicijoj Centr. tautq ofiso organa“Annales des NationalitesL nutariau islei[sti] specially numerj: le Vatican et les nationfesl. Juoba, kad musu korespondentai is jvai[riq] centralines Europos saliu - Austrijos, Veng[rijos] nusiskunde Vatikano saliskumu bazny[ti]nej politikoj. Siame leidiny izeng[ia]majame straipsny as pasmerkiau kenk[s]mingq Vatikano sekretoriaus kardinolo Merry del Val polilikcj, jo saliskumq silpnesniqjq laulq atv[eju], Cia pat daviau smulkmeniskcj [...] Korwin Milewskio replikai j 80 kunigu m[emo]randumcj „Oservations sur le conflikt des [...] en Lituanie". Suprantama, kad Kor. Milewskio „Ob[ser]vations“ buvo zemiau visokios kriti[kos], jis neige visus faktus, nurodytus 80 [ku]nigq memorandume ir tyciojosi is mus[q] kalbos, musq garbingos praeities. Negalima buvo palikti j j^ nereagavus. Mano atsakymg j K.M. „Observat[ions]“ atspausdinau skyrium ir pasiuncifau] Vatikanui ir visiem kardinolam. {zangoj j „Situation de l’Eglise Catholique en Lituanie“ as teigiau: J e i Prancuzija vadinama vyresnija ir K[ata]likq Baznycios dukra, tai Lietuva gali buti pavadinta jauniausiqja jos dukra.“ „Sitas krikscioniskosios seimos Benjaminas59, persekiojamas vyresniuju seseru, kente ir kencia po siai dienai; pirma jisai buvo atiduotas ziauriai Teulonu - kryziuociu globai, paskui pavestas apgaulingai lenku globfai], kurijoj jis yra laikomas po siai dienai.“ „Bet, si jauniausioji Baznycios dukra jau seniai pilnamete, ji atsi[kar]totinai prase katalikiskos seimos tevo jq pripazinti pilna­ mete ir atpalaidfuoti] nuo lenkq globos. Deja, kalaliku s[ei]mos tevas nesirupina jauniausios dukros likimu ir nesiteike iki siol atkreifpti] demesj j jos teisingus reikalavimus“. 59. Benjaminas (hebr.) - laimes vaikas, jauniausias ir mylimiausias Abraomo ir Racheles sunus. Metaforine prasme - jauniausias vaikas.

59

„Nusviesdami cia nelemt^ Lietuvos [kajtaliktj bukl^ ir atremdami melus ir smeifztus] nelikru ju globeju - lenkij, mes saukiamfes] prie Kalaliku Baznycios vado“. Tai buvo paskutinis lieluviu [bandymas] pries kar^ atsipalaiduoti nuo len[ku] globos. Deja, maza ko galima buvo tiketis is Vatikano politikos, kol prie jos vairo buvo valstybes sekretorius ispanas kard[ino]las Merry dell Val, karstas lenkij sali[nin]kas. Tik paskui, karo metu, pradejo keistis Vatikano politika musij atvefju] deka pasikeitusiam valstybes sekretofriui] - kardinolui Gaspari60 ir jo padejejui M[gr.] Pacelli (dabartiniam Pijui XII), na, zinofma], ir nenuilstamam musu darbui, bet ap[ie] tai sekanciam II tome. Prie sios progos lai man bus leista priminti kunigaikstienes Radvilienes61 palanku mums veikimf^], ji stropiai bendradarbiavo Annales des Nationalites. ypac specialiam [...] le Vatican et nationalites“. Ji puikiai vartodama prancuzu kalba, ji atsiusda[vo] man nemaza pilnai pag[ris] ttj straipsniu, kurie budavo jdomus ti[ek] turinio, tiek elegantiskos incityvios [...] ir stiliaus atveju. Ji, tankiai atvykdama Paryziun, sustodavo pas savo dukterj kunigaikslienfc] Czartoryskcj - garsinij rQmuos Lambert, kurie jai priklause. Sie istoriniai rumai, esantys senam Paryziuj - L’ile Saint-Louis - (netoli katedros Notre Dame) bu[vo] pastatyti XVII simtmety garsaus architekto Levan ir ispuosti lapyloju Lesurur ir Le Brun. Sitame didingam kadre teko man daug karlq buti sveciu sios kilnios mus^ tautietes. Ji, palaikydama Radvilq seimos tradicijas, skaite save lietuve. reme gausiom piniginem aukom mQst} jaunas tautines institucijas tiek Lietuvoj, tiek uzsiejny] (Liet. inform, biurui buvo paaukavusi 3000 franfkq], kun. Propolianio knygos isleidimui ir isplatinimui, lietuvip - kalalikq baznyciai Londone per kunigfus] yra aukavusi kasmet - pries kar^ po 100 svaru sterling^). 60. Gasparri Pietro (1850-1934), italij kardinolas, Baznycios kanonij zinovas ir jos politikas. 1914-1930 m.popieziaus valstybes sekretorius, 1927 m. pasiraSf s konkordat^ su Lietuva. 61. Radviliene Magdalena, lietuviij katalikiSkij organizacijij mecenate, Londone pastate lietuviij bazny^i^, aukojo Marijampoles „ 2iburio“ progimnazijai, ateitininkams.

60

Nedidelio ugio, labai malonios isvaizdos, visuomet kukliai ir drauge elegantiskai apsitaisius tamsiuose rubuose, zavejo savo auk[sta] inteligencija. Man buvo didelio malonumo praleisti jos draugijoj kclctij valandu. Zinoma, kalbedavom prancuziskai, lenku kalbos ji labai neapkente ir kalbejo lenkiskai tik aplinkybiq verciama ir tik su tais, kurie kitq kalbu nemokejo. Atsimenu, pirm^ kartcj ji mane sutikus atsiprase negal[in]ti lietuviskai kalbeti, sakydama: „as jau per sena mokytis mus kalbos" Atsimenu, 1914 m. geguzes men. teko man aplankyti rumuos Lambert, ji ruosesi vykti Romon, kur tikejosi paveikti Vatikano sferas, idant pakeislu nelemt^ prolenkisk^ politik^ bazny[cioj] lietuviu ir gudu atveju, ji buvo nusist[aciu]si paaukoti 100 lukslanciu lirt4 - denierfes] Saint Pierre - Svento Petro skaliku institute Sventojo Sosto palaikymui. Ji buvo kupifna] noro ir pasisventimo dirbti savo salies naudai ir garbei. Paskui teko man patirti, kad jos zy[gis] norimu rezullalu neatsieke. Lenku intrigos uzkirto jai keluy net 100 lukslanciu liru kardinolas dargi nenorejo is jos priimti. Lenku neapykanta tai Lietuvos didifkei], pasilikusiai istikimai savo seimos tradicijom, matyt, kad ir is lenk^ istoriko Askenazy Pastabu - Uwagi [...], jau mano virsuj cituot^. (Dabar kunigaikstiene Magdalena Radvijliene], 80 meti} senute gyvena Sveicarijoj Friburge pas seseris Elzbietietes, jos simpatijos Lietuvai ne kiek nesumazejo, nepaisant kai kuriij netakti}, padarytt} jos atveju kai kuriq must} vyresnybes asmenu. Nereikia uzmirsti, kad kunigaikstiene yra Lietuvos piliete ir turi Lietuvos uzs. pas^). Baigdamas sj skyriq apie must} pastangas atpalaiduoti Lietuv^ nuo lenktj slibino, kuris j^ slopino per baznyci^, ir as turiu pastebeti, kad tai mums pavyko tik dalinai, tik karo metu. (Apie tai bus II atsim. tome). Nesuspejus mums atpalaiduoti Vilniaus vyskupijcj nuo lenktj uzmacios, ten mu[su] tautieciai ir po siai dienai kencia baznyciose (ir kitur) [tas] pacias kancias, kij ir pries karij.

61

V II. K E L IO N E J JU N G T IN E S A M E R IK O S V A L S T Y B E S Politine Europos atmosfera pradzioj 1914 m. kaito vis labiau. Balkanai nerimo. Elzase Lotaringijoj incidentai daugejo. Akyla[m] stebetojui buvo aisku, kad katas[tro]fa Europos karo jau artima. Mano bendradarbis Jean Pelissieras, grjz^s is Balkanu, isvyko j Europ[os] sostines: London^, Bruxelj, Berlynij, Vie[ncj], Varsavij, Petrograd^ daryti anket^ karo galimumo. Savo anketos [is]davas jisai skelbe dalinai mus[q] organe „Annales des Nationalites", dalinai dien[ras]ty „Depeache de Toulouse", paskui atsk[iroj] knygoj „L’Europe sans la menaoe allema[...]. Jis grjz^s Paryziun pradzioj birz[elio] men. 1914 m„ buvo giliai jsitikin^s, kad karas Europoj labai artimoj atei[ty] neisvengiamas. Mano uzduotis buvo man aiski. Jei[gu] kiltu Europoj visuotinas karas, alsiraslq tu[o]met galimybiu Lietuvos atvadavimo, ypac [jei]gu Rusija bulq sumusta. Tad Vakaru Europoj reikejo isvystyti galing^ propaganda Lietuvos atvadavimo naudai. T[am] reikejo dideliu lesu. Kur ju gauti? Kur gi kitur, jei ne dolcriq saly - Amerikoj. Del to susitares su kun.M.Gustaiciu62, „ 2 iburio“ pirmininku, nutar[em] birzelio pabaigoj (1914 m.) vykti S.Amerikon rinkti aukq - jis „ 2 iburio“ draugijai, [as] Liet.inform. biurui. Pries isvykstant man tolimon kelio[nen], prof.Seignobos suruose isleistuves, kur be [visu] esamu tuomet Paryziuje Tautij ofiso nfariij], buvo keleta prancuzu zymenfybiq], kuriq tarpe p. Fontai­ ne, darbo m inisters]. As sias isleistuves ir p. Fontaine jose buvimij miniu ne taip sau, pasigyrimo delei (kaip kas gal bus link^s manyti), bet del to, kad 14 atmintin^ man vakar^ tik isgirsti dalyku, turejusiij dideles reiksmes velesnei mano veiklai. Tema vistj kalbrj buvo tuomet k[aip] dabar, bus ar nebus karas. Prof. Seigno [bos], Painleve, tuomet svietimoministeris.ir d[au]guma kittj buvo nuomones, kad ka[ro] baime buvo iliuzare, keliama tycia 62. Gustaitis Motiejus (1870-1927), kunigas, poetas, literaturos ir kulturos istorikas, pedagogas. 1906 kartu su kitais jsteige „Ziburioc daug aukij surinkus ir is JAV lietuviij, atidaryti „Saules“ rumai Kaune (dab. >>Saules‘< gimnazija). 70. Y^as Martynas (1885-1941), visuomenes veikejas, teisininkas. Buvo Rusijos Dumos nariu, prasidejus Pirmajam pasauliniam karui rupinosi nukentejusiijjij nuo karo Selpimu, buvo Centrinio lietuviij komiteto pirmininku. Pirmojo pasaulinio karo metu VakarijEuropoje aktyviai kele Lietuvos pabegeliij remimo ir Lietuvos nepriklausomybes klausime. Buvo pirmuoju Lietuvos finansij ministru. 71. „ 2iburys“ - Svietimo bei labdaros draugija, veikusi Uznemuneje 1906-1940 metais. {steige platij lietuvi^kij mokyklij tinkle visoje Uznemuneje, suaugusiijjij kursus, knyg­ ynus, prieglaudas, draugijos iniciatyva kuresi dramos megejij bureliai.

65

nesijaute, bet uztai laivo drebeji[mas] delei masinij galingumo, varanciq 4 [...] sriubus, buvo labai jkyrus. Laivo vokiska v[irtu]ve toli grazu negalejo susilyginti su prancuziska ..Savoy" virtuve, nors dabar mes vaziavom I klase, o anuomet as vaziavau II klase. Kelione transatlantiniu komfortisku laivu paprastai esti man raminanti dirksnius ir duodanti poilsj (zinoma, jeigu jurq liga nekamuoja). Tai poilsis, po labai aktyviam Paryziaus gyvenimui, man labai buvo reikalingas pries laukiantj mane darb^ Amerikoj. Taciau ir cia perdaug ilsetis neatsiejo: isvaziuodamas atidaviau spaustuvei me[dzia]g4 specialio Nr. Annales des Nationalites - „le Vatican et les Nationalites", stigo dar man replikos virs minetam Korwin - Milewskio ..observations" - bjauriam smeiztui pries Lietuvcj ir mus kalb^, kuriuos butinai reikejo atremti. Tad emiausi darbo ir pcnkiq dicnq begyje, kurios t^sesi kel[yje] (sis didziulis laivas tuomet sumuse greitumo rekord^) mano ..Response aus Observations" Korwin - Milewskio (virs 50 spausd. puslapiu) bu[vo] gatava, ir as j'4 galejau pasiqsli Paryz[iun], islipdamas is laivo New Jorke. Buvom Atlanta vandenyno vidu[ry] birzelio 28 d., kai bevielis telegrafas, dar neseniai tada israstas, atnese zifni^] laivui apie pasikesinim^ pries I erdi[nan]dcj Habsburgcj, Austrijos sosto jpedinj, Sarfajeve]. Laivo dienrasty buvo tai paskelbta 28.VI. is ryto. Visi komentavo si 4 svarbi^ [zini^]. Laike piclq prie stalo, kur buvo austru, vokicciq, ilalq, prancuzq ir mu[du] su kun. Gustaiciu. As pareiskiau, kad sitas jvykis gali issaukti Europos kar^. - K4?! Ar mes eisim skaldyti s[avo] galvas del to, kad Serbijos anar[chis]tai nudejo Austrijos princij? Ne! Niekados! - Teige brutaliai vokieciai, gurksnodami ..bier’cj"- Mes irgi neisime bausti ser[bi|] del to, kad jie nuzude musq princf^], ar maza bcprociq pasauly, reikia [juos] uzdaryti jei ne beprotnamiuos, tai [...] kalejimuos! - Teige ramiai austrai. Prancuzai nervinosi, jq aute[...] buvo jautresnes negu vokiecii} ir austrip Jie sake: - Galima visa ko laukti! 66

As gi neabejojau, kad Sarajevo [kibirkjstis gali issaukti milzinisk^ Euro[pos] gaisny Kun. M. Gustaitis fleg[ma]tiskai teige: - Karo nebus, nebijok Tamsta! - Karo as nebijau, - atsakiau as, - priesingai, as jo laukiu, nes jei jis jv[yks], tai bus mums vienintele proga atsipalaiduoti nuo rusujungo. - Kaip, Tamsta, gali ramiai kalbeti apie kart) ir sakyti, kad jo lauki, - [klause] mane kun. Gustaitis. - Karo paskelbimas nepriklauso nei nuo mano noro, nei nuo Tamstos baimes, - atsakiau as, - si katastrofa potencial[iai] jau kybo ant Europos ir ji yra neisvengiama, lygiai kaip audra su zaibais ir perkunais apsiniaukusiam sunkiais debesiais danguje, ji nuo mus valios nepriklauso. Bet must} priederme yra ta audra pasinaudoti, jei galima, ir apsisaugoti, kad Perkunas kieno nenutrcnktip Tad ir karu, kuris mano nuomone [yra] neisvengiamas, mus tauta turi pasin[au]doti, kad islaisvinus savo salj nuo svelimujip As maciau, kad mano teigimas nevkiek nejtikino kun. Gustaicio. Mes islipom New-Yorke liepos 3 d. ir nuvykom j Brooklyn’^ pas kun. Varnagir j72, jis labai vaisingai mudu prieme. Cia mes, jo patariami, nustateme marsrut^ mustj paskaitu visofse] amerikieciu kolonijose tarp New-Yorko [ir] Chicago, kur mes vykome. Pirm^j^ paskaiUj turejome liepos 6 d. Bostone, man suruosUj kun. T. Zilinsko73. Saleje buvo virs tukstancio asmen^. Sioj pirmoj paskaitoj as skaiciau reika[lin]gu uzimti pozicij^ busim^ pasaul[io] jvykirj atveju. Tema sios mano pas[kai]tos buvo: Europoj visuotinas karas yra neisven[gia]mas, mums pridera ruostis, idant isnaudoj[us] prog^, einant desniu - kai du priesai pesasi. tre72. Varnagiris Vincas (1866-1915), kunigas ir visuomenininkas. 1900 m. metais atvyko j JAV, kunigavo Brukline bei Viskonsino valstijoje. fkure ir redagavo „ 2vaigzdes“ savaitrastj, bendradarbiavo kitoje JAV lietuvii} spaudoje. 73. Zilinskas Tomas (1866-1934), kunigas ir visuomenininkas. Kunigavo Lenkijoje ir Lietuvoje, kur nelegaliai platino lietuviiSk^ spaud^. 1908 m. iSvyko j JAV, apsistojo Bos­ tone, kur greitai pasizymejo aktyvia veikla , jsijunge j keletos lietuviSki} organizaciji} vei k Ia, 1915 m. Bostone pradejo leisti „Darbininko“ laikrasti. 1919 m. grjzo j Lietuv^, bet vel netrukus sugrjzo j JAV, taciau 1929 m. vel parvyko Lietuvon. 67

cias naudoiasi. - sukurti neprik[lau]som^ Lietuvij. Zinoma, mano prakalba sukele didclc; sensacijtp Ame[ri]kieciai nenorejo tiketi, kad Europai gresia neisvengiamas kar[as], dar maziau jie tikejo, kad to isdava bulu nepriklauslomal Lietuva. Po manim kalbejo kun. Gustaitis „ 2 iburio“ reikalais, as ejau rinkti doleriu. Advokatas Bagocius74, anuometis S. L. A. (Susivienijimo lietuviu Amerikoj) pirmininkas, mesdamas j mano skrybele zaliukc - dolerine sake: - Se, tau, Gabry, doleris ne uz [tai], kad pranasauji kar^ ir koki^ neprigulming4 Lietuv^ (Bagocius buvo tuomet socialistas), kam as netikiu, bet uz tai kad gerai kalbi. - Aciu uz doleruk^ ir uz komplimenUy - atsakiau as, - galim eit lazybu, kad bus Europoj kar[as] ir kad bus nepriklausoma Lietuva. - Is kiek? - klausia Bagocius. - Is 10 doleriij. Atsakiau as. - All right! - pritare man Bagoc[ius]. - Nera reikalo, kad kai perim[...] po kelirj menesiq, grjzdamas is West Amerikos sioj pat salej laikysiu [...], tai Tamsta man [...] desimtuk^. - All right! - atreme Bagocius, bet mokesi Tamsta, ne as. - Pamatysim! - atsakiau as. Is „Sandaros“75ir „Keleivio“76, Bostono pirmc[iviq] organq gavau 1 kailj uz per dr^si^ „kvail^“ pranasyslc: kas del karo ir nepriklausomos Lietuvos. Bloga [...] kairiipjq mano atveju manc;s labai nejaudino, as [bi]jau, kad dideliu toliaregiskumu jie negriesija; antra, doleriij atveju jie ypatingu dosnumu patriotis[kiems] reikalams jie nepasizymejo, - jie velijo aukoti socialiem dalykam.

74. Bagocius Fortunatas (1887-1951), advokatas. 1900 m. iSvyko is Lietuvos, nuo 1919 metij vertesi advokato praktika. 1934-1942 m. buvo Susivienijimo lietuviij Amerikoje prezidentu, bendradarbiavo lietuviskoje spaudoje. 75. „Sandara“ - tautines demokratines krypties savaitraStis, pradetas leisti 1918 m. Bostone, JAV. 1928 metais leidyba perkelta j Cikag^, buvo Tevynes myletoji} draugijos organu. 76. „Keleivis“ - JAV lietuviij savaitrastis, pradetas leisti Bostone 1905 metais, pradzioje turejfs tautinj katalikiilk^ pobudj, veliau jgij^s socialistinf kryptj.

68

Katalikij organai - „Draugas“77, jkurftas] kun. Kaupo ir mano brolio, placiai [zino]mo Amerikoj jo pseudonimu Pranas Siulelis78 (mire 1915 m.), „Darbininkas“, „ 2 vaigzde“ (kun. Miluko organas) uzeme palanki^ pozicij^ mus paskailu atveju. Jie skelbe mus marsrutus ir [...] Amerikos tautininkp organas „Vienybe Lietuvninku“, „Tevyne“, S. L. A. organas ir „Lietuva“ laikesi [siuo] atveju is pradzip neutraliai iki Chicagos Seimui 1914 m. spalhj m. 21-23 d. Nuo [sios] datos sie laikrasciai uzeme griejzt^] nepalankitj pozicij^. Del ko, paaiskes [is] tolesnio mano atsiminimp pasafkojimo]. Apsidirb^ New-York’o ir Bostono apylinkese, mes patraukeme Chicagos link per Pensilvanija, angliakasip rajon’4 Scranton, Pittston, Wilkes-Barre, ga[na] lietuviu apgyventam apsistojom kiek ilgiau. New-York’o rajone ypatingai gerai prieme kunigas [...] ir kun. Petkus. Aplamai as turiu pazymeti, kad visos lietuvip kolonij[os] Amerikoj sutiko mus prielankiai. Paskaitas suorganizuodavo tan[kiau]siai parapijp klebonai parapiju saflese], kas mums nepadidindavo islaidij, paskelbdavo paskaitas is sakykhj. Mudu sustodavom klebonijose ir deka klebofnu] vaisingumui neturedavom pragyve[nimo] islaidrj, mums telikdavo apsimoke[ti] gelezinkelio „tikietus“. Tuo budu surfinkti] doleriai buvo taupomi [tiem] tikslam, kuriem jie buvo renkami. Koznoj apylinkej turejom „gen[era]line kvatier^' pas ypatingai vaisfing^] klebontp New-Yorke - Brooklyn’e pas a.a. kun. Varnagirj, paskui pas kun. [...] Pensylvanijoj, pas kun. J0114 Kasakaitj, seii^ mano gimnazijos (Marijampoles) draug^ Pittston’e, Chicagoj pas sen^ mano prielelip kun. Aleksandr^ Skripskj; South-Omahoj p[as] kun.Jonaitj (dabar rodos Detroit’e). Dabar, rasant sias eilutes, ma[no] dekingos mintys eina ju link ir lai bus leista man viesai cia jiems pareiksti padek^ mano ir mirusio draugo kun. M. Gustaicio vardu. 77. „Draugas“ - JAV lietuvii} kataliki} laikrailtis, nuo 1916 m. dienrastis. Pradetas leisti 1909 m., ilg^ laik^ atliko vienintelio laisvojo pasaulio lietuvii} dienrascio vaidmenj, turejo korespondenti} jvairiose pasaulio Salyse. 78. Siulelis (Parsaitis) Pranas (1884—i9ii(?)), JAV lietuvii} visuomenininkas, vertejas. { JAV atvyko 1908 m., pasirailinejo Prano Siulelio slapyvardziu, kuris veliau tapo jo pavarde.

69

Prie sios progos lai bus man leis[ta] priminti kun. Miluk^ ir panels Pranailylc;, „ 2 vaigzdes“ redaktore Philadelph[ijoj], kurie daug padejo mums sunkiam musu darbe. Kun. A.Milukas, senas amerikietis, turjs daug aukslq pazinciu valdiskose Waschington’o sferose pasiule nuvezti mane „savo kastais" j Waschington’ej supazindinti su jtakingais asmenimis. Labai malonu! Kodel ne?! Vazia[vom], zinoma, Pullman’u (amerikoniska ultra I [klase]). Waschington’e apsistojom vienam puikiausiq vicsbuciq (gai[la], neatsimenu tikrai vardo - rodos, kas tai tokio ..Atlantic" ar ..Pacific"). Vakarie[nei] viesbucio restorane uzsako oyster’ iq su snypscianciu ..Chablis". - Teiravausi pas ..weiter’j" - [...] kun. Milukas79, - ar jie neturi cia [...lkulsciu; deja, neturi, sako dabar ne se[zonas], Matai, Tamstcj kaipo paryzietj no[rejau] pavaisinti tikrai paryziskiu skan[estu], - All right! Labai malonu! Aciu. Bet, mielas prieteliau, prisipazin[siu], as bijau oysteriu valgyti vasara, d[abar] kaip tik ne sezonas. Jau velyti butum fundijes [...]. - Klysti, Tamsta! Zinau, pas Jus Paryziuj nejprasta valgyti oyster’ius menesiu kur nera raides r. Matai, pas m[us] Amerikoj mes valgom oyster’ius - „bleu-points“ istisus metus, tai yra Amerikos specialybe, kasdien atsiunciama [is] pajurio ..special delivery" (expresu). Aisku, musq bleu-points reikia is pradziu aplaistyti baltu snypscifanciu] ..Chablis", o paskui raudonu sampa[nu]. - Kaip tai raudonu? Juk sampanas negali buti raudonas, g[al] kad Jus cia susampaninot balt[%] burgundy - Chablis. Berods, jis visai ge[rai] tinka prie Jusu amerikonisk^ ..oyslcr’iq". Is Liesrj, mes jau baigeme ry[ti] antr^ tuzin^ „bleu-points“, kurie ne [t] nebuvo blogesni uz prancuziskus „belou“. - Na,gerai!Paragausi,pasakysi! -Irkun.Milukasliepeweiter’iui atnesti bonk^ ..raudono sampano" prie mesis[ku] valgitj. 79. Milukas Antanas (1871-1943), kunigas, visuomenininkas, knygi} leidejas. 1892 metais isvyko j JAV, dirbo Shenandoah, Brukline, Filadelfijoje, Maspethe (Niujorko valst.). 1901 m. suorganizavo Susivienijim^ lietuvii} Romos katalikp Amerikoje, prasidejus Pirmajam pasauliniam karui, sudare fond^ nuo karo nukentejusiems lietuviams remti. 70

Pasirode buvo tai tikriausias raudonas burgundas - Chambertin - [...] sampanizuotas. Prisipazinsiu, labiau man tikdavo Prancuzijos nesampanizuo[tas] Chambertin. - Koks-gi tikslas, - paklausiau kun. Miluko, - gadyti autentisk^ aukstos rusies Cham[ber]lin’^, jj gazuojant. - Matai, Tamsta, kozna salis turi savo pa[pro]cius! K4 gi padarysi, kad amerikonai megsta raudonij sampan^. Ant rytojaus kun. Milukas nuvede mane j Capitok parode Kofngreso] rumus, Senate^ knygynej. - Na k^? - klausia man^s su Yankee pasididziavimu kun. Milu­ kas, - kaip atrodo? - Nieko ypatingo! - atsakiau, - kruva ta[sytu] akmenu! - Kaip tai kruva tasytu akmenu? T[ai] noretum Tamsta, - paklause mane piktai, - kad sie rumai butt} statyti is lauko netasytu akmenu. Ar nematai stiliaus? - Tame ir dalykas, kad as nemat[au] stiliaus, tai yra vargingas pamegdzfiojimas] romenij stiliaus; pastatas saltas kietas be sielos. Cia, Waschington’e, federaeijos 48 state’u sostinej, stovi milziniskas Capitol, nuvaziuok j Albany, New-York state’o [sostine], t[en] pamatysi State’o „Capitol“, mazes[n[] uz sit^ pastat^, bet akl^ kopij4 - t[as pats] apvalus „dom“ vidury, tos pacios kol[ona]dos, nu­ vaziuok j Hartford, ten irgi pamatysi tokj pat ..Capitol" tik d[ar] mazesnj negu Albany. Vargsai [tie] Jusq Amerikos architektai, jie visai neturi vaidentuves, pas juos [gal] tera du sablonu; valdiskiem pasta[tam] ..Capitol" stylius, o civiliam, komercial[iniam] pastatarn - keturkampes dangoraiziq skrynios; Sing[er] building’o ir Woolworthbuilding’o stil[ius], Aisku, [...] salis negali dar sukurti [...] ji dar yra bandymq, perejimo stadijoj. - Na, gerai, Tamstai nepatinka am[eri]koniski pastatai, eisim j Kongreso rumus pasiziureti ir pasiklausyti kongresmanu kalbu. - All right! - sutikau as. [ejom j erdvius, marmuru is[klo]tus rumus. Vasar^ vesu, malonu, issikviete pazjstam^ kongressmanij, sits, pabrez^s kelet^ zodziu ant savo [vizi]tines korteles, padave jij tarnui ir liepe mus nuvesti j svcciq tr[ibu] n^. 71

Erdvi sale hemiciklo pavidalo. Iskelta tribuna. 2 emai stenografistai. Virsuj pres [a]. Kaip visi parlamentai - kalbejimo jstaigos. Nieko ypatingo. Alslovu vietos pustustes, tik kelintam suole sedi atstovai. Matomai vasar^ J.A.V. irgi sunkiai sudaro kvorum^, kaip ir kiti Parlamentai. Tribunoj senyvas kalbetojas ramiai apie k^ kalba. - Nejdomu! - sako pats kun. Milukas, - [einam] zemyn, as Tamst^ supazindinsiu su keliais kongresman’ais. - All right! Einam! Apadoj jis nusivede mane j Kon[greso] knygymj ir d a issisauke airiu atstovij. Sis suzinoj^s, kad as atvykelis is Pa[ryziaus] ir turiu rysiu valdiskose sferose, bendradarbiauju su Painleve, tuo[metiniu] Svietimo ministeriu, labai susijdomejo], Sutarta buvo pietauti drauge - se[kan]d^ dien^. Atstovas Lee apsieme pak[viesti] dar vien^ jlakingcj Kongress’o narj Un[derwood], kuris buvo Uzs. reik. komisijoj ir domejosi Eu[ropos] politika. Ant rvtojaus extra - vaises. 2 i[noma], neapsiejo be „beu-points“, be snyp[sdan]do „Chablis“, raudono ir balto sa[mpa]no extra-dry. (Gerai, kad tuomet [Amejrika nebuvo dar dry - sausa). A[me]rikoj tada buvo tai atributai gerotfonol. Laike pietij Underwood, kursai [...] buvo gerai au courant pasaulio pasaulio politikos, paklause manes: - Ar bus Europoj karas? - Europoj karas neisvengiamas lab[...] - As nemanau, - pasake atst.Lee. - Ir as nemanau, - atsake kun. Milukas. - As manau, - atsargiai tare pagalvoj^s a[tst.] Underwood, - kad Europoj karas yra galimas. Jeigu Europa t^ beprotyb^ padarytu, tai pati sav$ uzmustp ir pagaliaus virstp J.A.V. kolonija. - Kaip tat? - paklausiau as. - Labai aisku, - flegmatiskai t^se toliau p. Underwood, - mes statysime kariaujantifesiems] karo medziag^, kuriij besimusdami nes[pes] pasigaminti; visi kariaujantys prasiskolys pas mus ir po karui tures mums dijrbti] per [nejsk. - sud.] simtmedo, kol skolos neislygins. 72

- Aciu uz atvirum^, - atsakiau as, - p[asi]stengsiu jspeti mano prietelius Prancu[zijoj], kad jie pas jus nesiskolinlu ir nepakliulu jusp vergoven, juokais [nejsk. - sud.] nukreipti kalb;j. - Jspeti Tamsta, [nejsk. - sud.], - rimtai t§se p. [Underwo­ o d ],- tas nieko negelbes, karo reikalavimai siandien yra milziniski ir pati Prancuzija jp patenkinti nesugebes. Ot, pasakyk mums, Tamsta, velyk kaip ilgai, Tams[tos] nuomone, lesis karas ir kas laimes. - Mano nuomone, siandien karas Europoj tegali buti visuotinas, n[es] pasidalinus didziojom valstybem j du guolius: prancuzai - rusai - anglai, [is] vienos puses, vokieciai - austrai - ita[lai], is kitos. Kas laimes, sunku pasak[yti], Taciau, as nemanau, kad prancuz[ai] pralaimes, jeigu jie bus emisarai rusp [ir] anglu, del to, kad vokieciam su austrais ir italais atsieis [ko]voti dviem frontais. Kas del ilgo karo, sunku kp pasakyti, bet as ma[nau], kad jis negales testis ilgiau 6 mcnfcsip], dabartiniai karo pabuklai yra pe[r] [ga]lingi, kad karas galelp testis visa[is] metais, kaip seniau. - As ir manau, kad karas bus neilgas, - pastebejo p. U„ - bet kas del [...] apie karo isdavas, as esu skirtingos nuomones. Kaizer’io armija galinga! Ar zinai, Tamsta, kokios y[ra] dabar didziausios galybes pasauly? Paklause m[ancs] p. U. - Prisipazinsiu, nezinau, - atsakiau. - Gerai! As Tamstai pasakysiu: Kaizerio armija, Katalikp baznycia ir Pierpont M[organ]8°. Buvau as nemaza nustebintas siuom keistu sugretinimu. - Is sip trijp galybip as tepripazjstu tik vien^, butent: Katalikp baznyci^, ji baigia anli-4 tukstantmetj stoveti, nepajudoma ant Sv.Petro uolos; kokia galybe Kaizerio armijos, mes matysime karo metu; kas del Pierpont Morgan’o ban[ko], tai as manau, kad Tams­ ta esate to ban[ko] zymip akcionierip tarpe, norejau as nukfreipti] kalb^ juokais.8 0 80. Morgan John Pierpont (1837-1913) ir John Pierpont Antrasis (1867-1943), bankininkai, zymus JAV finansininkai, daug prisidej^ prie Pirmojo pasaulinio karo finansavimo.

