Logos Platono Eutifronas [PDF]

Zitiervorschau

Ephemeris Philosophica Theologicae - Philosophica e Facultatis in Universitate Lituana.

Turinys-Sommaire.

Don s kis, J., Praėjusio laiko būties problema 1-12,112 le probleme de l'Existence du Passe Š i I kar s kis, V 1., ~liutoslavskio, "lenkų filosofija" "Philosophie polonaise'l .de lutoslawski - - - • • 13-1'6 E r e tas, j., Hippolyte'o, Taine'o "Mend ,filosofija "Philosophie de I' Art" de Hippolyte Taine' -' 17-56 R.e i n y s, M., Iš visuomeninkO psichologijos ~ Psychologie ' de' I'homme d:action sociale • ., - • - 57-64 E. W B S man n S. J., Filosofinės problemos, kurių iškelia skruzdžių . svetingumo instinktai, naudingi ir svetimoš rūšies gyviams . (Skyrelis iš Wasmann'o gausingų tyrinėjimų apie skruzdes ' ir jų svečius. jo 70 metų amžįaus sukaktuvių proga šių metų Gegužės mėn. 29 d.) " les problemes ,philosophiques dans les rapports des i,l1sectes rpyrmecophile~ avec les. fourmis. (Un extrait des _ etudes tres ~nombreuses du R. P: E. Was man n sur les " fourmis et l~urs hotes a' propos du 70 , anniversaire de ,' sa naissance le 29 mai d'imnee cou~ani.e) ' . • - - - 65:......82 a č k a ti ska s, M., Platono Eutifronas. Vertimas su paaiškinimais Euthyphron de Platon. Traduction commentee - - • 83-98 I o v yda i tis Pr., Erich Becher ,- - - - - - - - -- • • 98-109 • "John Bumet - - :< • - - - - _ . - '\ • - 109 Iš naujausios literaturos ~, Ouvrages analyses - \ ( ~paudos klaidų atitaisymas ~" • • - ' 112 Err~ta .. 1 . ' - • - - - ' ,C

"

/-c

I

L.O G OS FILOSOFIJOS LAIKRAŠTIS REDAG UOJA

Prof. Pr. Dovydaitis

IX 1929

./.

~------~------~~~------~----~----------------~'I

L(),GOS~I;>

·- · W

~

i'O!-~1;. ~

'~ Filosofijos

laikraštis , Jau eina 9-sius metus. leidžia Lietuvos Universiteto Teologijos-Filosofijos Fakulteto , _ Filosofijos skyrius. · , lki šiol išėjo ir .galima gauti: r 1921122 m. d~ejos l knygOs, Jcaina 10.litų. f".. 1.923 nr. 'vienerios knygos . -'" 1 O " 1924 m. dvejo~ knygos ,,1 f 1925m. dvejos knygos ..c" 15 " ,. 1926 m. trejos knygos ,,30 " 1927 m. 'dvejos knygos ' ,,16' " 1928 m; dveįos knygos "17 " 1929 m. vienerios Jnygos "10,, Visas "logos" sukraufas Šv. Kazimiero Draugijos ' Centriniame Knygyne Kaune.

'\ .. ii

..

..

. .

Leidžia Lietuvos Universiteto TeologijosFilosofijos Fakulteto Filosofijos skyrius. KAUNAS

19 29

Ephemeris Philosophica Theologicae - Philosophica e Facultatis in Universitate Lituana.

Turinys-Sommaire.

