Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje = Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania : katalogas 9789986651840, 9789986651857 [PDF]

Zitiervorschau

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos • Coins of the Grand Duchy of Lithuania ISBN 978-9986-651-84-0

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos

Lietuvos banko Pinigų muziejuje

KATALOGAS / CATALOGUE

Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania

Vincas RUZAS

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje

KATALOGAS / CATALOGUE

Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania

Vilnius 2015

UDK 737(474.5)(091) Ru218

Fotografai / Photographers Dizaineris / Designer Piešinių autorius / Author of the drawings Redaktorė / Lithuanian text edited by Į anglų kalbą vertė / Translated into English by

© Lietuvos bankas, 2015 © Vincas Ruzas, 2015 ISBN 978-9986-651-84-0 ISBN 978-9986-651-85-7 (ONLINE)

Rolandas Ginaitis, Eugenijus Ivanauskas Romanas Tumėnas Dainius Mikalauskas Ramutė Macienė Dalia Šatienė

Turinys / Contents

Įvadas / Introduction  .......................................................................................................... 5 Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars  ...............................................................................  55 Jogaila  ..................................................................................................................  72 Vytautas  ...............................................................................................................  94 LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL  ....................................................................... 115 Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon  ................................................................................................124 Aleksandras / Alexander  ..........................................................................................................  146 Žygimantas Senasis / Sigismund the Old  .........................................................................................  162 Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus  ..................................................................................... 209 Steponas Batoras / Stephen Bathory  .............................................................................................  274 Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa  ............................................................................................... 294 Jonas Kazimieras / John Casimir  .....................................................................................................  355 Augustas II / Augustus II  ........................................................................................................ 394 Literatūra / Bibliography  .....................................................................................................  397

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) per kelis savo gyvavimo šimtmečius nuo XIII a. iki XVIII a. pab. paliko neišsemiamus materialinės ir dvasinės kūrybos klodus. LDK kultūrinis palikimas vis dažniau sulaukia archeologų, istorikų, meno tyrinėtojų, muziejininkų ir numizmatikos specialistų dėmesio. Šio istorinio laikotarpio tyrinėjimas ne tik priartina jau nutolusią epochą, leidžia atrasti ir pažinti jai būdingus istorijos, meno ar raštijos artefaktus, bet ir visapusiškai praturtina šiandienos kultūrą. Jo svarbą šiuolaikiniuose mokslininkų darbuose rodo vis gausėjantys įvairaus pobūdžio leidiniai, šio laikotarpio istorijos, architektūros paminklų atkūrimas, skulptorių ir dailininkų kūryba. Per 220 m. nuo LDK gyvavimo pabaigos lietuvių tauta išgyveno pakilimo ir nuosmukio laikotarpius. Tačiau ir mūsų dienų Lietuvos Respubliką su senąja Kunigaikštyste simboliškai tebesieja herbas Vytis. LDK heraldiniai simboliai, istorinės asmenybės, architektūros, raštijos paveldas atgyja ir Lietuvos banko leidžiamose kolekcinėse monetose. Vienas iš įdomiausių valstybės istorinio, ekonominio ir kultūrinio paveldo palikimo ženklų yra pinigai. Lietuvos banko Pinigų muziejus pirmasis iš Lietuvos muziejų išleidžia LDK pinigų kolekcijos katalogą. Leidinyje publikuojami muziejuje sukaupti visi šio laikotarpio pinigai nuo pirmųjų lietuviškų lydinių iki paskutinių monetų, nukaldintų Vilniaus kalykloje 1666 m. Kartu trumpai supažindinama su atskirais istorijos laikotarpiais, apžvelgiama lietuviškų pinigų raida. Leidinyje skelbiami ir lietuviški iždininkų skaičiavimo žetonai, nukaldinti Vilniaus monetų kalykloje, kita muziejinė medžiaga, iliustruojanti LDK pinigų istoriją. Už naudingus patarimus rengiant leidinį nuoširdžiai dėkoju Pinigų muziejaus vadovui Vidmantui Laurinavičiui, už geranorišką rūpestį – Leidybos skyriaus viršininkui Linui Dikavičiui, už kantrybę ir profesionalumą – redaktorei Ramutei Macienei, vertėjoms į anglų kalbą Daliai Šatienei ir Gabriellai Anelauskaitei, fotografui Rolandui Ginaičiui, dizaineriui Romanui Tumėnui. Už patarimus pinigų istorijos klausimais esu dėkingas Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjai Daliai Grimalauskaitei, už konsultacijas ankstyvųjų lietuviškų pinigų istorijos klausimais – šio muziejaus numizmatui Eduardui Remecui, buvusiam kolegai numizmatui Vytautui Aleksiejūnui, už patarimus ir nesavanaudišką pagalbą fotografuojant monetas – numizmatui Eugenijui Ivanauskui, už pagalbą – kolegoms iš Lietuvos banko. Autorius

5

6

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

During the several hundred years of its existence from the 13th to the end of the 18th c., the Grand Duchy of Lithuania has left inexhaustible layers of material and spiritual culture. The cultural heritage of the GDL has been gaining increasingly more attention from archaeologists, historians, art investigators, museologists and numismatics specialists. Studying this historical period not only brings closer an already distant epoch, enables finding and learning the historical, artistic or writing artefacts characteristic of it, but enriches today’s culture in every possible way as well. The importance of such studying in contemporary works of scientists is suggested by the increasing number of publications of a different nature, restoration of historical and architectural monuments, creation by sculptors and artists. Over the 220 years following the end of the existence of the GDL the Lithuanian nation has survived through ups and downs. However, the present-day Republic of Lithuania is still related to the old Duchy through our coat of arms, Vytis. Heraldic symbols, historical personalities, architectural and writing heritage of the GDL are revived in the collectors coins issued by the Bank of Lithuania as well. One of the most interesting marks of a state’s historical, economic and cultural heritage is money. The Money Museum of the Bank of Lithuania, the first among the museums in Lithuania, is issuing a Catalogue of the Collection of Money of the GDL. This Catalogue publishes all money from this period accumulated at the Money Museum, from the first Lithuanian bars to the last coins, minted at the Vilnius Mint in 1666. At the same time the reader is introduced to separate historical periods; an overview of the development of Lithuanian money is given. The Catalogue also publishes Lithuanian counters of treasurers, minted at the Vilnius Mint, other museum material illustrating the history of the money of the GDL. I wish to express my sincere appreciation to Vidmantas Laurinavičius, Head of the Money Museum, for his valuable advice in preparing this publication; Linas Dikavičius, Head of the Publication and Translation Division, for his benevolent care; editor Ramutė Macienė for her patience and professionalism; Dalia Šatienė and Gabriella Anelauskaite, for translating this work into English; photographer Rolandas Ginaitis; designer Romanas Tumėnas. For advice on issues of the history of money, I wish to thank Dalia Grimalauskaitė, Head of the Numismatics Division at the National Museum of Lithuania; for consultations on the issues of the history of early Lithuanian money — Eduardas Remecas, numismatist of this Museum, and Vytautas Aleksiejūnas, my former colleague; for advice and unselfish assistance in photographing the coins — numismatist Eugenijus Ivanauskas; for their assistance — my colleagues at the Bank of Lithuania. The author

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų kolekcija Lietuvos banko Pinigų muziejuje / Collection of Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania 1996–2014 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pinigų kolekcijos kūrimo laikotarpis, kaip ir muziejaus istorija, labai trumpas. Dabartinio Pinigų muziejaus užuomazga galima laikyti 1985 m. SSRS Valstybinio banko Lietuvos respublikinėje kontoroje įsteigtą Valstybinio banko istorijos muziejų, veikusį visuomeniniais pagrindais. Tačiau muziejaus rinkinių formavimas apsiribojo senos skaičiavimo technikos, bankinių operacijų instrukcijų, jubiliejinių, apyvartinių ir išimtų iš apyvartos rublių rinkimu bei ideologiniais ir propagandiniais tikslais renkama medžiaga apie bankininkus karo dalyvius ir darbo veteranus. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje muziejaus veikla buvo nutrūkusi, ji atnaujinta tik 1993 m. LDK pinigų fondas pradėtas kaupti 1996 m., kai iš privataus asmens įsigyta 165 lietuviškų monetų kolekcija. Joje buvo 4 ankstyvosios lietuviškos monetos – 2 su Gediminaičių stulpais ir ietigaliu su kryžiumi, 2 su Gediminaičių stulpais ir raiteliu, Aleksandro ir Žygimanto Senojo 1509–1523 ir 1525–1527 m. pusgrašiai, Žygimanto Augusto dvidenariai, pusgrašiai ir 1548 m. grašis, Stepono Batoro 1580–1586 m. trigrašiai, Zigmanto Vazos įvairių nominalų monetos, Jono Kazimiero 1652 m. šilingai ir 1664 m. ortas. Beveik visa kolekcija eksponuota 1999 m. naujose patalpose Totorių g. atidarytame muziejuje (Laurinavičius 1999). Tais pačiais metais muziejaus fondai praturtėjo 82 LDK monetomis, iš jų išsiskyrė 33 monetų privatus rinkinys. Jį sudarė Žygimanto Augusto 1548 ir 1557–1565 m. pusgrašiai, Jono Kazimiero 1665 ir 1666 m. šešiagrašiai. Tais pačiais metais įsigyta XVII a. Panevėžio lobio dalis – 1 555 šilingai, iš jų 618 – lietuviškos Jono Kazimiero monetos. Naują postūmį sudarant kolekciją davė 2000 m. muziejaus vadovo Vidmanto Laurinavičiaus parengta Lietuvos banko muziejaus veiklos ir plėtros koncepcija, joje įvertinta esama situacija, problemos ir jų sprendimo keliai, apibrėžtas muziejaus tikslas, funkcijos, atskleistos veiklos formos ir kryptys, plėtros aspektai. Numatyta kaupti muziejines vertybes, susijusias su Lietuvos bankininkyste ir piniginių santykių raida mūsų šalyje. Didžiausią jų dalį turėjo sudaryti lietuviškos kilmės eksponatai. Tačiau kartu kaip papildoma iliustracinė medžiaga nedideliais kiekiais turėjo būti kaupiami ir kitų kraštų pinigai, kiti eksponatai, kurie būtų susiję su Lietuvos istorija ir padėtų visapusiškai atskleisti įvairius Lietuvos bankininkystės ir pinigų istorijos lai-

7

8

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

kotarpius. Kartu numatyta parengti ir netradicinę interaktyvią ekspoziciją naujose patalpose. 2001 m. muziejus įsigijo pirmą auksinę monetą – Jono Kazimiero 1665 m. pusdukatį, kitais metais – 1622 m. Zigmanto Vazos 5 dukatų monetą. 2003 m. pradžioje muziejus įsigijo didžiąją 1982 m. rasto Seredžiaus lobio dalį (XV a.–1627 m.) su Lietuvos, Lenkijos, Prūsijos, Rygos, Danijos 1 754 monetomis, iš jų 825 – LDK monetos. Kolekcijos vertė išaugo 2005 m. įsigijus 2 lietuviškus lydinius, Žygimanto Augusto monograma kontrasignuotą Karolio V (1519–1556) pustalerį ir 3 auksines monetas: Zigmanto Vazos 1616 m. portugalą, 1622 m. 5 dukatus ir Jono Kazimiero 1665 m. pusdukatį. 2006–2008 m. kaupiant LDK kolekciją daugiausia dėmesio skirta seniausioms lietuviškoms monetoms. Įsigytos labai retos Jogailos monetos: 2 portretinės, viena su liūtu ir dvigubu kryžiumi ant skydo, 6 su raiteliu ir dvigubu kryžiumi ant skydo, 2 Vytauto PEČAT tipo ir 3 Smolensko kunigaikštystės monetos. Įsigytos įvairiose kolekcijose (taip pat ir užsienio) pabuvojusios tarpukariu surastų Aluonos Šklėrių (1929) ir Krūminių lobių (1935) monetos: iš pirmojo lobio – 3, iš antrojo – 38 monetos. 2010 m. prieš atidarant naują ekspoziciją įsigyti 2 lietuviški trišoniai lydiniai ir 2 ankstyvosios LDK monetos: liūtas, legenda kirilica ir Vytauto PEČAT. 2012 m. muziejaus fondai pasipildė 14 LDK monetų: Žygimanto Augusto 1545 ir 1562 m. pusgrašiais, Stepono Batoro 1581 m. trigrašiu, Zigmanto Vazos 1608 m. grašiais (su 3 variantų legendomis), 1619 m. pusantroku, 1593, 1595, 1598 ir 1599 m. trigrašiais. 2013 m. įsigyta 11 monetų – 2 Aleksandro denarai, Žygimanto Augusto 1554 ir 1557 m. pusgrašiai, retas Zigmanto Vazos 1607 m. dvidenaris, 1610 ir 1615 m. grašiai ir trečiasis Jono Kazimiero 1665 m. pusdukatis. 2014 m. LDK kolekcija pasipildė 21 moneta. Pirmą kartą įsigyta didžioji PEČAT tipo moneta, Žygimanto Senojo 1528 m. pusgrašis, Žygimanto Augusto 1546 m. obolas, Zigmanto Vazos 1589 m. trigrašis ir 1620 m. pusantrokas, Jono Kazimiero 1653 m. šilingas ir 1664 m. trigrašis, kitos retos monetos – mažoji PEČAT, Žygimanto Senojo 1526 ir 1527 m. pusgrašiai, 1536 m. grašiai (su I ir A raidėmis), Žygimanto Augusto 1545, 1562 ir 1566 m. pusgrašiai, 1546 ir 1547 m. grašiai, Zigmanto Vazos 1601 m. trigrašis (su gulbės ženklu ir raide V), Jono Kazimiero 1652 m. grašis ir pusantrokas. Muziejus per trumpą savo gyvavimo laiką jau pristatė penkias ekspozicijas. Pirmosios ekspozicijos buvo pateikiamos tradiciškai, o naujausios – su interaktyvių priemonių pagalba. Jose centrinę vietą dažniausiai užima LDK pinigų istorija.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

LDK pinigų salė / The GDL Money hall 1999–2007

1985–1989 m. Valstybinio banko istorijos muziejaus ekspozicijoje ir 1995–1996 m. atnaujintoje Lietuvos banko muziejaus ekspozicijoje originalūs LDK pinigai nebuvo eksponuoti. 1999 m. plačiajai visuomenei buvo pristatyta trečioji Lietuvos banko muziejaus ekspozicija. Ją parengė muziejaus vadovas V. Laurinavičius. Ekspoziciją sudarė 2 salės, skirtos Lietuvos pinigų ir bankininkystės istorijai. Pirmoji salė buvo skirta LDK pinigams, joje buvo rodoma 199 LDK monetos bei lydiniai ir XVII a. 1 555 šilingų lobis iš Panevėžio rajono. Prasidėjus Lietuvos banko patalpų rekonstrukcijai, ekspozicija 2007 m. uždaryta. Tais pačiais metais istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune atidaryta Lietuvos banko muziejaus pinigų istorijos ekspozicija. Joje pirmieji lietuviški sidabro lydiniai ir LDK monetos rodomi labai fragmentiškai – dviejose vitrinose (Ruzas 2008: 361–364).

9

10

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Pinigų istorijos salė / The History of Money hall

2010 m. pačiame Vilniaus centre atidaryta moderni Pinigų muziejaus ekspozicija supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija. Muziejuje penkios ekspozicijų salės: Pinigų istorijos, Bankininkystės istorijos, Šiuolaikinių pinigų, Lietuvos pinigų, Parodų ir edukacijos. Derinant tradicines eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones sudarytos galimybės lankytojams pateikti daugiau informacijos apie pinigų istoriją. LDK pinigai eksponuojami dviejose salėse. Pinigų istorijos salėje LDK pinigai rodomi pasaulio pinigų kontekste, akcentuojama jų įvairovė (ekspozicijos autoriai V. Laurinavičius ir V. Ruzas). Vertingiausia muziejuje saugoma LDK kolekcijos dalis – sidabro lydiniai ir 311 monetų – eksponuojama Lietuvos pinigų salėje (LDK ekspozicijos autorius V. Ruzas).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos pinigų salėje / In the Lithuanian Money hall

Joje į atskirą temą išskirtos Abiejų Tautų Respublikos monetos, o stenduose rodomi ir 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo iždo bilietai. Elektroninėje bibliotekoje muziejaus lankytojai gali pasitikrinti žinias įvairaus pobūdžio klausimais iš LDK pinigų istorijos (Ruzas 2012: 361–363, Рузас 2012: 349–359). Kataloge LDK pinigų kolekcija klasifikuojama chronologiniu principu, t. y. monetos išdėstomos pagal valdovų valdymo datas. Skelbiamos monetų nuorodos pateiktos pagal įvairias publikacijas ir numizmato Eugenijaus Ivanausko katalogą „Coins of Lithuania, 1386–2009“ (Vilnius, 2009). Kiekvienas skyrius pradedamas Lietuvos banko leidžiamų kolekcinių monetų, skirtų LDK istorijai, iliustracijomis.

11

12

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

The period of the creation of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) money collection, as the history of the Museum, is very short. The year 1985 can be considered as the beginning of the Money Museum, when the History Museum of the State Bank , functioning on a voluntary basis, was founded at the Lithuanian Republican Office of the USSR State Bank. However, the formation of the Museum’s collections was limited to gathering of old counting technology, bank operation instructions, anniversary, circulation and withdrawn-from-circulation rubles, as well as material, collected for ideological and propaganda purposes, on bankers who participated in the war and work veterans. In the early years of Lithuania’s independence the Museum’s operations had been interrupted — they were resumed only in 1993. The GDL money fund began to be collected in 1996, when a collection of 165 Lithuanian coins was obtained from a private individual. This collection included 4 early Lithuanian coins — 2 with the Columns of the Gediminas Family and a spearhead with a cross, 2 with the Columns of the Gediminas Family and a Knight, Alexander and Sigismund the Old’s 1509–1523 and 1525–1527 half-groats, Sigismund Augustus’ double-denarii, half-groats and a 1548 groat, Stephen Bathory’s 1580–1586 three-groats, Sigismund Vasa’s various denomination coins, John Casimir’s 1652 shillings and a 1664 ort. Almost the whole collection was exhibited when the Museum opened on the new premises at Totorių Street in 1999 (Laurinavičius 1999). That same year the holdings of the Museum were enriched with 82 GDL coins, in which a 33-coin private collection stood out. It was comprised of Sigismund Augustus’ 1548 and 1557–1565 half-groats, John Casimir’s 1665 and 1666 sixgroats. That same year a part of the 17th c. Panevėžys hoard was obtained — 1,555 shillings, of which 618 were John Casimir’s Lithuanian coins. A new stimulus for compiling a collection was given in the year 2000 by the activities and expansion conception for the Museum of the Bank of Lithuania, prepared by the Head of the Museum, Vidmantas Laurinavičius. This conception took into consideration the current situation, issues and ways of solving them, defined the Museum’s goal and functions; the forms and directions of the activities, as well as development aspects were revealed. The plan was to amass museum items related to banking in Lithuania and the development of monetary relations in our country. The major part of this was to be taken up by exhibits of Lithuanian origin. However, at the same time, as additional illustrative material, in small amounts money from other territories was to be collected, as well as other exhibits that would be related to Lithuania’s history and that would help reveal the various periods in the history of banking in Lithuania and monetary history. At the same

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

time it was also planned to prepare a non-traditional, interactive exhibition on the new premises. In 2001 the Museum acquired its first gold coin — a 1665 half-ducat of John Casimir; a year later — a 1662 5 ducat of Sigismund Vasa. In early 2003 it acquired a large part of the Seredžius hoard (15th c.–1627), discovered in 1982, which contained 1,754 coins of Lithuania, Poland, Prussia, Riga, Denmark. 825 of them are GDL coins. The collection’s value grew when more coins were obtained in 2005 — 2 Lithuanian bars, a half-thaler of Charles V (1519–1556), countersigned with the monogram of Sigismund Augustus, and 3 gold coins: a 1616 portugal of Sigismund Vasa, a 1622 5 ducat, and a 1665 half-ducat of John Casimir. In 2006–2008, while compiling the collection of GDL coins, most attention was paid to the oldest Lithuanian coins. Jogaila’s very rare coins were acquired: 2 portrait coins, 1 with a lion and a double cross on a shield, 6 with a knight and a double cross on a shield, 2 PEČAT-type coins and 3 coins of the Duchy of Smolensk. Coins from the Aluona–Šklėriai (1929) and Krūminiai (1935) hoards, discovered in the inter-war period, which had spent time in various collections (including foreign ones), were acquired: 3 coins from the former hoard and 38 from the latter. In 2010, prior to opening the new exhibition, 2 Lithuanian three-sided bars and 2 early GDL coins were acquired: a lion, Cyrillic legend and a Vytautas’ PEČAT. In 2012 the holdings of the Museum were supplemented with 14 GDL coins: 1545 and 1562 half-groats of Sigismund Augustus, a 1581 three-groat of Stephen Bathory, 1608 three-groats of Sigismund Vasa (with 3 variations of legends), a 1619 1.5-groat, and 1593, 1595, 1598 and 1599 three-groats. In 2013, 11 coins were acquired — 2 denarii of Alexander, 1554 and 1557 half-groats of Sigismund Augustus, a rare 1607 double-denarius of Sigismund Vasa, 1610 and 1615 groats, and a third 1665 half-ducat of John Casimir. In 2014, another 21 coins were added up to the GDL collection. For the first time a large PEČAT-type coin was acquired, a 1528 half-groat of Sigismund the Old, a 1546 obol of Sigismund Augustus, a 1589 three-groat of Sigismund Vasa and a 1620 1.5-groat, a 1653 shilling of John Casimir and a 1664 three-groat; other rare coins — a small PEČAT, 1526 and 1527 half-groats of Sigismund the Old, 1536 groats (with the letters I and A), 1546, 1562 and 1566 half-groats of Sigismund Augustus, 1546 and 1547 groats, a 1601 three-groat of Sigismund Vasa (with the swan symbol and the letter V), a 1652 groat and a 1.5-groat of John Casimir. The Museum, over the short while of its existence, has already presented five exhibitions. The first ones were presented traditionally, while the most recent ones — with the help of interactive tools. The history of the GDL’s money is mainly centre-stage at the exhibitions.

13

14

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

The 1985–1989 State Bank History Museum’s exhibition and the updated 1995–1996 Bank of Lithuania Museum’s exhibition did not display original money of the GDL. In 1999 the public was introduced to the third exhibition of the Museum of the Bank of Lithuania. It was prepared by Vidmantas Laurinavičius, Head of the Museum. The exhibition consisted of two halls, dedicated to the history of Lithuania’s money and banking. The first hall contained money of the GDL; here, 199 GDL coins as well as a hoard of 1,555 17th c. shillings from Panevėžys district were put on display. When reconstruction of the Bank of Lithuania’s premises began, the exhibition was shut down in 2007. That same year, at the historical building of the Bank of Lithuania in Kaunas, an exhibition on the history of the Museum of the Bank of Lithuania was opened. Here the first Lithuanian silver bars and the GDL’s coins are exhibited in a very fragmented way — in two showcases (Ruzas 2008: 361–364). A modern exhibition, which was opened at the Money Museum in 2010 in the heart of Vilnius, introduces visitors to the history of world money and banking. The Museum has five exhibition halls: History of Money, History of Banking, Contemporary Money, Lithuanian Money, Exhibition and Education. By combing traditional exhibition forms and modern interactive tools, opportunities are provided for presenting to visitors more information on the history of money. The GDL’s money is on display in two halls. In the History of Money hall, money is presented in the context of world money, its diversity is accented (authors of the exhibition — V. Laurinavičius and V. Ruzas). The most valuable items from the GDL collection, held at the Museum, are silver bars and 311 coins, which are exhibited in the Lithuanian Money hall (author of the GDL exhibition — V. Ruzas). Here a separate topic is dedicated to Polish–Lithuanian Commonwealth coins, while the stands present treasury notes of the 1794 Uprising of T. Kosciuszko. In the electronic library, the Museum’s visitors can check up on their knowledge through different questions from the history of the GDL’s money (Ruzas 2012: 361–363, Pyзac 2012: 349–359). In this Catalogue, the collection of GDL coins is classified chronologically, i.e. coins are ordered according to the ruler’s reigns. References to the coins are presented according to various publications and the catalogue of numismatist Eugenijus Ivanauskas “Coins of Lithuania, 1386–2009” (Vilnius, 2009). Each section begins with illustrations of collectors coins, issued by the Bank of Lithuania, dedicated to the history of the GDL.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų raida / Development of the Money of the Grand Duchy of Lithuania Vienos iš seniausių mainų prekybos priemonių baltų žemėse buvo gintaras, kailiai, vaškas, medžio anglis. Prekyba gintaru suklestėjo III a. II p.–V a. pr. išsiplėtus Baltijos pajūrio gyventojų prekybos ryšiams su Romos imperija. Iš jos vadinamuoju Gintaro keliu į Lietuvą patekdavo ir Romos monetos. Daugiausia jų aptikta Vakarų Lietuvoje, kur gyventojai, laidodami mirusiuosius, monetų dėdavo į kapus. VIII a. pab.–IX a. pr. vykstant prekybiniams mainams Lietuvos teritoriją pasiekė ir pirmieji arabų dirhamai. Lietuvoje žinoma 12 arabų monetų radimviečių. Didžiausias Samanidų dinastijos dirhamų lobis (per 78 vnt.) rastas 1967 m. Veleikiuose (Zarasų r.) (Duksa 1981: 93–96). Patekusios į Lietuvą arabų monetos buvo naudojamos ne tik atsiskaitymams, jos buvo tinkama sidabro žaliava papuošalams gaminti. Išsekus sidabro gavybai arabų kraštuose, nuo XI a. pr. dirhamų nebeįvežama. Į Lietuvą labai nedaug pateko ir X–XIII a. Vakarų Europos monetų. Lietuvos pinigų sistema formavosi pamažu. Pačios seniausios mokėjimo priemonės X–XIII a. Lietuvoje buvo atvežti iš Skandinavijos, neturėję nusistovėjusios formos ir skirtingo svorio kaltiniai archainiai (įvijiniai apyrankės formos, žiediniai ir juostiniai keturkampio skersinio pjūvio) lydiniai. Įvijinis apyrankės formos kaltinis lydinys, IX–XI a. vid. / Spiral bracelet-shaped wrought bar, 9th-mid–11th c.

Ag, 60 x 51 x 9 mm, p – 101,93 g LBPM Gek 8397 Aptinkama Skandinavijoje, Vidurio ir Rytų Europoje / Can be discovered in Scandinavia, Central and Eastern Europe Ruzas 2008a: 21

15

16

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Šiuos lydinius pakeitė vietiniai, patogesni atsiskaityti pusapvalės lazdelės formos pastovios masės lydiniai, vadinamieji lietuviški ilgieji. Lydinių vidutinė masė (apie 106 g) galėjo sudaryti maždaug pusę skandinaviškos markės (204 g) arba pusę Gotlando-Rygos markės (207,82 g). Lietuviškus lydinius vertino ir užsienio pirkliai. Poreikis standartizuoti sidabro lydinių svorį tikriausiai atsirado padaugėjus prekybinių operacijų. Šių lydinių pasirodymas Lietuvoje vis dažniau siejamas su žemės nuosavybės atsiradimu ir valstybės kūrimosi pradžia XIII a. Vykstant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karams su vokiečių ordinais, imta statyti įtvirtintas pilis, atsirado būsimų miestų užuomazgos. Ten kūrėsi aukštos kvalifikacijos amatininkai, įvaldę metalo lydymo technologiją. Vienas iš seniausių lietuviškų lydinių liejimo centrų galėjo būti senoji Lietuvos sostinė Kernavė, iki 1321 m. buvusi valdovų rezidencija, ten surastas 4 lietuviškų ilgųjų lobis (Luchtanas 2000: 67–71). Kitas centras neabejotinai buvo Vilnius. Sidabras buvo brangus metalas ir koncentravosi turtingųjų rankose, jie ir duodavo užsakymų liejikams. Lietuvos piniginiai lydiniai buvo liedinami iš kitų šalių monetų, papuošalų ir įvairių daiktų. Drageliškių lobyje (Zarasų r.) rastas lazdelės formos elektrono lydinys ir piršto formos aukso lydinys į Lietuvą greičiausiai pateko Dnepro–Dauguvos prekybos keliu (Duksa 1981: 106). Standartinių formų ir masės lydiniai buvo patogesni už monetas išmokėti didesnes sumas, naudoti kaip žaliavą juvelyrams. Kasdien apyvartoje lydiniai nebuvo vartojami, nes buvo nepatogūs įprastiems pirkimo ir pardavimo sandoriams (Рузас 2006: 56). XIV a. ketvirtąjį ketvirtį ilgą laiką apyvartoje buvusius lietuviškus ilguosius pradėjo keisti sunkesni lietuviški trišoniai sidabro lydiniai, vadinamieji lietuviški rubliai, svėrę 170,9–189,5 g. Jų atsiradimas sietinas su valdovo, greičiausiai Jogailos, priimtu sprendimu išleisti naują lydinių emisiją. Kaip pažymi Stanislovas Sajauskas, trišoniai (didžiosios tribriaunės kapos) neturi įkartų, o tai rodo aukštesnio lygio valstybinę gamybos kontrolę, apsaugančią nuo pinigų falsifikavimo bloginant metalo sudėtį (Sajauskas, 2006: 50). Kaip žaliava trišoniams lydiniams buvo naudojami pusapvaliai lydiniai ir sidabro papuošalų laužas. Lietuviški rubliai buvo panašūs į Novgorodo rublius, atsiradusius anksčiau ir svėrusius 190–200 g. Drageliškių (Zarasų r.) ir Stakliškių (Prienų r.) lobiuose rasti 8 sveiki Novgorodo rubliai ir pusė lydinio – poltina (Duksa 1981: 123). Be Novgorodo lydinių, Lietuvoje aptinkamos Ukrainoje paplitusios Kijevo grivinos, o pietinėse LDK žemėse – Aukso ordos piniginiai lydiniai. Lietuvoje žinomos Kijevo grivinos iš Ribiškių (netoli Vilniaus) (18 šio tipo lydinių) ir Drageliškių (1 Kijevo grivina) lobių. Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugomos 4 Kijevo grivinos (3 iš jų – su įkartomis). Šie lydiniai Lietuvoje buvo naudojami vienu metu su lietuviškais ilgaisiais.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Kijevo grivinos, XI a. vid.–XIII a. / Kievan grivinas, mid-11th–13th c.

Ag, ilgis / length – 61,0 mm, plotis / width – 31,0 mm, aukštis / height – 19,0 mm, p – 168,34 g LBPM Gek 6353 Ruzas 2004: 91–92, Ruzas 2008a: 21

Ag, ilgis / length – 87,5 mm, plotis / width – 39,1 mm, aukštis / height – 10,4 mm, p – 165,64 g LBPM Gek 8728/1

17

18

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Ag, ilgis / length – 86,0 mm, plotis / width – 40,0 mm, aukštis / height – 12,0 mm, p – 169,80 g LBPM Gek 8728/2

Ag, ilgis / length – 82,0 mm, plotis / width – 38,5 mm, aukštis / height – 13,0 mm, p – 166,78 g LBPM Gek 8728/3

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Somas – Aukso ordos Krymo tipo sidabrinis piniginis lydinys, XIII a. II p.–XV a. pr. / Som — the Golden Horde’s Crimean type silver currency bar. Second half of the 13th–early 15th c.

Ag, ilgis / length – 99 mm, plotis / width – 19,5 mm, aukštis / height – 21,0 mm, p – 191,11 g LBPM Gek 7581 Ruzas 2008a: 21, Gončiarov, Ruzas 2013: 9

Latviškas lydinys, XIII–XIV a. / Latvian bar, 13th–14th c.

Ag, ilgis / length – 123 mm, plotis / width – 13 mm, aukštis / height – 8 mm, p – 86,82 g LBPM Gek 7424 Paplitę Latvijos teritorijoje, aptinkami ir Šiaurės Lietuvoje / Spread in the territory of Latvia, can also be discovered in northern Lithuania Ruzas 2008a: 20

19

20

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Sidabro lydiniai nebuvo vieninteliai metaliniai pinigai Lietuvoje. 1300 m. Čekijos karalius Vaclovas II (1283–1305) Kutnos Horos kalykloje pradėjo kaldinti stambias sidabrines apie 3,7 g sveriančias monetas, vadinamuosius Prahos grašius. Šios monetos sparčiai plito Europoje tapdamos tarptautine valiuta. Prahos grašiai XIV a. pab.–XV a. pr. įsitvirtino ir LDK pinigų apyvartoje. Labiausiai paplito valdant Vytautui. Jie kartu su sidabro lydiniais ir ankstyvosiomis lietuviškomis monetomis sudarė to meto LDK pinigų sistemos pagrindą. Prahos grašiai buvo skaičiuojami kapomis: vieną kapą sudarė 60 Prahos grašių. Daugiausia jų (6 244 vnt.) rasta Litvos kaimo lobyje (Minsko sritis, Baltarusija) (Рябцевич 2009: 182). Labiausiai buvo paplitę Vaclovo IV (1378–1419) Prahos grašiai: 992 tokios monetos rastos Vilniaus Gvazdikų gatvės lobyje, apie 400 – Šiaulių kaimo (Širvintų r.) lobyje (Smilgevičius 2001: 74). Retesni yra Karolio I (1346–1378) Prahos grašiai. Baltarusijos numizmato Valentino Riabcevičiaus (1934–2008) duomenimis, į LDK teritoriją įėjusioje Ukrainoje rasta 14 566 vnt., Baltarusijoje – 11 233 vnt., Lietuvoje – 1 792 vnt. Prahos grašių (Рябцевич 2009: 189). Reikšmingas šaltinis Prahos grašių apyvartai Lietuvoje pažinti yra Vytauto laiškai, paskelbti Antonio Prochaskos (1852–1930) istorinių dokumentų rinkinyje Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376–1430, išleistame 1882 m. Krokuvoje (Smilgevičius 2005: 107–112).

Prahos grašiai ir jų fragmentai. Karolis I (Karolis IV Liuksemburgietis) / Prague groats and their fragments. Charles I (Charles IV of Luxemburg), 1346–1378 Iš Grigaičių lobio (Vilniaus r.) / From the Grigaičiai hoard (Vilnius d.)

Ag, Ø 27,8 mm, p – 3,27 g LBPM Gek 8662/1 Rasta / Found in 2010

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Ag, Ø 27,1 mm, p – 3,13 g LBPM Gek 8662/2

Ag, Ø 26,5 mm, p – 2,82 g LBPM Gek 8662/3

Ag, 27,9 x 16,2 mm, p – 1,72 g LBPM Gek 8663/1

Ag, 27,9 x 16,3 mm, p – 1,83 g LBPM Gek 8663/2

21

22

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Ag, 27,5 x 13,6 mm, p – 1,05 g LBPM Gek 8663/3

Georgas Podiebradas / Georg Podiebrad, 1458–1471

Ag, Ø 26,0 mm, p – 2,027 g LBPM Gek 6581 Iš Labanoro lobio (Švenčionių r.) / From the Labanoras hoard (Švenčionys d.)

XIV a. pab. Lietuvoje plečiantis prekybai, atsiskaitymams nepakako naudojamų nepatogių sidabro lydinių ir gana didelių Prahos grašių monetų. Pirmųjų lietuviškų monetų kaldinimo pradžia susijusi su XIV a. pab. vykusiais svarbiais politiniais įvykiais Lietuvoje. Lietuvos numizmatų nuomonės dėl pirmųjų monetų kaldinimo išsiskiria. Vienų nuomone (Vytautas Aleksiejūnas, Mykolas Michelbertas, Stanislovas Sajauskas), monetos galėjo būti kaldinamos iki 1387 m., t. y. iki krikščionybės įvedimo, jas greičiausiai kaldino Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377) valdymo pabaigoje arba jo sūnus Jogaila (1377–1392). Jų įsitikinimu, pirmosios kaldintos monetos buvo sunkiausio svorio PEČAT tipo (ietigalis su kryžiumi) monetos. Kitų nuomone (Eugenijus Ivanauskas, Robertas Douchis (1941–2005), Eduardas Remecas), pirmosios monetos pasirodė po Jogailos karūnavimo 1386 m. Pirmą kartą tezę, kad Lietuvoje seniausios monetos pradėtos kaldinti tik po krikščionybės įvedimo, 1984 m. iškėlė lenkų numizmatas Rišardas Kiersnovskis (Ryszard Kiersnowski, 1925–2006). Šiame leidinyje pristatomos monetos klasifikuojamos vadovaujantis nuostata, kad pirmąsias monetas pradėjo kaldinti Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

1386 m. Jogailą vainikavus Lenkijos karaliumi, buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija. Vilniuje Jogailai pradėjus leisti denaro tipo monetas, galutinai susiformavo sava pinigų sistema. Vėliau monetas kaldino didieji kunigaikščiai Vytautas (1392–1430) ir Kazimieras (1440–1492). Monetos buvo kaldinamos sistemingai ir intensyviai. Kas dvejus trejus metus keičiamas monetų apipavidalinimas rodė lietuviškos formos ir heraldikos ieškojimus. Pirmosios lietuviškos monetos buvo žymimos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbais arba jų figūromis – raiteliu, Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi. Dinastiniai herbai vėliau virto valstybiniais. Raitelis – tai greičiausiai Lietuvos valdovas Jogaila. Istoriko Edmundo Rimšos nuomone, raitelis iš pradžių tapo Vilniaus, o vėliau ir visos LDK herbu (Rimša 2004a: 39–40). Vyčio terminas atsirado daug vėliau. Pirmasis Lietuvos herbą Pogonia vardu 1551 m. pavadino lenkų kronikininkas Martynas Bielskis (1495–1575). Lietuvišką vyčio terminą XIX a. viduryje raiteliui (riteriui) apibūdinti pirmasis pavartojo istorikas Simonas Daukantas (1793–1864) (Rimša 2004: 61–63). Pagrindinis šaltinis tyrinėjant Lietuvos heraldiką yra sfragistika – istorinė disciplina, tirianti antspaudus ir spaudus. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, jam pagamintas herbinis antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas ietį ir skydą su dvigubu kryžiumi laikantis raitelis. Dvigubas kryžius kilęs iš Vengrijos, mūsų heraldikoje jis atsirado po Jogailos vedybų su Liudviko Vengro dukterimi, Lenkijos sosto įpėdine Jadvyga (1372–1399). Dažnai remiamasi ir 1398 m. spalio 12 d. Salyno sutarties su Vokiečių ordinu Vytauto didžiuoju herbiniu antspaudu. Jame pavaizduoti Voluinės (Kryžius), Vilniaus (Raitelis), Trakų (Pėstininkas), Smolensko (Liūtas) herbai (Rimša 2004a: 11– 12). Kitas svarbus šaltinis yra Vytauto antspaudas, naudotas 1397–1411 m. Jame pirmą kartą sfragistikoje raitelio skyde pavaizduoti Gediminaičių stulpai (Rimša 2004: 60). Seniausios monetos buvo kaldinamos iš sidabro vielos gabaliukų. Savo monetas kaldino ir sritinės LDK kunigaikštystės: Kijevas, Brianskas, Severėnų Naugardas, Starodubas, Smolenskas. Lietuviškų monetų kaldinimo pėda, svyruojanti tarp 0,6–0,8 g ir turinti polinkį mažėti, formavosi nepriklausomai nuo kitų valstybių monetų kaldinimo pėdos ir buvo pritaikoma Lietuvos rinkai (Paszkiewicz 2007: 44–45). Pirmųjų LDK monetų masė buvo labai skirtinga – nuo mažiau kaip 0,5 g iki daugiau kaip 1 g. Kaip pažymėjo E. Remecas, didelį masės skirtumą lėmė monetų kaldinimo būdas – vadinamasis al Marco, kai iš tam tikro kiekio sidabro nukaldinamas tam tikras vieno nominalo monetų kiekis. Pirmosios lietuviškos monetos istoriniuose šaltiniuose vadinamos pinigėliais (пенязи) (Remecas 2003: 52). Jos tapo svarbiu Lietuvos savarankiškumo požymiu. 1492 m. liepos 30 d. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas Kazimiero Jogailaičio sūnus Aleksandras Jogailaitis (1492–1506). Lenkai, siekdami

23

24

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

unijos su Lietuva, 1501 m. jį išrinko ir Lenkijos karaliumi. Jau pirmaisiais Aleksandro valdymo metais Maskvos kunigaikštystė pradėjo LDK puolimą. 1503 m. buvo prarastos didžiulės LDK teritorijos – Smolensko rytinė dalis ir Severėnų Naugardo žemės. Karas pareikalavo didžiulių karinių išlaidų. Atsiskaitymas Prahos grašiais trukdė atsirasti vietiniams grašiams, be kurių negalėjo sustiprėti sava pinigų sistema. Siekdamas aprūpinti valstybę pinigais, 1595 m. Aleksandras įvykdė pinigų reformą. Prieš tai buvo atlikti paruošiamieji veiksmai: uždrausta iš Lietuvos išvežti sidabrą, o Vilniuje tais pačiais metais įsteigtas auksakalių cechas. Pinigų reformos tikslas buvo išimti iš apyvartos Kazimiero Jogailaičio denarus ir Prahos grašius. Pinigų sistema buvo paprasta: numatyta kaldinti 2 piniginius vienetus – denarą ir pusgrašį. Skaičiuotinis vienetas – grašis, susidedantis iš 10 denarų. Tokia dešimtainė sistema tuo metu Europoje buvo vienintelė (Ivanauskas, Douchis 2002: 18). Didėjančią politinę Lenkijos įtaką rodo ant monetų atsiradęs Lenkijos herbas Erelis. Lietuviški pusgrašiai skverbėsi į Lenkijos rinką, nes jų vertė buvo 20 % didesnė nei lenkiškų pusgrašių. Tai sukėlė lenkų bajorų nepasitenkinimą. 1501 m. Piotrkovo suvažiavime lenkų atstovai pirmą kartą pareikalavo suvienodinti lietuviškų ir lenkiškų monetų masę ir vertę, nes lietuviškos monetos buvo penktadaliu vertingesnės už lenkiškas. Tais pačiais metais pasirašytas Melniko unijos aktas numatė bendrus pinigus, bet Lietuvos Seimas nepatvirtino Melniko unijos akto. Įvykdžius pinigų reformą, lietuviški pinigai įsitvirtino vietinėje rinkoje išstumdami iš apyvartos sidabro lydinius, pirmąsias LDK monetas ir Prahos grašius. Europietiškos pinigų sistemos sukūrimas buvo svarbus veiksnys, atvėręs kelią tolesnei Lietuvos integracijai į Europą (Ivanauskas, Douchis 2002: 19). 1506 m. mirus Aleksandrui, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinktas jo jaunesnysis brolis Žygimantas, pramintas Senuoju (1506–1544). Jis 1529 m. patvirtino Pirmąjį Lietuvos Statutą, skelbusį, kad LDK yra atskira nuo Lenkijos valstybė. Žygimanto Senojo valdymo laikotarpiu kaldinti pusgrašiai (o vėliau ir grašiai) tapo pagrindu įsitvirtinti LDK monetų sistemai (Huleckij 2006: 152).

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Piniginė su lietuviškais Aleksandro denarais ir 1522 m. Albrechto Hohencolerno grašiu. Karaliaučiaus kalykla (Prūsija), XVI a. I p. / Purse with Lithuanian denarii of Alexander and a 1522 groat of Albrecht Hohenzolern. Königsberg Mint (Prussia), first half of the 16th c.

Oda, žalvariniai apkalai / Leather; brass trimming, 175 x 106 mm LBPM Gek 7220 Skrebinų k. (Jonavos r.) / Skrebinai village (Jonava d.)

25

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 362 x 473 mm (382 x 517 mm) LBPM Gek 7220

Lietuvos sostinės Vilniaus planas, XVI a. Raižė Fransas Hogenbergas. Iš Georgo Brauno atlaso Civitates Orbis Terrarum. Kelnas, t. 3 / Plan of the capital Vilnius of Lithuania, 16th c. Engraved by Frans Hogenberg. From the atlas Civitates Orbis Terrarum by Georg Braun. Cologne, v. 3, 1581

26 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Vilniaus plano fragmentas. Monetų kalykla Vokiečių gatvėje / Fragment of the plan of Vilnius. Mint in Vokiečių Street

Lietuvos valstybės sienos nusidriekė toli į rytus nuo Smolensko ir Kijevo. Vilniaus pirkliai buvo ekonomiškai stipriausi visoje valstybėje. Jie buvo ir aktyviausi – XVI a. prekybos ryšiai siekė Antverpeną, Taliną, Maskvą, Konstantinopolį, Gdanską, Karaliaučių, Niurnbergą. Vilniuje rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai, juos išrinkus Lenkijos karaliais ir didžiąją laiko dalį jiems praleidžiant ten, iš Vilniaus valstybę valdė Ponų taryba, čia telkėsi svarbiausios valstybės institucijos. Vilnius buvo ir vyskupijos centras. Labiausiai miestas suklestėjo valdant Žygimantui Augustui. Jam valdant baigti statyti Valdovų rūmai.

 The borders of the State of Lithuania stretched far to the east from Smolensk and Kiev. Vilnius merchants were economically the strongest in all of the state. They were the most active too — in the 16th c. trade relations reached Antwerp, Tallinn, Moscow, Constantinople, Gdańsk, Königsberg, and Nuremberg. The Grand Dukes of Lithuania resided in Vilnius. Upon their election as Kings of Poland and them spending most of their time there, from Vilnius the state was governed by the Nobility Council; major state institutions were based there. Vilnius was also the centre of the Bishopric. The city flourished most under Sigismund Augustus. During his rule, the construction of the Palace of the Grand Dukes was completed.

27

28

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Livonijos žemėlapis iš atlaso Theatrum Orbis Terrarum, leisto Abraomo Ortelijaus Antverpene. Dail. Johanas Portantijus / Map of Livonia from the atlas Theatrum Orbis Terrarum, which was issued by Abraham Ortelius in Antwerp, 1573–1598. By Joanne Portantio (Johannes Portantius)

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 220 x 240 mm LBPM Gek 9577

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

1544 m. Žygimantas Senasis LDK pavedė valdyti savo sūnui Žygimantui Augustui (1544–1572). Pastarajam valdant buvo įvykdytos teismų ir administracijos, žemės (valakų) reformos, pakilo krašto kultūra, buvo vykdoma aktyvi pinigų politika, sudaryta Liublino unija. Palyginti taikiu pirmuoju LDK laikotarpiu (1545–1561) formuojant pinigų politiką, svarbų vaidmenį, be valdovo, atliko ir Ponų taryba su vienu iš žymiausių jos narių – LDK politinio savarankiškumo gynėju, Lietuvos kancleriu ir Vilniaus vaivada Mikalojumi Radvila Juoduoju (1515–1565). LDK pinigų politikoje 1562–1571 m. pastebimas naujas etapas. Livonijos karas, pareikalavęs iš LDK didelių finansinių išlaidų, padidino valdovo ir valstybės skolas, vertė valstybę leisti daugiau monetų nominalų, didinti jų kiekius ir kaldinimo pėdą. Dėl suaktyvėjusios prekybos su Lenkija ir jos karinių dalinių Lietuvoje pradėta kaldinti daugiau lenkiškos kalimo pėdos monetų – atsisakyta tradicinių lietuviškų nominalų monetų. Vidaus rinką užplūdus menkaverčiams Svidnicos pusgrašiams, 1546–1548 m. jie buvo supirkti ir dalis perkalta į lietuviškas monetas. Iki Liublino unijos, lygiuojantis į išsivysčiusias Vidurio Europos valstybes, pirmą kartą Lietuvos pinigų istorijoje buvo sukurta pinigų sistema – be įvairių nominalų sidabrinių monetų, pradėta kaldinti ir auksines monetas. 1558 m. tarp Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kaimynių – LDK, Lenkijos karalystės ir Švedijos karalystės – prasidėjo karas dėl buvusios Livonijos ordino teritorijos kontrolės. LDK siekė ir pinigų sąjungos su Livonija. 1561 m. lapkričio 28 d. pasirašyta Žygimanto Augusto ir Livonijos paskutinio magistro Gothardo Ketlerio sutartis ir privilegija numatė Livonijos bajorams kaldinti monetas pagal lietuviškų monetų svorį ir vertę. Vienoje monetos pusėje – Lietuvos ir jos valdovo, kitoje – Livonijos atributai.

29

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 163 x 357 mm LBPM Gek 7703

Rygos miestas, XVI a. Fragmentas iš Karaliaučiaus ir Rygos planų. Raižė F. Hogenbergas. Iš G. Brauno atlaso Civitates Orbis Terrarum / The city of Riga, 16th c. Fragment of the plans of Königsberg and Riga. Engraved by F. Hogenberg. From the atlas Civitates Orbis Terrarum by Georg Braun

30 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Reikšmingas vaidmuo LDK istorijoje priklauso Rygos miestui. Tarp Rygos ir Lietuvos nuo seno buvo palaikomi glaudūs prekybos ryšiai, tai rodo ir daug Lietuvoje randamų Rygoje kaldintų monetų. XVII a. šis miestas garsėjo kaip uostas, per jį iš Lietuvos buvo eksportuojami linai, pelenai, miško medžiagos, oda, taukai ir kt. 1561 m. LDK siūlė Rygai irgi pereiti prie lietuviškos vertės monetų kalybos. Rygos miestui prisiekus Žygimantui Augustui, čia 1563 ir 1564 m. nukaldinti dvigubi šilingai, savo verte prilygstantys lietuviškam pusgrašiui. 1566 m. Joną Jeronimą Chodkevičių (1537–1579) paskyrus Livonijos valdytoju su monetų kalybos teise, Livonijoje uždrausta be valdovo ar valdytojo žinios kaldinti monetas ir nustatinėti kursą. 1566 m. gruodžio 26 d. sudaryta Lietuvos ir Livonijos unija, sudaryta ir pinigų sąjunga (Ivanauskas, Douchis 2002: 80).

 The city of Riga has had a significant role in the history of the GDL. Riga and Lithuania had maintained close trade relations since long ago, which is suggested by many coins being discovered in Lithuania, which were minted in Riga. In the 17th c. this city was famous as a port, through which flax, ash, wood materials, hides, lard, etc. were exported. In 1561 the GDL proposed Riga to switch to the minting of Lithuanian value coins. When the city of Riga made a vow to Sigismund Augustus, double shillings, equivalent to the Lithuanian half-groat in value, were struck there. When, in 1566, Jan Hieronim Chodkiewicz (1537–1579) was appointed as Governor of Livonia with the right of coinage, minting of coins without the knowledge of the sovereign or governor and fixing of their exchange rate were banned in Livonia. A union of Lithuania and Livonia was concluded on 26 December 1566; a currency union was also concluded (Ivanauskas, Douchis 2002: 80).

31

32

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Jau 1564 m. Varšuvos seime Žygimantas Augustas įsipareigojo įgyvendinti Lenkijos seimo sprendimą, kad Lenkijos ir Lietuvos monetos būtų kaldinamos vienodos išvaizdos, vienodo svorio, kokybės ir su vienodais įrašais (Ivanauskas, Douchis 2002: 98). Liublino unijos seime buvo daromas spaudimas Lietuvos delegacijai – reikalaujama Lenkijoje iš apyvartos išimti paplitusias lietuviškas monetas. Tuo pačiu metu nuo LDK buvo atplėštos ir prie Lenkijos prijungtos Braclavo, Kijevo, Palenkės ir Voluinės vaivadijos, susilpnintas LDK karinis ir finansinis pajėgumas. Pasirašiusios Liublino sutartį, Lietuva ir Lenkija susijungė į vieną politinį vienetą – Abiejų Tautų Respubliką. Sunkių derybų metu Lietuvai pavyko apginti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimą, nors ir sumažėjusią savo teritoriją, sienas, valstybinio gyvenimo institucijas – iždą, kariuomenę, kanceliariją, savo teisę – Lietuvos Statutą ir teismus (Jučas 2013: 198–200). Nors Abiejų Tautų Respublika numatė bendrus pinigus, tačiau iki 1580 m. tai nebuvo padaryta. XVI a., be Vilniaus, žymesni LDK miestai, turėję Magdeburgo teises, buvo: Kaunas, Trakai, Gardinas, Lyda, Naugardukas, Slonimas, Brestas, Luckas, Kijevas, Pinskas, Minskas, Polockas, Vitebskas, Mogiliovas, Smolenskas ir kt. Pagrindiniai LDK užsienio prekybos vandens keliai buvo Nemunas (prie jo buvo įsikūrę Kaunas, Gardinas), Dauguva (Polockas, Ryga), Bugas (Brestas). Prie kelių, upių ir pasienyje buvo įkurtos muitinės, jose iš pirklių rinktas muito mokestis. Pajamos buvo gaunamos iš eksportuojamos medienos, linų, drobės, vaško, medaus, kailių, nuo XVI a. padidėjo grūdų išvežimas. Į Lietuvą buvo įvežama geležis, varis, alavas, ginklai, druska, gelumbė, šilkas, prieskoniai ir kt. Po trumpai valdžiusio prancūzo Henriko Valua į Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586). Lietuvos atstovams reikalaujant, 1578 m. Varšuvos seimas priėmė nutarimą, kad Lietuvoje ir Lenkijoje būtų atskiros pinigų kalyklos, o senosios lietuviškos monetos kursuotu ankstesniu kursu (Ivanauskas, Douchis 2002: 113). Tačiau jau 1580 m. Steponas Batoras, vykdydamas Liublino unijos nutarimus, išleido Ordinaciją, nurodančią, kokios monetos turi būti kaldinamos, kokia jų kalimo pėda, kokie turi būti herbai. LDK ir Lenkijos pinigai buvo vienodinami Lenkijos pinigų sistemos pagrindu. Abiejose valstybėse įsakyta kaldinti vienodos išvaizdos monetas su Ereliu ir Raiteliu: talerius, pustalerius, šešiagrašius, trigrašius, grašius, pusgrašius, šilingus, kvartnikus, denarus (Paszkiewicz 2012: 86). Auksines monetas numatyta leisti pagal atskirus nurodymus. Buvo nustatyti tokie monetų standartai, kad valstybė turėtų naudos išimdama iš apyvartos senas lietuviškas ir lenkiškas monetas. Monetų kalyba buvo pavesta Lenkijos ir Lietuvos žemės iždininkams. Jie pri-

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

valėjo atsakyti už kalyklų finansinę veiklą. Pinigų reforma turėjo padėti pagrindus ne tik ekonominiam, bet ir politiniam dviejų valstybių sujungimui. Valdant Steponui Batorui, buvo siekiama reformuoti pinigų rinką išimant senus ir įvedant naujus pinigus. Pirmą kartą Lietuvoje pradėti kaldinti šilingai – iki tol Prūsijos monetų kalyboje labai populiarios monetos. Šilingo vertė prilygo 1/3 grašio. Rinkoje pavyko pakeisti tik dalį senų monetų. Labiausiai paplito trigrašiai, tapę tinkami atsiskaityti Vidurio Europoje. Po Stepono Batoro mirties Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1587 m. išrinktas Žygimanto Augusto sesers Kotrynos ir Švedijos karaliaus Jono III Vazos sūnus Zigmantas Vaza (1588–1632), valdęs net 44 metus. Jis LDK įtraukė į pražūtingą karą su Švedija dėl sosto ir į karą su Rusija dėl caro sosto ir teritorijų. Karai sukėlė ekonominę suirutę. Pinigų politikoje išskiriami trys laikotarpiai. Pirmuoju laikotarpiu (1589–1603) daugiausia kaldinta trigrašių, turėjusių paklausą ir Pietryčių Europoje. Antrasis etapas (1605–1618) susijęs su žemės iždininko Jeronimo Valavičiaus (?–1638) veikla. 1606 m. vėl atidaryta keletą metų neveikusi monetų kalykla. Apyvartoje mažėjant senųjų lietuviškų monetų 1606–1615 m. kaldinta daug dvidenarių, šilingų ir grašių. 1619 m. pradėti kaldinti aukštesnės prabos lietuviški pusantrokai, juose sidabro buvo 0,72 g – beveik du kartus daugiau už lenkiškų (0,49 g gryno sidabro). Šias monetas pradėta vežti į Lenkiją ir perkalti į lenkiškus pusantrokus. LDK iždui jų kaldinimas tapo nuostolingas ir 1620 m. pradžioje nutrauktas. Reprezentacijos tikslais kaldintos ir auksinės monetos. Trečiuoju laikotarpiu (1623–1627) finansiniams sunkumams įveikti kaldintos menkos vertės smulkios biloninės monetos dvidenariai ir šilingai (Sajauskas 1993: 218), jos dar labiau didino infliaciją. 1625 m. išleista pirmoji biloninė (280 prabos) grašių emisija. Kritus lietuviškų monetų kursui, grašių kalyba buvo sustabdyta. Karaliui ir Lenkijos Seimui reikalaujant, 1627 m. Vilniaus kalykla uždaryta. Nuo LDK žemės iždo priklausė valstybės valdymas ir gynyba. Iždo pajamomis buvo finansuojama samdoma kariuomenė, remontuojamos pilys, padengiamos diplomatinės išlaidos, išlaikomi valstybės pareigūnai (Tyla 2012: 124). Silpnėjant Lietuvos valdžios pareigūnų dėmesiui savarankiškai lietuviškų monetų leidybai, labai sustiprėjo Lenkijos monetų kalyba (Ivanauskas, Douchis 2002: 138). Iš miestų, turėjusių privilegijas kaldinti monetas, išsiskyrė Ryga. Šiame mieste per paskutinius du XVI a. dešimtmečius Abiejų Tautų Respublikos rinkai nukaldinta 63 % visų šilingų ir 22 % visų trigrašių. Gdanske buvo kaldinami denarai ir dukatai, o Vschovoje – denarai (Paszkiewicz 2012: 92).