73

- Taip, Tamsta, jspejai, as esmi to banko akcininkq t[arpe], labai rimtai ir saltai atsake man p. U„ nesuprat^s ar nenorejes suprasti, ir pridure pra[ncu]ziskai: Qui vivera, verra (kas bus gyvas pamaty[sim]). Nors palyginimas p. U. ir ne visai buvo tikslus, taciau jis tankiai man prisim[in]davo ir buvo pagrjstas: reikejo pusketvirti} meti}, 28 tauti}, kad sulriuskinflq] Kaizer’io armijos galybe; kad Pierpont-M[or]gano bankas buvo galingas, tai mes suzin[ojom] tik 1932-33 mm., kai senatoriale komisija priverte atskleisti knygas, is ko paaiske[jo], kad tai Pierpont-Morgano bankas priverte jsikisti J.A.V. j Europos kar^, kad nenustojus kcliq simlq milijonu doleritj pasko[los] Europoj. Irgi bemaz neissipilde atstovo Underwood pranasyste, kad Europa, nual[inta] po karui, virs J.A.V. kolonija, jeigu vis[os] Europos valstybes, isskiriantvien^ Suomfijij], nebulq atsisakiusios moketi J.A.V. skolas. Sis pasikalbejimas jvyko Wasch[ing]tone liepos 21 d„ tai yra beveik 2 savait[es] pries karo paskelbim^. Iki Chicago mudu vaziavom su kun. Gustaiciu drauge ir dalinomes rinktom aukom. Nuo Chicagos [...] mitinguoti kiekvienas skyrium. As pastebejau, kad man daugiau suaukodavo, negu mano bendrakeleiviui, - ma[no] tikslas - kurti nepriklausomij Lietuvij buvo aktualesnis, ypac kilus karui, negu „Ziburio“ mokyklu Lietuvoj steigimas. Man atsiskaicius su kun. Gustaiciu at[liko] apie 1500 dol., arti kita tiek as surinkfau] pats vienas. Chicago, kaip jau minejau, mus genera[line] kvatiera buvo per 2 menesiu pas kun. A.Skr[ipku]Kl, is cia atsiejo mitinguoti po Chica­ go ir jos apylinkes, kur gyvena virs 200 tukstanciu lietuvitj. Reiksmingiausias jvykis mano buv[imo] metu Chicagoj buvo didziojo Amerikfos] Seimo susaukimas Chicagoj 1914 m. spaliu 21-2[3 d.]8 1 81. Skripkus (Skripka) Aleksandras (1867-1941), kunigas, visuomenininkas. 1902 metais atvyko j JAV, kur klebonavo Westville (Ilinojaus valst.) bei Cikagos Sv. Kryziaus lietuvii} parapijoje. Vienas is Sv. Kazimiero kapinii} steigeji). 74

V III. V IS U O T IN A S L I E T U V iy - A M E R I K I E C iy K O N G R ESA S C H IC A G [O J] 1914 m. spalip 21-23 d. Nepraejo nei menesio laiko, [kai] mudu su kun. Gustaiciu islipova anapus Atlanfto], kai Europa papludo kraujuose visuotino karo. Septynios valstybes jau grumesi tarp sav^s - prancuzai, anglai, belgai, serbai ir rusai is vienos puses, vokieciai ir austro - vengrai is kitos puses. Netrukus skaicius [kojvojanciu valstybip turejo padide[ti] iki 10 valslybiu: prie Centralinip valstybfiu] - Vokietijos ir Austro-Vengrijos pr[isi]dejo turkai ir bulgarai, o pr[ie] Santarves - Italija. Vis^ Europe apeme karo gaisras. As neapsirikau mano spejimuos, juoba jie remesi, kaip as virsuj isdesciau, apytikrem zfiniom] is pirmaeilip versmiu. Kokios bus karo isdavos, niekas negalejo jspeti, vienas buvo aisku [-] Europos zemelapis tures keisf Lis] is pagrindp. Svarbu buvo. kad nauiaiame Europos zemelapy fiksuota Lietuvos valstvbe. As nujauciau, kad kelias j [sj] Likslp, j si^ musp tautos geriau[sip] sunp svajon^ ilgas, sunkus ir klotas erskeciais. Bet proga pasitaiko vienintele ir nereikejo jos praleisti. Savo prakal[bose] as tankiai cituodavau tai, kas atsitiko 1812 m„ kai Napoleonas, isvarc;s rusus, uzeme Lietuv^ ir, susaukes Viln[iuj] mus didikus, paklause jp, ko jie nori, sie drebedami kaip avinai, nez[inojo] kp atsakyti. Tuomet Nap[oleo]nas, kreipdamasis j gene[rolp] Soulier, salia stovintj jo svitoj, paklause jo: - Mano generolai, ar nori bu[ti] sios avinp kaimenes ganytoju? - Klausau, Jusp Didenybe, at[sa]ke gen. Soulier. Tuo budu generolas Soulier b[uvo] paskirtas Napoleono Lietu­ vos general-gubernatorium. Napoleonas mane, kad Lietuvos didikai pa[tieks] jam planp Lietuvos valstybes atstatymo, bet jie nebuvo pasiruose ir jokio Lietuvos atstatymo piano nepatieke. Isvada: tad dabar, reikia pasiruosti, kad po karui, laike tai[kos] derybp j taikos kongrescj neateitume su tusciom rankom, bet su detaliu Lietuvos valstybes atstatymo planu.

75

Prisimindamas pamokas ir patarimus mano maitre’o ir prieteliaus prof. Seignobos’o valstybes kurimtj pradeti nuo branduolfiol (omnia ex ovo!) sumaniau susaukti Chicagoj Seima visu lietuviu amerikieciu. Mano minty tikslas to Seimo turejo buti dvejopas: is amerikiecip elito jkurti Tautos tarvba ir Tautos londa. Pasitarus man su keliais chicagieciais veikejais, buvo nutarta kviesti j organizacinj komitet^ visij pakraipu veikejus, publicistus nuo kaires iki desines. Tad buvo kvieciami ..Naujicnp" pp. Grigaitis82, Jurgelionis83, „Lietuvos“ Balutis, siaip ir Chicagos veikejjai] buvo kvieciami j org. komitet^ Dr.Zymantas84, Dr. Graiciunas85, Dr. Rutkauskas86, Adv. Slakis ir dar kilu, kuriu vardij neatsimenu. Is kunigu j organizacinj komitet^buvo pakviesti kun. Aleksandras Skripkus, kun. Serafinas87, kun. Kriauciunas88, kun. Kemesis89 ir tuli kiti, kuriu vardu, deja, nebeatsimenu. 82. Grigaitis Pijus (1883-1969), politikas, visuomenes veikejas, zurnalistas. 1906 m. emigravo } JAV, redagavo leidinius „Naujienos“, „Naujoji gadyne“, Visuotiniame Amerikos lietuvii} seime 1914 m. pateike Lietuvos apsisprendimo teises rczolinciia. Alt’o, Balf’o kurejas. 83. Jurgelionis Kleopas (1886-1963), teisininkas, poetas, vertejas, visuomenininkas. Nuo 1909 m. gyveno JAV, £ia dirbo advokatu, buvo laikrascio „Naujienos“ administratorium, 1938-1941 m. redagavo laikrastj „Tevyne“. 84. Zimontas Antanas (1882-1966), gydytojas odontologas, visuomenes veikejas. 1900 m. atvyko j JAV, baig^s universitet^ vertesi privatia danti) gydytojo praktika. Buvo aktyvus Susivienijimo lietuvip Amerikoje narys, Tevynes myletojij draugijos pirmininkas. 85. Graiciunas Andrius (1870-1952), gydytojas, visuomenes veikejas. 1889 m. emigravo j JAV, 1894 m. jkure savaitrastj „Naujoji gadyne“. Cikagoje surenge pirmajj lietuviskij spektaklj. Priklause Susivienijimui lietuvii) Amerikoje bei kitoms visuomeninems organizacijoms. 86. Rutkauskas Antanas (1872-1959), gydytojas, visuomenininkas. 1888 m. isvyko j JAV, bendradarbiavo lietuviskoje spaudoje, prisidejo prie Sv. Kazimiero lietuvii} parapijos steigimo. 1914 m. Amerikos lietuvii) seimo pirmininkas. Veliau bendradarbiavo komunistineje spaudoje. 87. Serafinas Pranciskus (1871-1920), kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis. 1887 m. atvyko j JAV. Kunigavo Cikagoje, Roselande, 1920 m. jstojo j Marijomj vienuolij;). Bendradarbiavo „Drauge“, „/,vaigzdeje“, „ 2virblyje“, rase didaktines knygas, poezij;). 88. Kriauciunas Matas (1865-1918), kunigas, visuomenininkas, leidejas. 1893 metais at­ vyko j JAV, Cikagos Sv. Jurgio parapijos jkurejas ir klebonas, jsteige Sv. Kryziaus kapines. Leido laikrascius „Katalikas“ ir „Lietuva“. 89. Kemesis Fabijonas (1879-1954), kanauninkas, ekonomistas, visuomenes veikejas. Dirbo jvairiose Lietuvos parapijose, kur buvo aktyvus visuomeniniame parapiji) gyvenime, 1913 m. isvyko j Skoiija, o 1914 m. atvyko j JAV, kur dirbo Dievo Apvaizdos parapijoje Cikagoje, veliau kunigavo Bostone, Detroite. Kartu redagavo „Draugo“ laikrastj, organizavo keleL) visuomeninii) organizaciji), taip pat ir Tautos fond;), Lietuvii} darbininki) s;jjunga. 1924 m. grjzfs j Lieiuv;) dirbo 2emes ukio akademijoje katedros vedeju, profesorius (1927), aktyviai reiskesi jvairiose visuomeninese organizacijose. 1948 m. istremtas j Sibira, kur ir mire.

76

Seimo susaukimu pradejau rupintis rugpjucio gale su tikslu susaukti rugsejo pabaigoj, maniau, kad 1 menesio uzteks paruosiamiesiems darbas. Deja, skaudziai apsirikau. Kairieji j mano pakvietim^ visai neatsiliepe, vidutiniai musq liberalai-pirmeiviai: B.Balutis, Dr. Zymantas, Dr. Graiciunas, zvairuodami j kaire ir matydami, kad kairieji - pries, svyravo. Tik virs mineti kunigai ir Dr. Rutkauskas su adv. Slakiu buvo grieztai nusislalc; remti mano sumanym^. Tilpus laikrasciuos musq atsisaukimui - kvietimui j Chicagos seimcj, visa kairioji spauda ir dalinai tautiskoji (pirmciviq) uzeme priesingcj pozicij^, jie reikalavo atideti Seimo susaukim^ velesniam laikui ir saukti jj ne Chicago), bet New-Yorke, ar Bostone. Faktinai tai buvo pirmcivii) manevras: jie norejo saukti seim^ Rytuose, kur jie buvo stipresni ir atideti tarn, kad geriau susiorganizuoti ir pravest daugiau savipjip Ypatingai griezt^ pozicij^ pries Chicagos Seim^ uzeme S. L. A. organe „Tevynej“ p. K.Rackauskas (alias Vairas)90. Jis labai astriai atakavo Seimo susaukim^ Chicago), tiek mano asmenj, kaipo to Seimo sumanytoj^. Mes - organizacinis komitetas - susided^s tik is minetij 4 kunigu - A.Skripkus, Serafinas, Kemesis ir Kriauciunas, 2 pasaulieciu - Dr. Rutkauskio, adv. Slakio ir manes (galbut uzmirscs k;j dar pamineti is dalyvavusit} tame komitete, atsiprasau ir prasau prisiusli man savo pastabas, idant galeciau padaryti pataisu sekanciai laidai) - nutareme eiti ant kompromiso: sutikom atideti Seim 4 menesiui laiko, tai yra pabaigai spaliu men., bet kelti Seinuj j Rytus nesutikom. Rytieciai nesutiko eiti j kompromisi) ir reikalavo Seim4 kelti j Rytus. Laikas bego, arsus gincas ejo spaudoj. Tuom tarpu ginklai zvangejo visoj Europoj. Prancuzai atmuse vokiecius nuo Paryziaus ir sumuse juos ties Marne’os91 upe. Rug­ sejo vidury nutiese fronts nuo La Manche’o iki Sveicarijos kalnu. 90. Rackauskas-Vairas Karolis (1882-1970), rasytojas, vertejas, spaudos darbuotojas, visuomenininkas. Nuo 1905 m. reiskesi lietuviskose draugijose Sankt Peterburge, 1908 m. atvyko j JAV, jsijunge j lietuvii} socialisti} veikla, jsteige „Laisvaja mintj“, redagavo „Tevynf“-1920 m. pasiijslas j I.icluv;) stcigti prekybos ir pramones bendroviij. 1923-1932 m.

dirbo Lietuvos diplomatineje tarnyboje, veliau uzsieme vertejavimu, kurybiniu darbu. 91. Marne musis - Pirmojo pasaulinio karo musis tarp Prancuzijos ir Vokietijos kariuomenii} 1918 0715-27, pasibaigys prancuzij pergale.

77

Rusai buvo jsibrov^ j Rytprusius, ten sumusti Zalgirio laukuose, kur kadaise Vytautas pries 500 melu buvo sutriuskin^s Kryziuocip galyb^, tapo atmesti vokieciu j Lietuv^, musiai ejo Suvalkijoj ir Zemaitijos pakrasciuose. Mano manymu, kaip as virsuj minejau, karas neturejo testis daugiau [...] 6 menesip. Daugelis amerikoinj, kaip atst. Underwood ir kiti, kuriuos as pazinau ir prie kuriu turejau introdukcijos laiskus, kaip Mac [...],,.Chicago Tribune" leidejas, buvo tos pat nuomones. Tad su Seimo susaukimu nereikejo delsti. Juoba, kad as nusistaciau grjzti Europon veliausiai gruodzio menesj 1914 m. Sukviet^s organizacinj komitet^, raginau butinai saukti Seim^ Chicagoj Spaliij 2123 d. Pravesti sj nutarim^ buvo nelengva: mano bendradarbip [tarpe] atsirado skeptikp, svyruojanciu, buvo linkusip nusileisti rytieciams atideti Seim^ dar veliau ir sutikti ant Bostono ar Broocklyn’o. Bet man uzsispyrus ir isdescius virs minetus motyvus, buvo nutarta zut but saukt Seim^ Chicagoj nustatytu laiku. As gi. pamokintas prityrimu Vilniaus Didziojo Seimo 1905 m„ buvau jsitikin^s, kad rytieciai paskutiniu momentu nusileis, kaip Vilniaus Seime socialdemokratai ir dalis Demokralu partijos, ir j Seim;} atvyks. Bet as cia dalinai apsirikau, as nenumaciau arsios furijos p. Karolio Vairo-Rackausko. Sis panaudojo S. L. A. organs „Tevynt;“ savo furijos patenkinimui ir, priesingai mus tevvnes ir tautos interesams, griove vienybt:, patardamas nei ant plauko nenusileisti chicagieciams. Jam, deja, pritare Dr. J. Sliupas92, kaip paskui pasirode, sis pastarasis gailejosi, nes rylieciij „Seimas“, susauktas veliau ir, susided^s is kairipjp ir pirmeiviij - libcralu gaivalq, prie jokio susitarimo nepriejo ir net nesugebejo isnesti jokios bendros rezoliucijos. Senas must} tautietis (kaip laikrasciai pranese) apleido 14 nevykusj ..Seim^* apsiasaroj^s. Grjztant prie Chicagos Seimo turiu pastebeti, kad bemaz ir sis ko nejvyko. Likus savaitei pries Seimo susaukimo nustatyt^ dien^ spalii} 21 d„ viename organizacinio komiteto posedyje kilo didelii} 92. Sliupas Jonas (1861-1944), gydytojas, ausrininkas, visuomenes veikejas. 1883 m. pradejo redaguoti „Ausra“, 1884 m. isvyko j JAV, 1891 m. baige medicinos studijas, dirbo jvairiose JAV vietose. 1919 m. grjzo j I.icluva, nuo 1921 mokytojavo bei deste Lietuvos universitete. Nuo 1933 iki 1940 meti} - Palangos burmistras. 1944 m. pasitrauke is Lietuvos. Parase ir isleido ne vicn;j istorin^ knyga. 78

abejoniq, ar mus Seimas gales jvykti, atsizvelgiant j gricztcj rytieciu opozicij^. Grese rimtas pavojus visam mus 6 savaiciq darbui nueiti niekais. Liudna buvo neatsiekti uzsibrezto tikslo delei musu tautieciq vienybes stokos. Tuomet as, matydamas, kad visu amerikieciu vis tiek nepavyks sugrupuoti Chicagos Seime, tai reikia grupuoti tas kas galima, butent 2/3 jos, t. y. tautiskai - katalikiskaj^ dalj. Vargais - negalais pasiseke man jtikinti daugum^ organizacinio komiteto nariu. Nutarta, tai nutarta zut-but saukti Chicagoj nustatytu laiku Sei­ ne4, bet kur, kokiose patalpose. Kun. Kriauciunas siulo Sv.Jurgio parapijos svetain^ po baznycia. - Labai malonu! - atsakau as, - pusiau sventa vieta ir nieko mums nekainuos. Bet rinktis parapijos svetainej - tai duoti Seimui klcrikaliska pozvmi ir tuom paciu opozicijai, t. y. Karoliui Vairui ir Ko jrankj pries Seim^. Reikia ieskoti kitos svetaines. - Na, tai kad Jus niekinate mano svclainc;, graziausi^ ir erdviausi^ is visi4 lietuviski4 svelainiu, tai as pasitraukiu is komiteto, - pareiske jsizeid^s kun. Kriauciunas. - Ne, Vater, - atsakiau, - as neniekinu Jusq binktos svetaines, bet ji visu amerikieciu seimui netinka. Mane palaike kun. A.Skripkus, kun.Serafinas, Dr.Rutkauskas. Kun.Kriauciunas atsieme savo pareiskimcj isstojimo is komiteto. - Na tai kur gi posedziaus Seimas? - klause manes visi. - Mano nuomone, geriausiai bulq posedziauti Chicagos centre tokiam pastate, kuris buttj zinomas ne tik lietuviam, bet visiems amerikonams ir ypac didziajai amcrikonq spaudai. - Prie ko cia svetimtauciai amerikonai ir ypac ju spauda, - klau­ se man^s nuslebc mano bendradarbiai. - Del to, kad sis Lieluviu Seimas turi buti ne tik lietuviq susiburimo punktas, bet ir dcmonstracijq kilalauciq akyse! Ar negalima buti4 gauti koki^ zinom^ Chicagos miesto municipaliteto sale;, kaip mes 1905 metais gavome Vilniaus miesto sale;. - Apie tai nera k^ ne svajoti, - atsake man Chicagieciai. - Na, vyrai, nenustebkite, as turiu mintj, isnuomuokime 19-tcj aukstcj „Massonic Temple building e“, man teko buti ten vienam mitinge, grazi, erdvi sale paciam Chicagos centre.

79

Mano bendradarbiai, nustebe keistai pasiziurejo viens j kit^. As jspejau ju mintj. Jie mane jtare, ar tik as nebusiu masonas. kad as sumaniau posedziauti Chicagos Masonq rumuos. - Ne, gerbiamieji, nemanykite, kad as esmi masonas, jeigu as patariu posedziauti masonq building’e. Tos patalpos isnuomojamos bile kam, kasdien ten eina visokiu draugijq mitingai, nieko bendro su masonais neturinciip Jeigu mus Seimas ten susirinks, tai mes tuomi pat ismusime ginkl^ is pirmciviq rankq, kad mus Seimas yra „klierikaliskas“. Ir pagaliaus, didzios spaudos korespondentai lengvai mus suras. - All right! - pritare man adv.Sliakis ir Dr.Rutkauskas, p. Gabrys turi racijcj. Visokeriopi mitingai, einantieji iQ-tam Massonic Temple auksto patalpose, nieko bendro su masonais neturi. Tikrosios mason^ patalpos yra zemesniuos aukstuos, kur jie nepasveslq nejsileidzia. - Gerai, - sutiko kunigai, eisime posedziauti j Massonic Temple, bet kas padengs islaidas, kuriu susidarys virs 100 dolcriq. - Jei negalima bus surinkti auku is dclcgalq, tai as apsiimu padengti islaidas is Liet. informacijos biuro surinklq lesq. - All right! - sutiko kunigai, bet kaip bus, jei mes isnuomave Massonic Temple patalpas, posedziausime tusciose, ar pusiau tusciose patalpose, - pastebejo adrem vienas ju, atsizvelgiant, kad Rackausko ir Sliupo agitacija bus suklaidinusi ne viencj mQst} tautietj. Cia kilo vel gincai, ar negeriau butu atideti Seimij dar keliom savaitem, kad geriau pavarius agilacijcj Seimo naudai. As, pamat^s naujij pavoji} Seimui, sumaniau dnysu pasiulymij. - 2 inot kcj, gerbiamieji, as zinau likrij budcj, apytikrj budij Sei­ mo susaukimui, silpniausia jo puse, kad jis yra brangokas. - Nagi koks? - paklause visi susidomeje vienu balsu. - Issiuntineti Special - Delivery (laisku express) pakvietimus visom amcrikieciq kolonijom, jtakingom draugijom, organizacijom su karstu atsisaukimu isrinkti ir atsiusti delegatus Seiman Chicagon, kur bus kuriama Lietuviu tautos tarvba. - Nejmanoma, - vel vienu balsu atsiliepe visi, negi Tamsta issiuntinesi 400-500 Special - Delivery, kiek gi tai kainuos? 80

- Kodel ne, kad ir 1000 Special - Delivery issiuntinesime, jei nuo to priklausys Lietuvos laisve ir jos ateitis. - O is kur gi Tamsta paimsi maziausiai 200 doleriu, reikalingu Special - Delivery. (Jei neklystu, 1 laiskas Special - Delivery kainuoja apie 1/2 dolerio). - Jei Jus pasykstausite sumesti, tai as paimsiu is Liet. inform, biuro izdo, kuris, aciu Dievuliui ir Jusij dosnumui, nebetuscias. - All right! - sutiko vienbalsiai visi ir, issitrauk^ dolerines, cia pat sumete kelias desimtis doleriu. Tuom ir uzsibaige sis vienas svarbiausitj organizacinio komiteto posedzip. Sis nutarimas issiuntineti paskutiniu psichologiniu momentu Special - Delivery pakvietimus ir paraginimus vykti Seiman, kaip patyriau paskui is atvykusitj delegate, turejo lemiamos reiksmes. Amerikiecitj visuomene buvo suklaidinta kairiosios ir pirmeiviskos spaudos ir dvejojo, vykti ar nevykti Seiman Chicagon, ar laukti susauksiant Seim^ Bostone ar Brooklyn’e. Gav§ gi Special - Delivery pamate, kad Seimas zut but Chicagoj jvyks ir nutare rinkti paskubom delegatus ir siusti juos Seiman. As apsistoju kiek ilgiau prie organizacines Chicagos Seimo dalies, kad parody! musp visuomenei, kokios sunkenybes atsieina nugaleti visuomenes darbe. Turiu as cia pazymeti, kad labai daug darbo padejo prie organi­ zacinio darbo Dr-as Rutkauskas ir ypac adv. Sliakis, jo ofice buvo organizacinio komiteto rastine, jis pats ir jo personalas - masinistes, pasiuntiniai - daugiausiai dirbo prie pakvietimu Special - De­ livery parasymo ir issiimtinejimo. Be surinktt} auku is pacip organizacijos komiteto narip, atsiejo L. I. B. prideti virs 100 dolcrip Special- Delivery issiuntinejimui. Seimo patalpom MassonicTemple uzteko lesp surinklp per patj Scimij. Atejo iskilminga Seimo diena. Man prisimine Vilniaus Didysis Seimas 1905 m. Atsilieps ar neatsilieps mus visuomene Amerikoj j musp sauksm^? Kaip Vilniuj 1905 m. gruodzio 4 d. laukeme mes, organizatoriai, drebancia sirdimi Massonic Temple 19-tojo auksto erdviose patalpose. Dar pries paskirt^ valandcj gausiai erne rinktis 81

is visp J.A.V. lieluviu koloniju delegatai. Atejus Seimo atidarymo valandai, kai delegate mandatai buvo patikrinti, pasirode es^ virs 300 delegalu. Milziniskas netiketas pasisekimas! Organizaciniam komitetui atidarius Seimip daugumas norejo rinkti mane Seimo pirmininku, bet as padekojcs uz suteikiam^ man garbe, pasiuliau j pirmininkus D-r^ Rutkausk^. Man patogiau buvo jvairiais sumetimais buti Seimo kulisuos, pridaboti Seimo eig^ ir ypac buti kontakte su spaudos atstovais. Seimo isvakarese svarbiausiem Chicagos dienrasciam: The Tribune, Chicago Herald. Chicago Examiner, Daily News buvo issiuntineti pranesimai, kad jvyks Massonic Temple 19-tarn aukste svarbus Lieluviu Seimas ir buvo nurodyfta] valanda, kada ju reporteriams bus suteikiamos zinios apie to Seimo eig;y Prasidejus Seimui, erne rinktfis] gausiai kairiuju ir liberalu publika. Mano pastatyti tvarkdariai pranese man, kad is jp tarpo ruosiama Seimui obstrukcija. Prisipazinsiu, kad as, prisimings Vilniaus Seime kairiuju Damascviciaus939 4ir Kapsuko" obstrukci[jp], laukiau mazdaug to pat Chicagoj. Del to is anksto pastaciau marsalka milzin^ (2 melrp aukscio) p. Mazcika (graborip is Bridgeport’o) su rinktine slipruolip tvarkdarip. Kai tik keli simtai susirinkusipjp kairipjp pradejo lcrma, idant suardyti Seimp, buvo jsakyta marsalkai Mazeikai nutiesti virves sales uzpakaly, idant atskyrus publikp nuo delegatp, ir „sveciam“ buvo pasakyta, jeigu jie triuksmaus, tai iega bus isvedami is posedzip sales. Triuksmadariai nurimo. Sei­ mas galejo posedziauti ramiai. Atejus laikui, paskirtam dienrascip reporteriam, susirinko visos Chicagos spaudos atstovai, jiems buvo jteikti is anksto pagaminti 93. DomaseviciusAndrius Jonas (1865-1935), gydytojas, visuomenininkas.XIX a. pabaigoje kovojo del lietuviu kalbos teisiij Vilniuje. Nuo 1896 m. Lietuvos socialdemokratij partijos narys, parenge jos program^. Vienas Lietuviij mokslo draugijos steigejij, bendradarbiavo lietuviskoje spaudoje, buvo jvairiij medicininiij draugijij nariu. 94. Mickevicius-Kapsukas Vincas (1880-1935), varpininkas, visuomenes veikejas. Dalyvavo slaptoje lietuviskoje veikloje, bendradarbiavo spaudoje, ypac „Varpo“ zurnale, buvo redaktoriaus padejeju. Nuo 1903 m. Socialdemokratij partijos narys, vis labiau krypo bolsevikiska kryptimi. 1918 metij lapkricio men. pasiijstas is Maskvos j Vilniij sudaryti komunistines valdzios, cia tapo Litbelo sovietines respublikos vyriausybes pirmininku. Veliau gyveno Maskvoje.