Don s kis, J., Praėjusio laiko būties problema 1-12,112 le probleme de l'Existence du Passe Š i I kar s kis, V 1., ~liutoslavskio, "lenkų filosofija" "Philosophie polonaise'l .de lutoslawski - - - • • 13-1'6 E r e tas, j., Hippolyte'o, Taine'o "Mend ,filosofija "Philosophie de I' Art" de Hippolyte Taine' -' 17-56 R.e i n y s, M., Iš visuomeninkO psichologijos ~ Psychologie ' de' I'homme d:action sociale • ., - • - 57-64 E. W B S man n S. J., Filosofinės problemos, kurių iškelia skruzdžių . svetingumo instinktai, naudingi ir svetimoš rūšies gyviams . (Skyrelis iš Wasmann'o gausingų tyrinėjimų apie skruzdes ' ir jų svečius. jo 70 metų amžįaus sukaktuvių proga šių metų Gegužės mėn. 29 d.) " les problemes ,philosophiques dans les rapports des i,l1sectes rpyrmecophile~ avec les. fourmis. (Un extrait des _ etudes tres ~nombreuses du R. P: E. Was man n sur les " fourmis et l~urs hotes a' propos du 70 , anniversaire de ,' sa naissance le 29 mai d'imnee cou~ani.e) ' . • - - - 65:......82 a č k a ti ska s, M., Platono Eutifronas. Vertimas su paaiškinimais Euthyphron de Platon. Traduction commentee - - • 83-98 I o v yda i tis Pr., Erich Becher ,- - - - - - - - -- • • 98-109 • "John Bumet - - :< • - - - - _ . - '\ • - 109 Iš naujausios literaturos ~, Ouvrages analyses - \ ( ~paudos klaidų atitaisymas ~" • • - ' 112 Err~ta .. 1 . ' - • - - - ' ,C

"

/-c

I

L.O G OS FILOSOFIJOS LAIKRAŠTIS REDAG UOJA

Prof. Pr. Dovydaitis

IX 1929

./.

~------~------~~~------~----~----------------~'I

L(),GOS~I;>

·- · W

~

i'O!-~1;. ~

'~ Filosofijos

laikraštis , Jau eina 9-sius metus. leidžia Lietuvos Universiteto Teologijos-Filosofijos Fakulteto , _ Filosofijos skyrius. · , lki šiol išėjo ir .galima gauti: r 1921122 m. d~ejos l knygOs, Jcaina 10.litų. f".. 1.923 nr. 'vienerios knygos . -'" 1 O " 1924 m. dvejo~ knygos ,,1 f 1925m. dvejos knygos ..c" 15 " ,. 1926 m. trejos knygos ,,30 " 1927 m. 'dvejos knygos ' ,,16' " 1928 m; dveįos knygos "17 " 1929 m. vienerios Jnygos "10,, Visas "logos" sukraufas Šv. Kazimiero Draugijos ' Centriniame Knygyne Kaune.

'\ .. ii

..

..

. .

Leidžia Lietuvos Universiteto TeologijosFilosofijos Fakulteto Filosofijos skyrius. KAUNAS

19 29

Was m:lnn : filosofinės problemos skruzdžių gyvenime reiškiniuose 11imą iš organizmų pasaulio, tatai tinka taip pat ir gamtinės tvarI dės nių visumai: "Oamtos pažinimas neišvengiamai atveda prie s; ir y pač eidami priežastingumo dėsniais, mes, mano isitikinimu,. t turime tiek pat tikrumo, kiek tikrumo turime gamtą esant. Skeptiška Iii ati sveika šiam išvedimui pripažint tik kuklų tikimybės laipsni arba ji mą , pareikšt esant net visai "nefilosofišką"; tačiau toks gamtinindaro išvedimus indukcijos ir analogijos metodais, organizmy ir iš vedimą iš kuriančios dievybės laikys ne tik kaip sUt)rantamlauaip vieninteli isivaizdinamą išaiškinimą; šioks išvedimas jam eina į tikinama logika". ai kūrybos harmonijai vainiką (karūną) uždeda žmo gau s d v av e n i mas, kuris yra neišmatu ojamai aukščiau iškil'ęs už visus elektronus su jų judėjimo reiškiniai s, tačiau kurio plėtotės dė­ ate rialinės gamtos dėsniais yra harmoningai suderinti jau žmo,) s ėklinėj celėj. Žmogaus dvasia, "Dievo pavidalu sukurtoji", arp visų Žemės esybių istengianti pažint visos kurybos nuostayra taip pat pašaukta tą tvarką ir iš p a žin t. . Visos g~n~to s ka žmogaus lūpose pavirsta garsiai skambančIu pagarblnlmu intingo, galingo ir gero Dievo, koki pagarbinimą, antai, yra labai a rę s Kar o I ius v. L i n neivade savo veikalo S y ste m a

m sem p i te r n u m, i m m e n sum, o m nis ciu m, o III n i po · a terg~ tran~euntem ~idj et .o bst.upui~ ~e~ i aliqll ot ia per creata rerum, 111 qUIbu s omnlbu s, etJ am 111 mll1lllll S ,ut fere ae vis! quanta sapientia! quam in extri cabili s perfectlO!" r a, q u a m a m p I asu n t t u a o per a! Q u a m s a pie n t e r e a