33

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 310 x 473 mm (410 x 517 mm) LBPM Gek 7406

Gardino miesto planas, XVI a. Raižė F. Hogenbergas. Iš G. Brauno atlaso Civitates Orbis Terrarum. Kelnas, t. 2 / Plan of the town of Grodno, 16th c. Engraved by F. Hogenberg. From the atlas Civitates Orbis Terrarum by G. Braun. Cologne, v. 2, 1575

34 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Gardinas nuo XIII a. įėjo į LDK sudėtį. Apie 1391 m. jam buvo suteiktos dalinės, o 1496 m. – jau visos Magdeburgo teisės. Steponas Batoras Gardiną pavertė svarbiausia savo rezidencija. 1763 m. Lenkijos ir Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, kad kas trečias Abiejų Tautų Respublikos Seimas turi rinktis Gardine. XVIII a. antrąją pusę Gardinas tapo svarbiausiu LDK ūkio ir kultūros centru. Neįgyvendintas liko 1769 m. planas atidaryti monetų kalyklą Gardine (Какареко 2014: 48–49).

 From the 13th c. Grodno became part of the GDL. It was granted partial rights circa 1391 and all Magdeburg rights in 1496. Stepehen Bathory made Grodno his major residence. In 1763 the Sejm of Poland and Lithuania passed a law providing that every third Sejm in the Polish–Lithuanian Commonwealth was to gather in Grodno. In the second half of the 18th c. Grodno became the key economic and cultural centre of the GDL. The 1769 plan to open a mint in Grodno was not implemented (Какареко 2014: 48–49).

35

36

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, 1613 m. Žemėlapio perdirbinys su Dniepro vagos kartografine schema. Parengė ir išleido Petras Schenkas ir Gerardas Valckas. Amsterdamas / Map of the Grand Duchy of Lithuania, 1613. Remake of the map with the cartographic scheme of the Dnieper riverbed. Prepared and issued by Petrus Schenk and Gerard Valck. Amsterdam, circa 1690

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 440 x 540 mm (500 x 600 mm) LBPM Gek 3948 Fot. / Photograph A. Baltėnas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Vladislovo Vazos laikais Vilniaus monetų kalykla neveikė. Po jo mirties Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Jonas Kazimieras (1648–1668). XVII a. vid. po karo su Švedija labai pablogėjo LDK pinigų apyvarta. Šalį užplūdo žemos prabos užsienio monetos, ypač iš Švedijos valdomų Baltijos kraštų, kur Elbinge ir Rygoje dideliais kiekiais kaldintos smulkios ir žemos prabos monetos šilingai ir pusantrokai. Padidėjo sidabro išvežimas į užsienį, augo kainos. 1648 m. Ukrainoje prasidėjus kazokų sukilimui, kariniai veiksmai persikėlė į LDK teritoriją, o pagrindinės lėšos samdytai kariuomenei išlaikyti buvo skiriamos iš LDK iždo. Visos šios priežastys artino šalį prie finansinės krizės. LDK administracija 1652 m. atnaujino monetų kaldinimą, siekdama gauti pelno iždui ir sumažinti užsienio monetų skverbimąsi. 1654–1655 m. prasidėję karai su Rusija ir Švedija privedė Abiejų Tautų Respubliką prie bado, maro ir finansinės katastrofos. Rusijos kariuomenė užėmė beveik visą LDK teritoriją, o 1655 m. rugpjūčio 7 d. užėmė LDK sostinę Vilnių. Mokesčių našta tapo nepakeliama. Kariuomenė atsisakė kariauti, kol nebus sumokėta skola. Nebuvo kitokių pajamų šaltinių, kaip imti intensyviau kaldinti pinigus. Karaliaus sekretorius Titas Livijus Boratinis (?–1682) pasiūlė planą – nukaldinti 90 mln. varinių šilingų Lenkijos karalystei ir tiek pat LDK. Pritarus T. L. Boratinio pasiūlymui, 1659 m. Seime nutarta kaldinti varines monetas, kurios turėjo kursuoti pagal priverstinį kursą. Trys variniai šilingai prilyginti vienam sidabriniam grašiui. Visos pajamos už emisiją turėjo tekti kariuomenės skoloms apmokėti. Šių pinigų nepakako, todėl teko padidinti jų kaldinimo apimtį. 1660–1666 m. LDK kalyklose nukaldinta apie 878 mln. LDK varinių šilingų už 9,75 mln. zlotų (Синчюк 1998: 153). Visą Abiejų Tautų Respubliką užtvindė ne tik variniai nepilnaverčiai šilingai, bet ir nepilnavertės sidabrinės monetos tymfai. 1666 m. gruodžio 28 d. Jonas Kazimieras išleido įsaką uždaryti Abiejų Tautų Respublikos monetų kalyklas. Infliaciją valstybėje didino ir išplitęs varinių monetų klastojimas. Vienas iš žymiausių klastojimo centrų buvo Sučava (Rumunija), kur buvo klastojamos smulkios lenkiškos, lietuviškos, švediškos ir prūsiškos Zigmanto Vazos ir Jono Kazimiero monetos. Vis dėlto planas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje išleisti kreditinius varinius šilingus buvo gana sėkmingas. Sunkiu metu valstybė rado lėšų, reikalingų tęsti karą dėl valstybės išlikimo (Sinčiuk 2005: 79). 1666 m. uždarius LDK monetų kalyklas, Lietuvos pinigų apyvartą monetomis aprūpindavo Lenkijos Karalystės kalyklos. XVIII a. pirmąją pusę karų nualintoje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje nebuvo kaldinamos savos monetos. Krašte cirkuliavo dar XVII a. išleistos monetos.

37

38

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Kėdainiai prie Nevėžio. Radvilų rezidencija, XVII a. Napoleonas Orda. Maksimilijano Fajanso litografijos spaustuvė Varšuvoje, XIX a. II p. / Kėdainiai on the Nevėžis River. Residence of the Radziwill Family, 17th c. By Napoleonas Orda (1807–1883). Printed at the Maximilian Fajans lithographic printing house in Warsaw, second half of the 19th c.

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 235 x 290 mm LBPM Gek 6759

1590 m. Zigmantas Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teisę. Pagal ją miestas galėjo rengti šeštadienio turgus, 3 metines muges, laikyti pavyzdines svarstykles, ilgio ir saiko matus. XVII a. pirmąją pusę Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų. 1655 m. Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, Lietuvos sostine kuriam laikui tapo Kėdainiai. LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila (1612–1655) 1655 m. spalio 20 d. Kėdainiuose pasirašė aktą, kuriuo LDK nutraukė sudarytą uniją su Lenkija ir sudarė naują uniją su Švedija. Derybose su švedais Jonušas Radvila reikalavo teisės kalti savus pinigus.

 In 1590 Sigismund Vasa granted the Magdeburg Right to Kėdainiai. Under it, the town could arrange Saturday markets, three annual fairs, hold standard scales, standards of length and measure. In the first half of the 17th c. ten artisan workshops operated in Kėdainiai. When the Russian Army seized Vilnius in 1655, Kėdainiai temporarily became the capital of Lithuania. Great Hetman of the GDL and Voivode of Vilnius, Janusz Radziwill (1612–1655), on 20 October 1655 signed an Act in Kėdainiai, by which the GDL broke the concluded union with Poland and concluded a new union with Sweden. During the negotiations with the Swedes Janusz Radziwill demanded the right for his own coinage.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Pilypavo mūšis, 1656 m. spalio 12 d. Dail. Erikas Džonsonas Dalbergas. Iš Samuelio Pufendorfo veikalo „Septynios knygos apie Karolio Gustavo valdymą Švedijoje“, išleisto 1697 m. Niurnberge / The Battle of Pilipaw, 12 October 1656. By Erik Jöhnsson Dahlbergh (1625–1703). From the work De rebus a Carolo Gustavo Sveciae Rege gestis commentatorium libri septem (Seven Books on the Rule of Charles Gustaff in Sweden) by Samuel von Pufendorf (1632–1694), issued in 1697 in Nuremberg

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 290 x 375 mm (365 x 420 mm) LBPM Gek 6458

39

40

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Prekybos keliais XVII–XVIII a. Lietuvą pasiekdavo Ispanijos Nyderlandų provincijų – Brabanto ir Flandrijos – patagonai, Jungtinių Nyderlandų provincijų – Utrechto, Olandijos, Gelderno, Vakarų Fryzijos, Kampeno, Overeselio, Zelandijos – sidabriniai dukatai, Vokietijos valstybių taleriai, Nyderlandų dukatai (Michelbertas 1989: 69). Jungtinių Nyderlandų provincijų – Olandijos (1587) ir Utrechto (1596, 1597) – dukatai, Mansfeldo (1582), Elzaso (be datos) taleriai ir Kampeno (be datos) 1/2 riksdalderio / Ducats of the United Provinces of the Netherlands (Holland (1587) and Utrecht (1596, 1597), thalers of Mansfeld (1582) and Alsace (dateless), and 1/2 riksdaler of Kampen (dateless)

Iš XVII a. pr. Sangėliškių (Okolicos) (Šalčininkų r.) lobio / From the early 17th c. Sangėliškės (Okolica) hoard (Šalčininkai d.) LBPM Gek 7101–7105 Ruzas 2012: 130–133

Svirtinės svarstyklės auksinėms monetoms sverti. Nyderlandai(?), XVIII–XIX a. / Balance scale for weighing gold coins. The Netherlands(?), 18th–19th c.

Svirtelė geležinė, lėkštelės žalvarinės / The balance is iron (113,0 x 55,0 mm), the scale-pans are brass (Ø 34,0 mm) LBPM Gek 6453

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Išrinkus valdovais Saksonijos kurfiurstus Frydrichą Augustą I (Augustas II 1697–1733) ir Frydrichą Augustą II (Augustas III, 1733–1763), monetas Lenkijos ir Lietuvos valstybei kaldino Saksonijos miestų Drezdeno, Griuntalio, Gubino ir Leipcigo kalyklos. Stanislovui Augustui Poniatovskiui (1764–1795) įvykdžius pinigų reformą, veikė Krokuvos, Torunės, Gdansko ir Varšuvos monetų kalyklos. Pastaroji nukaldino daugiausia monetų – buvo kaldinamos ne tik mažo, bet ir didelio nominalo sidabrinės monetos taleriai, pustaleriai, 2 auksinai, auksinai. Buvo leidžiamos ir auksinės monetos dukatai, pusantro dukato, 3 dukatai. Pinigų apyvartoje taip pat kursavo Prūsijos šilingai, Rusijos poluškos, kapeikos, varinės dengos, Švedijos erės (Michelbertas 1989: 66–72). Ilgai pinigų apyvartoje buvusios monetos toliau buvo naudojamos privačiose valdose jas kontrasignuojant. Gavę užmokestį kontrasignuotomis monetomis valstiečiai galėjo atsiskaityti tik savo valdose. Augusto III 1754 m. grašis, kontrasignuotas inicialais MS, siejamas su kunigaikščiu Aleksandru Mykolu Sapiega / 1754 groat of August III, countersigned with the initials MS, related to Duke Aleksander Michał Sapieha (1730–1793)

Cu, Ø 20,9 mm, p – 3,31 g LBPM Gek 7768

1794 m. sukilimo iždo bilietai buvo pirmieji popieriniai pinigai Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Juos 1794 m. išleido Tautinė aukščiausioji taryba, siekdama sustiprinti savo finansinę padėtį ir išmokėti algas kariams. Po Lenkijos ir Lietuvos padalijimų nuo XVIII a. iki XX a. pr. Rusijos imperijos užimtoje Lietuvos teritorijoje pamažu įsitvirtino šios šalies pinigai rubliai ir kapeikos.

41

42

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Politinė satyrinė graviūra „Pyrago dalybos“, vaizduojanti pirmąjį 1772 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimą. Aut. Robertas Sajeris, pagal Žano Mišelio Moro graviūrą. Paryžius–Londonas / Political satirical engraving “The troelfth cake”, depicting the first partition of the Polish– Lithuanian Commonwealth in 1772. By Robert Sayer, based on the engraving of Jean-Michel Moreau (1741–1814). Paris–London, 1773(?)

Popierius / Paper, 333 x 228 mm (265 x 165 mm) LBPM Gek 9906

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Among the most ancient goods exchanged for trade in the Baltic lands were amber, furs, wax, and charcoal. Trade in amber flourished in the second half of the 3rd c. after the people of the Baltic coastal area expanded their trade relations with the Roman Empire. From the Empire, Roman coins began to arrive into Lithuania via the so-called Amber Road. Most of these coins have been discovered in western Lithuania, where people would put coins in the graves of the deceased. With the exchange of goods, the first Arab dirhams also reached the territory of Lithuania at the end of the 8th–beginning of the 9th c. Twelve find-sites of Arab coins are known in Lithuania. The largest hoard of the dirhams of the Samanid dynasty (more than 78 pcs.) was discovered in Veleikiai (Zarasai d.) in 1967 (Duksa 1981: 93–96). Once in Lithuania, Arab coins were not only used for settlement, but were also suitable as silver raw material for making jewellery. As silver extraction in the Arab lands drained away, from the 11th c. dirhams were no longer brought in. Very few 10th–13th c. western European coins came over to Lithuania as well. The currency system in Lithuania formed very slowly. The most ancient means of payment in the 10th–13th c. were wrought archaic (spiral bracelet-shaped, ring quadrangular cross-section and banded quadrangular cross-section) bars, brought from Scandinavia. Their shape was not settled and they were different in weight. These bars were replaced with local, more convenient for settlement, semi-circular stick-shaped bars of a steady weight, also referred to as the Lithuanian longs. The average weight of these bars (about 106 g) may have constituted half of the Scandinavian mark (204 g) or the Gotland-Riga mark (207.82 g). Lithuanian bars were appreciated by foreign merchants as well. The need to standardise the weight of silver bars apparently arose with an increase in trade operations. The coming of these bars to Lithuania has been increasingly associated with the emergence of landed property and the beginning of the establishment of the state in the 13th c. Wars between the Grand Duchy of Lithuania with German Orders prompted the building of fortified castles; the beginnings of future cities appeared. Highly qualified craftsmen, who had mastered the casting technology, began settling there. One of the oldest centres for casting of Lithuanian bars may have been Lithuania’s capital Kernavė, which was the rulers’ residence until 1321. A hoard of 4 Lithuanian longs has been discovered there (Luchtanas 2000: 67–71). Another centre was undoubtedly Vilnius. Silver was an expensive metal and was concentrated in the hands of the rich; they placed orders for casters. The Lithuanian currency bars were cast from coins of other states, decorations and various items. The stick-shaped electrum bar and the finger-shaped gold bar discovered in the Drageliškės hoard (Zarasai d.)

43

44

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

apparently came to Lithuania via the Dnieper–Daugava trade route (Duksa 1981: 106). Bars of standard shapes and weight were more convenient than coins for paying out large amounts, using them as raw material by jewellers. Bars were not used in everyday circulation since they were inconvenient for normal purchase and sale transactions (Рузас 2006: 56). In the 1330s the Lithuanian longs, which had been in circulation for a long time, began to be replaced with the heavier Lithuanian three-sided bars, referred to as the Lithuanian rubles, which weighed 170.9–189.5 g. Their appearance is related to the ruler’s, most likely Jogaila’s, decision to release a new issue of bars. As noted by Stanislovas Sajauskas, the threesided (large-sized trilateral kapas) have no notches, which suggests a higher level of production control by the state, securing against money counterfeiting by deteriorating the quality of metal (Dulkys, Sajauskas, Galkus 2006: 50). As the raw material for the three-sided bars, semi-circular bars and the scrap of silver decorations were used. Lithuanian rubles bore similarity to the Novgorod ones, which had appeared earlier and weighed 190–200 g. In the Drageliškės and Stakliškės (Prienai d.) hoards, 8 intact Novgorod rubles and half a bar — a poltina — were found (Duksa 1981: 123). Alongside Novgorod bars, Kievan grivinas, which had spread in Ukraine, and the currency bars of the Golden Horde, which had spread in the southern lands of the GDL, are being discovered. Kievan grivinas from the Ribiškės (near Vilnius) and Drageliškės hoards (18 bars of this type and 1 Kievan grivina respectively) are known in Lithuania. 4 Kievan grivinas (3 of which have notches) are stored at the Money Museum of the Bank of Lithuania. These bars were used in Lithuania at the same time as the Lithuanian longs. Silver bars were not the only metal currency in Lithuania. In 1300, King Václav II of Bohemia (1283–1305) started minting large silver coins about 3.7 g in weight, the so-called Prague groats, in the Kutná Hora Mint. These coins spread fast in Europe and became an international currency. At the end of the 14th–beginning of the 15th c. Prague groats established themselves in currency circulation in the GDL as well. They mainly prevailed under Vytautas. Together with silver bars and early Lithuanian coins, they formed the basis of the then GDL currency system. Prague groats were counted in kapas: one kapa was made up of 60 Prague groats. Most of them (6,244 pcs.) were found in the Litva village hoard (Minsk oblast, Belarus) (Рябцевич 2009: 182). The Prague groats of Václav IV (1378–1419) mostly prevailed: 992 such coins were found in the Vilnius Gvazdikai Street hoard, some 400 — Šiauliai village (Širvintos d.) hoard (Smilgevičius 2001: 74). The Prague groats of Charles I (1346–1378) are rarer. According to the

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

data of the Belorussian numismatist Valentin Riabcevich (1934–2008), 14,566 Prague groats have been discovered in Ukraine, which had been within the GDL, 11,233 in Belarus, and 1,792 in Lithuania (Рябцевич 2009: 189). A significant source to learn about the circulation of Prague groats in Lithuania is Vytautas’ letters, published by Antoni Prochaska (1852–1930) in the collection of historical documents Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376–1430, which was issued in 1882 in Kraków (Smilgevičius 2005: 107–112). At the end of the 14th c., with the expansion of trade, inconvenient silver bars and large Prague groat coins became insufficient for payments. The beginning of the minting of the first Lithuanian coins is related to important political events at the end of the 14th c. The opinions of Lithuanian numismatists on the minting of the first coins diverge. In the opinion of some (Vytautas Aleksiejūnas, Mykolas Michelbertas, Stanislovas Sajauskas), the coins may have been minted until 1387, i.e. until the adoption of Christianity, and most likely by Grand Duke Algirdas of Lithuania (1345–1377) at the end of his rule or by his son Jogaila (1377–1392). They are convinced that the first to be minted were the heaviest coins of the PEČAT type (spearhead with a cross). In the opinion of others (Eugenijus Ivanauskas, Robertas Douchis (1941–2005), Eduardas Remecas), the first coins appeared after the coronation of Jogaila in 1386. The first to put forward a proposition that, in Lithuania, the minting of the oldest coins was only commenced after the adoption of Christianity, was the Polish numismatist Ryszard Kiersnowski (1925–2006) in 1984. The coins presented in this catalogue are classified based on the assumption that it was Jogaila who began minting the first coins. Having crowned Jogaila as King of Poland in 1386, a personal union between Lithuania and Poland was concluded. Jogaila began issuing denarius-type coins in Vilnius; an own currency system ultimately formed. Later, coins were minted by Grand Dukes Vytautas (1392–1430) and Casimir (1440–1492). Their coinage was systemic and intensive. Changing of the design of coins every two or three years suggested the search for the Lithuanian form and heraldry. The first Lithuanian coins were marked with the coats of arms of grand dukes of Lithuania or their figures — the Knight, Columns of the Gediminas Family, Double Cross. Dynastic coats of arms later became state ones. The Knight most likely is Lithuania’s sovereign Jogaila. In the opinion of the historian Edmundas Rimša, the Knight at first became the coat of arms of Vilnius, later — of the entire GDL (Rimša 2004a: 39–40). The term Vytis originated much later. The first to refer to Lithuania’s coat of arms as Pogonia was the Polish chronicler Marcin Bielski (1495–1575). The first to use, in the mid-19th c., the Lithuanian term Vytis to describe the

45

46

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

rider (Knight) was the historian Simonas Daukantas (1793–1864) (Rimša 2004: 61–63). The main source in investigating Lithuanian heraldry is sphragistics — a historical discipline, which studies seals and signet rings. When, in 1386, Jogaila became King of Poland, an arms seal was produced for him. It featured a rider holding a spear and a shield with a double cross. The double cross comes from Hungary; in our heraldry it appeared after Jogaila married the daughter of Louis I, heiress to the Polish throne, Jadwiga (Hedwig) (1372–1399). It is also often relied on the large arms seal of Vytautas of the 12 October 1398 Treaty of Salynas with the German Order. It has depicted on it the coats of arms of Volhynia (Cross), Vilnius (Knight), Trakai (Infantryman), and Smolensk (Lion) (Rimša 2004a: 11–12). Another important source is Vytautas’ seal which he used in 1397–1411. In it, for the first time in sphragistics, the Knight’s shield featured the Columns of the Gediminas Family (Rimša 2004: 60). The oldest coins were minted from pieces of silver wire. The regional duchies of the GDL: Kiev, Bryansk, Severny-Naugard, Starodub and Smolensk minted own coins as well. The weight standard of Lithuanian coins, which varied between 0.6 and 0.8 g and tended to decrease, formed independently of the weight standards of other states and was adjusted to the Lithuanian market (Paszkiewicz 2007: 44–45). The weight of the first GDL coins varied greatly — from less than 0.5 g to more than 1 g. As was noted by E. Remecas, this great difference in coin weight was determined by the method used for the minting of coins — the so-called al Marco, when a certain amount of one denomination coins is minted from a certain amount of silver. Historical sources refer to the first Lithuanian coins as pinigėliai (пенязи) (Remecas 2003: 52). They have become an important feature of Lithuania’s independence. On 30 July 1492, the son of Casimir Jagiellon, Alexander Jagiellon, was elected Grand Duke of Lithuania. Polish people, seeking a union with Lithuania, also elected him King of Poland in 1501. Already in the first years of the reign of Alexander Jagiellon the Duchy of Moscow launched an attack on the GDL. In 1503, huge territories of the GDL — the southern part of Smolensk and the lands of Severny-Naugard were lost. The war required massive military expenditure. Payments in Prague groats hindered appearing of local groats, without which the own currency system could not strengthen. Seeking to supply the state with money, in 1595 Alexander pushed through a currency reform. Preparations had been made prior to that: a ban was put on exporting silver from Lithuania and a goldsmiths’ workshop was established in the same year in Vilnius. The aim of the currency reform was withdrawal of the denarii and Prague groats of Casimir Jagiellon from circulation. The monetary system was simple: it was

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

projected to mint two currency units — the denarius and the half-groat. The countable unit was the groat, which was made up of 10 denarii. This decimal system was the only one in Europe at that time (Ivanauskas, Douchis 2002: 18). The increasing political influence of Poland is suggested by the emergence of Poland’s Eagle on the coins. Lithuanian half-groats penetrated the Polish market since their value was 20 per cent higher than of the Polish ones. This aroused dissatisfaction among the Polish nobility. At the Piotrków Congress in 1501, Polish representatives for the first time demanded to equal Lithuanian and Polish coins in weight and value, as Lithuanian coins were by a fifth more valuable than Polish. The Act of Mielnik, signed in that same year, provided for common money, but the Lithuanian Seimas did not approve this Act. After pushing through a currency reform, Lithuanian currency established itself in the local market, ousting from circulation silver bars, the first GDL coins and Prague groats. The creation of a European currency system was an important factor that opened the way for Lithuania’s further integration into Europe (Ivanauskas, Douchis 2002: 19). When Alexander died in 1506, his younger brother Sigismund was elected Grand Duke of Lithuania. He was nicknamed Sigismund the Old (1506–1544). Sigismund the Old approved the First State of Lithuania, which declared that the GDL was a state separate from Poland. Half-groats (later — groats as well) minted during the period of the reign of Sigismund the Old became the basis for the establishment of the currency system of the GDL (Huleckij 2006: 152). In 1544 Sigismund the Old entrusted governance of the GDL to his son Sigismund Augustus (1544–1572). During the latter’s rule, reforms of courts and administration, land (wallach) reforms were pushed through, the cultural level in the region increased, an active monetary policy was conducted, the Union of Lublin was implemented. In the first, relatively peaceful, period of the GDL (1545–1561), an important role in the formation of monetary policy, besides the sovereign, was played by the Nobility Council with one of its most famous members — Mikołaj Radziwiłł the Black (1545–1561), defender of the GDL’s political sovereignty, Chancellor of Lithuania and Voivode of Vilnius. The period of 1562–1571 marked a new stage in the GDL’s monetary policy. The Livonian War, which required massive financial expenses from the GDL, boosted the sovereign’s and the state’s debts, forced the state to issue more coin denominations, increase their amounts and the weight standard. Due to intensified trade with Poland and deployment of its military units in Lithuania, more coins of the Polish weight standard began to be minted in Lithuania, abandoning coins

47

48

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

of traditional Lithuanian denominations. As low-value Swidnica groats flooded the internal market, they were bought up in 1546–1548 and part of them were re-minted into Lithuanian coins. Before the Union of Lublin, to the example of developed central European countries, a currency system was created for the first time in the history of Lithuanian money: alongside silver coins of different denominations, gold coins began to be minted as well. In 1558 a war broke out between the Grand Duchy of Moscow and its neighbours — the GDL, Kingdom of Poland and Kingdom of Sweden — for control over the former territory of the Livonian Order. The GDL also aimed at a currency union with Livonia. The agreement, signed between Sigismund Augustus and Livonia’s last Master Gothard Kettler on 28 November 1561, and the privilege provided that the Livonian nobility were to mint coins to the weight and value of Lithuanian coins. One side of the coins featured the attributes of Lithuania and of its sovereign, the other one — of Livonia. Already in 1564, at the Sejm in Warsaw, Sigismund Augustus made a commitment to implement the decision of Poland’s Sejm on the minting of Polish and Lithuanian coins to the same design, of uniform weight, quality and with uniform inscriptions (Ivanauskas, Douchis 2002: 98). At the Sejm of the Union of Lublin Lithuania’s delegation appeared under pressure — it was required to withdraw prevalent Lithuanian coins from circulation in Poland. At the same time the Bracław, Kiev, Podlasie and Volhynia Voivodeships were torn from the GDL and joined to Poland; the GDL’s military and financial capacity was weakened. Having signed the Union of Lublin, Lithuania and Poland merged into one political unit — The Polish–Lithuanian Commonwealth. During difficult negotiations, Lithuania managed to defend the name of the Grand Duchy of Lithuania, its territory (albeit contracted), borders, public life institutions — the Treasury, Army, Chancellor’s Office, its law — the Statute of Lithuania and courts (Jučas 2013: 198–200). While the Polish–Lithuanian Commonwealth projected a common currency, this was not done until 1580 though. In the 16th c., the somewhat more famous towns which enjoyed the Magdeburg rights, besides Vilnius, were: Kaunas, Trakai, Grodno, Lida, Navahrudak, Slonim, Brest, Lutsk, Kiev, Pinsk, Minsk, Polotsk, Vitebsk, Mogiliov, Smolensk, etc. The GDL’s major water routes for foreign trade were the Nemunas (with Kaunas and Grodno settled near it), Daugava (Polotsk, Riga), Bug (Brest) rivers. Customs offices were established near roads, rivers and on the border; they collected customs duty from merchants. Interest was earned from the exports of wood, flax, linen, wax, honey, furs; grain exports increased from the 16th c. Lithuania imported iron, copper, tin, arms, salt, baize, silk, spices, etc.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Following the short rule of the French Henry of Valois, Duke Stephen Bathory of Transylvania was elected to the Polish–Lithuanian Commonwealth’s throne (1576–1586). Demanded by the representatives of Lithuania, in 1578 the Sejm in Warsaw passed a resolution on separate mints in Lithuania and Poland and on the circulation of the old Lithuanian coins at their previous rate (Ivanauskas, Douchis 2002: 113). However, already in 1580, Stephen Bathory, in implementing the decisions of the Union of Lublin, issued an ordinance specifying what coins were to be minted to what weight standard and what coats of arms were to be. The currencies of the GDL and of Poland were equalised on the basis of Poland’s currency system. Minting of coins of the same appearance, with the Eagle and Knight, was ordered in both states: thalers, half-thalers, six-groats, three-groats, half-groats, kwartniks, and denarii (Paszkiewicz 2012: 86). The issuance of gold coins was projected under separate instructions. Coin standards were established such that it would be beneficial for the state to withdraw old Lithuanian and Polish coins from circulation. Coinage was assigned to Poland’s and Lithuania’s land treasurers. They were responsible for the financial activities of mints. A currency reform was to lay the foundations not only for the economic but also political mergence of the two states. Under Stephen Bathory, the aim was to reform the currency market by withdrawing old and introducing new currency. Shillings — until then very popular coins in the coinage in Prussia — began to be minted for the first time in Lithuania. The shilling was equivalent to 1/3 groat in value. Only part of the old coins in the market were replaced. Three-groats mostly prevailed; they became suitable for payments in central Europe. After the death of Stepehen Bathory, in 1587 Sigismund Vasa, the son of Kotryna, sister of Sigismund Augustus, and of King John III of Sweden, was elected King of Poland and Grand Duke of Lithuania. His rule lasted for as long as 44 years. He involved the GDL in a disastrous war with Sweden over the throne and into a war with Russia over the Tsar’s throne and territories. These wars led to economic turmoil. In the monetary policy, three periods are distinguished. During the first period (1589–1603), mainly three-groats were minted. They were in demand in south-eastern Europe as well. The second period (1605–1618) is related to the activities of the Land Treasurer Hieronim Walowicz (?–1638). A mint, which had not operated for several years, was re-opened in 1616. With the decline in old Lithuanian coins in circulation, more double denarii, shillings and groats were minted in 1606–1615. In 1619, Lithuanian 1.5 groats of a higher fineness began to be minted; they contained 0.72 g of silver — almost twice as much as the Polish ones (0.49 g of pure silver). These coins began to be taken to Poland

49

50

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

and re-minted into Polish 1.5 groats. Their minting became loss-incurring for the Treasury of the GDL and was discontinued at the beginning of 1620. For representation purposes, gold coins were also minted. During the third period (1623–1627), in order to overcome financial difficulties, low-value small billon coins — double denarii and shillings were minted (Sajauskas 1993: 218); they boosted inflation even more. The first issue of billon (fineness 280) groats was released in 1625. With the fall of the rate of Lithuanian coins, groat minting was terminated. By demand from the King and Poland’s Sejm, in 1627 the Vilnius Mint was closed down. Governance and defence of the state depended on the Land Treasury of the GDL. The income of the Land Treasury was used to finance the hired army, repair castles, cover diplomatic expenses, maintain public officials (Tyla 2012: 124). With the increasingly less focus of Lithuanian officials on independent issuance of Lithuanian coins, the minting of Polish coins strengthened very much (Ivanauskas, Douchis 2002: 138). Among the towns enjoying privileges, Riga stood out. In this town, 63 per cent of a total of shillings and 22 per cent of a total of three-groats were minted for the Polish–Lithuanian Commonwealth over the last two decades of the 16th c. In Gdańsk, denarii and ducats, in Wschowa — denarii were minted (Paszkiewicz 2012: 92). At the time of Władysław Vasa the Vilnius Mint did not operate. After his death, John Casimir was elected King of Poland and Grand Duke of Lithuania (1648–1668). In the mid-17th c., in the aftermath of the war with Sweden, the situation of currency circulation in the GDL worsened dramatically. Low-fineness foreign coins flooded the country, especially from the Baltic territories, which were under Swedish rule, where, in Elbing and Riga, small and low-fineness shillings and 1.5 groats were minted in large amounts. Taking of silver abroad boosted, prices rose. When a Cossack uprising started in Ukraine in 1648, military actions shifted to the territory of the GDL and the basic funds for maintaining the hired troops were allocated from the GDL Treasury. All these factors drew the country to a financial crisis. The GDL Administration resumed coinage in 1652, seeking profits for the Treasury and to reduce penetration of foreign coins. The outbreaks of wars with Russia and Sweden in 1654–1655 led the Polish–Lithuanian Commonwealth to famine and plague, and a financial catastrophe. The Russian army seized nearly all of the territory of the GDL and its capital Vilnius on 7 August 1655. Tax burden became unbearable. The Army refused to serve until the debt to it was paid. There were no other income sources other than to begin minting more intensively. Secretary to the King, Titus Livius Boratini (?–1682), proposed a plan — to strike 90 million copper shillings for the Kingdom of Poland and the same amount for the GDL. Upon

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

approval of Boratini’s proposal, in 1659 the Sejm decided to mint copper coins, which were to circulate at a compulsory rate. Three copper shillings were made equivalent to one silver groat. All income from this issue was to go for paying the debts to the Army. This money was not sufficient, thus its minting volume was increased. In 1660–1666 the mints in the GDL minted about 878 million copper shillings in the amount of 9.75 million zloty (Синчюк 1998: 153). All of the Polish–Lithuanian Commonwealth was not only flooded with copper shillings of inadequate value, but silver coins — tymfs — of inadequate value as well. On 28 December 1666 John Casimir issued an edict to close the mints of the Polish–Lithuanian Commonwealth down. Wide-spread counterfeiting of copper coins boosted inflation in the state. One of the most famous centres of counterfeiting was Sucheava (Romania), where small Polish, Lithuanian, Swedish and Prussian coins of Sigismund Vasa were counterfeited. And yet the plan to issue credit copper shillings in the Polish–Lithuanian Commonwealth was a success. At the time of hardship, the state found a way to the funds necessary to continue the war for the state’s survival (Sinčiuk 2005: 79). After closing the GDL mints down in 1666, the mints of the Kingdom of Poland supplied coins for currency circulation in Lithuania. In the first half of the 18th c. in the warweary Polish and Lithuanian State coins were not minted. Coins issued as early as in the 17th c. circulated there. In the 17th–18th c., patagons of the Spanish Netherlands (Brabant, Flanders), silver ducats of the United Provinces of the Netherlands (Utrecht, Holland, Gelderland, Western Frisia, Kampen, Overijssel, Zeeland), thalers of the German states, ducats of the Netherlands used to reach Lithuania by trade routes (Michelbertas 1989: 69). On the election of Kurfürst Friedrich August I (August II, 1697–1733) and Kurfürst Friedrich August II (August III, 1733–1763) of Saxony as the rulers, coins for the Polish–Lithuanian Commonwealth were minted by the mints of the Saxon towns Dresden, Grunthal, Gubin and Leipzig. After Stanisław August Poniatowski (1764–1795) carried out a currency reform, the Kraków, Toruń, Gdańsk and Warsaw mints were in operation. The latter mint had minted the most coins: not only low, but also high-denomination silver thalers, half-thalers, 2 auksinas, auksinas (gold coins). Gold coins ducats, 1.5 ducats, 3 ducats were also issued. Prussian shillings, Russian polushkas, kopeks, copper dengas, Swedish ores circulated as well (Michelbertas 1989: 66–72). Coins which had long been in circulation were further used at private domains by countersigning them. Upon receipt of remuneration in countersigned coins, peasants could only use them for payments at their domain.

51

52

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

The treasury notes of the 1794 Uprising were the first paper money in the Polish–Lithuanian Commonwealth. They were issued in 1794 by the National Supreme Council, which aimed at strengthening its financial position and payment of salary to soldiers. After the partitions of Poland and Lithuania, from the 18th to the early 20th c., rubles and kopeks — the currency of the Russian Empire — settled gradually in the territory of Lithuania occupied by this country.

KATALOGAS CATALOGUE

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars Lietuviški piniginiai lydiniai. Lietuviški ilgieji, XIII–XIV a. / Lithuanian currency bars. The Lithuanian longs (Lith. ilgieji ), 13th–14th c. Lietuviški ilgieji numizmatinėje literatūroje vadinami įvairiai: pusapvaliais lazdelės formos lydiniais, lietuviškomis grivinomis, lietuviškais rubliais, lietuviškais monetiniais lydiniais, mažosiomis lietuviškomis kapomis. Gudiškuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dokumentuose jie vadinami rubliais, lotyniškuose – kai kada sikliais (lot. – sicli), Vokiečių ordino – sidabro gabalais. Simonas Daukantas (1793–1864) pirmasis pavartojo terminą „ilgasis“ sidabro lydiniams vadinti. Jis pirmasis atkreipė dėmesį ir į lietuviškų lydinių specifines įkartas, mėgino aiškinti jų prasmę (Ruzas 2004: 984–985). Lietuviški ilgieji panašūs į Novgorodo lazdelės formos grivinas, pastarųjų taip pat randama Lietuvos lobiuose. Išsamiausiame lydiniams skirtame darbe, parengtame numizmato Zenono Duksos, iki 1980 m. suregistruota daugiau kaip 800 lietuviškų lydinių. Lietuvoje 22 radimvietėse rasta daugiau kaip 700 lietuviškų ilgųjų. Labiausiai jie buvo paplitę Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Latvijoje žinomos 5 radimvietės, Rytprūsiuose (dab. Kaliningrado sr., Rusija) – taip pat 5, Rusijoje – 2, Baltarusijoje – 4, Lenkijoje ir Ukrainoje – po 1 radimvietę (Duksa 1981: 105). Didžiausias lietuviškų ilgųjų lobis – daugiau kaip 530 lietuviškų lydinių, datuojamas XIII a. vid., rastas 1930 m. Ribiškėse, šalia Vilniaus (Karazija 1932). Manoma, kad tai – Lietuvos kunigaikščio iždo dalis. Apie turtingų asmenų sukauptą didelės vertės turtą liudija rasti nauji lietuviškų lydinių lobiai įvairiose Lietuvos vietovėse. 1994–2002 m. vienas iš didžiausių lydinių lobių rastas Ešerinės kaime (Trakų r.), jame buvo 39 lydiniai (Žukauskas, Žukauskas 2011: 28–29), iš jų 31 pateko į Trakų istorijos muziejų (Poviliūnas 2009: 14). 2000– 2004 m. 24 lydiniai aptikti prie Upytės miestelio (Panevėžio r.) (Poviliūnas 2009: 16). 2005 m. Ukmergės apylinkėse, šalia Šventosios kranto, rasti 28 lydiniai (Žukauskas, Žukauskas 2011: 17–22). Masteikių kaime (Kauno r.) aptikti 3 lobiai, didžiausiame buvo 5 lydiniai ir 5 lydinių dalys (Žukauskas, Žukauskas 2011: 33–34).

56

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Numizmatų nuomonės dėl lietuviškų ilgųjų datavimo išsiskiria. Z. Duksa juos priskiria laikotarpiui nuo XII a. antrosios pusės iki XIV a. pradžios, o E. Ivanauskas ir M. Balčius lydinių pasirodymą ir naudojimą sieja su Mindaugo (apie 1236–1263) ir Jogailos (1377–1392) valdymo laikotarpiu (Duksa 1981: 105, Ivanauskas, Balčius 1994: 11). Lietuviškų ilgųjų svoris – 100–110 g, vidurkis – apie 106 g. Numizmatės Dalios Grimalauskaitės nuomone, lydinių masę reikėtų sieti su puse Gotlando–Rygos markės (207,82 g) (Grimalauskaitė 2003: 74). Pagal E. Ivanausko skaičiavimą, liedami lydinius, lietuviai orientavosi į 213 g markės standartą, susiklosčiusį prekiaujant Rusiai su Gotlandu (Ivanauskas 2008: 93–94). Dauguma lydinių turi įkartas. Jų paskirtį tyrinėtojai aiškina skirtingai. Labiausiai tikėtina, kad viena dvi įkartos buvo daromos perduodant pagamintus lydinius užsakovui. Šitaip norėta parodyti, kad lydinyje nėra netauriojo metalo. Pasitaiko lydinių su keliomis įkartomis. Jos buvo skirtos lydinį padalyti į dalis – į skirtingo svorio gabaliukus. Jais buvo atsiskaitoma už mažus pirkinius. Manoma, kad iš pradžių lydiniai buvo be įkartų. Sidabro kokybė buvo tikrinama ir kitaip – suplojant lydinių galus (Sajauskas 2006: 50). Laikui bėgant tai tapo tradicija.

 In numismatic literature the Lithuanian longs are referred to under different names: semicircular shaped bars, Lithuanian grivinas, Lithuanian rubles, Lithuanian coin bars, and small Lithuanian kapos. In Belorussian documents of the Grand Duchy of Lithuania they are referred to as rubles, in Latin — sometimes as sicli, in the documents of the German Order — as silver bars. Simonas Daukantas (1793–1864) was the first to use the term ilgasis to refer to silver bars. He was the first to pay attention to the specific notches on Lithuanian bars and tried to explain their meaning (Ruzas 2004: 984–985). The Lithuanian longs are similar to the Novgorod stick-shaped grivinas; they are being discovered in Lithuanian hoards as well. The most comprehensive work on bars, prepared by the numismatist Zenonas Duksa, by 1980 had registered more than 800 Lithuanian bars. More than 700 Lithuanian longs have been found at 22 find-sites in Lithuania. They were most prevalent in eastern and central Lithuania. Five find-sites are known in Latvia, also five in eastern Prussia (presently — Kaliningrad Oblast, Russia), two in Russia, four in Belarus, one in Poland and one in Ukraine (Duksa 1981: 105). The largest hoard of the Lithuanian longs — more than 530 Lithuanian bars — is dated to the mid-13th c.; it was

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

discovered in 1930 in Ribiškės, near Vilnius (Karazija 1932). It is believed to have been part of a Lithuanian duke’s treasury. Hoards of Lithuanian bars in different locations of Lithuania bear testimony to a wealth of great value accumulated by the rich people. One of the largest hoards was discovered in 1994–2002 in Ešerinė village (Trakai d.); it contained 39 bars (Žukauskas, Žukauskas 2011: 28–29), of which 31 were taken to the Trakai History Museum (Poviliūnas 2009: 14). Twenty four bars were discovered in 2000–2004 near the small town of Upytė (Panevėžys d.) (Poviliūnas 2009: 16). Twenty eight bars were discovered in 2005 in the surroundings of Ukmergė, on the banks of the Šventoji River (Žukauskas, Žukauskas 2011: 17–22). Three hoards have been discovered in Masteikiai village (Kaunas d.), with five bars and five parts of bars in the largest of them (Žukauskas, Žukauskas 2011: 33–34). Numismatists’ opinions on the dating of the Lithuanian longs diverge. Z. Duksa assigns them to the period of the second half of the 12th to the early 14th c., while E. Ivanauskas and M. Balčius relate the emergence and use of the bars to the period of the rule of Mindaugas (circa 1236–1263) and Jogaila (1377–1392) (Duksa 1981: 105, Ivanauskas, Balčius 1994: 11). The weight of the Lithuanian longs varies between 100 and 110 g, an average of about 106 g. In the opinion of the numismatist Dalia Grimalauskaitė, the weight of the bars should be related to the Gotland– Riga mark (207.82 g) (Grimalauskaitė 2003: 74). According to the calculation of E. Ivanauskas, in casting bars, Lithuanians observed the 213 g mark standard, which was established in trade between Russia and Gotland (Ivanauskas 2008: 93–94). Most bars have notches. Researchers explain their purpose differently. It is most likely that one or two notches were made when giving produced bars to their customer. It was a way to show that the bar did not contain any non-precious metal. There are bars with several notches. They were meant for dividing a bar into parts — pieces of different weight. They were used to pay for small purchases. It is believed that, initially, bars bore no notches. The quality of silver was checked also in a different way — by flattening the bars at the ends (Sajauskas 2006: 50). Over time this became a tradition.

57

58

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Priemonės metalui sverti ir lydyti / Means for weighing and casting metal Svareliai, X–XIV a. Lietuva. Geležis, dengta žalvariu / Balance weights, 10th–14th c. Lithuania. Iron, brass plated Sidabro žaliavos ir lydinių svoris būdavo nustatomas nešiojamosiomis svarstyklėmis, jų kaip įkapių aptinkama pirklių kapuose. Kartu su svarstyklėmis randama ir svarelių. Lietuvoje vyraujanti svorio matų sistema buvo skandinaviškoji, jos pagrindas yra markė, dalijama į eres ir artūgus. Markės svoris – 204 g, erės – 25,5 g ir artūgo – 8,5 g. Be skandinaviškojo artūgo, buvo ir mažesnio svorio mato vienetas – apie 4 g. Šio svorio mato pagrindas – sidabrinis arabų dirhamas (Volkaitė-Kulikauskienė 1970: 112–115). Kad nerūdytų, geležiniai svareliai buvo padengiami žalvariu. Šios rūšies svarstyklės ir svareliai Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, išsilaikė tol, kol apyvartoje buvo lydiniai. Atsiradus kaltinėms monetoms, jie nustojo savo reikšmės. Daugiausia svarelių randama Vakarų Lietuvoje. Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugoma 20 svarelių, kataloge publikuojama 10 vienetų, rastų Lietuvoje.

 The weight of silver raw material and bars was established using portable scales; they are being discovered in the graves of merchants. Together with scales, balance weights are also being found. The prevailing system of weight measurements in Lithuania was the Scandinavian one; it was based on the Mark, divisible into ore and artigs. The weight of the Mark was 204 g, of the ore — 25.5 g, and of the artig — 8.5 g. Besides the Scandinavian artig, there was also a lower-weight measurement unit — about 4 g. It was based on the silver Arab dirham (Volkaitė-Kulikauskienė 1970: 112–115). As protection against rust, iron balance weights used to be brass plated. This type of scales and balance weights in Lithuania, as in other regions, existed as long as there were bars in circulation. With the appearance of hammered coins, they lost their significance. Most balance scales are being discovered in Western Lithuania. The Money Museum of the Bank of Lithuania has 20 balance scales. This Catalogue publishes 10 of them, discovered in Lithuania.

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

1.

8 x 16 mm, p – 8,05 g

LBPM Gek 6583/1

2.

9,5 x 15 mm, p – 10,55 g

LBPM Gek 6583/2

3.

10,5 x 17 mm, p – 11,68 g

LBPM Gek 6583/3

4.

11 x 17 mm, p – 12,15 g

LBPM Gek 6583/4

5.

14 x 20 mm, p – 24,31 g

LBPM Gek 6583/5

59

60

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

6.

14 x 20 mm, p – 30,22 g

LBPM Gek 6583/6

7.

15 x 20 mm, p – 30,56 g

LBPM Gek 6583/7

8.

16 x 21 mm, p – 38,63 g

LBPM Gek 6583/8

9.

21 x 31 mm, p – 98,30 g

LBPM Gek 6582/1

10.

19 x 31 mm, p – 100,08 g

LBPM Gek 6582/2

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Tigliai sidabrui lydyti / Crucibles for melting silver Sidabrą meistrai lydydavo žaizdre 960,5° C temperatūroje specialiame indelyje – tiglyje, o pilstydavo specialias moliniais šaukštais (jų talpa kartais atitinka vieno lydinio masę) į paruoštą formą iš molio (Duksa 1981: 107). Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugomi tiglių fragmentai yra vėlesnio laikotarpio, jie rasti Karaliaučiuje. Prūsijoje pinigų apyvartoje taip pat naudoti sidabro lydiniai (garsiausias yra Sembos (Jantarno) lobis) (Žukauskas, Žukauskas 2011: 48–53).

 Silver was melted by masters at 960.5 °C temperature in a special container — a crucible, pouring it with special clay spoons (their capacity sometimes corresponds to one bar’s weight) into a ready clay form (Duksa 1981: 107). The fragments of crucibles held at the Money Museum of the Bank of Lithuania are from a later period; they have been discovered in Königsberg. Silver bars were used in currency circulation in Prussia as well (the most famous is the Semba [Yantarny] hoard) (Žukauskas, Žukauskas 2011: 48–53). Tiglių sidabrui lydyti fragmentai, XVI–XVII a. Karaliaučius, Prūsija / Fragments of crucibles for melting silver, 16th–17th c. Königsberg, Prussia

Akmens masė / Stoneware, 15 x 45 mm LBPM Gek 6570/1 Rasta / Found in 1987

61

62

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Akmens masė / Stoneware, 40 x 44 mm LBPM Gek 6570/1 Rasta / Found in 1987

Tiglio auksui lydyti fragmentas, XVI–XVII a. Karaliaučius, Prūsija / Fragment of a crucible for melting gold, 16th–17th c. Königsberg, Prussia

Kaulo keramika / Boneware, 23 x 24 mm LBPM Gek 6571 Rasta / Found in 1987

Samtelis metalui, XVIII a. Karaliaučius, Prūsija / Scoop for melted metal, 18th c. Königsberg, Prussia

Kaulo keramika / Boneware, 55 x 12 mm LBPM Gek 6572 Rasta / Found in 1987

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Lietuviški ilgieji, XIII–XIV a. / The Lithuanian longs (Lith. ilgieji), 13th–14th c. 1.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su 5 įkartomis / Semicircular shaped bar with 5 notches

Ag, ilgis / length – 137,0 mm, plotis / width – 14,0 mm, aukštis / height – 10,8 mm, p – 104,88 g LBPM Gek 2854 Iš Rukų lobio (Kėdainių r.) / From the Rukai hoard (Kėdainiai d.) Rasta / Found in 1969 Рузас 2006: 58

2.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su 5 įkartomis / Semicircular shaped bar with 5 notches

Ag, ilgis / length – 124,1 mm, plotis / width – 13,8 mm, aukštis / height – 10,1 mm, p – 112,52 g LBPM Gek 6869/1 Iš lobio (Kauno r.) / From a hoard (Kaunas d.) Rasta / Found in 2005 Рузас 2006: 59

63

64

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

3.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su 5 įkartomis / Semicircular shaped bar with 5 notches

Ag, ilgis / length – 128,7 mm, plotis / width – 14,0 mm, aukštis / height – 9,9 mm, p – 116,07 g LBPM Gek 6869/2 Iš lobio (Kauno r.) / From a hoard (Kaunas d.) Rasta / Found in 2005 Рузас 2006: 59

4.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su viena įkarta / Semicircular shaped bar with a notch

Ag, ilgis / length – 125,0 mm, plotis / width – 15,0 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 106,98 g LBPM Gek 6909 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Рузас 2006: 59

5.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su viena įkarta / Semicircular shaped bar with a notch

Ag, ilgis / length – 126,0 mm, plotis / width – 14,7 mm, aukštis / height – 10,0 mm, p – 106,75 g LBPM Gek 6910 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Рузас 2006: 59

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

6.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys be įkartų / Semicircular shaped bar without notches

Ag, ilgis / length – 132 mm, plotis / width – 14,0 mm, aukštis / height – 8,0 mm, p – 102,07 g LBPM Gek 6312 Iš Kulautuvos lobio (Kauno r.) / From the Kulautuva hoard (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 59

7.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys be įkartų / Semicircular shaped bar without notches

Ag, ilgis / length – 122 mm, plotis / width – 14,0 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 103,87 g LBPM Gek 6744 Iš Kulautuvos lobio (Kauno r.) / From the Kulautuva hoard (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 59

65

66

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

8.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su suplotais galais, be įkartų / Semicircular shaped bar with flattened ends, without notches

Ag, ilgis / length – 117,0 mm, plotis / width – 16,0 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 107,06 g LBPM Gek 7577 Radimo vieta nežinoma / Find-spot unknown Ruzas 2008a: 19

Pusapvalės lazdelės formos lydinių dalys / Parts of semicircular shaped bars 9.

Pusapvalės lazdelės formos lydinys su apkapotais galais / Semicircular shaped bar with chopped ends

Ag, ilgis / length – 65 mm, plotis / width – 15,0 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 55,47 g LBPM Gek 2034 Radimo vieta nežinoma / Find-spot unknown Рузас 2006: 58

10.

Lydinio dalis / Part of a bar

Ag, ilgis / length – 13,7 mm, plotis / width – 12,9 mm, aukštis / height – 7,7 mm, p – 7,79 g LBPM Gek 6855/4 Masteikiai, senoji gyvenvientė (Kauno r.) / Masteikiai, the old settlement (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 59

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

11.

Lydinio galas / Bar end

Ag, ilgis / length – 14,6 mm, plotis / width – 10,5 mm, aukštis / height – 7,3 mm, p – 4,89 g LBPM Gek 6855/5 Masteikiai, senoji gyvenvientė (Kauno r.) / Masteikiai, the old settlement (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 59

12.

Lydinio dalis / Part of a bar

Ag, ilgis / length – 7,1 mm, plotis / width – 15,2 mm, aukštis / height – 6,8 mm, p – 2,53 g LBPM Gek 6855/6 Masteikiai, senoji gyvenvietė (Kauno r.) / Masteikiai, the old settlement (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 59

13.

Lydinio galas / Bar end

Ag, ilgis / length – 31,8 mm, plotis / width – 13,5 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 20,37 g LBPM Gek 6855/1 Batėgala (Jonavos r.) / Batėgala (Jonava d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 60

14.

Lydinio dalis / Part of a bar

Ag, ilgis / length – 9,65 mm, plotis / width – 11,89 mm, aukštis / height – 6,34 mm, p – 3,57 g LBPM Gek 6855/2 Batėgala (Jonavos r.) / Batėgala (Jonava d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 60

67

68

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

15.

Lydinio galas / Bar end

Ag, ilgis / length – 15,6 mm, plotis / width – 11,2 mm, aukštis / height – 9,0 mm, p – 8,79 g LBPM Gek 6856/2 1 km nuo Pyplių piliakalnio (Kauno r.) / 1 km from the Pypliai hill-fort (Kaunas d.) Rasta / Found in 2002 Рузас 2006: 60

16.

Lydinio dalis / Part of a bar

Ag, ilgis / length – 7,2 mm, plotis / width – 12,6 mm, aukštis / height – 9,5 mm, p – 3,68 g LBPM Gek 6855/7 Mikytai, senoji gyvenvietė (Šakių r.) / Mikytai, the old settlement (Šakiai d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 60

17.

Lydinio dalis, padalyta pusiau / Part of a bar, divided half and half

Ag, ilgis / length – 8,6 mm, plotis / width – 6,5 mm, aukštis / height – 8,6 mm, p – 2,75 g LBPM Gek 6855/8 Kurmagala, senoji gyvenvientė (Jonavos r.) / Kurmagala, the old settlement (Jonava d.) Rasta / Found in 2003 Рузас 2006: 60

18.

Lydinio dalis / Part of a bar

Ag, ilgis / length – 19,3 mm, plotis / width – 13,4 mm, aukštis / height – 8,6 mm, p – 13,55 g LBPM Gek 6855/3 Kaliningrado sritis (Rusija) / Kaliningrad Oblast (Russia) Рузас 2006: 60

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Kiti radiniai iš Kulautuvos apylinkių (Kauno r.) / Other finds from the surroundings of Kulautuva (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugomi lydiniai (p. 65) ir kiti radiniai iš Kulautuvos apylinkių papildo Kulautuvos archeologinę ir numizmatinę medžiagą. 1993–1996 m. Kulautuvos apylinkėse buvo rasti 5 lobiai su sidabro lydiniais ir papuošalais iš sidabro ir žalvario. Šiuos lobius paskelbęs E. Ivanauskas teigia, kad jie buvo paslėpti XIV a. trečiajį ketvirtį (Ivanauskas 1997: 11).