82

anglu kalba komunikatai apie Seimo tiksl^, jo program^ ir isrinktojo prezidiumo s^stat^, spaudos komisijos nariai dave jiem paaiskinimus zodziu. Cia as turiu pazymeti, kad sioj spaudos komisijoj daug pasidarbavo adv. Sliakis, jo ofiso masinistes sudare sekretoriatcj ir del to viskas Seimo sekretoriate ejo sklandziai. Ant rytojaus visoj Chicagos spaudoj pirmam puslapy didziulem raidem buvo paskelbta, kad Massonic Temple posedziauja I-ietuviu Seimas, svarst^s Europos karo pasekas ju gimtajam krastui. Visa anglq kalba spauda palankiai komentavo musq Seimo program^. Niekados neuzmirsiu, kaip kun. A. Skripkus prizadino mane antr^j^ kongreso dien^ su rytmetiniais dienrasciais rankose (as gyvenau kaip minejau jau pirma pas j j). - 2 iurek, Gabry, - sauke dziugiai jis, - kij raso apie Seim^. - Na, kas cia tokio ypatingo, tai juk ju uzduotis, - raivydamasis atsakiau as. - 2 mogau, k^ kalbi! - atsake nustebes kun. A. S., iki siol mes esame prat§ matyti amerikonu spaudoj lietuvius koliojant Gadem Poliak, jei kas susipese, k^ girtij j saltcjjcj uzdare, tai se kij rasydavo apie lietuvius amerikonu laikrasciai. Geda buvo skaityti. O dabar? - All right! - sutikau as, na k^, ar nesakiau, kad Seim^ reikia saukti masonu rumuos, o ne baznycios sklepe. - [...] kunigams nelabai patogu buvo mitinguoti masonu ru­ muos, bet pasirodo ne taip baisu! Svarbu, kad isdavos Seimo geros. - Dabar ir Jums aisku, jeigu butume posedziave baznycios rusy, joks korespondentas amerikonu laikrasciu nebulu alejys. Is tiesrj, antr^'4 Seimo dien^ pas visus buvo pakilusi nuotaika, mus broliai amerikieciai nebuvo ispaikinti gera amerikoniska presa- §is netiketas pasisekimas kele visu up^. Darbas posedzitj saleje ejo sklandziai, komisijose irgi, rezoliucijij komisija dirbo issijuosus, kad pagaminus rytojui rezoliucijas, spaudos komisija gamino komunikatus spaudai. Kairiijjij „sveciu“ skaicius antr^'4 Seimo dien^ zymiai sumazejo, juos grauze pavydas, matant didelj Seimo pasisekim^ net svetimtauciu akyse ir kai kuriems buvo geda, norejus griauti nauding^ tautisk^ darb^. 83

Man atsiejo daug pasidarbuoti 14 diencj rezoliucijq komisijoj. Tu [...] su tuom skirtumu, kad I-am punkte reikalaujama Lietuvos nepriklausomybes vietoj autonomijos. Cia taip pat stengiamasi atsirubeziuoti nuo lcnkq ir rust}. Treciame punkte reiskiama noro uzmegzti artimus rysius su giminiska latviu tauta. Ketvirtam punkte isreiskiama prijautimas savistovybes kaimynisku tautu - lenku, gudu ir ukrainq. Penktam punkte Lietuviu informaciji} biuras Paryziuje igaliojamas informuoti viescjjcj Europos opinijij apie LieIUV4, jkurti skyriq L. I. B. Jungt. Amer. Valstijose ir duoti I. Gabriui. L. I. B. vedejui, vesti dervbas su kariauianciom salim del busimos Lietuvoi santvarkos. Sestu punktu nutariama prasyti Waschingtono intervencijos Lietuvos naudai taikos derybu metu. Septintam punkte reikalauti amnestijos is rust} vyriausybes politiniams emigrantam. Astuntajam - protestuoti pries Teutonq ziaurumus. Antrojoj rczoliucijos daly penkiuose punktuose aptariama kaip tures buti jkurtas Tautos fondas tikslu remti [...] neisdildomos idejines reiksmes must} tautai, pareiskusiai pirm^ kart^ po 110 metu svetimos vergoves savo nusistatymij savistoviai gyventi ir tvarkytis, tai Chicagos Seimas 1914 m. yra pirmas konkretus, praktiskas zingsnis prie to savistovaus gyvenimo realizavimo. Cia buvo jkurta pirmoji Lietuviu tautos tarvba (tas branduolys, is kurio turejo dygti valstybe) ir Tautos fondas (izdas), tikslu teikti lesas Lietuvos valstybes kurimo paruosiamajai akcijai, be kurios nejmanoma bulu buvc; atlikti vis^ paruosiam^jcj akcijcj Lietuvos atpalaidavimui nuo svclimqjq jungo. Uzbreztasai tikslas buvo atsiektas: didziuma mus amcrikieciu visuomenes tapo suorganizuota kovai uz Lietuvos nepriklausomybc; j dvi organizacijas, kuriq viena turejo duoti politines direktyvas, kita gi parupinti lesas Iq dircklyvu vykdymui. [138 psl. Neperskaitomas]

Treciojoj rczoliucijq daly aptariama, kaip bus jkurta Lietuviq Tau­ tos Taryba. (Siq rczoliucijq tekst^ skelbiame istisai priede). 84

Reiksme sio Chicagos Seimo Lietuvai yra milziniska, jij galima dr^siai palyginti su Vilniaus Seimu. Jeigu prisiminsime, kad J.A.V. gyvena 1/4 musu tautos, kad cia susilclkc; energingiausi jos sunus, kuriq tarpe buvo tuomet virs 10 lukslanciq politiniu tremtiniu, kurie dalyvavo revoliucijoj 1905, kad paciam Chicagos Seime dalyvavo nemaza asmenu, kurie buvo dalyvavc; ir Vilniaus Seime 1905 m. (jie man patys tai primine) - tai mes suprasime del ko yra tokia didele analogija tarp Vilniaus Didziojo Seimo ir Chicagos Seimo. Dabar as galejau ramiai ruostis gr[jzti] Europon. Cia lauke mangs didelis paruosiama[sis] darbas Lietuvos valstybes kurimo. Nfors] amerikieciai kalbino mane pasilifkti] Amerikoj [iki] karo pabaigai, bet as nesutikau ir mitinguodamas is Chicag[os] patraukiau Rylq link. Dabar as kuriau Tautos fondo ir Tautos tarybos skyrius ir rinkau aukas ju naudai; buvo sutarta kad T.F. apsiima Liet. inform, biuro Europoj islaikym^. As temijau, [galvo]damas greit pasiekti New York^ - Brooklyn 4, kur deka svetingumui kun. Remeikio95, pas jj turejau gcncralinc; [bu]vcinc;, is kur vykau mitinguoti j apylinkines licluviq kolonijas kurti T. F. ir T. T. skyrius. Pries griztant j Europe, priespaskutinj miting^ turejau Bostone, [...] suruost^ kun. T./ilinsko [...] M. Gustaiciu. Svetaine buvo pilnutele, apie 2000 asm. Ziuriu, pirmoj eilej sedi p. Bagocius, S. L. A. pirmininkas, ir keli kiti tuzai is pirmeivitj - liberal^ guolio. - Na, manau sau, bus karsta, gausiu pipirtj uz Chicagos Seim^. Mitingas praejo sklandziai, pakiliam upe; as priminiau cia pat laikyUj pirm^jj miting^ liepos 6 d., kuriame as „ispranasavau“ kany deja, jvykusj ir selstantj „senajame krajuj (saly)“. Issipildzius pirmajai „pranasystei“, as pareiskiau pasitikejim^, kad ir antroji „pranasystes“ dalis - nepriklausomos Lietuvos valstybes ikurimas irgi issipildvs. Cia kilo didele ovacija! Visa sale vienbalsiai pritare Siam mano velijimui. [...] pastebejau is veido israiskos p. Bagociaus ir jo draugtj, kad jie, pagauti bendro entuziazmo, pakeite savo nusistatym^ ir vietoj opozicijos ar net obstrukcijos, plojo su kitais, troksdami nepri­ klausomos Lietuvos. 95. Remeika Silvestras (1883-1939), kunigas. XX a. pradzioje isvyko j JAV, 1910 m. jiSventintas kunigu. Ilg^ laik^ dirbo Brukline.

85

Eidamas rinkt auktj priminiau p. Bagociui lazybas. - All right! - sako jisai, Tamsta iki siol laimejai tik pus? lazybij, - kad karas Europoj, visi matom, bet kaip bus Lietuva, tai dar nezinia! - Gerai, sutinku, - atsakiau as. - Na, tai se tau penkine, su kita penkine dar pamatysim. Siame mitinge buvo surinkta arti 500 dol., visi gausiai aukavo nepriklausomos Lietuvos kurimui. Dabar, prisimindamas tuos laikus ir baigdamas sio laikotarpio aprasym^, skaitau reikalingu isreiksti gili^ padek^ visiems musu tautieciams, kuriu vardu nebeatsimenu, bet kurie vienaip ar kitaip, - prisidejo prie mano [bendros] uzduoties atlikimo. Tai buvo auka antbendro mus Tevvnes aukuro. kuri nenuejo niekais, [...] jsitikins is tolimesnitj mano atsiminimi} pasakojimo. Jeigu as skaiciau savo priederme stoveti mus tautos sargvboj. tai visi tie, kurie reme mano veikim^, gelbejo man tcj sargvba eiti. IX . EU RO PO S L IN K Pries grjsiant Europon, sumaniau jeiti j kontaktcj su vokieciq ambasadorium Waschington’e - grafu Bernstorfu96, nes buvo aisku, kad veliau ar anksciau visa Lietuva bus vokicciu uzimta ir nuo jq prigules zymioj daly Lietuvos likimas. Uzduotis nelengva. Pasiseke susipazinti. Kaip - as cia kol kas nepasakosiu, nes nenoriu mineti trecio asmens, kuris mus supazindino. As atsikartotinai maciausi su grafu Bernstorfu New-York’e Ritz viesbuty. Sis aukstos inteligencijos vokicciu diplomatas seke veiklcj kilalauciq J.A.V., ypac kilusiq is Rusijos. Jam zinomas buvo Lietuviu Seimas Chicago) ir jo rezoliucijos, reikalaujancios Lietuvos [neprigulmybes, buvo] girdejes apie mano veiklcj J.A.V. ir Paryziuj. Ar turejo jspudzio, kad mano pazintis jj domino ir jisai turejo ko96. Bernstorf John Heinrich (1862-1939), vokieciij diplomatas. 1908-1917 m. Vokietijos atstovas JAV, stengesi sulaikyti JAV nuo jsikisimo j Pirin;jj j pasaulinj kara. Veliau buvo Reichstago nariu ir Vokietijos atstovu Tauti} S;jjungoje. 1933 m. pasitrauke j Sveicarij;).

86

kip tai uzpakalinc mintj mano atveju. Kada jis turedavo atvykti is Waschingtono New-York’an, jis mane jspedavo laisku, pranesdamas dienp ir valandp pasimatymo. Nedvejodamas jam pareiskiau kad, kaipo buv^s revoliucionierius 1905 m. pries Rusijp, as kovoju uz Lietuvos is po rusp jungo atpalaidavimp ir tikiuosi, kad Vokietija, nugalejusi Rusijp, sutiks jkurti nepriklausomp Lietuvp, kuri, zinoma, pasiliks draugiskuos santykiuos su savo atvaduotoja. Vokiecip diplomatas, atsargiai, nesiangazuodamas man pareiske, kad jam nera zinomas politinis planas jo vyriausybes parubezinip tautp: lenkp, lietuvip, Pabaltes ir Suomijos atveju, taciaus ir neabejoja, kad Vokietija, nugalejusi Rusijp, nepaliks tas salis po Rusijos jungu. [...] Lietuva nuo Rusijos jo [vyjriausybes bus remtinos. Jis klause man^s, k^, mano nuomone, jis turetp konkreciai daryti. As prasiauleisjti] manpagalvotiiki kitampasimatymfui],kuris turejo jvykti uz savaites. Iki kitam pasimatymui jis prase mane paruosti jam trumps memorandum^ apie Lietuvos aspiracijas ir nurodyti jam svarbiausfias] tautines ir politines lietuvip organizacij[as] J.A.V. Kalbejomes prancuziskai. Antrojo pasimatymo metu as jteikiau jam memorandum^. Jis man pasake, kad jo turinj (resiume) sifruota telegrama pasips savo vyriausybei. As prasiau, kad mano vardo kol kas neminetp. As netikejau sifro paslapties tikrumu ir turejau pagrindo manyti, kad jo sifras gali buti issifruotas prancuzp, anglp ar rusp ir as, sugrizes Europon, galejau tureti nemalonump. 2 inoma, savo abejonip jo sifro tikrumu as jam nesakiau. As prasiau jo duoti man introdukcijos rastelj vokiecip pasiuntiniui Berne ar Romoj, idant as, grjzes Europon, per juos galeciau jeiti j kontaktp su vokiecip vyriausybe. [...] (Italija tuomet buvo dar neutrale). Ant savo vizitines korteles jis uzrase savo rekomendacij^ manes, kaipo zinomo Lietuvos veikejo. Paskui kalbejomes apie eventuales karo galimybes ir busim^ Europos zemelapj, kuris jo ir mano nuomone, turesips pasikeisti is pagrindp. 2 inoma, jis tvirtai tikejo Vokietijos pergale abiejuos frontuos ir buvo tikras, kad Vokietija atsieks hegemonijos visoj Europoj. As, prisipazinsiu, skeptiskai j tai ziurejau ir absoliuciai 87

vokiedtj pergalei as netikejau, as maniau, kad greidausiai tikros pergales nebus nei vienoj, nei kitoj pusej. Bet, zinoma, savo minties as jam nepareiskiau. Atsisveikindamas ir dekodamas uz param^, as dar kart^ prasiau mano vardo nemineti telegramoj Berlynan. Kaip pamatysim veliau, sis mano atsargumas buvo bergzdzias. Atsirado piktos valios [...] sunkiai iklampine, man sugrjzus Europon. Nors mano pasimatymas su grafu Bernstorfu buvo is mano puses, lygiai kaip ir is kitos puses, uzlaikytas pilnoj paslapty, taciau kairiojoj amerikiedu spaudoj pasirode aliuziju apie kokias tai mano „intrigas“ su grafu Bernstorfu. As stebejausi, is kur tos zinios galejo kilti. Pries man isvaziuosiant j Europe, amerikiedai suruose man New-Yorke „isleistuves“, dalyvavo apie 250 asmenu. J.A.V. tuomet nebuvo dar „dry“ (sausa). Pakilusiam upe buvo man velijama laimingos keliones ir geros kloties darbe ir kovoj uz Lietuvos nepriklausomybc, j kuri^ jau zmones pradejo tiketi. Atsirado tokiij keisluoliu patriot^, k;j is manes reikalavo iskilmingo pasizadejimo, kad as nevesiu tol, kol nebus jkurta nepriklausoma Lietuva ir kol ji nesustipres, girdi, kai turesi pad 4 ir vaikus tai uzmirsi tevyne. Juokai juokais, bet as turejau pripazinti LC1I4 pagrind^ tai pastabai: vedu[siam] sunkiau pasisv^sti viesajam [darbui], negu nevedusiam. Tad tame susirinkime, per tas isleistuves, iskilmingai pasizadejau stoveti tautos sargyboi dar per 10 mclp ir nevesti per 14 laikotarpj, kol nebus jkurta ir sukonsoliduota nepriklausoma Lie­ tuva. Na, zinoma, sj pasizadejim^ pildziau, kas, manau, paaiskes is tolesnio mano atsiminimp pasakojimo II ir III tomuos. Ant rytojaus atejo palydeti mane j laiv^ „Baltic“ geroka grupe arlimu pazjstamp ir prietelirj; nemaza nustebau pamat^s IOI4 p. Pilen^97, isimaisiusj jp tarpe; jis gera reputadja amcrikiccip tarpe nesinaudojo: tuli jj jtare esant svetimp valslybip snipu. Priezastis jo manes lydejimo man paaiskejo tik anapus vandenyno, islipant Liverpuly. Bet apie tai kiek veliau. Kelione per vandenyn^ siuomsyk 97. Pilenas (Palmer) Kazimieras (1872-1956), avantiuristas, seklys. Kaip briti} Scotland Yard’o agentas 1914 m. pasiljstas j JAV, 1918 m. perejo dirbti j JAV zvalgyb^, po vel grjzo j Didzi^j^ Britanij^, trumpai dirbo Lietuvos zvalgyboj, paskui vel sugrjzo j JAV.

88

t^sesi ne 5 d„ bet 15 dicnq, laivas 25000 tonu[pri]verslas buvo labai letai irtis pirmyn, [kclciviq] buvo mazai ir tie patys labai jtaringi. Visi bijojo „german spy" (vokicciu snipu). As buvau maziausiai jtariamas, mane kazkodel visi skaite prancuzu. Cia turiu pastebeti, kad pries karij as isvaziavau be paso, be jokiq legitimacijq, - pries kanj nebuvo jprasta ju reikalauti. Berods, paso jokio as neturejau, rusisko paso tureti as negalejau ir nenorejau kaipo revoliucionierius, juoba, kad nieks tada paso niekur nereikalavo, visoj Europoj ir Amerikoj galima buvo vazineti be paso, isskiriant Rusij^ ir Turkij^, kur buvo reikalaujamas pasas. Del visa ko, kad ncalsiclq turet nemalonumu grjztant Europon karo metu, kun. A. Skripkaus patariamas nuvykau su juom pas rusq konsul^ Chicagoj p. Wolf, jo asmeniskai pazjstam^, prasyti isduoti man kokj nors [asm]ens liudijim^. Sisai, remiantis kun. A. Skripkaus liudijimu, isdave man asmens liudijimcj, kaipo Rusijos pilieciui. Sis asmens liudijimas, zinoma, paso atstoti negalejo, taciaus jis, reikalui esant, galejo gelbeti situacijcj. Atvykus j Liverpulj, islipant is laivo anglu kontrole buvo labai astri, mat, buvo ieskoma „german spy". Atlikes konlrolc; laive, as jau islipau j krant^, kai cia is naujo ima mane kamantineti. Mano asmens liudijimas, sako, neatstoja paso, reikia, girdi, jrodyti, kad as ne vokietis. Asmens gi liudijime, rusq konsulo isduotam, sak[au], jsakmiai yra pasakyta, kad as esmi rusq pilietis. Neklauso. Krato is naujo visus mano daiktus, randa tarp kitko daugybc iskarpq is lieluviu ir anglisku laikrascit} apie mano paskaitas, mitingus, kai kur su mano karikaturom. Stebisi. Klausia, k^ as veikiau J.A.V. - Variau agilacijcj lietuviu tarpe, - atsakau ramiai. - Agitacij^?! - klausia nustebes pol[ici]jos komisaras. - Taip, agilacijcj! - vel atsakau as. - Kokiij agilacijcj? - Poliline;, lautine, - atreziu pykdamas. - [...] Kuom tamsta uzsiimi? - Kuom uzsiimu? Ziurint kur ir kada, sakiau Tamstai, kad Ame­ rikoj dariau licluviu kolonistt} tarpe tautine ir polilinc; propaganda Matote gi cia iskarpu pluostus apie mano veiklcj. Europoj gi, Paryziuj, leidziu laikrastj ..Annales des Nationalites". 89

- Vadinasi, Tamsta, esi zurnalistas, „news-paper editor", - atsargiai jau beveik mandagiai klause dabar manc;s komisaras. - Jei jau norit, skaitykit mane zurnalistu. - Neuztenka jrodyti profesij^, ypac reikia jrodyti lautybe. Parodyk, Tamsta, savo portfelj! Issiem^s paduodu portfelj. Varto, kr[ato], Randa cckiu doleriais ir frankais. Randa daug viziliniq kortcliq. Staiga tarp vizitiniu korlcliq pastebi grafo Bernstorfo vizilinc; korlclc; su rekomendacija Romos ambasadoriui Flotow’ui. Mano komisaras net pasoko [is] dziaugsmo. - [Vizitine] kortele, - atsakiau ramiai. - Matyti matau, bet nesuprantu, kaip Tamsta, kurs sakaisi esijs rusq pilietis, gali tureti si^ korlclc; vokicciq ambasadoriaus Waschingtone. - Kas gi cia ypatingo, susipazin^s gavau is grafo Bernstorfo introdukcij^ prie jo draugo Romoj. - Bet kaip tamsta jrodysi, kad Tamsta nesi „german spy", si kor­ tele labai daug sako. - Taip, ji sako kaip tik, kad as nesu „german spy", viena, del to, kad ambasadorius snipui savo vizitines korteles neduotu; antra, jeigu as buciau tuom, kuom mane Tamsta jtari, sios korteles savo portfely nebuciau laik^s. - K4, tamsta, sakai, yra labai panasu j tiescj. Bet ant Tamstos gula labai didelis seselis: si vizitine vokieciu ambasadoriaus kortele, na ir gan didele suma pinigij, kuri^ tamsta turi (virs 3000 dol.). - Kas gi cia jtartino, sakiau gi pirma, kad surinkau sicj sumij pinigij per Lietuviu [...] Paryziuj. - Kaip sau nori, Tamsta, turi likti cia Liverpuly, mano dispozicijoj, kol nebus isaiskinta Tamstos tautybe. - Kaip tai Tamstos dispozicijoj? - paklausiau as. - Kitaip sakant areste, - kietai mete man komisaras. - Kodel areste? - nusteb^s klausiu as. - O kur gi as Tamst^ laikysiu, kol isaiskinsiu Tamstos asmcnybc;, tarn yra preventyvis policinis arestas; neuzmirsk, Tamsta, kad mes esame kare, pridure kiek minksciau komisaras. 90

- Gerai, sutinku buti jusu dispozicijoj 24 valandas. „A la querre camme a la querre" (kare, kaip kare). Prasau kreiptis Paryziun, j Policijos prefekturq, as ten esu prisimaldaves nuo 1907 m„ stai adresai prof. Seignobos ir prof. Painleve, atstovo ir buvusio ministerio, kurie yra mano bendradarbiai; jie paliudys kas as esmi per vienas. Kokiosbus [...] apmoketi. Bet po 24 valandu, as priverstas busiu reaguoti. - All right! - tare komisaras, pasauke delektyvq ir liepe mane nugabenti j policijos kalejimq. Buvo 18 valanda. Kalejimas kaip kalejimas. Bet kameros nesvarumas neapsakomas. Pilna visur blakiq, nei atsisest, nei atsigult ner kur, kq pajudinsi, visur blakes! Teko man buti rusu kalejime, bet tokio nesvarumo neteko man matyti. Aplinkinese kamerose girdet sauksmai girtuokliq, uzdarytq prasiblaivymui. Negaledamas niekur nei atsisest, nei atsigult, vaikscioju skersai isilgai kamerq. Ateina sargas. Klausia, kodel negulu. Privedu jj prie lovos pavidalo, pakeliu odinj matracq, rodau blakiq knibzdynq. Jis truktelia peciais, pamoja ranka ir sako: - Pas mus cia ne viesbutis, o kalejimas, mes svarios publikos cia nematom, Tamsta esi isimtis. Girtuokliam ir museikom svarumo nereikia. Dziaugkis, kad Tamstai dave atskirq kamerq, o ne uzdare su girtuokliais. [Rytq] ateina sargas ir klausia, ar noriu pusryciu. - Aisku, kad noriu, atsakau. - Tai duok pinigq, eisiu j gretimq viesbutj atnesti. - Kaip tai j viesbutj? Tai jus cia kaliniu nemaitinat? - Maitinti maitinam, bet Tamsta kaliniu mitalu busi maziau patenkintas negu guoliu. - Nueik, Tamsta, j kontorq, paimk kiek reik pinigq ir atnesk man pusryciq kavos, keptos zuvies, kumpio ir duonos su sviestu, zinai, kad nuo kaliniq atima pinigus. Po pusryciq jauciausi kiek geriau. Vakar buvau be vakarienes. Per naktj besibastant po kamerq, nelinksmos mintys skverbesi man galvon. Kas bus, jeigu mane uzdarys anglai j koncentracijos stovyklq? Kas bus su ta mus propaganda, su Lietuvos nepriklauso91

mybes paruosiamuoju darbu? Ar ras Seignobos, Painleve Paryziuj, gal but jie bus issidangin^ j provincijp? Paskui atejo man mintin smulkmenos policijos komisaro kvotos. Kodel gi [uzkliuvo] grafo Bernstorf’o vizitine kortele? Staiga prisimine man nelemta Pileno stovyla. Ko gi jis atsivilko j laivp, ko jis slepesi uz kitp pecip. Ar tik jis nebus manes iskundys. Teko man girdeti, kad jis buvo pries atvyksiant j Amerikp Londone Scotland Yard’e (Centraline kriminale polieija Anglijoj). Tai jis, ne kas kitas bus mane jskund^s. Juda! Bet kaip jis galejo suzinoti, kad as maciausi su Vokios ambasadorium? Sios mintys nedave man ramybes. Pries 12 v. atejo j kamerp du asmens, vienas jp uzkalbino mane rusiskai, klausdamas, kur as esmi gi tries, kur mokinausi, kp veikiau Amerikoj. As tiksliai j viskp atsakiau. Paskui prancuziskai jis paklause mane, kaip seniai as gyvenu Paryziuj ir ka ten veikiu. Man j tai atsakius, jis tare: - As esmi rusp konsulas Liverpuly, jpedinis p. Wolf’o, kuris is cia yra nukeltas j Chicago as buvau cia pirma vice konsulu. Maciau pas komisaip Tamstos asmens liudijimp. Bet kodel [...] - Kas gi pries kaip vazinejo Europoj ar Amerikoj su pasu? - Tai tiesa, bet vis tik neatsargu leistis j didele kclionc; be legitimaeijos. - As pats dabar matau. Tuom musp kalba ir pasibaige. Antrasai asmuo, matomai, buvo anglas, jis nieko nesuprato mQsp kalbos, bet nei vienam akies mirksniui nenuleido nuo manes akip. Iseidamas uz durp, rusp konsulas tare anam: - Kad jis yra rusp pilietis, ner abejones, klausimas, kokias informaeijas jus gausite is Paryziaus. Praeina dar 6 ilgos, begalines valandos. Jau 24 valandos kaip as kalejime. Mano paskirtas komisarui laikas pasibaige. Klausau, ar neateina pranest man komisaro atsakymp. Nieko! Praeina dar pusvalandis. Nieko. Manau belstis, saukti sargij, bet sakau, palauksiu iki 19 v. Laukiu, skaitau minutes, vis nieko. Jau [...] As imu smarkiai nerimauti, jau rengiuosi belsti, saukti sargej, kelti skandalp, reikalauti, kad mane vestp pas komisarp. 92

Staiga isgirdau skubius zingsnius koridoriuj. Atsidaro durys. feina tas pats jaunas detektyvas, k;j vakar mane atgabeno j kalejim^. Vos perzengcs slenkstj, saukia dziaugsmingai: - Jour free, jour free! (Esate laisvas). Ponas komisaras atsipraso uz suvelavi imp atsakym^ j telegramas Paryziun gavo tik pries pusvalandj. Liepe man jo vardu atsiprasyti uz sugaisinim^ ir nemalonumus. Bet Tamsta supranti pats, kad karui siauciant reikia buti atsargiem. Visur knibzda vokieciu snipai. - Matai, Tamsta, buvo pranesta... Bet cia jisai staiga nutrauke. - Kp, Tamsta, norejai sakyti, kad ir as buvau kieno tai jskpstas kaipo „german spy". -

[•••]

- Aciu, man dabar aisku. Jus gavot [skundij] ant manes is Amerikos. - As to Tamstai nesakiau. [...] Tamsta, as galiu nustoti vietos. Einam j konlorip pasimti daiktus, as TamsL) sulig p. komisaro jsakymo, palydesiu j stotj. Visi Tamstos rastai, laiskai, laikrasciu iskarpos pasipsti j Scotland Yard Londone vertimui, uz keliu savaicip Tamstai bus prisipsta, palikite man jus adrestp As sustosiu menesiui laiko Londone pas mano prietelip kun. Matulaitj98, rektorip lietuvip katalikp parapijos. Se tikslus adresas. Bet kur jie ten. Is kalejimo jis mane nulydejo j stotj. As jam padekojau uz ..globif ir, turedamas dar valandt) laiko, nuejau j gretim^ viesbutj pavalgyt zmonii&p vakariene. Sunkus akmuo nukrito man nuo pecip. As zinojau, kad Slaptoji anglp policija mane „globos“ Londone, kol [...], bet kadangi ten nieko jtartino neras, tai netrukdys man vykti Paryziun. Kun.Matulaitis Londone mane prieme labai nuosirdziai. Jo pa­ rapijos svetainej teko padaryti kelet^ mitingp ir paskaitp jo parapijieciam apie kaip ir jo pasekas: naujas politinis Europos zemelapis, kuriame as tikejausi matyti nepriklausom^ Lietuvos valstyb^. 98. Matulaitis Kazimieras (1868-1944), kunigas, visuomenininkas. 1900 m. baige Sveicarijos Friburgo universitet^ ir isvyko j JAV, 1901 m. grjzo Lietuvon. Nuo 1905 m. dirbo Londone, ten pastate nauj^ baznyci^. Jkure lietuviiSkij visuomeninii} organizaciji}, suiSauke 1916 m. Londone lietuvii} veikejij konferencij^. 1930 m. sugrjzo j Lietuv^.

93

Skotijos licluviq kolonija prase mane irgi atvykti su paskaitom. Nuvykau j Glasgow, kurio apylinkese koncentruojasi licluviu kolonijos. Kun. Narbutas" nuosirdziai mane prieme ir suruose kelet^ mitingu, kur man teko vel skelbti ger^ naujicn^ - lietuvisk^ evangelij^ - galimybt: po karui jkurti nepriklausom^ Lietuv^. Cia teko man sutikti kelet^ pazjslamq ir viencj giminaitj - V. Gabrj, tev^ Juozo Gabrio, Prekybos depart. adm.[?] Kaune is Marijampoles, [...] ir kurejai Valstiecii} sty'ungos, kuricj mudu su E.Galvanausku ikureva Vilniuje per Didjjj Seim^. Cia mes prisiminem senus laikus, pirm^sias kovas 1904-5 mm. uz Lietuvos laisvc; ir susitarem susitikti nepriklausomoj Lietuvoj po karo. Kaledom grjzau Londonan, pas kun. Matulaitj. Klausiu, ar Scotland Yard’as prisiunte mano konfiskuotas „popieras“. - Ne. Kas daryti? Vykstu j Scotland Yard’a. Senas pastatas. Tikras labirintas. Knibzda cia dclcktyvq galybes. Vargais negalais suzinojau, kad mano „popieriai“ yra [pas] special] komisart) Mac-Keinij. Simpatiskas vidutinio amziaus anglas. Klausiu: - Ar galite gr^zinti mano „popierius“ [...] „Tikiuosi“ man nelabai patiko, tai klausiu: - Ar radote, k;j jtartino? - Iki siol dar nieko, bet nenustojame vilties surasti kcj nors jdomaus, - pusiau juokais pastebejo komisaras. - Bergzdzias darbas, pone komisarai, pries anglus as nesmi nei puses zodziu niekur nepasak^s. - Pries mus ne, bet pries rusus, mus s^jungininkus, galejai Tamsta nusizengti. - K4 jum rupi rusai, juk jie yra barbarai ir tautu prispaudejai. - Gal but, bet siandien jie yra mus s^jungininkai, ir mes turime ginti ju reikalus. - Kad jus rasite mano „popierose“ sj 14 pries rusus, as neneigsiu, juk as esmi lieluviu patriotas ir kovoju uz mano tevynes laisve.9 99. Norbutas Juozas (1888-1968), kunigas, visuomenininkas. Kunigu isventintas 1909 m., j Skotij^ atvyko 1912 m. ir £ia dirbo iki 1920 m. Leido ir redagavo laikrastj Skotijos lietuviams „Iseiviij draugas“ bei satyrinj laikrastj „Ezys“.

