Lietuvos archeologija. Akmens amžius, 978-9955-34-214-4 [PDF]

Zitiervorschau

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA I AKMENS AMZIUS

~

' \

- -~)

KLAIPEDOS UNIVERSITETO BALTIJOS REGIONO ISTORIJOS IR ARCHEOLOGIJOS INSTITUTAS

Algirdas Girininkas

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA

AKMENS AMZIUS r-""'-... r ..~( ·' \)

VERSUS

AUREUS

UDK 902/904(474.5) Gi329

Atsakingasis redaktorius Vladas Zulkus Redakcine kolegija: Audrone Bliujiene, Dziugas Brazaitis, Algirdas Girininkas, Romas Jarockis, Vykintas VaitkeviCius, Gintautas Zabiela Recenzentai: Eugenijus Jovaisa, Vykintas VaitkeviCius Knygos leidim Vl

c::

37000

-20,7

Ladoga**

,Iltis" (dens incisivi)

Bela - 366

> 40000

-20,5

Petikaulis (humerus)

Bela- 321

15910±155

Rusija

Suomija Helsinki***

Bela- 424

Pastaba. * Duomenys paimti iS Zagorska 2000. ** Duomenys paimti iS Ukkonen 2001 ir Lougas, Ukkonen, Jungner 2002 straipsnio.*** Duomenys paimti iS Ukkonen 2001 straipsnio (pagal Daugnora 2004).

vietoves mamutq C14 datos gali biiti klaidingos arba si iltis pateko iS kitq teritorijq*, kuriose iki 10 000 m. pr. Kr. mamutai dar gyveno. Tiek Danijos, tiek Latvijos, Baltarusijos teritorijoje bemaz visi mamutq skeletq kaulai yra is 37-22 tiikst. BP laikotarpio. Tik vienintelis iS 30 datuotq

* J Rytq Pabaltijo muziejus daug mamutq griauCiq pateko po Antrojo pasaulinio karo buvusiems tremtiniams, darbininkams ar turistams griztant is Sibiro. Todellabai svarbus yra mamutq kaulq, ypac ilCiq, radimo vietq nustatymas.

individq Pietq Skandinavijoje (Lockarp) (AarisS0rensen et al. 2003), kaip ir Baltarusijoje (Smurgainys) (Motuzko, Naviczkova 2003), buvo iS 14 tiikst. BP laikotarpio. Pagrindinis mamutq nykimo laikotarpis buvo 18000-13000 BP, kai ledynai Europoje pasieke maksimalq iSplitim -UJ~

2

-~ I

(

m:D 5

45 pav. Arensburgo kulturos titnaginiai gremitukai is Lietuvos gyvenvieCitt: 1-3- Silelio 2-oji; 4-6 - Vi lniaus 1-oji (pagal autoritt)

46 pav. Arensburgo kulturos titnaginiai reituka i is Lietuvos gyvenvieCitt: 1-3 - Silelio 2-oji; 4, 5 Vilniaus 1-oji (pagal autoritt)

PALEOLITAS

giniu poZiiiriu skirtingas !kotiniq antgaliq raidos pakopas. GyvenvieCiq radiokarboniniai tyrimai ir atskirq gyvenvieCiq (Geldorp I, Rissen 14a, Stellmoor, Remouchamps) stratigrafiniai duomenys leidzia datuoti Arensburgo kultiiros kompleksus driaso III laikotarpiu. Manoma, kad Arensburgo kompleksai dar gyvavo ir preborealyje, bet jie jau !vardijami kaip ,postarensburginis" palikimas (Guminski, Fiedorczuk 1990: 62-64) arba !gauna Pastuvos 1A, Pypliq 1C kompleksams biidingq bruozq (SataviCius 2005b: 70). Mikrolitizacijos procesas, kurio atsiradim'} Arensburgo ir ankstyvosios Maglemoses kultiirose pastebejo Wolfgang Taute (Taute 1968), galejo tureti itakos mikrolitizacijos procesui Lietuvoje. Si proces'} galejo veikti ir iS Rytq Europos plintantys velyvojo Graveto kompleksai.

57

Lietuvos teritorijoje randamus Arensburgo kultiiros kompleks us galima datuoti driaso III ir, matyt, preborealio pradZia. Svidrq kultiira Svidrq kultiira yra plaCiai nagrineta tiek Lietuvos, tiek kaimyniniq saliq tyrinetojq. Svidrq kultiiros dirbiniq kompleksai buvo paplity dideleje teritorijoje tarp Nemuno ir Pripetes baseinq rytuose ir Oderio - vakaruose. Gausiausiai gyvenvieCiq aptinkama Lenkijoje, Lietuvoje, Pietq Baltarusijoje ir Siaures Ukrainoje. Jq randama net Cekijoje, Kryme, o Svidrq kultiiros !taka sieke Siaurrytiny Europ'} (Burov 1999: 282, 289). Sios kultiiros ne8ejai nuseke paskui siaures elnius, kai driaso III pabaigoje - preborealio pradzioje elniai traukesi! siaures rytus (47 pav.).

47 pav. Svidrlf kulturos paplitimas Europoje (pagal autorilf)

LI ETU VOS ARCHEOLOGIJA

58

Lietuvoje Svidrq kultiiros gyvenvieCiq ar pavieniq dirbiniq randama visoje Lietuvoje, net 152 vietq (48 pav.).