1

~x pergėfactus

iego atbusdamas regėjau dar tik ką praėjusi a m žin ą, be g a ! i n i,. nti, v i sa g a I i Die v ą, - regėjau ir iš nuostabos apsvaIgalI! I keletą jo pėdų Kūrybos veikaluose, kuriuose vis~.lO.~e .. net m~­ e ir beveik neįžiūrimuose, kokia jėgos pilnybė paslr~lskl~, ~okl~ okia neapsakoma tobulybė!" - ,,0 J e h o v a, ko k I dId I n g h ri niai! Kaip išmintingai juos atlikai!" '" Dein Anblick gibt den Engeln SUi.rke, " Da keiner dich ergrund en mag, "Und alle dein e hoh en Werke "Sind herrli ch, wi e alll er ten Tag". "Teikia an gelams s tipryb ės I tave jau žvil gis vienas; lr tavLĮ darbų didyb ė Vi s tokia, kaip pirmą dieną ". (Ooethe, Faust)_

Platono

Eutifronas. Išvertė

M. R a č kau ska s, Kaunas.

I. E uti f r O ri a s. Ką matau, Sokratai? Kas tau atsitiko, kad palikai savo

pašnekesius Likėjuje 1 ir čia dabar gaišti ties karaliaus portiku 2? Nejaugi net ir tu jau turėtum kokią bylą pas karaliLĮ, panašiai kaip aš. S o k ra tas. Visai ne byla, Eutifronai, vadina tai atėniečiai, bet kaitinimu nusidėjus valstybei *. E. Ką sakai? Tai tali, matyt, bus kas iškėlęs valstybinį kaltinimą? Juk ųemanau, kad pats kam būtum iškėlęs. S. Zinoma, ne. E. Taigi tau kas nors? S. Aišku. E. Kas gi toks? S. Aš ir pats, Eutifronai, nemoku tikrai pasakyti kas. Šiaip jaIl , rodos, vyras jaunas ir nežymus. Oi vadinasi, jei neklystu, Melėtas ~'. Kilęs iš Pitėjo valsčiaus 3. Bene prisimini kokio pitėjiečio Melėto , ilgaplaukio, skysta barzdele, kumpanosio? E. Neprisiminu, Sokratai. Bet koki kaltinimą jis tau iškėlė? S. Koki? Man bent rodos, kad namažą. Juk, jaunam esant, nusimanyti toki oje byloje yra nemažas daiktas; o jis, pasak jo paties žodžiu , nusima no, kuriuo būdu tvirkinami jaunuoliai ir kas jų tvir · kinl,lj;]i. Malyt, kaž koki o i š min či a u s esama... Taigi, pastebėjęs 111.1110 11l·lIlok-.ItIIl1Q, kad tai nš tv irkin ąs jo amžininku ;., kreipiasi į ti I 111' I IIp lIlOIii i:, pas iry,; y pasakysiu tal! išrodymą, kad toks yra įstaty~as, ·api~ ką J au. lr.kl~lems. p~p~sakoJ~~, būtent, kad visa tai taip būtų teisinga: l1enustle~stl be9Ievlul,. kas JIS ten bebūtų. Iš tikrųjų, žmonės patys parras tai palaIko Dlją geriausiu it teisingiau siu iš dievų o tuo (a~·pu. s utarti~ai tvirtina, jog jis įmetęs į kalėjimą savo tik;ąjį tėvą lIZ tai, kad SIS prarydavo savo vaikus, neturėdamas teisės tai daryti . anas vėl i šda r~ savo .tėvą irgi už panašius dalykėlius. Ant manę~ gi pyksta, kad as !rauklu atsakomybėn nusidėjusi tėvą, - ir tokiu budu patys sau prIeštarauja, kalbėdami apie dievus ir apie mane. ~. O ary.tai, Eutifronai, nebus tas dalykas, dėl kurio .mane kaltina, nes pana.slo~lS kalboms, kiek kartų kas apie dievus kalba, aš kaž kaip I~ p:ttanu? lr dėl to, kaip rodosi, pamanys kas mane nusidedant. 