94

- 2 inom, kad Tamsta esi lietuvis - revoliucionerius ir emigrantas Paryziuj. [Lapas neperskaitomas]

Sis mano atsakymas, maciau, padare j komisarij gero jspudzio, tai jis man: - Kol kas, galiu Tamstai pasakyti, rusu vyriausybe nera formulavusi Jusu atveju jokiq reikalavimu, bet jeigu ji tai padarytu, nepaisant geru Paryziaus informaciji}, Tamstos padetis pasidarytq kebli. Mes si4 savailc: uzbaigsime Tamstos popieru vertimij, jei nieko jtarlino nerasime, as pristatydinsiu jas Tamstai j namus; tada, Tamsta, galesi grjzti Paryziun. Siuom ir uzsibaige sis reiksmingas pasikalbejimas Scotland Yarde. Iseidamas is Scotland Yard iauciau tarytum sunki^ nast^ ant pecitj, pavojus dar nebuvo visiskai praej^s. Nors zinojau, kad mano popierose be grafo Bernstorf’o vizitines korteles nieko jtartino ne­ buvo, taciaus nezinia, kaip pasielgs su manim Scotland Yard’o viespaciai; pagaliaus dar ir rust} atstovybe Londone, jspeta Liverpulio [...] Scotland Yard’o savo popieras. Tuom tarpu susiras^s su p. Painleve, gavau is jo introdukcijos laiskij prie prancuzq ambasadoriaus Londone p. Cambru, jam ispasakoj^s savo vargus, gavau is jo oficialu rastcj, kuriame jisai rekomendavo mane visom kariskom ir civilem vyresnybem ir prase palengvinti man kclionc; Paryziun. Po keliq dicnq Scotland Yard’o detektyvas atnese man visas mano „popieras“, graziai suskirstytas rusimis: iskarpos viename voke, laiskai - kitame, mano rankrastis -dienynas - treciame. Ant visi} vokq didelem raidem antgalvis An his Majesty Service. .. Mat, tai yra paprasta formule visq Vidaus rcikalq ministerijos rasti} ir vokq anlgalviq. Matysime, kaip tie vokai su siais truksmingais antgalviais man patarnavo mano kelionej Paryziun. [...] as gaves savo popieras[...] grjzti Paryziun, kur manc;s isdavimas rusams negalejo pareiti j klausim^. Bet kelione karo metu buvo nelengva, veike

95

tik viena laivq linija New-Hawen [...], kuria turejo teise vazineti ci­ vilian visos kitos linijos buvo rezervuotos karo transportam. NewHawen po anghj civilei ir kariskai kontrolei, ejo cia pat, uzlipus ant prancuzq laivo, prancuziska civile ir kariska kontrole. Vienur ir kitur kontrole buvo kuo griezciausia. Atlik^s anglq konlrole, lipu j laivij, cia prancuzq kontrole klausia paso. Kisu Cikagos konsuloWulfo liudijim^. - Cia gi ne pasas, duok, Tamsta, man pas^, reikalauja kariskas kontroleris. Kisu jam prancuzij ambasados laiskij. Skaito. - Cia, sako, grazus rekomendacijos laiskas, bet ne pasas. Duok pascj. [...] Tamstanegali toliau vaziuoti. Tuom tarpu atejo muito kontrole, liepe atidaryti valizas. Atidarau vien^, kiUp Kaip tik pirmoj valizoj Scotland Yard’o vokai su uzrasais „An his Ma.iestv Service". Na, manau sau, sveiks - dingus. Kariskasis kontrolierius, tikrines daiktus su civiliu kontrolierium, kaip tik pamate vokus, ciupo juos, - ziQri ir, kreipdamasis j mane, klausia: - Tamsta esi oficialej misijoj? Nusteb^s, nezinojau ktj atsakyti. - Klausiu Tamstos, - vel kreipesi j mane mandagiu, minkstu tonu kariskis, vartydamas rankose paketus su „An his Ma.iestv Service" antgalviu, - ar Tamsta esi oficialej misijoj. - Matai gi, Tamsta, is siij pakelu, - pasididziuodamas atsakiau, supralcs priezastj tono pakeitimo, - kad as esmi oficialej misijoj. - Tai kodel gi, Tamsta, man to issyk nepareiskei, atsiprasau uz [...] - Matai, [...] slapta ir as negaliu visiems girtis. - Veliju Tamstai laimingos keliones ir geros kloties, - pasakcs kariskis, nuejo toliau eiti savo pareigas. As gi, stebedamasis pats Siam netiketam prietokiui, dziaugsmingai leidausi j kabirup Cia mane isgelbejo magiskas antgalvis: „An his Maiestv Service". Prancuz^ kariskis buvo is to uzraso jsitikincs, kad as buvau Jo Didenybes (anglu) karaliaus tarnyboj. Mat, kaip tas, kas vienam atvejy galejo mane prazudyti, kitame isgelbejo. 96

Kelione tarp Dieppe ir Paryziaus buvo nelengva. Taikos metu ji tesdavosi kelias valandas, dabar reikejo pusantros dienos, reikejo visur praleisti kariskus transportus. Paryziaus vaizdas irgi nejprastas, niurus, be sviesos naktimis; gyventojai susirupin^, neramus. Taciau uzbaigus sia ilg^, nepapras14 6 menesiu kelion^, jauciuosi giliai patenkintas. [...] milziniska uzduotis -[...] kelicj. laisvai nepriklausomai Lietuvai. Bet kelias j nepriklausomyb^ pasirode ilgas, sunkus ir erskeciais klotas. Tautos sargvba. kuri^ as iskilmingai pasizadejau broliams amerikieciams eiti dar per 10 melu, buvo nelengva, kupina pavoj'14 ir sielvartij. Bet apie tai sekanciuos tomuos. La Chana 2.VI.1938 m.

P. J. Gabrys

97

98

TAUTOS S A R G Y B O J A T S IM IN IM A I 1915-1916 m. II TO M AS Salus populis suprema lex esto!

99

I. „PRO L IT U A N IA “ , LIET . IN F O R M . BIU RO O RG A N O , JK U R IM A S IR L. I. B. V E IK L O S P R A P L E T IM A S Paryziaus karine nuotaika. - Specialus leidinys: le Vatican et les Nationalites. - Pro Lituania jkurimas. - Lcnkq propagandos Lietuvai zalingumas. - Lietuvos buvim^ neigia ir jos varda slepia rusai, lenkai ir vokieciai. - Incidentas del Lietuvos vardo „le Matin e“. - Mano paskaitos apie LicLuva Ecole des Hautes Etudes Sociales ir Societe de Sociologie. - Atsirubeziavimas nuo lenku. Mano veikla karo pradzioj Paryziuj, grjzus is Amerikos, buvo apsunkinta. Visas intelektualis Prancuzijos judejimas buvo tarytum apmir^s, paralyzuotas: visos prancuzq tautos jegos buvo jtemptos kovai su priesu. Nieko stebetino; kanuoles griaude 60 kilometru nuo Paryziaus atstu. Naktimis Paryziaus padangej skraide vokiecit} bombonesiai, nesdami apgultajai sostinei gaisrij ir mirtj. Visi, kas tik galejo, apleido soslinc;, issikeldami j Prancitzijos gilumij, pati vyriausybe su parlamentu buvo issikrausciusi j Bordeaux1. Vi­ sos mokslo ir meno jstaigos vos veike, kad tik palaikius gyvyb§. Visi vyrai iki 50 mclq amziaus buvo fronte, nepaisant jq sociales padeties. Dauguma mano pazjstamu, draugq, bcndradarbiq buvo mobilizuoti. Mano prietelius ir pirmasis bendradarbis p. J. Pelissier buvo Alsace’o fronte. Man isvykstant j J.A.V. pries pat karij, as buvau palik^s paruost^ mano bendradarbiam visij medziagcj Nr. 6 Annales des Nationa­ lites. skiriam^ specialiam leidiniui le Vatican et les Nationalites. isskiriant mano replikcj Korwin Milewskio ..Observations" (apie k^ placiau rasiau I Tautos sargyboj tome). Bet sugrizes radau tik dalj medziagos surinktcj. Reikejo imtis darbo, kas pazadeta, turi buti isteseta. As zinojau, kad daug kas lauke sio leidinio su dideliu nekantrumu. Kadangi j tautu organ^: Annales des Nationalites nepatogu buvo deti grieztesnius polemikos straipsnius, pasvestus Lietuvai, tai as sumaniau pradeti leisti ..Pro Lituania". specialu Lie-1 1. Bordeaux - Bordo miestas Prancuzijoje.

100

tuvos informaciju biuro menesinj organs dviem kalbom: prancuzp ir anghj, paskujj skiriam^ Anglijai ir Siaurcs Amerikai. Sumanyta, padaryta! Nuo pradzios 1915 m. pasirode „Pro Lituania", kuri per viscj karij stovejo sargyboj Lietuvos gyvuju rcikalp ir jos garbes, kol netapo jkurta nepriklausoma Lietuva. Bet, prisipazinsiu, darbas buvo nelengvas: vienui-vienas, nei su kuom pasitarti, nei mintimis pasidalyti. Atsakomybes nasta gule ant manes visu sunkumu. Susisiekimas su Lietuva, atskirta nuo pasaulio ugnies ir plieno siena buvo nejmanomas; su amerikieciais, atskirtais vandenynu, kur siaute vokiu povandeniniai laivai, irgi buvo nelengvas. Karo cenzura siaute: daug laisku ir siunliniu buvo sustabdyta, karui pasibaigus pranc. karo cenzura sugr^zino man 125 sulaikytus laiskus ir siuntinius j J.A.V. ir j Lietuv^ (per Anglij^ ir Petrograd^). Darbas buvo sunkus, bet snausti neatsiejo. Lenku propaganda gerai suorganizuota, turinti daug istekliij ir inleleklualiu jegu uzsieny, siaute visoj Europoj, reikalaudama atstatymo didziules Lenkijos „od morza do morz^“ (nuo Baltijos iki Juoduju juru). Reikejo atrubeziuoti Lietuv^ nuo Lenkijos; tuo tikslu dar Londone viesint, kaip virsuj minejau, pasiseke man jdeti \ „The British Review* 1915 m. Nr. 2. straipsnj „The Autonomy of Poland and Lithuania". Siame straipsny as pasakiau lenkam grieztai: „salin nagus nuo Lie­ tuvos!" Jis sukele nemaza lermo2 lcnkp guoly. Atsizvelgiant, kad Prancuzija ir Anglija buvo Rusijos s^jungininkes, tad, suprantama, atsiejo zaisti lojalumo komedij^ ir negalima buvo dar kol kas atvirai kalbeti apie nepriklausomos Lietuvos valstybes kurimij, juoba, kad dar nebuvo aisku, kaip baigsis karas ir kas laimes. Rusijos lenkai irgi, tuomet remdamiesi didziojo Ru­ sijos kunigaikscio Mikalojaus, vyriausio vado „strateginiu“ pazadejimu (1914 m. rugpjucio 4 d.) sujungti tris Lenkijos skeveldras j autonominj vienetcj Rusijos ribose, tereikalavo autonomijos visai istorinei Lenkijai 1772 m. ribose, apimanciai ir Lietuv^. Tad pirmutine mano uzduotis buvo tuomet visur ir visame reaguoti pries lcnkp uzgaidas. 2. Lermas - sumaistis.

101

Nei rusu, nei vokiecip generaliniu slabu komunikatuos apie karo veiksmu eig^ spaudai nerasdavai Lietuvos vardo, nors kovos teriojo Lietuvos laukus; priesingai spauda nuolat skelbdavo „Lenkijos fronte“ atsitiko tas ar tas; Lietuvos gi vietoj rusai skelbe siaures-vakarp fronte, o vokieciai vietoj Lietuvos vartodavo „Kurland“, tarytum Lietuvos visai nebulu. Siandien tai gal atrodyti ne vienam mazmozis, bet tuomet labai daug reiske Pologne, ..front de Pologne“ visiem kasdien puole j akis, o Lietuv^, tarytum tycia, vieni ir kiti norejo padengti nezinios tvla. Didziuliam Paryziaus dienrasty „Le Matin* kariskjj kronikjj kasdien vede commandant de Civrieux. as jam parasiau Lietuvos informacijp biuro vardu, kad nelogiska yra vienur rasyti: ..front de Pologne“, o kitur „le front du Nord-Ouest“, vietoj „le front de Lituanie“. Jis paklause manes, pradeda savo kronikoj vartoti „le front de Lituanie“; as dziaugiuosi. Praeina kelios savaites, vel matau jo kronikoj „le front du Nord-Ouest“. Vel rasau jam, klausdamas, kodel? Jis kviecia mane redakcijon pasikalbeti. Ateinu. Simpatiskas senukas man aiskina: - Matai, Tamsta, gavome is rusp ambasados rastp, reikalaujantj nemineti Lietuvos ir rasyti „le front Nord-Ouest“. - Kodel? - Sako: ..Lituanie n’existe pas“ (Lietuva neegzistuoja). - Kaip tai Lietuva neegzistuoja? - uzsigavau as, jeigu yra tauta, kuri kalba lietuvip kalba, su visu skirtina nuo rusp ir kitp slavp kalbp, tai yra tauta ir jos salis, kuri vadinasi Lietuva - Lituanie. Berods, Tamsta, zinai is istorijos, kad Lietuvos valstybe egzistavo ir puse dabartines Europos Rusijos priklause Lietuvos valstybei. - Taip tai taip, bet dabar Lietuvos ner, - teigia uzsispyr^s kariskis. - O Lenkija ar yr? - klausiu as, jau pykdamas, vienok jus nesiliaujate rast:s „le front de Pologne“ ir rusp ambasada neprotestuoja. Maciau is jo veido israiskos, kad as jj prispyriau siuom argumentu prie sienos. Neturedamas, k^ atsakyti, jis man mete: 10 2

- Lenkija, kas kita. - Bet k;j mes cia gincysimes, dienrascio redakcija, gavusi rusu ambasados protest^, uzdraude man mineti Lietuvos vard^ mano vedamoj kronikoj. As asmeniskai apgailestauju, nes man isties rodesi logiska tamstos pastaba. Tuom musu pasikalbejimas ir pasibaige. „Le Matin'* po senovei venge mineti „Lietuvos“ vardty As atpasakojau sj incident^ tarn, kad duoti suprast skaitytojam kaip Lietuva buvo uzmirsta ir somoningai slepiama po trilinku klodu: lenku, rusu ir vokieciu. Ne vienam dabar gali pasirodyti mano pastangos bergzdziomis nuplesti svelimpjp, slepiancip Lietuv^, uzdangalus, bet jeigu Lietuva nebulu buvusi pries kar^ ir ypac karo metu tinkamai isgarsinta Vakarp Europoj, lenkai butp mus paglemzc, kaip ukrainieciu Rylu Galicij^ ir Volynij^. Tomai vokieciu laikrasciu iskarpu 1915 m. ir 1916 m. L. I. B. archyve liudija, kad vokieciai nemane su visu skaitytis su Lietuva, kurip, kaip virsuj minejau, denge „Kurland“ vardu, nes ten rado tik „bauervolk“. Tik placiai isvystyta Vakarp Europoj karo metu „Lietuvos informacijp biuro" propaganda, jo „funkspruch’ai“ (bevieliu telegrafu leidziamos zinios) apie ten daromus vokiecip ziaurumus parode okupantams, kad Lietuvoj be „bauervolk’o“ yra ir inteligentija. su kuria reikia skaitytis ir tartis del krasto ateities. Kaip ir kokiu budu as priverciau (veiksmazodis priverciau cia ne kiek neperdetas) pasaulin^ spaudcj mineti ir vartoti Lietuvos vardcj, as atpasakosiu zemiau. Sutvark^s trijp periodinip leidinip: „Pro Lituania" dviem kalbom ir „Annales des Nationalites" laidp, neturedamas laisvp bendradarbip, turejau zymiai padidinti apmokam^jj personalty Amerikoj surinktos aukos smarkiai tirpo. Sustates biudzettj 1915 m„ siekiantj 25.000 fr„ pasiunciau Chicagon Tautos fondui, klausdamas ar sutiks padengti nedateklip - 10.000 frs. Parsiveztpjp is J.A.V. 15.000 fr. L. I. B. galejo teuztekti ir rugsejo men. Tuom tarpu, pasitikedamas, kad Tautos fondas nepaliks man^s be paramos, vysciau vis platesne ir gilesne propaganda rastu, spausdiniais, na ir gyvu zodziu - paskaitomis. 103

Ecole des Hautes Etudes Sociales Paryziuj vel pradejau cilc; paskaiti} apie Tautu (pavergtuju) problem^, zinoma, neuzmirsdamas ir Lietuvos. {vairios moksliskos draugijos tankiai kviesdavo mane su paskaitom. Ypatingos reiksmes turejo mano paskaita, laikyta 1915 m. balandzio 15 d. ..SocicLc de Sociologie" tema: "La question polonai­ se en relation avec la question lituanienne, ruthene et iuive" (Len­ kijos klausimas rysy su lietuviu, ukrainieciu ir zydu klausimais). Si paskaita veliau atspausdinta: " Revue de Sociologie" ir "Annales des Nationalites", turejo Paryziuj tcj pat reiksme - atrubeziavimo lietuviu nuo lenku, k^ mano straipsnis „The British Review" atliko Londone; nors, prisipazinsiu, Paryziuj as turejau manevruot daug atsargiau negu Londone, nes cia lenku jtaka buvo daug didesne negu tenai. Sioj paskaitoj, kurios atejo pasiklausyti mokslo vyrai, politikai ir zurnalistai, as turejau buti kiek galint objektyvus. Cia as isanalizavau triji4 Lenkiju nusistatymij: Rusijos lenku, Austrijos ir Vokietijos. Rusijos lenki4 didziuma sutiko su entuziazmu didziojo kunigaikscio Nikolojaus autonomijos pazadcj ir sujungim^ trijq Lenkiju Rusijos ribose. Taciau kairiosios partijos autonomija nesitenkino ir reikalavo nepriklausomybes. Austrijos lenkai reikalavo sujungimo trijrj Lenkiju Austrijos ribose, tik Vokietijos lenkai kol kas jokiu reikalavimu nestate ir lauke jvykiq eigos. Kokiose gi ribose lenkai reikalavo Lenkijos atstatymo? Didziu­ ma lenku reikalavo istorines Lenkijos 1772 m. su Lietuva ir zymia Ukrainos dalimi. Tik kai kurie kairieji ir pazangieji lenku gaivalai taikesi su mintimi etnografines Lenkijos. Koks gi santykis licluviu ir ukrainiecit} su lenkais? Aisku, kad nei vieni, nei kiti nenori bQti etnografine medziaga lenkams ir nenori detis nci j jq autonomy, nei j ju valstybe, pamokyti skaudzia praeitimi, kur lenkai pasirode nelojalQs ju atveju. Lietuviam ir ukrainieciam tepriimtina etnografine Lenkija, susidedanti is 9 rus. Lenkijos guberniju (isskiriant Suvalkq), Vakaru Galicijos, Poznanes, Silezijos, dalies Rytprusiq su Vyslos jtaka ir Dancigu, butinu Lenkijos isejimui j jurij. Tokia Lenkija lurelq 17 104

milijonu gyvenlojij. Tokioj Lenkijoj butij dar keli milijonai zydq ir kilalauciu. Reikia tiketis, kad lenkai sugebes teigiamai issprgsli zydu ir kilu mazumij klausim^, gerbdami ju teises. Si mano paskaita, veliau tankiai cituojama prancuzq publicistq lenkij - lieluviu santykiij pazymejimui, jgijo reiksmt; licluviq deklaracijos, kuri teige, kad lietuviai nenorejo detis su lenkais j vien^ valstybe. (Sios paskaitos tekstas priede I) Zymiai isplclgs Liet. inform, biuro veikim^ deka lesom, kurias as parsiveziau is J.A.V., turejau dar ispildyti pasizadcjim^, duot^ amerikieciu kunigam, kurie jpareigojo mane daryti zygiq Vatikane, kad isgavus Jung. Amer. Valstybese, kur yra zymus skaicius lieluvii4 katalikq, vyskupij lietuvj, idant tuomi uzkirtus keliij lietuviu amerikanizacijai per baznycieg Vilniaus vyskupijos klausimas man irgi labai rupejo (apie kij as rasiau gan placiai I atsiminimu tome). Sitais sumetimais vedamas, as nutariau vykti Romon pavasarj 1915 m. Bet kelione karo metu ne taip lengva. Turejau daug sunkumu, kol isgavau prancuzu pasig nes rustj nenorejau, bet deka rysiam ir pazintim man tai pavyko. II. K E L IO N E ROMON Audiencija pas Mgr. Pacelli (dabar Pius XII). - Ismetinejimai. Mano kontrataka. - Vilniaus vyskupijos klausimas. - Mgr. Skirmunt’o kandidatura. - Klausimas vyskupo- lietuvio amerikieciam. - Audiencija pas Sv. Tev^ Benediktij XV. - Jspudis, isnestas is Vatikano. - Mussolini’o vaidmuo Italijos intervencijoj Didyjin karan. Alvykes Romon balandzio men. pradzioj, deka kun. Propolianiui, kuris cia buvo rektorium Sv.Kazimiero prieglaudos, as susipazinau su grafu Nekludov’u, rusu pasiuntiniu prie Vatikano. Grafas Nekludovas patare man pradeti zygius Vatikane ne nuo Valstybes sekretoriaus kardinolo Gaspari, bet nuo jo kanceliarijos vedejo jauno ir jtakingo Monseigneur’o Pacelli (dabar Pijus XII). Netrukus jis man isrupino pas jj audiencij^. 105

{spudingi Vatikano rumai. Sveicarij viduramzine gvardija stovi prie varttj. Priemimo kambary sedi jau septyni monseigneur ai, pasipuos^ violetais. Sedu is eiles, manau sau, reiks laukti kokuj valand;j ar daugiau, kol ateis mano eile buti priimtu. Dairausi, ar ner ko paskaityti. Matau, ant stalo guli senoka knyga odiniuos apdaruos. Ziuriu: Vilniuje Zawadzkio3 isleistas 1840 m. lotynu kalba baznytinis formuliaras (kriksto ir kilu apeigu). Pradedu vartyti nuslebes. Manau sau, kaip cia pakliuvo sis Zawadzkio leidinys. Nezinau, ar dziaugtis, ar liudeti. Nusisveriu liudeti, nes maniau, kad tai lenku jtakos pozymis Vatikane. Tuom tarpu ineina tarnas ir priejcs prie manes, kviecia j Mgr. Pacelli kabinel;p Antras nustebimas. Kaip tai, manau sau, sie septy­ ni zilagalviai violetiniai monseigneur ai, pirma manes aleje, dabar tures laukti, kol as atliksiu savo reikalus pas Mgr 4 Pacelli? Keista! Nors man labai malonu buti priimtu pirmuoju, be eiles. Kuklus, siaurokas darbo kambarys, pasieny lentynos knygp kupinos, kuklus rasomas stalas, prie jo stovi aukstas, liesas, juodaplaukis dvasiskis, jo veido israiska rami, maloni. Kilniu rankos gestu praso mane sestis pries jo rasonupi slahp Ant stalo matau guli neseniai mano isleistasai specialus leidinys Annales des Nationalites - le Vatican et les Nationalites. Mgr. Pacelli, astriai jlcrpgs j mane akis, klausia prancuzp kalba su lengvu italisku akcentu: - Ar Tamsta esi sios „revue“ redaktorius - leidejas. - Taip, Eminence, as pats. - Ar Tamsta esi katalikas? - kvocia mane toliau Mgr. Pacelli. - Taip, Eminence. - As matau is jusu „Comite de patronage", kad jus, nors kata­ likas, (paskrjjj zodj stipriai pabrezdamas) esate „franc-maconp“ tarpe. - Gal but, Eminence, prisipazinsiu, as negaleciau pasakyti, kas is mus naritj yra „franc maccon’as", kas ne. Mes juos kvieteme j patronaz^ del to, kad jie domisi tautp klausimu. 3. Zavadskis Juozapas (1778-1838), spaustuvininkas, leidyklos jkurejas. 1803 m. persikele j Vilniij, kur jkure knygyn^ir spaustuvf. 1805 m. pereme Vilniaus universiteto spaustuv^ ir jq. sujunge su sav^ja, kur spausdino mokslinius leidinius.

106

Tada atsivert^s mano izengiam^jj straipsnj, kur as buvau astrokai kriti leaves kardinolo Merry del Val. pirm buvusio valstybes sekretoriaus, politik^ pavergluju tautp atveju, sako: - Jus cia smarkiai puolate Svent^jj Tev^? - Ne, Eminence, ne Sv.Tevig bet valstybes sekretorip Merry del Val ir jo nelenPp politikp pavergtpjp tautp atveju. Skaito melynu paiseliu uzzymetus sakinius ir pagalvojes sako: - Daleiskim, taip! Bet cia? - skaito zemiau uzbrauktus sakinius raudonu paiseliu. - Ir cia, Eminence, eina kalba apie Sventojo Sosto nelemtij politikp silpnpjp tautu atveju, kurios stelbiamos stipresniuju naudai Baznycios sferoj. Man bekalbant, maciau Mgr. Pacelli kakta erne rauktis, manau sau, bus audra ir perkunu su zaibais, sugadinau visij reikalp. - Kaip tai nelemta politika? - paklause mane ramiai. - Del to, kad lietuviai, gudai ir rutenai - unijotai, atiduodami lenkp dvasiskijos malonei, kuri juos denacionalizuoja, lenkina per Baznyci^, tas pat su rumunais - unijotais Transilvanijoj, kurie paliekami ungaru4dvasiskijos malonei. Tai mes dokumentaliai isdestome sekanciuose straipsniuose. - Skaiteme labai atidziai tuos straipsnius ir ten cituojamus faktus tikriname. Jei jie pasitvirtins, bus daroma atitinkamu zygiu. Mes esame jums dekingi uz jp nurodymej. Sv. Baznycia yra lygi motina visiem savo vaikam. Paskui Mgr. Pacelli erne mane kvosti kas del kun. Propolianio knygos ,.Eglise Polonaise en Lituanie“. kuricj as buvau isvertes j pranc. kalb^. (T^ pasikalbejimij as jau atpasakojau I atsim. tome ir as cia jo nekartosiu). Pagaliau as priejau prie vyriausio tikslo, del kurio as buvau atvykgs Romon - Vilniaus vyskupijos administratoriaus kun. Michalkeviciaus, labai keksmingo lietuvybei, prasalinimo. Mgr. Pacelli buvo jau gerai susipazines su siuom klausimu: buvo skait^s visus lietuvip memorandumus, Korwin Milewskio 4. Vengri}.

107

..Observations" ir mano replikp. Bet esant konfliktui su rusp vy-

riausybe del vyskupo Ropp’o5 prasalinimo, buvo formalip sunkumu paskyrimui naujo vyskupo lietuvio, ko as prasiau, delto kad vysk. Ropp’as vis dar skaitesi formaliu Vilniaus vyskupu. Tada as padariau sekancip sugestijp: - Jeigu Sventasai Sostas nusileistp Vilniaus vyskupijos klausime, tai rusp vyriausybe gal nusileistp naujos vyskupijos Taskente jkurimo klausime ir paskyrime ten kun. Pranaicio6vyskupu. Maciau kaip Mgr. Pacelli akys nusvito, jis maloniai paklause: - Ar Tamsta gali man duoti precizijp, kokiu budu Sventasai Sostas galetp nusileisti Vilniaus vyskupijos klausime, nemazindamas savo prestizo. - Galiu, Eminence, butent: skirdamas vyskupp Ropp’p Mohilevo archivyskupu, tai mano nuomone butp elegantiskas sio keblaus klausimo issprendimas; as manau, kad jeigu Sv. Sostas nusileistp Vilniaus klausime, tai rusp vyriausybe nusileistp Taskento vysku­ pijos klausime. Mgr. Pacelli veidas visai nusvito ir jis maloniai paklause: - Pasakyk man Tamsta, kaipo katalikas, musp Sventos Baznycios naudai, ar sita mintis atejo Tamstai paciam j galvij. - Turiu atvirai pasakyti, atsakiau as, kad tai yra sugestija man padaryta grafo Neklidovo7. - Aciu uz atvirump, Tamsta, siuom labai patarnauji Sv. Baznyciai. Kas del naujo vyskupo paskyrimo Vilniuje, as pagalvosiu ir, pasitares su Jo Eminencija valstybes sekretorium, galesiu pranesti uz kelip dienp Tamstai Sv. Sosto nusistatym^, ar gali Tamsta sugrjzti... Paziurejes savo ..agenda", paskyre naujcj pasimatymp. 5. Von Ropp Edward (1851-1939), Vilniaus vyskupas ir Mogiliovo arkivyskupas metropolitas. 1886 m. |sventintaskunigu,dirboLiepojoje, 1902 m. pakeltas vyskupu irpaskirtas { Cherson^, 1903 m. perkeltas j Vilniij, kur tapo labai {takingu, ypac tarp lenki). 1907 m. istremtas { Peterburg^. 1917 m. paskirtas Mogiliovo arkivyskupu, taciau 1919 m. bolsevikij valdzios suimtas ir tik didelemis pastangomis leista isvykti j Lenkij^. 6. Pranaitis Justinas Bonaventuras (1861-1917), kunigas, profesorius, misionierius. 1886 m. {sventintas kunigu, deste Peterburgo dvasineje akademijoje, 1900 m. isvyko | Taskenta organizuoti sielovadinio darbo, ten pastate keleta baznyciij. 7. Nekliudov Anatolij Vasiljevic (1856-1926), rusij diplomatas, dirb^s Bulgarijoje, Svedijoje, Ispanijoje.

108

Audiencija lesesi virs valandos. Iseidamas laukiamam kambary maciau 12-13 zilagalvip monseigneur’u, kurie kantriai lauke savo kaleinos8. Si audiencija, prasidejusi gan audringai, uzsibaige meiliai ir nuosirdziai. Is sio pasikalbejimo as padariau isvadip kad spaudos jega yra didele, kad per jg galima paveikti net Vatikano morale galybe, kad reikia klabenti, o bus atidarvta! Tik vieno as nesupratau, kodel man buvo duota pirmenybe pries zilagalvius monseigneur us. Grafas Neklidovas, kuriam as atpasakojau audiencijos eigip man paaiskino: - Matai, Tamsta, Vatikane dvasiskiai, tai vis tiek k^ karininkai generaliniam stabe, kur drausmes sumetimais maziau skaitomasi su jais, negu su civiliais. Kariskis turi laukti savo eiles, 0 civilis gali laukti, gali nelaukti. Po kelip dienu as vel grjztu j Vatikan^. Mgr. Pacelli vel priima mane labai maloniai be eiles ir sako: Jeig u vyskupas Ropp’as bus paskirtas Mohilevo archivyskupu, tai kip Tamsta, manytum apie paskyrimg Vilniaus vyskupu Mgr. Skirmunt, kuris, kaip Tamstai turbut zinoma yra lietuvis ir pridure: „c’est un homme de Dieu“ (jis yra Dievo zmogus, - didelis pagyrimas!). - Leiskit man, Eminence, pasakyti atvirai mano nuomong. As neturiu garbes pazinti jj asmeniskai, bet Skirmunlp seima Lietuvoj labai zinoma. Ji nors skaitosi lietuviskos kilmes, bet sulenkejusi nuo amziip nutolo nuo Lietuvos gyvenimo ir siandien mums svetima. Mgr. Skirmunt, kaipo ncmokigs lietuviskai ir nesuprant^s mus gyvenimo, mums nebulp priimtinas. - Aciu uz atvirum^, jusp nuomong as pateiksiu Kardinolui Valstybes sekretoriui. Buvo sutarta su Mgr. Pacelli, kad mes, lietuviai, patys patieksime 3 kandidatus kunigus - „episcopabiles“, is kurip Vatikanas pasirinks Vilniaus vyskupip Alii kgs Vilniaus vyskupijos rcikalp perejau prie amerikiecip reikalo, isdesciau pavojp, grgsiantj lietuviam katalikam, is vienos 8.