Pirmieji Svidrq kultiiros dirbiniai pietq Lietuvos teritorijoje buvo rasti ir paskelbti XIX a. pab.XX a. pr. Z. Gliogerio ir V. SukeviCiaus (Gloger 1873, 1903; Szukiewicz 1901a, 1907). Didziausias nuopelnas iSskiriant ir sisteminant Svidrq kultiiros kompleksus priklauso lenkq archeologams. XX a. 3-iojo ddimtmeCio pradzioje Stefan Krukowski, analizuodamas Swidry Wielkie I ir II, Pludy, Nowe Br6dno gyvenvieCiq titnago dirbiniq kompleksus su ikotiniais streliq antgaliais, iSskyre atskir~ velyvojo paleolito Svidrq (nuo Swider upes vardo) industrij~ (Krukowski 1921, 1922). Treciajame-ketvirtajame desimtmetyje Ludwik Sawicki isplete Svidrq industrijos ribas, itraukdamas i j~ visus kompleksus su !kotiniais ir soniniais streliq antgaliais (Sawicki 1923; 1930; 1936). 1919 m. Leon Kozlowski tirtos Chwalibogowicy gyvenvietes (Pietq Lenkija) pagrindu isskyre Chwalibogowicy ,industrij~" (L. Kozlowski 1919) ir prilygino S. Krukowski Svidrq kulturos kompleksui. Veliau S. Krukowski iSskiria kelet~ artimq Svidrui ,industrijq" - ,pludin~" (nuo Pludy, dab. Varsuva) (Krukowski 1927), ,svidrin~-azilin{ ir ,borecko" (nuo Borecko girios Moziirijoje) (Krukowski 1929), o 1935 m. L. Sawicki pateike pirm~ Svidrq kulturos raidos aprasym~. ISanalizav~s Swidry Wielkie pavirsiuje surinkt~ medZiag~, jis iSskyre tris Svidrq ,industrijas" (I-II-III). Kit~ Svidrq komplekso raidos sistem~ sudare S. Krukowski (Krukowski 1939), !vesdamas ,Mazovijos ciklo" termin~. skirsto i 8 technologinius etapus: svidrini, vyglenduvo, pludini, zasviacko, zaborecko, gulinskio, oronsko ir tarnuvo. Situacija iS esmes pasikeite pradejus Wit6w, Calowanie (Lenkija) gyvenvieCiq tyrimus, kurie padejo nustatyti Svidrq kulturinio komplekso iSplitimo chronologij~ bei raid~ (Shild 1975). Be rinkiniq is Lietuvos teritorijos, kurie skelbti dar XX a. pradZioje, apie Lietuvos svidrinius kompleksus rase W. Antoniewicz (Antoniewicz 1930: 103-123), J. Puzinas (Puzinas 1938: 32-38), R. Jablonskyte (Jablonskyte 1941a: 3-27; 194lb: 3-20). Ji jau 1952 m. nurode, kad i rytus nuo Lietuvos iS-

n

plitusi Svidrq kultiira turetq priklausyti mezolitui (5I6noHCKJ1Te 1952). Veliau R. Rimantiene Svidrq kultiiros kompleks~ atskyre nuo Vilniaus tipo (Jablonskyte-Rimantiene 1964: 35-50) ir Pabaltijo Madleno (Jablonskyte-Rimantiene 1966a: 100-108) kompleksq. Tarp Lietuvos archeologq XX a. antroje puseje iSkilo diskusija del Svidrq kulturos kompleksq datavimo ir grupavimo. R. Rimantiene 1971 m. rase, kad ankstyvajam Svidrq kompleksui yra budingi streliq antgaliai su neiSskirta ikote (karklo lapo formos antgaliai), o vdyvajam kompleksui priklauso antgaliai su ryskiai iSskirta ikote (PMMaHTeHe 1971: 38-52, 52- 68). Salia siq dviejq grupiq autore iSskyre Madleno kultiir~ su Svidrq kulturos elementais (PMMaHTeHe 1971: 73-83) ir Svidrq gyvenvietes su Madleno kultiiros elementais (PMMaHTeHe 1971: 83-91). Velesniuose autores darbuose nurodoma, kad Svidrq kultiiros grupeje greiCiausiai egzistavo dvi kultiirines grupes: ankstyvoji (nuo aleriodo antrosios puses) su antgaliais neismaugta itvara ir velyvoji (nuo driaso III vidurio) su antgaliais ismaugta ttvara. Abi grupes egzistavo viena greta kitos (Rimantiene 1996a: 33). Tokios pat nuomones laikesi Lev Kolcov (KoJihli,OB 1977: 57-94), isskyr~s 12 Svidrq kulturos antgaliq tipq. Siq autoriq Svidrq komplekso skirstymas yra pridingas lenkq archeologq Svidrq komplekso raidos ir chronologijos traktuotei (Schild 1975: 336-338). Pagal Wit6w, Calowanie bei kitq daugiasluoksniq paminklq stratigrafij~ ir radiokarbonines 14 C datas (Pazdur et al. 2004: 809-826), taip pat Ziedadulkiq analizes, paaiSkejo, jog ankstyvesni kompleksai yra su iSskirta itvara streliq antgaliais, o ,karklo lapo formos" - velyvesni. Radiokarboniniq ir ziedadulkiq analiziq pagalba pavyko nustatyti Svidrq kultiiros komplekso egzistavimo laikotarpi - nuo driaso III ir ankstyvojo preborealio pradzios. Remtis galima tik ta R. Rimantienes nuostata, kad galima isskirti dvi Svidrq komplekso paminklq grupes: su ryskiai iSskirta ikote ir su karklo lapo formos - neiSskirta !kote. Tos paCios, kaip ir R. Rimantiene, nuomones apie Svidrq kultiiros kompleksus ir jq chronologij~ laikosi T. Ostrauskas (Ostrauskas 1999a: 8; 2001b: 211). Del Svidrq kulturos kompleksq kilmes diskutuojama iki siq dienq. XX a. viduryje Rusijos