1.ačlau dabar, jei jau ir tau taip atrodo, - o tu gerai išmanai šitokius dalyl tiko aną numirusi, kurs, būdamas tarnas, pasidarė žmogžudžiu, bu vo sukaustytas šeimininko ano mirusiojo, nuo grandinių pasimir ė pirl1l il, negu isakęs ii sukaustyti sužinojo iš dievogarbos patarėjų, kas I' 'i kia daryti, - ir jog dėl viso šito padoru sūnui traukti tėvą ti ' son ir kaltinti žmogžudyste. Na, pamėgink dėl šito ivykio ki 'k aiškiau man irodyti, kad vi si be išimties dievai yra nusistatę laik yti šitoki pasielgimą teisingu. Ir jei man tinkamai irodysi, nesiliau sill garbinęs tavo išminties. E. Bet tai ne lengvas dalykas, Sokratai, nors ir galėčiau visai ai ški ai tau irodyti. S. Suprantu: tau rod os i, jog aš mažiau nusi manau, negu teisėjai; juk jiem s, aišku, irodysi, kad šitoks darbas yra neteisingas ir visų b ' iŠimties dievų smerkiamas. E. Be abejonės , Sokratai; kad tik klansytų, kai kalbėsiu. XI. S. Aišku, jie klausys, jei, žinoma, gerai kalbėsi. Bet štai kas, tau kal bant, atėjo man i galvą, ir pats taip sau svarstau: jei man Eutifro nas puikiausiai irodytų, kad visi be išimties dievai. šitokią . mil1~į laiko neteisinga, tai ar aš daugiau išmokčiau iš EutIfr~no apie tai, kas, galiausiai" yra dievota ir kas bedieviška? Tiesa, Šitoks darbas turėtų, rod os, būti dievams nemalonus; bet juk ką tik paai š k ėj , kad ne tokiu būdu nu statoma, kas dievota ir kas ne: juk pasiro d ė, kad tai, kas dievam s nemalo nu , tu o pat metu gali būti ir malonu . Taip kad aš tau, Eutifronai , nu sileidžiu dėl šito, ir, jei nori, teg u vi si di evai laiko tą pat teising u ir tegu visi neapkenčia . Bet dab ar gal p a darytumėm to kią patai s ą mūsų kalboje, būtent, kad tai, k ą visi dievai neapkenčia, yra bedieviška, o ką jie myli.- diev?ta; ne,:; tai, ką vieni myli, o kiti neapkenčia, nebus. nei VIena neI an tr~, arba ir viena ir antra drauge? Gal taip sbItinkl. kad mes dabar apl brėžtumėm dievotumo ir bedieviškumo sąvokas? E. O kas mums kliudo, Sokratai? S. Man bent niekas, Eutifronai; bet tu gerai apsisvarstyk, ar su šitu o p as iūlymu sutikdamas galėsi mane taip lengvai pamokyti, kail bu va i pa ža d ėjęs .

E. Taip, aš pa sa ky čiau, kad dievota yra tai, ką ,:,isi dievai .Il1 ~~s t a, o priešinga tam, būt e nt, ko vi si dievai neapkenČia, yra be91 evI k,. . S. Bene reikėtų, Eutifronai, vėl pagvildenti, ar taip gerai pasa i y l il~ O gal liaukimė~, ir taip tegu vienas mūsų iš antro !r iš ~i~ų PIIIJl1.I: kaip tik kas pasakys, jog taip kažkas yra, - tai tuoJ lr sutildl, arba atvirkščiai, - panagrinėti, ką sako tas, kurs sako? E. Reikia panagrinėti. Man bent rodosi, kad tatai dabar gerai pasak t,l

M.