E ile s .

109

puses istauteti ir tuom paciu suamerikonejus nutolti nuo Baznycios ir virsti protestantais, is kitos puses, patekti j senkataliku laisvijj;j baznyci^, kuri masina tuom, kad turi lietuvj „vyskup^“. Del to, mano nuomone, rcikelq paskirti visiem lietuviam katalikam J.A.V. atskir^ vyskup^ lietuvj. - Kaip tai, - paklause nustebes Mgr. Pacelli, - Tamsta noretum isskirti lietuvius katalikus Amerikoj is esamu vyskupijij jurisdikcijos? Ne, tai nejmanoma! Sventos Romos Katalikij Baznycios organizacija yra paremta ant geografinio teritorialio principo. Jei as Tamst^ gerai suprantu, Tamsta noretum, kad lietuviam katalikam isskirtiem is csarruj vyskupijij jurisdikcijos butij jkurta atskira eksteritorialine vyskupija. - Taip, Eminence! - Ne, tai nejmanoma, juk tai jnestu anarchij^ j Sv. Baznycios santvark^: siandien jus, lietuviai, norite eksteritoriales vyskupijos, ryt - lenkai, poryt - italai, vokieciai, airiai... Ne, tai nejmanoma! As is licsq pradejau suprasti, kad mano prasymas buvo nepagr jstas. Man net pasidare geda, kad as apie tai is anksto nepagalvojau. Tada man atejo nauja mintis: - Jeigu negalima sukurti keliem simtam lietuviu - kataliku parapijrj J.A.V. atskiros vyskupijos, tai gal butt} galima paskirti vyskupus lietuvius tose vyskupijose, kur lietuviai - iseiviai gyvena kompaktiskom masem, kaip antai: Pensylvanijoj, Chicagoj ir jos apylinkese. - Na, cia tai kitas klausimas! - meiliai atsake Mgr. Pacelli. Aisku, kad galima, bet tarn reikalingos jvairios s^lygos. Pirmiausia, kad lietuviu kunigij tarpe J.A.V. butij episcopabilesa. - Taip, esama pakankamai, bet airiai vyskupai, daugumoj amerikanizatoriai, nejsileidzia lietuvi^ kunig^ j kapitulas ir del to pirmu zvilgsniu, hierarchijos atveju, atrodo, kad lietuviij kunigi^ tarpe J.A.V. nera episcopabiles. Taciaus, J.A.V. yra pakankamai lietuviij kunigu, baigusiu aukstus teologijos mokslus Europos katalikiskuos universitetuos: Louvain’e, Fribourg’e.9 9. Tinkamij buti vyskupais.

110

- Episcopabiles neuztenka vieno mokslo, reikalaujama dar kittj kokybip (qualites), bet as ne kiek neabejoju, kad lietuviskojo klero (clerg) tarpe J.A.V. gali atsirasti episcopabiles. Mano manymu, galima bulu paskirti vyskupus-sufraganus tose vyskupijose, kur yra zymus skaicius lietuviq kataliku. Ar Tamsta galetum paruosti Sventajam Sostui siuom klausimu memorandum^. - Mielai, - atsakiau, - as buvau neseniai J.A.V. ir tenykstes sqlygas pazjstu. Baigiantis audiencijai Mgr. Pacelli paklause man^s, ar as noreciau matyti valstybes sekreloriu kardinolq Gaspari10. As atsakiau, nematqs reikalo del to, kad visus reikalus esmi jam isdesles. Bet noreciau gauti audiencijq pas Svenlqjj Tevq Benediktq XV ir gauti jo apastaliskqjj palaiminimq. - O kaip ilgai Tamsta uztruksi dar Romoj? - Dar 3-4 dienas, Eminence! - Trumpoka! Bet pasistengsiu. Tuom ir uzsibaige antroji mano audiencija pas monseigneur 4 Pacelli. As turiu cia pazymeti, kad jau tuomet asmenybe sio auksto Kalaliku Baznycios hierarcho buvo zavejanti: jo veide, jo akyse spindejo prielankumas, jo balse skambejo meilumas. Jam isreiskiant priesingq mintj, nesigirdejo maziausio tono pakelimo. As turiu prisipazinti, kad si kilni asmenybe mane suzavejo. Veliau teko man daug koresponduoti su Mgr. Pacelli Lieluviq dienos ir Vilniaus vyskupijos klausimais (priede duodu jo laisko folografine nuotraukq), teko man jj aplankyti Munchen’e nunciaturoj, pirmas jspudis, isnestas is pirmojo pasimatymo Vatikane nedilo, bet gilejo ir augo. Po keliu dienu gavau pakvietimq audiencijai pas Sventqjj Tevq Benediktq XV. Buvo tai sekmadienis. Vatikano rumai, salonai, Lateran’o gvardija, kamergerai, didinga trono sale, kur Sventasai Tevas duoda vicsqsias audiencijas pasiliko ant visados mano atminty. Mgr. Pacelli, negaledamas delei laiko stokos (as turejau*Il 10. Gasparri Pietro (1852-1934), itali} kardinolas, Baznycios politikas. 1898 m. jsventintas vyskupu, 1907 m. paskirtas kardinolu. 1914-1930 m. popieziaus valstybes sekretorius.

Ill

15-IV- butinai grjzti Paryziun delei mano paskailq Ecole des Hautes Etudes ir Societe de Sociologies isrupinti man privacy audiencijcj pas Sv. Tevij, prijunge mane prie nedideles 20 italij grapes, atvykusios is provincijos. Sventasai Tevas Benediktas X V nedidelio ugio, bet matomai stipraus sudejimo, malonaus veido, pasveikino visus ilalu kalba, paskui kickviencj atskirai palaimino. As buvau paskutinis. Mane palaimin^s, maloniai paklause: - Lituano? - Oui. Votre Saintete. je suis lituanien. (Taip, Just} Sventenybe, as esmi lietuvis). Tada Sv. Tevas man pasake, kad apie mano atsilankymo Vatikane tiksl^ jam pranese kardinolas Gaspari ir kad siais klausimais Sv. Baznycios vadovybes bus susirupinta. Paskui as patyriau is grafo Nekliudovo, kad Sventasai Tevas padare ..infraction au protocole", nes paprastai per vies^sias audiencijas nera jprasta kalbetis su atskirais asmenimis, bet kadangi man dave apaslalisk^jj palaiminim^ paskutiniam (taip tvarkdariam buvo jsakyta is anksto matomai del to, kad Sv. Tevas padarytij isimtj ir tarttj kelis prielankius zodzius). As isnesiau is Vatikano, mano santykiavimo su Mgr. Pacelli, Sv. Tevo Benedikto X V audiencijos didingos kuklumo atmosferos, viespataujancios Vatikane, galing^ jspudj. Cia man prisimine pries kelis menesius girdeta Washington’e atstovo Underwood’o pasaka apie tris pasaulio galybes: Kaiser’io armij^, Pierpont-Morgano bank^ ir Kataliku baznyci^. T4 galybc, moral^, ne fizinc;, Kalaliku Baznycios as pajutau cia pat, kaip tas apastalas Tomas, k^ nenorejo tiketi mat^s Kristy is numirusiu prisikelusj gyv^, zemiskam kune, kol nepaliete jo zaizdu. Apsilankymas Vatikane, sakyciau, sustiprino many kalalikybc;; tikinciu as visuomet buvau, bet kai kurios Kalalikq Baznycios apeigos rodesi man kaip ir bereikalingos. Bet Vatikane as pamaciau, kad uz formos slepiasi gilus turinys. Ypac man imponavo didingas jo kuklumas. 112

Jeigu Luther’is11 pries 400 metp savo isdidume apleido Rom^, kupinas pagiezos jausmo, tai as apleidau sielos pakilime - ,.sursum corda-“ !... Man grjzlanl Paryziun, jau visa Italija buvo sujudus, ruosesi stoti karan salia Santarves valslybiu, Romoj teko man gyventi vienam viesbuty ir kasdien santykiauti su dviem Santarves emisarais: belgu parlamento atstovais p. p. Lorrand et Destrai (veliau Svietimo ministeriu), as pazinau juos Madame Menard-Dorian salone; jie nemazu sump nesini, vare smarki^ akcij'4 per spaud;y per mitingus, kad pagreitinus Italijos prie Santarves prisidejimp. Teko man is ju, tarp kitko girdeti, kad Milane jiems gelbejo dirbti koks tai jaunas, bet labai energingas socialistas zurnalistas Mussolini^, karstas inter vencijonistas. Is liesu, tuomet Mussolini buvo vienas gabesnip socialistp organo „Avanti“ redaktorip; jo pilna dinamizmo propaganda jau tada turejo gan dideles reiksmes. Prisipazinsiu, kad budamas Romoj, as labai norejau jeiti j konLaktp su vokieciu ambasadorium von Flotow u, kuriam duotoji man grafo Bernstorf’o introdukcija galejo man buti fatale. (Ziurek I atsiminimp tom^). Bet nuolat santykiaudamas su minetais belgais, Santarves emisarais, zinojau, kad Italijos prie Santarves prisidejimas ir Flotow’o is Romos isvykimas yra dienp klausimas, tad nebebuvo jau prasmes rizikuoti ir megzti sj santykj, galintj pasidaryti pavojingu. Taciau rasti rvsi su Vokietiios vvriausybe reikeio, nes vokieciai verzesi vis gilyn j Lietmp. Tad reikia keltis paciam ir perkelti visas mano jkurt^sias jstaigas neutralion salin, is kur galima butp susisiekti su okupuot^ja Lietuva ir sueiti j konlaklp su okupantp vyriausybe, nuo kurios priklausys pirmoj eilej Lietuvos likimas. Tokia salimi tegalejo buti tik Sveicarija.123 11. Luther Martin (1483-1546), reformacijos pradininkas, liuteronij baznycios jkurejas, turejf s jtakos ir kitiems reformacijos kurejams. 1517 10 31 prie Wittenbergo bazny£ios durij prikale savo 95 tezes del indulgencijij prasmingumo. 12. AukStyn Sirdis (lot.). 13. Mussolini Benito (1883-1945), Italijos politikas ir zurnalistas. Fasizmo ideologijos pradininkas - 1919 m. jkure politinf fasistij organizacij^ ir nuo 1922 m. Italijos valdzios prieSakyje, uzdraude bet koki^ opozicij^. 1939 m. sudare sutartj su Hitleriu, 1945 italij partizanij nuzudytas.

m

PERKELIMAS LIETUVOS INFORMACIJV BIURO IR TAUTy (PAVERGTyjy) S4JUNGOS { LAUSANNE (SVEICARIJOJ). III.

Pirmas mano kontaktas Genevoj su Massaryk’u. - Eieluviu - latvitj konferencija Berne. - Konferencijos dalyviai ir ju charakteristika. - Rezoliucija. - Kelione pas p. Rainj j Lugano. - L. I. B. buveine Villa Messidor Lausannej. - Bendra lieluvip-ukrainiecip protesto rezoliucija pries lenkus. - Grafo Mykolo Tiskeviciaus „ambicija“.Persidanginti paciam ir perdanginti jstaigas is vienos salies j kitp. karo metu buvo nelengva. Palyrcs, kad 1915 m. liepos m. pradzioj Genevoj turejo buti Raudonojo Kryziaus konferencija, as nusistaciau vykti ton konferencijon Lietuvp „atstovauti“ (statau kableliuos del to, kad niekieno nebuvau jgaliotas, pats save jgaliavau). Deka rysiams, kuriuos tuomet as turejau Paryziuj, isgavau „pusiau diplomatinf prancuzp pas^, kuris dave nelieciamybe ne tik mano asmeniui, bet ir mano bagazui, kuriame as danginau reikalingiausip dalj archyvp: Liet. Inform, biuro ir Tautp (pavergtpjp) spjungos. Karo metu keliauti is vienos Santarves salies j kitp buvo sunku (kaip tai atpasakojau I atsminimp tome), bet keliauti is Prancuzijos j neutral^ Sveicarij^, kur knibzdete knibzdejo visp salip agentai ir snipai, buvo desimts kartp sunkiau. Taciau deka manp „pusiau“ diplomatiniam prancuzp pasui, pavyko gerai. Genevoj as apsigyvenau Richmond viesbuty, kur jau gyveno T.Massaryk14, su kuriuom as buvau korespondav^s pries karp, kai mes leidome specialp numerj Annales des Nationalites „la Boheme". Su Masarvk’u as turedavau ilgp pasikalbejimp apie galimyb^ atstatymo mus respektyvip tevynip. Jis pilnai sutiko su mano nuomone, kad propaganda tai buvo vyriausias ir kol kas vienin14. Massaryk TomaS Garrigue (1850-1937), cekij sociologas, filosofas ir politikas, kelis kartus Cekoslovakijos prezidentas. Pries Pirm^jj pasaulinj kar^ apsisprende del atskiros Cekoslovakijos valstybes sukurimo. 1916 m. suorganizavo tautos taryb^ir jai pirmininkavo. Domejosi mazijjij Europos tautij klausimu, perspejo nesizaveti jegos teorijomis.

114

telis ginklas rankose pavergtuju tautu, kurios norejo issilaisvinti. Jis tuomet su Benesu15 buvo nutare jkurti spccialu organs ..Nation tchcquc", panast} j mano jkurtqjq „Pro Liluania". Masaryk’as sutiko pilnai su mano nuomone, kad palaidqjq tautcj, be abejo, reikia pradeti organizuoti nuo branduolio (omnia ex ovo), t. y. nuo Tautos tarybos (Conseil National). Jis labai dziaugesi, kad tos pat nuomones buvo mano maitre’as. garsusis istorikas, Sorbonos profesorius Ch. Seignobos. Apie tai, kaip p. Massarvk’as su Benes’u ir Stefanik’u (slovaku) organizavo, budami Paryziuj karo metu Ceko - Slovaku valslybc; ir isgavo jai pripazinimq de facto. dar pries karui pasibaigsiant, p. Benes’as placiai isdeste mano leidziamoj ..Revue des Nations" Nr. 10-11,1932 m. Masaryk’as, suzinoj^s, kad as rengiuosi leisti etnografinj Europos zemelapj, man suteike daug jdomios medziagos, lieciancios Cekoslovakijcj ir kitas Austro - Vengrijos pavergtqsias tautas. Masaryk’as rengesi vykti Jungtinesin Amerikos valstybesin, as jam patariau ir vykdomojo komiteto Tautq (pavergtuju) sqjungos vardu jgaliojau susaukti Taulu Kongresq is esamq ten pavergtuju Europos tautq emigrant^. Nurodziau, kas turetq buti kvieciamas j t^ kongres^ is lieluviu kolonijos. Deliai susisiekimo sunkumq karo metu tarp Europos ir Ameri­ kos, daug korespondeneijos zuvant ar karo cenzurai konfiskuojant, mano rysys su Masaryk’u nutruko. Skaiciau laikrasciuos, kad karo metu J.A. Valstybese buvo susaukta viena kita pavergtqju Euro­ pos tautq konfereneija, jose dalyvavo viena kita lietuviq asmenybe mano nurodyta Masarykui. Bet kieno iniciatyva buvo susauktos tos konfereneijos, pasakyti negaliu. Tarp daugelio priezasciq, del kuriq as pats danginausi Sveicarijon ir danginau mano jkurt^sias institueijas: Liet. Informacijq biurq ir Taulu (pavergUjjq) S^jung^, buvo dar ta, kad ten gyveno Friburge keletas lietuviq studentq - kunigu, kuriuos as maniau 15. Benes Eduard (1884-1948), ceki} politikas. Nuo 1914 m. dirbo kartu su Masaryku, Pirmojo pasaulinio karo metu buvo tautines beki} tarybos sekretorium, nuo 1918-1935 m. uzsienio reikalp ministras, 1935 m. iiSrinktas Cekoslovakijos prezidentu. 1938 m. atsisake 5io posto, bet j jj sugrjzo 1945 m.

n5

jtraukti j politinj darb^. Be to, netoli Lugano gyveno mus T. p. S. garbes (patronazo) komiteto narys garsus lalviu poetas ir rasytojas Rainis. Genevoj as susipazinau su lalvip rasytoja, ponia Kenins. Jai isdesciau mano plan^ kurimo bendros Lietuviu - Lalviu valstybes, ji pilnai pritare ir apsieme ta kryptimi darbuotis, bet reikejo dar gauti didziojo latvip autoriteto - Rainio pritarinuy Nutareva su po­ nia Kenins susaukti Berne lietuviij - latviij konferencij^ pradzioj rugpjucio men. Is lietuviij be manes toj konferencijoj turejo dalyvauti kunigai: Viskanta16, Purickis17, Steponaitis18 ir Daumantas - Dzimidavicius, is latviij: Rainis ir ponia Kenins. Nepaisant keliij mano laiskij ir telegram^ p. Rainis deliai sveikatos stovio j Bern^ negalejo atvykti ir kviete vis^ konferencij^ perkelti i Lugano. Friburgieciai kunigai nesutiko ir mes nutarem be p. Rainio laikyti mustj konferencij^ Berne. As isnuomavau is L. I. B. lesij viesbuty Schweizerhof mazijjij konferencijij sal$, kur mes posedzaivom dvi dieni rugpjucio 4 ir 5 d. Cia gal but pravartu bus apibudinti sios konferencijos dalyvius ypac kad man lemta buvo su vienais darbuotis, o su kitais kovoti per kelet^ melij, bekuriant nepriklausom^ Lietuv^ laisvoj sveicarij kalnij zemej. Kun. Viskant^ teko man pazinti dar Lietuvoj 1905 m„ jis buvo Vilniuj Sv. Jokubo parapijoj vikaru, paskui studijavo Louvain’e, Friburge ir Romoj. Viesint pavasarj 1915 m. Romoj, kaip pasakojau 16. Viskantas (Viscont) Antanas (apie 1875-1940), kunigas, visuomenesveikejas. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Sveicarijoje, kur rupinosi lietuviij salpos reikalais, bendradarbiavo vietos spaudoje, kele Lietuvos reikalus. Buvo vienas Sv. Kazimiero lietuviij draugijos steigejij Vilniuje 1925 m., 1932 m. jkure Vilniaus meno ir literatures draugij^, uzsieme kita lietuviskaveikla. 17. Purickis Juozas (1883-1934), kunigas, visuomenes veikejas, publicistas. Studijavo Sveicarijoje, kur jsitrauke j lietuviskijveikkj, dirbo Lietuviij informacijos biure, redagavo jo leidinius. Daug bendravo su Vokietijos politikais, stengesi jgyvendinti Mindaugo II iSrinkimo Lietuvos karaliumi plamj. 1919 m. tapo pirmuoju Lietuvos atstovu Berlyne, veliau buvo Steigiamojo Seimo nariu, Lietuvos uzsienio rei kalij ministru, taip pat dirbo ir kitose vyriausybinese pareigose. Aktyviai reiskesi publicistikoje. 18. Steponaitis Antanas (1883-1964), kunigas, istorikas. Studijavo Sveicarijoje, kur kartu su kitais jsitrauke j lietuvisk^ veikkj, selpe Vokietijoje atsidurusius lietuvius. 1934-1940 m. buvo Kauno sunkiijjij darbij kapelionu. 1944 m. pasitrauke is Lietuvos. Paskelbe studij^ „Mindaugas ir Vakarai".

116

virsuj (II skyriuj) teko man jj aplankyti Jezuilu kolegijoj, kur jis tada gyveno. /inodamas, kad jisai buvo lietuviskai nusistates jau Vilniuj, nors buvo, kaip veliau patyriau neaiskios, pusiau lenkiskos kilmes (suristas kokiais tai giminystes rysiais su Tiskeviciu palangiskip seima) - as jj skaiciau geru lietuviu ir del to, sulikcs jj vasar^ 1915 m. Friburge, dziaugiausi turesi^s ger^ bendradarbj - Lrilinkp daklar^ - teologijos, filosofijos ir bene sociologijos. Deja, kaip pamatysime veliau, teko man juom labai uzsivilti. Is Iriju Fribourg’o lieluviu kunigu - sludenlu, gabiausiu, be abejo, buvo kun. J.Purickis, man teko skaityti keletp jo isloriniu slraipsniu „Draugijoj“, kur as bendradarbiavau nuo 1910 m. Jis, kaip teko man patirti veliau, buvo kiltis is Jiezno. Viln. gub. Tuli sake, kad jis buvo zydu padermes, jo diedukas buvc;s zydas ir vadinosi Puritz (sios pastarosios zinios as negaliu grieztai teigti, nors kun. J. Purickis fiziskai ir moraliai turejo gana daug zydiskp ypatybip. Taciau as, neturedamas rasistinip prietarp, neskaitau neigiamu priemais^ zydp kraujo). Kun. Purickj as pakvieciau buti Liet. Inform, biuro sekretorium su alga pradziai 150 fr. menesiui. Kun. Daumantas-Dzimidavicius19, pusiau bajoriskos kilmes is Krazip, dideliais gabumais nei moksliskais laipsniais nepasizymejo, bet buvo naudingas darbininkas, jis daug prisidejo, kaip matysime veliau, prie Lietuvos zemelapio braizymo. Kun. A.Steponaitis, rodos kil^s is Trobiskip ties Marijampole (Suvalkijoj) pasizymejo dideliu stropumu ir labai daug pasidarbavo Lietuvos karo aukp selpime tiek Lietuvoj, tiek lietuvip belaisvip Vokietijoj. Jau prie pirmojo kontakto Lietuvip-Latvip konferencijoj, mano sukviestoj Berne 1915 m. rugpjucio 4-5 d. paaiskejo tulos ypatybes mano busimp bendradarbip. d'rilinkp daktarij Viskantcj as pasiuliau j konferencijos pirmininlay labai jam patiko; ponicj Kenins j vicepirmininkc, kun. Purickj j sekretorip. Visi sutiko. Pradejom tartis. Is pradzip apie karo baisenybes, nuteriojusias viscj Lietuvij ir dalj Latvijos - Kurs^. 19117

Cia visi sutikom smerkti bereikalingus ziaurumus. Bet kieno. Vieni norejo smerkti tik vokieciu ziaurumus, kiti tik rust}, varu isvariusiij gyventojus ir sudeginusit} jt} trobesius, idant palikus priesui tik tustum^ ir lyny Vargais negalais pavyko man jtikinti, kad nera reikalo pirstu nurodyti, kij mes smerkiame, kad nepasidarius sau bereikalingq priesiy su kuriais reikes ateity tartis del Lietuvos ateities. Isskiriant kun. Viskantiy turejau reikalij su zalia medziaga, neturincia politinio issilavinimo, bet turincia nemazu prelenzij'14. Kas del ateities, cia irgi daug neaiskumiy kokiij Lietuvij kurti? Su Latvija ar be Latvijos? Reikalauti issyk nepriklausomybes, ar pradeti nuo autonomijos? As buvau salininkas kurimo busimos Lietuvos kiek galint etnografinese ribose, principij etnografinj remiant ne vien kalba, bet ir gyvcnlojq kilme. Tuo budu, mano manymu, busima Lietuva turejo apimti 4 Rusijos administratyvius vienetus, vadinamus gubernijomis, butent: Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkij plius Kursas. Del ko Kursas? Del to, kad zymi dalis Kurso buvo tuomet jau uzimta vokiecitj, frontas stabilizavosi prie Dauguvos vagos ir manoma buvo, kad vokieciai toliau neis. Tad tuomet patys latviu veikejai mane, kad Kursui geriausiai buvo detis prie Lietuvos. Dalyvavusi sioj konferencijoj lalviu atstove ponia Kenins pilnai pritare. Bet kun. Viskantos apetitas buvo daug didesnis uz mano, jis reikalavo atstatymo istorines Lietuvos, jei ne 9-se gubernijose nuo Baltijos iki Juodajai jurai, tai bent 6-se gubernijose, mano 4 gub. virsminetos plius dar dvi: Minsko ir Mohilevo. Ko cia varzytis, zemelapis kantrus, galima braizyti kaip nori. Kunigai - studentai svyravo tarp mano koncepcijos ir kun. Viskantos. Ponia Kenins laikesi neutraliai, j;j tedomino Kurso likimas. Po ilgtj gincu pagaliaus buvo prieita prie kompromisines formulos: rezoliucijoj skaiciaus guberniju nezymesim, tik pazymesim busimos Lietuvos teritorijos dydj - 250,000 ketv. klm. ir skaiciu gyventoj^: 7 milijonai. 118

Nieko sau valstybe: dydziu puse Prancuzijos teritorijos, bet, deja, gyventojt} mazoka, tik 7 milijonai, bet niekis, lietuviai veislus, galvojom, po 20 mclq skaicius bus dvigubas, neleisim emigruoti j Amerikcj. Taktikos sumetimais as labai nesipriesinau kun. Viskantos placiom uzgaidom ir propagandos sumetimais graziau skambejo 1/4 milijono ketv. kilomctrq ir 7 milijonai gyvenlojq, negu 125 tukstanciai kilom. ir 3-4 milijonai gyvenlojq, o faktiskai kaip bus tai pamatysim po karui. Dabar kol kas svarbus propagandos efektas. Dar liko aptarti, ko turi reikalauti Lietuva: nepriklausomybes ar autonomijos. Po ilgq gincq buvo prieita, taktikos sumetimais, idant neatstumt Santarves simpatijos, reikalauti kol kas placios autonomiios. Jauni mano „kolegos - politikai", Friburg’o studentai, pasaukti dirbti sunkq ir atsaking^ politikos darbcj, pasirode kai kuriuos dalykuos sunkiai sukalbami ir uzsispyre. As buvau priverstas kai kuriuos atsitikimuos deti j svarstykles svorj mano mandato, kurj man suteike Chicagoj Licluviq seimas. Del to rezoliucijos jzangoj ir yra jsakmiai pasakyta, kad tai yra rezoliucija atstovu lietuviu kolonii u uzsienv. (Si rezoliucija yra skelbiama priede). Pravedus man si^ rezoliucij^ Berno konferencijoj, reikejo gauti pla­ cet p. Rainio, kuris deliai sveikatos stovio negalejo atvykti Bernan. Tad kadangi kalnas neatejo pas Mahomet^, tai Mahometui atsiejo eiti prie kalno, - k;y berods, mes ir padarem. Ponia Kenins ir as nuvykom j Lugano pas p. Rainj ir patiekem mus rezoliucijas jo aprobatai. Nors jam, matomai, kai kas ir nepatiko mus rezoliucijoj, taciau jis turejo pakankamai takto, kad negriauti musu kruopstaus darbo. Svarbiausia, jis pritare mus principui: kurti bendnj Lietuvii4-Lalviu valslybc, kaip ir kokiu budu, tai paaiskes veliau, kai karas pasibaigs. Pas p. Rainj teko susipazinti su ponia Aspazija20, zinoma lalviu rasytoja, bet ji poltika nelabai domavosi. 20. Aspazija (Plieksaniene-Rozenbergaite Elza) (1868-1943), latviij poete ir dramaturge, Janio Rainio zmona. 1905-1920 m. gyveno Sveicarijoje. Isleido kelet^ eilerasciij rinkiniij, pjesiij, drami|.

119

Pavieseje kelet^ dienu Lugano (p. Rainis gyveno ne paciam Lu­ gano, bet jo apylinkej ant ezero kranto, grazioj ir poetiskoj vietovej Castagnola), grjzova mudu su ponia Kenins j Geneva Isnesl4j4 Berno konferencijos rezoliucij^ reikejo skelbti. Bet norint skelbti Lietuvos Informaciju biuro vardu, reikejo spaudai nurodyti jo buvein^. As svyravau tarp Genevos, Berno ir Lausanne. Pagaliau pasirinkau Lausanne. Tad L. I. B. buvo 1915 m. buvo perkeltas is Paryziaus j Lausanne, kur jisai veike per istisus 4 metus iki 1919 m„ kol nebuvo jkurta nepriklausoma Lietuva. Iki 1917 m. L. I. B. buvo Villa Messidor mano bute, paskui nuo 1917 iki 1919 del ivairiu priezascip buvo iskeltas kitur, bet apie tai paskui. Tuom tarpu karas nesiliove siaut^s Lietuvoj. Rudenj 1915 melu visa etnografine Lietuva buvo vokiecip uzimta. Matomai mus salies ir mus tautos likimas priklausys pirmoj eilej nuo okupanlu. Bet, primum vivere (pirma gyvuoti)! Lietuva buvo teriojama is pradzip pacip rusp, jie, apleisdami Lietuv^, patys naikino krast^, o gyventojus vare j Rusijos gilunup Simtai Ulkstancip gyventoju tapo isdanginti Rusijon. Musu mokyklos, iskovotos per revoliucijcj 1905 m. ir jkurtos mustj draugijrj „Saule“ ir „Ziburys“ tapo isdangintos Rusijos gilumon, j Voronezh Visa mQsi} negausi inteligentija issibaste kas Petrogradan, kas Maskvon, kas Voronezan su mokyklom. Centralinis I.icluviu Komitetas karo aukom selpti, jkurtas Vilniuje karo pradzioje pasidalino: pirmininkas M. Yeas, tuomet rusp valstybes Dumos atstovas, su dauguma to Komiteto nariu persikele Petrogradan; Vilniuje teliko vicepirmininkas A. Smetona; su juom liko Vilniuj negausi mQsi} inteligcnlp saujele. Pasibaisetina bukle! Nezinia, ar kas liks is Lietuvos! Tad as su pakviestais Lausanne’n Friburgo studentais suredagavau protest^ (ziur. priede) pries rust} Lietuvos evakuavimo ziaurumus, jis buvo paskelbtas sveicaru spaudoj ir „Pro - I.ituanijoj". Bepiga skelbti pasauliui, kad yra salis, kuri vadinasi Lietuva; kad yra lietuviu tauta, kad ji nori laisvai ir savistoviai gyventi, bet su kuom t^ nepriklausom^ Lietuv^ kurti, kad is Lietuvos issidangino j Rusijcj kuo ne visa musp inteligentija. Pasak vokieciu laikrasciu (ziQr. iskarpu rinkiniai tomas I - 1915 m„ tomai II ir III - 1916 m. 120

privaciam mano archyve), lietuviu tauta, susidedanti tik is bauervolk, kuris gali tikti Vokietijos pletimui Rytuose, kaipo etnografine medziaga. 2inoma, si amorfe mase negali svajoti ne tik apie nepriklausomybc;, bet nei apie autonomy^. Okupanlq nuomone, Lieluvij reikejo paversti militarine vokieciu kolonija, arba Rytprusiu provincijos prat^simu po vardu: „Das Neue Ostpreussen". Argi reikia stebetis, kad lenkai pamatc; tokj vokicciq nusistatyLietuvos atveju, pareiske savo pretenzijq j Lietuv^, reikalaudami jos prie busimos nepriklausomos Lenkijos prikergimo, kaipo jos buvusios provincijos (?). Ypac prieslietuviska propaganda pasizymejo „Polnische blatter" (ziur. mano priv. archyv. t.I, II), ejusieji Krokuvoj. Si lcnkq propaganda turejo ant tiek pasisekimo, kad vokicciq generolas Pfeil, uzimdamas Vilniu, pavadino jj „perlu lenku karunos" proklamacijoj, islipdytoj ant Vilniaus sienu. Reikejo pries lcnkq uzgaidas reaguoti. Susaukiau tuomet Lau­ sanne pas save visus buvusius Sveicarijoj lietuvius - virsminetus fribourgiecius studentus ir trilinkij daktarij Viskantcj. Patiekiau jiem p aru o st^ mano rezoliucij^ pries lenku norij uzgrobti Lietu­ va. Pirmas pasisake pries tcj rczoliucijij kun. Viskanta, motyvuodamas tuom, kad nedera pyktis su lenkais, nes, girdi, vis tiek ateity teksi^ deretis su jais deliai Lietuvos federacijos su Lenkija (Sic?!). Sitas trilinko daktaro nedaktariskas argumentas labai mane nustebino. Man pradejo aisketi tikras jo veidas. Friburgieciai kunigai - studentai, pamat^ trilinko daktaro opozicij^ (tuomet Dr. Viskanta jiems labai imponavo savo trilinku doktoratu) mano protesto rezoliucijai pries lenkus, atsisake irgi balsuoti uz 14 rezoliucij^. Pasilikau vienas. O protestuoti pries len­ ku uzgaidas reikejo, idant jiems uzkirsti keli^ pasaulines opinijos klaidinimui. Tuomet veike Lausanne ukrainiecitj biuras, vedamas tulo Steponkovsk’io, jis leido menesinj laikrastj: „Ukraine“, kuris gyne ukrainieciu reikalus. Su juom retkarciais bendradarbiavo grafas Mykolas Tiskevicius, kil^s is Lietuvos, bet gyven^s ir turjs savo dvarus Ukrainoj, jis karo metu gyveno Sveicarijoj: tai Montreux, tai Lausanne. Jis svyravo tarp Lietuvos ir Ukrainos, bet ir su lenkais 121

nenorejo pyktis, sulyg apyslovu dejosi tai lietuviu, tai ukrainieciu, tai lenku. Netingedavo patarnauti nei vieniems, nei kitiems. Jis netingedavo parasyti vien4 kiL4 slraipsnj j mano „Pro Lituania“, kaip i Stepankovskio „Ukraine“. Jis kaip ruletkos zaidejas, state ant raudono ir ant juodo, manydamas, kad jei ne ant vieno, tai ant kito islos. Bet jis uzmirso, vargsas, desnj: „kas sedi ant dviejp kedzip, tas atsiduria tarp kedziu". Jis turejo nemazp ambicijp, - jis butp sutikes buti arba Ukrainos hetmanu, arba Lietuvos karalium, jei ne didziuoju Lietuvos kunigaiksciu, tai bent regentu (karaliaus vietininku). Nesutikus mano mieliem tautieciam - friburgieciam skelbti protest^ pries lenkus, as prasitariau grafui Tiskeviciui apie reikalingum^ uzkirsti lenkams keli^ j Lietuv^ ir j U kraine nes jeigu jiems pasiseklu uzdeti leten^ ant tp dviejp „provincijp“, tai sudiev hetmanatas ir sudiev regentura! Kilnus grafas sutinka protestuoti pries lenkus, bet, Dieve saugok, ne savo, o jo organo „Ukrainos“ vardu. Gerai, kodel ne! Jeigu grafas T. gali protestuoti savo organo var­ du, tai kodel as, nors ir ne grafas („markizo“ titulej gavau daug veliau), negaliu protestuoti savo organo „Pro Lituania" vardu. Sumanyta, padaryta! Isleidziame sekancius NN. „Pro Lituania“ ir ..Ukraine" su bendru protestu pries lenkp uzgaidas, po juom figuruoja parasai: ..Redaction de Pro Lituania", „Redaction de L’Ukraine". Tuo budu grafo TV.iskeviciaus nekaltybe buvo isgelbeta, nes labai mazai kas zinojo, kad jis bendradarbiavo ..Ukraine". Su mano nekaltybe buvo daug blogiau, visi zinojo, kad L. I. B. ir jo organas „Pro Lituania" - tai Gabrys. (Sis istorinis protestas priede.)

IV. LABDARINGOJI L I E T U V i y AKCIJA L I E T U V i y NAUDAI SVEICARIJOJ KARO METU ( 1915-1916 M M .) ..Lituanijos" komiteto karo aukoms selpti jkurimas. - de Choiseul’io ir Przerdziecki’o atsisakymas selpti karo aukas Lietuvoj. - Kun.Viskantos sumanymas steigti lenku-lietuvip komi122

tet^. - Kun. Viskanta - Lenkijos-Lietuvos „Richelieu“. - kun. Steponaicio „Lituanijos“ kapituliacija. - B. Pilsudzkio pastangos patraukti mane lenkij pusen. - Kun.Viskanta steigia lenkij-lieluviij komitet^. - Mano obstrukcija. Matydamas, kad politikoj su friburgieciais, tiek su trilinku daktaru, tiek su studentais - kunigais nejmanoma dirbti deliai nuomoniij skirtumo, sumaniau juos traukti kol kas j labdarybes darb;j nuskriaustajai Lietuvai. Maniau sau, labdarybes darbas, sventas darbas, kunigiskas darbas, jis negali pakenkti ju busimai karjerai. (Mat, as turiu cia pazymeti kabese, - kiekvienas is virs minelu kunigij, kurie „doktorizavosi“ tuomet Friburg’o universitete, taike ateity j aukstus baznytinej ierarchijoj laipsnius, eventualiai j vyskupus; bet jeigu jie pasizymes kaipo „litvomanai“. tai sudiev ju grazios viltys. Del to po pirmam entuziazmui ir pareikstam norui stoti j L. I. B. ju karstis atveso). Tad su kunigu A.Steponaiciu sumaneva kurti specialu komitel^ „Lituania“ karo aukom Lietuvoj ir karo belaisviam lietuviam selpti. Visi kunigai - studentai friburgieciai (rodos, isskiriant kun. Viskant^) prisidejo. Prie sios progos lai man bus leista papasakoti sekantj atsitikim^. Suzinojes, kad viename Lausanne hotel - palace viesejo du labai stambiu Lietuvos dvarininku de Choiseul (prancuzu kilmes, bet sulenkej^s) ir grafas Przezdziccki21, nuejau pas juos. Pasakoju jiem vargingcj musp krasto bukle, zmoniu vargcj karo metu, skaicip mus bclaisviu - kariu vokieciu stovyklose: - 2inom, - sako saltai, - girdejom! - Mes jkurem cia, - sakiau as, - laisvoj Sveicarijoj komitetcj „Lituania“ su keliais kunigais, idant suselpus karo aukas Lietuvoj. Prasau Tamst^ prisideti savo aukom. 21. Przezdziecki Rajnold (1884-1954), grafas, lenkij diplomatas. Nuo 1920 m. dirbo Lenkijos uzsienio reikalij ministerijoje, paskelbe keleta veikalij diplomatijos istorijos klausimais.

123

- Kaip, kaip „Lituania“? - paklause man^s beveik su isg^sciu de Choiseuk - kam gi jus kuriate aLski 14 komitet^, - rusciai pridure jis, - juk gi veikia Vevey22 lenku Senkeviciaus komitetas karo aukom selpti. - Taip, zinau, - atsakiau nustebtjs as, - bet juk tai lenku ko­ mitetas. - Na, ar ne vis tas pats! - Kaip tai, Tamsta, neatskiri lietuvitj nuo lenkp, juk, rodos, Tamsta turi Zemailijoj, Plateliuos dvarus? - Taip, musu seima paveldejimo keliu yra gavusi zem$ Zemaitijoj, bet mes skaitom save lenkais ir Lietuvos ar 2 emaitijos nuo Lenkijos neskiriam. - Jeigu neklystu, - atsakiau nusteb^s as, - tamstos seima yra prancuzp kilmes. - Taip, mes esame prancuzu kilmes, bet dabar skaitom save lenkais, - beveik su pasididziavimu atsake man de Choiseul. - Tamsta turi teis§, be abejo, pasirinkti taulybc, kuri tamstai patinka, bet as manau, kad Tamsta, kaipo musu krasto gyventojas, turi lCilu pareigu to krasto ir jo gyventojp link. Rusciai j mane paziurejo ir su pykciu balse de Choiseul man atreme: - Jokiij pareigt} lietuvip ar zcmaicip atveju as neturiu, k^ kaltas esmi rust} valstybei, tai atsiteisiu mokedamas mokescius, jum gi jokiij mokescit} nemokesiu, dekites prie Senkeviciaus komiteto. As turejau save suvaldyti, kad nemesti jam paniekos zodj, kiek galint ramiai as jam tariau, jj apleisdamas: - Ateis laikas, kai Tamsta pasigailesi savo nezmonisko ziaurumo! Jis k^ tai tokio dar kalbejo skesciodamas rankom, bet as jo jau neklausydamas isejau. Grafas Przezdziecki sutiko mane ne kiek ne meiliau uz de Choi­ seul, atsisake remti mQst} komitetcj „Lituania“ ir siunte mus detis su lcnkp Sienkeviciaus komitetu Vevey. 22. Sveicarijos miestas 2enevos ezero siauriniame krante.

124

Sie mano zygiai, turej^ tikslu pritraukti mus dvarininkus prie apolitinio labdarybes darbo Lietuvos naudai pasibaige pilnu nepasisekimu, bet jie atvere man akis ir is kitos puses paakino lenkus j lietuvisko „separatizmo“ pavoju. Ju reakcija greit pasireiske. As savo zygiu isssaukiau vilk^ is misko. Netrukus po sip mano pasikalbejimu su minetais Lietuvos dvarininkais, atsilanko pas mane Dr. Viskanta ir isdesto savo sumanym^ kurti Friburge didelj labdarybes komilelp karo aukoms Lietuvoj selpti, kuriam dalyvausit) ir Lietuvos bajorai lenku kilmes: grafas Plater23, baronas Brunhof, Bronislovas Pilsudzkis24 (brolis garsaus Juozo Pilsudzkio) ir t. k. Sitas sumanymas man pasirode issyk keistokas. As pasakoju kun. Viskantai apie mano nepavykusj zygj pas de Choiseul’j ir Przezdziecki. - Et, - sako kun. V., - tamsta ne is to galo pradejai, emei tuojaus ir uzafisavai: „Lituania“, kam to reik, ar ne vis tiek, kas duoda pinigp, bile duoda. - Gerai, o kaip gi, Tamsta, manai uzvardyti savo komitet^? - As jam surasiu tokj vard;p kad neg^sdinti be reikalo Lietu­ vos lenku. Juk mums svarbu tureti lenkisk^ vandenj lietuviskam malunui, - patieke man beveik paslaptom gudragalvis trilinkas daktaras. - Na, ziurek tiktai, kad neiseilu atvirksciai: lietuviskas vanduo lenkiskam malunui. O k;j gi darysim su jkurtuoju komitetu Lituania? paklausiau as, noredamas zinoti Likrp mintj gudragalvio trilinkojo daktaro. - Del „Lituanijos“ Tamsta nesisielok, as visk^ numaciau, jis ga­ les sau veikti paraleliai, iei nores, tuom reikalu as jau susitariau su kun. Steponaiciu. 23. Plateriai, Lietuvos dvarininkt} gimine, turinti grafij ULila. susiskirsciusi j dvi sakas: Broel Platerius ir Platerius Zyberkus. Plateriij gimine kilusi is Vestfalijos, kur pirm^ sykj minima 1180 m. XV a. persikele j Livonij^, XVI a. pab. jsikure Lietuvoje, kur reiskesi jvairiose gyvenimo srityse. 24. Pilsudskis Bronislovas (1866-1918), etnografas. Gyveno tremtyje Tolimuosiuose Rytuose, vadovavo Vladivostoko muziejui. Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Sveicarijoj, lenki} muziejuje. Buvo Komiteto nuo karo nukentejusiems Lietuvos gyventojams selpti pirmininku, nors ir iiSliko Lietuvos ir Lenkijos unijos salininku. Deste Sorbonos universitete. 125

- Kaip tai? Nuo kada kun. Sreponaitis, nors ir „Lituanijos“ pirmininkas, sprendzia visus komiteto reikalus pats vienas? - Matai, Tamsta, kun. Steponaitis, sutikdamas detis j mano didjji labdarybes komileUj apsiima sumazinti veikim^ savojo ir aprubeziuoti jj vien lieluviu - belaisviu selpimu. - Bet kodel gi Tamstos biciuliai, Lietuvos dvarininkai, norintieji selpti karo aukas Lietuvoj, nenori detis j egzistuojantj jau „Lituanijos“ komitet^? J sit^ mano klausim^ kun. V. neatsake, bet kviete mane Friburgan i organizacinj sio komiteto susirinkim^. Sis kun. Viskantos sumanymas man pasirode jtartinas, jis man atrode es^s panasus 1 lenkij diversij^, kad sustabdzius „separatistinj“ lieluviu veikim^ uzsieny. As pradejau jtarti kun. Viskant^ esant somoningu ar nes^moningu ambicijos vedamu lenku jrankiu. Nuvykstu paskirtu laiku Friburgan susipazinti su kilniais Lie­ tuvos didikais: grafu Zvberg - Plateriu, kunigaiksciu (?) PuzvnA baronu Brunhof’u ir Bronislaw’u Pilsudzkiu. Grazi kompanija. Auksti tituluoti asmens. Matau, tas labai imponuoja mus kunigam - studentam. Kaip gi neimponuos buti vienoj draugijoj su taip kilniais didikais. Kalbuosi (prancuziskai, as nuduodu nemok^s lenkiskai) su vienu, su kitu lq didziunu. Matau, gudrauja, k^ tai slepia. Tik vienas B. Pilsudzkis pasirode naiviai atviras. Jis piesia man grandioziskij perspektyv^: - Matai, Tamsta, mes, Lietuvos lenkai ir lietuviai, jkurime dabar bendr^ komitet^ Lietuvos karo aukom selpti. Is pradziu, zinoma, mes darbuosimes tik labdarybes sferoj, bet paskui pamazu galesim pereiti ir j politing sfer^, juk siose sferose demarkacijos linija neaiski. Jus, - tgsia jis toliau, - as maciau jusu Berno konferencijos rezoliucijose, reikalaujate didziules Lietuvos, be abejo, is sesip gubcrnijp. 2inoma, vieni lietuviai be lenku nesugebes vis^25 25. Puzinas (Puzyna) Juozapas (1878-1949), istorikas. Studijuodamas Friburge artimai bendravo su lietuviais studentais, veliau buvo vienu is Komiteto nukentejusiems nuo karo Lietuvoje steigeji}, kreipesi del auki} j JAV lietuvius. Nuo 1919 m. dirbo Lenkijos uzsienio reikali} ministerijoje. Parase keleta studijij viduramzitj Lietuvos istorijos klausimais.

126

salj organizuoti ir valdyti, per maza jus turite inteligentijos ir pagaliaus lenkp gaivalas istorinej Lietuvoj yra stiprus, jus turite su juom skaitytis. - Gerai, - pertraukiu as, - bet kaip Tamsta jsivaizduojate busimos Lietuvos santykius prie busimos Lenkijos? - Kaip tai, - nuslebcs ziuri j mane B.Pilsudzki, - unijos, mielas pone, sventos unijos, pabreze fanatiskai B.Pilsudzkis. Dabar as, nuslebcs irgi, klausiu. - Kaip tai unijos? Kokios unijos? Liublino, Horodlo ar Krevos. Zinai, Tamsta, sakau, buvo daug uniju tarp Lenkijos ir Lietuvos, bet ne viena nebuvo tikra. - Mes, Lietuvos lenkai, norime tiler u tikriausios unijos su Lenkija - Liublino. Man sitos reveliacijos pilnai uzteko, ji aiskiai patvirtino visus mano jtarimus ir baim$. Sis pirmas susitikimas su Lietuvos didikais turejo susipazinimo tikslo ir kuriamojo komiteto statutas dar nebuvo svarstomas, jj turejo paruosti kitam posedziui kun. Viskanta. Siame susirinkime dvilypis kun. Viskantos asmuo man su visu paaiskejo: jis, savo quasimachevialiskam gudrume, norejo zaisti lietuviais ir Lietuvos lenkais atsiekimui aukstos pozieijos tiek baznytinej, tiek valstybinej ierarchijoj, nesvarbu katroj - ar Lie­ tuvos, ar Lenkijos, ar abieju drauge. Tas man paaiskejo is vieno kito prasitarimo pseudo kunigaikscio Puzynos. As uzvedziau su juom kalbq apie kun. Viskantq, tarn, kad suzinoti, kq lenkai apie jj mano. - Tai aukstos inteligencijos asmuo, - teige p. Puzyna. - Taip, labai aukstos, - pritariau as, - rodos, jis yra ..triplex doctor". - Maza to, kad jis triplex doctor, bet jis turi gilu valstybinj protej, - teigia vel p. Puzyna. - Tamsta manai, kad jis turi Bismark’o, Kavur’o ar Metternich’o26 galvcj, - atsargiai insinujuoju as. 26. Metternich Clemens Wenzel Lothar (1773-1859), Austrijos diplomatas ir valstybininkas, 1809-1848 Austrijos uzsienio reikalij ministras, nuo 1818 m. kunigaikstis.

127

- Klysti, Tamsta! Daugiau, jis turi mast^ (l’etoffe) kardinolo Richelieu27. - Kodel Richelieu? - klausiu as. - Aisku: pirma, kad jis yra dvasiskis ir, be abejo, pasieks laipsnj kardinolo, antra, kaipo valstybes vyras jis, be abejo, vaidins didelj vaidmenj busimoj Lenku - Lieluvip valstybej. - Kaip, Tamsta, jsivaizduoji vaidmenj lietuviskai - lenkisko Ri­ chelieu, - pusiau ironiskai paklausiau as. - Zinai gi, Tamsta, prancuzij istorij^, zinai kokj vaidmenj turejo Richelieu sujungimui alskirp Prancuzijos provincij'14 j vien^ organizing. - A, suprantu, Tamsta manai, kad „notre petit abbe“ (mus mazasis kunigelis, mat, kun. Viskanta yra labai mazo ugio) turi „retoffe“ mast^ lietuviskai - lenkiskojo Richelieu. - Aisku, ne tik as, bet ir mes visi esame jsitikinc, manai, Tams­ ta, kad mes gaisintume mus brangp laik^, jeigu netiketume dideliems gabumams kun. Viskont (lenkij tarpe jis taip vadindavosi, matomai, deliai panasumo su garsia italu seima Visconti). Man to uzteko. Dabar man viskas buvo aisku. Teliko isaiskinti dar, koks santykis buvo kitu lietuviu kunigu student^ prie kun. Viskantos asmens ir jo didingu planu. As pasiuliau kun. Steponaiciui sukviesti „Lituanijos“ komiteto posedj. Cia, is tiesu paaiskejo, kad visi „Lituanijos“ nariai, isskiriant mane, buvo nusistate kol kas aprubeziuoti komiteto veikimij vien lietuviu belaisviu selpimu, o karo aukp sclpimij Lietuvoj pavesti naujai organizuojamam licluvip - lcnkp komitetui. Man pradejus aiskinti, kad j projekluojam^jj kun. Viskantos komitetcj mes turime ziQreti kaipo j lenkp divcrsij^ sustabdyti musu savistovicj skirting nuo lenkij akcijcj uzsieny. Friburg’o lietuviai kunigai - studentai nenorejo tiketi. Uz labdarybes jie nenorejo matyti politikos. Visi mano argumentai ir aiskinimai buvo bergzdi. 27. Richelieu Armand Jean du Plessis (1585-1642), prancuzij politikas, kunigaikstis, kardinolas. 1624 m. tapo Prancuzijos ministru pirmininku, nuo 1633 m. faktiniu Prancuzijos valdytoju. Parase politinii} veikali}, drami).

128

As bandziau jiems duoti suprast neaisku dvilypj kun.Viskantos vaidmenj, kuris deka siam komitetui tikejosi patenkinti savo dideles ambicijas. Pries kun.Viskantos dideliij ambiciju patenkinim^, deka kuriamajam lenkij - lietuviu komitetui, jie nieko neturejo; argi jis nebuvo triplex doctor?! As maciau taip pat, kad ir jie patys nesipurte nuo galimybes atsiekti ateity aukstij vietij baznytinej ierarchijoj deka siam kilniam lenku - lieluviu komitetui, juk argi ne nuo lenkq malones prigulejo galimybe patekti j vyskupijij kapitulas. Vienas kun.Steponaitis svyravo, jam daug kas buvo neaisku kun. Viskantos elgesy, bet naujo labdaringo komiteto kurimas ir mintis pasiskirstymo darbij jam patiko. Praejus kuriam laikui vel mane kviecia Friburgo lenkq - lietuviu komiteto organizavimo tikslu. Vykstu. Komiteto statutas jau pagamintas. Skaitomas. Visi pritaria. As vienas pasisakau pries, motyvuodamas tuom, kad yra jau jkurtas lieluviu komitetas „Lituania“, turintis t^ patj tiksl^, tai kam kurti naujiy kas nori gelbeti Lietuv^, gali stoti j esantj komitet^. As labai gerai zinojau, kas is licsq Lietuvos lenkams rupejo, bet kol kas dar nudaviau nezin^s. Vel lenkai ima jtikineti, kad jie yra taip „numyleje“ Lietuvij, kad pasiruose aukoti viskij jos gelbejimui ir kad nepadoru esij saldyti ju entuziazmij bergzdziu uzsispyrimu. Bet as visgi atsisakiau j ju komitetij stoti. Kuriamasis posedis atidedamas velesniam laikui. Vis dar nenustojama vilties jtikinti mane detis j lenku - lietuviu komitetiy Lankosi pas mane is Friburgo j Lausanne kas savaite p. B.Pilsudzki, prisispyres jtikineja mane stoti bendran komitetan, duoda man gan naiviai suprasti, kad as tuom jgysiiys aukslqju lenku sferu prolekcijcj, galesicjs ateity vaidinti lenkq - licluviq valstybej labai zymu vaidmenj, priesingai - gi galjs uzsitraukti visokiq nemalonumu. Erne mane pyktis ir juokas, klausant vargso p. B. Pilsudzki, as jam grieztai atsakiau, kad as nepaisau j lcnkq gr^sinimus ir jokiu maloniq is jq as netrokstu. J29

As jam atvirai pasakiau, kad j jq komitet^ nestosiu ir jeigu jisai vis tik jsikurlq, tai as jj griausiu kaipo kcnksmingcj tautinei - politinei Lietuvos idejai. Po siam mano pareiskimui as maniau, kad mane paliks ramybej. Kur tau! Gaunu oficialq pakvietim^ steigiamajin susirinkiman. Galvoju sau vykti ar nevykti. Nutariu vykti. Iskilmingas posedis didziojoj viesbucio „Terminus“ salej Friburge. Pries posedj dar bandau atkalbineti mus lieluviq kunigq trejuke. Kur tau?! Bergzdzios pastangos! Kun. Purickis ir kun. Daumantas - Dzimidavicius degte dega patekti j k iln lc n k q draugij^, kaip matysime, po steigiamuoju notarialiu aktu jiedu pasirasys: pirmas KorvbutPurvcki, o antrasis V. Dowmont-Dzimidovicius. A. Steponaitis vis dar svyravo, nors ir maziau negu pirma, jam dabar daug kas paaiskejo gerojon pusen, bet, deja, ir in jj paveike lenkiskumas, jis po steigiamuoju notarialiu aktu pasirasys A. Steponavicius. As jiem pareiskiu galjs eiti lazybq, kad pirmasis jq komiteto zygis bus sudejimas „holdo“ (pasiklonijojimo) lcnkq Senkeviciaus komitetui Vevey ir investitures- is jo gavimas. Jie man j tai atsako, kad jie su tuom nesutiksi^. As gi jiem sakau, kad lenkai su Viskanta juos nubalsuos. Mat komitete be Viskantos buvo lygus skaicius lietuvii4 ir lenktj. Viskanta buvo arbitru, bet, deja, jis visur erne lenkq pus^ (kaip paaiskejo veliau). Steigiamajam posedy as paprasiau zodzio pareiskimui mano skirtingos nuomones. Cia jau as be ccrcmoniju tariau tiesos zodj lenkams. As jiem pareiskiau, kad jie naudojasi neprityrimu mus jauntjjij kunigi4 - studenlq ir nori juos panaudoti savo politiniam tikslam (jiems patiems to nezinant - as kalbejau prancuzu kalba, nuduod^s nemok^s lenkq kalbos). Jie mano tuom nuslopine uzsieny separatistin^ lictuviq tautiniai - poliLint; veikl^. Bet jie klysta. Jeigu jie gali suvilioti neprityrusius studentus, tai jie manes nesuvilios. As ne tik nestosiu j jq komitet^, bet jei jis jsikurs, nenurimsiu tol, kol nesugriausiu jq komiteto, kenksmingo Lietuvai. Tai pasak^s, apleidau susirinkimo sale;.28 28. Investitura (lot. jvilkimas) - viduramziais vadintas aktas, kuriuo asmeniui buvo pavedamos valstybines pareigos.

130

Tada baronas Brunnhof, kaip man teko patirti veliau, paklause susijaudincs: - K4 mes dabar darysim? Pirmininkaujantis kun.Viskanta „olimpisku“ ramumu atsak^s: - Ttisime toliau posedj. Buvo tai 1915 m. gruodzio pradzioj. Sugrjz^s Lausanne, as pasijutau vel vienui vienas, jauniem mano bendradarbiam perbegus pas lenkus. Suprantama, as negalejau ju prileisti prie paslapcip, be kuriu negalima apsieiti politiniam darbe. As atpasakojau smulkmeniskai viskantinio „Comite general..." kurimp, del to, kad jis yra pagrinde Viskantiados ir visu Viskantos inlrigp, kurios labai pakenke Lietuvos valstybes kurimo darbui ir „Lieluvip dienos" Vakarp Europoj pasisekimui. Sip dalykp isaiskinimui as pasv^siu savo vietoj alskirp perskyrimp.

V. PIRMOJI L I E T U V i y KONFERENCIJA STOCKHOLME IR L I E T U V i y - S V E D y KOMITETO {KURIMAS Mano pazintis su Vokios ambasadorium Berne baronu Rombergu. - Kelione Svedijon per Vokielij'4. - Pazintis su p. K. Lindhagen’u Stockholm’o burmistru. - Netiketas susitikimas su zurnalistu W. - Mano „incognito“ de Garleva. - Vokiecip „service d’informations". - M. Yco ir „barono“ Silingo atvykimas. Mus konferencija ir rezoliucijos. - Lietuvip - Svedp komiteto jkurimas. - Grjzimas Sveicarijon. - Sumanymas iskviesti Sveicarijon Vilniaus trejuk^: pp. A. Smelomp Dr. J. Saulj ir S. Kairj. Rudenj 1915 m. visa Lietuva buvo uzimta vokiecip kariuomenes. Aliarmuojancios zinios apie varging^ gyventojp bukl^ pasieke Sveicarijig Kas daryti? Su Lietuva susisiekti nejmanoma, ji buvo izoliuota nuo viso pasaulio, niekieno is Lietuvos neisleido ir niekieno nejleido. Sumaniau tada musti Petrogradan telegram^ p. Martynui Ycui, tuomet Valstybes Dumos atstovui, kviesdamas jj atvykti konfe-

rencijon Stockholman spaliij men. vidury su kitais V.D. atstovais. Caves jo atsakym^ „sutinku“, rengiuosi sunkion ir tolimon kelionen. Susisiekimas karo metu buvo nelengvas. Vaziuoti aplinkui per Prancuzijtp Anglijtj., Norvegij^ ir Danijtj buvo nejmanoma. Reikejo issirupint vokieciu leidim^ vaziuoti skersai Vokietij^ tiesiog Svedijon. Uzduotis nelengva! Buvau jau seniau suej^s j pazintj su Vokietijos ambasadorium Berne baron’u Rombergu, jis, pries busiant paskirtu Bernan, buvo pries pat kanj patareju vokiecip ambasados Petrograde, del to jis jau buvo apsipazines su Rusijos pavergluju laulu klausimu; jam jau teko girdeti apie lietuvip tautines bei politines aspiracijas. Jis suprato, kad Vokietijai po karui nepavyks aneksuoti alpleslysias nuo Rusijos provincijas - Lenkij^, Lietuvig Kursig jis buvo nuomones, kad atsieis isnaudoti tautines aspiracijas uzimluju kraslu gyvenloju, idant sukurus „rand-staat’us2/‘ Vokietijos jtakoj. Jis sutiko persiusli centro vyriausybei mano memorandum’^, lieciantj nepriklausomos Lietuvos valstybes atstatym^: „Mcmoirc relatif a la reconstitution de la Lituanie Independante“ (ziur. pried^ Nr. Mano pasiuslasai vokieciu vyriausybei pirmas memorandumas skyresi nuo cia skelbiamojo priede tuom, kad nebuvo jame zcmelapiq nei jvairiu rezoliuciju, jis buvo parasytas ant rasomos masineles. As jj jdaviau L. I. B. vardu. Cia gi skelbiamasai memorandumas buvo atspausdintas 1916 m. ir jteiktas visom vyriausybem Auksciausios Lietuviu Tarybos vardu; bet apie tai veliau bus placiau). Vokieciq ambasadoriui p. Rombergui as pasakiau atvirai, kad as turiu vykti Stockholm’an tartis Lietuvos reikalais su lietuviais Valstybes Dumos atstovais M. Ycu ir kitais. - Ar su tuom paciu Ycu, kuris pareiske DQmoj, kad reikia atimti is Vokietijos Rytprusius ir prijungti prie Rusijos? As, nustcbc;s, kad vokiccip ambasadorius taip gerai buvo informuotas, atsakiau; - Taip, Excellence, su tuom paciu Ycu, bet as esmi tikras, kad jo nuomone dabar bus pasikeitus akivaizdoj jvykip, juk dabar jusu kariuomene yra uzemusi vis^ Lietuv^.29 29. Paribio valstybes (vok.)

132

- Ar Tamsta manai jtikinsi^s jj ir kitus lietuvius V.D. atstovus detis prie Tamstos sumanymo, kurti nepriklausom^ Lieluvij su Vokietijos pagalba. - As tikiuosi, tai yra vyriausias mano keliones tikslas, as noriu isgauti is ju pasizadcjim^, kad jie ncgaisinlq man kurti nepriklausomij Lietuvcj ir prie sios progos organizuoti per Stockholm^ pagalbcj karo aukom Lietuvoj. - Gerai, veliju Tamstai pasisekimo sioj srity, bet ar neturi Tams­ ta dar ir kito kokio tikslo vykti Stockholman, - prisimines klausia manes vokieciq ambasadorius ir, matydamas mano nustebim^, priduria: - matai, as duodamas Tamstai laissez passer per Vokietijij karo metu, esmi atsakingas, jeigu kas alsiliktu. Dabar as supratau, kad vokicciq ambasadorius galejo tureti baimes, kad as, neseniai atvyk^s j Svcicarij^ is Paryziaus, galejau buti panaudotas ziniq rinkimui Vokietijoj. Jei anglai bijojo „german spy“, tai vokieciai bijojo Santarves „spionen“. - Duodu garbes zodj, kad as jokio kito tikslo vykti Stockhol­ man neturiu, kaip susitikti su p. Ycu ir kitais Dumos atstovais lietuviais aptarimui vien Lietuvos reikalt}. - Gerai, tikiu, duosiu Tamstai Jaisscz passer*per Vokiclij^ten ir atgal ir introdukcij^ mustj ambasadoriui Stockholme. Buvo tai gana rizikingas zygis: viena, man kaipo rusq pilieciui, buvo pavojinga vazineti Vokietijoj ir as rizikavau buti internuotu Vokietijoj; antra, mano pavarde Gabrvs buvo jau gana placiai zinoma tarptautinese sferose, kaipo Pavergtijjij laulq s^jungos jkurejo Paryziuje. Tad pats vokieciu ambasadorius man pasiule duoti „laissez passer" kita pavarde. As pasirinkau de Garleva (is Garliavos, garliaviskis). Vazineti karo metu Vokietijoj nebuvo didelio malonumo, visur griezta kariska kontrole: nuo Sveicarijos pasienio Schafhausen iki Berlynui kariska kontrole reikalavo is manc;s lcgilimacijq 7 kartus. Berlynas paskendes nesvarume ir tamsybese. Man kalbantis vienam restorane su Galicijos ukrainieciu lenkiskai, priejo prie mus slaptosios policijos agentas reikalauti legitimacijip As buvau sustojes por^ dicnq Berlyne pailseti, nes kelione buvo labai varginga, Ic;m

sesi 3 dienas ir norejau suzinoti, ar nerasiu Berlyne Dr.Gaigalaicio30, lietuviu atstovo Prusijos seime, bet jo tuomet buta Tilzej, tai as jam parasiau, prasydamas atvykti Berlynan uz 2 savaiciu, idant as jj galeciau sutikti grjzdamas is Stockholmo. Isvaziuojant is Vokietijos Sassnitz’e mane detaliai iskrate, isciupinejo kiekvien^ drabuzip siule, ateme maziausi^ popieriuk^, net senus laikrascius, j kuriuos buvo suvynioti kai kurie daiktai. Mazutis jurp (300 tonu) laivas perkele mane su keliais kitais pasazieriais is Sassnitz j Trelleborg. Jura buvo labai audringa, maniau, kad mus laivelis niekad nepasieks Svedijos kranttj. Islip^s Svedijos krante, pajutau kit^ atmosfertp niekas cia neziurejo su jtarimu, visi meilus, malonus; svarumas visur neapsakomas. Atvyk^s Stockholm’an, teiraujuos Grand Hotel’y, kur buvo nutarta susitikti su p. M. You spaliq 15 d., jo ner; klausiu, ar jis nera telegrafav^s is Petrogrado. Irgi ne! Kas daryti? Musu telegram^ Petrogradan, klausiu, kada atvyks. Nesulaukiu atsakymo. Uzeinu j vokieciu pasiuntinybe, ten jau jie zino, kad as Stockholm’e, kur gyvenu, kokiu tikslu esmi atvykes. Tai bent organizacija, galvoju sau. Man dabar aisku, kad jie mane „globoja“, nei vienas mano zingsnis nera jiems nezinomas. Belaukdamas zinip is Petrogrado nuo p. Yco ir nezinodamas, ar jis gales atvykti, pradejau nerimauti, jau savaite kaip laukiu ir nieko nesulaukiu. Gaila man bergzdziai padarytos sunkios keliones. Sugalvoju kreiptis j p. Karl Lindhagen31, Stockholm’o burmistr^ ir Parlamento atstov^, prasyti padeti man suorganizuoti komitet^ karo aukom selpti Lietuvoj. P. K.Lindhagen, kaipo garsus pacifistas, buvo garbes komiteto narys mano suorganizuotoj su p. Pelissier pries kar^ Pavergtpjp 30. Gaigalaitis Vilius (1870-1945), evangelikij kunigas, Mazosios Lietuvos veikejas, Prusijos parlamento narys (1903-1918). Rupinosi lietuvybes iiSsaugojimu Mazojoje Lietuvoje. 1923 m. Klaipedos direktorijos narys, jsteige Klaipedoje pirm^j^ lietuviiSk^ gimnazij^. Nuo 1925 m. buvo evangelikij liuteronij konsistorijos prezidentu. 31. Lindhagen Carl (1860-1946), iSvedp politikas, teisininkas, 1903-1930 m. Stokholmo burmistras. 1915 m. sukure Svedij - lietuvip komitet^, 1916 m. - Taikos komitet^, remusj prispaustpjij tautij teises.

134

tautp ssjungoj Paryziuje, mes buvome atspausdinc mus organe „Les Annales des Nationalites“ kelets jo straipsniu ir man teko su juo nemaza koresponduoti. As zinojau, kad jis buvo didelis idealistas ir nujauciau, kad jis neatsisakys man padeti. Bet kaip cia ineit su juom j konlakls? Kaipo Gabrys as negaliu, nes mano laissez passer yra po de Garleva vardu ir po tuom vardu as esmi zinomas viesbuty. Patelefonuoju p. Lindhagen, pasisakau alvyksLys is Paryziaus, turjs introdukcijs nuo jo pazjstamo p. Gabrio. P. Lindhagen priima mane maloniai. As jam ispasakoju mano tiksls - jkurims Svedp komiteto Lietuvai selpti. Pritaria, zada padeti. Kviecia pas save pie14. Laike pietp jis mane pasodino greta „tautietes“ (“compatriote“), grafaites Ledochowska32, sesers Jezavitp generolo Ledochowskio33. Si, suzinojusi, kad as esmi lietuvys ir noriu kurti Stockholme labdarings komitets karo aukom Lietuvoj selpti, ima mane jtikineti, kad nera reikalo kurti atskirs komitets, ji siulo man detis prie jos kuriamo Lenku - svedp komiteto, kuris aprupins ir Lietuvs. Labai malonu?! Isties, be lenkp niekur nei zingsnio! Nieko negelbejo mano aiskinimai, kad lietuviai yra skirtinga tauta. Ji nenorejo tiketi, kad lietuvip kalba yra skirtinga nuo lcnkp (ji buvo kilus is Poznaniaus) ir stebejosi, kad as nekalbejau lenkiskai, mes kalbejom prancuziskai. Mano nelaimei, tarp kilu sveciu kitoj stalo pusej, as pastebejau jauns prancuzp zurnalists W. (jo pavardes siandien as dar negaliu skelbti, jis yra dipl. tarnyboj), jj teko man sutikti kelets karttj ponios Menard-Dorian salone. As tikejausi, kad jis manes nepazins. Bet kur tau! Jis j mane nuolat ziurejo. Po piettj, perejus j salons, jis prieina prie man^s ir klausia: - Jei neklystu, as turejau garbes Tamsts sutikti pas ponis Me­ nard-Dorian. - Gal but! Ar seniai Tamsta is Paryziaus? - Klausiu as, matydamas, kad man nepavyks islaikyti „incognito“. 32. Ledochowska Ursula Julia (1865-1939), pilkijjij ursulieciij jsteigeja ir pirmoji generaline virSininke. Pirmojo pasaulinio karo metu dirbo Skandinavijoje. Lenkijoje jsteige nauj^ ur§ulie£iij sak^, skirt^ neturtingij mergaiciij auklejimui. 33. Ledochowski Wlodzimierz (1866-1942), kunigas, nuo 1915 m. jezuitij generolas. Jo vadovavimo metu Jezuitij ordinas issiplete tiek provincijij, tiek nariij skai£iumi. 13 5

- Jau ponj saviciu, matai, Tamsta, as cia turiu misij^ varyti pro­ paganda prancuzu naudai; o Tamsta, ar seniai, ar irgi su misija? inom a, - atsakiau, - bet Lietuvos naudai! - Kaip tai Lietuvos? Ar Tamsta esi pries Rusij^, ergo pries Santarvc? - Ne, as neesmi pries Sanlarvc, gal but kai kuriais atvejais pries Rusijip - atsakiau as atsargiai. - Jeigu Tamsta esi kokiu nors atveju pries Rusipp tai tuom paciu esi ir pries Santarv^, ergo, pries Prancuzipp Mes, prancuzai, negalime toleruoti jusp: lietuvip, lenkpir suomiu separalisliniu uzgaidu. Ar Tamsta manote is cia grjzti Paryziun? - Gal but, nezinau dar, - atsakiau as atsargiai laviruodamas; bet jauciau, kad sis „zurnalistas“ uzsiim^s ne vien propaganda, bet ir „informacija“, raportuos kam pridera apie mane ir mano veiklij Stockholme. Kaip veliau patyriau, as neapsirikau. Taip dalykam susidejus, as m^sciau, kad man nebepavyks islaikyti „incognito“ Stockholme. Del to as ant rytojaus nuvykau pas p. Lindhagen ir atvirai jam pasakiau, del kuriu priezasciu as buvau priverstas vazineti po slapyvardziu. Jis suprato mano padetj ir, jvertindamas karo sunkumus, pazadejo mano paslapties kitiems neisduoti. P. M. Yeas, savo atsiminimu t.II, sitcj inicidentp atpasakojo netiksliai, labai saliskai, jzeisdamas mano garbe ir noredamas savo paprociu bagatelizuoti ir mane apjuokinti. Mat jam, kaipo Rusijos Valstybes DQmos atstovui, niekur neprisiejo rizikuoti nei gyvybes, nei laisves, nei net savo pozieijos, ku­ dos jis niekur nenorejo statyti pavojun, kaip jis pats nuolat pazymi savo atsiminimuos. Man gi visur atsiejo lauzyti pirmuosius mQst} nepriklausomybes ledus, tankiai atsieidavo daryti net nejmanomai desperatiskp ir dngsip zygip, nepaisant ne tik karjeros, kuria as nesirupinau, bet likimo ir gyvybes... Bet as cia palieku must} visuomenei spr^sti, ar as del to uzsipelniau avantiuristo vard^, kaip tai ne kart^ bando insinuoti M. Yeas savo atsiminimuos... Praejus savaitei ir nesulaukdamas M. Yco ir negaudamas jokio atsakymo j mano telegram^, jau as rengiausi grjzti atgal Sveicarijon, kaip vien^ ankslyvij ryt^ apsilanko pas mane viesbuty vokie-

2

136

ciij pasiuntinybes sekretorius p. K. ir konfidencialiai man pranesa, kad M. Yeas, V. d. atstovas ir „baronas“ Silingas34 bus pat diencj vakarop Stockholme. As nusteb^s jo klausiu, kaip jie galejo tai suzinoti. Jis man pasididziuodamas atsako: - Matai, Tamsta, mus ..service d’information“ yra neblogai suorganizuota. - Kur gi, matau, kad jusu zvalgyba yra perfecte. - Na, jeigu nori, Tamsta, as duosiu detaliu, - ir issiem^s ma­ zy!^ uzrasq knygute jis man pasake, kada jie apleido Pelrogradcj, vaziavo ne jura, bet gelezinkeliu per Suomijcj, tej diencj buvo Torneo Svedijos pasieny ir tej diemy tej valandij atvyks Stockholman. - Stebetina precizija, - pastebejau as, kam gi jums tai reikalinga, paklausiau as. - As neprivaleciau Tamstai j tai atsakyti, bet kadangi tai nesudaro valstybines paslapties, tai as pasakysiu, kodel mes taip tiksliai informavomes apie Tamstos tautiecii} kelione. Matai, tai mums yra jsakyta patikrinti, ar isties Tamstos keliones tikslas yra konferenciia su tais ponais. Dabar mes esame tikri ir atitinkamai raportuosime kam pridera. - Sveikinu, tai yra rekordas! - Koks cia rekordas...- atsake kukliai kalbus pasiuntinybes se­ kretorius, - mes turime jdomcsniq dalykq, lieciancit} Tamst^. - Mane, - paklausiau nusteb^s as. - Taip, Tamsta, bet cia jau beveik valstybes paslaptis ir as j^ galiu Tamstai atskleisti tik „donnant-donnant“ (tu duosi man, tai as tau). - Kaip tai? - Ugi, jeigu Tamsta man pasakysi kokios bus just} konferencijos isdavos, tai as Tamstai pranesiu labai svarbiu ziniu, liecianciu Tamstcj. - Matai, Tamsta, mes turime raportuoti, kam pridera ir apie jusu konfereneijos isdavas. O juk tu ziniq is pirsto neislausi. 34. Silingas Stasys (1885-1962), teisininkas, visuomenininkas. 1915-1917 m. atstovavo lietuviij organizaeijoms Atskiroje taryboje tremtiniij gyvenimui tvarkyti prie Rusijos vidaus reikalq ministerijos. 1918 m. isrinktas Lietuvos valstybes tarybos nariu, veliau pirmininku. Ilgalaikis teisingumo ministras, 1941 m. istremtas { Sibir^.

137

- Negalesiu to padaryti, - atsakiau grieztai, uzsigav^s as. - Apsigalvok, Tamsta, tai yra labai svarbu, jeigu Tamsta nori ir toliau bendradarbiauti su mus vyriausybe. - Tai pasak^s, pasiuntinybes sekretorius mane apleido. Kaip buvo man pranesta, 14 paci^ dien^ atvyko Stockholman p. M. Yeas su p. Silingu. Man buvo dziugu ir gaila, kad nieks daugiau neatvyko. Bet ir tai jau buvo gerai. Mes tuojaus pradejom tartis apie Lietuvos buklc; ir ateitj. As informavau juos, kij zinojau apie o k u p u o t^ Lietuv^, o jie mane. Kada jau buvom pakankamai pasiinformav^, ememe tartis apie Lietuvos ateitj. As buvau nuomones, kad mums reikia neatideliojant paskelbti Lietuvos nepriklausomyb^ ir as jiems pranesiau, kad as jau jdaviau vokicciu vyriausybei memorandum^ del Lietuvos valstybes atstatymo. Jiedu man pasake, kad as be reikalo pasiskubinau, karas nebaigtas ir as galejau sugadinti Lietuvos autonomijos sansus Rusijos ribose, jei Santarve nugalet^. As jiem atsakiau, kad 14 zygj as padariau savo vardu, kaipo L. I. B. vedejas ir Chicagos visuotino Lietuviu Seimo jgaliotas, taip, kad nei Valstybes Dumos atslovi] - lietuviu, nei jokitj lietuvi^ organizaeiju, persikelusiu Rusijon, atsakomybe neuzangazuota. Principaliai jiedu sutiko, kad as galjs, kaipo lietuvis emigrantas, eksrevoliucionierius skelbti, reikalauti savo, L. I. B„ amcrikicciq vardu Lietuvai nepriklausomybes, kaipo pium desiderium (nes jie­ du netikejo, kad tai galetu buti jvykdyta). Bet, Dieve saugok, niekur nemineti nei ju vardu, nei jokios licluviq organizaeijos. As sutikau su jt} nuomone, nes is tiesu tuomet nebuvo reikalo sunkinti lietuviij tremtiniu bukle Rusijoj. Sioj must} konfereneijoj daugiausia vietos uzeme selpimo darbo organizavimas okupuotoj Lietuvoj. As pranesiau, kad jq belaukdamas as pradejau daryti zygiq cia per Stockholmo burmistr^ Lindhagen’a suorganizuoti Lietuviq - svedq komitet^. R M. Yeas, kaipo Centralinio komiteto pirmininkas labai nudziugo ir prase supazindinti j j su p. Lindhagen’u. 138

As pristaciau pp. Yc^ ir Siling^ p. Lindhagen’ui. Buvo sutarta tuojaus organizuoti Svedu - lieluvip komileLj is zymiu svedu ir lietuvip asmenybip. P. Lindhagen sukviete pas save vaisem ger^ tuzin^ svedu zymesnybip. Visp isvardyti siandien as negaliu, tik prisimenu, kad be keliu Parlamento alstovp buvo garsusis liberal^ lyderis Borgstroem (buvcs karo ministeris). Svedu - lieluviu komitetas buvo j kelias dienas suorganizuotas su p. Lindhagen ir Borgstroem priesaky. Apie tai buvo placiai paskelbta visoj svedu spaudoj. Atsimenu, ta proga as parupinau p. Ycui ir Silingui interview „Dagens Nyheter“35ir kituos laikrasciuos per p. Lindhagen’o seserj, kuri buvo zinoma zurnaliste. Straipsniai pirmam dienrascip puslapy su p. Yco ir Silingo atvaizdais buvo didele reklama Lietuvai. Gaila tiktai, kad redakcijos p. Yc^ padare „baronu“, o p. Silingij Dumos atstovu. Nors panele Lindhagen labai norejo tame interview jdeti ir mano atvaizd^, bet as tarn pasipriesinau, velydamas islaikyti mano „incognito“. Sukurus Svedu - lieluviu komitet^, kilo sumanymas ieskoti okupuotajai Lietuvai pagalbos JAV Rockfeller’io36 komitete, kuris skyre tuomet dideles sumas karo aukoms. P. Yeas, kaipo Centralinio komiteto pirmininkas, pasiule man vykti Siaures Amerikon to komiteto jgaliotiniu. Principe as sutikau. Nes reikalas isties buvo labai didelis, bet pastaciau s^lygas: Pirma, neilgiau 3 menesiam ir antra, jeigu rasiu sugrizes Sveicarijon tinkam^ pavaduotoj^ Lietuvos informaeiju biuro darbo lesimui, nes politinio darbo negalima buvo uzleisti. Ileike man oficialu jgaliavim^. Bet kaip paaiskes veliau, sios misijos as negalejau atlikti. §ia proga p. Yeas supazindino mane su Rusijos pasiuntiniu Stockholme p. Nekliudovu37. Jis man dave rekomendacij^ Rockfeller’io komitetui ir Rusijos ambasadoriui Bekhmetev’ui. 2 inoma, vis po pavarde de Garleva. 35. Dagens Nyheter - svedij liberalus dienrastis, jsteigtas 1864 m., leidziamas Stokholme. 36. Rockefeller - zymi JAV pramonininki} seima, XIX a. antroje puseje pradejusi savo verstj naftos pramoneje bei prekyboje. 37. Nekliudov Anatolij Vasiljevic (1856-1926), rust) diplomatas, dirbys pasiuntiniu Bulgarijoje, Svedijoje, Ispanijoje.

139

- Keista, - sako man rusq ambasadorius, - duodamas introdukcijos laiskus, - Tamsta, nors rusq pilietis ir licluviq kilmes, turi grazi^ ispaniska pavardc;. - Kas cia tokio, atsakau juokais, lietuviai turi ispanisku pavardziq, o ispanai licluviskq, imkim: Vargas. - Kaip tai, Vargas yra lietuviskas zodis, k^ tai reiskia? Is tiesu, Ispanijoj teko man pazinti kelet^ Vargu. - La Misere, - pone ambasadoriau, - atsakiau as (kalbejome pusiau rusq, pusiau prancuzq kalbom). - Keista! Labai keista! Bet de Garleva vistik geriau skamba negu Vargas. Musq pasitarimai t^sesi istis^ savailc;, p. Silingas alsidejes dirbo, rase rezoliucijas. Nutarta buvo politines dalies j rezoliucijas nedeti, tik vis^, kas liccialabdarybc; okupuotos Lietuvos, kad, jeigu grjztant Petrogradan pakliulq rusq rankosna, nclurelq ncmalonumu. Bet vis tiek skaiteme reikalingu jdeti du posmu: vien^, lieciant j L. I. B„ o kit^, Tautos Taryb^, mano jkurt^ Chicagos Seime, raginant visus amerikiecius siqsti jon savo atstovus. Si gan svarbi rezoliucija buvo jau paskelbta p. Yco jo „Alsiminimq“ 3 1. ir as jos nekartosiu (priede), tik skaitau reikalingu paskelbti siuodu posmu: „ 0 greta Centralinio komieteto diena is dienos giliau plecia savo veikim^ Informacijos biuras Paryziuje, persikeles laisvesniam ir nasesniam darbui neutralinen dirvon - Lausanne’n. Jis supazindina Europos nuomon^ su Lietuva, uzkerta keliij lenku unijos monams, kelia nuo Didziojo Vytauto paveldetus mus Tevynes reikalavimus, ruosia angli4, prancuzu ir kitu taulq visuomene prie teisingo Lietuvos klausimo isrisimo Tautu taikos kongreso valandoje". „Greta Centralinio komiteto eina darbas - Tautos tarybos Amerikoj ir kitij Amerikos bei Anglijos lietuviu organizacijq, kuriq uzdavinys - suristi vienan stiprian mazgan visus uzsienio lietuvius ir bloksti jq kullurine ir mcdziagine pajegij ant Lietuvos likimo lemiamqjq svrslykliu kritiskame momente“. Pries apleisiant Svedijos soslinc; p. M. Yeas suruose vaises Grand Hotel’y p. Lindhagen’ui, idant revansuotis uz atsikartotinas jo malonias vaises mums suruostas jo namuose. Tose vaisese dalyvavo 140

p. Borgstroem, kiti naujai jkurtojo komiteto nariai. Atsimenu, sveciai labai jvertino tarp kitko vyn^ Chateau d’lquem su oyster’iais38, is tiesi}, tai buvo vienas gcriausiiy k^ man teko gerti. Pakilusioj nuotaikoj, zadedami susitikti laisvoj Lietuvoj, skirstemes, jausdami allikc; nauding^ Lietuvai darb^. Ypac mums buvo malonu, kad pavyko jkurti okupuotajai Lietuvai selpti Svedu - lietuviij komitet;y Nespejo isvykti petrogradieciai, kaip stai pas mane vel apsilanko vokiecitj pasiuntinybes sekretorius p. K. - Na k^, - sako, - jau uzbaiget konferencij^, jus draugai isvaziavo. - Taip - isvaziavo, na o key ar pristatet vel prie jq angel^ sarg4> - klausiu as ironiskai. - Zinoma, vienas lydes iki Torneo, o kitas nuo Torneo iki Pe­ tr ogradui. - Na, ar mane irgi taip pat saugojat, - klausiu as ironiskai. - Kaip nesaugosi, saugojam, mielas pone, jsakyta, - visai rimtai, nepykdamas atsake man p. K. - Bet pasakyk man Tamsta, kcj jus nutaret konfereneijoj, - staciai klausia manes p. K. - Kadangi jus viskej zinot ir taip stropiai mus visus saugojat, tai turite zinoti ir k^ mes nutarem, - atsakiau pasityciodamas. - Sj 14 mes zinom, bet, matai, Tamsta, mes turime tai patikrinti is pacio saltinio, kad nepateikti vyriausybei klaidingq ziniiy del to as ir kreipiuosi j Tamst^. Kaip andai sakiau: donnant-donnant, juk Tamstai turbut jdomu, k^ apie Tamst^ raportavo Paryziun prancuzq propagandistas W„ kurj Tamsta buvai sulikes vaisese pas p. Lindhagen 4. As nustebau, bet, nuduodamas indiferentiskum4, atsakiau iro­ niskai: - Is kur gi Tamsta gali zinoti, k4 apie mane raportavo p. W., juk jis Tamstai savo raporto neparode. - Rodyti jis mums nerode, bet mes jj ne tik matem, bet ir turi­ me jo nuoras4, ir, issilraukes is soninio delmono pluost4 rasoma masinele surasytq laksliy man kystelejo j panose. 38. Austremis (angl.)

141

- Jeigu Tamsta man pasakysi, nutaret konferencijoj, as paskaitysiu Tamslp lieciancias sio raporto vietas. Prisipazinsiu, pagunda buvo didele, bet cinizmas to pono K. buvo dar didesnis, as vos suvaldydamas savo pyktj tariau: - Man nejdomu, k;j jis apie mane raportavo Paryziun ir as Tamstai nesakysiu, k;j mes nutarem, juk jus sakete ir taip zin^s, tai kam dar mane kvociate. - Zinoli zinom, bet gal ne visk^, stai zinom, kad jus jkuret Svedp - lieluviu komitet^ mus okupuotai Lietuvai selpti, labai malonu, p. Yeas gales siusli rusiskus rublius per Stockholm’^, o Tamsta dolerius is Amerikos, valiuta mums labai reikalinga. Nustebcs as pastaciau akis ir, maskuodamas savo nustebimp, tariau: - Kad p. Yeas gale Ip sipsti per Stockholm’^ Lietuvai rublius, tai Tamsta galejai dasiproteti is jkuriamo cia komiteto, nes apie tai visa spauda kalbejo, bet, kad as sipscia dolerip, is kur gi Tamsta paemei. Mano projektuojamp kclionc; j JAV buvo nutarta laikyti paslapty, kol as nenuvyksiu Amerikon, as buvau tikras, kad apie tai nei Yeas, nei Silingas, nei p. Nekliudovas nebuvo niekam prasitare. P. K „ skaniai nusikvatojes, issitrauke is kito soninio kiseniaus por^ lakstp ant rasomos masineles ir pakiso man j panose, sakydamas: - Skaityk, Tamsta, tekstas sip dviejp laiskp turbut Tamstai yra zinomas. Kad Perkunas butp trenk^s, as nebuciau labiau nustebes, tai buvo zodiski nuorasai man duotp p. Nekliudov’o introdukeijp. (As manau, kad vokieciai galejo tureti savo zvalg^ rusp ambasadoj Stockholm’e, kuris patiekdavo jam visp rastp nuorasus. Is tiesp, veliau teko man patirti, kad rusp ambasadoj buvo sekretorius, baltas baronas Rosen, persimet^s po revoliueijai pas vokiecius). - Nesistebek, Tamsta, ir neklausk man^s kaip mes gavome siuos nuorasus, bet pasakyk man, velyk, k^ jus nutaret konferenci­ joj, ypac mum svarbu zinoti politine nutarimp dalis, - klause prisimynt:s p. K. 142

- Apie politikp mes su visu nesitarem, sios konferencijos tikslas buvo isimtinai labdarybe, butent karo aukp Lietuvoj selpimas, kaip berods Tamstai turbut teko skaityti Stockholmo laikrasciuos. - Gerai, jeigu Tamsta teigi, kad jus nesitaret apie politikp, as Tamstai tikiu, bet jeigu pasirodytp veliau spaudoj ar kur kitur kokios nors politines rezoliucijos, Tamsta pastatytum mils atstovybe ir ypac mane labai keblion padetin. - Buki Tamsta ramus, jokip politiniu rezoliucijt} mes nedarem jau vien del to, kad nepastatyt p. Yco, rusp V.D. atstovo, keblion padetin. Sitas argumentas su visu nuramino p. K. ir jis sutiko, man prasant, paskaityti tas p. W. raporto vietas, kurios liete mane. P. W. rase savo raporte netiketai sutik^s mane vaisese pas p. Lindhagen’p, Stockhol­ mo burmistrp, bet labai nustebo, kad as cia figuravau po pavarde de Garleva. Jis kalbej^s tuom reikalu su p. Lindhagen’u, kuris jam paaiskin^s, kad mane pazjst^s gan seniai ir kad mano pilna pavarde yra Gabrvs de Garleva (t. y. Gabrys is Garlevos - gimimo vieta), kad po savo rastais ir leidiniais as tepasiras^s trumpumo deliai tik pirma savo pavardes dalimi, bet oficialiuose rastuose, pase ir kitur, zinoma, figuruoja pilna pavarde. Toliau p. W. teige, kad as, nors nesps nusislalcs pries Santarv^, bet agituojps pries Rusijp, reikalaudamas Lietuvos nuo Rusijos atskyrimo, jis turjs jspudzio, kad as esmi atvykcs is Sveicarijos Stockholman per Vokietijp ir jis turjs pagrindo manyti, kad as dirbps su vokieciais pries Rusijp, jam lekc sitp patirti is vienos ponios (as speju, is paneles Ledochowska, kur ip sutikau pas p. Lindhagen’p, bet jis apie tai pranesips placiau sekanciam raporte. Nors siame pranesime nebuvo ypatingai svarbiu ziniu, taciau man svarbu buvo suzinoti, kp apie mane raportavo prancuzu agentas savo vyriausybei. As isdesciau cia kiek placiau inicidentp su p. K. (jo pavardc zymiu tik inicialu lygiai kaip ir p. W. del to, kad jiedu dar gyvi ir uzima siandien svarbias vietas jp respektyviu saliu diplomatinej tarnyboj), idant skaitytojai galettj jsivaizduoti, kaip buvo sunkus ir sudetingas darbas lauzti pirmuosius mus nepriklausomybes ledus, kaip buvo issivyst^s karo metu snipinejimas ir kaip visur reikejo saugotis.

H3

Is Stockholmo as isvaziavau lapkricio men. pradzioj j Kopenhag;y Cia as turejau susitikti su p. Jonu Kriauciunu39, senu mano pazjstamu is Vilniaus 1904-5 m., jis buvo kvieciamas p. Steputaicio Kaunan redaguoti jo ten jkurt^jj dienrastj „Dabartis40“. Is Kopenhagos keliavome abudu drauge Vokietijon. Swinwmunde’j mums atsiejo tureti nemalonumu. P. J.Kriauciunas neturejo nei paso, nei laissez passer, tik laisk^ rittmeister’io von Steputat, kvieciantj jj redaguoti jo laikrastj „Dabartj“. Kariskai kontrolei Swinemunde’j tai pasirode viskas labai jtartina: rusu pilietis atvykst^s is Petrogrado, vyksta per Vokietij^ pas vokieciu karinink^ fronte, jj sulaike ir prase pasilikti ju dispozicijoj, kol nepatikrins jo palieklu ziniu. Kadangi as buvau vis^ 1a ik 4 su juom, kalbejausi jiem nesuprantama kalba (jie mane rusiskai) ir as, pasitikedamas savo laissez passer, bandziau gelbeti draugiy tai ir mane sulaike kaipo jtartin^, kol nepatikrins mano asmenybes. Tiesa, vokieciai pasielge su manim daug mandagiau, negu anglai Liverpuly, man grjztant is Amerikos, jie pristate viesbuty prie kambario duru sarg^, kuris dabojo per kelet^ dicnu, kol neatejo zinios apie mane is Berlyno. Bet uztai pries paleisiant iskrate mane labai stropiai... Kaip ejosi p. J.Kriauciunui, as nezinau, tik veliau as suzinojau, kad islaik§ j j apie 10 d. paleido vykti iki Tilzes, bet netoliau. Pravaziuodamas, Berlyne Dr.Gaigalaicio vel nesuradau. Gailejausi, nes norejau gauti is jo zinip apie Lietuv^ ir pasitarti. Sugrjzes Sveicarijon sustojau Berne, pasimaciau su Vokios ambasadorium p. von Romberg, sugr^zinau jam su padeka laissez passer, kurj jis cia pat sudegino „chemine’e“ prie mano akip. - Girdejau, Tamsta, turejai grazp pasisekim^ Stockholme, mus ..service de renseignements“ mums pranese, kad Tamstai pavyko 39. Kriauciunas Jonas (1864-1941), visuomenininkas ir zurnalistas. Redagavo „Svies4c, jjVarp^, ^Ukinink^. 1904 m. pradejo redaguoti „Vilniaus zinias“, veliau redagavo „Dabart{“. Buvo vienas Didziojo Vilniaus Seimo susaukimo iniciatoriu. 40. Dabartis - 1915-1918 m. vokieciij okupuotai Lietuvai Ober Osto leistas laikrastis. Buvo leidziamas Tilzeje, Kaune, Baltstogeje. Redagavo V. Steputaitis, J. Kriauciunas, A. Liudziuvaitis, V. Kahmanas, K. Ozelys.

144

su pp. Yco ir „barono“ Silingo pagalba suorganizuoti Stockholme Svedij - lietuviij komitet^ Lietuvai selpti. Sveikinu, labai svarbus ir grazus darbas atliktas. Bet kaip su politika? - Su politika, pone ambasadoriau, daug blogiau: p. Yeas, kaip V.D. atstovas ir Liet. Cent, komiteto pirmininkas, kol kas negali uzimti atviros ir aiskios pozieijos Lietuvos nepriklausomybes klausime. - Nera reikalo, kad p. Yeas uzimtij dabar tuojaus pozicij^, palanki^ Lietuvos nepriklausomybei, bet svarbu, kad p. Yeas ir kiti lietuviij atstovai Rusijos Valstybes Dumoj prilarlu „tacitu consensu" (patylomis) Lietuvos nepriklausomybes idejai ir nedarytij sunkumij savo viesais protestais Tamstai kurti nepriklausom^ Lietuv^ su musij pagalba, kaip kad Tamsta prasei mus vyriausybes savo memorandume. Ar tokj pritarim^ is p. Yco Tamsta gavai? Cia as atsiduriau keblioj padety; nesakyti, kad as turiu principinj slaplij prilariimj I Stockholmo konfereneijos Lietuvos nepriklau­ somybes idejai, tai pakenkti tos idejos realizavimui, pasakyti, tai isduoti paslaptj. Sioj alternatyvoj as atsisveriau pirmosios naudai. - Pone ambasadoriau, as apsiimu pasakyti kaip stovi dalykas, bet su viena s^lyga, butent, jeigu Tamsta garantuoji absoliuciij paslaptj. - Gerai, garantuoju, mes neturime jokio tikslo silpninti p. Yco pozieijej Petrograde. - Rczoliucijij tekste nera jokios aliuzijos del busimos Lietu­ vos politines bukles: nepriklausomybes ar autonomijos, cia viskas pasv^sta vien labdarybei Lietuvoj, bet neoficialioj daly konfereneija yra nusistacius remti Lietuvos nepriklausomybes idejij. Taciau ir is rczoliucijij teksto galima padaryti isvadcj, kad Stokholmo konfereneija yra nusistaciusi remti Lietuvos nepriklausomybe;, butent: vienas posmas, lieciantis Liet. Inform, biunj, kitas, Amerikos Lietuviij tautos larybij, kuriij vardu as jdaviau Tamstai memorandum^ del Lietuvos valstybes atstatymo. Cia as jam isverciau tuodu posmu. 145

- Labai gerai! - atsake man ambasadorius, - as pranesiu apie tai konfidencialiai Berlin’an. Tas, k^ Tamsta man pareiskei, stiprina Tamstos ir mano pozicij^. - Paskui mazum^ pagalvojes, kaip ir svyruodamas pridure: - gerai, Tamsta, padarei, kad apie tai nieko nesakei mus ambasadoj Stockholme. Is to as padariau isvad^, kad tarp vokieciu vyriausybes aukstesnipju larnautojp (ambasadorip) irgi buvo rivalizacija: Berno ambasada norejo tureti prioritet^ pries Stockholmo ambasad^. As, matydamas palanki^ situacij^ ir suzinojes is ambasadoriaus, kad mano pozicija yra zymiai sustiprejusi pas vokiecius deka I-osios Stockholmo konferencijos pasisekimui, sumaniau tai isnaudoti Lietuvos naudai: staiga atejo man mintis pasistengti iskviesti is Lietuvos kelet^ veikeju. - Pone ambasadoriau, mes jau turime pritarim^ Lietuvos nepriklausomybei Amerikos lietuviq ir kol kas slapt^ Rusijos lietuvip, bet nezinome kaip reaguos j tai likusieji Lietuvoj mus veikejai, reiketp butinai su jais pasitart, ar negalima bulp iskviesti 2-3 asmenis. - Tai nelengva, zinai Tamsta, mus kariskiai, kaip visi kariskiai yra jtaringi, bijosi spionazo, vargiai sutiks kij nors isleisti, ypac politikos reikalais. - Bet, pone ambasadoriau, dabar sukurus Stockholme labdaring^ Lietuvai komitet^, mes tikimes ne tik surinkti aukp Svedijoj, bet gauti per jj is Petrogrado is p. Yco centralinio komiteto rublip ir is Amerikos dolcriu. Reiketu butinai aptarti tuos reikalus su Centralinio komiteto likusiu Vilniuje vicepirmininku A. Smetona. - Gerai, pabandysiu, mintis gera, labdarybei gal sutiks isleis­ ti, gal pasiseks jtikinti mus kariskius, kad okupuotoj Lietuvoj gyventojp selpimo reikalas yra remtinas, bet, zinoma, jus kaip Stockholme neliesite politikos klausimu, pusiau juokais pridure ambasadorius. - Aisku, pone ambasadoriau, „oficialiai“ nei puse zodzio neuzsiminsime apie politik^, kaip Stockholmo konferencijoj, as at146

sakiau irgi pusiau juokais, bet kad vis tik butt} daugiau su kuom tartis del Lietuvos labdarvbes rcikalu, tai su p. A. Smetona iskvieskite is Vilniaus dar du licluviq veikeju - Dr.Saulj41 ir p. Kairj42, inzinicriip P. R„ uzsiras^s pavardes, pasizadejo padaryti atatinkamu zygiu ir man pranesti jq isdavas. As buvau giliai patenkintas isdavom sios sunkios ir pavojingos keliones: Lietuvos nepriklausomybes klausimas pastumetas vienu laipsniu pirmyn ir Lietuvos selpimo dalykas neuzmirstas.

VI. PIRMOJI LAUSANNES L I E T U V iy KO N FEREN CIJA Drakoniskos Ober-Osto salygos A. Smetonos, Dr. Saulio ir S. Kairio isleidimui Sveicarijon. - Vokiecit} ambasadoriaus Berne humaniskumas. - Atvykusiiy'ij delegati} prislegtoji nuotaika. Labdarybe ir politika. - Auksciausios Lietuviu Tarybos jkurimas Sveicarijoj. - Reiksme Auksc. Liet. Tarybos nepriklausomos Lietuvos valstybes kurime. Isvykus man kelioms savaitem is Sveicarijos, friburgicciq licluviq tarpe pasklido visokiij gand^: vieni speliojo, kad as busiu nuvyk^s Lietuvon, kiti - sugrjz^s Paryziun, is kur mane prancuzai neisleidzi^, kiti, kad as perej^s pas vokiecius, apsigyven^s Berlin’e ir nezad^s grjzti Sveicarijon. Paskutin^jj gand^, kaip veliau patyriau, leido kun.Viskanta. 41. Saulys Jurgis (1879-1948), Lietuvos nepriklausomybes akto signataras, diplomatas, visuomenininkas. Studijavo Berno universitete, 1912 m. grjzo j Lietuv^, kur dalyvavo Lietuviu mokslo draugijoje, kitose kulturinese organizacijose, redagavo „Lietuvos zinias“. Dirbo Lietuvos pasiuntiniu Vokietijoje, Sveicarijoje, Italijoje, prie Sv. Sosto, Lenkijoje. 42. Kairys Steponas (1878-1964), inzinierius technologas, politikas, publicistas, Lietuvos nepriklausomybes akto signataras. Po studijij Peterburge dirbo prie Vilniaus kanalizacijos statybos, nuo 1916 m. - vien tik politineje veikloje. Dalyvavo lietuviij polinese konferencijose uzsienyje Pirmojo pasaulinio karo metu, nuo 1917 m. Lietuvos Tarybos narys. 1918-1919 m. Tiekimo ir maitinimo ministras, nuo 1920 m. - Steigiamojo Seimo bei kitij seimij narys. 1943-1945 m. - V LIK o pirmininkas. M7

Pakeliui sustojau Friburge ir uzej^s j Albertinum, kunigij studenti4 bendrabutj, sukvieciau juos pasitarti. Jie is pradzip nelabai norejo tiketi, kad as buvau Stockholme, bet perskaicius man jiems I-osios Stockholmo konferencijos rezoliucijas su visu Iriju parasais ir parodzius Stockholmo dienrascip iskarpas, patikejo; 3 kunigai studentai matomai dziaugesi siuom pasisekimu, bet kun.Viskanta kritiskai ziurejo j Stockholmo komiteto isdavas. - Pats, - sako man jis, - vaziuoji net j Stockholm^ kurti Svedt£ - lietuvip komitet^, o man draudi cia kurti Lieluviu - lenkij komitet^. - Matai, mielas prieteliau, svedai negresia mus praryti, 0 lenkai tik to ir troksta, - atsakiau as. - Kuom gi svedu pinigai geresni uz lenkp? - nenorejo pasiduoti kun.Viskanta. - Pats gerai zinai, kad lenkam rupi ne selpimo darbas, bet uzsachavimas uzsieny Lietuvos separatizmo, referavau apie tai Stock­ holmo konferencijai ir, kaip gali matyti is rezoliucijos posmo, lieciancio L. I. B. veikhj Sveicarijoj, man duodamas pilnas pritarimas: „uzkirsti keli^ lenku unijos monam“. Sis argumentas, kaip maciau, stipriai paveike j kun.Viskantcj, bet nuo savo idee fixe jis neatsisake, kaip as buvau virsuj placiai isdest^s. Man grjzus is Stockholmo lapkricio menesj jo sumanymas buvo tik paruosiamojoj stadijoj ir jis lengvai bulp galej^s nuo jo realizavimo atsisakyti, uzuot skaldes musp ir taip silpnas jegas. Tuomet tikras Viskantos veidas dar nebuvo paaiskej^s ir as jo neskyriau is pasitarimp su kitais lietuviais. Lapkricio pabaigoj gaunu pranesimcj is vokiccip atstovybes Ber­ ne, kad Ober - Ostas (tai sutrumpintas: Oberbefehlshabers Ost, okupuotos Lietuvos vokieciu Verwaltung’as) dave sutikim^ isvykti Sveicarijon trims mano pazymetiems asmenims: p. A. Smetonai, Drui J.Sauliui ir inzinieriui S.Kairiui, bet Vokios ambasadorius Berne kviecia mane Bernan pasitarti pries jiems atvyksiant. Nuvykstu. P. R. man pranesa, kad leidimas isvykti Sveicarijon minetiem trim asmenim duotas siom Scjlygom: 148

1. kad mineti asmens neturelq jokiq sanlykiq nei su rusq, nei su kilq Santarves valslybiu zmonemis, tik isimtinai su manim ir su mano bendradarbiais virs isvardintais Friburgo kunigais. 2. grieztai draudziama tartis apie kokius nors politinius planus Lietuvos ateiciai, bet vien aptarti ir rupintis Lietuvos gyvenloju selpimu. Tad ambasadorius klausia man^s, ar as galiu uztikrinti, kad sios s^lygos bus ispildytos. - Kas del pirmosios Scjlygos, tai galiu uztikrinti, bet kas del antrosios, tai, pone ambasadoriau, atvirai sakau, nejmanoma, juk prisipazinsiu, kad jt} atvykimas man daugiau rupi politiniais nei labdaringais sumetimais. - Gerai, - atsake man p. R„ - Tamsta sutinki su abiem Ober Osto s^lygom ir, pridejes pirstij prie burnos, jis man tare pusiau patylom, - as Tamstos restrikcijos kas del antrosios s^lygos negirdejau. Ir paskui, kiek pagalvojes, pridure: - Matai, Tamsta, kariskiai yra siauraprociai, bergzdzias dalykas su jais gincytis. - Nuosirdziai dekoju, pone ambasadoriau, - tariau as sujaudintas sio ismintingo ir kilnaus diplomato gestip - Uz keliu dienu Tamstos tautieciai bus cia ir Tamsta galesi ramiai su jais tartis, tik sa[> kad apie tai nezinotij nei rusai, nei lenkai ir, zinoma, jokio kontakto su Santarve, - pusiau juokais pridure p. R. Grjzdamas is Berno, as sustojau pakeliui Friburge pranesti kunigam studentam linksm^ naujien^. Bet jie netikejo. Sako, nejmanomas dalykas, kad vokieciai k;j nors isleislu is Lietuvos. Tai, girdi, bulu stebuklas. - Kai pamatysim, tai jtikesim, - teige jie kaip „nevierni“ Tamosiai. Uz keliu dienu gaunu pranesim^, kad laukiami sveciai is Lietu­ vos jau Sveicarijoj ir uz keliu valandu bus Lausanne. Nuveinu j stotj pasitikt. Matau, trys seseliai: p. A. Smetona, Dr.Saulys ir S.Kairys. Be galo nuvarginti ne tiek keliones, kiek isgyvento vargo okupacijos metu. Apgyvendinu viesbuty „Eden“, kur is anksto buvau rezervav^s jiems kambarius, nes viesbuciai buvo perpildyti. 14 9

Friburgieciai nemaza nustebo, kai as juos pakvieciau konferencijon su atkviestais is okupuotos Lietuvos sveciais. Posedziavom L. I. B. patalpose, kurios buvo mano bute Lausannej, Villa Messidor. Pirmieji keli posedziai buvo pasvesti pasiinformavimui. Is Lietuvos atvykusieji nupiese mums ziauru ir baisu karo vaizd^, neapsakom^ zmoniq varg^ ir skurdcj. Nebuvo jiem kada svajoti apie ateities pcrspcklyvas, reikejo rupintis, kad zmones, tauta isliktij gyva. Gerai, kad puse Centralinio komiteto su p. A. Smetona pasiliko Vilniuje ir buvo bent kam selpti sulyg isgaliu karo aukas Lietuvoj, ant kiek to darbo netrukde okupantai. Liudnos ir slegiancios buvo zinios, atveztos mums is Lietuvos. Mes galejom patiekti kiek linksmesniu. Ypac dziugino mus svecius zinia, kad pavyko susitikti Stockholme su p. Ycu ir p. Silingu ir ten jkurti Svedtj - lietuviu komitetcj karo aukom Lietuvoj selp­ ti. Dziaugesi must} darbu laisvoj Sveicarijoj, pirmoj eilej mus cia jkurtuoju komitetu „Lituania“ karo aukom ir belaisviam lietuviam selpti. Kaip uzejo kalba apie kun.Viskantos projektuojam^jj Lietuvii4 - lenki4 komitet^, nuomones pasidalino, po ilgq gincu klausimas pasiliko atviras. Kadangi skurdas Lietuvoj buvo didelis, tai buvo nutarta kreiptis j „Tautos londif, mano ikurl^ Chicagoj, prasant jo pagalbos ir nurodant, kad lesas siuslu ar per „Lituania“, ar per Svedtj - licluviq komitet^ Stockholme. Sios konferencijos vyriausias tikslas buvo suorganizuoti selpim^ karo nuteriotos Lietuvos, idant islaikius gyvcnloju gyvybc; - Primum vivere! Aplarc labdarybes gyvybinius klausimus, perejom pamazu prie poliliniu - „deinde philosophari“. Kai as isdesciau reikalingum^ nieko neatideliojant pradeti akcij^ Lietuvos nepriklausomybes isgavimui ir pareiskiau, kad net esmi idavc;s tuom reikalu vokieciu vyriausybei memorandum^, mus vilnieciai sveciai nemaza nuste­ bo ir kone vienu baisu susuko: - Gerai cia jums uzsieny, laisvoj Sveicarijoj filosofuoti! Ir is Liesrj - vargas, skurdas ir vokieciq priespauda Lietuvoj buvo taip didele, kad niekam neatejo j galv^ svajoti apie nepriklauso150

mcj Lietuvcj. Uzdrausta buvo susisiekti - sodziui su sodzium, net su kaimynu, nevalia buvo vakare iseiti is buto, net uzsidaryti langines. Gyvuliai, javai - viskas buvo rekvizuojama, tepaliekant gyventojam tik tiek, kad badu nemirtu. Visur buvo jstatyti mokytojai vokieciai, jie temokino vaikus vokiskai. Zinomas buvo Ober - Osto nusistatymas paversti Lietuvij militarine vokicciq kolonija, apgyvendinant isparceliuotuose dvaruose vokicciq kareivius - veteranus. Apie joki^ autonomy, o dar maziau apie ncpriklausomyby negalejo buti jokios kalbos. Pries isvaziuosiant pp. Smetonai, Sauliui ir Kairiui j Sveicarijij, Ober - Osto aukstieji valdininkai jgr^sino jiems tartis su mumis politikos klausimais, leido tik isimtinai Lietuvos selpimo reikalais, nes buvo uzinteresuoti, kad gautu kuo daugiausiai produktu ir valiutos per neutralias Sveicarij^ ir Svcdij^, deka cia jau jkurtiem mus komitetam. Mus delegatai, atvykc is Lietuvos, atskirtos nuo pasaulio plieno ir ugnies siena su visu nesiorientavo pasaulinej politikoj, nezinojo, kas daresi Vakar^ Europoj, Amerikoj, koks buvo jnirsimas pries vokiecitj ziaurumus visam pasauly. Galima buvo mazdaug manyti, kad vokieciam nepavyks nugaleti susidariusios pries juos koalicijos, kuri turejo tendencijos vis dar dideti, prisidedant prie jos kitom valstybem. Man isdescius, kad lenkai nesnaudzia, ju „komitet narodowy" (Comite National), jkurtas R.Dmowskio43Paryziuj su skyrium Lau­ sanne, veikia labai smarkiai per spaud^ ir siuntinedamas jvairiom vyriausybem memorandumus su reikalavimu atstatymo Lenkijos 1772 m. ribose, t. y., prijungiant prie busimos Lenkijos ir Licluvij, paaiskejo ir trim Lietuvos delegatam, kad nepaisant Ober - Osto uzdraudimo, reikia tuojaus susirupinti Lietuvos ateitimi. Tad aptary Lietuvos selpimo reikalus, perejom prie poliliniq reikalt}. Pries atpasakosiant poliliniu pasilarimq eig^, as turiu pazy43. Dmowski Roman (1864-1939), lenku politikas. 1883 m. kartu su kitais jsteige lenki| tautinf demokratin^ partij^. Nuo 1906 Rusijos Dumos narys, pasisake uz didziosios Lenkijos sukurim^, remiantis Rusijos pagalba. 1917 m. isrinktas tautinio lenkij komiteto Paryziuje pirmininku, reikalavo Lietuva prijungti prie Lenkijos. 151

meti, kad man teko jau pries kanj revoliucijos metu 1904-6 mm. darbuotis Lietuvos Demokratij partijoj su p. A. Smetona ir J.Sauliu, tnusij partijos programoj buvo aiskiai pazymeta, kad vyriausias jos tikslas yra nepriklausoma Lietuva. P. S.Kairys buvo Liet. Socialdemokratp partijos zymus veikejas, jo partija, be klasiu kovos, reikalavo irgi nepriklausomos Lietuvos. Tad principiniu skirtumu siame klausime tarp mus nebuvo. Bet, deja, parlijq programose tai buvo tik pium desiderium sventas (grazus) pageidavimas. Pries kanj rusq jungo, o dabar vokiecip priespaudos realybe visai k^ kit^ bylojo. Ir pirma, ir dabar nepriklausomybe teatrode tik svajone. Vienok Lietuvos ateitimi reikejo susirupinti. Be didelip sunkump prieita prie susitarimo, kad reikia visur skelbti ir reikalauti atstatymo nepriklausomos Lietuvos valstybes. Bet kokiose ribose ir kokia forma valdymo? Priejome isvados, kad reikia kurti Lietuv^ etnografinese ribose; bet cia vel kilo gincp, kaip tas ribas nutiest. As buvau nuomones, kad etnografijcj nejmanoma remti vien kalba, yra kilme, budas, paprociai ir kiti korektyvai, kurie lemia laulybe, del to as siuliau kurti Lieluvij is 4 gubernijp (Rusijos administr. vicnclp) Vilniaus, Kauno, Gardino ir Suvalkq, kas duolp mums lerilorij^ arti 150,000 ketv. kilm. Tai buvo branduolys kadaise galingos mus valstybes ir nuo to mes turime pradeti dabar kurti mus valslybc;, kuri siose ri­ bose ekonominiai ir strateginiai bulu „viable“ (galelu gyvuoti). I tai man buvo atsakyta, kad Vilniaus ir Gardino gub. es^ daug „svetimo“ gaivalo, kas gaisinsujs normalu valstybes vystym^si... Nepaisant ilgp gincu, ribu klausimas, zinoma, nebuvo isspr^stas. Reikejo aptarti ir lor 1114 valdymo. Nors visi buvom tuomet dar demokratai ir buvom linkc prie respublikos, taciau zinojom, kad vokieciai, kurie laike Lielimj uzemc, nesutiks duoti mus vyriausybei respublikonisk^ lormig Tad norom nenorom reik kurti monarchiia. Cia as turiu pazymeti, kad p. S.Kairys, kaipo socialdemokratas, irgi nesipriesino siai valdymo formai, jis pasake, kad, jeigu monarchija bus neisvengiamai reikalinga Lietuvos gerovei, jis nesipriesin^s, bet susilaik^s nuo balsavimo.

Funkcija kuria organ4. Nutarti buvo nutarta reikalauti Lietuvai nepriklausomybes. Bet kas reikalaus? As iskeliau sj klausim^. Ugi, sako, Liet. Inform, biuras! - Ne, mieli ponai, - atsakiau as, L. I. B. ne tam kurtas, jo uzduotis yra informuoti Europe, pasaulj apie Lietuv^, jis, kaipo informacijos jstaiga, neturi pakankamo prestizo kalbeti tautos vardu. Lenkai turi Lausanne’j ikurc Conseil National (Tautos taryb^), kurios vardu ir siuntineja memorandumus visom vyriausybem, reikalaudami Lenkijos atstatymo ir tariasi su jvairiu valstybip atstovais Lenkijos vardu. Mes irgi turime jkurti Sveicarijoj jstaig;g kuri galelu kalbeti visos tautos vardu. Visi sutiko su mano nuomone, kad greta L. I. B. turejo buti jkurta Lieluviu taryba Sveicarijoj, kuri galelu kalbeti, tartis su kitp valslybiu atstovais visos lieluviu tautos vardu. Nutarta buvo, kad j si4 taryb4 jeis atstovai is lieluviu larybu, isikurusiu Lietuvoj, Amerikoj ir Rusijon issidanginusiu lieluviu. Si Sveicarijos Lietuviu taryba, susidedanti is visp lieluviu tautos daliu, bus auksciausia ir gales atstovauti Lietuv^ kol ten, pakitejus s4lygom, nejsikurs teiseta vyriausybe. Si4 taryb^ buvo pavesta sukurti Liet. Inform, biurui, tikriau sakant man. O kol si taryba nejsikurs, jos funkcijas pavesti Liet. Inform, biurui. Tad visa nasta vel sukrauta ant mano peciu. Mus zmones sako, kurs arklys veza, tam ir krauna! Ne vienam gali pasirodyti keistoka, kad Sveicarijos Lietuvip tarybai buvo pripazjstamos auksciausios teises bekuriant nepriklausom4 Lietuv^. Mat, nereikia uzmirsti, kad tuomet pati Lietu­ va, vokiecip okupuota, buvo atskirta nuo viso pasaulio ir kaipo su belaisve, niekasj...] negalejo skaitytis. Visos tautos, kurip teritorijos buvo okupuotos ir kurios norejo issilaisvinti, turejo savo organizacijas - tautos tarvbas (Conseil National) ar Sveicarijoj: lenkp Conseil National su Dmowskiu; ar Paryziuj: cekp - Conseil National su Masaryku ir Benesu. P. M. Yeas, keletp kartp alsilankgs Sveicarijoj karo metu ir apsipazings su tuometinem splygom, stai k4 raso savo Atsiminimp T. II, p. 18-19 apie svarbp ir reiksmg mano sumanytos ir jkurtos 153

Sveicarijoj Auksciausios lietuviq tarybos. Nors tiesa, p. Yeas neisvardina sios institueijos, bet padengia veikimij anonimiu „Sveicarijos lietuvii4“ vardu, tarytum palaida, neorganizuota grupe butu galejusi atlikti sunkij nepriklausomos Lietuvos kurimo darbij. Taciau kas del vokieciij skaitymosi su Auksc.liet.taryba, jis ne kiek neperdeda, pat galima pasakyti ir apie kitas tautas, kaip pamatysime veliau: ..Vokieciai labai skaitesi su Sveicarijos lietuviais, sako M. Yeas (Atsim. II t.), ir tokiu budu pavyko ne tik susisiekti su okupuotijja Lietuva, bet ir nemaza jai padeti. Esantieji okupaeijoje lietuviai nedaug tegalejo, nes vokieciai, turedami juos visiskoje savo galioje, neprivalejo su jais daug skaitytis. Kas kita uzsienio lietuviai. Vokieciai negalejo uzgniauzti jq veikimo ir buvo priversti su jais skaitytis ir skaitesi gal daugiau, negu objektingai ziurint, reikejo. Be to, negaledami padaryti separating taikos su Rusija, vokieciai linko prie to, kad nereiketu uzimlq Rusijos zemiu gr^zinti, vienu ar kitu budu surisus jas su Vokietija. Siam tikslui vokieciams buvo reikalingi paciu lieluviu balsai, kad galetu savo politikij paremti neva laisvu tautos apsisprendimu. Pacios Lietuvos balsas, kaip nelaisvos. zinoma. galeio tureti pasaulio akvse maziau reiksmes, negu laisvu uzsienio lietuviu. Del to vokieciai daugiau skaitesi su uzsieniu lietuviais. negu su pacia Lietuva*, (pabraukta J. Gabrio) Si taryba privalejo paruosti tris memorandumus: 1. apie nepri­ klausomos Lietuvos valstybes atstatymjj, 2. apie baznytines Lietu­ vos provineijos jkurim^ ir Lietuvos vyskupiju atskyrim^ nuo Lenkijos ir 3. apie Vilniaus universiteto atidarymjp Pirmasis memorandumas turejo buti jteiktas visom Europos vyriausybem, antrasis - Vatikanui, o jo nuorasai vokicciq vyriausybei ir Ober - Ostui, treciasis - vokieciij vyriausybei ir Ober - Ostui. Si konfereneija tgsesi apie 10 dienij, protokolo mes nerasem ir formaliij rezoliueiji} nedarem, ypac kas liete politing dalj, deliai virs isdeslylu priezasciij. Mus brangus sveteliai is Lietuvos, paviesejg laisvoj Sveicarijoj, atsigavo, sustiprino savo kumj ir siel^ ir mus suselpti, isvyko atgal j Lietuv^ gruodzio men. 154

Si konferencija, atsizvelgiant j Ober - Osto reikalavim^, turejo buti slapta. Jos nemini nei M. Yeas, nei kun.Steponaitis j'14 „Atsiminimuos“, as negaliu taciaus jos nutyleti, atsizvelgiant j svarbum^ joj aptartiy'14 klausimu. Nuo sios konfereneijos prasideda mano bendradarbiavimas su taip vadinama Vilniaus trejuke: pp. A. Smetona, Dr. Sauliu ir Kairiu, jis turejo testis per 3 metus iki pabaigai 1918 m. ir sios darbuotes isdava buvo nepriklausoma Lietuva. Skaitau reikalingu cia tai pazymeti, kad be ju paramos nebuciau galej^s sukurti nepriklausoLietuv^. Tai paaiskes is tolesnio pasakojimo. V II. V IE N A S LA U K E N E K A R E IV IS , T A C lA U K A R IA U T I R E IK IA Sveicarp spauda sutinka palankiai L. I. B. ir jo organs „ProLituania“. - Mano atviri laiskai: „Le Temps" „Le Matin" ir „Bund’ui“. - „Genialus triksas", anot B.K. Balucio, nuplesimui priesp uzdangalo nuo Lietuvos. - Lietuvos karalijos paskelbimas. - Friburgiecit} „Kanossa". Pirmosios Lausanne’s konfereneijos nutarimus turejo jvykdyti Liet. Inform, biuras. Pirm^ja jo uzduotimi turejo buti jkurimas Auksciausios licluvip tautos tarybos, kurios vardu butt} buve; galima veikti kuriant ncpriklausomij Lietuvij. Tad kreipiausi j D-r^ Rutkausk^, pirminink^ Amerikos Lie­ tuva} tautos tarybos, prasydamas, kad jis atsiustu kaip galima greit delegate j A. L. T. T. Parasiau taip pat ir p. Ycui apie ivykusii} Lausanne’j konferencij^ (neminint dalyviu, idant nepakenkus grjzusiems okupuoton Lietuvon) ir nutarim^ jkurti A. L. T. T„ j kuri^ as prasiau prisiijsti delegate, mokantj prancuzij ir vokieciij kalbas; prie tos progos as jam pranesiau, kad susidejusiom aplinkybem as negalesiu vykti Amerikon, kaip kad buvau apsiem^s Stockholme, bet pasipsiu Rockfellerio komitetui plalp memorandum^ anglu kalba apie vargingij Lietu­ vos buklc; (priedas N r.) i55

Is tiesu, jeigu buciau isvyk^s Amerikon, visas nepriklausomos Lietuvos kurimo darbas butq sustojes; si uzduotis, mano nuomone, buvo svarbiausia uz visas kitas, del to nuo Amerikos misijos as atsisakiau. As apsiemiau parasyti memorandum^, lieciantj nepriklauso­ mos Lietuvos valstybes atstatym^, o kun.Purickis - kitus du, del baznytines santvarkos Lietuvoj ir Vilniaus universiteto. Netrukus po I-ajai Lausannes konferencijai mano santykiai su friburgieciais deliai Viskantos lenkiskai - lietuvisko komiteto, kaip as detaliai isdesciau virsuj, erne irti. Pradzioj gruodzio men. 1915 m. friburgieciam kunigam persimetus pas lenkus, as pasilikau vel vienui vienas mus tautos sargyboj. Nors vienas lauke ne kareivis, taciau kariauti reikia. Tuom tarpu atsiejo man vienam redaguoti „Pro Lituania" prancuzq ir anglq kalbom ir „Annales des Nationalites", perkeltas is Paryziaus j Lausanne. „Pro Lituanijoj" 8-9 N r., apleisdamas Prancuzij^, isreiskiau padekij svetingai prancuzu zemei ir jos sostinei, bet pazymejau, kad karo cenzurai ten siauciant nejmanoma toliau leisti mus orgarup Perkeldamas jj laisvon Sveicarijon (Lausanne), tikejaus jgyti simpalij'4 kilnios svcicarq tautos, kuri yra mums geriausias laisvess ir nepriklausomybes pavyzdys. Is tiestj, neapsirikau! Sveicaru spauda ir visuomene sutiko mus organs labai palankiai, ypac tankiai spausdindavo mus zinias svarbiausi dienrasciai „Gazette de Lausanne", .Journal de Gene­ ve" ir „Bund“. Sj slorol