 The bars (p. 65) and other finds from the surroundings of Kulautuva held at the Money Museum of the Bank of Lithuania supplement the archaeological and numismatic material from Kulautuva itself. Five hoards containing silver bars and decorations from silver and brass were discovered in the surroundings of Kulautuva in 1993–1996. E. Ivanauskas, who has published these hoards, claims that they were hidden in the third quarter of the 14th c. (Ivanauskas 1997: 11). Moters kaklo papuošalas apvara, XIII–XIV a. / A woman’s decoration neck-ring, 13th–14th c.

Ag, apvaros ilgis / length of the neck-ring – 29,5 cm, p – 62,56 g LBPM Gek 6260 Rastas šalia lietuviškų lydinių lobio / Found beside a hoard of Lithuanian bars Butrimas, Aleksiejūnas 2009: 552

69

70

Lietuviški piniginiai lydiniai / Lithuanian currency bars

Plokštelinių segių lobis, XIII–XIV a. / Hoard of flat brooches, 13th–14th c. Lobį sudaro 6 apskritos sidabrinės ir 1 žalvarinė plokštelinės segės. Radimo metu segės buvo sudėtos viena ant kitos. Kiekviena tokia segė galėjo prilygti tam tikram vertės matui (Volkaitė-Kulikauskienė 1970: 107).

 The hoard consists of 6 round silver and one brass flat brooches. At the time of their discovery the brooches were laid on top of one another. Each such brooch may have been equal to a certain measure of value (VolkaitėKulikauskienė 1970: 107)

Sidabrinės / silver (Ø 67–71 mm, p – 11,28–12,29 g) ir žalvarinė / and brass (Ø 75 mm, p – 14,89 g) plokštelinės segės / flat brooches LBPM Gek 7426/1–7

Jogaila 1377–1392

Iš numizmatinėje literatūroje publikuojamų Jogailos pinigų (monetų ir lydinių) 7 tipų Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugoma 4 tipų. Katalogo 5 tipų emisijų chronologija parengta remiantis numizmato E. Remeco tyrinėjimų medžiaga, o dar 2 tipų (portretas, raitelis; liūtas, dvigubas kryžius) – numizmato E. Ivanausko 2013 m. išleistu katalogu. Jogailos 4 tipų monetose pavaizduotas liūtas, o 1 tipo monetose erelis buvo trumpalaikiai propagandiniai simboliai, reiškę Lietuvos krikštą (Remecas 2012: 44). E. Ivanausko teigimu, pirmosios lietuviškos monetos buvo 1386 m. išleisti pusgrašiai su karalienės Jadvygos portretu averse bei senuoju Lietuvos herbu Liūtu reverse ir 1387 m. 1/4 grašio su didžiojo kunigaikščio herbiniu atributu dvigubu kryžiumi averse ir lietuvišku liūtu reverse. Vėliau buvo nukaldintos monetos su portretu arba didžiojo kunigaikščio herbiniu atributu dvigubu kryžiumi averse ir su naujuoju Lietuvos herbu Raiteliu reverse (Ivanauskas 2013: 32).

 Out of the 7 currency types (coins and bars) of Jogaila published in numismatic literature, 4 types are kept at the Money Museum of the Bank of Lithuania. The chronology of the issues of 5 types in this Catalogue is prepared based on the research material of the numismatist E. Remecas, while that of 2 more types (portrait, Knight; lion, double cross) — the Catalogue of the numismatist E. Ivanauskas, issued in 2013. The lion featured on 4 types of Jogaila’s coins and the eagle — on one coin type — were short-lived propaganda symbols, which signified the baptism of Lithuania (Remecas 2012: 44). According to E. Ivanauskas, the first Lithuanian coins were half-groats, issued in 1386, with the portrait of Queen Jadwiga on the obverse and

Jogaila • 1377–1392

Lithuania’s old coat of arms — Lion — on the reverse, and the 1/4 groat, issued in 1387, with the Grand Duke’s arms symbol — Double Cross — on the obverse and the Lithuanian Lion on the reverse. Coins with a portrait or the Grand Duke’s arms symbol — Double Cross — on the reverse and Lithuania’s new coat of arms — the Knight — on the reverse were minted later (Ivanauskas 2013: 32).

 Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Portretas, liūtas. Be datos / Portrait, Lion. Undated Liūtas, erelis. Be datos / Lion, Eagle. Undated Portretas, dvigubas kryžius ant skydo. Be datos / Portrait, Double Cross on a Shield. Undated Portretas, raitelis. Be datos / Portrait, Knight. Undated Liūtas, dvigubas kryžius ant skydo. Be datos / Lion, Double Cross on a Shield. Undated Raitelis, dvigubas kryžius ant skydo. Be datos / Knight, Double Cross on a Shield. Undated Lietuviški trišoniai lydiniai rubliai / Lithuanian three-sided bars (rubles)

Apie / circa 1386–1387 Apie / circa 1386–1387 Apie / circa 1387 Apie / circa 1387 Apie / circa 1387–1388 Apie / circa 1388–1392 XIV a. pab.–XV a. / late 14th –15th c.

73

74

Jogaila • 1377–1392

Portretas, liūtas / Portrait, Lion Be datos / Undated (apie / circa 1386–1387) Pirmą kartą portretinė moneta rasta 1976 m. Narkūnų piliakalnyje (Utenos r.), antra – Utenoje (jos radimo laikas nenustatytas), dar viena moneta be nurodytos radimo vietos saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Žinoma ir vienos monetos kopija, perkelta ant popieriaus trinant pieštuku, iš prieškariu veikusio Vilniaus baltarusių muziejaus inventorinės knygos. Per kitus du dešimtmečius rasta tik viena šio tipo moneta – 1999 m. Šeimyniškėlių piliakalnyje (Anykščių r.). 2002 m. Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje aptiktas unikalus XIV a. pab. lobis, jame buvo net 18 šio tipo monetų. Tais pačiais metais rasta dar viena moneta. 2003 m. Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje aptiktos 5 monetos, o 2004 m. Valdovų rūmų teritorijoje – dar viena. 2005 m. jau buvo žinoma 31 portretinė moneta, iš jų 25 – iš Vilniaus žemutinės pilies teritorijos (Remecas 2006b: 14). 2009– 2011 m. Baltarusijos teritorijoje aptiktos 2 (arba 3) portretinės monetos, 2011 m. prie Vilniaus rasta, spėjama, portretinio Jogailos denaro imitacija (Štalenkov 2012: 155). Viena apdegusi moneta yra saugoma privačioje kolekcijoje. 2014 m. buvo žinoma apie 50 portretinių monetų, tarp jų pasitaiko ir šiuolaikinių klastočių. Šio tipo monetų datavimas, averso ir reverso vaizdų aiškinimas sulaukė labai įvairių interpretacijų. Pirmoji publikacija apie 3 šio tipo portretines monetas pasirodė 1981 m. (Волкайте-Куликаускене, Лухтан 1981: 265–270). Autoriai monetas datavo 1427–1430 m., darydami prielaidą, kad jos nukaldintos Riazanės kunigaikštystėje galbūt Vytauto garbei. Numizmatas E. Ivanauskas atmetė šiuos argumentus ir monetas priskyrė Jogailai. Autoriaus manymu, tai – pirmosios Jogailos monetos, kaldintos 1387 m., o monetoje išraižytas Jogailos portretas su legenda WLADISLAUS REX P(oloniae) (Ivanauskas 1988: 3–10). Tikslesnį portretinės monetos kaldinimo laikotarpį mėgino analizuoti numizmatas ir archeologas E. Remecas. Autorius teigia, kad šias monetas kaldino Jogaila po karūnavimo Lenkijos karaliumi, įvykusio 1386 m. kovo 14 d. Krokuvoje, bet galėjo būti ir po 1387 m. vasario mėnesio, kai Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti Lietuvos (Remecas 2003: 30). Moneta kaldinta sostinėje Vilniuje. Averse pavaizduotas Jogaila su karūna, o reverse – liūtas, simbolizuojantis LDK rusiškas žemes, ir pynutė – Aukso ordą (Remecas 2004: 23–31, Ремецас 2004: 87). Kitose E. Ivanausko publikacijose pažymima, kad šio tipo monetose yra ne Jogailos, o Lenkijos karalienės Jadvygos (1384–1399) portretas. Autoriaus nuomone, legendoje yra įrašas MAGNA REGINA, reiškiantis karalienės Jadvygos titulą, vadinasi, monetoje ir vaizduojama karalienė Jadvyga. Moneta kaldinta 1386 m. (Ivanauskas 2006: 20, Ivanauskas 2013:

Jogaila • 1377–1392

1J8-1–1J19-2). Lenkijos numizmatas Borisas Paškevičius pateikė versiją, kad averse pavaizduota karūnuota švč. Mergelė Marija su įrašyta aplink legenda REGINA MAGNA (Didžioji karalienė). Autorius pažymi, kad virš liūto vaizduojama pynė nebuvo vienas iš Aukso ordos simbolių. Ši pynė laikoma jokios politinės reikšmės neturinčiu ornamentu, vadinamuoju laimės mazgu. Monetai būdingas originalus rytų ir vakarų motyvų sujungimas. Šio tipo monetos kaldinimą B. Paškevičius priskiria Jogailai apie 1388–1390 m. (Paszkiewicz 2007: 14–17, Paszkiewicz 2012: 50). Šiai interpretacijai kurį laiką yra pritaręs ir E. Ivanauskas, jo 2009 m. išleistame kataloge pažymėta, kad monetoje vaizduojama švč. Mergelė Marija (Ivanauskas 2009: 1J1-1–1J1-3). Naujausiuose tyrinėjimuose E. Remecas pažymi, kad paaiškėjus, jog portretinėje monetoje vaizduojamas ne Jogaila, o švč. Mergelė Marija, kartu keičiasi ir liūto figūros interpretacija. Kaip autorius buvo teigęs anksčiau, liūto simbolis monetose nėra nei Rusios, nei valdovo simbolis (Remecas 2012: 50). Vakarų Europoje liūto simbolis siejamas su valdovu, vėliau – su valstybe, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) liūto simbolis turi kitą reikšmę – jis siejamas su krikštu ir yra Jėzaus Kristaus simbolis. Švč. Mergelė Marija skirta pripažįstantiems Romos bažnyčią, o liūtas – Konstantinopolio. Skirtingų konfesijų samplaika sutinkama ir kito tipo Jogailos monetoje (liūtas, erelis), kur erelis taip pat simbolizuoja Jėzų Kristų (Remecas 2012: 44). S. Sajausko ir D. Kaubrio nuomone, šio tipo monetas su valdovo portretu kaldino Jogailos vietininkas LDK Skirgaila (1382–1392) ir jos galėjo būti kaldinamos 1387–1392 m. Visos monetos su liūtu priklauso Skirgailai, Jogailos vietininko teisėmis valdžiusiam Trakų kunigaikštystę (nuo 1382 m.) ir Vilniaus žemę (nuo 1386 m.) (Sajauskas, Kaubrys 2006: 40). S. Sajausko duomenimis, Skirgaila buvo vienintelis iš LDK kunigaikščių, kurio antspaude ant raitelio skydo buvo pavaizduotas liūtas. E. Remeco skaičiavimu, monetos buvo kaldintos iš aukštos prabos sidabro ir jų masė buvo apie 0,5 g (Remecas 2003: 31). E. Ivanauskas portretinę monetą pagal masę priskiria pusgrašiui (Ivanauskas 2009: 6, Ivanauskas 2013: 32), o S. Sajauskas ir D. Kaubrys – denarui (Sajauskas, Kaubrys 2006: 40).

 A portrait coin was first found in 1976 in the Narkūnai hill-fort (Utena district), a second one — in Utena (its finding date has not been ascertained); one more, without the find-site marked, is stored at the National Museum of Lithuania. A copy of one coin, which was transferred onto paper by rubbing it with a pencil, is also known. It is from an inventory book of the Vilnius

75

76

Jogaila • 1377–1392

Belarus Museum, which functioned before the war. In the next two decades one only coin of this type was found — in 1999 in the Šeimyniškėliai hillfort (Anykščiai d.). A unique hoard from the late 14th c. was discovered in 2002 in the territory of the Lower Castle in Vilnius. It contained as many as 18 coins of this type. One more coin was found in the same year. 5 coins were discovered at the northern foot of the Mount of Gediminas in 2003, another one — in the territory of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in 2004. In 2005, 31 portrait coins were already known, of which 25 were discovered in the territory of the Lower Castle in Vilnius (Remecas 2006b: 14). 2 (or 3) portrait coins were discovered in 2009–2011 in the territory of Belarus; presumably, an imitation denarius with a portrait of Jogaila was found near Vilnius in 2011 (Štalenkov 2012: 155). One charred coin is stored in a private collection. In 2014, about 50 portrait coins were known; among them, contemporary counterfeits can be found as well. The dating and the reading of the obverse and reverse images on the coins of this type generated most diverse interpretations. The first publication on 3 portrait coins of this type appeared in 1981 (Волкайте-Куликаускене, Лухтан 1981: 265–270). Its authors dated the coins to 1427–1430, making an assumption that they had been minted in the Duchy of Riazan, possibly, in honour of Vytautas. The numismatist E. Ivanauskas rejected this argumentation and attributed the coins to Jogaila. In the opinion of this author, they are the first coins of Jogaila, minted in 1387, and bear the engraved portrait of Jogaila with the legend WLADISLAUS REX P(oloniae) (Ivanauskas 1988: 3–10). The numismatist and archaeologist E. Remecas attempted to ascertain the minting period of this coin more precisely. He claims that these coins were minted by Jogaila after crowning him King of Poland on 14 March 1386 in Kraków; however, they may as well have been minted after February of 1387, when Jogaila arrived in Vilnius to baptise Lithuania (Remecas 2003: 30). The coin was minted in the capital Vilnius. It features crowned Jogaila on the obverse and a lion, which symbolises the Russian lands of the GDL, and a plait — the Golden Horde — on the reverse (Remecas 2004: 23-31, Ремецас 2004: 87). Other publications by E. Ivanauskas note that the coins of this type feature not Jogaila’s portrait, but Queen Jadwiga’s of Poland (1384–1399). In the opinion of this author, the legend carries the inscription MAGNA REGINA, signifying the title of Queen Jadwiga, thus the coin depicts Queen Jadwiga. The coin was struck in 1386 (Ivanauskas 2006: 20, Ivanauskas 2013: 1J8-1–1J19-2). The Polish numismatist Boris Paszkiewicz presented a version that its reverse features the crowned Blessed Virgin Mary with the surrounding inscribed legend REGINA MAGNA (Grand Queen). He notes

Jogaila • 1377–1392

that the plait above the lion was not one of the symbols of the Golden Horde. This plait is considered an ornament with no political significance, the so-called “knot of happiness”. The coin is characterised by the original linking of eastern and western motifs. B. Paszkiewicz attributes the minting of this coin to Jogaila circa 1388–1390 (Paszkiewicz 2007: 14–17, Paszkiewicz 2012: 50). This interpretation had for some time been approved of by E. Ivanauskas; his catalogue, issued in 2009, noted that the coin featured the Blessed Virgin Mary (Ivanauskas 2009: 1J1-1–1J1-3). In his most recent research E. Remecas notes that, on turning out that the coin does not feature Jogaila, but the Blessed Virgin Mary, the interpretation of the lion figure changes as well. As was earlier claimed by this author, the lion symbol on the coins is neither the symbol of Russia nor of the sovereign (Remecas 2012: 50). In Western Europe, the lion symbol is associated with a ruler, later — with a state, whereas in the Grand Duchy of Lithuania (GDL), the lion symbol has another meaning — it is associated with baptism and is the symbol of Jesus Christ. The Blessed Virgin Mary is designated for those who are with the Church of Rome, while the lion — the Church of Constantinople. A combination of different confessions is also met in another type of Jogailas’ coin (lion, eagle), where the eagle is also the symbol of Jesus Christ (Remecas 2012: 44). In the opinion of S. Sajauskas and D. Kaubrys, this coin type with the ruler’s portrait was minted by Skirgaila, Jogaila’s viceroy to the GDL (1382–1392); it may have been minted in 1387–1392. All coins with the lion are Skirgaila’s, who ruled over the Duchy of Trakai (from 1382) and Vilnius Land (from 1386) (Sajauskas, Kaubrys 2006: 40). According to S. Sajauskas, Skirgaila was the only one of the GDL dukes whose seal carried a lion in the Knight’s shield. E. Remecas’ calculations show that these coins were minted from high-fineness silver and their weight was about 0.5 g (Remecas 2003: 31). E. Ivanauskas attributes the portrait coin, by weight, to the halfgroat (Ivanauskas 2009: 6, Ivanauskas 2013: 32), while S. Sajauskas and D. Kaubrys — to the denarius (Sajauskas, Kaubrys 2006: 40).

77

78

Jogaila • 1377–1392

1.

Av. Portretas su karūna / Portrait with a crown Rev. Liūtas profiliu į dešinę. Su pynute viršuje / Lion with its profile facing right. With a plait above it

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,67 g LBPM Gek 7262 Ostrauskas 2006: 157–159, 4 pav., Ruzas 2007: 21, Рузас 2008: 42

2.

Av. Portretas su karūna / Portrait with a crown Rev. Liūtas profiliu į dešinę. Su pynute viršuje / Lion with its profile facing right. With a plait above it

Ag, Ø 15,1 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 7310 Ostrauskas 2006: 157–159, 2 pav., Рузас 2008: 42

Jogaila • 1377–1392

Liūtas, dvigubas kryžius ant skydo / Lion, Double Cross on a Shield Be datos / Undated (apie / circa 1387–1388) Iki šiol yra paskelbtos 33 šio tipo monetos (Remecas 2012: 41–59). Pirmoji moneta rasta 1933 m. Mitkiškių lobyje (Trakų r.) (Ivanauskas 1988: 7–8), antroji – 1996 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Šeimyniškėlių piliakalnyje (Anykščių r.). 2002 m. Vilniaus žemutinės pilies lobyje rasta 16 monetų (Remecas 2003: 31–35), 2005–2007 m. šios pilies teritorijoje – dar 9 monetos. Lobyje Rytų Lietuvoje aptiktos 3 monetos (Sajauskas 2009: 179, Nr. 35, 36), viena iš jų saugoma Pinigų muziejuje. 2008–2009 m. po vieną monetą rasta Voluinėje (Ukraina) ir Smurgainių rajone (Baltarusija), 2010 m. – Vilniaus apskrityje. Monetas, kurių vienoje pusėje pavaizduotas dvigubas kryžius, numizmatai priskiria Jogailai, tačiau nesutariama dėl monetose pavaizduoto antrojo simbolio identifikavimo. Pirmasis 1988 m. šią monetą paskelbęs E. Ivanauskas teigia, kad joje vaizduojama susukta į žiedą žuvis, naudojama mažajame popiežiaus antspaude. Žuvis yra Jėzaus Kristaus simbolis. Autorius šių monetų kaldinimą sieja su krikščionybės įvedimu LDK ir datuoja 1388 m. (Ivanauskas 1988: 3–10) arba 1387 m. (Ivanauskas, Balčius 1994: 28– 30). Suradus daugiau šio tipo monetų, atsirado galimybė iš atskirų detalių patikslinti vaizduojamą simbolį. Lenkų numizmatas B. Paškevičius pateikia naują versiją, pagal kurią monetoje vaizduojama ne žuvies simbolis, o liūtas (Paszkiewicz 2007: 20–23), jos kaldinimą datuodamas apie 1390–1392 m. Naujausią tyrimą atlikęs E. Remecas taip pat sutinka, kad monetoje vaizduojamas liūto simbolis. Autorius tvirtina, kad aplink liūtą yra lotyniška legenda, o vienas iš legendos žodžių yra valdovo titulas – karalius (REX). Kitas legendos žodis reikštų valdovo Jogailos vardą, bet jis neįskaitomas, nes reverse pavaizduotas jo heraldinis ženklas dvigubas kryžius. Šio tipo monetos buvo kaldintos po portretinių, bet prieš monetas su raiteliu apie 1387–1388 m. E. Remeco skaičiavimu, jų masės vidurkis galėjo būti apie 0,45–0,50 g. Jis pažymi, kad liūtas monetose yra krikščionybės simbolis ir simbolizuoja Jėzų Kristų (Remecas 2012: p. 50). E. Ivanauskas naujausiame darbe (Ivanauskas 2013: 39) į šio tipo monetų aprašymą taip pat įveda liūto figūros terminą, pateikęs ir naują legendos interpretaciją: REX POLONI(ае) (Lenkijos karalius) (Ivanauskas 2013: 3-4J5-1–3-4J8-4). Numizmato S. Sajausko manymu, monetoje vaizduojama mitologinė būtybė slibinas (drakonas) – šv. Jurgio atributas, reiškiantis krikštu nugalėtą blogį (pagonybę). Slibinas žinomas iš Lenkijos karaliaus Jogailos 1388 m. majestotinio antspaudo, kuriame LDK herbas pavaizduotas kaip šarvuotas riteris ant žirgo, kalaviju kertantis susiraičiusį slibiną (Sajauskas 2009: 180). Numizmatai skirtingai įvardija mone-

79

80

Jogaila • 1377–1392

tos nominalą: E. Ivanauskas monetą prilygina 1/4 grašio (Ivanauskas 2013: 39), o S. Sajauskas ir D. Kaubrys dvidenariui (Sajauskas, Kaubrys 2006: 36).

 33 coins of this type have been published to date (Remecas 2012: 41–59). The first coin was found in 1933 in the Mitkiškiai hoard (Trakai d.) (Ivanauskas 1988: 7–8), the second one — in 1996 when carrying out archaeological excavations in the Šeimyniškėliai hill-fort (Anykščiai d.). 16 coins were found in 2002 in the Vilnius Lower Castle hoard (Remecas 2003 31–35); in 2005–2007 another 9 coins were found in the territory of this Castle. 3 coins were found in a hoard from East Lithuania (Sajauskas 2009: 179, Nr. 35, 36); one of them is stored at the Money Museum of the Bank of Lithuania. In 2008–2009, coins were found in Volhynia (Ukraine) and Smorgon region (Belarus), in 2010 — Vilnius county, one in each location. Numismatists attribute the coins with the Double Cross on their one side to Jogaila; there is no consent on the identification of the other symbol depicted on them though. E. Ivanauskas, who was the first to publish this coin in 1988, asserted that it depicted a fish bent into a ring, which was used in the small papal seal. The Fish is the symbol of Jesus Christ. The author related the minting of these coins to the adoption of Christianity in the GDL and dated the minting to 1388 (Ivanauskas 1988: 3–10) or 1387 (Ivanauskas, Balčius 1994: 28-30). Having found more coins of this type, there appeared the possibility to specify the depicted symbol from separate fragments. The Polish numismatist Borys Paszkiewicz presented a new version, according to which the coin features not the symbol of fish, but of lion (Paszkiewicz 2007: 20–23), dating its minting to circa 1390–1392. E. Remecas, who carried out the most recent study, also agrees that the coin features the lion symbol. The author asserts that, around the lion, there is a Latin legend, and one of the legend’s words is the title of the sovereign — King (REX). The other word in the legend would signify the name of Jogaila, but it is illegible, because, on the reverse, Jogaila’s heraldic insignia — the Double Cross — is depicted. The coins of this type were minted after portrait ones, but before the coins with the Knight, circa 1387–1388. According to the calculation of E. Remecas, their average weight may have been about 0.45–0.50 g. The author notes that the lion on the coins is the symbol of Christianity and symbolises Jesus Christ (Remecas 2012: p. 50). E. Ivanauskas, in describing the coins of this type, introduced the term “lion figure” in his most recent work (Ivanauskas 2013: 39), and presented his interpretation of the legend: REX POLONI(ае) (King of Poland) (Ivanauskas 2013: 3-4J5-1–3-4J8-4). In

Jogaila • 1377–1392

the view of the numismatist S. Sajauskas, the coin depicts a mythological creature, Dragon — the attribute of St George, which signifies evil (paganism), defeated through christening. The Dragon is known from the 1388 majestic seal of King Jogaila of Poland, on which the GDL coat of arms is depicted as an armoured knight on horseback, cutting a curled up dragon with his sword (Sajauskas 2009: 180). Numismatists’ indications of the coin’s denomination vary: E. Ivanauskas equals the coin to the 1/4 groat (Ivanauskas 2013: 39), while S. Sajauskas and D. Kaubrys — to the doubledenarius (Sajauskas, Kaubrys 2006: 36).

 3.

Av. Liūtas. Legendos fragmentai / Lion. Fragments of the legend Rev. Dvigubas kryžius ant skydo, apjuosto pynutės (širdžių) ornamentu. Pakraščiu – dviejų linijų apvadas su taškelių ornamentu / Double Cross on a Shield surrounded with a plait (hearts) ornament. Along the edge is a double-line rim with a dotted ornament

Ag, Ø 14,9 mm, p – 0,50 g LBPM Gek 7556 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Sajauskas 2009: 178, 180, Ivanauskas 2009: 4J2-2, Ivanauskas 2013: 3-4J2-2, RR

81

82

Jogaila • 1377–1392

Raitelis, dvigubas kryžius ant skydo / Knight, Double Cross on a Shield Apie / circa 1388–1392 Monetos su raiteliu ir dvigubu kryžiumi ant skydo žinomos nuo 1880 m., kai lenkų numizmatas Antonis Ryšardas jas priskyrė Jogailai (Ryszard 1880: 14, Nr. XXXVI). Iki 1995 m. buvo paskelbtos 39 tokios monetos (Aleksiejūnas 2000: 85–98). 2006 m. pradžioje jau buvo žinomos 133 šio tipo monetos, iš jų 54 rastos Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje (Remecas 2006: 128, Remecas 2006b: 14). Dar 37 monetos rastos lobyje Rytų Lietuvoje – 32 žinomos iš S. Sajausko publikacijos (Sajauskas 2009: 174–180), kitos 5 monetos iš minėto lobio 2006 m. pateko į Lietuvos banko Pinigų muziejų. 2006–2007 m. Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje rasta dar 61 moneta. Iki 2008 m. buvo žinoma ne mažiau kaip 193 tokios monetos (Remecas 2010: 212). Tai – gausiausiai XIV a. kaldintos lietuviškos monetos. Beveik visos monetos rastos Rytų Lietuvoje. Paskutiniu metu numizmatai laikosi panašios nuomonės ir šių monetų kaldinimą priskiria Jogailai 1388–1392 m. Lietuvos numizmatas E. Remecas, monetų kaldinimo pradžią siedamas su 1388 m. data, remiasi faktu, kad pirmą kartą raitelis pavaizduotas Jogailos antspaude 1388 m., o monetų kaldinimo pabaiga siejama su 1392 m., kai LDK vietininku tapo Vytautas. E. Ivanauskas jas datuoja 1387–1392 m. (Ivanauskas 2009: 9, Ivanauskas 2013: 44). Nekyla jokių abejonių, kad tai yra Jogailos monetos, nes ant geriau išsilaikiusiųjų perskaitoma legenda su Jogailos vardu. E. Remecas, ištyręs monetų įrašus, pažymi, kad legenda gali būti ir П(ечать) КНЯЗЬ ЯГА (kaldinta kunigaikščio Jogailos arba kunigaikščio Jogailos moneta, ženklas, antspaudas), ir КНЯЗЬ ЯГА(ило) (kunigaikštis Jogaila) (Remecas 2010: 214). Autorius išskyrė tris pagrindines atmainas: pirmoji – monetos su raiteliu, laikančiu kalaviją statmenai ir jojančiu į kairę (kaldintos apie 1388 m.), antroji – monetos su raiteliu, laikančiu ietį ir jojančiu į kairę (kaldintos apie 1389–1390 m.), ir trečioji – monetos su raiteliu, laikančiu kalaviją virš galvos ir jojančiu į dešinę (kaldintos apie 1390–1392 m.). Pastebima tendencija – dažniausiai sutinkama monetų su raiteliu, jojančiu į kairę. E. Remeco manymu, bent pradiniame etape šio tipo monetas galėjo kaldinti armėnų meistrai, atvykę iš Moldavijos arba Raudonosios Rusios. Vėliau juos galėjo pakeisti meistrai iš Lenkijos monetų kalyklų arba vietiniai meistrai (Remecas 2010: 220, 221). E. Ivanauskas šią monetą vadina 1/4 grašio, o S. Sajauskas ir D. Kaubrys – dvidenariu (Sajauskas, Kaubrys 2006: 35).

Jogaila • 1377–1392

Coins featuring the Knight and the Double Cross on a Shield have been known since 1880, when the Polish numismatist Antony Ryszard attributed them to Jogaila (Ryszard 1880: 14, Nr. XXXVI). By 1995, 39 such coins had been published (Aleksiejūnas 2000: 85–98). At the beginning of 2006, 133 coins of this type were already known, of which 54 were discovered in the territory of the Lower Castle in Vilnius (Remecas 2006: 128, Remecas 2006b: 14). Another 37 coins were found in a hoard from East Lithuania — 32 are known from the publication of S. Sajauskas (Sajauskas 2009: 174–180), the other 5 from the above-named hoard in 2006 were taken to the Money Museum of the Bank of Lithuania. 61 more coins were found in 2006–2007 in the territory of the Lower Castle in Vilnius. By 2008, at least 193 such coins had been known (Remecas 2010: 212). These are the most profusely minted Lithuanian coins in the 14th c. Nearly all of them have been discovered in eastern Lithuania. Numismatists have been sticking to a similar opinion lately and attribute the minting of these coins to Jogaila — in 1388–1392. The Lithuanian numismatist E. Remecas, in relating the beginning of the minting of these coins to the date 1388, relies on the fact that the Knight was for the first time depicted on Jogaila’s seal in 1388, while the end of the minting of these coins is related to 1392, when Vytautas became viceroy in the GDL. E. Ivanauskas dates them to 1387–1392 (Ivanauskas 2009: 9, Ivanauskas 2013: 44). There is no doubt that these are Jogaila’s coins, since a legend containing Jogaila’s name can be read on those better preserved. E. Remecas, having examined the coins’ inscriptions, noted that the legend could be both П(ечать) КНЯЗЬ ЯГА (minted by Duke Jogaila or Duke Jogaila’s coin, insignia, seal) and КНЯЗЬ ЯГА(ило) (Duke Jogaila) (Remecas 2010: 214). The author singled out three main versions: the first one — the coins with the Knight holding the sword diagonally and riding to the left (minted circa 1388), the second one — the coins with the Knight holding a spear and riding to the left (minted circa 1389–1390), and the third one — the coins with the Knight holding the sword above his head and riding to the right (minted circa 1390–1392). The observed tendency is that the most frequent are the coins with the Knight riding to the left. E. Remecas believes that these coins may have been minted by Armenian masters who arrived from Moldova or Red Russia, at least at the initial phase. Later, they might have been replaced with masters from Polish mints or local masters (Remecas 2010: 220, 221). E. Ivanauskas refers to this coin as the 1/4 groat, while S. Sajauskas and D. Kaubrys — double-denarius (Sajauskas, Kaubrys 2006: 35).

83

84

Jogaila • 1377–1392

4.

Av. Raitelis (jojantis į kairę ir laikantis kalaviją prieš save) / The Knight (riding to the left and holding the sword in front of him) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7263 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Ostrauskas 2006: 160–165, 10 pav., Рузас 2008: 43

5.

Av. Raitelis (jojantis į kairę ir laikantis kalaviją prieš save) / The Knight (riding to the left and holding the sword in front of him) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 14,3 mm, p – 0,51 g LBPM Gek 7265 Рузас 2008: 43

6.

Av. Raitelis (jojantis į kairę ir laikantis kalaviją prieš save) / The Knight (riding to the left and holding the sword in front of him) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 7309/1 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Ostrauskas 2006: 160–165, 9 pav., Рузас 2008: 42

Jogaila • 1377–1392

7.

Av. Raitelis (jojantis į kairę ir laikantis kalaviją prieš save) / The Knight (riding to the left and holding the sword in front of him) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 7309/2 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Ostrauskas 2006: 160–165, 5 pav., Рузас 2008: 42

8.

Av. Raitelis (jojantis į kairę ir laikantis ietį) / The Knight (riding to the left and holding a spear) Legendos fragmentas / Fragment of the legend Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 15,0 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 2146 Рузас 2008: 42

9.

Av. Raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis pakėlęs kalaviją) / The Knight (riding to the right and holding a raised sword) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,26 g LBPM Gek 7307 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Ostrauskas 2006: 160–165, 6 pav., Рузас 2008: 42

85

86

Jogaila • 1377–1392

10.

Av. Raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis pakėlęs kalaviją) / The Knight (riding to the right and holding a raised sword) Rev. Dvigubas kryžius ant skydo / Double Cross on a Shield

Ag, Ø 11,5 mm, p – 0,21 g LBPM Gek 7308 Iš lobio, rasto Rytų Lietuvoje / From a hoard found in East Lithuania Ostrauskas 2006: 160–165, 8 pav., Рузас 2008: 42

Lietuviški trišoniai lydiniai rubliai, XIV a. pab.–XV a. / Lithuanian three-sided bars (rubles), late 14th–15th c. Rašytiniuose šaltiniuose trišoniai (tribriauniai) lydiniai vadinami rubliais (lotyniškai – sicli, vokiškai – stucke silbers), o jų pusės – poltinomis (Remecas 2003: 23). Minėtus lydinius S. Sajauskas ir D. Kaubrys vadina didžiosiomis tribriaunėmis kapomis, o jų dalis – puskapėmis (Sajauskas, Kaubrys 1993: 12). E. Ivanauskas pagal masę Jogailos lydinius skirsto į lietuviškus rublius (masė 91,225 g), lietuviškus kunigaikščių rublius (masė 95,675 g), lietuviškus 2 rublius (masė 182,45 g) ir lietuviškus kunigaikščių 2 rublius (masė 191,35 g) (Ivanauskas 2013: 22J1–25J). Trišonių lydinių Lietuvoje randama labai retai. 2002 m. duomenimis, iš 8 radimviečių sveikų lydinių buvo žinoma 5, dažniau pasitaikančių poltinų – 34 vnt. Jie aptikti Vilniaus–Kauno–Alytaus trikampyje. Trišoniai sidabro lydiniai dažniausiai rasti kartu su seniausiomis XIV a. pab.–XV a. LDK monetomis (Remecas 2003: 23). 2002 m. Poločianos kaime (Molodečno r., Baltarusija) rastas didelis pinigų lobis, kuriame kartu su 6 126 Prahos grašiais buvo ir 9 poltinos, visos greičiausiai priklausiusios lietuviškų trišonių lydinių tipui (Шталенков 2010: 186). Už 3 km 2003 m. Litvos kaime rastas lobis su 10 trišonių sidabro lydinių pusių ir vienu sveiku lydiniu (Žukauskas, Žukauskas 2011: 43–44, Шталенков 2010: 186). 2010 m. rastas Grigaičių (Vilniaus r.) trišonių lydinių lobis su Prahos grašiais, seniausiomis lietuviškomis ir Livonijos ordino monetomis. Lobyje buvo 52 sveiki lydiniai ir 4 poltinos. Dalis lobio paskelbta (Žukauskas, Žukauskas 2011: 37–42). Į Pinigų muziejų iš minėto lobio pateko 2 lydiniai.

Jogaila • 1377–1392

Pinigų muziejus 2004 ir 2007 m. įsigijo 2 trišonių lydinių puses. Vienas lydinys poltina nuo panašių išsiskiria apačioje įspaustu nuosavybę žyminčiu ženkleliu – kontrasignatu. Jį sudaro virvelinis apvadas su viduryje pavaizduota figūra, panašia į karūną. Galima viena iš prielaidų, kad lydinys buvo nuliedintas valdovo iždo poreikiams ir tai galėjo būti atlikta Jogailos valdymo metais. Neatmetama, kad lydinys galėjo būti kontrasignuotas ir vėliau – Kazimiero Jogailaičio laikais. Ištyrus lydinį buvo rasta sidabro – 91,5 %, švino – 3,3 %, silicio – 2,5 %, vario – beveik 1 % (Ruzas 2004: 92–93). Antrojo lietuviško trišonio poltinoje sidabro rasta 97,7 %, geležies – 1 %, vario – 0,6 %, aukso – 0,27 %. Trišonių lydinių atsiradimas įvairiai datuojamas. Anksčiausią jų atsiradimo laiką nurodo numizmatas Z. Duksa. Jo manymu, šie lydiniai pradėti gaminti XIV a. pirmąjį ketvirtį ir buvo apyvartoje iki XV a. vidurio (Duksa 1981: 120). S. Sajauskas ir D. Kaubrys pažymi, kad didžiosios tribriaunės kapos buvo naudojamos nuo XIV a. vidurio iki XV a. pradžios (Sajauskas, Kaubrys 1993: 12). E. Ivanauskas ir M. Balčius jų atsiradimą nukelia į maždaug 1386 m. ir sieja su pirmosiomis LDK monetomis. Jie teigia, kad lydiniai buvo gaminami ir naudojami atsiskaitymams iki 1495 m. Aleksandro pinigų reformos (Ivanauskas, Balčius 1994: 11, 13). E. Ivanausko naujausiame kataloge pažymima, kad trikampio pjūvio lydiniai atsirado Jogailos valdymo laikotarpiu, o jų emisija, spėjama, nutrūko 1392 m., kada Vytautas ėmė valdyti Lietuvą (Ivanauskas 2013: 32). Kita lietuviškų lydinių emisija vyko valdant Kazimierui Jogailaičiui: buvo liedinami lietuviški rubliai (masė 91,225 g) ir lietuviški 2 rubliai (masė 182,45 g) (Ivanauskas 2013: 129–130). Lietuviški sidabro lydiniai rubliai (masė 95,675 g) ir 2 rubliai (masė 191,35 g), pagal jį, buvo liedinami ir Kijeve valdant Aleksandrui (Olelkai) Vladimiraičiui (1443–1454) (Ivanauskas 2013: 131). E. Remeco nuomone, trišoniai sidabro lydiniai atsirado XIV a. paskutinįjį ketvirtį greičiausiai kartu su seniausiomis LDK monetomis ir apyvartoje galėjo būti iki XV a. pabaigos, tačiau gaminti iki XV a. pirmojo ketvirčio (Remecas 2003: 21–22). Z. Duksa, palyginęs lietuviškus trišonius su Novgorodo trišoniais, nustatė, kad lietuviški rubliai nuo Novgorodo rublių skiriasi mažesne mase, jie aukštesni, o nugarėlė aštresnė. Lietuviškų sveikų lydinių masė svyruoja nuo 170,9 iki 185,7 g, o pusių – nuo 85 iki 95 g, sidabro juose rasta nuo 97,4 iki 98,9 % (Duksa 1981: 120).

87

88

Jogaila • 1377–1392

Written sources refer to the three-sided (three-edged) bars as “rubles” (Lat. sicli, Ger. Stucke silbers) and to their halves — as “poltinas” (Remecas 2003: 23). S. Sajauskas and D. Kaubrys refer to these bars as “the large threesided kapas” and their fragments —“half-kapas” (Sajauskas, Kaubrys 1993: 12). E. Ivanauskas classifies Jogaila’s bars, by weight, into Lithuanian rubles (weight 91.225 g), Lithuanian ducal rubles (weight 95.675 g), Lithuanian 2 rubles (weight 182.45 g) and Lithuanian ducal 2 rubles (weight 191.35 g) (Ivanauskas 2013: 22J1–25J). Three-sided bars are very rarely discovered in Lithuania. According to the data from 2002, 5 whole bars and 34 more frequently discovered halves from 8 find-sites were known. They had been discovered in the Vilnius– Kaunas–Alytus triangle. Three-sided silver bars have mostly been found together with the oldest coins from the end of the 14th–15th c. (Remecas 2003: 23). A big money hoard was discovered in 2002 in the Polochana village (Molodechno Oblast, Belarus); together with 6,126 Prague groats, it contained 9 poltinas, all of which apparently were of the Lithuanian threesided bar type (Шталенков 2010: 186). A hoard with 10 halves of three-sided silver bars and one whole bar was discovered in 2003, 3 km away from this village, in the Litva village (Žukauskas, Žukauskas 2011: 43–44, Шталенков 2010: 186). The Grigaičiai hoard (Vilnius d.) of three-sided bars, Prague groats, the oldest Lithuanian coins and coins of the Livonian Order was found in 2010. It contained 52 whole bars and 4 poltinas. Part of the hoard has been published (Žukauskas, Žukauskas 2011: 37–42). 2 bars from this hoard were taken to the Money Museum of the Bank of Lithuania. In 2004 and 2007 the Money Museum acquired 2 halves of three-sided bars. One bar — poltina — is distinguished among similar ones by the little symbol — counter-signature, which marks the ownership, impressed below. It is composed of a rope-like rim with a figure, reminiscent of a crown, in the centre. One possible assumption is that the bar was cast for the ruler’s treasury needs, and this may have been done during the reign of Jogaila. It cannot be rejected that the bar may have been counter-signed later — at the time of Casimir Jagiellon. Having analysed the bar, 91.5% of silver, 3.3% of lead, 2.5% of silicon, and almost 1% of copper were found (Ruzas 2004: 92–93). In the second Lithuanian three-sided poltina 97.7% of silver, 1% of iron, 0.6% of copper, and 0.27% of gold were found. The origination of three-sided bars is dated differently. The earliest time of their origination is indicated by the numismatist Zenonas Duksa.

Jogaila • 1377–1392

According to him, the production of these bars started in the first quarter of the 14th c. and they remained in circulation until the mid-15th c. (Duksa 1981: 120). S. Sajauskas and D. Kaubrys note that the large three-sided kapas were used from the mid-14th to the early 15th c. (Sajauskas, Kaubrys 1993: 12). E. Ivanauskas and M. Balčius date their origination to circa 1386 and relate it to the first coins of the GDL. They claim that the bars were produced and used for settlement until Alexander’s 1495 currency reform (Ivanauskas, Balčius 1994: 11, 13). The most recent catalogue by E. Ivanauskas notes that the bars of a triangular cross-section appeared under Jogaila, while their issue assumingly discontinued in 1392, when Lithuania fell under the rule of Vytautas (Ivanauskas 2013: 32). Another issue of Lithuanian bars took place under Casimir Jagiellon, casting Lithuanian rubles (weight 91.225 g) and Lithuanian 2 rubles (weight 182.45 g) (Ivanauskas 2013: 129–130). Lithuanian silver bar rubles (weight 95.675 g) and 2 rubles (weight 191.35 g), according to the author, were also cast in Kiev under Alexander Olelkovich, son of Vladimir (1443–1454) (Ivanauskas 2013: 131). In the opinion of E. Remecas, the three-sided silver bars turned up in the last quarter of the 14th c., apparently at the same time as the oldest coins of the GDL, and may have remained in circulation until the end of the 15th c.; they were produced until the first quarter of the 15th c. though (Remecas 2003: 21–22). Z. Duksa, having compared the Lithuanian three-sided bars and the Novgorod ones, ascertained that the Lithuanian rubles only differed from the Novgorod rubles in their lower weight, they were higher, and their back was sharper. The weight of the Lithuanian whole bars varies from 170.9 to 185.7 g, of their halves — from 85 to 95 g; 97.4% to 98.9% of silver were found in them (Duksa 1981: 120).

89

90

Jogaila • 1377–1392

11.

Ag, ilgis / length – 115,0 mm, plotis / width – 21,0 mm, aukštis / height – 22,0 mm, p – 176,22 g LBPM Gek 8729 Iš Grigaičių lobio (Vilniaus r.) / From the Grigaičiai hoard (Vilnius d.) Rasta / Found in 2010

12.

Ag, ilgis / length – 121,5 mm, plotis / width – 21,0 mm, aukštis / height – 19,0 mm, p – 178,73 g LBPM Gek 8730 Iš Grigaičių lobio (Vilniaus r.) / From the Grigaičiai hoard (Vilnius d.) Rasta / Found in 2010

Jogaila • 1377–1392

Lietuviškų trišonių lydinių pusės (poltinos) / Halves of Lithuanian three-sided bars (poltinas) 13.

Su kontrasignatu: karūna / With countersignature: a crown

Ag, ilgis / length – 64,0 mm, plotis / width – 18,0 mm, aukštis / height – 20,0 mm, p – 97,24 g LBPM Gek 6311 Radimo vieta nežinoma / Find-spot unknown Ruzas 2004: 90–93, Рузас 2006: 60–62, Шталенков 2010: 190 A. Ruzienės piešiniai / Drawings by A. Ruzienė

91

92

Jogaila • 1377–1392

14.

Ag, ilgis / length – 62,0 mm, plotis / width – 15,5 mm, aukštis / height – 21,0 mm, p – 92,19 g LBPM Gek 7264 Rasta Lietuvoje / Found in Lithuania

Vytautas 1392–1430

Su Vytauto valdymo laikotarpiu siejama daugybė numizmatinėje literatūroje publikuojamų Vytauto monetų tipų. Pirmojo tipo monetų (dvigubas kryžius ant skydo, ietigalis su kryžiumi) averse yra Jogailos ženklas dvigubas kryžius. Šios monetos kaldinimas yra datuojamas po 1392 m. rugpjūčio mėn. pasirašytos Astravos sutarties (Remecas 2007: 74). Pirmųjų tipų monetos kaldintos labai trumpai, ilgiausiai – su Gediminaičių stulpais, ietigaliu su kryžiumi. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pinigų apyvartai papildyti Gediminaičių stulpų ženklu buvo kontrasignuojami Džučio uluso dangai, Kafos aspros ir Krymo chanato akčės (Зайцев 2009: 193, Шталенков 2012: 48–49). Tai tęsėsi ir Kazimiero Jogailaičio valdymo laikotarpiu. Lietuvos banko Pinigų muziejuje saugomos 3 tipų monetos, kaldintos LDK sostinėje Vilniuje ir 3 tipų monetos – Smolensko monetų kalykloje. Kataloge Vytauto monetų emisijų chronologija dėstoma remiantis numizmatų E. Remeco tyrinėjimų medžiaga ir E. Ivanausko 2013 m. išleistu katalogu.

 A wealth of coin types published in numismatic literature are related to the period of Vytautas’ rule. The first coin type (double cross on a shield/spearhead with a cross) features the symbol of Jogaila — Double Cross — on the obverse. The minting of this coin is dated to after the Astrava Agreement, signed in August 1392 (Remecas 2007: 74). Initial coin types were minted for a very short period; those with the Columns of the Gediminas Family and a sperhead with a cross — longest. To replenish the GDL currency circulation, the dangs of Ulus Djuch, aspras of Kaffa and akces of the Crimean Khanate were countersigned with the symbol of the Columns of the Gediminas Family (Зайцев 2009: 193, Шталенков 2012: 48–49). This continued into the period of the rule of Casimir Jagiellonian. The Money Museum of the Bank of Lithuania holds three coin types, which

Vytautas • 1392–1430

were minted in the GDL’s capital Vilnius and three coin types minted at the Smolensk Mint. The chronology of the issues of Vytautas’ coin types in this Catalogue has been prepared based on the investigation materials of the numismatist E. Remecas and the Catalogue of E. Ivanauskas issued in 2013.

 Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Dvigubas kryžius ant skydo, ietigalis su kryžiumi. Be datos / Double cross on a shield, spearhead with a cross. Undated Liūtas, legenda kirilica. Be datos / Lion, legend in Cyrillic. Undated Liūtas, įrašo imitacija ir neidentifikuoti ženklai. Be datos / Lion, imitation inscription and unidentified symbols. Undated Liūtas, veidrodinis įrašas kirilica ОЛ(Е)К(С)АН(Д)РA. Be datos / Lion, mirror inscription in Cyrillic ОЛ(Е)К(С)АН(Д)РA. Undated Ietigalis su kryžiumi, PEČAT. Be datos / Spearhead with a cross, PEČAT. Undated Raitelis, dvigubi Gediminaičių stulpai. Be datos / Knight, Double Columns of the Gediminas Family. Undated Gediminaičių stulpai, ietigalis su kryžiumi. Be datos / Columns of the Gediminas Family, spearhead with a cross. Undated

Apie / circa 1392 Apie / circa 1392 Apie / circa 1392–1394 Apie / circa 1394 Apie / circa 1392–1396 Apie / circa 1401–1402 Apie / circa 1411–1430

Smolensko monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Smolensk Mint Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai, liūtas (leopardas). Be datos / Double-line Columns of the Gediminas Family, lion (leopard). Undated Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai, 2 liūtai (leopardai). Be datos / Double-line Columns of the Gediminas Family, two lions (leopards). Undated

Apie / circa 1399–1401 arba / or 1401

Apie / circa 1399–1400 arba / or 1404–1405

95

96

Vytautas • 1392–1430

Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavovičius arba Romanas Mykolaitis / Duke Yuri Sviatoslavovich or Romanas Mykolaitis of Smolensk Ženklas Ю, liūtas (leopardas). Be datos / Ю symbol, lion (leopard). Undated Ženklas Ю, 2 liūtai (leopardai). Be datos / Ю symbol, two lions (leopards). Undated

Apie / circa 1399–1401 arba / or 1401 Apie / circa 1399–1401 arba / or 1401

Lucko monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Lutsk Mint Liūtas, kryžius. Be datos / Lion, cross. Undated Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai, liūtas (leopardas). Be datos / Double-line Columns of the Gediminas Family, lion (leopard). Undated

Apie / circa 1392–1394 Apie / circa 1398–1401

Nenustatytos monetų kalyklos / Unidentified mints Kontrasignavimas Gediminaičių stulpų ženklu / Countersignature with the Columns of the Gediminas Family Džučio uluso dangai, Kafos aspros ir Krymo chanato akčės. Be datos / Dangs of Ulus Djuch, aspras of Kaffa and akces of the Crimean Khanate. Undated

Apie / circa 1420–1430

Vytautas • 1392–1430

Liūtas, legenda kirilica / Lion, legend in Cyrillic Be datos / Undated (apie / circa 1392) Pirmoji moneta su liūto ir mazgo simboliu bei įrašu kirilicos rašmenimis rasta 1958–1959 m. tyrinėjant Punios piliakalnį (Alytaus r.). 1987 ir 1991 m. 2 monetos rastos vykdant archeologinius tyrinėjimus Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. 2001 m. jau buvo paskelbtos 9 šio tipo monetos (Грималаускайте 2001: 120–123). 2007 m. išsamų straipsnį parengęs E. Remecas paskelbė šio tipo 20 monetų sarašą. Autoriaus nuomone, minėtas monetas LDK sostinėje Vilniuje 1392 m. pab.–1393 m. kaldino LDK vietininku tapęs Vytautas. Pavaizduoti liūto ir mazgo simboliai tikriausiai reiškė Vytauto pretenzijas į visas rusiškas žemes bei žemes, priklausomas nuo Aukso ordos (Remecas 2007b: 74–83). Naujausiais E. Remeco duomenimis, LDK liūto simbolis siejamas su krikštu (Remecas 2012: 44). S. Sajausko ir D. Kaubrio nuomone, šio tipo monetas kaldino Jogailos vietininkas LDK Skirgaila (Sajauskas, Kaubrys 2006: 38).

 The first coin with the lion/knot symbol and the inscription in Cyrillic was discovered in 1958–1959 when investigating the Punia hillfort (Alytus d.). Two coins were discovered in 1987 and 1991 during archaeological investigations in the territory of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania of Vilnius Lower Castle. In 2001, 9 coins of this type were already published (Грималаускайте 2001: 120–123). E. Remecas, who produced a comprehensive paper in 2007, published a list of 20 of these coins. In his opinion, the above-named coins were minted in the capital Vilnius of the Grand Duchy of Lithuania at the end of 1392–1393 by Vytautas, when he became Viceroy of the GDL. The depicted lion and knot symbols apparently signified Vytautas’ claims to of all the Russian lands and the lands which were dependent on the Golden Horde (Remecas 2007b: 74– 83). According to the most recent data of E. Remecas, the GDL’s lion symbol is related to Baptism (Remecas 2012: 44). In the opinion of S. Sajauskas and D. Kaubrys, coins of this type were minted by Skirgaila, Jogailas’ Viceroy in the GDL (Sajauskas, Kaubrys 2006: 38).

97

98

Vytautas • 1392–1430

1.

Av. Liūtas profiliu į kairę / Lion in profile facing left Rev. Legenda kirilica / Legend in Cyrillic

Ag, Ø 15,9 mm, p – 0,79 g LBPM Gek 8733 Рузас 2012: 4

Ietigalis su kryžiumi, PEČAT / Spearhead with a Cross, PEČAT Be datos / Undated (apie / circa 1392–1396) Monetos su ietigaliu ir kryžiumi bei įspaudu kirilicos rašmenimis PEČAT yra vienos iš rečiausių LDK ankstyvųjų monetų. Iš viso žinoma apie 140 šio tipo monetų. Didžioji jų dalis – 90 monetų – rasta Šančių lobyje, saugomame Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Sajauskas 2004a: 7). Vilniaus žemutinės pilies pinigų lobyje iš 63 monetų 13 buvo PEČAT tipo monetos. Skraičionių lobyje (Alytaus r.) rasta apie 16, Pievagalių lobyje (Alytaus r.) – 7, Borščevo lobyje (Ukraina) – 1 moneta. Po vieną atsitiktinę monetą rasta Čiobiškyje (Ukmergės r.), Kernavėje (Širvintų r.), Vievyje (Trakų r.), Šauruose (Rodūnės r., Baltarusija). Dar 4 monetos rastos Karmėlavos (Kauno r.), Obelių (Ukmergės r.), Bartonių (Jonavos r.) ir Kernavės (Širvintų r.) senkapiuose. Manoma, kad šio tipo moneta buvo rasta ir Karnačichos senkapyje (Rodūnės r., Baltarusija) (Remecas 2003: 43). XX a. pab. SanktPeterburge, Ermitaže, buvo saugoma 12, o Maskvos valstybiniame istorijos muziejuje – 11 PEČAT tipo monetų (Ivanauskas, Balčius 1994: 41). Numizmatai nuolat diskutuoja ir ginčijasi dėl šio tipo monetų kaldinimo pradžios. Kai kurie numizmatai jas pagal masę ir diametrą skiria į dvi atmainas: didžiąsias (sunkiąsias, sveria apie 1 g, Ø 16–18 mm) ir mažąsias (lengvąsias, sveria apie 0,6 g, Ø 12–14 mm). Dalis numizmatų (S. Sajauskas, D. Kaubrys) ir archeologų mano, kad PEČAT tipo didžiosios monetos yra seniausios ir kaldintos Algirdo iki 1377 m. S. Sajausko teigimu, monetos heraldinis simbolis sudarytas iš dviejų atskirų ženklų – ietigalio ir graikiško kryžiaus. Ietigalis – Trakų kunigaikščio Kęstučio ženklas, o graikiškas kryžius – didžiojo kunigaikščio Algirdo ženklas (Sajauskas 2004: 84). Pagal nau-

Vytautas • 1392–1430

jausią S. Sajausko versiją, šio tipo monetas galėjo kaldinti ir jo sūnus Jogaila (Sajauskas 2015). Kiti numizmatai mano, kad tas monetas kaldino Vytautas: 1392–1401 m. (Kiersnowski 1984: 149–150) ir 1395–1396 m. (Ivanauskas 2009: 25, Ivanauskas 2013: 98). E. Ivanauskas šią monetą vadina 1/2 čekiško grašio, o S. Sajauskas ir D. Kaubrys – 5 denarais (Sajauskas, Kaubrys 2006: 29). E. Ivanauskas teigia, kad mažąsias PEČAT tipo monetas, kurias jis vadina pusgrašiais, Vytautas kaldino 1396–1401 m. (Ivanauskas 2009: 26, Ivanauskas 2013: 104), o S. Sajausko ir D. Kaubrio nuomone, šios monetos kaldintos Algirdo arba Jogailos 1377–1392 m. Minėti autoriai mažąsias PEČAT tipo monetas vadina dvidenariais (Sajauskas, Kaubrys 2006: 31). E. Remeco tvirtinimu, šias monetas kaldino Vytautas 1392–1396 m. (Ремецас 2004: 88). Numizmato nuomone, be didžiųjų, buvo ir vidutinės masės bei vidutinio skersmens monetų, naudotų pinigų apyvartoje tuo pačiu metu. Monetos kaldintos po truputį mažinant jų masę (Ремецас 2011: 24–25). Tyrinėtojo nuomone, didžiosios ir mažosios skirtingų masių monetos atsirado ne dėl skirtingo kaldinimo laiko ar pinigų reformos, o dėl netobulos monetų kalybos technikos. Ietigalis simbolizuoja Trakų kunigaikštystę – Vytauto tėvoniją, o kryžius – Lucką arba Voluinę.

 The coins with a spearhead and a cross and the imprint PEČAT in Cyrillic are among the rarest early coins of the GDL. A total of some 140 coins of this type are known. Most of them — 90 coins — were found in the Šančiai hoard, which is stored at the M. K. Čiurlionis National Museum of Art (Sajauskas 2004a: 7). Out of the 63 coins from the Vilnius Lower Castle hoard, 13 were PEČAT type coins; the Skraičionys (Alytus d.) hoard contained 16, Pievagaliai hoard (Alytus d.) — 7, Borshchiv hoard (Ukraine) — 1 coin. Random coins were found in Čiobiškis (Ukmergė d.), Kernavė (Širvintos d.), Vievis (Trakai d.), Shaury (Radun’ district, Belarus), one in each. Another 4 coins were found in the old burial grounds of Karmėlava (Kaunas d.), Obeliai (Ukmergė d.), Bartonys (Jonava d.) and Kernavė (Širvintos d.). It is believed that a coin of this type was found also in the old Karnachikha burial ground (Radun’ district, Belarus) (Remecas 2003: 43). At the end of the 20th c., the Hermitage Museum in St Petersburg stored 12, Moscow State Historical Museum — 11 PEČAT type coins (Ivanauskas, Balčius 1994: 41). Numismatists constantly discuss and argue over the start date of the minting of these coins. Some numismatists classify them into two versions by weight and diameter: the large (heavy, weighing about 1 g,

99

100

Vytautas • 1392–1430

Ø 16–18 mm) and the small ones (light, weighing about 0.6 g, Ø 12–14 mm). Some numismatists (S. Sajauskas, D. Kaubrys) and archaelogists believe that the large PEČAT type coins are the oldest and were minted by Algirdas until 1377. S. Sajauskas asserts that the heraldic symbol of this coin is made up of two separate symbols — a spearhead and the Greek cross. The spearhead is the symbol of Duke Kęstutis of Trakai, while the Greek cross — that of Grand Duke Algirdas (Sajauskas 2004: 84). According to the most recent version of S. Sajauskas, this coin type may also have been minted by his son Jogaila (Sajauskas 2015). Other numismatists think that these coins were minted by Vytautas: in 1392–1401 (Kiersnowski 1984: 149–150) and in 1395–1396 (Ivanauskas 2009: 25, Ivanauskas 2013: 98). E. Ivanauskas refers to this coin as the 1/2 Chech groat, while S. Sajauskas and D. Kaubrys — 5 denarii (Sajauskas, Kaubrys 2006: 29). According to E. Ivanauskas, the small PEČAT type coins, which he refers to as half-groats, were minted by Vytautas in 1396–1401 (Ivanauskas 2009: 26, Ivanauskas 2013: 104), while in the opinion of S. Sajauskas and D. Kaubrys, they were struck by Algirdas or Jogaila in 1377–1392. The above-named authors refer to the small PEČAT type coins as double-denarii (Sajauskas, Kaubrys 2006: 31). According to E. Remecas, these coins were minted by Vytautas in 1392–1396 (Ремецас 2004: 88). He holds the view that, alongside the large ones, there were coins of medium weight and diameter as well, which were used concurrently in coin circulation. The coins were minted by gradually decreasing their weight (Ремецас 2011: 24–25). According to this researcher, the large and small coins of different weight appeared not because of their different minting time or a currency reform, but the imperfect coin minting technique. The spearhead symbolises the Duchy of Trakai — Vytautas’ patrimony, the cross — Lutsk or Volhynia.

Vytautas • 1392–1430

Didžioji PEČAT / The large PEČAT coin 2.

Av. Ietigalis su kryžiumi iš dešinės / Spearhead with a Cross on the right Rev. Legenda kirilica / Legend in Cyrillic TAYΠ (PYAT)

Ag, Ø 16,5 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 9802 Šančiai(?) (Kaunas) Panaši į / Similar to Ivanauskas 2013: 5V17-16

Mažosios PEČAT / The small PEČAT coins 3.

Av. Ietigalis su kryžiumi iš dešinės / Spearhead with a Cross on the right Rev. ΠЄYΑТ (PEČAT)

Ag, Ø 14,9 mm, p – 0,77 g LBPM Gek 7425 Noreikiškės (Prienų r.) / Noreikiškės (Prienai d.) Rasta / Found in 2007 Рузас 2008: 43

4.

Av. Ietigalis su kryžiumi iš dešinės / Spearhead with a Cross on the right Rev. ΠЄYΑТ (PEČAT)

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,64 g LBPM Gek 7578 Masteikiai (Kauno r.) / Masteikiai (Kaunas d.)

101

102

Vytautas • 1392–1430

5.

Av. Ietigalis su kryžiumi iš dešinės / Spearhead with a Cross on the right Rev. ΠЄYΑТ (PEČAT)

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,76 g LBPM Gek 8762

6.

Av. Ietigalis su kryžiumi iš dešinės / Spearhead with a Cross on the right Rev. ΠЄYΑТ (PEČAT)

Ag, Ø 13,3 mm, p – 0,71 g LBPM Gek 9728 Panaši į / Similar to Ivanauskas 2013: 6V5-5

Gediminaičių stulpai, ietigalis su kryžiumi / Columns of the Gediminas Family, Spearhead with a Cross Be datos / Undated (apie / circa 1411–1430) Šio tipo monetų randama visoje Lietuvoje, o daugiausia – rytų ir vidurio dalyse (Remecas 2005: 72–74). Lietuvoje 7 lobiuose, 24 senkapiuose ir 11 pavienių vietų rasta per 2 640 monetų (iš jų per 2 000 monetų – 1941 m. Verkių lobyje, šalia Vilniaus). Šio tipo monetos buvo labai paplitusios ir LDK pietinėse žemėse, kur 7 lobiuose rasta apie 1 240 monetų, o daugiausia – Voluinėje (Ivanauskas, Balčius 1994: 68). Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje rastos 22 monetos (Remecas 2006b: 14). Šio tipo monetų kaldinimą S. Sajauskas ir D. Kaubrys priskiria Kęstučiui 137?–1382 m. ir Vytautui 1392– 1401 m. (Sajauskas, Kaubrys 2006: 32). S. Sajausko nuomone, šio tipo monetos buvo kaldintos laikotarpiu, kai LDK mažėjo stačiatikių bažnyčios įtaka ir stiprėjo katalikybė. Tai liudija besikeičianti kryžiaus forma nuo graikiškos (lygių galų) į lotynišką. Monetas pradėjo kaldinti Kęstutis kaip Algirdo vasalas ir Trakų kunigaikštis, vėliau kaldino Vytautas, kovojęs su Jogaila dėl tėvoni-

Vytautas • 1392–1430

jos – Trakų žemės sosto. Vytautas monetas galėjo kaldinti Voluinės sostinėje Lucke (miestą valdė 1385–1389 m.) (Sajauskas 2006: 7). R. Kiersnovskio nuomone, monetas kaldino Vytautas nuo 1401 m. Vilniaus–Radomo sutarties, kai buvo patvirtintas LDK savarankiškumas ir Vytautas oficialiai pripažintas didžiuoju kunigaikščiu (Kiersnowski 1984: 164). E. Ivanauskas jas datuoja vėlesniu 1413–1430 m. laikotarpiu ir vadina pinigėliais (Ivanauskas 2013: 110). E. Remeco tvirtinimu, šios monetos kaldintos Vytauto apie 1411–1430 m. Jų kaldinimo pradžia susijusi su pergale Žalgirio mūšyje, kai Kryžiuočių ordinas po Torunės taikos sutarties Vytautui turėjo sumokėti kontribuciją Prahos grašiais. Vienos monetos vertė atitiko 1/12 Prahos grašio. E. Remeco nuomone, santykinai šias monetas galima pavadinti denarais. Pirmą kartą LDK panaudota nauja technika – monetų spaudai gaminti naudojant puansonus (Remecas 2005: 61–74).

 Coins of this type are being discovered across Lithuania, mainly in its eastern and central parts (Remecas 2005: 72–74). In 7 hoards, 24 old burial grounds and 11 single sites in Lithuania, over 2,640 coins have been found (of which over 2,000 — in 1941 in the Verkiai hoard, near Vilnius). This coin type was widespread in the southern lands of the GDL, where about 1,240 of these coins have been found in 7 hoards, most of them — in Volhynia (Ivanauskas, Balčius 1994: 68). 22 coins have been discovered in the territory of the Lower Castle in Vilnius (Remecas 2006b: 14). S. Sajauskas and D. Kaubrys attribute the minting of this coin type to Kęstutis in 137?–1382 and Vytautas in 1392–1401 (Sajauskas, Kaubrys 2006:32). In the opinion of S. Sajauskas, the coins of this type were minted in the period when the influence of the Orthodox Church in the GDL weakened and Catholicism strengthened. The cross form changing from Greek (equal ends) to the Latin one is witness of that. The minting of the coins was commenced by Kęstutis, as vassal of Algirdas and Duke of Trakai, later — by Vytautas, who fought with Jogaila for the throne of his patrimony, Trakai Land. Vytautas may have minted them in Lutsk, the capital of Volhynia, which he ruled over in 1385–1389 (Sajauskas 2006: 7). In the opinion of R. Kiersnowski, Vytautas minted these coins from the 1401 Pact of Vilnius and Radom, when independence of the GDL was approved and Vytautas was officially recognised as Grand Duke (Kiersnowski 1984: 164). E. Ivanauskas dates them to the later 1413–1430 period and refers to them as pinigėliai (Ivanauskas 2013: 110). E. Remecas asserts that these coins were minted by Vytautas circa 1411–1430. The start date of this coinage is related to the victory in the Battle of Grünwald, when,

103

104

Vytautas • 1392–1430

after the Peace of Toruń, the Teutonic Knights had to pay a contribution to Vytautas in Prague groats. One coin equalled 1/12 Prague groat in value. According to E. Remecas, these coins, in relative terms, can be called denarii. A new technique was used for the first time in the GDL — the dies for the coins were produced by using punches (Remecas 2005: 61–74). 7.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Ietigalis su kryžiumi iš kairės / Spearhead with a Cross on the left

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 801/1 Ruzas 2007: 22, Рузас 2008: 44

8.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Ietigalis su kryžiumi iš kairės / Spearhead with a Cross on the left

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,33 g LBPM Gek 801/2 Рузас 2008: 44

9.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Ietigalis su kryžiumi iš kairės(?) / Spearhead with a Cross on the left(?)

Ag, Ø 12,0 mm, p – 0,25 g LBPM Gek 6261 Рузас 2008: 44

Vytautas • 1392–1430

Smolensko kunigaikštystė / The Duchy of Smolensk Smolensko monetų kalykla / The Smolensk Mint Žinomi 4 Smolensko kunigaikštystės monetų tipai. Juos vienija bendra ikonografija (liūtas (leopardas) arba 2 liūtai (leopardai) ir monetų radimo vietų išsidėstymas. Numizmatikos specialistai nėra vienos nuomonės dėl monetų kaldinimo laiko, naudojamų simbolių ir nominalų. 1395 m. Smolensko kunigaikštystė iš vasalinės pateko į tiesioginę LDK priklausomybę, kai Vytautas visai Smolensko žemei paskyrė savo vietininką Jamontą Tuluntovičių. Po 1399 m. Vorkslos mūšio, kur J. Tuluntovičius žuvo, Vytautas paskyrė naują vietininką Romaną Michailovičių (Роман Михайлович) (Борейша, Иванаускас 2008: 19). E. Ivanauskas vėlesnėse publikacijose jį vadina Romanu Mykolaičiu (Ivanauskas 2009: 32, Ivanauskas 2013: 121) (toliau – Romanas Mykolaitis). 1401 m. rugpjūčio mėn. jį nužudė Smolenske valdžią užgrobęs Jurijus Sviatoslavovičius. Numizmatų J. Boreišos ir E. Ivanausko teigimu, visų 4 tipų Smolensko monetos kaldintos iki 1401 m. įvykusio perversmo. Dar iki šio įvykio monetų meistras išvyko į sostinę Vilnių, kur buvo nukaldintos monetos su dvigubo kontūro Gediminaičių stulpais ir raiteliu, stilistiškai artimos Smolensko monetoms. Kaip pažymi autoriai, mažai tikėtina, kad dėl nuolatinės miesto apsiausties ir maro epidemijos monetos būtų buvusios kaldinamos po šio perversmo. 1404 m. LDK vėl atsiėmus Smolenską, Vytauto didžiajame antspaude atsirado Smolensko žemės herbas Lokys. Nuo to laiko liūtas (leopardas) monetose nebenaudojamas. E. Remeco teigimu, 1401 m. rudenį įvykusio sukilimo išvakarėse savo padėčiai Smolenske sutvirtinti Vytautas pradėjo kaldinti LDK sritines monetas su asmeniniu ženklu dvigubais stulpais averse ir liūtu reverse. Tai – pirmojo tipo Smolensko monetos. Jos panašios į Vilniuje apie 1401–1402 m. kaldintus denarus su dvigubais Gediminaičių stulpais ir raiteliu. E. Remecas daro prielaidą, kad monetoms spaudus galėjo daryti tas pats meistras. Tokių monetų paskirtis tikriausiai buvo propagandinė ir ekonominė. E. Remeco nuomone, liūtas su lelijos formos uodega yra savarankiško valdovo simbolis. Lelijos simbolis monetoje galėjo atsirasti tik 1401 m. kovo 11 d. Vilniaus–Radomo sutartimi Vytautą oficialiai pripažinus didžiuoju kunigaikščiu. Liūtas simbolizavo rusiškų žemių pavaldumą Lietuvai (Remecas 2004a: 56–57). J. Boreiša ir E. Ivanauskas mano, kad antrojo tipo monetos su dvigubais stulpais averse ir 2 leopardais reverse kaldintos Vytauto ir Romano Mykolaičio vardu su atitinkamomis 2 heraldinėmis figūromis, simbolizavusiomis LDK administracinę teritorinę sanklodą. Didysis leopardas simboliza-

105

106

Vytautas • 1392–1430

vo Vytauto, o mažasis – Romano Mykolaičio valdžią (Борейша, Иванаускас 2008: 19). E. Remeco nuomone, šią monetą 1404–1405 m. Vytautas kaldino su savo asmeniniu ženklu Gediminaičių stulpais Smolensko prijungimo prie LDK proga. Autorius mano, kad didysis leopardas simbolizavo LDK rusų žemes, o mažasis – sritį, žemę ar miestą (Remecas 2004a: 57). Daugiausia diskusijų iškilo dėl trečiojo monetų tipo, kur pavaizduotas ženklas, panašus į kirilicos raidę Ю. Numizmatas Jonas Karys-Kareckas (1903–1984), aiškindamas jo prasmę, tvirtino, kad tai – Smolensko kunigaikščio Jurijaus Sviatoslavovičiaus vardo pirmoji raidė (Karys 1959: 165). Tokia pat nuomonė pareikšta Mykolo Michelberto, S. Sajausko, Domininko Kaubrio darbuose. Iš pradžių Mikelio Balčiaus ir E. Ivanausko manyta, kad šią monetą 1398–1399 m. kaldino Vytauto vietininkas Polocke kunigaikštis Andrius Algirdaitis, nes jam priklausė ženklas, sudarytas iš dviejų apskritimų, ties viduriu sujungtų kryžiumi (Ivanauskas, Balčius 1994: 58). Archeologo Aleksiejaus Luchtano tvirtinimu, tai ne raidė, o ženklas tamga. Jį naudojo buvę Aukso ordos, o vėliau LDK įtakon patekę miestai, tokie kaip Viazma, Brianskas ar Riazanė (Luchtanas 2000: 78–79). Rusijos numizmatas Vasilijus Zaicevas pastebėjo, kad ženklas panašus į Starodubo kunigaikščio Aleksandro Patrikaičio (apie 1386–1408) monetų ženklą (Зайцев 2007: 130). E. Ivanauskas naujausiose publikacijose šios monetos kaldinimą priskiria Romanui Mykolaičiui 1399–1401 m. (Борейша, Иванаускас 2008: 18–19, Ivanauskas 2009: 32, Ivanauskas 2013: 121). E. Remeco nuomone, monetą su savo ženklu ne anksčiau kaip 1401 m. galėjo kaldinti Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavovičius, po sukilimo laikinai perėmęs valdžią (Remecas 2004a: 56, 57). Žinomas ir naujas monetos tipas su ženklu Ю ir 2 leopardais (Борейша, Иванаускас 2008: Nr. 16, Ivanauskas 2013: 14V1-1–14V3-3). Vis dėlto aiškaus atsakymo, kam priklauso į kirilicos raidę Ю panašus ženklas, nėra. Numizmatai pastebėjo, kad monetos su leopardu, ženklu Ю ir dvigubo kontūro Gediminaičių stulpais išraižytos vieno meistro. Tai rodo leopardo stilistika ir pasikartojančios smulkios detalės. Monetos kaldintos vienu laiku, nes buvo naudojamas identiškas reverso spaudas. Monetų spaudus tikriausiai raižė meistras, atvykęs iš Vakarų Europos. Rastos 2 monetos su primityviai atliktais dvigubo kontūro Gediminaičių stulpais ir leopardu priskiriamos vietiniam meistrui (Борейша, Иванаускас 2008: 15). Smolensko monetų vidutinė masė – apie 0,41 g, skersmuo – 12,5– 13,0 mm, sidabras – aukštos prabos. J. Boreišos ir E. Ivanausko teigimu, LDK monetų kalybai esminę įtaką darė Livonijos monetų kalybos politika, kur buvo kaldinami 1,15–1,26 g artigai, 0,36–0,42 g pfenigai. Autoriai visų 4 tipų Smolensko monetas prilygina 1/4 grašio (Борейша, Иванаускас 2008: 12, 21).

Vytautas • 1392–1430

S. Sajauskas ir D. Kaubrys aprašė 2 tipų monetas su Gediminaičių stulpais, pažymėdami, kad tai – Vytauto denarai, kaldinti Vilniaus arba Smolensko kalyklose (Sajauskas, Kaubrys 2006: 43–44). E. Remeco teigimu, LDK monetos, kaldintos Smolenske, vadintinos ne kunomis ar denarais, o pusdengėmis. Jos buvo skirtos rusų žemių, pirmiausia Maskvos, rinkai. Taip Vytautas siekė įgyvendinti Rytuose savo politinius ir ekonominius interesus (Remecas 2004a: 56–57). Žemėlapio „Maskvos imperija“ fragmentas – Smolensko kunigaikštystė. Aut. Matijas Zoiteris, raižė Augustas Vindelikas. Augsburgas / Fragment of the “Moscow Empire” map — the Duchy of Smolensk. Author Matthias Seutter, engraved by August Vindelic. Augsburg, circa 1730

Popierius / Paper, 524 x 610 mm (496 x 577 mm) LBPM Gek 9797

107

108

Vytautas • 1392–1430

Four coin types of the Duchy of Smolensk are known. They are united through common iconography (lion (leopard) or two lions (leopards) and the distribution of the coin find-sites. Numismatics specialists do not have a uniform opinion on the minting time, symbols and denominations of these coins. In 1395 the Duchy of Smolensk, from vassal subordination, occurred in direct subordination to the Grand Duchy of Lithuania (GDL), when Vytautas appointed Jamont Tuluntovich as his Viceroy to the entire Smolensk Land. In the aftermath of the Battle of the Vorskla River in 1399, where J. Tuluntovich perished, Vytautas appointed his new Viceroy, Roman Mikhailovich (Роман Михайлович) (Борейша, Иванаускас 2008: 19). E. Ivanauskas, in his subsequent publications, refers to him as Romanas Mykolaitis (Ivanauskas 2009: 32, Ivanauskas 2013: 121) (hereinafter — Romanas Mykolaitis). In August 1410 he was killed by Juri Sviatoslavovich, who seized power in Smolensk. According to the numismatists J. Boreiša and E. Ivanauskas, all the four types of Smolensk coins were minted until the coup d’état, which took place in 1401. As early as before this event, the coin master went to the capital Vilnius, where coins with the double-line Columns of the Gediminas Family and the Knight, stylistically close to Smolensk coins, were struck. As noted by the authors, it is hardly probable that, due to the permanent siege of the city and the plague epidemic, the coins could be struck after this coup d’état. After taking Smolensk back in 1404, Vytautas’ large seal came to bear the coat of arms Bear of Smolensk. From then on, the lion (leopard) was no longer used on the coins. According to E. Remecas, on the eve of the 1401 Uprising, to strengthen his position, Vytautas started minting GDL regional coins with his personal insignia Double Columns on the obverse and lion on the reverse. These are Smolensk coins of the first type. They bear similarity to the denarii with the Double Columns of the Gediminas Family and the Knight, which were minted in Vilnius circa 1401–1402. E. Remecas assumes that the dies for the coins may have been produced by the same master. Such coins apparently were to serve propaganda and economic purposes. In the opinion of E. Remecas, the lion with its lily-shaped tail is the symbol of an independent sovereign. The lily symbol on the coin may have emerged only after Vytautas, by the Pact of Vilnius and Radom of 11 March 1401, was officially recognised as Grand Duke. The lion was the symbol of subordination of Russian lands to Lithuania (Remecas 2004a: 56–57). J. Boreiša and E. Ivanauskas believe that the second coin type with the Double Columns on the obverse and two leopards on the reverse were minted on behalf of Vytautas and Romanas Mykolaitis and bore two heraldic

Vytautas • 1392–1430

figures, which symbolised the GDL’s administrative–territorial structure. The large leopard was the symbol of Vytautas’, the small one — Romanas Mykolaitis’ power (Борейша, Иванаускас 2008: 19). E. Remecas holds the view that Vytautas minted this coin with his personal insignia Columns of the Gediminas Family in 1404–1405 on the occasion of incorporation of Smolensk into the GDL. He believes that the large leopard symbolised the GDL’s Russian lands, while the small one — a region, land or city (Remecas 2004a: 57). The third coin type, depicting a mark similar to the letter Ю, aroused most discussions. The numismatist Jonas Kairys–Kareckas (1903–1984), in explaining its meaning, claimed that it was the first letter of the name of Duke Yuri Sviatoslavovich of Smolensk (Karys 1959: 165). The same view is expressed in the works of Mykolas Michelbertas, S. Sajauskas, Domininkas Kaubrys. Mikelis Balčius and E. Ivanauskas initially believed that this coin was minted in 1389–1399 by Vytautas’ Viceroy to Polotsk, Duke Andrius Algirdaitis, because he owned the mark composed of two circles connected with a cross in the middle (Ivanauskas, Balčius 1994: 58). According to the archaeologist Aleksiejus Luchtanas, it is not a letter, but the tamga mark. It was used by the Golden Horde’s former cities such as Viazma, Bryansk or Riazan, which later fell under the influence of the GDL (Luchtanas 2000: 78– 79). The Russian numismatist Vasili Zaitsev noted that this mark was similar to the coin mark of Duke Alexander Patrikaitis of Starodub (circa 1386–1408) (Зайцев 2007: 130). E. Ivanauskas, in his most recent publications, attributes the minting of this coin to Romanas Mykolaitis in 1399–1401 (Борейша, Иванаускас 2008: 18–19, Ivanauskas 2009: 32, Ivanauskas 2013: 121). In the opinion of E. Remecas, the coin with his insignia might have been minted by Duke Yuri Sviatoslavovich of Smolensk, who temporarily took over power, no earlier than in 1401 (Remecas 2004a: 56, 57). A new type of this coin, with the symbol Ю and two leopards, is also known (Борейша, Иванаускас 2008: Nr. 16, Ivanauskas 2013: 14V1-1–14V3-3). Nevertheless, there is no clear answer to whom the symbol, similar to the Cyrillic letter Ю, belongs. Numismatists noted that the coins with the leopard, symbol Ю and double-line Columns of the Gediminas Family have been engraved by one master. This can be seen from the stylistics of the leopard and the repeating small details. The coins were struck at one time, because an identical reverse die was used. The dies for the coins apparently were engraved by a western European master. The discovered two coins with the primitively made double-line Columns of the Gediminas Family are attributed to a local master (Борейша, Иванаускас 2008: 12, 15).

109

110

Vytautas • 1392–1430

The average weight of Smolensk coins was about 0.41 g, diameter — 12.5–13.0 mm, silver — high fineness. According to J. Boreiša and E. Ivanauskas, the crucial influence on the minting of GDL coins stemmed from the coinage policy in Livonia, where 1.15–1.26 g artigs and 0.36–0.42 g pfennigs were minted. They equal all the four types of Smolensk coins to the 1/4 groat (Борейша, Иванаускас 2008: 12, 21). S. Sajauskas and D. Kaubrys have described two coin types with the Columns of the Gediminas Family, noting that they were Vytautas’ denarii, struck at the mints of Vilnius or Smolensk (Sajauskas, Kaubrys 2006: 43–44). E. Remecas asserts that the GDL coins which were minted in Smolensk were not called kunas or denarii, but half-dengas. They were intended for the market of Russian lands, primarily Moscow Land. Thereby Vytautas aspired to implement his political and economic interests in the East (Remecas 2004a: 56–57). Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai, liūtas (leopardas) / Double-line Columns of the Gediminas Family, lion (leopard) Be datos / Undated (apie / circa 1399–1401) Iki 2008 m. numizmatinėje literatūroje paskelbtos 7 šio tipo Smolensko monetos. Viena moneta (masė 0,43 g) saugoma Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge (Rusija) XVIII a. Jokūbo Briuso kolekcijoje. Ši moneta turi tris taškus Gediminaičių stulpų viduryje (Luchtanas 2000: 77, Remecas 2004a: 55). Antra moneta (masė 0,22 g) 1990 m. rasta lobyje su kitomis rusiškomis monetomis Smolensko srityje (Rusija) (Kaliasinskij 2006: 133, Колесинский 2010: 233). Trečia moneta (masė 0,43 g) rasta Kremenskojės kaime, Medynos rajone, Kalugos srityje (Rusija) (Зайцев 2007: 129). Su dvigubo kontūro Gediminaičių stulpais ir primityviai nukaldintu liūtu žinomos 2 monetos, viena iš jų (masė 0,32 g) rasta Krasneno rajone, Smolensko srityje (Борейша, Иванаускас 2008: 12, Nr. 9, 10, Ivanauskas 2013: 8V2-3). Šešta moneta (masė 0,21 g) rasta 2005 m. Vilniaus žemutinės pilies lobyje. Pastaroji yra su keturiais taškais Gediminaičių stulpų viduryje (Remecas 2006a: 12–13). Pinigų muziejuje saugoma septinta moneta rasta Smolensko srityje. E. Ivanauskas panašaus tipo monetas su dvigubo kontūro Gediminaičių stulpais ir kitokio piešinio liūtu (leopardu), žingsniuojančiu į dešinę, priskiria Lucko monetų kalyklai (Ivanauskas 2013: 18V1-1–18V3-3).

Vytautas • 1392–1430

By 2008, seven Smolensk coins of this type had been published in numismatic literature. One coin (weight 0.43 g) is at the Hermitage Museum in St Petersburg (Russia), in the 18th c. collection of Jacob Bruce. This coin has three dots inside the Columns of the Gediminas Family (Luchtanas 2000: 77, Remecas 2004a: 55). The second coin (weight 0.22 g) was found in 1990 in a hoard in Smolensk Oblast (Russia) together with other Russian coins (Kaliasinskij 2006: 133, Колесинский 2010: 233). The third coin (weight 0.43 g) has been discovered in the Kremenskoye village, Kaluga Oblast (Russia) (Зайцев 2007: 129). With the double-line Columns of the Gediminas Family and a primitive lion, two coins are known, one of them (weight 0.32 g) has been discovered in Krasnensky district, Smolensk Oblast (Борейша, Иванаускас 2008: 12, Nr. 9, 10, Ivanauskas 2013: 8V2-3). The sixth coin (weight 0.21 g) was discovered in 2005 in the Vilnius Lower Castle hoard. It has four dots inside the Columns of the Gediminas Family (Remecas 2006a: 12–13). The seventh coin is at the Money Museum. It has been discovered in Smolensk Oblast. E. Ivanauskas attributes a similar coin type, with the double-line Columns of the Gediminas Family and a lion (leopard) of another design, pacing right, to the Lutsk Mint (Ivanauskas 2013 18V1-1–18V3-3). 10.

Av. Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai su vienu tašku viduryje. Aplink – virvelinis su statmenais brūkšneliais apvadas / Double-line Columns of the Gediminas Family with one dot inside them. Around them — a rope-like rim of vertical lines Rev. Liūtas (leopardas) profiliu į kairę / Lion (leopard) in profile facing left

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 7554 Monastyrščinos r., Smolensko sr. (Rusija) / Monastyrshchina d., Smolensk Oblast (Russia) Борейша, Иванаускас 2008: 11, Nr. 6, Ivanauskas 2009: 8V1-1, Ivanauskas 2013: 8V1-1

Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai, 2 liūtai (leopardai) / Double-line Columns of the Gediminas Family, two lions (leopards) Be datos / Undated (apie / circa 1399–1400 arba / or 1404–1405) Iki 2008 m. minima 10 tokių monetų. 1915 m. 2 monetos, rastos Drozdovo lobyje Maskvos srityje (Rusija), pateko į Valstybinį istorijos muziejų

111

112

Vytautas • 1392–1430

Maskvoje, 2 monetos saugomos J. Briuso kolekcijoje Ermitaže (Luchtanas 2000: 76). Pastaraisiais metais rastos dar 5 monetos: viena (masė 0,40 g) – prie Osoviko piliakalnio Briansko srities šiaurėje, antroji (masė 0,25 g, aplūžusi) – Možaisko rajone, Maskvos srityje, dar 3 – Kremenskojės kaime, Medynos rajone, Kalugos srityje (Зайцев 2007: 129). Viena iš jų saugoma Pinigų muziejuje. Lietuvoje vienintelė šio tipo moneta rasta 1989 m. kasinėjant Kernavės pirmąją bažnyčią (Širvintų r.), ji saugoma Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje (Luchtanas 2000: 76).

 Until 2008, ten such coins had been mentioned. In 1915, two coins, discovered in the Drozdov hoard in Moscow Oblast (Russia), were taken to the State Historical Museum in Moscow; two coins are held in the collection of J. Bruce in the Hermitage Museum (Luchtanas 2000: 76). In recent years, another five coins have been found: one (weight 0.40 g) — near the Osovik hill-fort in the north of Bryansk Oblast, the second (weight 0.25 g, partly broken) — in Mozhaisk district, Moscow Oblast; another three — in the Kremenskoye village, Medyna district, Kaluga Oblast (Зайцев 2007: 129). One of them is stored at the Money Museum of the Bank of Lithuania. In Lithuania, the only coin of this type was discovered in 1989 during the excavations of the first church in Kernavė (Širvintos d.). It is stored at the Archaeological Historical Museum in Kernavė (Luchtanas 2000: 76). 11.

Av. Dvigubo kontūro Gediminaičių stulpai. Aplink – taškelių apvadas / Double-line Columns of the Gediminas Family. Around them — a dotted rim Rev. Didelis ir mažas liūtai (leopardai) profiliais į dešinę. Didysis liūtas (leopardas) pavaizduotas su lelijos formos uodega. Aplink – taškelių apvadas / Large and small lions (leopards) in profile facing right. The large lion (leopard) is depicted with a lily-shaped tail. Around it — a dotted rim

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 7138 Kremenskojės k., Medynos r., Kalugos sr. (Rusija) / Kremenskoye village, Medyna d., Kaluga Oblast (Russia) Ruzas 2007: 23, Зайцев 2007: 137, Nr. 40, Рузас 2008: 46, Борейша, Иванаускас 2008: 13, Nr. 11

Vytautas • 1392–1430

Smolensko kunigaikštis Jurijus Sviatoslavovičius arba Romanas Mykolaitis / Duke Yuri Sviatoslavovich, or Romanas Mykolaitis of Smolensk Ženklas Ю, liūtas (leopardas) / The Ю symbol, lion (leopard) Be datos / Undated (apie / circa 1399–1401 arba / or 1401) Ši moneta ypač reta. Iki 2008 m. buvo žinomos 6 tokios monetos. Po vieną saugoma Valstybiniame istorijos muziejuje Maskvoje (Drozdovo lobis) ir Ermitažo muziejuje (Remecas 2004a: 53–54). Viena moneta (masė 0,39 g), manoma, rasta Tverės srityje, netoli Smolensko srities ribos, 2 monetos (masė 0,39 g ir 0,37 g) – netoli Kremenskojės kaimo, Medynos rajone, Kalugos srityje (viena iš jų saugoma Pinigų muziejuje). Dar viena moneta (masė 0,40 g, aplūžusi) rasta Možaisko rajone, Maskvos srityje (Зайцев 2007: 129).

 This coin is particularly rare. Six such coins had been known by 2008. They are stored at the State Historical Museum in Moscow (Drozdov hoard) and the Hermitage Museum, one in each (Remecas 2004a: 53–54). One coin (weight 0.39 g) has been found presumably in Tver Oblast, close to the boundary of Smolensk district; two coins (weight 0.39 g and 0.37 g) — close to the Kremenskoye village, Medyna district, Kaluga Oblast (one of them is at the Money Museum). One more coin (weight 0.40 g, partly broken) has been discovered in Mozhaisk district, Moscow Oblast (Зайцев 2007: 129). 12.

Av. Ženklas Ю su keturiais reljefiniais taškais. Aplink – taškelių apvadas / The Ю symbol with four dots in relief. Around it — a dotted rim Rev. Liūtas (leopardas) profiliu į kairę. Aplink – taškelių apvadas / Lion (leopard) in profile facing left. Around it — a dotted rim

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,37 g LBPM Gek 7423 Kremenskojės k., Medynos r., Kalugos sr. (Rusija) / Kremenskoye village, Medyna d., Kaluga Oblast (Russia) Ruzas 2007: 23, Зайцев 2007: 137, Nr. 42, Рузас 2008: 46, Борейша, Иванаускас 2008: 14, Nr. 15

113

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) iki 1392 m. egzistavo ir sritinės kunigaikštystės (Kijevo, Briansko, Severėnų Naugardo ir Starodubo), kaldinusios savo monetas. Severėnų Naugardo kunigaikštis Dmitrijus Kaributas monetas kaldino apie 1386–1393 m., Starodubo kunigaikštis Aleksandras Patrikaitis – apie 1387–1388 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnūs Briansko kunigaikštis Dmitrijus Algirdaitis Brianskietis – apie 1372–1379 m. ir Kijevo kunigaikštis Vladimiras Algirdaitis – apie 1388–1394 m.

 In the Grand Duchy of Lithuania (GDL) until 1392 there also existed regional duchies, which minted coins: the duchies of Kiev, Bryansk, Novgorod-Seversk and Starodub. Duke Dmitri Korybut of NovgorodSeversk minted coins circa 1386–1393, Duke Alexander Patrikaitis of Starodub circa 1387–1388, the sons of Grand Duke Algirdas of Lithuania Duke Dmitri Olgierdovich of Bryansk circa 1372–1379 and Duke Vladimir of Kiev — circa 1388–1394.

Dmitrijus Algirdaitis Brianskietis / Dmitri Olgierdovich of Bryansk 1372–1379 XIV a. antrosios pusės Briansko kunigaikštystės monetos numizmatams tapo žinomos neseniai, kai Ukrainos numizmatai Konstantinas ir Irina Chromovai rekonstravo monetos, rastos Briansko srityje (dabar ši moneta saugoma Pinigų muziejuje), legendą, įrašytą kirilicos rašmenimis prieš laikrodžio rodyklę: Печать князя Дмитрия (Kaldinta kunigaikščio Dmitrijaus) (Хромов, Хромова 2005, Chromov 2006: 156, Хромов, Хромова 2008: 75). Autoriai šią monetą priskyrė vyresniajam Dmitrijaus Kaributo broliui Dmitrijui Algirdaičiui Brianskiečiui, pažymėdami, kad ji išleista Severėnų Naugardo kunigaikštystėje. K. Chromovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos

116

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

banko Pinigų muziejaus egzemplioriaus arabiška pusė imituoja chano Muchamedo Buliako monetą (Рузас 2008: 45). Rusijos numizmatas Vasilijus Zaicevas, pritardamas nuomonei, kad minėtą monetą nukaldino Dmitrijus Algirdaitis Brianskietis, patikslino jos išleidimo vietą, nurodydamas Briansko kunigaikštystę. Kunigaikščio Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio sosto užėmimo datos istoriniai šaltiniai nenurodo. Rusijos istoriko Vladimiro Kučkino duomenimis, Dmitrijus Algirdaitis Brianskietis pradėjo valdyti 1372 m. (Кучкин 2003: 151). Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio monetų kalyba siejama su jo valdymo pradžia, kai pirmiausia pradėtos kaldinti dvipusės Džučio uluso chano Gijo ud Dino Muhamedo Ghiyath ad Din Muhammado dangų 771–780 H. m. (1369–1382) imitacijos (Зайцев 2010: 12). Kitaip negu originalios dangos ir daugumos tipų imitacijos, Briansko monetos kaldintos ne ant iš sidabrinės vielos išplotų gabaliukų, bet ant iš plonos sidabrinės plokštelės išpjautų skrituliukų. Vėliau šią technologiją naudojo Starodubo ir galbūt Severėnų Naugardo kunigaikštystės. Apie 1376 m. Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio monetų pirmojoje pusėje vietoj imitacijos atsirado kunigaikščio ženklas, apjuostas tekstu kirilicos rašmenimis. Pirmosiose monetose kunigaikščio vardo legenda iškalta fragmentiškai, nes centrinę monetos dalį užėmė kunigaikščio ženklas. Jos buvo kaldintos trumpai, naudojant tiktai vieną spaudų porą. Netrukus buvo pagamintas naujas spaudas, kuriuo nukaldintose monetose legendos pabaiga atsidūrė centre, o antrosios pusės imitacijos spaudas liko nepakeistas (moneta saugoma Pinigų muziejuje). Monetos greičiausiai buvo kaldinamos Trubčevske, buvusioje Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio rezidencijoje. Briansko kunigaikštystės monetos retai iškeliaudavo toliau nuo jų kaldinimo vietos. Beveik visos monetos, išskyrus vieną su kunigaikščio ženklu ir Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio vardu iš Borščevo lobio, rastos Briansko srityje (Rusijos Federacija). Dmitrijaus Algirdaičio Brianskiečio imitacijų ir vardinių monetų masė paprastai neviršija 1 gramo (Зайцев 2010: 13). E. Ivanauskas pateikia dviejų tipų monetas dangas: su rusiška legenda ir su kunigaikščio herbu. Autoriaus teigimu, monetos kaldintos Brianske (Ivanauskas 2013: 74–77).

 Numismatists only recently became aware of the coins of the Principality of Bryansk from the second half of the 14th c., when the Ukrainian numismatists Konstantin and Irina Chromov reconstructed the legend of a coin found in Bryansk Oblast (it is now stored at the Money Museum of the Bank of Lithuania), impressed in Cyrillic anti-clockwise: Печать князя

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

Дмитрия (Minted by Duke Dmitri) (Хромов, Хромова 2005, Chromov 2006: 156, Хромов, Хромова 2008: 75). The authors attributed this coin to Dmitri Olgierdovich of Bryansk, the elder brother of Dmitri Korybut, noting that it was issued in the Principality of Novgorod-Seversk. K. Chromov noted that the Arabic side of the specimen held at the Money Museum of the Bank of Lithuania is an immitation of the coin of Khan Muhammad Bulak (Рузас 2008: 45). The Russian numismatist Vasili Zaitsev, agreeing with the opinion that this coin was minted by Dmitri Olgierdovich of Bryansk, specified its place of issue: the Principality of Bryansk. Historical sources do not indicate the date of Dmitri Olgierdovich of Bryansk’s ascending the throne. According to the data of the Russian historian Vladimir Kuchkin, Dmitri Olgierdovich of Bryansk began his rule in 1372 (Кучкин 2003: 151). The coinage of Dmitri Olgierdovich of Bryansk is associated with the beginning of his rule, when first of all the minting of the two-sided imitation coins of the dangs of Khan Ghiyath ud Din Muhammad of Ulus Djuchi 771–780 AH (1369–1382) was commenced (Зайцев 2010: 12). Unlike the original dangs and imitations of most of their types, Bryansk coins were struck not on flattened pieces of silver wire, but on discs cut from a thin silver plate. Later this technology was used in the Principalities of Starodub and possibly Novgorod-Seversk. Circa 1376, one side of the coins of Dmitri Olgierdovich of Bryansk started featuring the Duke’s insignia, surrounded by text in Cyrillic, instead of an imitation. On the first coins, the Duke name’s legend is impressed in a fragmented way, as the central part of the coin was taken by the Duke’s insignia. They were struck for a short while, using only one pair of dies. Before long, a new die was produced; on the coins struck by it, the end of the legend occurred in the centre, while the die for the other side’s imitation remained unchanged (the coin stored at the Money Museum of the Bank of Lithuania). The coins apparently were minted in Trubchevsk, former residence of Dmitri Olgierdovich of Bryansk. The coins of the Principality of Bryansk were rarely taken far from their minting site. Nearly all coins, except for the one bearing the Duke’s insignia and the name of Dmitri Olgierdovich of Bryansk from the Borshchiv hoard, have been found in Bryansk Oblast (Russian Federation). The weight of the immitation coins and of the coins bearing the Duke’s name usually does not exceed 1 g (Зайцев 2010: 13). E. Ivanauskas presents two types of dang coins: with a Russian legend and with the Duke’s coat of arms. According to him, the coins were minted in Bryansk (Ivanauskas 2013: 74–77).

117

118

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

Moneta, kurios viena pusė yra Džučio dango imitacija / Coin, one side of which is an imitation of the dang of Jochi Be datos / Undated (apie /circa 1372–1376) Trubčevsko monetų kalykla(?). Briansko kunigaikštystė / Trubchevsk Mint(?). Principality of Bryansk Av. Veidrodinė (atvirkščia) legenda kirilicos rašmenimis dviejuose apskritimuose: Печать князя Дмитрия (Kaldinta kunigaikščio Dmitrijaus) / Mirror (reverse) legend in Cyrillic in two circles: Печать князя Дмитрия (Minted by Duke Dmitri) Rev. Legenda arabiškais rašmenimis: Zarb Ordu sanat 773 (Kaldinta Ordoje 773 H. m. (apie 1372 m.) / Legend in Arabic: Zarb Ordu sanat 773 (Minted in Ordu 773 AH (circa 1372))

Ag, Ø 16,3 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 7422 Rasta Briansko srityje (Rusijos Federacija) / Found in Bryansk Oblast (Russian Federation) Рузас 2008: 45, Зайцев 2007: 135, Nr. 20, Gončiarov, Ruzas 2013: 9, Ivanauskas 2013: Nr. 14–15J3-2

Kijevo kunigaikštis Vladimiras Algirdaitis / Duke Volodimir Olgierdovich of Kiev 1363–1395 Nuo XIV a. Kijevą jau valdė Gediminaičiai. Manoma, kad Vladimiras Algirdaitis LDK vasaliniu kunigaikščiu Kijeve paskirtas 1362 m., po Mėlynųjų Vandenų mūšio. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, Vladimiras Algirdaitis jam patvirtino savo vasalinę priklausomybę. Tačiau 1392 m. Vytautas, tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pareikalavo prisiekti ištikimybę LDK. Vladimirui atsisakius, Vytautas su Skirgaila pradėjo Kijevo kunigaikštystės antpuolį. 1395 m. jų kariuomenei pasiekus Kijevą, Vladimiras pasidavė be mūšio.

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

Iš viso žinoma daugiau kaip 1 200 Kijevo kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio monetų iš 16 radimviečių. Daugiausia (969 vnt.) rasta Sosnicos lobyje (Černigovo sr., Ukraina). Naujausi radiniai aptikti atliekant kasinėjimus Kijeve, Kunigaikščių kalne. Vladimiro Algirdaičio monetose sutinkami keturi vaizdai – kunigaikščio ženklas, pynutė, raidės K arba IS ir kryžius. Pagal tai Ukrainos numizmatai nurodo skirtingą šio kunigaikščio monetų tipų skaičių. Nikolajus Kotliaras (Котляр 1970: 88–100) skirsto į penkis, Georgijus Kozubovskis (Kozubowski 1994: 121–139) atitinkamai į septynis tipus. Lietuvos numizmatai E. Ivanauskas ir M. Balčius šias monetas siūlo skirstyti į 3 tipus: 1) su Vladimiro vardu aplink totorišką tamgą averse ir kunigaikščio ženklu reverse, 2) su Vladimiro vardu aplink inicialus averse ir kunigaikščio ženklu reverse (monetos saugomos Pinigų muziejuje), 3) su Vladimiro vardu aplink įstrižą kryžių averse ir kunigaikščio ženklu reverse (Ivanauskas, Balčius 1994: 37). Vardas Volodimir užrašytas kirilica įvairiai ir su klaidomis, pagal ir prieš laikrodžio rodyklę (Kozubowski 1994: 131–132). N. Kotliaras yra pažymėjęs, kad tikslių Vladimiro Algirdaičio monetų kalyklos darbo pradžios ir pabaigos datų nustatyti nėra galimybių, nes jos nepažymėtos ant monetų ir nerasta duomenų istoriniuose šaltiniuose. Daugiau kaip 200 jo monetų rasta su averse pavaizduotu kunigaikščio ženklu, o reverse, vienų tyrinėtojų manymu, – su raide K, reiškiančia Kijevo miesto pavadinimo pirmąją raidę, kitų nuomone, – su lotyniškomis raidėmis IS. Lietuvoje rastos 4 Vladimiro Algirdaičio monetos. 1885 m. rastas lobis su šio kunigaikščio moneta (su K (IS?) Raudondvaryje (Vilniaus r.), 1933 m. viena moneta rasta Mitkiškių lobyje (Trakų r.) su raide K (IS?), 2006–2007 m. Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje rastos dar dvi monetos – viena su raide K, antra su kryželiu. Kijevo monetų radiniai Lietuvos teritorijoje rodo, kad jų paplitimo arealas buvo ne tik Kijevo kunigaikštystė. XIV a. paskutiniu dešimtmečiu datuojami radiniai rodo, kad į Lietuvą šios monetos prekybos keliu pateko dar valdant Vladimirui Algirdaičiui (Ремецас 2012: 94– 96). Kijevo ir Vilniaus monetos buvo kaldinamos ant išplotos sidabrinės vielos ruošinukų. Tyrinėtojai pastebi, kad Vladimiro Algirdaičio monetų metrologija nėra susieta su Aukso ordos dangų svorio sistema. E. Remecas mano, kad Kijevo monetų masė (apie 0,2–0,6 g) atitinka Jogailos monetų, kaldintų po 1388 m., masę. Sidabro praba taip pat panaši. Autoriaus tvirtinimu, Vladimiro Algirdaičio monetos buvo nukaldintos pagal LDK Vilniaus monetų kaldinimo pėdą. Šios aplinkybės leido Kijevo monetoms įsilieti į Lietuvos pinigų apyvartą (Ремецас 2012: 96–97). Naujausią šių monetų ženklų analizę pateikė E. Remecas. Autorius monetose sutinkamus simbolius IS, I·S, IC ir K sulygina su Bizantijos ir Bulgarijos karalystės monetose pavaizduotais Kristaus simboliais IC XC ir teigia, kad kryžius ir raidės IS, IC yra Kristaus simboliai, bendri visiems trims monetų tipams, о Kristaus simbolika vienija šiuos tipus. Dar vienas

119

120

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

bendras visiems trims monetų tipams simbolis yra vadinamasis kunigaikščio Vladimiro Algirdaičio ženklas du kryžiai. Jis numizmatų vadintas įvairiai: bažnyčios vėliava, aukso vartais, raidėmis K ir B, Gedimino arba Riurikovičių herbu. E. Remeco nuomone, Bizantijos imperatoriai vaizduojami su valdžios regalija – vėliava (lot. labarum). Greičiausiai šį Bizantijos valdžios simbolį, tiktai pakeistą, perėmė Vladimiras Algirdaitis. Pačios pirmosios monetos su pynute arba mazgo simboliu galėjo būti kaldintos apie 1388–1389 m. Monetos su raidėmis IS arba IC kaldintos apie 1388(1389?)–1390 m., su kryžiumi – ne anksčiau kaip 1390 m. ir iki 1394 m. (Ремецас 2012: 97–106, Ремецас 2012a: 200). E. Ivanauskas naujausiame kataloge pažymi, kad Vladimiro Algirdaičio pirmosios monetos pusgrašiai greičiausiai pasirodė apie 1386 m. ir buvo kaldinti iki 1394 m. Kataloge skelbiama ir naujo tipo moneta su kunigaikščio ženklu ir įrašu Пособи Б(ож)е (Ivanauskas 2013: 27J-1). Apie šią monetą daugiau duomenų numizmatinėje literatūroje nepateikta.

 From the 14th c. Kiev was already under the rule of the Gediminas Family. Volodimir Olgierdovich is believed to have been appointed as a vassal duke of the GDL in Kiev in 1362, in the aftermath of the Battle of Blue Waters. When Jogaila became King of Poland, Volodimir Olgierdovich confirmed his vassalage to him. However, in 1392 Vytautas, on becoming the Grand Duke of Lithuania, required him to swear loyalty to the GDL. As Volodimir refused to do this, Vytautas, jointly with Skirgaila, launched an attack on the Principality of Kiev. When, in 1395, their army reached Kiev, Volodimir surrendered without a battle. A total of more than 1,200 coins of Duke Volodimir of Kiev, from 16 find-sites, are known. Most of them (969) were found in the Sosnitsa hoard (Chernigov Oblast, Ukraine). The most recent finds were discovered while carrying out excavations in Kiev, at the Mount of Dukes. The coins of Volodimir Olgierdovich bear four images — the Duke’s insignia, a plait the letter K or IS and a cross. Based on them, Ukrainian numismatists indicate a different number of this Duke’s coin types. Nikolai Kotliar (Котляр 1970: 88–100) classifies them into five, Georgi Kozubowski (Kozubowski 1994: 121–139) — seven types. The Lithuanian numismatists E. Ivanauskas and M. Balčius propose to classify these coins into 3 types: 1) those with the name of Volodimir around the Tartar tamga on the obverse and the Duke’s insignia on the reverse; 2) with the name of Volodimir around the initials on the obverse and the Duke’s insignia on the reverse (LBPM coins); 3) with the name of Volodimir around the diagonal cross on the obverse

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

and the Duke’s insignia on the reverse (Ivanauskas, Balčius 1994: 37). The name Volodimir is written in Cyrillic differently and with errors, clockwise and anti-clockwise (Kozubowski 1994: 131–132). N. Kotliar has noted that there are no possibilities to ascertain the exact dates of the beginning and end of operations of the mint which minted the coins of Volodimir Olgierdovich, since they are not marked on the coins and no data on them has been found in the historical sources. More than 200 of his coins have been found with the Duke’s insignia featured on their obverse, while on their reverse, in the opinion of some researchers — the letter K, standing for the first letter of the city of Kiev, while in the opinion of others — the Latin letters IS. Four coins of Volodimir Olgierdovich have been found in Lithuania. In 1885, a hoard with a coin of this Duke (with K (IS?) was found in Raudondvaris (Vilnius d.); in 1993 one coin with the letter K (IS?) was found in the Mitkiškiai hoard (Trakai d.). Another two coins were found in 2006– 2007 in the territory of the Lower Castle in Vilnius — one with the letter K, the other one with a crosslet. The finds of Kievan coins in the territory of Lithuania suggest that their distribution area was not the Principality of Kiev alone. The finds dated to the last decade of the 14th c. show that these coins arrived into Lithuania by a trade route as early as under the rule of Volodimir Olgierdovich (Ремецас 2012: 94–96). Kievan and Vilnius coins were struck on the blanks of flattened silver wire. Researchers note that the metrology of the coins of Volodimir Olgierdovich is not linked to the weight system of the Golden Horde’s dangs. E. Remecas believes that the weight of Kievan coins (about 0.2–0.6 g) corresponds to the weight of Jogailas’ coins minted after 1388. Their silver fineness is similar as well. According to him, the coins of Volodimir Olgierdovich were struck to the GDL weight standard for Vilnius coins. These circumstances enabled Kievan coins joining currency circulation in Lithuania (Ремецас 2012: 96–97). The most recent analysis of the symbols used in these coins was presented by E. Remecas. He compared the symbols IS, I·S, IC and K with the symbols of the Christ IC XC featured on the coins of the Kingdom of Byzantium and Bulgaria, and asserts that the cross and the letters IS, IC are the symbols of Christ common to all the three coin types, and that these types are united through the symbolism of Christ. One more symbol common to all the three coin types is the so-called insignia of Duke Volodimir Olgierdovich, Two Crosses. Numismatists used to refer to it differently: a church flag, a golden gate, the coat of arms of Gediminas or of the Riurikovich Family, the letters K and B. In the opinion of E. Remecas, Byzantine emperors are depicted with the regalia of power — a flag (Lat. labarum). It is probably this Byzantine symbol of power, only modified, which was taken over by

121

122

LDK sritinės kunigaikštystės / Regional duchies of the GDL

Volodimir Olgierdovich. The very first coins with a plait or the knot symbol may have been coined circa 1388–1389. The coins with the letters IS or IC were struck circa 1388 (1389)–1390, those with a cross — no earlier than in 1390 and may have been struck until 1394 (Ремецас 2012: 97–106, Ремецас 2012a: 200). E. Ivanauskas, in his latest catalogue, notes that the first coins of Volodimir Olgierdovich, half-groats, apparently turned up circa 1386 and were struck until 1394. This catalogue also publishes a new coin type with the Duke’s insignia and the inscription Пособи Б(ож)е (Ivanauskas 2013: 27J–1). Numismatic literature does not provide more data on this coin.

Kijevo monetų kalykla / The Kiev Mint Be datos / Undated (apie / circa 1388–1392) 1.

Av. Kunigaikščio ženklas / The Duke’s insignia Rev. Raidės IS(?). Aplink – kunigaikščio vardas / Letters IS(?). Surrounding them is the Duke’s name

Ag, Ø 15,0 mm, p – 0,51 g LBPM Gek 6720 Рузас 2008: 45

2.

Av. Kunigaikščio ženklas / The Duke’s insignia Rev. Raidės IS(?). Aplink – kunigaikščio vardas / Letters IS(?). Surrounding them is the Duke’s name

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,39 g LBPM Gek 6871 Рузас 2008: 46

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon 1440–1492

Gediminaičių stulpai, raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis kalaviją) / Columns of the Gediminas Family, Knight (riding to the right and holding a sword) Be datos / Undated (apie XV a. III ketv. / circa Q3 15th c.) Vilniaus monetų kalykla / The Vilnius Mint Žinoma daugiau kaip 700 šio tipo monetų. Pirmą kartą 6 tokias monetas paskelbė Eustachijus Tiškevičius 1845 m. iš lobio, rasto 1844 m. Kaune (Tyszkiewicz 1845: 5–22). Daugiausia monetų su Gediminaičių stulpais ir raiteliu aptikta dviejuose lobiuose: dviejų vietovių pavadinimus turinčiame Aluonos Šklėrių lobyje, rastame 1929 m. taisant kelią tarp Šklėrių ir Aluonos (Trakų r.), ir Krūminių lobyje (Varėnos r.), rastame 1935 m. Abiejų lobių monetos yra skelbtos žymaus lietuvių numizmato Povilo Karazijos (1887–1955) knygoje ,,Aluonos Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai“ (Kaunas, 1941). P. Karazijai pavyko surinkti žinias apie 200 monetų su Gediminaičių stulpais ir raiteliu, apie 10 Vaclovo IV Prahos grašių iš Aluonos Šklėrių lobio ir paskelbti 65 šio tipo monetas. P. Karazija taip pat surinko ir aprašė 188 Krūminių lobio monetas. Pabuvojusios įvairiose kolekcijose 3 monetos iš Aluonos Šklėrių lobio ir 39 monetos iš Krūminių lobio pateko į Pinigų muziejų. Tyrinėjant Vilniaus žemutinės pilies teritoriją rasta 12 monetų (Remecas 2006b: 14). P. Karazija atliko visapusišką šio tipo monetų tyrimą suskirstydamas jas į 3 pagrindines grupes (A, B, C) ir priskirdamas Vytauto laikotarpiui (XIV a. pab.– XV a. pr.). Jis neatmetė galimybės, kad A grupės monetas galėjo kaldinti Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis (1345–1382). Vieni numizmatai (Sajauskas, Kaubrys 1993: 51, 53, 54, S. Sajauskas 2004: 79–93, Michelbertas 2006: 19) jas priskiria valdovams pagal gotikinę raidę – kunigaikščio monogramą Gediminaičių stulpų viduje. Jų nuomone, matomos raidės reiškia: A – Aleksandras (katalikiškas Vytauto vardas), B – Boleslovas (Švitrigaila), K – Kazimieras Jogailaitis. Kiti autoriai (Ivanauskas, Balčius 1994: 75–79, Luchtanas 1997: 53–61, Tautavičius 2002: 162–165, Remecas 2006b: 11–15) monetas priskiria Kazimierui Jogailaičiui.

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Išsamiausią publikaciją, skirtą šio tipo monetoms, parašė Dalia Grimalauskaitė ir Ivanas Sinčiukas (Грималаускайте, Синчук 2007: 174–208). Monetas jie suskirstė į 4 grupes. Pagal šiuos autorius, pirmajai grupei būdingi smulkūs Gediminaičių stulpai ir siauras vidinis laukas su viduryje iškalta gotikine raide K. Ši raidė ir kitos raidės – L viršuje ir N apačioje – iškaltos taisyklingai su atskirais raidžių puansonais. Raitelio galva pasukta profiliu į dešinę, su aukštu šalmu, su pakeltu antveidžiu, kairėje sulenktoje rankoje – pavadis, dešinėje – kalavijas. Raitelis be skydo. Aplink – taškinis apvadas ir išorinis linijinis apvadas (Грималаускайте, Синчук 2007: 186). Antrajai grupei priklauso monetos, kuriose atskiru puansonu, panašiu į raidę L, imituojama raidė L, o dviem smūgiais pasukus puansoną 180˚ kampu – dvi gotikinės raidės K. Beveik pusėje monetų raidės įkaltos atvirkštiniu būdu. Raitelis pavaizduotas kaip ir pirmojoje grupėje, vis dėlto piešinys atliktas supaprastintai, vietoj pakelto antveidžio matomas punktyras (Грималаускайте, Синчук 2007: 190). Trečiąją grupę sudaro monetos, kurių averse, panaudojant į raidę L panašų puansoną, imituojamos gotikinės raidės K, L, N, be to, tai atlikta atvirkštiniu būdu. Raitelio šalmas žemas, trikampio formos, punktyru arba tašku imituojamas pakeltas antveidis. Kairioji raitelio ranka remiasi į žirgo kaklą. Apvadai iš stambių atskirų taškų. Šios grupės monetoms būdingas išryškintas pentino elementas (Грималаускайте, Синчук 2007: 192). Ketvirtoji grupė – averso stulpuose, kaip ir pirmojoje grupėje, panaudotas gotikinės raidės K puansonas, kitų raidžių aplink stulpus nėra. Pasitaiko atvejų, kai raidė apversta aukštyn kojomis. Raitelis pavaizduotas stilizuotai. Kairė ranka remiasi į žirgo kaklą, pentinas užima didelį monetos plotą. Raitelio šalmas sutinkamas trijų formų: trikampio, turnyrinio tipo (Stechhelm) ir panašaus į galvos apdangalą (Грималаускайте, Синчук 2007: 194). Dauguma šios grupės monetų geros būklės. Sulyginę monetų spaudus, šie numizmatai priėjo išvadą, kad visų grupių monetos kaldintos valdant Kazimierui Jogailaičiui. E. Ivanauskas pastebi, kad tiksli Kazimiero monetų kaldinimo pradžia nežinoma. Tikriausiai Vilniaus monetų kalykla darbą pradėjo 1440 m. ir veikė didesnį Kazimiero Jogailaičio valdymo laikotarpį. Tai liudija ir 1489 m. istoriniame šaltinyje minimas Vilniaus monetų meistras Henrikas Šliogeris. Buvo kaldinami tiktai pinigėliai (denarai) pagal Novgorodo monetų kaldinimo normas (Ivanauskas 2013: 124). Kazimiero Jogailaičio valdymo pabaigoje Mstislavlio kunigaikštystėje vertikalios strėlės su puslankiu apačioje ženklu buvo kontrasignuojamos Krymo totorių monetos. Pagal J. Boreišą ir E. Ivanauską, monetas kontrasignavo prieš Kazimierą Jogailaitį sukilęs buvęs Kijevo kunigaikštis

125

126

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Mykolas Olelkaitis (1443–1454) (Борейша, Иванаускас 2009: 16–17). Pagal I. Štalenkovą, kontrasignavimą nulėmė ekonominės priežastys – Mstislavlio kunigaikštystės pinigų apyvartai trūko smulkių nepilnaverčių monetų, todėl buvo pasinaudota kaimynystėje kursavusiomis totoriškomis monetomis (Шталенков 2012: 50).

 More than 700 coins of this type are known. The first to publish 6 such coins from a hoard discovered in 1844 in Kaunas was Eustachy Tyszkiewicz in 1845 (Tyszkiewicz 1845: 5–22). Most of the coins with the Columns of the Gediminas Family and a Knight have been found in two hoards: the Aluona Šklėriai hoard, which bears the names of two locations, found in 1929 when repairing the road between Šklėriai and Aluona (Trakai d.), and the Krūminiai hoard (Varėna d.), discovered in 1935. The coins from both hoards were published in the book Aluonos Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai by the famous Lithuanian numismatist Povilas Karazija (1887–1955) (Kaunas, 1941). P. Karazija managed to gather the knowledge on around 200 coins with the Columns of the Gediminas Family and the Knight and of 10 Prague groats of Vaclav IV from the Aluona Šklėriai hoard, and publish 65 coins of this type. P. Karazija has also amassed and described 188 coins of the Krūminiai hoard. After having been part of different collections, 3 coins from the Aluona Šklėriai hoard and 39 coins from the Krūminiai hoard were taken to the Money Museum. 12 coins have been discovered when excavating the territory of the Lower Castle in Vilnius (Remecas 2006b: 14). P. Karazija has carried out comprehensive research of this type of coins, classifying them into 3 major groups (A, B, C) and dating them to the period of Vytautas (late 14th–early 15th c.). He did not reject the possibility that the coins within group A may have been minted by Grand Duke Kęstutis of Lithuania (1345–1382). Some numismatists (Sajauskas, Kaubrys 1993: 51, 53, 54, S. Sajauskas 2004: 79–93, Michelbertas 2006: 19) attribute them to rulers based on the Gothic letter — ducal monogram inside the Columns of the Gediminas Family. In their view, the letters which can be seen stand for: A — Alexander (the catholic name of Vytautas), B — Boleslovas (Švitrigaila), K — Casimir Jagiellon (Lith. Kazimieras Jogailaitis). Other authors (Ivanauskas, Balčius 1994: 75–79, Luchtanas 1997: 53–61, Tautavičius 2002: 162–165, Remecas 2006b: 11–15) attribute these coins to Casimir Jagiellon. The most comprehensive publication on this coin type has been written by Dalia Grimalauskaitė and Ivan Sinchuk (Грималаускайте,

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Синчук 2007: 174–208). They classified the coins into 4 groups. According to these authors, the first group is characterised by small Columns of the Gediminas Family and narrow inner area with the Gothic letter K impressed inside. This and the other letters — L at the top and N at the bottom — have been impressed regularly with separate punches for each letter. The Knight’ s head in profile is facing right, with a high helmet, raised visor; in his left bent arm there is a rein, in the right one — a sword. The Knight is without a shield. Around him there is a dotted rim and the outer linear rim (Грималаускайте, Синчук 2007: 186). The second group includes the coins which bear the letter L, imitated with a separate punch, reminiscent of the letter L, and two Gothic letters K — turning the punch in two strikes at 180°. On nearly half of them the letters have been incused in the reverse manner. The Knight is depicted as in the first group, but its figure is simplified; instead of the raised visor, a dotted line can be seen (Грималаускайте, Синчук 2007: 190). The third group consists of the coins with the imitated Gothic letters K, L, and N on their obverse; their imitation is done with a punch similar to the letter L, moreover — in the reverse manner. The Knight’s helmet is low, triangular-shaped; a raised visor is imitated through a dotted line or a dot. The Knight’s left hand rests on the horse’s neck. The rims are made of large separate dots. The coins within this group are characterised by the highlighted element of the spur (Грималаускайте, Синчук 2007: 192). In the fourth group, the punch of the Gothic letter K is used in the Columns on the obverse, as in the first group; there are no other letters around the Columns. In some cases the letter is upside down. The depiction of the Knight is stylised. His left hand rests on the horse’s neck; the spur takes up a large area of the coin. The Knight’s helmet occurs in three forms: triangular, tournament type (Stechhelm) and similar to headgear (Грималаускайте, Синчук 2007: 194). Most of the coins within this group are in good shape. Having compared the coin dies, these numismatists concluded that all coin types were minted under Casimir Jagiellon. E. Ivanauskas notes that the exact start date of the minting of Casimir’s coins is unknown. The Vilnius Mint must have commenced its operations in 1410 and operated for most of the rule of Casimir Jagiellon. Witness of that is the mint-master Hinricus Sliacher of the Vilnius Mint, who is mentioned in a historical source from 1489. Only pinigėliai (denarii) were minted, to the weight standards of Novgorod coins (Ivanauskas 2013: 124).

127

128

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Towards the end of the rule of Casimir Jagiellon, in the Principality of Mstislavl, the coins of Crimean Tatars were countersigned with the symbol of a vertical arrow with a semicircle below. According to J. Boreiša and E. Ivanauskas, these coins were countersigned by the former Duke Mikhailo Olelkovich of Kiev (1443–1454), who revolted against Casimir Jagiellon (Борейша, Иванаускас 2009: 16–17). According to I. Shtalenkov, this countersigning was determined by economic reasons: the Principality of Mstislavl was in lack of small undervalue coins in its currency circulation, hence the Tatar coins circulating in the neighbourhood were invoked (Шталенков 2012: 50).

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Denarai / Denarii 1.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis kalaviją) / The Knight (riding to the right and holding a sword

Ag, Ø 15,5 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 802/1

2.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 802/2

3.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 16,0 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 4079 Iš Labanoro lobio (Švenčionių r.) / From the Labanoras hoard (Švenčionys d.)

129

130

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

4.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 6262 Iš Kriemalos kapinyno – deginimo apeigų vietos (Kauno r.) / From the Kriemala necropolis – a site for cremation rituals (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003

5.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,2 mm, p – 0,30 g LBPM Gek 6872/1

6.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 12,7 mm, p – 0,32 g LBPM Gek 6872/2

7.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 12,5 mm, p – 0,26 g LBPM Gek 7311

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Aluonos Šklėrių lobio dalis (3 vnt.), Trakų r., XV a. III ketv. / Part of Aluona–Šklėriai hoard (3pcs.) (Trakai d.), Q3 15th c. Rasta / Found in 1929 8.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,6 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7717/1 Karazija 1941: Nr. 16

9.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,2 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 7717/2 Karazija 1941: Nr. 52

10.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,2 mm, p – 0,41 g LBPM Gek 7717/3 Karazija 1941: Nr. 60

131

132

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

Krūminių lobio dalis (39 vnt.), Varėnos r., XV a. III ketv. / Part of Krūminiai hoard (39 pcs.) (Varėna d.), Q3 15th c. Rasta / Found in 1935 11.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 4080 Karazija 1941: Nr. 8

12.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,40 g LBPM Gek 7718/1 Karazija 1941: Nr. 12

13.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 7718/2 Karazija 1941: Nr. 14

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

14.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,41 g LBPM Gek 7718/3 Karazija 1941: Nr. 20

15.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,1 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 7718/4 Karazija 1941: Nr. 32

16.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,6 mm, p – 0,31 g LBPM Gek 7718/5 Karazija 1941: Nr. 39

133

134

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

17.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,6 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 7718/6 Karazija 1941: Nr. 41

18.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,40 g LBPM Gek 7718/7 Karazija 1941: Nr. 45

19.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 7718/8 Karazija 1941: Nr. 48

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

20.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 7718/9 Karazija 1941: Nr. 49

21.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 7718/10 Karazija 1941: Nr. 51

22.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,42 g LBPM Gek 7718/11 Karazija 1941: Nr. 60

135

136

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

23.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,44 g LBPM Gek 7718/12 Karazija 1941: Nr. 62

24.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,9 mm, p – 0,46 g LBPM Gek 7718/13 Karazija 1941: Nr. 65

25.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,40 g LBPM Gek 7718/14 Karazija 1941: Nr. 67

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

26.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,40 g LBPM Gek 7718/15 Karazija 1941: Nr. 83

27.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,8 mm, p – 0,27 g LBPM Gek 7718/16 Karazija 1941: Nr. 84

28.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,1 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7718/17 Karazija 1941: Nr. 90

137

138

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

29.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,1 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7718/18 Karazija 1941: Nr. 105

30.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,1 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7718/19 Karazija 1941: Nr. 106

31.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,42 g LBPM Gek 7718/20 Karazija 1941: Nr. 110

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

32.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,2 mm, p – 0,39 g LBPM Gek 7718/21 Karazija 1941: Nr. 116

33.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,41 g LBPM Gek 7718/22 Karazija 1941: Nr. 118

34.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,7 mm, p – 0,42 g LBPM Gek 7718/23 Karazija 1941: Nr. 119

139

140

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

35.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,8 mm, p – 0,43 g LBPM Gek 7718/24 Karazija 1941: Nr. 120

36.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,6 mm, p – 0,44 g LBPM Gek 7718/25 Karazija 1941: Nr. 121

37.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,3 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 7718/26 Karazija 1941: Nr. 124

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

38.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,5 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 7718/27 Karazija 1941: Nr. 125

39.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,0 mm, p – 0,37 g LBPM Gek 7718/28 Karazija 1941: Nr. 126

40.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 7718/29 Karazija 1941: Nr. 132

141

142

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

41.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,37 g LBPM Gek 7718/30 Karazija 1941: Nr. 133

42.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 15,1 mm, p – 0,41 g LBPM Gek 7718/31 Karazija 1941: Nr. 146

43.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,0 mm, p – 0,34 g LBPM Gek 7718/32 Karazija 1941: Nr. 148

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

44.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,7 mm, p – 0,39 g LBPM Gek 7718/33 Karazija 1941: Nr. 149

45.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,3 mm, p – 0,44 g LBPM Gek 7718/34 Karazija 1941: Nr. 151

46.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,5 mm, p – 0,47 g LBPM Gek 7718/35 Karazija 1941: Nr. 153

143

144

Kazimieras Jogailaitis / Casimir Jagiellon • 1440–1492

47.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,2 mm, p – 0,35 g LBPM Gek 7718/36 Karazija 1941: Nr. 161

48.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 13,2 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 7718/37 Karazija 1941: Nr. 163

49.

Av. Gediminaičių stulpai / Columns of the Gediminas Family Rev. Raitelis / The Knight

Ag, Ø 14,2 mm, p – 0,37 g LBPM Gek 7718/38 Karazija 1941: Nr. 165

Aleksandras / Alexander 1492–1506

1495 m. Vilniuje pradėjo veikti monetų kalykla, joje masiškai kaldintos dviejų nominalų monetos: pusgrašiai (nukaldinta apie 15–20 mln. vnt.) ir denarai (apie 45–50 mln. vnt.) (Remecas 2002: 60). Pinigų reforma ir jos įgyvendinimu rūpinosi pinigų meistras H. Šliogeris. Už kalyklos veiklą buvo atsakingas Teodoras Liutauras Chreptavičius, Lietuvos iždininkas 1500– 1509 m. (Ivanauskas, Douchis 2002: 269, Ivanauskas 2013: 135). Nuo 1506 m. kalyklos veikla rūpinosi Mykolas Glinskis (Ivanauskas 2013: 135). Monetos kaldintos ant iš sidabro skardos iškirptų skritulių, su lotyniškomis legendomis, nurodančiomis valstybę ir valdovą. Aleksandro monetos pagal išvaizdą skirstomos į du pagrindinius tipus – su gotikinėmis ir su renesansinėmis raidėmis. Pusgrašių su gotikinėmis raidėmis galėjo būti nukaldinta 10–13,4 mln. vnt., o su renesansinėmis – 5–6,6 mln. vnt. (Remecas 2002: 60). Raitelis Aleksandro valdymo metais susiformavo raitelio jojimo kryptis. Nuo to laiko monetose žirgas visada vaizduojamas šuoliuojantis į kairę, su į viršų pakelta uodega, riteris – su šarvais ir ties galva pakeltu kalaviju. Ant raitelio galvos – užapvalintas, be antveidžio ir su kaklo apsauga šalmas. Tokie šalmai atsirado XV a. ir buvo vadinami salade (Remecas 2011: 3). Raitelis pirmą kartą pavaizduotas su kalavijo makštimi, o žirgas – su pakinktais.

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

In 1495 a mint opened in Vilnius. It struck two denominations of coins on a mass scale: half-groats (about 15–20 million pcs.) and denarii (about 45–50 million pcs. were minted) (Remecas 2002: 60). Money master Hinricus Sliacher took care of a currency reform and its implementation. Teodoras Liutauras Chreptavičius, Treasurer of Lithuania in 1500–1509, was in charge of the Mint’s operations (Ivanauskas, Douchis 2002: 269, Ivanauskas 2013: 135). From 1506 Mykolas Glinskis took care of the Mint’s operations (Ivanauskas 2013: 135). The coins were struck on discs cut from silver tin, with Latin legends that indicated the state and the ruler. Alexander’s coins, in appearance, are grouped into two major types — with Gothic and Renaissance letters. 10– 13.4 million pieces of half-groats with Gothic letters and 5–6.6 million with Renaissance ones may have been minted (Remecas 2002: 60). The Knight During the reign of Alexander, the depiction of the direction of the Knight was established. From that time onward the horse is always depicted galloping to the left, with its tail raised; the Knight — armoured and with a sword raised at the level of his head. On the Knight’s head is a rounded helmet without a visor and with neck safeguard. Such helmets originated in the 15th c. and were referred to as salade (Remecas 2011: 3). The Knight was for the first time depicted with a scabbard, while the horse — with a harness. Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Denaras / Denarius Pusgrašis / Half-groat

147

148

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

Denarai / Denarii Be datos / Undated 1.

Av. Raitelis / The Knight. Gotikinė raidė A / Gothic letter A Rev. Erelis / Eagle

Ag, Ø 13,9 mm, p – 0,36 g LBPM Gek 9498 Ivanauskas 1AJ3-3

2.

Av. Raitelis / The Knight. Renesansinė raidė A / Renaissance letter A Rev. Erelis / Eagle

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,41 g LBPM Gek 2430 Ivanauskas 1AJ6-6, R

3.

Av. Raitelis / The Knight Rev. Erelis / Eagle

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,32 g LBPM Gek 2431 Ivanauskas 1AJ6-6, R

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

4.

Av. Raitelis / The Knight Rev. Erelis / Eagle

Ag, Ø 13,0 mm, p – 0,39 g LBPM Gek 2432

5.

Av. Raitelis / The Knight Rev. Erelis / Eagle

Ag, Ø 13,8 mm, p – 0,27 g LBPM Gek 9499 Ivanauskas 1AJ6-6, R

149

150

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

Pusgrašiai / Half-groats Be datos / Undated 6.

Av. Raitelis / The Knight. Gotikinė legenda / Gothic legend MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. Erelis / Eagle. Gotikinė legenda / Gothic legend MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 803/3 (N 137/3)

7.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI (…) Rev. (…)

Ag, Ø 20,9 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 803/1 (N 137/1)

8.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 803/4 (N 137/4)

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

9.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 803/5 (N 137/5)

10.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ (išraižytas numeris / number 8792 is engraved) Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 803/6 (N 137/6)

11.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,37 g LBPM Gek 803/10 (N 137/10)

151

152

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

12.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,46 g LBPM Gek 803/12 (N 137/12)

13.

Av. (…)ON’ ○ ALEXA(…)DRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 1733/2 Ivanauskas 2AJ4-3

14.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITV(…)IE +

Ag, Ø 19,1 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 2390

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

15.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ (…)ITVA(…)IE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 2391

16.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DV(…) ○ LITV(…)NIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,93 g LBPM Gek 2392

17.

Av. MON’ ○ ALEXA(…)I ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,88 g LBPM Gek 2393

153

154

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

18.

Av. MO(…) ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVA(…)IE +

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2394

19.

Av. MO(…) ○ ALEX(…)RI ○ Rev. MAGNI ○ D(…)D’ ○ (…)NIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 2395

20.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 2396

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

21.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2397

22.

Av. MO(…) ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2398

23.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2399

155

156

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

24.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 2400

25.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2401

26.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 21,0 mm, p – 0,93 g LBPM Gek 2402

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

27.

Av. MON’ ○ ALE(…)I ○ Rev. MAGNI ○ (…)VD’ ○ (…)TVANIE +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 0,88 g LBPM Gek 2403

28.

Av. Gotikinė legenda su renesansinėmis raidėmis M ir N / Gothic legend with Renaissance letters M and N MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. Gotikinė legenda su renesansinėmis raidėmis M ir N / Gothic legend with Renaissance letters M and N MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,05 g LBPM Gek 803/2 (N 137/2)

29.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 803/7 (N 137/7)

157

158

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

30.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 21,2 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 803/8 (N 137/8)

31.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,28 g LBPM Gek 803/9 (N 137/9)

32.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,8 mm, p – 1,38 g LBPM Gek 803/11 (N 137/11)

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

33.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’○ LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 2420

34.

Av. MON’ ○ ALEXAND(…) Rev. MAGNI ○ DV(…) ○ (…)ITVA(…) +

Ag, Ø 22,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2421

35.

Av. MON’ ○ ALEXANDRI ○ Rev. (…)AGNI ○ DVC’ ○ LITVANI +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2422 Ivanauskas 2AJ16-10, RR

159

160

Aleksandras / Alexander • 1492–1506

36.

Av. MON(…) ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI (…)V(…) ○ LITVANIE ○ +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2426

37.

Av. (…) ○ ALEXANDRI ○ Rev. MAGNI ○ DVD’ ○ LITVNIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 1733/1

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old 1506–1544

1508 m. Seimas Naugarduke priėmė nutarimą vėl atidaryti Vilniaus monetų kalyklą. Kalykla pradėjo veikti 1509 m. vasario 9 d., nors pirmieji pusgrašiai kaldinti su 1508 m. data išgraviruotais spaudais (Ivanauskas, Douchis 2002: 21). Šia data pažymėti pusgrašiai yra labai retos monetos. Monetų metrologija išliko tokia pati kaip ir Aleksandro pusgrašių. Monetose iki tol buvusį gotišką šriftą pakeitė renesansinis. Ne taip kaip Aleksandro monetose, Lenkijos herbas Erelis vaizduojamas su karūna. 1510–1519 m. kalykla išnuomota žemės iždininkui Abraomui Jozofovičiui, o valdymas perduotas krokuviečiui Ulrichui Hozei (iki 1529 m.). 1520 m. kalykla išnuomota žemės iždininkui Bogušui Bohovitinovičiui (Ivanauskas, Douchis 2002: 22). Iki 1529 m. buvo nukaldinta apie 17,1 mln. vnt. pusgrašių (Remecas 2002: 61). 1528–1529 m. pusgrašiuose pasirodė ir ženklas V, kuris, manoma, reiškė Vilniaus kalyklos pavadinimą. Vertingos lietuviškos monetos skverbėsi į kaimynines valstybes ir sudarė konkurenciją vietiniams pinigams. Pirmiausia lietuviškų monetų naudojimas buvo uždraustas 1517 m. Livonijoje, o 1532 m. – ir Prūsijoje. Prieš lietuviškas monetas pasisakyta 1513 m. Mažosios Lenkijos ir 1515 m. Lenkijos seimuose. 1529 m. su Lenkija prasidėjus deryboms dėl pinigų sąjungos, Vilniaus monetų kalykla uždaryta. 1534 m. atsinaujinus karui su Maskva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) pakvietė didelę brangiai kainuojančią Lenkijos ir samdytą kariuomenes. Joms išlaikyti 1535 m. vėl atidaryta Vilniaus monetų kalykla. Jos valdytoju paskirtas vyskupas Jonas, o pinigų meistru – Kasparas Moleris (Ivanauskas, Douchis 2002: 25). 1535–1536 m. kaldinti pirmieji lietuviški grašiai, panašūs į Europoje paplitusius Prahos grašius. Jų nukaldinta apie 3–4 mln. vnt. (Remecas 2002: 63). Karui baigiantis kalyklos veikla nutraukta. Grašio išleidimas užbaigė LDK pinigų reformą, pagrįstą dešimtaine skaičiavimo sistema. 1 grašį sudarė 10 denarų. Lietuviški grašiai buvo skaičiuojami kapomis (60 vnt.) ir rubliais (100 vnt.).

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

Raitelis Žygimanto Senojo pusgrašių raitelis nuo Aleksandro pusgrašių pasikeitęs nedaug. Dažniausiai jis vaizduojamas be kalavijo makšties. Didesnių pasikeitimų atsirado grašiuose. Žygimanto Senojo pusgrašiuose raitelis vis dar simbolizavo patį valdovą. Legendose, įrašytose aplink raitelį, pažymima, kad tai – Žygimanto moneta. Žygimanto Senojo grašiuose raitelis pirmą kartą perkeltas į antrąją monetų pusę – reversą ir pažymima, kad tai – LDK moneta. Raitelis pirmą kartą pavaizduotas su skydu, kuriame įkomponuotas Jogailos Dvigubas kryžius. Toks raitelio paveikslas heraldikoje sutapatinamas tik su LDK valstybe (Remecas 2011: 3). Ginkluotė grašiuose vaizduojama labai įvairiai. Iš pradžių monetose atsirado šalmas su snapeliu ir skiautere, vėliau – šalmas su pakeltu antveidžiu. Nukalta monetų, kuriose riteris laiko ne kalaviją, o kardą; kitose monetose kalavijas vietoj horizontalios padėties pavaizduotas įstrižai.

 In 1508 the Sejm in Navahrudak passed a resolution to re-open the Vilnius Mint. The Mint started operating on 9 February 1509, although the first half-groats were struck with dies engraved with the date 1508 (Ivanauskas, Douchis 2002: 21). The half-groats dated 1508 are very rare coins. The coin metrology remained the same as that of the half-groats of Alexander. The previously Gothic script on the coins was replaced with Renaissance script. Unlike on Alexander’s coins, Poland’s coat of arms, the Eagle, is depicted with a crown. In 1510–1519 the Mint was leased to the Land Treasurer Abraham Józefowicz, while its governance was transferred to Ulrich Hose of Kraków (until 1529). In 1520 the Mint was leased to the Land Treasurer Bohusz Bohowitynowicz (Ivanauskas, Douchis 2002: 22). By 1529, about 17.1 million half-groats had been minted (Remecas 2002: 61). In 1528–1529, the symbol V, which presumably stood for the name of the Vilnius Mint, appeared on the half-groats. The valuable Lithuanian coins spread to the neighbouring countries and competed with local currencies. The use of the Lithuanian coins was first banned in 1517 in Livonia and in 1532 — in Prussia as well; the Sejms of Lesser Poland (Pol. Małopolska) in 1513 and of Poland in 1515 expressed their opposition to Lithuanian coins. With the start of negotiations on a monetary union with Poland in 1529, the Vilnius Mint was shut down.

163

164

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

When war with Moscow broke out anew in 1534, the Grand Duchy of Lithuania invited the large expensive Polish and mercenary armies. To maintain them, the Vilnius Mint was re-opened in 1535. Bishop Jonas was appointed as its Governor and Kaspar Moller — as coin master (Ivanauskas, Douchis 2002: 25). The first Lithuanian groats (Lith. grašis), similar to Prague groats, that were widespread in Europe, were minted in 1535–1536. About 3-4 million groats were minted (Remecas 2002: 63). Towards the end of the war the Mint discontinued its operations. The issue of the groat ended the GDL’s currency reform, which was based on the decimal system. 1 groat was made up of 10 denarii. Lithuanian groats were counted in kapas (60 units) and rubles (100 units). The Knight On the half-groats of Sigismund the Old, the Knight remained almost unchanged from Alexander’s half-groats. It was mostly depicted without a scabbard. Greater changes occurred in the groats. On the half-groats of Sigismund the Old, the Knight still was the symbol of the ruler himself. The legends, inscribed around the Knight, note that this was the coin of Sigismund. But on the groats of Sigismund the Old, the Knight for the first time was moved to the other side of the coins — the reverse, marking that it was a coin of the GDL. The Knight for the first time was depicted with a shield, on which was the Double Cross of Jogaila. Such an image of the Knight, in heraldry, is only identifiable with the State of the GDL (Remecas 2011: 3). The depiction of armament on the groats is highly diverse. At first the coins featured a helmet with a peak and crest, later — a helmet with a lifted visor. Some coins were struck with the Knight holding not a sword, but a sabre; on other coins, instead of being in a horizontal position, the sword was depicted diagonally.

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Pusgrašis / Half-groat 1508–1529

Grašis / Groat

1535 Variantai: be raidės, su raidėmis / Versions: without a letter, with the letters A (Augustus – rugpjūtis) / August, S (September – rugsėjis) / September, N (November – lapkritis) / November 1536 Variantai: be raidės, su raidėmis / Versions: without a letter, with the letters J (Januarius – sausis) / January, F (Februarius – vasaris) / February, M (Martius – kovas) / March, A (Aprilis – balandis) / April

Heraldiniai ženklai / Heraldic insignia Herbai / Coats of arms Gediminaičių stulpai / The Columns of the Gediminas Family

Gediminaičių stulpai raitelio apačioje įterpiami į grašių legendas. Jie vaizduojami dvejopai – ant skirtingos formos heraldinių skydų, o 1536 m. grašiuose – su lotyniškomis mėnesių raidėmis (I, F, M ir A) be heraldinių skydų.

 The Columns of the Gediminas Family, below the Knight, are inserted into the groat legends. Their depiction is dual — on heraldic shields of different shapes, while on the 1536 groats — with the letters of the Latin months (I, F, M and A) without heraldic shields. Monetų ženklai / Coin signs

165

166

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

Pusgrašiai / Half-groats 1509 1.

Av. Raitelis / The Knight + MONETA : SIGISMVNDI : 1509 Rev. Erelis / Eagle MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 804/3 (N 138/3)

2.

Av. + MONETA ◦ SIGISMVNDI ◦ 1509 Rev. MAGNI ◦ DVCIS ◦ LITVANIE +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 804/2 (N 138/2)

3.

Av. + MONETA 1509 (…)NDI ◦ 1509 Rev. MAGNI E + MA ITVANIE +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 804/4 (N 138/4) Perkalta moneta / Overstrike

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

4.

Av. + MON(…)TA : SIGISMVNDI : 1509 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 0,94 g LBPM Gek 804/1 (N 138/1) Ivanauskas 1S17-3

5.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1509 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,7 mm, p – 1,22 g LBPM Gek 804/5 (N 138/5) Ivanauskas 1S17-3

6.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1509 Rev. MAGNI DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2418 Ivanauskas 1S20-3

167

168

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

7.

Av. + MONET(…) ISMVNDI : 1509 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2404 Ivanauskas 1S24-3

8.

Av. + MONETA : SISMVNDI : 1509 + M Rev. MAGNI : I : DVCIS : LITVAN +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,81 g LBPM Gek 2427 Perkalta moneta / Overstrike

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1510 9.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 805/1 (N 139/1) Ivanauskas 1S29-3

10.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,25 g LBPM Gek 805/5 (N 139/5) Ivanauskas 1S29-3

11.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 1732/1 Ivanauskas 1S29-3

169

170

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

12.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 2405 Ivanauskas 1S29-3

13.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 2419 Ivanauskas 1S29-3

14.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 805/2 (N 139/2) Ivanauskas 1S20-3

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

15.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 805/3 (N 139/3) Ivanauskas 1S20-3

16.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 : Rev. M(…)GNI : DVCI : S : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2406 Ivanauskas 1S20-3

17.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1510 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,24 g LBPM Gek 805/4 (N 139/4) Ivanauskas 1S20-3

171

172

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1511 18.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 // ◦ ◦ Rev. MAG(…) DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 806/1 (N 140/1)

19.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 806/2 (N 140/2) Ivanauskas 1S43-3

20.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 806/3 (N 140/3) Ivanauskas 1S40-3

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

21.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 806/4 (N 140/4) Ivanauskas 1S38-3

22.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE :

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 806/5 (N 140/5) Ivanauskas 1S40-3

173

174

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

23.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 806/6 (N 140/6) Ivanauskas 1S42-3

24.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1511 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 2407 Ivanauskas 1S44-3

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1512 25.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys / The last two digits of the date + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,4 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 807/2 (N 141/2) Ivanauskas 1S51-4

26.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 807/3 (N 141/3) Ivanauskas 1S51-4

27.

Av. + MONET(…) GISMVNDI : IZ Rev. MAGN(…) CIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2412 Ivanauskas 1S51-4

175

176

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

28.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 807/1 (N 141/1) Ivanauskas 1S54-4

29.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z • Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 807/5 (N 141/5)

30.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : IZ : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2409 Ivanauskas 1S59-4

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

31.

Av. + MONE(…) IGISMVNDI : IZ : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 2411 Ivanauskas 1S59-4

32.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 2601 Ivanauskas 1S59-4

33.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1Z : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 807/4 (N 141/4) Ivanauskas 1S61-4

177

178

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

34.

Av. (…)ONETA : SIGISMVNDI : IZ : Rev. MAGNI : DVCIS : LIT(…)IE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 2408 Ivanauskas 1S61-4

35.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : IZ : Rev. MA(…) DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 2410 Ivanauskas 1S61-4

36.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : (…) Rev. MAGNI : D(…) : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 2413 Ivanauskas 1S61-4

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

37.

Av. + MO(…)ETA : S(…)NDI : IZ : Rev. M(…) IS : LITVANIE ·: +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 2414 Ivanauskas 1S62-4

38.

Av. + MONETA (…)MVNDI : 1Z : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ::: +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 0,96 g LBPM Gek 1732/2

179

180

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1513 39.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys / The last two digits of the date + MONE(…) SMVNDI : 13 Rev. MAGNI : DVCIS : L(…)IE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2415 Ivanauskas 1S72-4

40.

Av. + MONE(…)A (…)ISMVNDI : 13 Rev. MAGNI : DV(…) TVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 2429

41.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 1732/5

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

42.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 808/5 (N 142/5) Ivanauskas 1S74-4

43.

Av. + MOAGNI : DVCIS : IVNDI : 13 : Rev. SIGISMVNDI : LITVANIE : +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 808/3 (N 142/3) Perkalta moneta / Overstrike

44.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 808/4 (N 142/4) Ivanauskas 1S75-4

181

182

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

45.

Av. + MONETA : SIGISM(…)I : 13 Rev. (…)GNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2416 Ivanauskas 1S75-4

46.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 1732/4 Ivanauskas 1S81-4

47.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2428 Ivanauskas 1S83-4

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

48.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 :· Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,21 g LBPM Gek 808/6 (N 142/6)

49.

Av. + MO(…)TA : SIGISMVNDI : 13 :· Rev. MAGNI : (…)IS : LITVANIE ::: +

Ag, Ø 19,7 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 1732/3

50.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 13 ·:· Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 808/1 (N 142/1) Ivanauskas 1S88-4

183

184

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

51.

Av. Visa data / Whole date + MONETA : SIGISMVNDI : 1513 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 809/1 (N 143/1) Ivanauskas 1S96-3

52.

Av. + MONETA : SIGIS(…)I : 1513 : Rev. MAGNI : (…) TVANIE : +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 809/2 (N 143/2) Ivanauskas 1S99-3

53.

Av. (…)TA : SI(…)VNDI : 151(0 ar / or 3) Rev. (…)GNI : DVCIS : LITVAN(…)

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2417

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1514 54.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 Rev. MAGNI : D(…)S : LITVANIE ◦ +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 810/1 (N 144/1)

55.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 810/3 (N 144/3) Ivanauskas 1S101-3

56.

Av. + MONETA : SIGI(…)DI : 1514 Rev. MAGNI : DVCI(…)ANIE +

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 1732/6 Ivanauskas 1S101-3

185

186

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

57.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,24 g LBPM Gek 810/4 (N 144/4) Ivanauskas 1S102-3

58.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 Rev. MAGNI : DVC(…)TVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 2424 Ivanauskas 1S102-3

59.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 2425 Ivanauskas 1S102-3

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

60.

Av. + (…)NETA : SIGISMVNDI : 1514 • Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 810/2 (N 144/2)

61.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1514 : Rev. (…)AGNI : DVCIS : LITVANI(…)

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2076

62.

Av. + MONETA : (…)SMVNDI : 1514 Rev. (…)AGNI : DVCIS : LITVANIE (…)

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 2077

187

188

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1515 63.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1515 Rev. MAGNI : DVCIS : (…)VANIE ·:· +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 811/3 (N 145/3) Ivanauskas 1S112-3

64.

Av. + MONETA : (…)MVNDI : 1515 Rev. (…)AGNI : DV(…) ITVA(…)IE ·:· +

Ag, Ø 19,4 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2423 Ivanauskas 1S112-3

65.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1515 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 811/2 (N 145/2) Ivanauskas 1S114-3

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

66.

Av. + (…)NETA : SIGISMVNDI : 1515 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 811/1 (N 145/1) Ivanauskas 1S116-3

1516 67.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys / The last two digits of the date + MONETA : SIGISMVNDI : 16 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 812/1 (N 146/1) Ivanauskas 1S119-4

189

190

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

68.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 16 : Rev. + MAGNI : DVCIS : LITVANIE

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 812/3 (N 146/3) Ivanauskas 1S122-4

69.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 16 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,6 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 812/2 (N 146/2) Ivanauskas 1S124-4

70.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1516 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE :· +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 813 (N 147)

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1517 71.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1517 : Rev. MAGN(…) VCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 814/2 (N 148/2) Ivanauskas 1S146-5

72.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1517: Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 814/1 (N 148/1) Ivanauskas 1S147-5

191

192

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1518 73.

Av. + MONET(…) SMVNDI : 1518 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 815/1 (N 149/1) Ivanauskas 1S158-6

74.

Av. + MONETA : SIGIS(…)I : 1518 :· Rev. MAGNI : (…)VCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,06 g LBPM Gek 815/2 (N 149/2) Ivanauskas 1S163-6

75.

Av. + M(…)NTEA : SIGISMVNDI : 1518 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,06 g LBPM Gek 815/3 (N 149/3) Ivanauskas 1S172-6

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

76.

Av. + MONETA : SIGI(…)DI : 1518 : Rev. N raidė И formos / Letter N shaped like И MAGNI : DVCIS : LITVAИ(…) +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 6721

77.

Av. Raitelis pirmą kartą pavaizduotas su kalavijo makštimi / The Knight is for the first time depicted with a scabbard + MONETA : SIGISMVNDI : 1518 : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,23 g LBPM Gek 808/2 (N 142/2)

193

194

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1519 78.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 1519 Rev. Renesansinė raidė N / Renaissance letter N MAGN(…) : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,05 g LBPM Gek 817/1 (N 151/1) Ivanauskas 1S189-9

79.

Av. N raidė И formos / Letter N shaped like И + MOИETA : SIGISMVИDI : 1519 Rev. N raidė И formos / Letter N shaped like И + MOИETA : DVCIS : LITVAИIE : +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 817/3 (N 151/3) Ivanauskas 1S191-9

80.

Av. + MOИETA : SIGISMVИDI : 1519 : Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE : +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 816 (N 150) Ivanauskas 1S194-9

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

81.

Av. + MOИETA : SIGISMVИDI : 1519 : Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE ·: +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 817/2 (N 151/2) Ivanauskas 1S195-9

82.

Av. Renesansinė raidė N / Renaissance letter N + MONETA : SIGISMVNDI : 1519 : Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE : +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 1666

1520 83.

Av. + MOИETA : SIGISMVИDI : 15Z0 Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 818/1 (N 152/1)

195

196

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

84.

Av. + MOИETA : SIGISMVИDI : 15Z0 : Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE : +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 818/2 (N 152/2) Ivanauskas 1S212-9

85.

Av. + MO(…)TA SIGISMVAИDI : 15Z0 Rev. MAGИI : DVCIS : LITVAИIE ·: +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 819/1 (N 153/1) Ivanauskas 1S224-9

86.

Av. + MOИETA : (…)MVANDI : 15Z0 : Rev. MAGИI DVCIS : LITVAИIE ·: +

Ag, Ø 19,9 mm, p – 0,92 g LBPM Gek 819/2 (N 153/2) Ivanauskas 1S228-9

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

87.

Av. + MOИETA : SIGISMVANDI : 15Z0 : Rev. MAGИI : DVCIS : LITAИIE :·: +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 7067

1521 88.

Av. + MONETA : SIGI(…)NDI : 15ZI Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 820/1 (N 154/1)

89.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15ZI : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 820/2 (N 154/2)

197

198

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

90.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15ZI : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 820/3 (N 154/3)

1522 91.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15ZZ Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 821/1 (N 155/1)

92.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15ZZ Rev. MAGNI DVCIS LITVANIE ·:· +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 821/2 (N 155/2)

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

93.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI15ZZ : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,4 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 821/3 (N 155/3)

1523 94.

Av. + MONE(…) SIGISMVNDI : 15Z3 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,07 g LBPM Gek 822 (N 156)

1524 95.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15Z4 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 8384

199

200

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1525 96.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15Z5 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 823 (N 157)

1526 97.

Av. + MONETA : SIGI(…)I : 15Z6 Rev. M(…)NI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 824 (N 158)

98.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15Z6 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 9782

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1527 99.

Av. + MONETA : SIGISMVNDI . 15ZΛ Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : +

Ag, Ø 20,4 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 825 (N 159) Ivanauskas 1S332-10, RR

100. Av. + MONETA : SIGISMVNDI : 15ZΛ : Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 9783 Ivanauskas 1S334-10, RR

201

202

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1528 101. Av. + MOИEA : SIGISMVИDI : 15Z8 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE +

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 9784 Ivanauskas 1S352-10, RRR

1529 102. Av. Raidė V / Letter V (Vilno) + MOИET(…) : (…)MVИDI : 15Z9 Rev. MAGNI : DVCIS : LITVANIE : + // V

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 6873

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

Grašiai / Groats 1535 103. Av. Erelis / Eagle SIG(…)NDVS P REX PO (…) D LITVA Rev. Raitelis / The Knight (…)NETA ○ MAGNI ○ / Gediminaičių stulpai ant skydo / / (…)VCATVS ○ LITVAN(…) // Columns of the Gediminas Family on the shield 1535

Ag, Ø 26,1 mm, p – 2,45 g LBPM Gek 6723

104. Av. SIGISMVИDVS P REX PO M D LITVΛИIE / VCATVS LITVΛИ // 1535 Rev. MOИETA MAGИI D /

Ag, Ø 26,0 mm, p – 2,53 g LBPM Gek 6263

203

204

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

105. Av. SIGI(…)VS P REX PO M D LITVΛИIE / VCA(…)VS LITVΛИ Rev. MOИETA MAGИI D /

// 1535

Ag, Ø 26,0 mm, p – 2,41 g LBPM Gek 6722

106. Av. SIGISSMVVINNDVS P(…) (…)O M D LITV Rev. Su raide N / With the letter N DVCATVS LIT // 1535 / N MONETA MAGN / / I

Ag, Ø 27,5 mm, p – 2,46 g LBPM Gek 8385 Perkalta moneta / Overstrike

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

1536 107. Av. (…)GISMVN P RE(…) PO M D LIT(…) Rev. MONETA • M (…) / / DVCA • L (…)N // 15 • 36

Ag, Ø 25,5 mm, p – 2,44 g LBPM Gek 6264

108. Av. SIGISMVN P • R EX • P O • M • D • L ITVAN Rev. Su raide J / With the letter J MONETA • M AG / / DVCA • LITVA : // • 1 • 5 • 3 • 6 •

Ag, Ø 26,5 mm, p – 2,25 g LBPM Gek 9786

/J

205

206

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

109. Av. SIGISMV P REX PO M D LITV Rev. Su raide F / With the letter F MONETA MAG / / DVCA LITVA // · 1 · 5 · 3 · 6 · / F

Ag, Ø 25,6 mm, p – 2,35 g LBPM Gek 6724

110. Av. SIGISMV (…) (…)X PO M D LITVA Rev. Su raide M / With the letter M MONETA MA / / (…)A LITV // • 1 536 / M

Ag, Ø 26,1 mm, p – 2,31 g LBPM Gek 6725

Žygimantas Senasis / Sigismund the Old • 1506–1544

111. Av. SIGISMV (…) X PO M D LITVA Rev. MONETA MAG / / DVCA LI(…) // 1536 / M

Ag, Ø 26,5 mm, p – 2,33 g LBPM Gek 7296

112. Av. SIGISMV P REX PO M D LITV Rev. Su raide A / With the letter A M(…)ETA MA / / G DVCA LITV // 1536 / A

Ag, Ø 26,5 mm, p – 2,25 g LBPM Gek 9785

207

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus 1544–1572

1545 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemės iždininkas Ivanas Hornostajus (ėjo pareigas 1530–1558 m.) Vilniuje, Vokiečių gatvėje, monetų kalyklai nupirko pastatą, kainavusį 500 kapų lietuviškų grašių. Kalyklą įrengė ir 1545–1555 m. jai vadovavo Žygimanto Augusto dvaro jaunesnysis iždininkas Jonas Liutomirskis. Vakarų Europoje buvo nupirkti modernūs įrengimai ir nusamdyti spaudų raižytojai: Melchioras Šlezingeris (1545–1546), Enochas Olfireris (1545–1546), Valtinas Frankas (1546–1552), Martynas Vartenbergas (1552–1556) iš Elbingo, Georgas Bėmas (1546–1571) (Ivanauskas, Douchis 2002: 61). Sidabras kalyklai daugiausia buvo pristatomas iš Krokuvos, dalis – iš Dancigo (Ivanauskas, Douchis 2002: 35). Iš pradžių monetos buvo kaldinamos rinkos ir valdovo poreikiams tenkinti. Rinkai papildyti kaldintos tradicinės monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai ir pirmą kartą pusės denaro vertės monetos obolai. Grašiuose lenkišką Erelį pakeitė jaunojo Žygimanto Augusto portretas. Prekybai su Lenkija ir Prūsija išleistos pagal lenkišką kalimo pėdą nukaldintos monetos – grašiai, trigrašiai ir šešiagrašiai. Išskirtini grašiai su valdovo titulo užrašu portreto apačioje dviem eilutėmis averse bei Lietuvos Raiteliu ir Gediminaičių stulpais reverse. 1547 m. Vilniuje nukaldintos ir pirmosios lietuviškos auksinės monetos dukatai. Juose virš heraldinio skydo pavaizduota kunigaikščio karūna nebuvo pakeista į karališką karūną iki pat 1571 m. emisijos pabaigos. Vilniaus kalyklos darbų apimtys buvo didžiulės: 1545–1546 m. nukaldinta 881 204 vnt. obolų ir 375 263 vnt. pagal lietuvišką kalimo pėdą grašių (Remecas 2002: 67), 1550–1554 m. – 5 688 160 vnt. denarų ir 3 627 571 vnt. pusgrašių (Remecas 2002: 65). 1548 m. Žygimantą Augustą išrinkus ir Lenkijos karaliumi, Vilniuje tradiciškai kaldinti denarai ir pusgrašiai, pagal vengrišką kalimo pėdą – dukatai. Auksinės monetos buvo skirtos Žygimanto Augusto dvaro Lenkijoje poreikiams.

210

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Dėl sidabro trūkumo ir dėl mažo pelno 1555–1562 m. Žygimantas Augustas kalyklą išnuomojo žydų verslininkams. Po J. Liutomirskio kalyklai vadovavo Gabrielius Tarla (1555–1565). Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl sumažintos monetų prabos, tiek šalyje, tiek užsienyje kalyklos nuoma žydams buvo nutraukta. 1558–1561 m. LDK žemės iždininko postas buvo laisvas, o 1561–1566 m. šias pareigas ėjo Žygimanto Augusto maršalka ir raštininkas Eustachijus Valavičius (apie 1520–1587 m.). Nuo 1562 m. kalykla nebenuomojama, ji grįžo į Žygimanto Augusto, gerai išmaniusio monetų kalybos subtilumus, rankas. Jis nurodė kaldinti tokios pat prabos kaip pusgrašiai trigrašius ir šešiagrašius su valdovo portretu vienoje pusėje ir Raiteliu kitoje bei tokios pat prabos kaip taleriai trigrašius su valdovo inicialais vienoje pusėje ir Raiteliu kitoje. 1562 m. Vilniuje įvyko Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vedybos su Švedijos kunigaikščiu Johanu. Svarbiausiems svečiams buvo įteiktos pirmą kartą nukaldintos lietuviškos 10 dukatų monetos. Vienintelį kartą 1563 m. nukaldinti ir trigubi dukatai, savo išvaizda panašūs į vieno dukato monetas, todėl nepatogūs atsiskaityti. 1564 m., kai Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos skola Ispanijos karaliui Pilypui II buvo pradėta mokėti Karolio V pusdukatoniais, Pilypo II dukatonais ir pusdukatoniais, kaldintais Neapolio ir Abiejų Sicilijų karalystėms, Vilniaus kalykla pradėjo monetas žymėti Žygimanto Augusto monograma, kad jos taptų legalios to meto monetų apyvartoje. Buvo numatyta, kad kontrasignuotos monetos kursuos iki 1564 m. pabaigos, o kitais metais kalykla ir iždas jas supirks (Ivanauskas, Douchis 2002: 84). 1565 m. Seimo Vilniuje atstovai prašė Žygimanto Augusto, kad didieji „pilypukai“ kursuotų 48 lietuviškų grašių, o mažieji – 24 lietuviškų grašių kursu. 1565 m. Žygimantui Augustui švenčiant 45 metų gimimo sukaktį, Vilniuje nukaldinti portretiniai taleriai su nurodytu nominalu 30. Dėl didelių kalybos apimčių 1564–1568 m. atidaryta dar viena kalykla Tikocine, Palenkėje (dab. Lenkija). Čia pagal lenkišką kalimo pėdą nukaldinti lietuviški pusgrašiai, grašiai ir satyriniai trigrašiai. Šių monetų praba buvo žemesnė nei kaldintų Vilniuje. Satyrinių trigrašių kaldinimas sietinas su Lenkijos ir LDK unijos šalininkų ir priešininkų nesutarimais. Vienoje jų pusėje pavaizduotas Raitelis, kitoje – iš biblijos paimta sentencija Qui habitat in coelis irri debit eos (Kuris gyvena danguje, juokiasi iš jų). Livonijos karo poreikiams 1564 m. Tikocino kalykloje nukaldintas pirmasis lietuviškas taleris su nurodytu nominalu XXX. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimui reikalaujant, 1566 m. Žygimantas Augustas išdavė privilegiją Vilniaus kalyklos valdymą perduoti LDK žemės iždininkui Mikalojui Naruševičiui. Dar didesnį savarankiškumą žemės iždininkui suteikė 1568 m. Seimo Gardine nutari-

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

mas, jame numatyta kalyklos priežiūrą, meistrų samdymą ir algų mokėjimą perduoti žemės iždininkui. 1569 m. liepos 1 d. pasirašius Liublino uniją, Vilniaus kalykla veiklą nutraukė. Vis dėlto 1569 m. spalio mėn. karalius išdavė privilegiją Valentinui Uberfeltui ir Isakui Borodavkai nukaldinti talerių, prilygintų 33 lenkiškiems grašiams, ir dvidenarių. Tačiau taleriai greičiausiai nebuvo nukaldinti (Ivanauskas, Douchis 2002: 91). Raitelis Žygimanto Augusto laikais išleista daugiausia monetų nominalų. Raitelis monetose vaizduojamas labai įvairiai – skyrėsi riterio šalmas, herbinis skydas, žirgo uodega (nuleista arba pakelta). Nuo 1546 m. riterio šalmas puošiamas skraiste. Nuo 1547 m. Raitelis pirmą kartą vaizduojamas herbiniame skyde, su kunigaikščio karūna viršuje. Taip įprasmintas LDK kaip savarankiškos valstybės simbolis – herbas.

 In 1545 the GDL Land Treasurer Iwan Hornostaj (who held this position in 1530–1558) bought a building for a mint in Vilnius on Vokiečių Street, which cost 500 kapas of Lithuanian groats. The Mint was furnished and in 1545– 1555 was led by Jan Luthomirski, Junior Treasurer of the Court of Sigismund Augustus. Modern equipment was purchased and die engravers were hired in western Europe: Melchior Schlesinger (1545–1546), Enoch Olfirer (1545– 1546), Valtin Frank (1546–1552), Martin Wartenberg (1552–1556) of Elbing, George Behm (1546–1571) (Ivanauskas, Douchis 2002: 61). Silver for the Mint was mainly supplied from Kraków, part of it — from Danzig (Ivanauskas, Douchis 2002: 35). Initially, coins were minted to satisfy the needs of the market and of the ruler. To supplement the market, traditional coins such as denarii, half-groats, groats and — for the first time — obols, worth a halfdenarius, were struck. On the groats, the Polish Eagle was replaced with a portrait of the young Sigismund Augustus. For trading with Poland and Prussia, coins of the Polish weight standard — groats, three-groats and sixgroats — were struck. Groats with the inscription of the ruler’s title below the portrait in two lines on the obverse and the Lithuanian Knight and Columns on the reverse should be singled out. The first Lithuanian gold coins, ducats, were also struck in Vilnius in 1547. The Duke’s crown depicted on them above the heraldic shield was not replaced with the royal crown up until the end of the 1571 issue. The volumes of work at the Vilnius Mint were huge. 881,204 obols and 375,263 groats of the Lithuanian weight standard were

211

212

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

struck in 1545–1546 (Remecas 2002: 67), 5,688,160 denarii and 3,627,571 halfgroats — in 1550–1554 (Remecas 2002: 65). When, in 1548, Sigismund Augustus was elected also King of Poland, denarii and half-groats, and — to the Hungarian weight standard — ducats were traditionally struck. Gold coins were designated to satisfy the needs of the Court of Sigismund Augustus in Poland. Due to the shortage of silver and low profits, in 1555–1562 Sigismund Augustus leased the Mint to Jewish businessmen. After Jan Luthomirski, the Mint was under the leadership of Gabriel Tarla (1555–1565). When huge dissatisfaction over the reduced fineness of the coins arose, leasing of the Mint to Jews was terminated both inside and outside the country. In 1558–1561 the position of the GDL Land Treasurer was vacant, while in 1561–1566 it was held by Eustachijus Valavicius, Marshal and Clerk of Sigismund Augustus (circa 1520–1587). From 1562 the Mint was no longer leased — it returned into the hands of Sigismund Augustus, who was well aware of the subtleties of coinage. He directed to strike three-groats and six-groats of the same fineness as half-groats, with his portrait on one side and the Knight on the other, as well as three-groats of the same fineness as thalers, with his initials on one side and the Knight on the other. Marriage of the sister of Sigismund Augustus, Kotryna Jogailaitė, to Duke Johan of Sweden took place in 1562 in Vilnius. Major guests were presented with the Lithuanian 10-ducat coins that had been struck for the first time. On a sole occasion, in 1563, 3-ducat coins were struck as well; they were similar to the 1 ducat in appearance and, therefore, inconvenient for payment. In 1564, when the debt of the mother of Sigismund Augustus, Bona Sforza, to the King Philip II of Spain began to be repaid in the half-ducatons of Charles V, ducatons and half-ducatons of Philip II, that were minted for the Kingdom of Naples and the Kingdom of the Two Sicilies, the Vilnius Mint began marking the coins with the monogram of Sigismund Augustus, to make them legal in coin circulation. It was projected that the countersigned coins would circulate until the end of 1564 and the next year the Mint and the Treasury would buy them out (Ivanauskas, Douchis 2002: 84). In 1565 the representatives of the Seimas in Vilnius asked Sigismund Augustus that the large coins of Philip II (Lith. didieji pilypukai) would circulate at the exchange rate of 48 Lithuanian groats, while the small ones — 24 Lithuanian groats. When, in 1565, Sigismund Augustus commemorated his 45th birth anniversary, coins portraying him with the indicated denomination 30 were struck in Vilnius. Due to large coinage volumes, another mint was opened in Tykocin, Podlaskie (presently Poland) in 1564–1568. Lithuanian half-groats and

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

groats, as well as satirical three-groats, were struck there to the Polish weight standard. The fineness of these coins was lower than of those minted in Vilnius. The coinage of the satirical three-groats should be related to the discord between the advocates of the Polish-GDL union and those who opposed it. One side of them bears the Knight, the other — a maxim from the Bible, Qui habitat in coelis irri debit eos (“He who sits in the heavens laughs”). To satisfy the needs of the Livonian War, the first Lithuanian thaler, with the indicated denomination XXX, was struck at the Tykocin Mint in 1564. Demanded by the Seimas of the Grand Duchy of Lithuania, in 1566 Sigismund Augustus granted a privilege to transfer the Vilnius Mint to the GDL Land Treasurer Mikalojus Naruševičius for governance. The 1568 resolution of the Sejm in Grodno, which provided for transferring the Mint’s handling, hiring of mint-masters and payment of wages to land treasurers, granted still greater independence to this Land Treasurer. After the Union of Lublin was signed on 1 July 1569, the Vilnius Mint discontinued its operations. Nevertheless, in October 1569 the King granted the privilege to Valentinus Uberfelt and Izak Borodawka to strike thalers equated to 33 Polish groats and double-denarii. Thalers probably were never minted though (Ivanauskas, Douchis 2002: 91). The Knight Most of coin denominations were issued at the time of Sigismund Augustus. The depiction of the Knight on the coins was very different — the Knight’s helmet, arms shield, the horse’s tail (lowered or raised) varied. From 1546 the Knight’s helmet was decorated with a veil. From 1547 the Knight was for the first time depicted on an arms shield, with the ducal crown at the top, thereby making meaningful the symbol of the GDL as an independent state — its coat of arms.

213

214

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Skaičiavimo žetonai. Vilniaus monetų kalykla / Counters. The Vilnius Mint

Karališkojo architekto Jobo Praitfuso / Of the Royal Architect Job Prayetfuess. 1559

Cu, Ø 25,1 mm, p – 3,29 g LBPM Gek 9803 Demel 1911: Nr. 21, Drożdż 2014: Nr. 8, Ivanauskas 2014: 31, Nr. 2, RR

Žygimanto Augusto / Of Sigismund Augustus. 1569

Cu, Ø 24,0 mm, p – 2,62 g LBPM Gek 9804 Demel 1911: Nr. 58, Drożdż 2014: Nr. 20, Ivanauskas 2014: 50, Nr. 1, RR

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Pusdenaris (obolas) / Half-denarius (obol) Denaras / Denarius Dvidenaris / Double-denarius Pusgrašis / Half-groat Grašis / Groat Grašis, kaldintas pagal lenkišką pėdą / Groat minted to the Polish weight standard Dvigrašis / Double-groat Trigrašis / Three-groat Trigrašis, kaldintas pagal lenkišką pėdą / Three-groat minted to the Polish weight standard Keturgrašis / Four-groat Šešiagrašis / Six-groat Šešiagrašis, kaldintas pagal lenkišką pėdą / Six-groat minted to the Polish weight standard Taleris / Thaler

Taleriai ir pustaleriai / Thalers and half-thalers

Dukatas / Ducat Trys dukatai / Three-ducat Dešimt dukatų / Ten-ducat

1546–1547 1546–1560, 1563 1566, 1567, 1569, 1570 1545–1565 1545, 1546, 1555, 1556, 1559 1546–1548 1565 1562–1564 1546, 1547 1565–1569 1562 1547 1565 (kontrasignuoti Neapolio ir Sicilijos pusdukatoniai ir dukatonai su Žygimanto Augusto monograma SA ir data – 1564) / (countersigned half-ducatons and ducatons of Naples and Sicily with the monogram SA of Sigismund Augustus and the date 1564) 1547–1549, 1560, 1561, 1563–1567, 1569, 1571 1563 1562

215

216

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Tikocino monetų kalykloje (dab. Balstogės vaivadija, Lenkija) kaldintos monetos / Coins minted at the Tykocin Mint (presently Białystok Voivodeship, Poland) Pusgrašis / Half-groat Grašis / Groat Grašis, kaldintas pagal lenkišką pėdą / Groat minted to the Polish weight standard Trigrašis / Three-groat Keturgrašis / Four-groat Taleris / Thaler

1566 1566 1566–1568 1565, 1566 1568(?) 1564

Heraldiniai ženklai / Heraldic insignia Gediminaičių stulpai / The Columns of the Gediminas Family

Žygimanto Augusto lietuviškų monetų ikonografijoje pastebima sumažėjusi lenkiško Erelio reikšmė (išliko denaruose ir pusgrašiuose), jo vietą užėmė Žygimanto Augusto monograma ir dažniausiai antraeilį vaidmenį atliekantys Gediminaičių stulpai. Pirmą kartą nuo Kazimiero Jogailaičio laikų Gediminaičių stulpai kaip centrinė heraldinė figūra atsirado reverse – 1546 ir 1547 m. pusdenariuose (oboluose). Herbas vaizduojamas įvairių nominalų monetose ir skirtingose vietose: įterptas į legendas grašiuose – 1545– 1546 m., 1555–1556 m., 1559 m., pagal lenkišką pėdą kaldintuose grašiuose (kartu su monograma SA) – 1546–1548 m., 1566–1568 m., heraldiniame skyde šalia Raitelio – 1565 m. dvigrašiuose, 1562 m. trigrašiuose ir šešiagrašiuose, 1565–1569 m. keturgrašiuose, Raitelio apačioje – 1562 m. portugaluose. Vėlesnių valdovų monetose Gediminaičių stulpai jau nevaizduojami.

 In the iconography of the Lithuanian coins of Sigismund Augustus, the decreased significance of the Polish Eagle (which remained on the denarii and half-groats) is observed; the Eagle was replaced with the monogram of Sigismund Augustus and the Columns of the Gediminas Family, which mostly played a minor role. As the central heraldic figure, the Columns of the Gediminas Family have for the first time since the time of Casimir

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Jagiellon appeared on the reverse — on the 1546 and 1547 half-denarii (obols). The coat of arms is depicted on coins of different denominations and at different places: it is inserted in the legends of the groats — the 1545–1546, 1555–1556, 1559 groats; depicted on the groats minted to the Polish weight standard (together with the monogram SA) — the 1546–1548, 1566–1568 groats; on the heraldic shield beside the Knight — on the 1565 double-groats, the 1562 three-groats and six-groats, the 1565–1569 fourgroats; below the Knight — on the 1562 portugals. The coins of subsequent rulers no longer feature the Columns of the Gediminas Family.

Kirvis / Axe (Pol. Topór) Gabrielius Tarla – Vilniaus monetų kalyklos valdytojas / Gabriel Tarla — Governor of the Vilnius Mint (1555–1565)

Kaniava (Pol. Jastrzębiec) Stanislovas Myškovskis – Krokuvos vaivada ir seniūnas, Tikocino kalyklos nuomininkas / Stanislaus Myszkowski — Voivode and Elder of Kraków, lessee of the Tykocin Mint (1565–1568)

Meistrų ženklai / Marks of mintmasters

Georgas Bėmas – Vilniaus monetų kalyklos meistras / George Behm — Mintmaster of the Vilnius Mint (1546)

Petras Platina – monetų kalyklos raižytojas / Petr Platyna — Mint Engraver (1569–1593)

Monetų ženklai / Coin signs

217

218

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Pusdenariai (obolai) / Half-denarii (obols) 1546 1.

Av. Žygimanto Augusto monograma SA su kunigaikščio karūna / Monogram SA of Sigismund Augustus with the ducal crown Rev. Ant skydo – Gediminaičių stulpai, abipus skydo – data 1546 / On the shield — the Columns of the Gediminas Family, on both sides of the shield — the date 1546

Bilonas / Billon, Ø 12,0 mm, p – 0,21 g LBPM Gek 9787

1547 2.

Av. SA / 1547 Rev.

Bilonas / Billon, Ø 11,9 mm, p – 0,21 g LBPM Gek 7137 Ivanauskas 1SA6-3

3.

Av. SA / 1547 Rev.

Bilonas / Billon, Ø 11,9 mm, p – 0,27 g LBPM Gek 7297 Ivanauskas 1SA6-3

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Denarai / Denarii 1546 4.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis, po juo – data / The Knight; below him — the date 1546

Bilonas / Billon, Ø 12,5 mm, p – 0,26 g LBPM Gek 6726 Ivanauskas 2SA3-2, RRR

1548 5.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1548

Bilonas / Billon, Ø 12,1 mm, p – 0,22 g LBPM Gek 9500 Ivanauskas 2SA3-2, RRR

1549 6.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1549

Bilonas / Billon, Ø 13,0 mm, p – 0,26 g LBPM Gek 6727 Ivanauskas 2SA7-4, RRR

219

220

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1555 7.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1555

Bilonas / Billon, Ø 13,0 mm, p – 0,29 g LBPM Gek 6266

1557 8.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1557

Bilonas / Billon, Ø 12,0 mm, p – 0,28 g LBPM Gek 6267

1558 9.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1558

Bilonas / Billon, Ø 12,8 mm, p – 0,30 g LBPM Gek 6268 Ivanauskas 2SA18-8, R

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

10.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1558

Bilonas / Billon, Ø 13,2 mm, p – 0,24 g LBPM Gek 6269

1550 ar / or 1559 11.

Av. Erelis / The Eagle Rev. Raitelis / The Knight / 1550 ar / or 1559

Bilonas / Billon, Ø 13,0 mm, p – 0,32 g LBPM Gek 6265

221

222

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Dvidenariai / Double-denarii 1566 12.

Av. Žygimanto Augusto monograma SA, su karūna, abipus – data 1566 / The monogram SA of Sigismund Augustus, with a crown, on both sides — the date 1566 Rev. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo skaitmuo II / The Knight, below him — the Roman numeral II marking the denomination

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 826 (N 160) Ivanauskas 3SA1-1

13.

Av. 15 SA 66 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,54 g LBPM Gek 5072 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

14.

Av. 15 SA 66 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 15,3 mm, p – 0,66 g LBPM Gek 6270 Ivanauskas 3SA1-1

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1567 15.

Av. 15 SA 67 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 15,0 mm, p – 0,63 g LBPM Gek 827

16.

Av. 15 SA 67 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,2 mm, p – 0,56 g LBPM Gek 6271

1569 17.

Av. 15 SA 69 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,63 g LBPM Gek 828 (N 162) Ivanauskas 3SA3-2

223

224

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

18.

Av. 15 SA 69 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,1 mm, p – 0,54 g LBPM Gek 6272

1570 19.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 15,6 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 829/1 (N 163/1)

20.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 15,0 mm, p – 0,61 g LBPM Gek 829/2 (N 163/2)

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

21.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,53 g LBPM Gek 2075

22.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,64 g LBPM Gek 5073/1 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

23.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,54 g LBPM Gek 5073/2 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

225

226

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

24.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,47 g LBPM Gek 5073/3 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

25.

Av. 15 SA 70 Rev. Raitelis / The Knight / II

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,58 g LBPM Gek 5073/4 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Pusgrašiai / Half-groats 1545 26.

Av. Raitelis (žirgo uodega pakelta), po juo – data (pirmasis datos skaitmuo romėniškas) / The Knight (the horse’s tail is raised), below him — the date (the first digit of the date is Roman) SIGIS AVG REX POL M D L // I545 Rev. Erelis / The Eagle + MONETA MAG DVC LITVA

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 9204

27.

Av. SIGIS AVG REX POL M D Rev. + MONETA MAG DVC LITVA

L // I545

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 9788

28.

Av. SIGIS AVG REX (…) POL M D L // (…) Rev. + MONET(…) MAG DVC LITVA

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,95 g LBPM Gek 7073

227

228

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1546 29.

Av. Erelis / The Eagle + SIGIS AVG REX P MAG DVX L Rev. Raitelis (žirgo uodega pakelta) / The Knight (the horse’s tail is raised) MONETA MAGNI DVCAT9 LIT // I546

Ag, Ø 20,9 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 8386

30.

Av. + SIGIS AVG REX P MAG DVX L Rev. Žirgo uodega nuleista. Raitelio skydas ovalus / The horse’s tail is lowered. The Knight’s shield is oval MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // I546

Ag, Ø 19,7 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 6273

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

31.

Av. Stambus Erelis. Raidė A be skersinuko / Large Eagle. The letter A is without the horizontal bar + SIGIS ΛVG REX P MΛG DVX L Rev. Stambus Raitelis. Raitelio skydas ovalus. Raidė A be skersinuko / Large Knight. The Knight’s shield is oval. The letter A is without the horizontal bar MONETΛ MΛGNI DVCΛT9 LITV // I546

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 7747

32.

Av. + SIGIS AVG REX P MAG DVX L Rev. MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // I546

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 8387

33.

Av. Smulkus Erelis / Small Eagle SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. Žirgo uodega nuleista. Raitelio skydas stačiakampis / The horse’s tail is lowered. The Knight’s shield is quadrangle MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // I546

Ag, Ø 19,5 mm, p – 0,91 g LBPM Gek 7068

229

230

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

34.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I546

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 8388 Ivanauskas 4SA29-10

1547 35.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I547

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,28 g LBPM Gek 6274 Ivanauskas 4SA33-12, RR

36.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I547

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 1871

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

37.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I547

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 7069

38.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I547

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 7299/1

39.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. Raidė N apsukta / The letter N is reversed MOИETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I547

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 9893 Ivanauskas 4SA33-12, RR

231

232

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

40.

Av. SI(…)X LI Rev. (…)AGNI D(…) // I547

Fragmentas / Fragment Ag, Ø 12, 0 x 9,0 mm, p – 0,22 g LBPM Gek 6024 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002

1548 41.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I548

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 1658 Ivanauskas 4SA37-12

42.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I548

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2078 Ivanauskas 4SA37-12

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

43.

Av. Rev.

SIGIS (…) REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 L(…)VA // I548

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 2599

44.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // I548

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 7070

1549 45.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. Pirmasis datos skaitmuo arabiškas / The first digit of the date is Arabic MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1549

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,21 g LBPM Gek 7071/1

233

234

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

46.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. Pentino variantas / Variant of the spur MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1549

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,23 g LBPM Gek 7071/2 Ivanauskas 4SA40-12

47.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1549

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,24 g LBPM Gek 6275

48.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1549

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 7299/2

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1550 49.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1550

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,21 g LBPM Gek 6276

1551 50.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1551

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,30 g LBPM Gek 6277

51.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1551

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,25 g LBPM Gek 7299/3

235

236

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1552 52.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 155Z

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,19 g LBPM Gek 6278 Ivanauskas 4SA47-15, R

53.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 155Z

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 8389

1553 54.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1553

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,24 g LBPM Gek 830 (N 164)

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

55.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1553

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,17 g LBPM Gek 8403

1554 56.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1554

Ag, Ø 19,6 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 7748

57.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1554

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,21 g LBPM Gek 9501

237

238

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1555 58.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1555

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 6279

59.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1555

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,28 g LBPM Gek 7299/4

1556 60.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1556

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,10 g LBPM Gek 6280 Ivanauskas 4SA58-16

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

61.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1556

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,07 g LBPM Gek 7072 Ivanauskas 4SA59-16

1557 62.

Av. Rev.

SIGIS AVG(…)MAG DVX L MONETA MAG(…) DVCAT9 LITV // 1557

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 2079

63.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1557

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,23 g LBPM Gek 1659 Ivanauskas 4SA68-16

239

240

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

64.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1557

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 7299/5 Ivanauskas 4SA68-16

65.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI9 Rev. MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1557

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 7749 Perkalta moneta / Overstrike Ivanauskas 4SA71-19, R

66.

Av. · SIGIS · AVG · REX · PO · MAG · DVX · LI Rev. P. Platinos ženklelis trilapis / The sign of P. Platyna, Trefoil MONETA MAGNI · DVCΛT9 LITVA // 1557

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 9502

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1558 67.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1558

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,22 g LBPM Gek 2080 Ivanauskas 4SA79-24

68.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1558

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 2081 Ivanauskas 4SA79-24

69.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1558

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 2083 Ivanauskas 4SA79-24

241

242

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

70.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1558

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 8390 Ivanauskas 4SA82-24, R

71.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1558

Ag, Ø 19,3 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 2433 Ivanauskas 4SA83-24

72.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA (…)GNI DVCAT9 LITVA // 1558

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 1660 Ivanauskas 4SA84-24

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

73.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1558

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,77 g LBPM Gek 2082 Ivanauskas 4SA84-24

1559 74.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1559

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 1661/1 Ivanauskas 4SA86-24

75.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1559

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,22 g LBPM Gek 1661/2 Ivanauskas 4SA86-24

243

244

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

76.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX L Rev. (…)ONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1559

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 2084 Ivanauskas 4SA87-24

77.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG Rev. MONETA MAGNI DVCAT9

DVX L LITVA // 1559

Ag, Ø 21,0 mm, p – 0,67 g LBPM Gek 2085 Ivanauskas 4SA87-24

78.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO (…) DVX LI MONETA MAGNI DVCA(…)TV // 1559

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,06 g LBPM Gek 2086 Ivanauskas 4SA89-24

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1560 79.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1560

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,07 g LBPM Gek 2600 Ivanauskas 4SA94-24

80.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1560

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,25 g LBPM Gek 2724 Ivanauskas 4SA94-24

81.

Av. SIGIS (…)EX PO MAG DVX L Rev. Dideli datos skaitmenys / Large digits of the date MON(…)GNI DVC(…) LITV // 1560

Ag, Ø 19,1 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 1734/1 Ivanauskas 4SA94-24

245

246

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

82.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1560

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 1662 Ivanauskas 4SA95-24

83.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCA(…)A // 1560

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 2087 Ivanauskas 4SA95-24

84.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITVA // 1560

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,95 g LBPM Gek 2088 Ivanauskas 4SA95-24

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

85.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1560

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,95 g LBPM Gek 1734/2 Ivanauskas 4SA97-24

1561 86.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1561

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 1663 Ivanauskas 4SA109-29

87.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 1561

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2091 Ivanauskas 4SA109-29

247

248

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

88.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONE(…) NI DVCAT9 LITVA // 1561

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 2089 Ivanauskas 4SA110-29

89.

Av. (…)IS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. MONETA M(…)I DVCAT9 LITVA // 1561

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,04 g LBPM Gek 2090 Ivanauskas 4SA113-29

90.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO (…)AG DVX LI MONETA MAGNI DVC(…)T9 LITVA // 1561

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2093 Ivanauskas 4SA113-29

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

91.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG (…) L Rev. MONETA MAGNI DVCAT9 LI(…) // 1561

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 2092

1562 92.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX L Rev. Žirgo uodega nuleista / The horse’s tail is lowered MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 156Z

Ag, Ø 20,2 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2434

93.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX LI Rev. Žirgo uodega pakelta / The horse’s tail is raised MONETA MAGNI DVCAT9 LITV // 156Z

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 2094

249

250

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

94.

Av. SIGIS AVG REX PO MAG DVX L Rev. G. Tarlos heraldinis ženklas Kirvis apačioje / The heraldic insignia Axe of G. Tarla at the bottom MONETA MAGNI / / DVCAT9 LITV // 156Z

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 9205

1563 95.

Av. Rev.

SIGIS AVG REX PO MAG DVX L MONETA MAGNI / / DVCAT LITV // 1563

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,27 g LBPM Gek 6281

96.

Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITV // 1563

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 5074 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

97.

Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITV // 1563

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,15 g LBPM Gek 6286 Burokaraistis (Varėnos r.) / Burokaraistis (Varėna d.). Rasta / Found in 2002

98.

Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D LI / DVCAT LITV // 1563

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,07 g LBPM Gek 2095

1564 99.

Av. Rev.

SIGIS AVG D G REX POLO M D L M(…)A MAGNI / / DVCAT LITV // 1564

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,18 g LBPM Gek 1664

251

252

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

100. Av. SIGIS AVG D G REX POLO (…) L Rev. MONETA MAGNI / / DVCAT LITV // 1564

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 2100 Ivanauskas 4SA157-43

101. Av. (…)S AVG D(…) G(…)X POLO M D(…) Rev. MONET(…)NI / / DVCAT(…)VA // 1564

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 1734/4

102. Av. SIGIS A(…) D(…) REX POLO M D Rev. MONETA MAGN(…)VCAT LITVA // 1564

Ag, Ø 20,0 mm, p – 0,96 g LBPM Gek 2096 Ivanauskas 4SA158-43

L

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

103. Av. SIGIS AV(…)EX PO(…) M D L Rev. MONETA MAGNI / / DVCAT LI(…) // 1564

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,02 g LBPM Gek 2097

104. Av. Rev.

SIGI(…) REX POLO M D L MONET(…) / / DVCA (…)ITVA // 1564

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 2098 Ivanauskas 4SA158-43

105. Av. Rev.

SIGIS AVG D G (…) POLO M D L MONETA (…)GNI / / DVCAT LITVA // 1564

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 2099 Ivanauskas 4SA158-43

253

254

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

106. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITVA // 1564

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 5075 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

1565 107. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LIT // 1565

Ag, Ø 19,6 mm, p – 1,05 g LBPM Gek 831/3 (N 165/3)

108. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITV // 1565

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 831/1 (N 165/1)

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

109. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITV // 1565

Ag, Ø 19,7 mm, p – 1,11 g LBPM Gek 831/2 (N 165/2) Ivanauskas 4SA165-34

110. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAGNI /

REX POLO M D L / DVCAT LITV // 1565

Ag, Ø 19,3 mm, p – 1,16 g LBPM Gek 2102 Ivanauskas 4SA165-34

111. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA (…)GNI /

REX POLO (…) D L / DVCAT LITV // 1565

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2103 Ivanauskas 4SA165-34

255

256

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

112. Av. SIGI(…) D(…) G(…) REX POLO M D(…)L Rev. MONETA MAGN(…) DVC (…)TV // 1565

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 1665 Ivanauskas 4SA165-34

113. Av. SIGIS AVG D G REX POLO M D L Rev. MONE(…) MAGNI (…) DVCAT LIT(…) // 1565

Ag, Ø 19,9 mm, p – 1,02 g LBPM Gek 1734/5 Ivanauskas 4SA165-34

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1566 114. Av. Erelis / The Eagle SIGIS AVG D G REX POLO M D L Rev. Raitelis / The Knight MONET(…) MAGNI / S. Miškovskio heraldinis ženklas Kaniava / The heraldic insignia Kaniava of S. Myszkowski DVCAT LITV // 15 66

Ag, Ø 19,2 mm, p – 1,21 g LBPM Gek 9393 Ivanauskas 4SA174-47, RR

115. Av. Rev.

SIGIS AVG D G MONETA MAG /

REX POLO M D L / DVCAT LIT // 1566

Ag, Ø 19,0 mm, p – 1,14 g LBPM Gek 6728 Ivanauskas 4SA175-48, RR

257

258

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Grašiai / Groats 1546 116. Av. Žygimanto Augusto portretas / Portrait of Sigismund Augustus SIGIS AVG REX POL MAG (…)VX LT Rev. Raitelis / The Knight MONETA MAGNI / Gediminaičių stulpai / The Columns of the Gediminas Family / DVCAT9 LITVA // 1546

Ag, Ø 25,1 mm, p – 2,45 g LBPM Gek 6282

117. Av. + SIGIS AVGG REX POL MAG DVX LIT Rev. MONETA MAGNI / / DVCAT9 LITVA // 1546

Ag, Ø 24,8 mm, p – 2,31 g LBPM Gek 9392

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1555 118. Av. Rev.

SIGIS AVG REX POL MAG DVX LIT MONETA MAGNI / / DVCAT9 LITVA // 1555

Ag, Ø 24,9 mm, p – 2,39 g LBPM Gek 6729 Ivanauskas 6SA22-7

119. Av. Rev.

SIGIS AVG REX POL MAG DVX LIT MONETA MAGNI / / DVCAT9 LITVA // 1555

Ag, Ø 24,7 mm, p – 2,11 g LBPM Gek 8391 Ivanauskas 6SA22-7

259

260

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1559 120. Av. SIGIS AVG (…) R(…)X POL MAG DVX (…)IT Rev. MONETA MAG(…) / / DVCAT9 LITVA // 1559

Ag, Ø 24,5 mm, p – 2,49 g LBPM Gek 6283 Ivanauskas 6SA28-8

Grašiai, kaldinti pagal lenkišką pėdą / Groats minted to the Polish weight standard 1546 121. Av. SIGIS / AVG REX / • P OLO • M AG • / DVX L Rev. Raitelis. Apačioje – Žygimanto Augusto monograma SA ir Gediminaičių stulpai, virš jų – kunigaikščio karūna / The Knight. At the bottom — the monogram SA of Sigismund Augustus and the Columns of the Gediminas Family, above them — the ducal crown MONETA MAGNI DVC LITVA // SA / // 1546

Ag, Ø 23,0 mm, p – 1,80 g LBPM Gek 9789

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1547 122. Av. SIGIS / AVG R(…)X / POLO MAG / • D VX L • Rev. MONETA MAGNI DVC LITVA // SA / // 1547

Ag, Ø 23,8 mm, p – 1,92 g LBPM Gek 9790 Ivanauskas 5SA6-3

1548 123. Av. SIGIS / AVG REX / • P OLO MAG • / • D VX L • Rev. MONETA MAGNI DVCA LITVA // SA / // 1548

Ag, Ø 22,9 mm, p – 1,92 g LBPM Gek 832 (N 166) Ivanauskas 5SA8-4

261

262

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Dvigrašis / Double-groat 1565 124. Av. Žygimanto Augusto portretas / Portrait of Sigismund Augustus SIGIS AVG REX PO (…) M D L Rev. Raitelis ir Gediminaičių stulpai ant atskirų heraldinių skydų. Virš jų – kunigaikščio karūna. Skydų apačioje – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight and the Columns of the Gediminas Family on separate heraldic shields. Above them — the ducal crown. Below the shields — the Roman numeral marking the denomination MONE MAGNI DVCA LITV 1565 // II /

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,86 g LBPM Gek 2581 Ivanauskas 7SA2-1, RRR

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Trigrašiai / Three-groats 1562 125. Av. Žygimanto Augusto portretas / Portrait of Sigismund Augustus SIGIS AVG REX POLO MAG DVX LI // 156Z Rev. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight, below him — the Roman numeral marking the denomination GROSSVS TRIPL / Gediminaičių stulpai / The Columns of the Gediminas Family / MAG DVCA LITV // III

Ag, Ø 27,2 mm, p – 7,16 g LBPM Gek 7300/1 Ivanauskas 9SA2-1, R

126. Av. Žygimanto Augusto monograma SA su karūna / The monogram SA of Sigismund Augustus with a crown SIGIS AVG REX PO MAG DVX L // 156Z Rev. GROSS AR TRIP / / MAG DVCA LI // III

Ag, Ø 21,2 mm, p – 2,97 g LBPM Gek 6284/1 Ivanauskas 9SA6-2, RR

263

264

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

SIGIS AVG REX / G. Tarlos heraldinis ženklas Kirvis / The heraldic insignia Axe of G. Tarla / PO MAG DVX L // 15 SA 6Z Rev. Raitelis ant skydo su kunigaikščio karūna / The Knight on a shield with the ducal crown GROSS AR TRIP MAG DVCA LI // III

127. Av.

Ag, Ø 21,2 mm, p – 2,95 g LBPM Gek 6284/2 Ivanauskas 9SA23-5

1563 128. Av. SIGIS AVG REX / / PO MAG DVX L // 1563 Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA LI // III

Ag, Ø 21,3 mm, p – 2,98 g LBPM Gek 6285/2 Ivanauskas 9SA28-5

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

129. Av. SIGIS AVG REX / / PO MAG DVX LI // 1563 Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA L // III

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,93 g LBPM Gek 6285/1

130. Av. SIGIS AVG D G REX / / PO M D Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA L // III

LIT // 1563

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,89 g LBPM Gek 2435

131. Av. SIGIS AVG D G / / REX POLO M (…) L // 1563 Rev. GROSS (…)RIP MAG DVCA LI // III

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,83 g LBPM Gek 5001

265

266

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1564 132. Av. SI(…)S AVG D G / / REX (…)LO M Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA L // III

D

L // 1564

D

L // 1564

D

L // 1564

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,81 g LBPM Gek 5002

133. Av. SIGIS AVG D G / / REX POLO M Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA L // III

Ag, Ø 21,0 mm, p – 3,06 g LBPM Gek 6730

134. Av. SIGIS AVG D G / / REX POLO M Rev. GROSS AR TRIP MAG DVCA L // III

Ag, Ø 20,9 mm, p – 3,05 g LBPM Gek 7300/2

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1565 135. Av. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight, below him — the Roman numeral marking the denomination SIGISM AVG REX POL MAG DVX LI // III Rev. QVI / HABITAT IN / COELIS IRRI / DEBIT EOS / 15 65 Apačioje – Žygimanto Augusto monograma SA su karūna, abipus – metai / At the bottom — the monogram SA of Sigismund Augustus with a crown, on both sides — the year

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,90 g LBPM Gek 6731 Ivanauskas 9SA59-9, RR

136. Av. SIGISM AVG REX POL MAG (…)X LI // III Rev. QVI / HABITAT IN / COELIS IRRI / DEBIT EOS / (…) SA 65

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,91 g LBPM Gek 7576 Ivanauskas 9SA59-9, RR

267

268

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Keturgrašiai / Four-groats 1565 137. Av. Žygimanto Augusto portretas / Portrait of Sigismund Augustus SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX L Rev. Raitelis ir Gediminaičių stulpai ant atskirų heraldinių skydų. Virš jų – kunigaikščio karūna. Skydų apačioje – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight and the Columns of the Gediminas Family on separate heraldic shields. Above them — the ducal crown. Below the shields — the Roman numeral marking the denomination MONETA MAGNI DVCAT LITV 1565 // IIII /

Ag, Ø 23,5 mm, p – 4,09 g LBPM Gek 6295 Ivanauskas 10SA7-2, R

1566 138. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX L Rev. MONETA MAGNI DVCAT LIT 1566 // IIII / (…)

Ag, Ø 23,4 mm, p – 4,13 g LBPM Gek 6296 Ivanauskas 10SA11-2

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

139. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX L Rev. MONETA MAGNI DVCAT LIT 1566 // IIII / (…)

Ag, Ø 24,0 mm, p – 4,11 g LBPM Gek 1868

1567 140. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX Rev. MONETA MAGNI DVCAT LIT 1567 // IIII /

Ag, Ø 23,5 mm, p – 3,94 g LBPM Gek 7746 Ivanauskas 10SA19-3

L

269

270

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1568 141. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX Rev. MONETA MAGNI DVCAT LITV 1568 // IIII /

Ag, Ø 24,0 mm, p – 4,04 g LBPM Gek 6732 Ivanauskas 10SA31-3

142. Av. SIGIS AVG D (…) REX PO MAG DVX LI Rev. MONETA MAGNI DVCAT LITVA 1568 // IIII /

Ag, Ø 24,3 mm, p – 3,94 g LBPM Gek 7074 Ivanauskas 10SA32-3

LI

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

1569 143. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX L Rev. MONETA MAGNI DVCAT LITVA 1569 // IIII /

Ag, Ø 24,0 mm, p – 3,28 g LBPM Gek 1869 Ivanauskas 10SA42-4

144. Av. SIGIS AVG D G REX PO MAG DVX L Rev. MONETA MAGNI DVCAT LITVA 1569 // IIII /

Ag, Ø 24,3 mm, p – 3,79 g LBPM Gek 8404 Ivanauskas 10SA42-4

271

272

Žygimantas Augustas / Sigismund Augustus • 1544–1572

Kontrasignuotas Karolio V pustaleris (pusdukatonis) su Žygimanto Augusto monograma SA ir 1564 m. data / Countersigned half-thaler (half-ducaton) of Charles V (1519–1556) with the monogram SA of Sigismund Augustus and the date 1564 145. Av. Karolio V portretas / Portrait of Charles V CAROLVS V • R OMA(norum) • I MPE(rator) • Rev. Dvigalvis erelis, skydas su herbais ir legendos tęsinys / Double-Headed Eagle, a shield with coats of arms and the continuation of the legend / • R (ex) • АRAGO(num) • V TRIVS(que) • S (iciliae) • (Karolis V Romos imperatorius, Aragono bei Sicilijos karalius / Charles V Roman Emperor, King of Aragon and Sicily). Skydo apačioje įmuštas kontrasignatas su Žygimanto Augusto monograma SA ir 1564 m. data / At the bottom of the shield, a countermark with the monogram SA of Sigismund Augustus and the date 1564 are impressed

Ag, Ø 32,3 mm, p – 14,26 g LBPM Gek 6911 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Ivanauskas 14SA5-1, RRRR

Steponas Batoras / Stephen Bathory 1576–1586

Nuo 1576 iki 1580 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemės iždininko pareigas ėjo Laurynas Vaina. 1577 m. jam nukaldinti skaičiavimo žetonai liudija, kad Vilniaus kalykla jau turėjo savo personalą. 1580–1583 m. monetose įkaltas žemės iždininko Jono Glebavičiaus (1544–1590) herbas Leliva, o 1584 m. monetose iždininko herbo jau nėra. 1585–1586 m. monetose yra pakanclerio Leono Sapiegos herbas Lapė, nors iždininku tuo metu (1586–1590) buvo Teodoras Skuminas Tiškevičius. 1579 m. Vilniaus kalykla už nuopelnus valstybei dvejiems metams buvo išnuomota Livonijos valdytojui Jonui Jeronimui Chodkevičiui (tais pačiais metais jis mirė). 1584 m. Steponas Batoras kalyklą išnuomojo Lenkijos raikytojui Jeronimui Filipovskiui, pastarasis ją pernuomojo Danieliui Vielkovičiui (Ivanauskas, Douchis 2002: 113). 1586 m. sutartis su D. Vielkovičiumi pratęsta iki 1588 m. Šiuo laikotarpiu kalyklos administratoriumi buvo medicinos ir filosofijos daktaras Stanislovas Sabina (mirė apie 1589 m.), o prabuotoju ir monetų spaudų raižytoju dirbo Petras Platina. Nutarus Rusijos trofėjines monetas perkalti į lietuviškas, 1585 m. Vilniaus kalyklą į savo rankas vėl perėmė S. Batoras. Valdant S. Batorui pirmą kartą kalykla pradėjo kaldinti šilingus, bet daugiausia kaldino trigrašius. Talerių ir dukatų nukaldinta mažai. Polocko atgavimo proga 1580 m. nukaldintos dešimties dukatų monetos portugalai. Raitelis 1580 m. ordinacija suvienodino abiejų valstybių – Lenkijos Karalystės ir LDK – monetų ne tik vertę, bet ir jų išvaizdą. LDK monetų reverse pradėti vaizduoti ir Lenkijos Karalystės (Erelis), ir LDK (Raitelis) herbai. Raitelis vaizduojamas be skydo, o ant šalmo jau nėra skraistės.

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

From 1576 to 1580 the responsibilities of the GDL Land Treasurer were undertaken by Wawrzyniec Woyna. The counters struck for him in 1577 testify that the Vilnius Mint already had its staff then. The 1580–1583 coins have incused the coat of arms — Leliva — of the Land Treasurer Jan Hlebowicz (1544–1590). In the 1584 coins the Land Treasurer’s coat of arms is no longer available. The 1585–1586 coins bear the coat of arms Fox (Pol. Lis) of the Deputy Chancellor Leon Sapieha, although at that time (1586– 1590) the Land Treasurer was Teodor Skumin Tyszkiewicz. In 1579 the Vilnius Mint was leased for two years to the governor of Livonia Jan Hieronim Chodkiewicz (who died in the same year), for merits to the State. In 1584 Stephen Bathory leased the Mint to Hieronim Filipowski, a “slicer” from Poland, who re-leased it to Daniel Wielkowicz (Ivanauskas, Douchis 2002: 113). In 1586 the agreement with D. Wielkowicz was extended until 1588. In this period, Doctor of Medicine and Philosophy Stanislaus Sabina (who died circa 1589) was the Mint’s administrator, Petr Platyna — assayer and die engraver. Once it was decided to overstrike Russian trophy coins into Lithuanian ones, in 1585 Stephen Bathory took the Vilnius Mint into his hands again. Under the rule of Stephen Bathory the Mint began minting shillings for the first time, but minted mainly three-groats. Few thalers and ducats had been minted. On the occasion of the recovery of Polotsk, ten-ducat coins — portugals — were minted in 1580. The Knight The 1580 Ordinance unified not only the value of the coins of both countries — the Kingdom of Poland and the GDL — but the appearance of the coins as well. GDL coins began featuring the coats of arms of both the Kingdom of Poland (the Eagle) and the GDL (the Knight) on the reverse. The Knight was depicted without a shield, while on his helmet there was no longer a veil.

275

276

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Vilniaus vaito, karaliaus sekretoriaus, monetų kalyklos administratoriaus, medicinos ir fizikos daktaro Stanislovo Sabino portretas. Dail. Mikalojus Flensburgietis / Portrait of Stanislaus Sabina (?–circa 1589), Vilnius Voight, Secretary to the King, Mint Administrator, Doctor of Medicine and of Physics, 1590. By Nicolas Flensburgensis (1556–1611)

Vario raižinio reprodukcija / Reproduction of an engraving in copper. Popierius / Paper 330 x 255 mm Originalas saugomas Vilniaus dailės akademijoje / The original is stored at the Vilnius Academy of Arts LBPM PF 435

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Skaičiavimo žetonai. Vilniaus monetų kalykla / Counters. The Vilnius Mint LDK žemės iždininko Lauryno Vainos / Of the GDL Land Treasurer Wawrzyniec Woyna. 1577

Cu, Ø 26,0 mm, p – 2,10 g LBPM Gek 9576 Demel 1911: Nr. 49, R7, Drożdż 2014: Nr. 33, Ivanauskas 2014: 40, Nr. 1, R

LDK žemės iždininko Jono Glebavičiaus / Of the GDL Land Treasurer Jan Hlebowicz. 1582

Cu, Ø 25,0 mm, p – 3,26 g LBPM Gek 9506 Drożdż 2014: Nr. 44, Ivanauskas 2014: 23, Nr. 2, RR

277

278

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Vilniaus monetų kalyklos subnuomininkų Danieliaus ir Prakapo Vielkovičių / Of the sub-lessees of the Vilnius Mint Daniel and Prakap Wielkowicz (1584–1588) Be datos / Undated

Cu, Ø 25,0 mm, p – 2,81 g LBPM Gek 9575 Demel Nr. 45 R6, Drożdż 2014: Nr. 54, Ivanauskas 2014: 45–47, RR

Cu, Ø 26,0 mm, p – 3,20 g LBPM Gek 9795 Demel Nr. 45 R6, Drożdż 2014: Nr. 54, Ivanauskas 2014: 45–47, RR

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Denaras / Denarius Šilingas / Shilling Grašis / Groat Trigrašis / Three-groat Šešiagrašis / Six-groat Taleris / Thaler Pusantro guldentalerio / 1.5-guldentaler Dukatas / Ducat Dešimt dukatų / Ten-ducat

1581, 1582 1581–1585 1580, 1581 1580–1586 1581, 1585 1585 1580 1586 1580

Heraldiniai ženklai / Heraldic insignia Herbai / Coats of arms

Leliva (lenk. / Pol. Leliwa) Jonas Glebavičius – LDK žemės iždininkas / Jan Hlebowicz (?–1590) — GDL Land Treasurer (1580–1586)

Lapė / Fox (lenk. / Pol. Lis) Leonas Sapiega – monetų kalyklos nuomininkas / Leon Sapieha (1557–1633) — Lessee of the Mint (1585–1591)

Meistrų ženklai / Marks of mint-masters

Petras Platina – monetų kalyklos raižytojas ir prabuotojas / Petr Platyna — Mint engraver (1569–1593) and assayer (1579–1593)

279

280

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Šilingai / Shillings 1584 1.

Av. Stepono Batoro monograma S su Batorų giminės herbu / Monogram S of Stephen Bathory with the coat of arms of the Bathory Family STEP · D · G · REX · POL Rev. Erelis ir Raitelis ant atskirų skydų, virš jų – karūna / The Eagle and the Knight on P. Platinos separate shields, above them — a crown SOLIDVS · (…) IT · 1584 / ženklas Trilapis / The mark of P. Platyna, Trefoil

Bilonas / Billon, Ø 18,1 mm, p – 0,91 g LBPM Gek 834 (N 168) Ivanauskas 2SB31-6

1585 2.

Av. S // STEP · D · G · REX · POL Rev. SOLI(…) · M · (…) · LIT · 1585 /

/

Bilonas / Billon, Ø 18,6 mm, p – 0,80 g LBPM Gek 9335 Ivanauskas 2SB34-6, RRR

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Trigrašiai / Three-groats 1580 3.

Av. Stepono Batoro portretas / Portrait of Stephen Bathory STEPH D G REX PO M D LI Rev. Erelis ir Raitelis, virš jų – romėniškas nominalo skaitmuo / The Eagle and the Knight, above them — the Roman numeral marking the denomination III / GROS ARG / TRIP M D / LITVA. Apačioje – Stepono Batoro giminės herbas, abipus jo – data / Below — the coat of arms of the Stephen Bathory Family, on both sides of it — the date 1580

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,57 g LBPM Gek 6734 Ivanauskas 4SB1-1, RRRR

4.

Av. Legendoje, ovalo skydelyje, romėniškas nominalo skaitmuo / In the oval shield in the legend — the Roman numeral marking the denomination STEP · D · G · REX · / III / PO · M · D · L · Rev. GROS · ARG / TRIP · M · D / LITVA · / 1580

Ag, Ø 20,8 mm, p – 2,39 g LBPM Gek 6297 Ivanauskas 4SB11-7

281

282

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

5.

Av. · STEP · D · G · REX / III / PO · M · D · L · Rev. GROS · ARG / TRIP · M · D / LITVA · / 1580

Ag, Ø 21,6 mm, p – 2,33 g LBPM Gek 6733 Ivanauskas 4SB11-7

6.

Av. · STEP · D · G · REX / III / PO · M · D · LI · Rev. GROS · ARG / TRIP · M · D / LITVA · / 1580

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,34 g LBPM Gek 835 (N 169)

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

1581 7.

Av. · STEP · D · G · REX · / III / PO · M · D · L · Rev. GROS · ARG / TRIP · M · D / LITVA · / 1581

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,30 g LBPM Gek 9206 Ivanauskas 4SB19-7, RR

8.

Av. · STEPH · D · G · REX · PO · M · D · L · Rev. Žemiau Erelio ir Raitelio – Stepono Batoro giminės herbas. Viršuje – romėniškas nominalo skaitmuo / Below the Eagle and the Knight — the coat of arms of the Stephen Bathory Family. At the top — the Roman numeral marking the denomination III / 1581 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,1 mm, p – 2,27 g LBPM Gek 9508 Ivanauskas 4SB22-9, RRR

283

284

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

9.

Av. STEP · D · G · REX · / J. Glebavičiaus heraldinis ženklas Leliva / The heraldic insignia Leliva of Jan Hlebowicz / · PO · M · D L Rev. III // 1581 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,2 mm, p – 2,42 g LBPM Gek 836 (N 170) Ivanauskas 4SB28-11

10.

Av. STEP · D · G · REX · / / PO · M · D · L : Rev. III // 1581 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,6 mm, p – 2,33 g LBPM Gek 2436 Ivanauskas 4SB28-11

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

11.

Av. STEP · D · G · REX · / / · PO · M · D · L · Rev. III // 1581 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,29 g LBPM Gek 6298

1582 12.

Av. STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L · Rev. III // 1582 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,23 g LBPM Gek 837 (N 171)

285

286

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

13.

Av. STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L · Rev. III // 1582 / GROS · ARG / TRIP · M D / LIT ·

Ag, Ø 20,0 mm, p – 2,36 g LBPM Gek 6299

14.

Av. STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L Rev. III // 1582 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,3 mm, p – 2,35 g LBPM Gek 6735

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

1583 15.

Av. • STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L · Rev. III // 1583 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,2 mm, p – 2,31 g LBPM Gek 7301 Ivanauskas 4SB42-11

16.

Av. STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L · Rev. III // 1583 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 21,7 mm, p – 2,58 g LBPM Gek 838 (N 172)

287

288

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

17.

Av. STEP · D · G · REX / / PO · M · D · L · Rev. III // 1583 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,25 g LBPM Gek 6736

18.

Av. STEP D · G · REX / / PO · M · D (…) Rev. III // 1583 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 20,0 mm, p – 2,32 g LBPM Gek 6874

19.

Av. STEP · D · G · R(…)X / / PO · M · D · L · Rev. III // 1583 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT ·

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,27 g LBPM Gek 1873

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

1584 20.

Av. STEP D G REX PO M D L Rev. Stepono Batoro giminės herbas su karūna / The coat of arms of the Stephen Bathory Family with a crown III // 1584 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT Abipus – P. Platinos ženkleliai / On both sides — the marks of P. Platyna

Ag, Ø 21,8 mm, p – 2,23 g LBPM Gek 839 (N 173) Ivanauskas 4SB50-21, R

21.

Av. STEP · D · G REX · PO · M · D · L Rev. III // 1584 / GROS · ARG / TRIP · M · D /

LIT

Ag, Ø 21,2 mm, p – 2,22 g LBPM Gek 6301

289

290

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

1585 22.

Av. STEP · D · G · REX · PO · M · D · L · Rev. III // 1585 / GROS · ARG / TRIP · M · D /

LIT

Ag, Ø 21,5 mm, p – 2,18 g LBPM Gek 840 (N 174) Ivanauskas 4SB52-22, RR

23.

Av. STEP · D · G · REX / L. Sapiegos heraldinis ženklas Lapė / The heraldic insignia Lis of Leon Sapieha / PO · M · D · L Rev. III // 1585 / GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT

Ag, Ø 20,0 mm, p – 2,36 g LBPM Gek 6302 Ivanauskas 4SB55-25

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

1586 24.

Av. STEP D (D užrašyta atvirkščiai / D is written backwards) · G · REX / / PO · M · D L Rev. III // 1586 / GROS · ARG / TRIP M · D / LIT

Ag, Ø 20,0 mm, p – 2,27 g LBPM Gek 841 (N 175)

25.

Av. STEP · D · G · REX / / PO M D L Rev. III // 1586 / GROS · ARG / TRIP M D /

LIT

Ag, Ø 20,1 mm, p – 2,35 g LBPM Gek 6303

291

292

Steponas Batoras / Stephen Bathory • 1576–1586

Šešiagrašis / The six-groat 1585 26.

Av. Stepono Batoro portretas / Portrait of Stephen Bathory STEP · D · G · REX / L. Sapiegos herbas Lapė / The coat of arms Lis of Leon Sapieha / PO · M · D · LIT · Rev. Po karūna ant atskirų skydų – Erelis, Raitelis ir Stepono Batoro giminės herbas. Virš herbų – romėniškas nominalo skaitmuo. Tarp herbų – P. Platinos ženklelis lapelis. Abipus Stepono Batoro giminės herbo – paskutiniai datos skaitmenys / Below the crown on separate shields — the Eagle coat of arms, the Knight coat of arms and the coat of arms of the Stephen Bathory Family. Above them — the Roman numeral marking the denomination. In between the coats of arms — the mark of P. Platyna. On both sides of the coat of arms of the Stepehen Bathory Family — the last digits of the date VI // GROS · ARGEN SEX · M · D · LIT // 85 /

Ag, Ø 26,9 mm, p – 4,93 g LBPM Gek 8405 Ivanauskas 5SB9-6, RRR

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa 1588–1632

Ilgu Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) veikė vienintelė Vilniaus monetų kalykla. 1588 m. sausio 11 d. prisiekdamas Lietuvai, karalius įsipareigojo kalyklą leisti valdyti iždui. 1586–1590 m. LDK žemės iždininkais buvo Teodoras Skuminas Tiškevičius, 1590–1598 m. – Dmitrijus Chaleckis, 1598–1604 m. – Andrius Zaviša. Monetų spaudų raižytoju ir prabuotoju 1589–1593 m. dirbo Petras Platina, 1593–1598(?) m. spaudų raižytoju – Johanas Dila. 1597 ir 1598 m. trigrašiai, pažymėti pinigų meistro ženklu – jaučio galva, perverta dviem kabliais, priklausė Simonui Liudemanui (1597–1599), vėliau tapusiam žymiu Meklenburgo kalyklos meistru. 1599–1604 m. pinigų meistro pareigas ėjo Zacharijus Bolas. 1600 m. savo ženklais žymėti monetas pinigų meistrams uždrausta (Ivanauskas 1998: 34). 1589–1592 m. kaldinti ir šilingai, bet jie apyvartoje sunkiai įsitvirtino, nes dar kursavo daug senesnių smulkių monetų (Ivanauskas, Douchis 2002: 137). Monetų kalybos prižiūrėtojais 1584–1603 m. buvo Vilniaus vaivada Kristupas I Radvila Perkūnas, 1603–1616 m. – Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1601 m. lankydamasis Vilniuje, Zigmantas Vaza dėl prastos monetų kokybės kalyklą liepė uždaryti, bet ji veikė iki 1603 m. 1606 m. vėl atidarius monetų kalyklą, kaldinta daug dvidenarių, šilingų ir grašių. Pinigų meistru 1606–1618 m. buvo Johanas Štipeltas. Nuo 1607 m. spaudų raižytoju pradėjo dirbti Johanas Trilneris. 1615 m. Vilniaus kalykla sudegė, bet po gaisro ji atstatyta. Monetų kaldinimui paspartinti pradėta naudoti naši valcavimo mašina. 1616 m. kalyklos prabuotoju buvo Georgas Helvecijus (Ivanauskas, Douchis 2002: 130). 1616–1621 m. kalyklos prižiūrėtojais buvo Jonas Karolis Chodkevičius, 1623–1633 m. – Leonas Sapiega. 1623 m. kalyklą išsinuomojo Jokūbas Jakobsenas iš Emdeno. Pinigų meistru pradėjo dirbti Rudolfas Lemanas, anksčiau dirbęs Revelio ir Poznanės kalyklose. Vilniaus kalykla kaldino ne tik menkos vertės smulkias bilonines monetas – dvidenarius, šilingus, aukštesnės prabos lietuviškus pusantrokus, bet ir reprezentacines auk-

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

sines monetas: dešimties dukatų (portugalų) monetos nukaldintos 1616 m. karaliaus 50 metų proga ir 1617–1618 m. sėkmingam karui su Maskva paminėti, o penki dukatai – 1621–1622 m. karui su Turkija paminėti. Kalyklos valdytoju 1591–1617 m. buvo Jonas Dolmatas Isaikovskis. Jo pareiga buvo rūpintis kalyklos apsauga ir teisiniais reikalais (Ivanauskas, Douchis 2002: 121, 129–130). 1627 m. Vilniaus kalykla uždaryta. Raitelis Zigmanto Vazos valdymo pradžioje raitelis monetose panašus į vaizduotą Stepono Batoro laikais. Nuo 1606 m. raitelis vėl raižomas su skydu ir jame esančiu dvigubu kryžiumi. Ant riterio šalmo grįžo skraistė, o nuo 1609 m. žirgas vaizduojamas su gūnia. Raitelio figūra buvo komponuojama ir be skydo, ir be šalmo skraistės, ir be gūnios. Pažymėtini 1625–1627 m. grašiai, kur raitelio skyde vietoj dvigubo kryžiaus pavaizduotas Vazų dinastinis herbas javų pėdas (Remecas 2011: 4). Raitelis buvo vaizduojamas ir atskirai nuo Lenkijos herbo Erelio.

 During the long rule of Sigismund Vasa (Sigismund III Vasa) only one, Vilnius Mint operated in the Grand Duchy of Lithuania. When taking an oath to Lithuania on 11 January 1588, the King made a commitment to allow the Treasury to govern the Mint. Teodor Skumin Tyszkiewicz was the GDL Land Treasurer in 1586–1590, Dmitri Chalecki — in 1590–1598, and Andrzej Zawisza — in 1598–1604. Petr Platyna worked as a die engraver and assayer in 1589–1593, Johan Dila — as a die engraver in 1593–1598(?). The 1597 and 1598 three-groats marked with a coin master’s mark — a bull’s head, pierced by two hooks — belonged to Simon Lüdeman (1597–1599), who later became a distinguished mint-master of the Mecklenburg Mint. In 1599–1604 the coin master’ duties were undertaken by Zacharias Boll. In 1600 coin masters were forbidden to place their marks on coins (Ivanauskas 1998: 34). In 1589–1592 shillings were also minted, but they had difficulties in establishing in circulation, as many previous small coins still circulated (Ivanauskas, Douchis 2002: 137). The coinage supervisors were: Voivode of Vilnius, Christopher I Radziwill “the Thunder” in 1584–1603, Nicholas Christopher Radziwill “the Orphan” in 1603–1616. When visiting Vilnius in 1601, Sigismund Vasa ordered to close the Mint down because of the poor quality of the coins, but it was in operation

295

296

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

until 1603. When the Mint was re-opened in 1606, a lot of double-denarii, shillings and groats were minted. In 1606–1618 the coin master was Johan Stippelt. From 1607 Johan Trillner started working as a die engraver. In 1615 the Vilnius Mint burnt down, but it was re-opened after the fire. To speed up the coinage, an efficient coin roller was used. In 1616 the Mint’s assayer was Georg Helvetius (Ivanauskas, Douchis 2002: 130). In 1616–1621 the coinage supervisors were Jan Karol Chodkiewicz, in 1623–1633 — Leon Sapieha. In 1623 the Mint was rented by Jacob Jacobson of Emden. Rudolf Lehman, who previously worked at the mints of Revel and Poznań, was employed as the coin master. The Vilnius Mint not only struck low-value small billon coins — double-denarii, shillings, the Lithuanian 1.5-groats of a higher fineness, but representational gold coins as well: 10-ducats (portugals) were struck in 1616 on the occasion of the King’s 50th birth anniversary and in 1617–1618 — to commemorate the successful war against Moscow, while 5-ducats — in 1621–1622 to commemorate the war against Turkey. Jan Dolmat-Isajkowski was the Mint’s Governor in 1591–1617. His responsibilities included taking care of the Mint’s security and legal matters (Ivanauskas, Douchis 2002: 121, 129–130). In 1627 the Mint was closed down. The Knight At the beginning of the rule of Sigismund Vasa the Knight bore similarity to that which was depicted during the reign of Stephen Bathory. From 1616 the Knight, again, was engraved holding a shield with a double cross on it. On the Knight’s helmet the veil returned, while from 1609 the horse was depicted with a saddlecloth. The Knight’s figure was composed without a shield, helmet and saddlecloth as well. The 1625–1627 groats should be noted, on which the Knight’s shield featured the dynastic coat of arms Sheaf of the Vasa Family (Remecas 2011:4). The Knight was also depicted separately from Poland’s Eagle coat of arms.

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Skaičiavimo žetonai. Vilniaus monetų kalykla / Counters. The Vilnius Mint LDK žemės iždininko Dmitrijaus Chaleckio / Of the GDL Land Treasurer Dmitri Chalecki. 1595

Cu, Ø 25,2 mm, p – 2,72 g LBPM Gek 6587 Masteikiai (Kauno r.) / Masteikiai (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Demel 1911: Nr. 7, Ruzas 2007a: 110, Drożdż 2014: Nr. 59, Ivanauskas 2014: 15, Nr. 1, R

LDK žemės iždininko Jeronimo Valavičiaus / Of the GDL Land Treasurer Hieronymus Wollowicz. 1615

Cu, Ø 27,6 mm, p – 3,83 g LBPM Gek 6588 Masteikiai (Kauno r.) / Masteikiai (Kaunas d.) Rasta / Found in 2003 Ruzas 2007a: 110, Drożdż 2014: Nr. 75, Ivanauskas 2014: 43, Nr. 1, unikalus / unique

297

298

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint

Dvidenaris / Double-denarius Šilingas / Shilling Grašis / Groat Pusantrokas / 1.5-groat Trigrašis / Three-groat Taleris / Thaler Dukatas / Ducat Penki dukatai / Five-ducat Dešimt dukatų / Ten-ducat

1606, 1607, 1609, 1611–1614, 1620–1622 1589–1592, 1614–1619, 1622–1627 1607–1615, 1625–1627 1619, 1620 1589–1603, 1608 1624 1589–1591 1621, 1622 1616–1618, 1621, 1622

Heraldiniai ženklai / Heraldic insignia

Medinis samtis / Wooden ladle (lenk. / Pol. Korczak) Abraomas Meleško – karaliaus sekretorius / Abram Meleshko — Secretary to the King (1589)

Lapė / Fox (lenk. / Pol. Lis) Leonas Sapiega – monetų kalyklos nuomininkas, vyriausiasis kalyklos prižiūrėtojas / Leon Sapieha (1557–1633) — lessee of the Mint (1585–1591), Chief Coinage Superintendent (1623–1633)

Leliva (lenk. / Pol. Leliwa) Teodoras Skuminas Tiškevičius – LDK žemės iždininkas / Teodor Skumin Tyszkiewicz — GDL Land Treasurer (1586–1590)

Chaleckis / Chalecki (lenk. / Pol. Chalecki) Dmitrijus Chaleckis – LDK žemės iždininkas / Dmitri Chalecki (apie / circa 1550–1598) — GDL Land Treasurer (1590–1598)

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Gulbė / Swan (lenk. / Pol. Łabędz) Andrius Zaviša – LDK žemės iždininkas / Andrzej Zawisza — GDL Land Treasurer (1598–1604)

Bogorija / Bogoria (lenk. / Pol. Bogoria)

Jeronimas Valavičius – LDK žemės iždininkas / Hieronymus Wollowicz (?–1638) — GDL Land Treasurer (1605–1618)

Dvi žuvys / Two Fish (lenk. / Pol. Wadwicz) Kristupas Naruševičius – LDK žemės iždininkas / Krzysztof Naruszewicz — GDL Land Treasurer (1618–1631)

Dvilypė lelija / Double lily (lenk. / Pol. Gozdawa) Mikalojus Brolnickis – Lietuvos iždo kasininkas / Mikolaj Brolnicki (?–1631) — Lithuania’s Treasury Paymaster (1607–1630)

Prūsas (lenk. / Pol. Prus) Jonas Dolmatas Isaikovskis – monetų kalyklos valdytojas / Jan Dolmat-Isajkowski (?–1628) — Mint Governor (1591–1617)

Ženklai ir monogramos / Marks and monograms

Petras Platina – monetų kalyklos raižytojas ir prabuotojas / Petr Platyna — Engraver (1569–1593) and assayer (1579–1593) of the Mint

299

300

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Liūtas su kabliu / Lion with a hook Danielius Koštė – monetų kalyklos nuomininkas / Daniel Kosthe — lessee of the Mint (1596–1597)

Jaučio galva su dviem kabliais / Bull’s head with two hooks Simonas Liudemanas – monetų kalyklos meistras / Simon Lüdeman — Mint-master (1597–1599)

Kablys / Hook Zacharijus Bolas – monetų kalyklos meistras / Zacharias Boll — Mint-master (1599–1604)

Strėlė / Arrow (lenk. / Pol. Arrow) Johanas Štipeltas – monetų kalyklos meistras / Johan Stippelt — Mint-master (1606–1618)

Rudolfas Lemanas – monetų kalyklos meistras / Rudolf Lehmann — Mint-master (1623–1627)

Johanas Trilneris – monetų kalyklos raižytojas / Johan (Hannus) Trillner (?– apie / circa 1653) — Mint engraver (1607–1653)

Monetų ženklai / Coin marks

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Dvidenariai / Double-denarii 1607 1.

Av. Zigmanto Vazos monograma S su Vazų giminės herbu Pėdu. Abipus – data 1607. Apačioje romėniškas nominalo skaitmuo II / Monogram S of Sigismund Vasa with the Sheaf coat of arms of the Vasa Family. On both sides — the date 1607. Below — the Roman numeral marking the denomination II Rev. Raitelis, po juo – J. Valavičiaus heraldinis ženklas Bogorija / The Knight, below him — the heraldic insignia Bogoria of H. Wollowicz

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,46 g LBPM Gek 9509 Vilnius. Rasta / Found in 2012

1609 2.

Av. 16 S 09 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,58 g LBPM Gek 8407 Ivanauskas 1SV8-8, RR

1613 3.

Av. 16 S 13 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 15,2 mm, p – 0,52 g LBPM Gek 842 (N 176)

301

302

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

4.

Av. 16 S 13 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 15,5 mm, p – 0,57 g LBPM Gek 9503 Ivanauskas 1SV18-18

1620 5.

Av. 16 S 20 // II Rev. Raitelis / The Knight / K. Naruševičiaus heraldinis ženklas Dvi žuvys / The heraldic insignia Two Fish of Krzysztof Naruszewicz

Bilonas / Billon, Ø 14,9 mm, p – 0,49 g LBPM Gek 843 (N 177)

6.

Av. 16 S 20 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 15,0 mm, p – 0,65 g LBPM Gek 5076/1 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627 Rasta / Found in 1982

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

7.

189 monetos / 189 coins. LBPM Gek 5076/2–190 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

162(?) 8.

11 monetų / 11 coins. LBPM Gek 5076/191–201 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

16(??) 9.

9 monetos / 9 coins. LBPM Gek 5076/202–210 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1621 10.

Av. 16 S 21 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 14,5 mm, p – 0,62 g LBPM Gek 844 (N 178)

11.

Av. 16 S 21 // II Rev. Raitelis / The Knight /

Bilonas / Billon, Ø 15,0 mm, p – 0,62 g LBPM Gek 6307 Ivanauskas 1SV26-23

12.

3 monetos / 3 coins. LBPM Gek 1735/2–4

303

304

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

13.

91 moneta / 91 coins. LBPM Gek 5077/1–91 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

LBPM Gek 5077/1–31

162(?) 14.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 5077/92–98 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

16(??) 15.

8 monetos / 8 coins. LBPM Gek 5077/99–106 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1620–1621 16.

65 monetos / 65 coins. LBPM Gek 5076/211–224, 5077/107–157 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Šilingai / Shillings 1592 17.

Av. Zigmanto Vazos monograma S su Vazų giminės herbu / Monogram S of Sigismund Vasa with the coat of arms of the Vasa Family SIGIS · III · D · G · REX · PO Rev. Erelis ir Raitelis ant atskirų skydų / The Eagle and the Knight on separate shields SOLIDVS · M · D · LIT · 159Z // D. Chaleckio heraldinis ženklas / The heraldic insignia of D. Chalecki

Bilonas / Billon, Ø 19,0 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 845 (N 179) Ivanauskas 2SV6-4

1615 18.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 5078/1–4 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. Du paskutiniai datos skaitmenys 15. Datos skaitmuo 5 smulkus / The last two digits of the date — 15. The date’s digit 5 is small · SIG : III : D : G : REX · P (…) // 1 S 5 Rev. SOLIDVS : / J. Valavičiaus heraldinis ženklas Bogorija / The heraldic insignia Bogoria of H. Wollowicz / : M : D : LIT / J. Trilnerio ženklas Trilapis / The Trefoil mark of J. Trillner

Bilonas / Billon, Ø 17,1 mm, p – 0,71 g LBPM Gek 5078/1

305

306

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Av. Datos skaitmuo 5 stambus / The date’s digit 5 is large SIG : III : D : G : (…)EX · P : M : D : L // 1 S 5 Rev. · SOLIDVS / / : M : D : LIT · /

Bilonas / Billon, Ø 17,5 mm, p – 0,66 g LBPM Gek 5078/2

19.

Av. Datos paskutiniai skaitmenys 51 sukeisti vietomis / The last two digits of the date 51 are swapped (…)G III D G REX · P : M : D : L // 5 S 1 Rev. SOLIDVS : / / : M : D : LIT · /

Bilonas / Billon, Ø 17,0 mm, p – 0,67 g LBPM Gek 9664

1616 20.

Av. · SIG : III : D : G : REX · P : M : D : L // 16 S 16 Rev. · SOLIDVS : / / : M : D : L(…)T :

Bilonas / Billon, Ø 19,0 mm, p – 0,94 g LBPM Gek 846 (N 180) Ivanauskas 2SV43-23

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

21.

Av. (…) D : G : REX · P : M : D : L · // 16 S 16 Rev. · SOL(…)

Bilonas / Billon, Ø 17,0 mm, p – 0,80 g LBPM Gek 1667

22.

Av. · SIG : III : D : G : REX · P : M : D : L · // 16 S 16 Rev. ·· SOLIDVS : / / : M : D : LIT (…):

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,74 g LBPM Gek 1736/4

23.

12 monetų / 12 coins. LBPM Gek 5079/1–12 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. · SIG : III : D : G : REX · P : M : D : L · // 16 S 16 Rev. · SOLIDVS : / / : M : D : LIT : / J. Trilnerio ženklas Kryžius / The Cross mark of J. Trillner

Bilonas / Billon, Ø 17,1 mm, p – 0,68 g LBPM Gek 5079/1 Ivanauskas 2SV47-26

307

308

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Metai(?) / Year(?) 24.

2 monetos / 2 coins. LBPM Gek 5079/13–14 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1617 25.

Av. · SIG · III · D : G · REX · PO · M D L // 1 S 7 Rev. · SOLIDVS · / / M · D · LIT / J. Štipelto ženklas Strėlė / The Arrow mark of H. Stippelt

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,80 g LBPM Gek 853/1 (N 187/1) Ivanauskas 2SV48-27

26.

Av. · SIG · III · D : G · REX · PO · M · D L · // 1 S 7 Rev. · SOLIDVS · // // (…) Su antros monetos fragmentu ir legendos dalimi / With a fragment of another coin and part of the legend: LIT /

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,71 g LBPM Gek 1874

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

27.

Av. SIG · III · D : G · REX · PO · M · D · L // 1 S 7 Rev. Bogorija tarp skydų ir legendos / Bogoria between the shields and the legend · SOLIDVS · // // M · D · LIT

Bilonas / Billon, Ø 18,3 mm, p – 0,95 g LBPM Gek 853/2 (N 187/2)

28.

22 monetos / 22 coins. LBPM Gek 5080/1–22 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG · III · D : G · REX · PO · (…) // 1 S 7 Rev. · SOLIDVS · / / · M · D LIT /

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,89 g LBPM Gek 5080/20 Ivanauskas 2SV48-27

Av. Visa data / The whole date (…)IGIS : III · D G : REX · POL (…) // 16 S 17 Rev. Puošnūs skydai / Ornate shields SOLIDVS · // // M : D : LIT

Bilonas / Billon, Ø 17,8 mm, p – 0,83 g LBPM Gek 5080/19

309

310

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Av. · SIG : III : D : G (…) // 16 S 17 Rev. Paprastos formos skydai / Simple shape shields · SOLIDVS : / / : M : D : LIT

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,86 g LBPM Gek 5080/21

1618 29.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys 18 / The last two digits of the date 18 SIG : III · D : G : REX · PO · M D · L · // 1 S 8 Rev. SOLIDVS · // // M : D : LIT ·

Bilonas / Billon, Ø 17,7 mm, p – 0,82 g LBPM Gek 854 (N 188) Ivanauskas 2SV65-36

30.

19 monetų / 19 coins. LBPM Gek 5081/1–19 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Metai(?) / (Year(?) 31.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 5081/20–26 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1619 32.

19 monetų / 19 coins. LBPM Gek 5082/1–19 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIGIS : III · D G · REX · P : M : D : L // 1 S 9 Rev. SOLIDVS // Dvi žuvys / Two fish // M : D : L(…)

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,71 g LBPM Gek 5082/1

Metai(?) / (Year(?) 33.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 5082/20–26 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1622 34.

Av. SIG : III · D : G : REX · PO : M D L // 2 S 2 Rev. SOLIDVS · / / · M : D : LIT :

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,50 g LBPM Gek 855 (N 189) Ivanauskas 2SV87-45

311

312

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

35.

5 monetos / 5 coins. LBPM Gek 5083/1–5 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1623 36.

Av. SIG : III : D : G : REX · PO : M : D : L Rev. SOLIDVS · / / · M : D : LIT :

// 2 S 3

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,68 g LBPM Gek 856/1 (N 190/1) Ivanauskas 2SV90-45

37.

Av. : SIG : III · D : G (…) PO · M : D : L : // 2 S 3 Rev. SOLIDVS / / M : D : LI :

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,55 g LBPM Gek 856/2 (N 190/2)

38.

Av. Erelis / The Eagle : SIG : III : D : G : REX · PO : M : D : L : Rev. Raitelis / The Knight SOLIDV : M : / / / / D : LIT · 1623

Bilonas / Billon, Ø 16,0 mm, p – 0,62 g LBPM Gek 847 (N 181)

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1623 39.

34 monetos / 34 coins. LBPM Gek 5084/1–34 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

162(?) 40.

13 monetų / 13 coins. LBPM Gek 5084/35–47 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Metai(?) / (Year(?) 41.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 5084/48–51 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

42.

57 monetos / 57 coins. LBPM Gek 5085/1–57 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG : III · D (…)OL : M : D : LIT : Rev. SOLIDVS · M : / ˚ ˚ / : D : LIT : 1623

Bilonas / Billon, Ø 16,0 mm, p – 0,38 g LBPM Gek 5085/57

162(?) 43.

12 monetų / 12 coins. LBPM Gek 5085/58–69 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

16(??) 44.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 5085/70–73 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

313

314

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Data(?) / (Date(?) 45.

38 monetos / 38 coins. LBPM Gek 5085/74–111 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1623(?) 46.

Av. (…) III : D · G : REX · PO · M · D L : Rev. Heraldinis ženklas Dvi žuvys viename lauke su Raiteliu / The Two Fish heraldic insignia in one field with the Knight SOLIDVS : M : (…) //

Bilonas / Billon, Ø 16,0 mm, p – 0,66 g LBPM Gek 1736/1

1624 47.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys 24 / The last two digits of the date 24 SIG : III : D : G : REX · PO · M · D L / 24 // S Rev. · : SOLIDVS : · / / : · M : D : LITV ·

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 852 (N 186) Ivanauskas 2SV106-52

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

48.

Av. · SIG : III : D : G : REX · PO · M · D : L · // S Rev. Visa data / The whole date : SOLIDVS : M : /

/ : D : LITV : 1624 ·

Bilonas / Billon, Ø 16,5 mm, p – 0,63 g LBPM Gek 848 (N 182) Ivanauskas 2SV112-54

49.

74 monetos / 74 coins. LBPM Gek 5086/1–74 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. · SIG : III : D : G : REX · PO : M : D : L · // S Rev. SOLIDVS : M : / / : D : LITV : 1624

Bilonas / Billon, Ø 16,5 mm, p – 0,67 g LBPM Gek 5086/1 Ivanauskas 2SV112-54

Av. · SIG : III : D : G : REX · PO · M · D : L · // S Rev. · SOLI(…) : M : / / : D : LITV : 1624 ·

Bilonas / Billon, Ø 16,8 mm, p – 0,56 g LBPM Gek 5086/74 Ivanauskas 2SV112-54

315

316

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

50.

Av. Du paskutiniai datos skaitmenys 24 / The last two digits of the date 24 · SIG · III · D · G · REX · PO · M · D · L / 24 // S Rev. Visa data / The whole date · SOLIDVS : M : / / : D : LITV : 1624 ·

Bilonas / Billon, Ø 16,5 mm, p – 0,63 g LBPM Gek 5086/10 Ivanauskas 2SV108-53, RR

162(?) 51.

10 monetų / 10 coins. LBPM Gek 5086/75–84 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

16(??) 52.

8 monetos / 8 coins. LBPM Gek 5086/85–92 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Metai(?) / (Year(?) 53.

19 monetų / 19 coins. LBPM Gek 5086/93–111 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1624(?) 54.

Av. SIG : III : D : G : REX · PO : M · D ˚ L // S Rev. SOLIDVS · M / / (…) LITV : 162(…)

Bilonas / Billon, Ø 16,3 mm, p – 0,72 g LBPM Gek 1736/3

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1625 55.

Av. · SIG : III : D : G · REX · PO · M D L // S Rev. SOLIDVS · M · / / · D LIT 1625

Bilonas / Billon, Ø 16,2 mm, p – 0,51 g LBPM Gek 849 (N 183) Ivanauskas 2SV115-56, R

56.

15 monetų / 15 coins. LBPM Gek 5087/1–15 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG III D G REX · PO · M · D · L · // S Rev. SOLIDVS : M · / / D (…) 625

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,48 g LBPM Gek 5087/6 Ivanauskas 2SV115-56, R

162(?) 57.

6 monetos / 6 coins. LBPM Gek 5087/16–21 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

16(??) 58.

2 monetos / 2 coins. LBPM Gek 5087/22–23 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

317

318

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Metai(?) / (Year(?) 59.

14 monetų / 14 coins. LBPM Gek 5087/24–37 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1626 60.

Av. SIG III D G REX PO M D L // S Rev. SOLIDVS ◦ M ◦ / / ◦ D ◦ LITV 1626

Bilonas / Billon, Ø 16,4 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 850/1 (N 184/1) Ivanauskas 2SV119-57

61.

Av. ˚ SIG : III ◦ D ˚ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D L ˚// S Rev. ˚ SOLIDVS ◦ M ◦ / / ◦ D ◦ LITV 1626 ˚

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,64 g LBPM Gek 850/2 (N 184/2) Ivanauskas 2SV119-57

62.

8 monetos / 8 coins. LBPM Gek 5088/1–8 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Metai(?) / (Year(?) 63.

1 moneta / 1 coin. LBPM Gek 5088/9 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

1627 64.

Av. SIG III D G REX PO M D L // S Rev. SOLIDVS ◦ M ˚ / / ◦ D ◦ LITV 1627

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,40 g LBPM Gek 851 (N 185)

65.

6 monetos / 6 coins. LBPM Gek 5089/1–6 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG III D G REX PO M D L // S Rev. SOLIDVS M / / D LITV 1627

Bilonas / Billon, Ø 16,2 mm, p – 0,63 g LBPM Gek 5089/6 Ivanauskas 2SV122-59

319

320

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Grašiai / Groats 1607 66.

Av. Zigmanto Vazos portretas / Portrait of Sigismund Vasa SIG · III D G · · REX · POL · M · D L Rev. Raitelis / The Knight GROSSMAG · / J. Valavičiaus heraldinis ženklas Bogorija / The heraldic insignia Bogoria of H. Wollowicz / · DVC · LI · 1607

Ag, Ø 19,8 mm, p – 1,45 g LBPM Gek 6737 Ivanauskas 3SV3-3, RRR

1608 67.

Av. Erelis / The Eagle SIG · III · D · G · REX · PO · M D · LI · Rev. Raitelis / The Knight GROSS · MAG / / DVC · LI · 1608

Ag, Ø 21,2 mm, p – 1,35 g LBPM Gek 9208

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

68.

Av. · SIG · III · D G · REX · PO · M · DV · L · Rev. GROSS · MAG · / / · DVC · LI · 1608

Ag, Ø 21,8 mm, p – 1,47 g LBPM Gek 9207

69.

Av. SIG · III · D : G : (…)EX · POL · M : D L Rev. GROSS · MAG / / DVC · LI · 1608

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,43 g LBPM Gek 9336

1609 70.

Av. · SIG · III · D · G · REX · PO · M · DV · L · Rev. GROSS · MAG · / / · DVC · LI · 1609

Ag, Ø 21,1 mm, p – 1,44 g LBPM Gek 857 (N 191)

321

322

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1610 71.

SIGIS : III · D · G · REX · POLO : M · D · LITV : GROSS : MAGNA · / / DVC : LITVI · 1610

Av. Rev.

Ag, Ø 21,2 mm, p – 1,26 g LBPM Gek 9504

1614 72.

Av. Rev.

SIGIS · III · D · G · REX · POLO · M · D · LIT GROSS : MAG : / / DVC : LIT 1614 // HW J. Valavičiaus inicialai / The initials of H. Wollowicz

Ag, Ø 21,5 mm, p – 1,69 g LBPM Gek 859 (N 193)

73.

Av. Rev.

SIGIS : III · D · (…) : REX · POL : M : D : LIT : GROSS : MAG : / / DVC : LIT 1614 // HW

Ag, Ø 21,6 mm, p – 1,33 g LBPM Gek 7751

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1615 74.

Av. Rev.

: SIGISS . III . D . G . REX · POLO : M : D : LITV : : GROSS . MAGNI . / / . DVC : LIT : 1 · 6 · 15 . //

Ag, Ø 21,0 mm, p – 1,93 g LBPM Gek 7303

75.

Av. Rev.

: SIGISS . III . (…) OLO : M : D : LITV : : GROSS : MAGNI : / / : DVC : LIT : 1 6 · 15 . //

Ag, Ø 22,1 mm, p – 1,33 g LBPM Gek 9665

323

324

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1625 76.

Av. Zigmanto Vazos portretas / Portrait of Sigismund Vasa · SIG ˙ III ˙ D ˙ G · REX · PO · M · D : L · · Rev. Raitelis ant skydo. Po juo – K. Naruševičiaus heraldinis ženklas Dvi žuvys / The Knight on a shield. Below him — the heraldic insignia Two Fish of K. Naruszewicz // GROSS : MAC : DVCA : LIT · 1625

Bilonas / Billon, Ø 19,1 mm, p – 0,92 g LBPM Gek 860/1 (N 194/1)

77.

Av. : SIG : III : D G . REX ˙ PO ˙ M ˙ D ˙ L ˙ Rev. GROSS : MAG : DVCA : LIT : 1625 //

Bilonas / Billon, Ø 19,3 mm, p – 0,85 g LBPM Gek 860/2 (N 194/2)

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

78.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 5090/1–7 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG ˙ III ˙ D ˙ G · REX · PO ˙ M ˙ D ˙ L · Rev. GROSS MAG DVCA LIT 1625 //

Bilonas / Billon, Ø 19,1 mm, p – 0,94 g LBPM Gek 5090/2

Av. · : SIG : III : D : G ·:· ·:· REX · PO ˙ M ˙ D : L :: Rev. GROSS MAG : DV(…) 1625 //

Bilonas / Billon, Ø 19,1 mm, p – 0,64 g LBPM Gek 5090/3

162(?) 79.

3 monetos / 3 coins. LBPM Gek 5090/8–10 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

325

326

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1626 80.

Av. SIG III D G · REX · PO · M D L Rev. Raitelis ant skydo / The Knight on a shield GROSS MAG DVCA · LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,0 mm, p – 0,88 g LBPM Gek 861/1 (N 195/1)

81.

Av. SIG III D G · REXPO : M : D ˙ L Rev. GROSS : MAG · DVCA · LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,1 mm, p – 0,91 g LBPM Gek 861/2 (N 195/2) Ivanauskas 3SV144-37

82.

Av. SIG III D : G · · REX · PO ˙ M · D : L ˙ Rev. Be skydo. Su klaidinga data / Without a shield. With the incorrect date GROSS MAG · DVCA ˙ LIT 1262 //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,64 g LBPM Gek 862/1 (N 196/1) Ivanauskas 3SV150-43, RRR

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

83.

Av. SIG III D G REX · PO ˙ M D L Rev. GROSS MAG · DVCA · LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,1 mm, p – 0,77 g LBPM Gek 862/2 (N 196/2)

84.

Av. SIG · III · D G · REX · PO ˙ M · D ˙ L ˙ Rev. GROSS · MAG · DVCA LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,2 mm, p – 0,85 g LBPM Gek 862/3 (N 196/3)

85.

Av. SIG · III · D G REX PO ˙ M ˙ D ˙ L ˙ Rev. GROSS · MAG · DVCA ˙ LIT · 1626 · //

Bilonas / Billon, Ø 18,2 mm, p – 0,91 g LBPM Gek 862/4 (N 196/4)

327

328

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

86.

Av. SIG · III · D : G · REX · PO : M · D : L · Rev. GROSS · MAG · DVCA · LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,3 mm, p – 1,01 g LBPM Gek 862/5 (N 196/5)

87.

Av. SIG · III · D ˙ G · REX · PO ˙ M · D L ˙ Rev. GROSS · MAG · DVCA · LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,4 mm, p – 0,90 g LBPM Gek 862/6 (N 196/6)

88.

Av. SIG ° III ◦ D ° G ◦ REX ◦ PO ° M ° D L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 862/7 (N 196/7)

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

89.

Av. SIG ° III ° D ° G ◦ ◦ REX ◦ PO ° M ° D ° L ° Rev. GROSS ° MAG : DVCA ° LIT ◦ 1626 : //

Bilonas / Billon, Ø 18,4 mm, p – 1,01 g LBPM Gek 862/8 (N 196/8) Ivanauskas 3SV147-40

90.

Av. ° SIG ° III D ° G ° REX ◦ PO ° M ° D L ° Rev. GROSS ° MAG ◦ DVCA ◦ LIT ◦ 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,94 g LBPM Gek 862/9 (N 196/9)

91.

Av. SIG ° III D ° G ° REX ◦ PO ◦ M ◦ D : L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,4 mm, p – 1,00 g LBPM Gek 862/10 (N 196/10)

329

330

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

92.

Av. SIG ° III ° D : G ° REX ◦ PO ° M ° D : L ° Rev. GROSS MAG DVCA LIT 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,83 g LBPM Gek 862/11 (N 196/11)

93.

3 monetos / 3 coins. LBPM Gek 5091/1–3 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982 Av. SIG ° III ° D : G ° RE(…) PO ° M ◦ D : L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT ◦ 1626 //

Bilonas / Billon, Ø 18,2 mm, p – 0,95 g LBPM Gek 5091/1

1627 94.

Av. SIG III ° D ° G ° ° REX PO ° M ° D : L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT ◦ 1627 : //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,93 g LBPM Gek 863/1 (N 197/1) Ivanauskas 3SV151-42

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

95.

Av. SIG ° III ◦ D : G ◦ REX PO ° M ◦ D : L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT ◦ 1627 //

Bilonas / Billon, Ø 18,5 mm, p – 0,99 g LBPM Gek 863/2 (N 197/2) Ivanauskas 3SV151-42

96.

Av. SIG III D ° G ° REX PO ° M ◦ D ° L ° Rev. GROSS ° MAG ° DVCA ° LIT ◦ 1627 //

Bilonas / Billon, Ø 18,6 mm, p – 1,02 g LBPM Gek 863/3 (N 197/3) Ivanauskas 3SV151-42

97.

Av. SIG ° III D G ◦ ◦ REX ◦ PO M ◦ D L ° Rev. GORISS MAG DVCA LIT 1627 //

Bilonas / Billon, Ø 18,4 mm, p – 1,13 g LBPM Gek 863/4 (N 197/4) Ivanauskas 3SV152-42, RR

331

332

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

98.

Av. SIG ° III D : G ◦ REX ◦ ◦ PO ° M ◦ D L ° Rev. GROSS : MAG ° DVCA ° LIT ◦ 1627 ◦ //

Bilonas / Billon, Ø 18,3 mm, p – 0,73 g LBPM Gek 863/5 (N 197/5) Ivanauskas 3SV151-42

99.

2 monetos / 2 coins. LBPM Gek 5092/1–2 Iš Seredžiaus lobio (Jurbarko r.), XV a.–1627 m. / From the Seredžius hoard (Jurbarkas d.), 15th c.–1627. Rasta / Found in 1982

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Pusantrokai / 1.5-groats 1619 100. Av. Keturių laukų karūnuotas heraldinis skydas su Ereliu ir Raiteliu pakaitomis. Centre – Vazų giminės herbas Pėdas / A four-partite heraldic shield with the alternating Eagle and Knight and a crown at the top. In the centre — the coat of arms Sheaf of the Vasa Family SIG : III · D G : REX · P : M : D L / K. Naruševičiaus heraldinis ženklas Dvi žuvys / The heraldic insignia Two Fish of K. Naruszewicz Rev. Valdžios regalija – rutulys su kryžiumi, ant rutulio – skaičius 24 (1/24-oji talerio dalis). Apačioje – skydelis su skaitmeniu 3 (3 pusgrašiai) / The symbol of power — a globe (orb) surmounted by a cross, on the orb — number 24 (1/24 part of the thaler). Below — a shield with number 3 (3 half-groats) (…)N : NOVA MAGNI · D · L. Abipus kryžiaus – du paskutiniai datos skaitmenys 19 / On both sides of the cross — the last two digits of the date 19

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,49 g LBPM Gek 864/1 (N 198/1) Ivanauskas 4SV11-1

101. Av. Be P(oloniae) / Without P(oloniae) SIG : III · D G : REX · M : D : L : / Rev. MON : NOVA / 3 // 24 // MA : DV : LI // 19

Ag, Ø 20,4 mm, p – 1,49 g LBPM Gek 864/2 (N 198/2) Ivanauskas 4SV6-1

333

334

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

102. Av. SIG · III · D G : REX M : D : L · / Rev. MON : NOVA : / 3 // 24 // MA : DV : LI : // 19

Ag, Ø 20,5 mm, p – 1,38 g LBPM Gek 7304/2 Ivanauskas 4SV6-1

103. Av. SIG : III · D : G : REX · M : D : L / Rev. MON : NOVA : / 3 // 24 // MA : DV : LI // 19

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,51 g LBPM Gek 9397 Ivanauskas 4SV6-1

104. Av. SIG III D G REX P M D L / Rev. MON · NOVA / 3 // 24 // MA : DV LI · // 19

Ag, Ø 20,9 mm, p – 1,24 g LBPM Gek 7304/1 Ivanauskas 4SV8-1, R

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

105. Av. SIG III D G REX M D L / Rev. MON ◦ NOVA / 3 // 24 // MA ◦ DVLI ◦ // 19

Ag, Ø 20,4 mm, p – 1,35 g LBPM Gek 864/3 (N 198/3)

106. Av. Heraldinis ženklas Dvi žuvys apačioje / The heraldic insignia Two Fish at the bottom · SIG : III D · G / / RE : P : M : D : L · Rev. MON : NOVA / 3 // 24 // MAG · DV : L // 19

Ag, Ø 19,5 mm, p – 1,49 g LBPM GEK 7304/3 Ivanauskas 4SV19-2, RR

335

336

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

107. Av. Mažesnė karūna, skydo viršus tiesus, be kilpų kraštuose / A smaller crown; the shield is straight at the top, without loops at the sides ·: SIG : III · D G / / RE · P · M : D : L · · Rev. · MON · NOV : / 3 // 24 // MA · D : LIT : // 19

Ag, Ø 20,1 mm, p – 1,51 g LBPM Gek 865 (N 199)

1620 108. Av. · : SIG · III · D (…) · P : M : D · L Rev. MON : NOVA / (…) // 24 // M : D : L : · // 20

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,40 g LBPM Gek 9884

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Trigrašiai / Three-groats 1589 109. Av. Zigmanto Vazos portretas / Portrait of Sigismund Vasa. Po juo – A. Meleškos herbas Medinis samtis / Below it — the coat of arms Wooden Ladle of A. Meleshko SIG · III · D · G · REX · POL · M : D : LI // Rev. Erelis ir Raitelis. Viduryje – Vazų giminės herbas, abipus jo – data 1589. Virš herbų – romėniškas nominalo skaitmuo III / The Eagle and the Knight. In the middle — the coat of arms of the Vasa Family, on both sides of it — the date 1589. Above the coats of arms — the Roman numeral III marking the denomination GROS · ARG / TRIP · M · D / LIT Žodžio LIT kraštuose – P. Platinos ženklai / At the sides of the word LIT — the marks of P. Platyna

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,19 g LBPM Gek 9883

1590 110. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D L // T. S. Tiškevičiaus heraldinis ženklas Leliva / The heraldic insignia Leliva of T. S. Tyszkiewicz Rev. III / 1590 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D / LIT

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,34 g LBPM Gek 866 (N 200) Ivanauskas 5SV8-5, R

337

338

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1591 111. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L Rev. III // 1591 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L / The heraldic insignia of D. Chalecki

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,47 g LBPM Gek 867 (N 201) Ivanauskas 5SV23-12, RR

112. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L Rev. III // 1591 / GROS ARG / TRIP M D L /

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,36 g LBPM Gek 868 (N 202) Ivanauskas 5SV24-13, R

D. Chaleckio heraldinis ženklas /

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1592 113. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L Rev. III // 159Z / GROS ARG / TRIP M D L /

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,34 g LBPM Gek 869 (N 203)

114. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ DL Rev. III // 159Z / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L /

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,59 g LBPM Gek 6304

339

340

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1593 115. Av. ◦ SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // 1593 / GROS · ARG / TRIP · M · D L / ◦

◦

Ag, Ø 21,2 mm, p – 2,49 g LBPM Gek 870/1 (N 204/1)

116. Av. ◦ SIG ◦ III ◦ D : G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // 1593 / GROS · ARG / TRIP · M · D L / ◦

◦

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,31 g LBPM Gek 870/2 (N 204/2)

117. Av. SIG ◦ III ◦ D ◦ G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D L Rev. ◦ III ◦ // 1593 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L / ◦

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,30 g LBPM Gek 870/3 (N 204/3)

◦

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

118. Av. ◦ SIG ◦ III ◦ D : G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // 1593 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L /

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,30 g LBPM Gek 870/5 (N 204/5)

119. Av. SIG ◦ III ◦ D : G ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L Rev. III // 1593 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L /

Ag, Ø 21,7 mm, p – 2,44 g LBPM Gek 870/6 (N 204/6)

120. Av. · SIG · III · D : G : · REX · PO · M · D · LI · Rev. ◦ III ◦ // 1593 / GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D L / ◦

Ag, Ø 20,7 mm, p – 2,45 g LBPM Gek 870/4 (N 204/4)

◦

341

342

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

121. Av. SIG ◦ III ◦ D G ◦ ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. III // GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L / ° 15 /

/ 93 °

Ag, Ø 21,6 mm, p – 2,42 g LBPM Gek 9202

1594 122. Av. SIG ◦ III ◦ D G ◦ ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. III // GROS ◦ ARG / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L ◦ / ° 15 /

/ 94 °

Ag, Ø 21,5 mm, p – 2,27 g LBPM Gek 871/2 (N 205/2)

123. Av. SIG ◦ III ◦ D G ◦ ◦ REX ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // GROS ◦ ARG / TRIP. M ◦ D ◦ L ◦ / ° 15 /

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,53 g LBPM Gek 871/1 (N 205/1) Ivanauskas 5SV39-19

/ 94 °

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

124. Av. SIG ◦ III ◦ D : G ◦ ◦ REX ◦ P(…)PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // GROS ◦ ARG / TRIP. M ◦ D ◦ L ◦ / ° 15 /

/ 94 °

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,50 g LBPM Gek 7075

1595 125. Av. SIG · III · D : G · · REX · PO · M · D · L · Rev. III // GROS ° ARG / TRIP . M ◦ D ◦ L ° / ° 15 /

/ 95 °

Ag, Ø 22,0 mm, p – 2,37 g LBPM Gek 872/1 (N 206/1)

126. Av. ˙ SIG · III · D : G · · REX · PO · M · D · L · Rev. III // GROS · ARG / TRIP . M · D · L ˙ / ° 15 /

Ag, Ø 21,3 mm, p – 2,40 g LBPM Gek 6875

/ 95 °

343

344

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

127. Av. SIG · III · D : G · · REX · PO · M · D · L · Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP . M · D · L ˙ / ° 15 /

/ 95 °

Ag, Ø 21,9 mm, p – 2,42 g LBPM Gek 872/2 (N 206/2) Ivanauskas 5SV40-19

128. Av. SIG · III · D : G · · REX · PO M · D · L · Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP · M · D · L / ° 15 / / J. D. Isaikovskio heraldinis ženklas Prūsas / The heraldic insignia Prus of J. D. Isajkowski / 95 °

Ag, Ø 22,0 mm, p – 2,33 g LBPM Gek 9203 Ivanauskas 5SV44-22, R

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1596 129. Av. SIG · III · D : G · REX · PO · M · D · L · Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP · M · D · L °/ ° 15 /

/◦

◦ / 96 °

/

/ 96 °

Ag, Ø 21,7 mm, p – 2,12 g LBPM Gek 873 (N 207) Ivanauskas 5SV45-22, R

130. Av. SIG · III · D · G · REX · PO · M D · L · Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP · M · D · L ° / ° 15 /

Ag, Ø 22,0 mm, p – 2,27 g LBPM Gek 6305

345

346

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

131. Av. SIG · III · D : G · · REX · PO · M · D · L · Rev. 15 / III / 96 / GROS · ARG / TRIP · M · D · L · // / D. Koštės heraldinis ženklas Liūtas su kabliu // The heraldic insignia Lion with a Hook of D. Kosthe

Ag, Ø 20,9 mm, p – 2,38 g LBPM Gek 8406 Ivanauskas 5SV48-25, RR

1597 132. Av. SIG · III · D : G · · REX · PO · M · D · L · Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP · M · D · L · / 15 / Heraldic insignia of S. Lüdeman / / 97 /

S. Liudemano heraldinis ženklas /

Ag, Ø 21,1 mm, p – 2,32 g LBPM Gek 874 (N 208)

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

133. Av. SIG · III · D ˙ G · · REX · PO · M · D · L · Rev. · III · // GROS . ARG / TRIP · M . D · L · / 15 /

/

/ 97

Ag, Ø 20,1 mm, p – 2,36 g LBPM Gek 6306

134. Av. SIG · III · D · G · · REX · PO · M · D · L Rev. . III . // GROS . ARG / TRIP · M · D · L · / 15 /

/

/ 97

Ag, Ø 21,6 mm, p – 2,25 g LBPM Gek 7302/1

1598 135. Av. SIG · III · D ˙ G · · REX · PO · M D · L Rev. . III . // GROS · ARG / TRIP · M · D · L · / 15 /

/

Ag, Ø 21,5 mm, p – 2,32 g LBPM Gek 875 (N 209)

/ 98

347

348

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

1599 136. Av. · SIG · III · D G · REX · PO M DL · Rev. . III . // ° / GROS ° ARG ° / TRIP ◦ M ◦ D L / 15 / ◦ A. Zavišos heraldinis ženklas Gulbė / The heraldic insignia Swan of A. Zawisza / Z. Bolo heraldinis ženklas Kablys / The heraldic insignia Hook of Z. Boll ◦ / 99

Ag, Ø 21,4 mm, p – 2,18 g LBPM Gek 9447 Labai reta moneta / A very rare coin

1601 137. Av. SIG 3 D G ° RE ° P ° M D L ◦ Rev. . III . // ° / ° / GROS ◦ ARG / TRIP M D L ° / 16 / ◦

/ W ◦ / 01

Ag, Ø 20,5 mm, p – 2,25 g LBPM Gek 6738 Labai reta moneta / A very rare coin

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

138. Av. SIG III D ◦ G ◦ R ◦ PO ◦ M ◦ D ◦ L ◦ Rev. ◦ III ◦ // ° / GRO ◦ ARG / TRI ◦ M ◦ D ◦ L ° / ° 16 /

/ 01 ◦ / ◦

Ag, Ø 20,3 mm, p – 1,96 g LBPM Gek 9791 Ivanauskas 5SV85-51, RR

1608 139. Av. SIG ◦ III ◦ D . G ◦ REX ◦ PO : M ◦ D : L ◦ Rev. III // GROS : ARG ◦ / TRIP ◦ M ◦ D ◦ L ◦ / ◦ 16 / / 08 ◦

Ag, Ø 21,0 mm, p – 2,50 g LBPM Gek 7302/2

◦V◦

◦

349

350

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Penki dukatai / Five-ducat 1622 140. Av. Zigmanto Vazos portretas / Portrait of Sigismund Vasa SIG: 3 · D G: REX · POL : M · DVX · LIT : RVSS : PRVSS : Rev. Viršuje – romėniškas nominalo skaitmuo V / At the top — the Roman numeral V marking the denomination / Karūnuotas skydas su Lenkijos, Švedijos, Gotlando, Lietuvos ir Vazų herbais, apačioje – K. Naruševičiaus heraldinis ženklas Dvi žuvys. Skydą juosia Aukso Vilnos ordino ženklas / A crown shield with the coats of arms of Poland, Sweden, Gotland, Lithuania and the Vasa Family, below — the heraldic insignia Two Fish of K. Naruszewicz. The shield is surrounded with the Gold Wool Order symbol SA : LI : NEC · NO : SVE : GOT : VAN : HAER : REX · // 16 · V · 22 /

Au, Ø 33,6 mm, p – 17,07 g LBPM Gek 3527 Ivanauskas 8SV2-2, RRRR

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

141. Av. SIG: 3 · D G: REX · POL : M : DVX · LIT : RVss : PRVSS : Rev. Apačioje – romėniškas nominalo skaitmuo V / At the bottom — the Roman numeral V marking the denomination SA : LI : NEC : NO : SVE · / V / GOT : VAN : HAER : REX // 1622 /

Au, Ø 35,3 mm, p – 17,07 g LBPM Gek 6913 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Ivanauskas 2009: 8SV5-3, RRRR, Ivanauskas 2013: 8SV5-3, RRRR

Numizmato Z. Duksos duomenimis, 1622 m. 5 dukatų monetos buvo saugomos Berlyno, Budapešto, Krokuvos, Varšuvos, Sankt-Peterburgo, Vašingtono muziejuose ir 17 privačių kolekcijų (Duksa 1997: 44–45).

 According to the data of the numismatist Z. Duksa, the 1622 5-ducat coins were stored at the Berlin, Budapest, Kraków, Warsaw, St Petersburg, Washington museums and in 17 private collections (Duksa 1997: 44–45).

351

352

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

Dešimt dukatų / Ten-ducat 1616 142. Av. Zigmanto Vazos portretas / Portrait of Sigismund Vasa ·:· SIGISMVNDVS ·:· III ·:· D ·:· G ·:· REX ·:· POL ·:· M · D :· LIT Rev. J. Stipelto ženklas Strėlė / The Arrow mark of J. Stippelt MONETA · NO : / VA · AVREA · M · DL · / 1· 6 · / / · 16 // X

Au, Ø 37,2 mm, p – 34,80 g LBPM Gek 6912 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Ivanauskas 2009: 9SV3-3, RRRR, Ivanauskas 2013: 9SV3-3, RRRR

1616 m. 10 dukatų moneta labai reta. Pinigų muziejaus monetos variantas neaprašytas nei E. Huten-Čapskio (E. Hutten-Czapski, 1828–1896), nei E. Kopickio (E. Kopicki) 1995 m. 4 tomų kataloguose. Ji kaldinta visiškai kitokiu kaldinimo štampu nei iki tol buvę žinomi kiti du variantai. E. Huten-Čapskio kataloge paskelbtos kitokių dviejų variantų monetos: Czapski Nr. 1352 (R6) ir Czapski Nr. 7473 (R7). Numizmato Z. Duksos

Zigmantas Vaza / Sigismund Vasa • 1588–1632

duomenimis, 1616 m. monetos buvo saugomos 8 privačiuose rinkiniuose. Tokias monetas, be Krokuvos (paminėtieji variantai), turi Vienos ir Vašingtono muziejai. Per 150 metų 10 dukatų monetos tik 5 kartus buvo parduotos aukcionuose (Duksa 1997: 45–46). 2000 m. gruodžio 6 d. Niujorko aukcione (Stephens 2000: Nr. 2230) parduota 1616 m. moneta su kitokiu reverso spaudu: Czapski Nr. 7473 (R7). Monetą įsigijo JAV lietuvis Robertas J. Douchis.

 The 1616 10-ducat coin is very rare. The Money Museum’s version is not described in either the 1995 4 volume catalogues of Emeryk Hutten-Czapski (1828–1896) or Edmund Kopicki. It was struck with quite a different stamp than the two previously known versions. The catalogue of E. Hutten–Czapski published two different versions of the coin: Czapski No 1352 (R6) and Czapski No 7473 (R7). According to the data of the numismatist Z. Duksa, the 1616 coins were stored in 8 private collections. Such coins, besides the Museum in Kraków (the above-named versions), are held in the Museums of Vienna and Washington. Over 150 years 10-ducat coins have only been sold 5 times at auctions (Duksa 1977: 45–46). On 6 December 2000, a 1616 coin with a different imprint on the reverse was sold at an auction (Stephens 2000: No. 2230) in New York — Czapski’s No 7473 (R7) coin, which was acquired by the US Lithuanian Robert J. Douchis.

353

Jonas Kazimieras / John Casimir 1648–1668

1652 m. Vilniuje vėl pradėjo veiklą monetų kalykla. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemės iždininkas Mikalojus Gedeonas Trizna kalyklos administratoriumi paskyrė Motiejų Vorbeką-Letovą (1593–1663). Monetų spaudų raižytoju ir prabuotoju dirbo Johanas Trilneris. Praėjus keturiems mėnesiams, kalykla buvo išnuomota žydams Jokūbui Moižešavičiui ir Levkai Faitelavičiui. Po žemės iždininko M. G. Triznos mirties (1652 09 11) naujasis žemės iždininkas Vincentas Aleksandras Gosievskis perėmė iš žydų prastai dirbusią kalyklą ir grąžino administruoti M. Vorbekui-Letovui (Ivanauskas, Douchis 2002: 149). 1653 m. pradžioje Vilniuje prasidėjo maro epidemija ir mirus keletui darbuotojų kalykla laikinai buvo uždaryta. Maro epidemija užsitęsė iki 1654 m. Atnaujinti monetų kaldinimą sutrukdė jau tų pačių metų gegužės mėnesį prasidėjęs karas su Rusija, pagrindinės lėšos jam finansuoti buvo dengiamos iš LDK iždo. Netrukus 1655 m. prasidėjo karas ir su Švedija. Teigiama, kad monetų kalykla veikė ne vienoje vietoje. Didžiojo kunigaikščio pilies malūne (karališkajame), stovėjusiame netoli Valdovų rūmų, buvo gaminama valcuota skarda. Iš ten skarda ar ruošiniai su valcais atspaustomis monetomis buvo vežami į pagrindinę kalyklą, galėjusią veikti Valdovų rūmuose ar Žemutinės pilies teritorijoje, arba į senąją monetų kalyklą Vokiečių gatvėje. Vilniaus monetų kalykla 1652 m. kaldino 6 nominalų monetas – dvidenarius, šilingus, grašius, pusantrokus, trigrašius ir šešiagrašius. Šios LDK monetos savo mase, praba, dizainu ir nominalais skyrėsi nuo lenkiškų. Monetų kiekiai, išskyrus šilingus, buvo nedideli: šilingų galėjo būti nukaldinta nuo 9 iki 12 mln. vnt. (1652 m. – 7–9 mln., 1653 m. – 1,75–2,25 mln.); dvidenarių ir grašių – po 250–350 tūkst. vnt.; pusantrokų – 125–175 tūkst. vnt.; trigrašių – mažiau nei 50 tūkst. vnt.; šešiagrašių – apie 50 tūkst. vnt. (Remecas 2007a: 55–66). 1660–1666 m. lietuviškos monetos buvo kaldinamos net šešiose kalyklose.

356

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

In 1652 the mint in Vilnius resumed its operations. The Land Treasurer Mikolaj Gedeon Tryzna of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) appointed Maciej Vorbek-Lettow as the Mint’s administrator (1593–1663). Hannus Trillner worked as a coin die engraver and assayer. Four months later, the Mint was leased to the Jews Jakub Moizeszowicz and Lewka Faitelewicz. After the death of the Land Treasurer M. G. Tryzna (11/09/1652), the new Land Treasurer Wincent Alexander Gosiewski took over the poorlyperforming Mint from the Jews and returned it to M. Vorbek-Lettow for administration (Ivanauskas, Douchis 2002: 149). At the beginning of 1653 a plague epidemic broke out in Vilnius and, when several of the staff died, the Mint was shut down temporarily. The epidemic lasted until 1654. An outbreak of war with Russia in May of the same year hindered resuming coinage because major funds for the financing of the war came from the GDL Treasury. A war with Sweden broke out shortly, in 1655. The Mint is said to have operated at more than one site. The Grand Duke’s castle mill (the royal one), which stood not far from the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, produced rolled tin. From there, the tin or blanks with a roller-impressed coins were taken to the main mint, which might have operated in the Palace of the Grand Dukes of Lithuania or in the territory of the Lower Castle, or to the old mint in Vokiečių Street. The Vilnius Mint in 1652 struck coins in six denominations: doubledenarii, shillings, groats, 1.5-groats, three-groats and six-groats. These GDL coins, in their weight, fineness, design and denominations, were different from the Polish ones. The amounts of the coins, other than shillings, were insignificant: as to the shillings, 9 to 12 million of them might have been struck (7–9 million in 1652, 1.75–2.25 million in 1653); double-denarii and groats — 250–350 thousand of each; 1.5-groats — 125–175 thousand; three-groats — no less than 50 thousand; six-groats — about 50 thousand (Remecas 2007a: 55–66). In 1660–1666 Lithuanian coins were minted at even six mints. Ujazdovo monetų kalykla (Lenkija) / The Ujazdów Mint (Poland) LDK žemės iždininkui Adomui Motiejui Sakavičiui buvo pavesta organizuoti monetų kalyklą Lietuvos Brastoje, nes Vilnius buvo užimtas Rusijos kariuomenės. Vis dėlto T. L. Boratiniui atidarius kalyklą Ujazdove (netoli Varšuvos), variniai šilingai Lenkijos karalystei 1659–1661 m., o 1660–1661 m. ir LDK kaldinti šiame Lenkijos mieste. Nukaldinta 90 mln. vnt. lietuviškų šilingų (Ivanauskas, Douchis 2002: 231). Ujazdove nukaldinti šilingai averse pažymėti T. L. Boratinio inicialais TLB, o reverse – LDK žemės iždininko

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

A. M. Sakavičiaus heraldiniu ženklu Aklavarniu. Pagal E. Ivanauską, 1660– 1661 m. lietuviškus šilingus kaldino ir Krokuvos kalykla (Ivanauskas 2013: 845, 847).

 The GDL Land Treasurer Adam Maciej Sakowicz was assigned with organising the founding of a mint in Brest-Litovsk as Vilnius was seized by the Russian army. However, T. L. Boratini opened a mint in Ujazdów (close to Warsaw), and in this city copper shillings were struck for the Kingdom of Poland in 1659–1661 and for the GDL — in 1660–1661. 90,000,000 Lithuanian shillings were minted (Ivanauskas, Douchis 2002: 231). The shillings minted in Ujazdów bore the initials T.L.B. of T. L. Boratini on the obverse and the heraldic insignia Blind Raven (Pol. Ślepowron) of A. M. Sakowicz on the reverse. According to E. Ivanauskas, the 1660–1661 Lithuanian shillings were also minted at the Kraków Mint (Ivanauskas 2013: 845, 847). Olivos monetų kalykla (Lenkija) / The Oliwa Mint (Poland) Gaunamų pajamų nepakako visoms valstybės skoloms padengti. Kariuomenė reikalavo apmokėti įsiskolinimus. 1663 m. nutarta išleisti dar vieną varinių šilingų emisiją Lenkijos karalystei ir LDK. 1663 m. vasario 23 d. Seimo taryba Lvove nusprendė Lietuvoje įkurti monetų kalyklą ir nukaldinti šilingų už 5 250 000 zlotų (Ivanauskas, Douchis 2002: 156). 1663 m. gegužės 28 d. pasirašyta sutartis su Andriumi Georgu fon Hornu, įrengusiu kalyklą lietuviškoms monetoms kaldinti Lenkijoje, Olivos vienuolyne (prie Gdansko). Kalyklos įrengimas užsitęsė ir sunkiai sekėsi sudaryti sutartis dėl vario tiekimo. 1663 m. liepos 19 d. nukaldinti pirmieji šilingai. Kalykla dirbo iki 1663 m. lapkričio 10 d. Greitai kontraktas su A. G. fon Hornu buvo nutrauktas. Pagal apskaitos dokumentus nustatyta, kad Olivoje nukaldinta 41 435 028 vnt. lietuviškų šilingų (kitais duomenimis, 41 435 208 vnt.) už 460 389 zlotų (Ivanauskas, Douchis 2002: 159, 231). Olivoje nukaldinti šilingai averse pažymėti A. G. fon Horno monograma GFH, o reverse – LDK žemės iždo valdytojo Jurgio Bialozaro heraldiniu ženklu Stumbro galva.

 The income being received was not enough to cover all the debts of the State. The army demanded that debts to it be repaid. In 1663 it was

357

358

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

decided on another issue of copper shillings for the Kingdom of Poland and the GDL. On 23 February 1663 the Sejm’s Council in Lviv decided to found a mint in Lithuania and to mint shillings in the amount of 5,250,000 zloty (Ivanauskas, Douchis 2002: 156). On 28 May 1663, a contract was signed with A. Georg fon Horn, who furnished the mint for the coinage of Lithuanian coins in Poland, Oliwa Monastery (near Gdańsk). The furnishing of the Mint took long and difficulties were faced in entering into contracts on copper supply. The first shillings were coined on 19 July 1663. The Mint operated until 10 November 1663. Soon the contract with A. G. fon Horn was terminated. Based on the accounting documents it has been established that 41,435,028 (based on other data — 41,435,208) Lithuanian shillings were coined in Oliwa in the amount of 460,389 zloty (Ivanauskas, Douchis 2002: 159, 231). The shillings coined in Oliwa are marked with the monogram GFH of A. Georg fon Horn on the obverse and the heraldic insignia Auroch’s Head of the GDL Land Treasurer Georgius Bialozor on the reverse. Vilniaus monetų kalykla / The Vilnius Mint 1664 m. pradžioje su T. L. Boratiniu pasirašytos dvi sutartys. Pirmąja leista kaldinti sidabrines ir auksines monetas – dukatus, talerius, ortus, šešiagrašius, pusantrokus, grašius, o antrąja – šilingus. Kalykla įkurta Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje. Ji veikė nuo 1664 m. birželio 4 d. iki 1666 m. gruodžio 30 d. Nukaldinta 404 344 800 vnt. šilingų už 44 922 719 zlotų. 1665 m. nukaldinta 185 796 000 vnt., o 1666 m. – 143 294 700 vnt. šilingų (Ivanauskas, Douchis 2002: 160, 231). Vilniuje nukaldinti šilingai averse pažymėti kalyklos nuomininko T. L. Boratinio inicialais TLB, o reverse – didele LDK žemės iždininko Jeronimo Kryšpino-Kiršenšteino monograma KHPL.

 In early 1664 two contracts were signed with T. L. Boratini. The first one allowed coining silver and gold coins — ducats, thalers, orts, sixgroats, 1.5-groats and groats; the other one — shillings. The Mint was founded in Vilnius, in the territory of the Lower Castle. It operated from 4 June 1664 to 30 December 1666. 404,344,800 shillings were coined in the amount of 44,922,719 zloty. 185,796,000 shillings were coined in 1665 and 143,294,700 — in 1666 (Ivanauskas, Douchis 2002: 160, 231). The obverse of the shillings coined in Vilnius bears the initials T.L.B. of the Mint’s lessee T. L. Boratini, while the reverse — a large monogram KHPL of the GDL Land Treasurer Hieronim Kryszpin-Kirszensztein.

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Archeologiniai Vilniaus monetų kalyklos tyrinėjimai Žemutinės pilies teritorijoje / Archaeological investigations of the Vilnius Mint in the territory of the Lower Castle in Vilnius in 2004

Vilniaus monetų kalyklos sienų plytos ir grindų plytelė / Wall bricks (285 x 150 x 60 mm) and a floor tile (178 x 170 x 30 mm) of the Vilnius Mint

Lietuvos Brastos monetų kalykla / The Brest-Litovsk Mint Lietuvos Brastoje nuo 1665 m. gruodžio 4 d. iki 1666 m. gruodžio 16 d. veikusi kalykla visą laiką buvo išnuomota T. L. Boratiniui, o valdė jo patikėtinis Cyrus Bandinelis. 1665 m. nukaldinta 22 277 370 vnt. šilingų (kitais duomenimis, 21 597 000 vnt.). 1666 m. nukaldinta 227 954 531 vnt. (kitais duomenimis, 219 754 450 arba 219 075 150 vnt.) šilingų (Ivanauskas, Douchis 2002: 231). Lietuvos Brastoje nukaldinti šilingai averse pažymėti kalyklos

359

360

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

nuomininko T. L. Boratinio inicialais TLB, o reverse, kaip ir Vilniuje nukaldintų šilingų, tačiau mažesne, – LDK žemės iždininko J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma KHPL.

 The mint, which operated from 4 December 1664 to 16 December 1666 in Brest-Litovsk, was always leased to T. L. Boratini, while it was managed by Boratini’s trustee Cyrus Bandinelli. 22,277,370 (according to other data — 21,597,000) shillings were minted in 1665. In 1666, 222,954,531 (according to other data — 219,754,450 or 219,075,150) shillings were minted (Ivanauskas, Douchis 2002: 231). The shillings minted in Brest-Litovsk are marked with the initials T.L.B. of the Mint’s lessee T. L. Boratini on the obverse and, as on the shillings struck in Vilnius, the monogram KHPL of the GDL Land Treasurer Hieronim Kryszpin-Kirszenstein, only smaller, on the reverse. „Lietuvos Brastos apgultis, 1657 m.“ Dail. Erikas Džonsonas Dahlbergas. Iš Samuelio Pufendorfo veikalo „Septynios knygos apie Karolio Gustavo valdymą Švedijoje“, išleisto Niurnberge / “The Siege of Brest-Litovsk, 1657”. By Erik Jöhnsson Dahlbergh (1625–1703) from the work of Samuel von Pufendorf (1632–1694) De rebus a Carolo Gustavo Sveciae Rege gestis commentatorium libri septem, issued in 1697 in Nuremberg

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 260 x 473 mm (367 x 517 mm) LBPM Gek 6459

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Kauno monetų kalykla / The Kaunas Mint Pastatą Kauno kalyklai įrengti Turgaus aikštėje T. L. Boratinis nupirko 1664 m. gegužės 7 d. už 6 tūkst. zlotų (Ivanauskas, Douchis 2002: 166). 1665 m. liepos 6 d. šį pastatą jis perleido A. G. fon Hornui. Kalykla veikė nuo 1665 m. spalio 17 d. iki 1667 m. sausio 15 d. Buvo nukaldinta 40 378 653 vnt. šilingų už 448 648 zlotų. 1665 m. nukaldinta 7 398 648 vnt., o 1666 m. – 32 980 005 vnt. šilingų (Ivanauskas, Douchis 2002: 166, 231). Kaune nukaldintų šilingų averse – A. G. fon Horno monograma GFH, o reverse – LDK žemės iždininko J. Kryšpino-Kiršenšteino herbinis ženklas Elnio galva.

 The building to house the Kaunas Mint in Turgaus (“Market”) Square was bought by T. L. Boratini on 7 May 1664 for 6 thousand zloty (Ivanauskas, Douchis 2002: 166). On 6 July 1665 T. L. Boratini transferred this building to A. G. fon Horn. The Mint operated from 17 October 1665 to 15 January 1667. 40,378,653 shillings were coined, in the amount of 448,648 zloty. 7,398,648 shillings were coined in 1665 and 32,980,005 in 1666 (Ivanauskas, Douchis 2002: 166, 231). On the obverse of the shillings coined in Kaunas is the monogram GFH of A. G. fon Horn, on the reverse — the symbol of the coat of arms Kryszpin of the GDL Land Treasurer Hieronim Kryszpin-Kirszensztein. Marienburgo monetų kalykla (Lenkija) / The Marienburg Mint (Poland) Marienburgo monetų kalyklą nuomojosi A. G. fon Hornas. Kalykla buvo įrengta Aukštutinėje pilyje ir veikė nuo 1666 m. kovo 5 d. iki 1666 m. spalio 8 d. Nukaldinta 60 993 044 vnt. šilingų už 677 700 zlotų (Ivanauskas, Douchis 2002: 165, 231). Marienburge nukaldintų šilingų averse – A. G. fon Horno monograma GFH, o reverse – didelė LDK žemės iždininko J. KryšpinoKiršenšteino monograma KHPL. Raitelis toks pat kaip ir Kauno monetų kalyklos monetų.

 The Marienburg Mint was leased to A. G. fon Horn. The Mint was furnished in the Upper Castle and operated from 5 March 1666 to 8 October 1666. It minted 60,993,044 shillings in the amount of 677,700 zloty (Ivanauskas, Douchis 2002: 165, 231). The obverse of the shillings

361

362

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

struck in Marienburg features the monogram GFH of A. G. fon Horn, the reverse — a large monogram KHPL of the GDL Land Treasurer Hieronim Kryszpin-Kirszensztein. The depiction of the Knight is the same as on the coins of the Kaunas Mint. Marienburgo miestas ir tvirtovė / The Marienburg City and Fortress, 1656

Vario raižinys / Engraving in copper. Popierius / Paper, 250 x 316 mm (327 x 415 mm) LBPM Gek 9199

1309–1457 m. Marienburgas buvo Teutonų ordino Didžiojo magistro rezidencija ir ordino valstybės sostinė. 1410 m. iš čia kryžiuočiai išjojo į mūšį Žalgirio lauke. 1457 m. pilis atiteko Lenkijai.

 In 1309–1457 Marienburg was the residence of the Great Master of the Teutonic Order and the Order’s capital. In 1410 the Crusaders rode from it to the Battle of Grünwald. In 1457 the Castle went to Poland.

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Raitelis Jono Kazimiero 1652–1653 m. kaldintose monetose, išskyrus pusantrokus, dominuoja LDK herbo raitelio figūra. Ji panaši į Zigmanto Vazos monetų raitelį. Nuo 1660 m. traktavimas kiek pakito. Raitelis vaizduojamas tiek su skydu, tiek be jo, kartais žirgas puošiamas gūnia. The Knight The coins minted by John Casimir in 1652–1653, other than the 1.5 groats, are dominated by the Knight figure of the GDL coat of arms. It bears similarity to the Knight of Sigismund Vasa. From 1660 its depiction changed somewhat. The Knight was depicted both with and without a shield; the horse was sometimes decorated with a horse-cloth. Vilniaus monetų kalykloje kaldintos monetos / Coins minted at the Vilnius Mint Dvidenaris / Double-denarius

1652

Šilingas / Shilling

1652, 1653

Grašis / Groat

1652

Pusantrokas / 1.5 groat

1652

Trigrašis / Three-groat

1652, 1664, 1665

Šešiagrašis / Six-groat

1652, 1664–1666

Ortas / Ort

1664

Pusdukatis / Half-ducat

1664, 1665

Dukatas / Ducat

1666

363

364

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Varinius šilingus kaldino / Copper shillings were minted by Ujazdovo monetų kalykla (Lenkija) / The Ujazdów Mint (Poland) Olivos monetų kalykla (Lenkija) / The Oliwa Mint (Poland) Vilniaus monetų kalykla / The Vilnius Mint Kauno monetų kalykla / The Kaunas Mint Lietuvos Brastos kalykla / The Brest–Litovsk Mint Marienburgo monetų kalykla (Lenkija) / The Marienburg Mint (Poland)

1660, 1661 1663 1664–1666 1665, 1666 1665, 1666 1666

Heraldiniai ženklai ir monogramos / Heraldic insignia and monograms

Pėdas (Rugių pėdas) / Sheaf (Sheaf of Rye) ICR – Iohan Casimir Rex Jonas Kazimieras Vaza / John Casimir Vasa (1609–1672)

Dvilypė lelija / Double Lily (lenk. / Pol. Gozdawa) Mikalojus Gedeonas Trizna – LDK žemės iždininkas / Mikolaj Gedeon Tryzna — GDL Land Treasurer (1644–1652)

Varnas / Raven (lenk. / Pol. Korwin) Vincentas Korvinas Gosievskis – LDK žemės iždininkas / Wincent Korwin Gosievski (apie / circa 1620–1662) — GDL Land Treasurer (1652–1662)

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Aklavarnis / Blind Raven (lenk. / Pol. Ślepowron) Adomas Motiejus Sakavičius – LDK žemės iždo valdytojas / Adam Maciej Sakowicz — Governor of the GDL Land Treasury (1659–1662)

Stumbro galva / Auroch’s Head (lenk. / Pol. Wieniawa) Jurgis Bialozaras – LDK žemės iždo valdytojas / Georgius Bialozor (apie / circa 1622–1665) — Governor of the GDL Land Treasury (1662–1663)

Elnio galva (Kryšpinas) / Stag’s Head (lenk. / Pol. Kryszpin)

KHPL – Hieronim Kryszpin-Kirszenstein Podskarbi Litewski Jeronimas Kryšpinas-Kiršenšteinas – LDK žemės iždininkas / Hieronim Kryszpin-Kirszenstein — GDL Land Treasurer (1663–1676)

Georg fon Horn Andrius Georgas fon Hornas – Olivos, Kauno, Marienburgo monetų kalyklų nuomininkas / Andreas Georg fon Horn — lessee of the mints of Oliwa (1663), Kaunas (1665–1666) and Marienburg (1666)

Titus Livius Boratini Titas Livijus Boratinis – Ujazdovo, Vilniaus, Lietuvos Brastos kalyklų nuomininkas / Titus Livius Boratini (?–1682) — lessee of the mints of Ujazdów (1660–1661), Vilnius (1664–1666) and Brest-Litovsk (1665–1666)

365

366

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Dvidenariai / Double-denarii 1652 Vilnius 1.

Av. Jono Kazimiero monograma ICR su karūna viršuje. Abipus monogramos – du paskutiniai datos skaitmenys 52 / Monogram ICR of John Casimir with a crown above it. On both sides of the monogram — the last two digits of the date 52 Rev. Raitelis, po juo – skaičius 360 (1/360-oji talerio dalis) ir M. G. Triznos heraldinis ženklas Dvilypė lelija / The Knight, below him — number 360 (1/360 of the thaler) and the heraldic insignia Double Lily of M. G. Tryzna

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,44 g LBPM Gek 876 (N 210) Ivanauskas 1JK1-1, RR

2.

Av. 5 ICR 2 Rev. 360 //

Bilonas / Billon, Ø 14,0 mm, p – 0,46 g LBPM Gek 8392 Ivanauskas 1JK1-1, RR

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Šilingai / Shillings 1652 Vilnius 3.

Av. Jono Kazimiero monograma ICR su karūna viršuje. Abipus monogramos – du paskutiniai datos skaitmenys 52 / Monogram ICR of John Casimir with a crown above it. On both sides of the monogram — the last two digits of the date IOA : CAS : D G R : POLL : // 52 Rev. Raitelis / The Knight SOLIDVS . M . / M. G. Triznos heraldinis ženklas Dvilypė lelija / The heraldic insignia Double Lily of M. G. Tryzna / DVC : LIT :

Bilonas / Billon, Ø 16,2 mm, p – 0,52 g LBPM Gek 878 (N 212) Ivanauskas 2JK5-1, R

4.

Av. ICR // IOA : CAS : D : G : R . POL · L Rev. SOLIDVS : M : D : LIT : 1652 · //

Bilonas / Billon, Ø 16,1 mm, p – 0,54 g LBPM Gek 877/1 (N 211/1)

5.

Av. ICR // IOA : CAS : D : G : R : POL L Rev. SOLIDVS : M : D : LIT. 1652 : //

Bilonas / Billon, Ø 16,2 mm, p – 0,58 g LBPM Gek 877/2 (N 211/2) Ivanauskas 2JK12-3, R

367

368

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

6.

Av. ICR // IOA CAS : D G · R · POL L: Rev. SOLIDVS · M : D : LIT · 1652 : //

Bilonas / Billon, Ø 15,5 mm, p – 0,59 g LBPM Gek 1870

7.

Av. ICR // IOA : CAS : D : G : R : POL Rev. SOLIDVS : M : D : LIT 1652 //

Bilonas / Billon, Ø 15,5 mm, p – 0,67 g LBPM Gek 6742

1653 Vilnius 8.

Av. ICR // IOA : CAS · D G : R : POL L Rev. SOLIDVS · M· D · LIT : 1653 : // V. Gosievskio heraldinis ženklas Varnas / The heraldic insignia Raven of W. Gosiewski

Bilonas / Billon, Ø 15,5 mm, p – 0,60 g LBPM Gek 9792 Ivanauskas 2JK15-4

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1660 Ujazdovas / Ujazdów 9.

9 monetos / 9 coins. LBPM Gek 2033/1–9 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. Jono Kazimiero portretas, po juo – T. L. Boratinio inicialai // Portrait of John Casimir, below it — the initials of T. L. Boratini IOAN · – CAS · REX / T . L . B · Rev. Raitelis su plačiu skydu, po juo – A. M. Sakavičiaus heraldinis ženklas Aklavarnis // The Knight with a wide shield, below him — the heraldic insignia Blind Raven of A. M. Sakowicz SOLI · MAG · DVC · LIT . 1660 · //

Bilonas / Billon, Ø 16,0 mm, p – 1,20 g LBPM Gek 2033/1

Av. · IOAN · – CAS · REX / T · L · B · Rev. Raitelis su skydu, žirgas su gūnia / The Knight with a shield, the horse with a saddle-cloth SOLI · MAG DVC LIT · 1660 · //

Bilonas / Billon, Ø 15,8 mm, p – 1,01 g LBPM Gek 2033/2

10.

1 moneta / 1 coin. LBPM Gek 6902/1 (N 247/1) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street hoard (Kaunas), 1624–1666. Rasta / Found in 2005

11.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 6026/1–4 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

369

370

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1661 12.

41 moneta / 41 coins. LBPM Gek 2033/10–50 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. IOAN · – · CAS · REX / . T . L . B Rev. Raitelis su šaliu, žirgas be gūnios / The Knight with a shawl, the horse without a saddle-cloth SOLI · MAG · DVC · LIT 1661 //

Cu, Ø 15,3 mm, p – 0,97 g LBPM Gek 2033/10

13.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 6902/2–8 (N 247/2–8) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street hoard (Kaunas), 1624–1666. Rasta / Found in 2005 Av. IOAN – CAS · REX / · T · L . B Rev. Raitelio skydas smailus, žirgas su gūnia / The Knight’s shield pointed, the horse with a saddle-cloth · SOLI · (…)AG · DVC · LIT · 1661· //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 1,23 g LBPM Gek 6902/5 (N 247/5)

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

14.

23 monetos / 23 coins. LBPM Gek 6026/5–27 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002 Av. IOAN · – · CAS · REX / . T . L . B Rev. Raitelis su šaliu, žirgas be gūnios / The Knight with a shawl, the horse without a saddle-cloth SOLI · MAG · DVC · LIT 1661 //

Cu, Ø 17,5 mm, p – 1,41 g LBPM Gek 6026/5

Metai(?) / Year(?) 15.

22 monetos / 22 coins. LBPM Gek 2033/51–72 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

16.

6 monetos / 6 coins. LBPM Gek 6902/9–14 (N 247/9–14) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

17.

11 monetų / 11 coins. LBPM Gek 6026/28–38 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

371

372

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1663 Oliva / Oliwa 18.

19 monetų / 19 coins. LBPM Gek 2033/73–91 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. Jono Kazimiero portretas / Portrait of John Casimir IOAN – CAS REX / (…) Rev. Raitelis su šaliu, žirgas be gūnios, po juo – Vazų giminės heraldinis ženklas Pėdas / The Knight with a shawl, the horse without a saddle-cloth, below it — the heraldic insignia Sheaf of the Vasa Family SOL · MAG D / J. Bialozaro heraldinis ženklas Stumbro galva / The heraldic insignia Auroch’s Head of G. Bialozor / UC · LIT · 1663 //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 1,12 g LBPM Gek 2033/73 Ivanauskas 3JK17-11, R

19.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 6899/1–7 (N 244/1–7) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005 Av. IOAN · – CAS REX · / G. fon Horno inicialai / The initials of G. fon Horn · G F H · Rev. SOLI · MAG D / / VC · LIT · 1663 //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 0,92 g LBPM Gek 6899/2 (N 244/2)

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

20.

20 monetų / 20 coins. LBPM Gek 6027/1–20 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

21.

Av. (…)N – CAS · REX / (…) // (…) / Rev. SOL · MAG · D / / (…) 1663 //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 1,0 g LBPM Gek 1738/1

1664 Vilnius 22.

47 monetos / 47 coins. LBPM Gek 2033/92–138 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. Jono Kazimiero portretas, po juo – T. L. Boratinio inicialai / Portrait of John Casimir, below it — the initials of T. L. Boratini · IOAN – CAS · REX / T · L · B · Rev. Raitelis be skydo, su šaliu, po juo – J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma / The Knight without a shield, with a shawl; below him — the monogram of Hieronim Kryszpin-Kirszensztein SOLI · MAG · DVC · LIT· 1664 //

Cu, Ø 15,6 mm, p – 1,01 g LBPM Gek 2033/92

373

374

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Av. · IOAN · – CAS · REX / · T · L · B / Rev. SLIMAG DVC · LIT · 1664 · //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 1,36 g LBPM Gek 2033/93

Av. · IOAN · – CAS · REX / T L B · / Rev. SOLI (…)VC · LIT · 1664 //

Cu, Ø 16,7 mm, p – 1,23 g LBPM Gek 2033/94 Perkalta moneta / Overstrike

23.

9 monetos / 9 coins. LBPM Gek 6900/1–5 (N 245/1–5), 6900/41–44 (N 245/41–44) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

24.

32 monetos / 32 coins. LBPM Gek 6028/1–32 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1665 Vilnius 25.

83 monetos / 83 coins. LBPM Gek 2033/139–221 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. · IOAN – CAS REX / T · L . B Rev. Raitelis be skydo, su šaliu / The Knight without a shield, with a shawl SOLI ˙ MAG · DVC · LIT · 1665 //

Cu, Ø 15,5 mm, p – 0,94 g LBPM Gek 2033/139

Av. ˙ IOAN ˙ – CAS · REX / T . L . B Rev. SOLI ˙ MAG · DVC · LIT (…)5 //

Cu, Ø 15,8 mm, p – 1,06 g LBPM Gek 2033/140

26.

13 monetų / 13 coins. LBPM Gek 6900/6–18 (N 245/6–18) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005 Av. IOAN – CAS · REX / · T L B / Rev. SOLI · MAG DVC LIT . 1665 //

Cu, Ø 15,7 mm, p – 1,42 g LBPM Gek 6900/9 (N 245/9)

375

376

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

27.

55 monetos / 55 coins. LBPM Gek 6029/1–55 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

1665 Lietuvos Brasta / Brest-Litovsk 28.

10 monetų / 10 coins. LBPM Gek 2033/440–449 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

29.

3 monetos / 3 coins. LBPM Gek 6901/1–3 (N 246/1–3) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

1665 Kaunas 30.

10 monetų / 10 coins. LBPM Gek 2033/520–529 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. Jono Kazimiero portretas, po juo – G. fon Horno inicialai // Portrait of John Casimir, below it — the initials of G. fon Horn IOAN· – CAS · REX / G · F · H · Rev. Raitelis su šaliu, po juo – J. Kryšpino-Kiršenšteino heraldinis ženklas Elnio galva / The Knight with a shawl, below him — the heraldic insignia Stag’s Head of H. Kryszpin-Kirszenstein / SOLI (…) D / / VC · LIT 1665

Cu, Ø 15,8 mm, p – 1,32 g LBPM Gek 2033/520

31.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 6903/2–5 (N 248/2–5) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

32.

4 monetos / 4 coins. LBPM Gek 6032/1–4 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002 Av. IOAN – CAS · REX · / G · F· H Rev. SOLI (…) / / (…) · LIT 1665

Cu, Ø 15,7 mm, p – 0,97 g LBPM Gek 6032/1

1666 Vilnius 33.

Av. IOAN – CAS · REX / · T · L · B . Rev. SOLI · MAG (…)VC · LIT · 1666 //

Cu, Ø 15,5 mm, p – 1,01 g LBPM Gek 1738/9

34.

48 monetos / 48 coins. LBPM Gek 2033/222–269 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. IOAN · – · CAS · REX / T . L . B Rev. Raitelis su apačioje lenktu skydu ir šaliu / The Knight with a hooked shield and a shawl SOLI · MAG DVC · LIT · 1666 //

Cu, Ø 15,6 mm, p – 1,10 g LBPM 2033/222

377

378

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Av. IOAN – CAS · REX / · T · L · B . Rev. SOLI · MAG · DVC · (…)T · 1666 //

Cu, Ø 15,4 mm, p – 1,32 g LBPM 2033/223

35.

23 monetos / 23 coins. LBPM Gek 6900/19–40 (N 245/19–40), 6900/45 (N 245/45) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005 Av. IOAN – CAS · REX / T L B Rev. SOLI · MAG (…)VC LIT 1666 //

Cu, Ø 15,0 mm, p – 0,99 g LBPM Gek 6900/34 (N 245/34)

36.

95 monetos / 95 coins. LBPM Gek 6029/56–150 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

1666 Lietuvos Brasta / Brest-Litovsk 37.

41 moneta / 41 coins. LBPM Gek 2033/450–490 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

38.

9 monetos / 9 coins. LBPM Gek 6901/4–12 (N 246/4–12) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005 Av. IOAN · – · CAS · REX / · T · L · B Rev. Raitelio skydelis į viršų smailėjantis, žirgas su gūnia / The Knight’s shield tapering upwards, the horse with a saddle-cloth / SOLI · MAG · DVC · LIT · 1666 // ·

Cu, Ø 15,2 mm, p – 1,39 g LBPM Gek 6901/7 (N 246/7)

Av. IOAN – · CAS · REX / · T · L · B Rev. SOLI · MAG · DVC · LIT · 1666 //

Cu, Ø 15,8 mm, p – 1,37 g LBPM Gek 6901/8 (N 246/8)

39.

23 monetos / 23 coins. LBPM Gek 6030/1–23 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

379

380

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1666 Kaunas 40.

20 monetų / 20 coins. LBPM Gek 2033/530–549 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997 Av. IOAN · – CAS · RE(…) Rev. Raitelis su šaliu / The Knight with a shawl SOLI (…)G · DVC · LIT· 1666 // ·

·

Cu, Ø 16,1, p – 1,03 g LBPM Gek 2033/530

41.

2 monetos / 2 coins. LBPM Gek 6901/13 (N 246/13), 6903/1 (N 248/1) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

42.

13 monetų / 13 coins. LBPM Gek 6033/1–11, 6034/1–2 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002

1666 Marienburgas / Marienburg 43.

3 monetos / 3 coins. LBPM Gek 6035/1–3 Pažaislis (Kaunas) Rasta / Found in 2002 Av. Jono Kazimiero portretas, po juo – G. fon Horno inicialai / Portrait of John Casimir, below it — the initials of G. fon Horn IOAN · – CAS · REX / · G . F H Rev. Raitelis, po juo – J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma / The Knight, below him — the monogram of H. Kryszpin-Kirszenstein SOLI · MAG · DVC LIT 1666 //

Cu, Ø 16,0 mm, p – 1,28 g LBPM Gek 6035/1

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Av. IOAN ˙ – CAS REX / G (…) Rev. SOLI (…)T 1666 //

Cu, Ø 15,0 mm, p – 1,08 g LBPM Gek 6035/2

Av. OAN ˙ – CAS REX / (…) Rev. SOLI · MAG · DU(…)6 //

Cu, Ø 14,9 mm, p – 1,06 g LBPM Gek 6035/3 Ivanauskas 3JK42-22, RR

Metai(?) / Year(?) Vilnius 44.

170 monetų / 170 coins. LBPM Gek 2033/270–439 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

45.

6 monetos / 6 coins. LBPM Gek 6900/46–51 (N 245/46–51) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

46.

87 monetos / 87 coins. LBPM Gek 6029/151–221, 6031/1–16 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002

381

382

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Metai(?) / Year(?) Lietuvos Brasta / Brest-Litovsk 47.

29 monetos / 29 coins. LBPM Gek 2033/491–519 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

48.

7 monetos / 7 coins. LBPM Gek 6900/52–57 (N 245/52–57), 6905/1 (N 250/1) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

49.

34 monetos / 34 coins. LBPM Gek 6030/24–44, 6031/17–29 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002

Metai(?) / Year(?) Kaunas 50.

14 monetų / 14 coins. LBPM Gek 2033/550–563 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

51.

2 monetos / 2 coins. LBPM Gek 6901/14–15 (N 246/14–15) Iš lobio A. Jakšto g. 15 (Kaunas) / From the 15 A. Jakšto Street (Kaunas) hoard, 1624–1666. Rasta / Found in 2005

52.

17 monetų / 17 coins. LBPM Gek 6033/12–25, 6034/3–6 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002

Kalykla(?) / The Mint(?) Metai(?) / Year(?) 53.

20 monetų / 20 coins. LBPM Gek 2033/564–583 Iš lobio (Panevėžio r.) / From a hoard (Panevėžys d.), 1643–1666. Rasta / Found in 1997

54.

49 monetos / 49 coins. LBPM Gek 6036/1–40, 6045/1–9 Pažaislis (Kaunas). Rasta / Found in 2002

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Grašiai / Groats 1652 Vilnius 55.

Av. Jono Kazimiero portretas / Portrait of John Casimir IOA : CAS : D : G : REX : POL : LIT : Rev. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight, below him — Roman numeral marking the denomination GROSS : MAG : DVCA : LIT : 1652 : // I / M. G. Triznos heraldinis ženklas Dvilypė lelija / The heraldic insignia Double Lily of G. Tryzna

Bilonas / Billon, Ø 18,9 mm, p – 1,09 g LBPM Gek 6308 Ivanauskas 4JK4-4, RR

56.

Av. IOA : CAS :: D : G : REX : PO : (…) Rev. GROSS : MAG : DVCA : LIT : 1652 · // I /

Bilonas / Billon, Ø 18,8 mm, p – 0,96 g LBPM Gek 4082 Ivanauskas 4JK5-4, RR

383

384

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

57.

Av. IOA : (…) S: D : G : REX : PO : M : D · L Rev. GROSS : MAG : (…)A : LIT : 1652 : // I /

Bilonas / Billon, Ø 18,6 mm, p – 0,91 g LBPM Gek 9793 Ivanauskas 4JK5-4, RR

Pusantrokai / 1.5 groats 1652 Vilnius 58.

Av. Keturių laukų karūnuotas heraldinis skydas su Ereliu ir Raiteliu pakaitomis. Centre – Vazų giminės herbas Pėdas / A four-partite crown heraldic shield with the alternating Eagle and Knight. In the centre — the coat of arms Sheaf of the Vasa Family IOA : CAS · D G REX : POL · M : D : L // M. G. Triznos heraldinis ženklas Dvilypė lelija / The heraldic insignia Double Lily of M. G. Tryzna Rev. Valdžios regalija – rutulys su kryžiumi, ant rutulio – klaidingas skaičius 06 (turi būti 60) (1/60-oji talerio dalis) / Symbol of power — an orb with a cross, on which — the wrong number 06 (instead of 60) (1/60 of the thaler) / MONETA : NOVA : M : D : LITV : 1652 :

Bilonas / Billon, Ø 19,0 mm, p – 1,03 g LBPM Gek 5003 Ivanauskas 5JK2-2, RR

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

59.

Av. IOA: CAS : D : G : REX · POL · (…) L // Rev. MONETA : NOVA : M : D : LITV : 1652 :

Bilonas / Billon, Ø 19,0 mm, p – 0,98 g LBPM Gek 9794 Ivanauskas 5JK2-2, RR

Trigrašis / Three-groat 1664 Vilnius 60.

Av. Jono Kazimiero portretas / Portrait of John Casimir IOA · CASIM D (…)EX · POLO : & S / (…) Rev. Raitelis, jo dešinėje romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight, at the right-hand side of him — Roman numeral marking the denomination III (…)S A(…)E / (…)P· MAG / DVC · LIT · / 16 J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma / Monogram of G. Kryszpin-Kirszenstein / 64

Ag, Ø 20,0 mm, p – 1,66 g LBPM Gek 9885

385

386

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

Šešiagrašiai / Six-groats 1664 Vilnius 61.

Av. Jono Kazimiero portretas. Po juo – T. L. Boratinio inicialai / Portrait of John Casimir. Below it — the initials of T. L. Boratini · IOAN · CASIMI D : G · REX · PO : & · S / · T · L · B · Rev. Raitelis, po juo – romėniškas nominalo skaitmuo / The Knight, below him — Roman numeral marking the denomination GROS · ARGEN · SEX // VI // J. Kryšpino-Kiršenšteino herbas Kryšpinas / The coat of arms Kryszpin of H. KryszpinKirszenstein / MAG · DVC · LIT · 1664

Ag, Ø 25,1 mm, p – 3,33 g LBPM Gek 6739 Ivanauskas 7JK7-2

1665 62.

Av. IOA · CASI · D : G REX · POLO · & : S /·T·L·B· Rev. GROS · ARGE · SEX // VI // / MAG · DVC · LIT · 1665

Ag, Ø 26,0 mm, p – 3,01 g LBPM Gek 2071

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

63.

Av. IOAN · CASI · D G REX · POLO : & : S /T·L·B· Rev. VI GROS · ARGEN · SEX · // VI // / MAG · DVC · LIT · 1665

Ag, Ø 25,0 mm, p – 3,64 g LBPM Gek 6740

64.

Av. IOA · CASI · D : G REX · POLO : & · S · · / T · L · B · Rev. GROS · ARGEN · SEX // VI // / MAG · DVC · LIT · 1665

Ag, Ø 25,0 mm, p – 3,34 g LBPM Gek 6741

387

388

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

1666 65.

Av. IOA · CASI · D : G REX · POLO · & · S · / T · L · B · / Rev. GROS · ARGEN · SEX // VI // / MAG DVC LIT 1666

Ag, Ø 25,5 mm, p – 3,19 g LBPM Gek 2072 Ivanauskas 7JK16-2

66.

Av. IOA CASI D G REX · POLO · & · S · / T · L · B · / Rev. GROS · ARGEN · SEX // + VI + // / MAG · DVC · LIT 1666

Ag, Ø 25,5 mm, p – 3,20 g LBPM Gek 2073 Ivanauskas 7JK16-2

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

67.

Av. IOA · CASI · D · G REX · POLO · & · S · · / T · L · B · / Rev. GROS · ARGEN · SEX // ˙ VI . // / MAG · DVC LIT · 1666

Ag, Ø 25,5 mm, p – 3,18 g LBPM Gek 2074

68.

Av. IOA CASI D · G R(…)X POLO · & S · · / T · L · B · / Rev. GROS · ARGEN · SEX // · VI · // / MAG · DVC · LIT · 1666

Ag, Ø 25,0 mm, p – 2,93 g LBPM Gek 2721

389

390

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

69.

Av. IOA CASI · D : G REX · POLO · & · S · / T · L · B · / Rev. GROS · ARGEN · SEX // ˙ VI ˙ // / MAG · DVC · LIT · 1666

Ag, Ø 25,6 mm, p – 3,0 g LBPM Gek 7306

Ortai / Orts 1664 Vilnius 70.

Av. Jono Kazimiero portretas. Po juo – T. L. Boratinio inicialai / Portrait of John Casimir. Below it — the initials of T. L. Boratini IOAN · CASM · D G REX · POLO · & · S / · T L · B Rev. Raitelis, po juo – arabiški nominalo skaitmenys / The Knight, below him — Arabic numerals marking the denomination MONET · ARGE · MA · / J. KryšpinoKiršenšteino herbas Kryšpinas / The coat of arms Kryszpin of H. KryszpinKirszenstein / G · DVC LIT · 1664 // · 1 · 8 ·

Ag, Ø 28,5 mm, p – 5,24 g LBPM Gek 7266 Ivanauskas 8JK4-1, RRR

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

71.

Av. Legenda tarp apvadų / Legend along the rim IOAN · CASIMI · D . G · R(…) POLO. & · S · / T L · B Rev. Legenda tarp apvadų / Legend along the rim MONET · ARGEN · MA / G · DVC · LIT · 1664 // · 1 · 8 ·

Ag, Ø 28,1 mm, p – 5,24 g LBPM Gek 878a Ivanauskas 8JK13-2, RR

Pusdukačiai / Half-ducats 1665 Vilnius 72.

Av. Jono Kazimiero portretas. Po juo – T. L. Boratinio inicialai / Portrait of John Casimir. Below it — the initials of T. L. Boratini IOA · CAS · REX · PO : S · / · T · L · B · Rev. Raitelis, po juo – J. Kryšpino-Kiršenšteino monograma / The Knight, below him — the monogram of H. Kryszpin-Kirszenstein MON · AVR · MAG · DVC · LIT · 1665 //

Au, Ø 15,8 mm, p – 1,71 g LBPM Gek 6914 Iš E. Armoškos kolekcijos / From the collection of E. Armoška Ivanauskas 9JK2-2, RR

391

392

Jonas Kazimieras / John Casimir • 1648–1668

73.

Av. IOA · CAS · REX · PO : S · / T · L · B / Rev. MON · AVR · MAG · DVC · LIT · 1665 //

Au, 15,9 mm, p – 1,70 g LBPM Gek 9505 Ivanauskas 9JK2-2, RR

74.

Av. IOAN – CAS · REX / T · L · B / Rev. MONE · AVREA · MAG · D · L · 1665 //

Au, Ø 16,0 mm, p – 1,71 g LBPM Gek 2667 Ivanauskas 9JK5-4, RR

Augustas II / Augustus II

1697–1706, 1709–1732

Paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetos buvo nukaldintos Šiaurės karo (1700–1721) metu. 1706 m. pralaimėjęs Švedijai, Augustas II buvo priverstas atsisakyti sosto. Negalėdamas atidaryti kalyklos Abiejų Tautų Respublikoje, dėl monetų kaldinimo jis susitarė su Rusija. 1706–1707 m. Kadaševo (Admiraliteto) monetų kalykloje Maskvoje, be lenkiškų monetų, buvo nukaldintos dviejų nominalų monetos – trigrašiai ir šešiagrašiai, pažymėti LDK iždininko Liudviko Konstantino Pociejaus herbu ir inicialais. Tai buvo nelegalios Augusto II monetos. Šiomis monetomis Rusija parėmė savo sąjungininko Augusto II kovą su Švedija (Ivanauskas, Douchis 2002: 173–175).

 The last coins of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) were minted during the Northern War (1700–1721). Having been defeated by Sweden (in 1706), Augustus II was forced to renounce the throne. Unable to open a mint in the Polish–Lithuanian Commonwealth, he agreed on coinage with Russia. In 1706–1707, in addition to Polish coins, coins of two denominations — three-groats and six-groats, marked with the coat of arms and initials of the GDL Treasurer Ludwik Konstanty Pociej, were minted at the Kadashev (Admiralty) Mint in Moscow. They were illegal coins of Augustus II. With these coins Russia supported the fight of its ally Augustus II with Sweden (Ivanauskas, Douchis 2002: 173–175).

Augustas II / Augustus II • 1697–1706, 1709–1732

Medalis Augusto II karūnavimui 1697 m. atminti. Dail. Kristijonas Vermutas / Medal to commemorate the coronation of Augustus II in 1697. By Chrystian Wermuth (1661–1739)

Ag, Ø 43,0 mm, p – 28,68 g LBPM Gek 6578

Herbai ir monogramos / Coats of arms and monograms

Svarstyklės / A Scale

Liudvikas Konstantinas Pociejus – LDK žemės iždininkas / Ludwik Konstanty Pociej (1664–1730) — GDL Land Treasurer (1703–1709)

395

396

Augustas II / Augustus II • 1697–1706, 1709–1732

Šešiagrašis / Six-groat 1706 Av. Augusto II portretas / Portrait of Augustus II AUGUST · II · D · G · REX · POL · M · D · LIT · & · ELC · SAX · Rev. Erelis ir Vytis ant atskirų skydų, po jais – Saksonijos herbas / The Eagle and the Vytis on separate shields, below them — the coat of arms of Saxony GROS ARG : SEX · R · PO / / L · & · MA · DU · LI · 1706 // VI // L – P

Ag, Ø 25,8 mm, p – 2,77 g LBPM Gek 7430 Ivanauskas 2A4-3, RR

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

Literatūra / Bibliography 1. 2. 3. 4.

5. 6. 7. 8. 9. 10.

11. 12.

13. 14. 15. 16. 17. 18.

19. 20.

Aleksiejūnas V. 1997: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kaldinimo raida iki Liublino unijos (1569 m.). – Pinigų studijos 2, 15–27. Aleksiejūnas V. 2000: Lietuviškos monetos su Vyčiu ir dvigubu kryžiumi skyde. – Numizmatika 1, 85–98. Butrimas A., Aleksiejūnas V. 2009: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės juvelyrika XIII– XV a. – Baltų menas / Art of the Balts. Parodos katalogas, Vilnius, 511–602. Chromov K. 2006: Nauji duomenys apie Severėnų Naugardo XIV a. III ketvirtį kaldintas Džučidų dirhamų imitacijas. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės, Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d., 156–157. Demel B. 1911: Liczmany mennice zwane podskarbiówkami, Kraków. Drożdż K. 2014: Podskarbiówki i liczmany Rzeczypospolitej Obojga Narodów i z Rzeczpospolitą powiązane, Warszawa. Duksa Z. 1981: Pinigai ir jų apyvarta. – Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje 2, Vilnius, 83–129. Duksa Z. 1997: Vilniaus kalyklos retenybės sugrįžta į Lietuvą. – Kolekcija 4, 45–46. Hutten-Czapski E. 1957: Catalogue de la collection des médailles et monnaies polonaises… 1–5, Graz. Gončiarov J., Ruzas V. 2013: XIV a. Aukso ordos monetų kolekcija Lietuvos banko Pinigų muziejuje / Коллекция монет Золотой Орды XIV в. в Музее денег Банка Литвы / Collection of the Golden Horde’s 14th c. Coins at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Katalogas / Каталог / Catalogue, Vilnius. Grimalauskaitė D. 2003: Antano Buračo „Pasaulio valiutų ir monetų žinynas“. – Pinigų studijos 4, 69–81. Huleckij D. 2006: Žygimanto Senojo pusgrašiai: nauji tipai ir reikšmės. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės, Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d., 152–155. Ivanauskas E. 1988: Pirmosios Jogailos monetos. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija 29, 3–10. Ivanauskas E., Balčius M. 1994: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų, Vilnius. Ivanauskas E. 1997: Kulautuvos lobiai, Vilnius. Ivanauskas E. 1998: Pinigų meistras Simon Ludemann Lietuvoje. – Kultūros paminklai 5, 34–35. Ivanauskas E., Douchis R. J. 2002: Lietuvos monetų kalybos istorija 1495–1769, Vilnius. Ivanauskas E. 2006: Jadvygos (1386–1399) lietuviškos monetos. – Šiuolaikinės gairės ir aktualijos numizmatikoje, faleristikoje ir sfragistikoje. Konferencijos medžiaga, Trakų salos pilis, Trakai, 2005 m. gegužės 13 d., 20–21. Ivanauskas E. 2008: Lietuviškų lydinių ir kokybės standartai. – Kultūros paminklai 13, 93–94. Ivanauskas E. 2009: Coins of Lithuania 1386–2009, Vilnius.

397

398

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

21. 22. 23. 24.

25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35. 36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45.

Ivanauskas E. 2013: Coins and bars of Lithuania 1236–2012 / Монеты и слитки Литвы 1236–2012, Kaunas, 1–2. Ivanauskas E. 2014: Lietuviški skaičiavimo žetonai 1546–1615 / Lithuanian counters of 1546–1615, Kaunas. Jučas M. 2013: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai, Vilnius. Kaliasinskij V. 2006: Neskelbtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės denaras su Gediminaičių stulpais ir heraldiniu liūtu. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės, Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d., 133–136. Karazija P. 1932: 1930 m. Vilniaus lobis, Vilnius. Karazija P. 1941: Aluonos Šklėrių ir Krūminių monetų lobiai, Kaunas. Karys J. K. 1959: Senovės lietuvių pinigai. Istorija ir numizmatika, Bridgeport, Connecticut. Kiersnowski R. 1984: Najdawniejsze monety litewskie. – Wiadomości Numizmatyczne, XXVIII, 3–4, Warszawa, 129–173. Kopicki E. Ilustrowany skorowidz pieniędzy polskich i z Polską związanych. Część 1, Warszawa, 1995. Kozubowski G. 1994: Monety księstwa Kijowskiego w XIV w. – Wiadomości Numizmatyczne, XXXVIII, 3–4 (149–150), Warszawa, 121–140. Laurinavičius V. 1999: Lietuvos banko muziejus, Vilnius. Luchtanas A. 1997: Pirmųjų lietuviškų monetų datavimas archeologijos duomenimis. – Kultūros paminklai 4, 53–61. Luchtanas A. 2000: Sidabro lydinių ir monetų radiniai Kernavėje. – Numizmatika 1, 67–84. Michelbertas M. 1989: Lietuvos numizmatikos įvadas, Vilnius. Michelbertas M. 2006: Lietuvos pinigai, Kaunas. Ostrauskas T. 2006: Nauji duomenys apie Jogailos monetų radinius Lietuvos teritorijoje. – Numizmatika 4–5, 157–165. Paszkiewicz B. 2007: The Earliest Lithuanian coins: vingt ans après. Part I: The first Decade. – Numizmatika 6, 9–48. Paszkiewicz B. 2012: Podobna jest moneta nasza do urodnej panny. Mała historia pieniądza polskiego, Warszawa. Poviliūnas V. (sud.) 2009: Pinigų lobiai Trakų istorijos muziejuje, Trakai. Remecas E. 2000: Jono Kazimiero variniai šilingai, rasti Lietuvos valdovų rūmų teritorijoje. – Numizmatika 1, 107–123. Remecas E. 2002: XVI a. monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje. – Pinigų studijos 2, 58–77. Remecas E. 2003: Vilniaus žemutinės pilies lobis, Vilnius. Remecas E. 2004: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos portretinės monetos. – Istorija LIX–LX, 22–32. Remecas E. 2004а: Pirmosios oficialiai pripažinto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto monetos. – Pinigų studijos 3, 49–61. Remecas E. 2005: Paskutinės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kaldintos monetos. – Pinigų studijos 3, 61–77.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

46.

47. 48.

49.

50. 51. 52.

53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65.

Remecas E. 2006: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos, kaldintos Jogailos apie 1388–1392 m. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui. Pranešimų tezės, Vilnius, 2006 m. balandžio 26–28 d., 128–129. Remecas E. 2006a: Monetų radiniai Lietuvoje / Coin finds in Lithuania. Tarptautinei numizmatikos konferencijai skirtos parodos katalogas, Vilnius. Remecas E. 2006b: Pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų radiniai Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje. – Šiuolaikinės gairės ir aktualijos numizmatikoje, faleristikoje ir sfragistikoje. Konferencijos medžiaga. Trakų salos pilis, Trakai, 2005 m. gegužės 13 d., 11–16. Remecas E. 2007: Jogailos ir Vytauto monetų datavimo problematika naujų radinių duomenimis: Vilniaus žemutinės pilies monetų kompleksas (apie 1402/2005). – Numizmatika 6, 63–78. Remecas E. 2007a: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų kaldinimas Vilniuje 1652–1653 m. – Vilniaus istorijos metraštis 1, 55–66. Remecas E. 2007b: Vytauto monetos su liūtu ir mazgo simboliu bei įrašu Pečat (apie 1392–1393 m.). – Pinigų studijos (birželis), 74–85. Remecas E. 2010: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Jogailos monetos su raiteliu (apie 1388–1392). – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, Vilnius, 2006, 211–231. Remecas E. 2011: Raitelio simbolis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetose. Virtuali paroda, Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus. Remecas E. 2012: Jogailos monetos su liūtu (leopardu) ir dvigubu kryžiumi skyde. – Numizmatika 9–12, 41–60. Rimša E. 2004: Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius. Rimša E. 2004a: Heraldika 2, Vilnius. Ryszard A. 1880: Spis 48 numizmatów ze zbioru A. Ryszarda skradzionych, Kraków. Ruzas V. 2004: Nauji piniginiai lydiniai Lietuvos banko muziejuje. – Kultūros paminklai 11, 90–95. Ruzas V. 2004a: Simono Daukanto indėlis į lietuvišką numizmatiką. – Papilė 1, Vilnius, 981–985. Ruzas V. 2007: Seniausių lietuviškų monetų kolekcija Lietuvos banko muziejuje. – Apie mus 3, Lietuvos bankas, 21–24. Ruzas V. 2007a: Vilniaus monetų kalyklos žetonai Lietuvos banko muziejuje. – Numizmatika 6, 109–111. Ruzas V. 2008: Lietuvos banko muziejaus ekspozicija Kaune. – Numizmatika 7–8, 361–364. Ruzas V. 2008a: Sidabro piniginiai lydiniai mūsų muziejuje. – Apie mus 3, Lietuvos bankas, 18–22. Ruzas V. 2010: Auksinių monetų kolekcija Lietuvos banko muziejuje. – Apie mus 2, Lietuvos bankas, 17–22. Ruzas V. 2012: Nauja Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicija. – Numizmatika 9–12, 361–363.

399

400

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

66. 67. 68. 69. 70.

71.

72. 73. 74. 75. 76. 77. 78. 79. 80.

81. 82. 83. 84. 85. 86. 87.

Ruzas V. 2012a: Nauji duomenys apie Sangėliškių (Okolicos) lobį (1615/1977), saugomą Lietuvos banko Pinigų muziejuje. – Numizmatika 9–12, 117–135. Ruzas V. 2012b: Pinigų raida Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicijoje. – Tarptautinė numizmatikos konferencija. Pranešimų tezės, Vilnius, 2012 m. gegužės 23–25 d., 50–53. Sajauskas S., Kaubrys D. 1993: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika, Vilnius. Sajauskas S. 2004: Pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų ypatybės. – Pinigų studijos 2, 79–93. Sajauskas S. 2004a: Šančių lobis: numizmatinio tyrimo problema. – Lietuvos muziejų rinkiniai. VII mokslinė konferencija. Lituanistika muziejuose: faktai, sampratos, procesai, Kaunas, 6–12. Sajauskas S. 2006: Krikščionybės simbolis kryžius XIV a. lietuviškose monetose. – Šiuolaikinės gairės ir aktualijos numizmatikoje, faleristikoje ir sfragistikoje. Konferencijos medžiaga, Trakų salos pilis, Trakai, 2005 m. gegužės 13 d., 5–10. Sajauskas S., Kaubrys D. 2006: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika 2, Kaunas. Sajauskas S. 2006: Dulkys A., Sajauskas S., Galkus J. Lietuvos monetos / Lithuanian coins, Vilnius, Lietuvos bankas, 41–122. Sajauskas S. 2008: Mįslingiausias lietuviškas heraldinis simbolis. Kodėl Ietigalis ir kryžius yra tik monetose? – Kultūros barai 10, Vilnius, 90–96. Sajauskas S. 2009: Nauji lietuviškų Jogailos monetų radiniai Rytų Lietuvoje. – Archeologia Lituana 10, 174–180. Sajauskas S. 2015: 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. – Lietuviškos kolekcinės monetos, Vilnius, Lietuvos bankas, lankstinukas. Sinčiuk I. 2005: Nepelnytai apšmeižtas (apie Titą Livijų Boratinį – mokslininką ir verslininką). – Pinigų studijos 2, 75–81. Smilgevičius V. 2001: Prahos grašis iš Pakritižio senkapio. – Raguva, 73–77. Smilgevičius V. 2005: Codex epistolaris Vitoldi jako źródło do określenia obiegu grosza praskiego na Litwie. – Biuletyn numizmatyczny 2 (338), 107–112. Štalenkov I. 2012: Nauji XIV–XV a. lietuviškų monetų ir lydinių radiniai (2007–2011). – Tarptautinė numizmatikos konferencija. Pranešimų tezės, Vilnius, 2012 m. gegužės 23– 25 d., 155–160. Stephens K. 2000: TRITON IV. The Extraordinary Collection of Henry Korolkiewicz. A Thousand Years of Polish Coins. New York, Classical Numismatic Group. Tautavičius A. 2002: Monetos XIV–XVIII a. kapuose (recenzija). – Archeologia Lituana 3, 162–165. Tyla A. 2012: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. XVI amžiaus antroji pusė–XVII amžiaus vidurys, Vilnius. Tyszkiewicz E. 1845: O kilku nowo odkrytych monetach litewskich. – Atheneum 4, 5–22. Volkaitė-Kulikauskienė R. 1970: Lietuviai IX–XII a., Vilnius. Žukauskas D., Žukauskas S. 2011: Piniginiai lydiniai Stasio Žukausko kolekcijoje. Parodos katalogas, Trakų salos pilis, Trakai, 2011 m. liepa–rugsėjis. Борейша Ю. 2010: Об одной уникальной монете Великого Княжества Литовского. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, Vilnius, 2006, 201–209.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

88. 89. 90. 91.

92.

93. 94. 95. 96.

97. 98.

99. 100. 101. 102. 103.

104.

105.

Борейша Ю., Иванаускас Э. 2008: Смоленские монеты Витовта и Романа Михайловича, Каунас–Минск. Борейша Ю., Иванаускас Э. 2009: «Мстиславские монеты»: монеты заговора Михаила Олельковича 1481, Минск. Волкайте-Куликаускене Р., Лухтан А. 1981: Редкие монеты из восточной Литвы. – Советская археология 4, 265–270. Грималаускайте Д. 2001: Монеты Великого княжества Литовского конца XIV в. со зверем и легендой. – Девятая всероссийская нумизматическая конференция. Великий Новгород. Тезисы докладов и сообщении, Санкт-Петербург, 16–21 апреля 2001 г., 120–123. Грималаускайте Д., Синчюк И. 2007: Монеты Великого Княжества Литовского времени Казимира (1440–1492) по материалам Национального музея Литвы. – Средневековая нумизматика Восточной Европы 2, Москва, 174–208. Зайцев В. В. 2007: Новые находки ранних монет Великого Княжества Литовского в России. – Средневековая нумизматика Восточной Европы, Москва, 121–137. Зайцев В. В. 2009: О находке трех кладов джучидских монет с литовскими надчеканками. – Средневековая нумизматика Восточной Европы 3, Москва, 190–199. Зайцев В. В. 2010: Монеты Дмитрия Ольгердовича Брянского (1372–1379). – Нумизматика 1 (24), 10–13. Какареко В. 2014: Монетарная политика Речи Посполитой в середине ХVIII в. и неосуществленный проект чеканки монет в Гродно. – Банкаўскi веснiк 7, Минск, 42–49. Котляр Н. Ф. 1970: Клад монет Владимира Ольгердовича. – Нумизматика и эпиграфика 8, 88–100. Колесинский В. 2010: Неопубликованный денарий Великого княжества Литовского с «Колюмнами», геральдическими «львом» и «лилией». – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, Vilnius, 233–238. Кучкин В. А. 2003: Договорные грамоты московских князей XIV в. – Внешнеполитические договоры, Москва, 11–67. Ремецас Э. 2004: О датировке древнейших монет Великого Княжества Литовского (конец XIV в.). – Numizmatika 19, 85–91. Ремецас Э. 2005: Удельные монеты великого князя Витовта. – Нумизматический сборник ГИМ XVII. Труды Государственного Исторического музея, Москва, 112–119. Ремецас Э. 2011: Об атрибуции монет Великого Княжества Литовского с надписью «ПЕЧАТЬ» – Нумизматика 1(28), 24–27. Ремецас Э. 2012: Новые данные о Киевских монетах Владимира Ольгердовича (по новым находкам монет в Литве) – Pieniądz i systemy monetarne wspólne dziedzictwo Europy. Studia i Materiały. Białorus–Bułgaria–Litwa–Łotwa–Mołdawia–Polska–Rosja– Rumunia–Słowacja–Ukraina, Augustów–Warszawa, 94–107. Ремецас Э. 2012a: Новые данные о Киевских монетах Владимира Ольгердовича (по находкам в Литве). – Средневековая нумизматика Восточной Европы 4, Москва, 188–201. Рузас В. 2006: Серебряные денежные слитки в музее Банка Литвы. – Банкаўскi веснiк 4, Минск, 56–62.

401

402

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos / Coins of the Grand Duchy of Lithuania

106. Рузас В. 2008: Коллекция древнейших литовских монет в музее Банка Литвы. – Банкаўскi веснiк 7, Минск, 41–47. 107. Рузас В. 2008a: От статера до лита – золотые монеты в музее Банка Литвы. – Pieniądzkapitał-praca – wspólne dziedzictwo Europy. Materiały z VIII Międzynarodowej konferencji numizmatycznej. Białorus–Litwa–Łotwa–Polska–Rosja–Słowacja–Ukraina, Białystok– Augustów, Warszawa, 240–246. 108. Рузас В. 2010: Клады монет и банкнот в музее Банка Литвы (с XV в. до начала XX в.) – Банкаўскi веснiк 7, Минск, 57–63. 109. Рузас В. 2012: Деньги Великого Княжества Литовского в экспозициях Mузея денег Банка Литвы. – Pieniądz i systemy monetarne wspólne dziedzictwo Europy. Studia i Materiały. Białorus–Bułgaria–Litwa–Łotwa–Mołdawia–Polska–Rosja–Rumunia– Słowacja–Ukraina, Augustów–Warszawa, 349–359. 110. Рузас В. 2012a: Монеты Великого Княжества Литовского в Mузее денег Банка Литвы. – Банкаўскi веснiк 7, Минск, 3–8. 111. Рузас В. 2014: Музей денег Банка Литвы – интерактивное путешествие. – Деньги и кредит 2, Москва, 77–80. 112. Рябцевич В. Н. 2009: «Период пражского гроша» в рыночной жизни Великого Княжества Литовского (Клад из деревни Литва Минской области). – Средневековая нумизматика Восточной Европы 3, Москва, 178–189. 113. Саяускас С. 2005: Монеты Великого Княжества Литовского с кириллической легендой «ПЕЧАТЬ» и их метрологическая связь с монетами Галицкой Руси и Молдавии. – Грошовий обiг i банкiвська справа в Украïни: минуле та сучаснiсть, 82–85. 114. Синчюк И. 1998: ,,Шеляжные“ монетные дворы ВКЛ и медные солиды Яна Казимира в кладах. – Mennice między Bałtykem a morzem Czarnym–Wspólnota dziejów. Supraśl 10–12 IX 1998. Materiały z V Międzynarodowej Konferencji Numizmatycznej, Warszawa, 153–168. 115. Хромов К. К., Хромова И. К. 2005: Новгород-Северская монета Дмитрия Ольгердовича. Pranešimo IV tarptautinei numizmatikos konferencijai „Монеты и денежное обращение в Монгольских государствах XIII–ХV вв.“, tezės. Булгар, 2005 (http://www.hordecoins.folgat.net/Rpubl_Bulgar2005-conf.htm). 116. Хромов К. К., Хромова И. К. 2008: Новгород-Северская монета Дмитрия Ольгердовича. – Труды международных нумизматических конференций «Монеты и денежное обращение в Монгольских государствах XIII–ХV веков», IV МНК–Булгар, 2005, V, МНК–Волгоград, Москва, 75. 117. Шталенков И. 2010: О платежных слитках-гривнах, обращавшихся в Великом Княжестве Литовском с последней четверти 14 до конца 15 века. – Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui, Vilnius, 2006, 181–194. 118. Шталенков И. 2012: К вопросу о „мстиславских“ надчеканках.– Банкаўскi веснiк 7, Минск, 48–54.

Ruzas, Vincas Ru218 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania. Katalogas / Catalogue. – Vilnius: Lietuvos banko Pinigų muziejus, 2015, 404 p. Bibliogr. 397–402 p. ISBN 978-9986-651-84-0 Lietuvos banko Pinigų muziejus pirmasis iš Lietuvos muziejų išleidžia LDK pinigų kolekcijos katalogą. Leidinyje publikuojami muziejuje sukaupti visi šio laikotarpio pinigai nuo pirmųjų lietuviškų lydinių iki paskutinių monetų, nukaldintų Vilniaus kalykloje 1666 m. Kartu trumpai supažindinama su atskirais istorijos laikotarpiais, apžvelgiama lietuviškų pinigų raida. Leidinyje skelbiami ir lietuviški iždininkų skaičiavimo žetonai, nukaldinti Vilniaus monetų kalykloje, kita muziejinė medžiaga, iliustruojanti LDK pinigų istoriją. The Money Museum of the Bank of Lithuania, the first among the museums in Lithuania, is issuing a Catalogue of the Collection of Money of the GDL. This Catalogue publishes all money from this period accumulated at the Money Museum, from the first Lithuanian bars to the last coins, minted at the Vilnius Mint in 1666. At the same time the reader is introduced to separate historical periods; an overview of the development of Lithuanian money is given. The Catalogue also publishes Lithuanian counters of treasurers, minted at the Vilnius Mint, other museum material illustrating the history of the money of the GDL. UDK 737(474.5)(091)

Vincas RUZAS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania Katalogas / Catalogue 2015 05 05. Tiražas 500 egz. Užsakymas 23 773 Išleido Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius www.lb.lt Parengė spaudai ir spausdino UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius www.kopija.lt. El. paštas [email protected]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos • Coins of the Grand Duchy of Lithuania ISBN 978-9986-651-84-0

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos

Lietuvos banko Pinigų muziejuje

KATALOGAS / CATALOGUE

Coins of the Grand Duchy of Lithuania at the Money Museum of the Bank of Lithuania