59

PALEOLITAS

48 pav. Svidr!f kulturos paminkl!f paplitimas Lietuvoje: A 1 - Kalniski!f 1-oji; 2 - Dreni!f; 3- Rekui'.i!f 1B; 4Sudotos 2A; 5 - Bratoniski!f 1-oji; 6 Skaruli!f; 7- Radiki!f; 8 - Eiguli!f 1A, B, C, D; 9-16- Kaniuk!f 1-oji, Lampedii!f 1-oji, fa kStoni!f, Pastuvos, Judraii'.i!f 2-oji, Drqseiki!f, Kapitoniski!f 3-ioji, Ver5v!f 1-oji, 2-oji; 17-18- Pasieni!f 1B, C; 19Saidii!f; 20 - Silelio; 21 - Salenink!f; 22 Varpi!f; 23- Samantoni!f; 24- Vilkijos; 25 - Graui i!f; 26 - Raudondvario 1-oji; 27 - Bartoni!f; 28 - Pabartoni!f; 29- Lapainios; 30- Darsuniskio; 31 - lvoniski!f; 32 - Norkun!f; 33 Nemunaii'.io; 34- Vanag!f; 35- Rudupio; 36- Paveisinink!f; 37- KapCiamiesCio; 38- Sventijansko 5-oji; 39 - Gailiun!f; 40 Baltasiskes; 41- Zilvii'.itt; 42 - Papiski!f; 150- Veliuonos 1-oji; 151 -ZivulCiSkes 1-oji gyvenvietes. B 43 - Akmens; 44 - Apsinges; 45 Beriupio; 46-58 - Dereinyi'.ios; 59-66Ezeryno; 67- Giraites; 68 - 70- Glyno 1-oji, 3-ioji, 6-oji; 71 - Gluko eiero 10-oji; 72fak en!f (Duobupio); 73 - Kaset!f 21-oji; 74- KrokSlio; 75 - Lankinink!f 1-oji; 76Maksimoni!f 1-oji; 77- 79 - Marcinkoni!f 1-oji, 3-ioji, 10-oji; 80 - Mardosavo 6-oji; 81 - Maskaukos 8-oji; 82- 90- Mergeierio 1-oji-4-oji; 7-oji; 8-oji; 11-oji, 15-oji, 16oji; 91-93- Merkines 2-oji- 4-oji; 94-97 Mitriski!f 2-oji, 4-oji-6-oji; 98 - Neties!f 1-oji; 99- 102- PuvoCitt 1 a, 1b, 1c, 1d; 103-104- Rudnios 3-ioji, 4-oji; 105- 106Viei'.iun!f 2-oji, 4-oji; Berzupio 3-ioji, 4-oji, 10-oji; 107-108- DubiCi!f 1-oji; 3-ioji; 109- fonioni!f 1-oji; 110 - KaibuCi!f; 111 - Krukli!f; 112-115 - Lavyso 1-oji, 4-oji, 7-oji, 11 -oji; 116- 119- Lyneierio 1-oji-3-ioji, 9-oji; 120- Pamerkines; 121 - Pamerkio; 122- Senkoni!f; 123 Skerdiniw 124 - Sto}lf; 125 - Titno; 126 - Katros istak!f; 127- 129 - Katros 1-oji, 2-oji, 5-oji; 130 - Margi!f 1-oji; 131 - Margi!f Salas; 132 - Barzdzio misko; 133 - Versminio upelio; 134 - Gribasos; 135-137 - Varenos 1-oji, 3-ioji, 4-oji; 138- 140 - Zervyn!f 3-ioji, 4-oji, 8-oji; 141 - Ziur!f 5-oji; 142- Kabeli!f 2C; 143 Paramelio 5-oji gyvenvietes; 144-149Merkio-Olos dirbini!f rinkinys (pagal au tori !f)

A 0

40km

L____j

o

l Okm

L____j

60

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA

archeologai megmo siuos kompleksus kildinti iS Rytq Europos (fypMHa 1965: 141-150; ct>opM030B 1977: 93-99). R. Schild (Schild 1975: 333-334), kaip siuo metu ir SataviCius (SataviCius 2001: 36), Svidrq kultiir~ kildina iS Bromes, kuri veliau transformavosi i Arensburgo kompleks~. Ankstyvajam Svidrq kultiiros kompleksui priklauso Mergezerio, Katros 1-oji, Katros iStakq, Bratoniskiq 1A, Ezeryno 1-oji, 14-oji PuvoCiq 1-oji, Sudotos 2-oji gyvenvietes. Joms biidingas inventorius: dvigaliai prizminiai skaldytiniai, platesnems ir maZiau taisyklingoms skeltems nuskelti (reciau buvo naudojami vienagaliai skaldytiniai), antgaliai ryskia ar maziau ryskia tkote, kuri iSskiriama stambiu statmenu ar nuozulniu soniniq krastiniq retusu. Nuo skelciq apatines dalies budavo pasalinama kuprele arba ,aiksteles'' liekanos. Abu jq sonai retusuojant perlauziami (reCiau taip apdorojamas vienas sonas). Liizio vieta u:lretusuojama ploksCiu retusu. Antgaliq virsiines daznai nusklembiamos tstrizu statmenu retusu.

I \

Daugiausiai randama galiniq iS skelciq ir nuoskalq pagamintq gremZtukq, reciau randama apskritq, soniniq, pusiau soniniq ar dvigaliq dirbineliq. Reztukai gaminti is stambesniq nuoskalq ir skelCiq ar skaldytinio daliq. Daugiausia naudoti viduriniai ir retusuoti su tstrizu asmeneliu reztukai. Jq sonines briaunos nusklembtos, o jie patys - platiis (49 pav.). Toks inventorius biidingas Lenkijos Calowanie gyvenvietes 5 sluoksniui, kuris datuojamas 11 000 m. pr. Kr. pradzia (Pazdur et al. 2004: 5 pav.). Panasiai gali biiti datuojami ir Lietuvos Svidrq kultiiros kompleksai bei Salaspils Laukskolas gyvenviete Latvijoje (Zagorska 1996b: 270), kur dar ryskiis Bromes-Arensburgo kompleksq bruozai. Velyvesnes Svidrq komplekso gyvenvietes Kabeliq 2C, Eiguliq 1A, B, C, D, BratoniSkes 1B, C, Rekuciq 1B, Glyno ezero, Netiesq 1-oji, Skaruliq, PuvoCiq 1-oji, Margiq Sala. Joms budingi dvigaliai prizminiai bei kuginiai skaldytiniai. Jie skirti ilgoms ir siauroms skeltems nuskelti. IS tokiq

A'

11

12

5

49 pav. Ankstyvosios Svidrtt kulturos titnaginiai dirbiniai: antgaliai: 1 - Sudotos 2A; 2, 3- Maksimonitt 1-oji; 4 - Maksimonitt 14-oji gyvenvietes; reitukai: 5- Maksimonitt 1-oji; 6, 7- Maksimonitt 14-oji gyvenvietes; gremitukai: 8, 10, 11 - Maksimonitt 14-oji; 9- Maksimonitt 1-oji gyvenvietes; skaldytinis: 12- Maksimonitt 1-oji gyvenviete (pagal autoritt)

PALEOLITAS

61

v -

2

4 0

6

) 1

\'L _

10

11

50 pav. Yelyvosios Svidrl! kulturos titnaginiai dirbiniai: reztukai: 1- 3, 8- Netiesl! 1-oji gyvenviete; antgaliai: 4- Bratoniskil! 1-oji; 5PuvoCil! 1b; 6 - Netiesl! 1-oji; 7- Kabelil! 1C; 9 - Netiesl! 1-oji gyvenvietes; gremz tukai: 10, 11 - Netiesl! 1-oji gyvenviete (pagal autoril!)

skelCiq buvo gaminami antgaliai su neiSskirta ar nezymiai iSskirta tkote (Girininkas 1979: 85), kuri skelCiq apatinese soninese krastinese suformuojama nuozulniu ploksCiu retusu. Skeltes aiksteles dalis ir kuprele nuretusuojamos dvipusiu retusu. Antgaliq vir5iines dazniausiai paliekamos naturalias, kartais antgalio plunksnos dalis ar virsiine pataisoma krastiniu retusu. Kiti dirbiniai, pvz., galiniai gremZtukai, gaminami tiek iS skelciq, tiek iS nuoskalq. Kompleksuose randama ir dvigaliq dirbineliq. Vyrauja retusuoti ir kampiniai reztukai. Jie dazniausiai gaminami iS skelciq (50 pav.). Tokie dirbiniai is Lenkijos gyvenvieCiq (Calowanie VI sluoksnis, Rydno I, III, Kochlew ir kt.) bei iS jau minetq Lietuvos gyvenvieCiq datuojami driaso III pabaiga ir preborealio pradzia (Pazdur et al. 2004: 5 pav.). Ankstyvojo mezolito (preborealio) pradzioje tiek Lietuvoje, tiek kaimynq zemese dar buvo paplit~s

Svidrq kultiiros kompleksas. Jiems skiriami dirbiniai rasti Kabeliq 2C, Pasieniq lC, BratoniSkiq lC, Jakstoniq A ir kitose gyvenvietese. Daugelis tyrinetojq siuos kompleksus vadina ,postsvidriniais". Jiems biidingi dvigaliai skaldytiniai, antgaliai, kuriq tkotes suformuotos skeltes kupreles puseje pusiau statmenu retusu, o plunksnos skeltes priekineje puseje retusuotos ploksCiu retusu kaip ir antgaliq virsiines skeltes kupreles puseje. Gremitukai gaminti iS skelCiq, jie dazniausiai galiniai, retai pusiau soniniai ar dvigaliai. Aptinkama iS nuoskalq pagamintq gremZtukq. Randama daug retusuotq-soniniq, retusuotq-kampiniq, viduriniq reZtukq ir asmeneliq ant neparuosto pagrindo. Aptinkama grqZteliq, ylq ir kitq kombinuotq dirbiniq. Lietuvos tyrinetojai nesutaria, ar tuo metu jau buvo naudojami mikrolitai. T. Ostrauskas nurodo, kad asmeneliai ir mikrolitai gali biiti velesniq laikotarpiq gyventojq palikimas arba neteisingai interpretuojami dirbiniai (Pastuvos, Drqseikiq

62

LIETUVOS ARCHEOLOGIJA

gyvenvieCiq inventorius) (Ostrauskas 1999a: 11; 2002b: 243-244), o E. Satavicius teigia, kad Pasieniq 1C komplekse mikrolitai ir asmeneliai buvo naudojami (Satavicius 2005a: 160-162). Baigiamasis Svidrq kultii.ros kompleksa etapas sutampa su ryskiais gamtiniais pokyCiais. Dauguma Svidrq kompleksa ndejq pasitraukia siaures rytq kryptimi paskui siaures elnius, 0 miskq zonoje, kuri formavosi Lietuvos teritorijoje, !sivyravo Kundos kultiira. Cia iSliko daug Svidrq kompleksui bii.dingq bruozq. Ypac jis ryskus dviejq neseniai tyrinetq- Pasieniq 1C ir Kabeliq 2C- gyvenvieciq medZiagoje. Abi gyvenvietes yra datuotos radiokarboniniu metodu (Ostrauskas 1999b: 56-58). Svidrq kompleksa dirbiniai buvo gaminami iS ilgq taisyklingq skelCiq, nuskeltq nuo dvigaliq skaldytiniq. Tokie skaldytiniai yra placiai naudoti Vakarq ir Vidurio Europos paleolito dirbiniq gamybai ir bii.dingi tiek Bromes, tiek Arensburgo kultiiriniams technologiniams kompleksams. Galima rnanyti, kad Svidr4 kompleksas formavosi ankstesniq Madleno kultii.ros kompleksq pagrindu ir, matyt, reiketq atmesti lenkq archeologq anksCiau iSsakyt'! nuomon~ apie Svidrq kultii.ros pletr'! is Vyslos baseino teritorijos.

V. VELYVOJO PALEOLITO BENDRUOMENH,J EKONOMINE ORGANIZACIJA. PRAGYVENIMO EKONOMIKA elyvojo paleolito laikotarpis Lietuvos teritorijoje !domus tuo, kad poledynmeCiu pirmiesiems zmonems teko prisitaikyti prie gamtos SC

1 00~\>C

1~~~

~

8

~

16145~A

'"'

~

Jla

55 pav. Europai budinglf mtDN R haplogrupi!f filogenezes m edi io struktUra (pagal Helgason et al. 2001 : 730)

tyrinejimai parode, kad juos paliktt gyventojai turejo dideltt !tak

~

:::; 0 w

10000

.... ~

11000

11000

56 pav. Lietuvos mezolito chronologija

rna atskirq paminklq inventoriuje. Tokius maisytus kompleksus sunku atskirti. Todd pediurejus to laikotarpio paminklq medZiagq, galima teigti, kad ankstyvojo mezolito kulturiniais kompleksais galima laikyti tokius, kuriuose be aiskiq paleolitiniq esama ir mikrolitiniq dirbiniq. Lietuvos archeologams, kaip ir kitq kaimyniniq krastq mezolito tyrinetojams, riba tarp mezolito ir neolito yra keramikos atsiradimas (Girininkas 2005b: 113; Rimantiene 1996a: 116; Timofeev 1988; Zagorska 1993: 97). Naujausiq tyrimq duomenimis, Lietuvos teritorijoje pirmieji keramikos dirbiniai pasirode VI tukstantmeCio pr. Kr. 3 ketvirtyje (Antanaitis-Jacobs, Girininkas 2002: 10-11). Mezolitq, kaip ir bet kuriq kitq archeologint; epochq, apibudina sie pozymiai: chronologija, materialines kulturos ypatumai, ekonomikos pobudis ir socialines strukturos bruozai. Meginimai chronologiSkai apibrezti mezolito ribas, teikiant pirmenybt; materialines kulturos ypatumams arba ukio pobudZiui, nebuvo itin sekmingi. Kai Pietq, Vakarq ir Vidurio Europoje jau ilgq laikq vystesi neolito gamybiniu ukiu pagrtstos visuomenes, Lietuvos teritorijos gyventojams pasisavinamasis ukis tebebuvo pagrindine ekonomikos forma. Todd mezolito, kaip ir kiekvieno istorinio periodo, chronologiniq desningumq negalima kopijuoti, juos reikia tvertinti

MEZOLITAS

77

2 lentele. Lietuvos ir Siaures Europos mezolito chronologija

~

Li c..o pr. K r. Velyvoji Svidrq kultilra ~ 7800 m. pr. Kr. ...; c. Kundos (Pulli), Maglemoses kultilros Pastuvos lB Pypli!f lC Kabeli!f 2B gyvenvietes

e

~

~

~ ~

e

::§

::l "0

>

Siaures-Siaures rytq Lenkija

Rusija, Volgos-Okos tarpupis

Latvija

Maglemoses kultiira 9600 m. pr. Kr.

Velyvoji Svidrq kultilra 8800/8600 m. pr. Kr.

Reseta (PecceTa) kultilra 85008200 m. pr. Kr.

Kundos (Pulli) kultilra 9000-8300 m. pr. Kr.*

Maglemoses kultilra

Maglemoses, Kundos (Pulli) kultilros 7600-7000 m. pr. Kr. Kudlajevkos (KyoJLaeBKa) Komornice gyvenvietes

Butovo (EyToBo) kultiira 7300 m. pr. Kr.

Kundos (Pulli) kultilra 8300 m. pr. Kr.

Maglemoses kultilra no kultiira 6500 m. pr. Kr., Pastuvos lA, Pypli!f Kongemoses lB, Kabeliu., 2B kultilra gyvenvietes 6500 m. pr. Kr.

15.. Ankstyvoji Nemu-

.; ~ g .S'-
;:-, ~r;}~~ ~t:\ ~ i;\ C!;~~ A) o.,~ ~'?:tc.~ c.'--~ "~"J:i J$."t-c . '-!' t~ v ~'1f · ~~ ~'~

'V~i;\ b'~c

~-f ---~-~·-- -· -- -- --~~. l Ii Ir · -- ~- > ? ">

:- .. ·j-

I

• !

.

'

t----r ---D·.. T ; : ' i

!

:

6l00 j

6000 !

-I

----fl' .\.

SiOO j

I

I

i !

.

J :

5100 1

r-

:

i'

I

I

· j

:

~ - 39001

~-

;:,;~~

(;~'

&'\,:

~1~~-~ -~l -- : :~fT I --T l:i . - ---~- ~~~ •

I

~"

~~

";";'$'_;;. f"'• ...::l.o,\S0 \!~· ,0f' o"i'*-"" ,i>.,_ .:;Y~ · ~of.,.,S'.j:~t cf'..-.,.,.,;$! ,..">~~¢,',:.,"',{$-',.:;(;-"IS~'"'' 13..,p."' *Q.'~~'!.fl ;:."\:i.',;t Dolgopolsky, A. 1998 The nostratic macrofamily and lingu istic paleontology. Ser. Pap ers in the prehistory of languages, Cambridge. Dolukhanov, P. M. 2000 Archaeology and languages in Prehistoric Europe. The roots ofpeoples and languages of Northern Eurasia. II and III: [interdisciplinary symposium}: Szombathely [Hungary] 30.9.-2.10.1998 and Laona [Estonia] 29.6.-1.7.1999, University of Tartu, Division of Uralic Languages/ Societas Historiae Fenno-Ugricae; red. Ago Kiinnap, Piret Klesment, ser. Fenno-Ugristica, t. 23, Tartu, 11-22. Dowgird, T. 1891 Archeologia Litewska. Wielka encyklopedya powszechna ilustrowana, t. 4, Warszawa, 626-627. Duoba, D., Daugnora, L. 1994 Osteologines medziagos, rastos Sventosios 6-oje gyvenvieteje, tyrimq rezultatai. Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo darbai, t. 22, Vilnius, 24-28. Dvareckas, V., Gaigalas, A. 1995 Geomorphological Situation of Stone Age Camps and Settlements in Lithuania, Geografija, t. 31, 5- 10. Ebbesen, K. 1993 Sacrifices to powers of nature. Digging into the past: 25 yea rs of archaeology in Denmark, red. Steen Hvass and Birger Storgaard, K0benhavn, 122-125. 1995 Die nordischen Bernsteinhorte der Trichterbecherkultur. Praehistorische Zeitschrift, t. 70/l, 32- 89. Ekholm, G. 1925 Die erste Besiedlung des Ostseegebietes. Wiener Pri:ihistorischer Zeitschrift, t. 12. Wien, 1-16. 1926 Lyngby-Kultur. Reallexikon der Vorgeschichte (Kleinasien-Malta), t. 7, Berlin, 324-326. Engel, C. 1935 Vorgeschichte der altpreuflischen Sti:imme, t. 1, Konigsberg. Enghoff, I. B. 1989 Fishing from the Stone Age settlement Norsminde, JDA, t. 8, 41-50. 1991 Mesolithic Eel-fishing at Bj0rnsholm, Denmark, spiced with exotic species, JDA, t. 10, 105-119. 1995 Fishing in Denmark during the Mesolithic Period. Man and Sea, Oxford, 67-74. Eriksson, G. 2004 Part-time farmers or hard-core sealers? Vasterbjers studied by means of stable isotope analysis. Journal of Anthropological Archaeology, t. 23/2, 135-162. 2006 Stable isotope analysis of human and faunal remains from Zvejnieki. Back to the origin, Stokholm, 183-215.

Eriksson, G., Lougas, L., Zagorska, I. 2003 Stone Age hunter- fisher-gatherers at Zvejnieki, northern Latvia: radiocarbon, stable isotope and archaeozoology data. Before Farming, 2003/1, 1- 25 . Ferguson, B. R. 1989 Game Wars? Ecology and Conflict in Amazonia. Journal of Anthropological Research, t. 45, 179-206. Fischer, A. 1991 Pioneers in Deglaciated Landscapes: the Expansion and adaptation of Late Paleolithic societies in Southern Scandinavia. The Late Glacial in north-west Europe, London, 100-121. Fischer, A., Nielsen, F. 0 . S. 1987 Senistidens bopladser ved Bromme. En genbearbejdning af Westerby's og Mathiassen's fund. Aarbeger, 1986,5-42 . Fischer, A., Tauber, H. 1986 New C-14 Datings of Late Palaeolithic Cultures from Northwestern Europe. JDA, t. 5, 7-14. Gaerte, W. 1927a Die steinzeitlichte Keramik Ostpreusens, Konigsberg. 1927b Ostpreussen. A. Steinzeit. Reallexikon der Vorgeschichte, t. 9, Norddeutschland-Oxussxhatz, Berlin, 246-269. 1929 Urgeschichte Ostpreusens. Konigsberg. 1938 Gebanderte Feuersteingerate aus Ostpreussen, Elbinger Jahrbuch , Festschrift Bruno Ehrlich zum 70. Geburtstag dargebracht, t. 15, Elbing, 34-38. Gaigalas, A., Dvareckas, V. 1994 Dependence of River Valley Network on the Development of Glacial Cover. Geografija, t. 30, 5-9. Gailius, R., Grigelis, A., Jankauskas, T. 1994 Lietuvos geologija: monografija, sud. Algimantas Grigelis, Valentinas Kadunas, Vilnius. · Galinski, T. 1992 Mezolit ziem polskich. Wybrane zagadnienia w swietle najnowszych badan. Materialy Zachodniopomorskie, t. 38,7-52. Galvydyte, D., Lukauskas, E., Volungevicius, J. 2007 Fliuvioglacialiniq dariniq dirvozemiq dangos ypatumai. Geografija, t. 43/1, 1-7. Garunkstis, A., Stanaitis, A, Pociukoniene, T. 1974 Geomorfologija . Kretuonas: ornitologinis draustinis, Vilnius, 15- 17. Gehlen, B. 2007 Typo-chronological aspects of the microliths from Friesack 4 (Brandenburg, Germany). First results. Mesolithic miscellany, t. 18/2, 18-22. Gerhards, G. 2006 The stature and some aspects of physical development of the Zvejnieki sample. Back to the origin, Stokholm, 115-132. Gimbutas, M. (Gimbutiene, M.)

LITERATURA

1956 Prehistory of Eastern Europe. Part 1: Mesolithic, Neolithic and Copper Age Cultures in Russia and the Baltic Area, red. Hugh Hencken, ser. Bulletin, Prehistory of Eastern Europe, Cambridge. 1963 The Baits. Ser. Ancient Peoples and Places, red. Glyn Daniel, New York. 1965 Bronze age cultures in central and eastern Europe, The Hague. 1977 The First Wave of Eurasian Steppe Pastoralists into Coper Age Europe. JIBS, t. 5/4, 277-338. 1979 The Tree Waves of the Kurgan People into Old Europe, 4500 -2500 B.C. Archives suisses d'anthropologie generale, pub. par l'Institut suisse d'anthropologie generale (anthro pologie, archeologie, ethnographie), t. 43/2, 113-137. 1980 The Kurgan Wave 2 (c. 3400-3200 BC) into Europe and the Following Transformation of Culture. JIBS, t. 8/3-4, 273-315. Gimbutient\ M. (Gimbutas, M.) 1953 Akmens amZius. Lietuvizt enciklopedija, t. 1, Bostonas, 73 -74. 1985 Baltai priesistoriniais laikais: etnogeneze, materialine kultura ir mitologija, Vilnius. 1996 Senoji Europa, Vilnius. Ginter, B. 1973 Remarks on the Origin of some Mesolithic in Europe. The Mesolithic in Europe, Warszawa, 177-186. 1974 Wydobywanie, przet worst; dystrybucja surowc6w i wyrobowkrzemiennych w schylkowym paleolicie p6lnocejcz~sci Ewropy srodkowej. PA, t. 22, 5-122. Girininkas A. 1977a Sarneles velyvojo neolito (III tukstantmecio pr. m. e.) gyvenviete. MAD:A, t. 1/58, 57-65. 1977b Siaures rytq Lietuvos akmens amziaus paminklai (Jaros I neolito (III tukstantmetis pries m. e.) gyvenviete). MAD:A, t. 4/61, 77-91. 1978 Siaures rytq Lietuvos akmens amZiaus paminklai (2. Jaros II vidurinio neolito (III tukstantmetis pries m. e.) gyvenviete). MAD:A, t. 3/64, 63-72. 1979 Siaures rytq Lietuvos akmens amziaus paminklai (3. Bratoniskiq paleolitine stovykla ir zalvario amziaus gyvenviete). MAD:A, t. 4/69, 83-94. 1982 Kretuono I gyvenviete. ATL 1980 ir 1981 metais, Vilnius, 9-12. 1985 Kretuono l-os gyvenvietes vidurinio neolito kapai (Svencioniq raj., Reskutenq apyl., Reskutenq k.). LA, t. 4, Vilnius, 5-9. 1989 Narvos kultura ir baltq kilmes klausimas. Lietuvos istorijos metrastis 1988 metai, Vilnius, 5- 28. 1990a Kretuonas: Vidurinis ir velyvasis neolitas. LA, t. 7, Vilnius. 1990b Rytq baltq gimimas, arba tradicijos galia. Lituanistica, t. 1, 5-12.

279

1990c Tyrinejimai prie Kretuono efero. ATL 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 9-15. 1992 Tyrinejimai prie Kretuono efero. ATL 1990 ir 1991 metais, Vilnius, 16-20. 1994a Baltzt kulturos istakos, Vilnius. 1994b Pakretuones 3-Cioji akmens amziaus gyvenviete, ATL 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 9-10. 1994c Tyrinejimai Kretuono apyezeryje. ATL 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 10-14. 1996 Tyrinejimai Kretuono apyezeryje, ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 5-11. 1997 Zeimenio ezero 1-oji gyvenviete. Kulturos paminklai, t. 4, Vilnius, 16-36. 1998 The Influence of the Natural Environment on the Inhabitants of the Shores around Lake Kretuonas during Holocene. Environmental history and Quaternary stratigraphy of Lithuania, Revised versions of papers originally presented at the International Interdisciplinary Postgraduate Course on Palaeoecology held in Vilnius, Oct. 6-8, 1992, red. Meilute Kabailiene, PACT 54, Strasbourg, 171- 181. 2000a Katros 1-oji gyvenviete. ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 12-14. 2000b Katros 5-oji gyvenviete. ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 14-16. 2000c Aluotos piliakalnio apylinkiq zvalgymas 1998 m. ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 515-516. 2000d Baltai prie Suomijos iJankos. LA, t. 19, Vilnius, 103108. 2002a Migraciniai procesai Rytq Pabaltijyje velyvajame neolite. Virvelines keramikos kultura. LA, t. 23, Vilnius, 73-92. 2002b Tadui Daugirdui - 150. Baltzt archeologija, t. 1/13, 43-45. 2004a Pamariq kultiiros bendruomeniq iikininkavimo ypatumai. Istorija, t . 61, 3-9. 2004b ZemaitiSkes 2-oji poline gyvenviete. Istorija, t. 62, 26-32. 2005a Ar buvo poliniq gyvenvieCiq akmens amziuje Lietuvoje? Lituanistica, t. 2/62, 33-45. 2005b Neolitas. Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius, 103-196. 2006 Ar Pamariq kultiira priklause Virvelines keramikos kultiiros ratui? Lituanistica, t. 4/68, 36-46. 2007 Kada prasidejo bronzos amzius Lietuvoje? Istorija, t. 67, 3-14. 2008 The Influence of the Environment on the Human Population around Lake Kretuonas during the Stone Age and Early Bronze Age, AB, t. 9, Klaipeda, 15-32. Glob,P. V. 1945 Studier over den jyske Enkeltgravskultur, K0benhavn. Gliogeris, Z. 1992 Nemunu, Vilnius.

280

LIETUVOS ARC HEOLO GIJA

Gloger, Z. 1873 Osady nad Niemnem i na Podlasiu z czas6w uzytku krzemienia. WA, t. 1, 97-124. 1903 Dolinam i rzek. Opisy podr6zy wzdluz Niemna, Wisly, Bugu i Biebrzy, Warszawa. Gob, A. 1991 The early Postglacial occupation of the southern part of the north Sea Basin. The Late Glacial in north-west Europe, London, 227-232. Gramsch, B. 2000 Friesack: Letzte Jager und Sammler in Brandengurg. Jahrb. RGZM, t. 47, 51-96. 2004 From the Late Palaeolithic to the Early Mesolithic in northeastern Germany. Hunters in a changing world, Rahden, 183-201. Grasis, N. 2007 The Skaistkalnes Selgas double burial and the Corded ware/Rzucewo culture: a model of the culture and the development of burial practices. LA, t. 31, Vilnius, 39-70. Greenberg, J. 1999 Indo-Europ ean and its Closest Relatives: The Euraseatic language Family, Stanford. Grewingk, C. 1863 Das Steinalter der Ostseeprovinzen Liv-, Est- und Kurland und einiger angrenzenden Landstriche. Schriften der gelehrten estnischen Gesellschaft, t. 4, Dorpat. 1882 Geologie und Archaeologie des Mergellagers von Kunda in Estland, Dorpat. 1884 Die Neolithischen Bewohner von Kunda in Estland und deren Nachbarn, Dorpat. 1887 Archaologische Ausfliige in Liv-, und Estland. Sitzungsberichte der Gelehrten Estnischen Gesellschaft 1886, Dorpat, 153-177. Grigalaviciene, E. 1995 Zalvario ir ankstyvasis gelei ies amiius Lietuvoje, Vilnius. Grineviciiite, G. 2000 Virveline keramika Pietq Lietuvoje, LA . t. 19, Vilnius, 109-124. 2002 Gribasos 4-oji akmens amziaus gyvenviete. AL, t. 3, 5-33. Grizas, G., Juodagalvis, V. 1998 Zapses upes 5-oji gyvenviete. ATL 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 14-17. GroB,H. 1937 Auf den Spuren der Steinzeitjager vor 8000 bis 20000 Jahren in AltpreuBen. Altpreuflen, t. 4, 1-4. 1940 Das Renntier in der ostperufSischen Vorgeschichte. AltpreufSen, t. 1, 1-4. Gr0n,O. 1998 Neolitization in Southern Scandinavia - A Mesolithic Perspective. Harvesting the sea, 181-191.

Gudelis, V., KlimaviCiene, N. 1993 Nemuno deltos geomorfologijos ir paleogeografijos bruozai. Geografija, t. 29, 7-12. Guminski, W. 1997 Corded Ware at the Dudka peat-bog site, NE Poland. A case of migration or local development. Early Corded Ware culture, Esbjerg, 93-102. 2001 Kultura Zedmar. Na rubiezy neolitu ,Zachodniego". Od neolityzacji do poczqtk6w epoki brqzu, Poznan, 133-152. 2005 Bird for Dinner. Stone Age hunters of Dudka and Szczepanki. Mazurian Lakeland, NE-Poland. Acta Archaeologica, t. 76/2, 111-147. Guminski, W., Fiedorczuk, J. 1990 Dudka I. A Stone Age peat-bog site in North-Eastern Poland. ActaArchaeologica, t. 60,51-70. Guminski, W., Michniewicz, M. 2003 Forest and Mobility. A Case from the Fishing Camp Site Dudka, Masuria, north-eastern Poland. Mesolithic on the Move, Oxford, 119-127. Guobyte, R. 2002 Lietuvos pavir5iaus geologijos ir geomorfologijos ypatumai bei delegacijos eiga: daktaro disertacija: fiziniai mokslai, geologija (OS P), Vilnius, 1-143. Guobyte, R., StanCikaite, M. 1996 Zmogaus veiklos pedsakai Bir±ulio ezero ziedadulkiq diagramose. Geomorfologine ezero apylinkiq sandara. LA, t. 14, Vilnius, 213- 218. Gurba, J. 1989 Kultura puchar6w lejkowatych. Pradzieje ziem Polskich: Od paleolitu do srodkowego okresu latenskiego, red. Jerzy Kmiecinski, Warszawa-L6dz, t. 1, 217-232 . Hallgren, F. 2004 The Introduction of ceramic Technology Around the Baltic Sea in the 6'h Millennium. Coast to coast - arrival: results and reflections: proceedings of the final Coast to Coast Conference, 1-5 October 2002 in Falkoping, Sweden, red. Helena Knutsson , Coast to coast- book, t. 10, Uppsala, 123-142. Harding, A. F. 2000 European Societies in the Bronze Age. Ser. Cambridge world archaeology, Cambridge. Hardmeyer, B. 1992 Zusammenfassung der Chronomogie in der Ostschweiz. Die kontinentaleuropiiischen Gruppen, Praha, 61-62 . Harris, M. 1998 Kultii.rine antropologija, Vilnius. Hartz, S., Heinrich, D., Liibke, H. 2002 Coastal farmers - the neolithisation of northernmost Germany. The Neolithisation of Denmark. 150 years of debate, red. Anders Fischer and Kristian Kristiansen, ser. Sheffield archaeological monographs, t. 12, Sheffield, 321- 340.

LITERATORA

Hein,M. 1992 Die relative Chronologie der Schnurkeramik in Mitteldeutschland. Die kontinentaleuropiiischen Gruppen, Praha, 12-21. Helgason, A. Hickey, E., Goodacre, S., Bosnes, V., Stefansson, K., Ward. R., Sykes, B. 2001 mtDNA and the Islands of the North Atlantic: Estimating the Proportions of Norse and Gaelic Ancestry. American Journal of Human Genetics, t. 68/3, 723 -737. Helskog, K., Woodman, P. C., Yesner, D. R., Gr0n, 0. 1987 On Maglemosian Seasonaliti. Current Anthropology, t. 28/4, 545- 549. Hernek, R. 2003 A Mesolithic Winter-Site with a Sunken Dwelling from the Swedish West Coast. Mesolithic on the move, Oxford, 222-229. Hodder, I. 2000 Praeities skaity mas, Vilnius. Hollack, E. 1896 Bericht des Herrn Hollack iiber seine diesjahringen Ausgrabungen. Sb. Prussia, t. 20, 111-123. 1900 Bericht des Herrn Lehrer Stellver. Rector Hollack tiber seine Untersuchungen auf der kurischen Nehrung. Sb. Prussia, t. 21, 307-311. Holm, J. 1991 Settlements of the Hamburgian and Federmesser Cultures at Slotseng, South Jutland. JDA, t. 10, 7-19. 1996 The Earliest Settlement of Denmark. The Earliest Settlement of Scandinavia, t. 24, Stockholm. Holm, J., Rieck, F. 1983 Jels I - the First Danish Site of the Hamburgian Culture. A preliminary Report. JDA, t. 2, 7- 11. Housley, R. A, Gamble, C. S, Street, M., Pettit, P. 1997 Radiocarbon evidence for the Lateglacial human recolonisation of northern Europe. Proceedings, t. 63, 25-54. Hulthen, B. 1980 Ertebollekulturens lamp or. Ale, t. 4, 1- 5. Huyge,D. 1985 An Early Mesolithic site at Zonhoven-Kapelberg (Belgian Limburg). Notae Pra ehistoricae, t. 5, 37-42. Ilkiewicz, J. 1989 From Studies in Cultures of the 4'h Millennium BC in the Central Part of Polish Coastal Area. PA, t. 36, 17-55. 1991 Specialistic elaboration of the materials from the postmesolithic settlement in D