Račkauskas:

Platono Eutifronas

~

Netruk us, gerasai, mes tat aiškiai sužinosim. Pagalvok tik: ar dievai myli dievota todėl. kad tai yra dievota, ar todėl tai yra dievota, I ,It! dievai tai myli? I . Ne ' uprantu, ką sakai. Sokratai. ~. Na, tai pamėginsiu pasakyti aiškiau. Turime tokius pasakymus: II šama ir nešąs, vedama ir vedąs, matoma ir matąs. Ir dėl visų s itok ių sąvokų supranti, kad jos skiriasi nuo kita kitos ir kuo būtent? I . Man bent rodosi, kad suprantu. · Taigi ir mylima yra vifna, o mylįs - visai kas kita? :. Kaipgi ne. · Pasakyk dabar man, ar nešama todėl nešama, kad yra nešama, ar dėl kitos kokios priežasties? · Ne dėl kitos, tik dėl šitos. · Ir vedama todėl, kad yra vedama, ir matoma todėl, kad Yla matoma? Aišku. Taigi ne todėl ką nors mato žmonės, kad tai yra matom.a, be~ at virkščiai, todėl tą ką nors ir palaikome matoma, kad galrma taI matyti; taip pat ne todėl kas nors yra vedama, kad tai galima vesti, bet todėl laikome vedama, kad tai veda žmonės. Ir neša ką nors ne todėl, kad tai yra nešama, bet ir nešama todėl, kad tai neša žmonė. Ar aišku, Eutifronai, ką noriu pasakyti? O noriu pasakyti stai ką: j i ka įvyksta ar patyria ką nors, tai ne todėl įvyksta, kad ivykstC\llJ:1, b 'I t dėl yra įvykstama, kad įvyk s ta , ir ne todėl patyria, kad palyri:1llla, b t t dėl yra patyriama, kad patyria. Ar nesutinki S lI Iuo? I. utinku. mylima, ar nėra tai kažkas, kas įvyksta arba kažkas, kas patyria ką iš kito? · Aišku. S. Taigi ir su šituo dalykų taip pat, kaip ir su anais. Ne todėl k~ nor~ myli žmonės, kad tai mylima, bet todėl yra mylima, kad taI mylr E.

r:. S. I. S. I.

žm onės? Bū tinai. Tai ką gi

pasakysime apie tai, kas yra dievota, Eutifronai? Bene myli tai visi dievai, kaip tu sakei? Taip. Ar todėl, kad tai yra dievota, ar dėl kitko? Ne, tik dėl to. Taigi todėl myli, kad tai yra dievota, o ne todėl dievota, kad tai dievai myli? Rodosi. O tai, kas dievų mylima, yra, žinoma, mylima ir dievams malonu todėl, kad dievai tai myli. Kaip gi kitaip? raigi dievų mylima, nėra dievota, Eutifronai, nei dievota dievų mylima, kaip tu sakai, bet vieua yra viena, antra - antra. Kaip gi taip, Sokratai?

M.

Račkauskas:

Platono EutifrOl1as

(t

S. Nes mes sutikome, kad dievai myli dievota todėl, kad tai yla dll' vota, o ne todėl tai yra dievota, kad dievai tai myli. Bene taij) ,1 E. Taip. XIII. S. O tai, kas dievams malonu, yra malonu todėl, kad dievai tat 1Il yll , ir būtent dėl to, kad dievai myli, o ne todėl dievai myli, kad jiL'll1 tat yra malonu. E. Tiesą sakai. S. Bet, mielas Eutifronai, jei tai būtLĮ tas pat, būtent tai, kas dievam s malonu, ir tai, kas dievota, tada iš vienos pusės, jei dievai myl "tq tai, kas dievota, todėl kad tai yra dievota, iš antros gi -, jei tai , kas dievams malonu, hūtų malonu todėl, kad tai dievai myli, tad ir dievota . būtų dievota todėl, kad dievai tai myli. Tuo tarpu matai, kad išeina atvirkščiai, nes viena yra visai kas kita, negu antra: juk viena tinka mylėti, todėl, kad tai myli, o antra - myli todėl, kad tai tinka mylėti. Ir pasirodo, Eutifronai, kad klausiamas dėl dievotumo, kas tai galiausiai yra, nenori, man r090s, dalyko esmės atskleisti, o nurodai tik kažkokią jo atsitiktinę savybę, kuri pasireiškia tuo, kas dievota: esą, visų dievų tai mylima; bet kas tai yra, dar nepasak i. Taigi, būk malonus, neslėpk nuo manęs, bet dar kartą, iš pradžio , pasakyk, kas, galiausiai yra dievota, - vis viena, ar dievai tai myli, ar yra kokia kita to dalyko savybė; juk dėl to nesiginčysim. Tik malonėk pasakyti, kas yra dievota ir kas bedieviška? E. Bet, Sokratai, kažkaip nemoku pasakyti tau, ką manau. Sukasi vi kažkaip apie mus visa tai, ką prilE'isime, ir nenori palikti ten, kur pas tatysim. S. Į malio protėvio Daidalo 16 kūrinį, Eutifronai, panašu tai, ką tu sakai. lr jei visa tai aš sakyčiau ir taip pamatuočiau, juoktl1:11eis, ga!ima daiktas, iš manęs, kaa akyk dabar, gerasai: o tarnavimas dievams, kurio darbo padarymo galėtų atsieldi? Aišku, kad žinai. juk pats sakai, kad ge riausiai iš visų žmonių nusimanai apie dieviškus dalykus. lr tai tiesą sakau, Sokratai. Tad pasakyk, dėl Dijo, kas, galiausiai, yra anas gražiausias darbas,. kuri daro dievai, naudodamiesi mumis, kaip tarnais. . Didelis ir gražus, Sokratai. Bet taip pat ir vadai, drauguži. O tuo tarpu pagrindini jų darbo tikslą lengvai galėtum pasakyti: siekia pergalės per karą. Ar ne? E. Kaip ne. lr daug gražių darbų, manau, nuveikia ir žemdirbiai. O tuo tarpu pagrindinis jų darbo tikslas - maitinimasis iš žemės vaisių. E. t inoma. S. Kas gi tada? Iš tos daugybės gražių darbų, kuriuos nuveikia dievai, koks yra pagrindinis jų darbas? E. jau ką tik pasakiau, Sokratai, kad itin didelių pastangų reikia vi sa tai aiškiai išmokti, kaip tat yra. Vis dėlto pasakysiu tau ti e!:>iai, kad, jei kas moka kalbėti ir daryti tai, kas dievams malonu, melsdamasis ir aukodamas, tatai ir bus dievotumas, tatai ap augoja ir pavieniu s ūkius ir bendrą valstybės labą. Atvirkščiai g i, kas ncmal 1111 dievams, tatai ir bedieviška, tatai viską griauna ii veda i PI:1 Ž lItį · I. S. I , daug tlulllpiall, '" lItifro nai, ga l ė tum man, jei n o r ė tum, pasakyti pag l i l1 d il1 į t i k s l ą to darbo, apic kurį tav ę klausiau . Tik tu, matyt, II 's i link's ll1 a n ~s pamokyti, tai ai šku. juk ir dabar, kai jau buvai pri pat daikto, pa ukai į šalį. jei į tai atsakytum, pakankamai jau bu č iau iš tavęs išmokęs dievotumo. O dabar klausiančiam tenka sekti paskui klausiamąii, kur tik jis jo nevestų. Tai kaip ga!iausiai sakai, kas yra dievota ir dievotumas? Ar ne tam tikras mokėjimas aukoti ir melstis? E. Taip. S. O aukoti reiškia dovanoti ką dievams, melstis gi .- prašyti ko iš jų? Ar ne t1esa? E. Visai taip, Sokratai. S. Taigi dievotumas, sulig šituo pasakymu, builĮ mokėjimas, kaip. reikia prašyti dievų ir teikti jiems dovanas. E. Labai gražiai, Sokratai, upratai, ką pasakiau. S. juk aš, prieteliau, geidžiu tavo išminties ir limpu prie tavo protingumo, taip kad nė vienas tav? pasakytų žodž!ų ne ~ris an t žemės. Bet pasakyk man, kas tai yra anas tarnavimas dievams? Sakai, kad tai reiškia prašyti jų ir teikti jiems dovanas? E. Taip. II. . O pagrįstas prašymas ar nebūtų gal toks, kad jų prašytumėm to, ko esame reikalingi? r. O kas kita? S. i vėl, pagrįstas dovanų teikimas ar ne tas, kad teiktumėm jiems butent tai, ko jie reikalauja iš mūsų? juk kažkaip netikslu būtų . I

k:l ri rlml:ln()t()i:::9. tpiktll k::lm vi!,;::li nereik::llinO'II rloV::ln\J .

M.

Rač: