Agresijos kronika [PDF]

Zitiervorschau

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS

AGRESIJOS

KRONIKA Iš rusų kalbos vertė Liudvikas Gadeikis

VALSTYBĖS ŽINIOS V IL N IU S 2 0 1 0

Vilniaus televizijos bokštas. 1991 m. sausio 12 d. Fotografas Paulius Lileikis

S K IR IA M A K R IT U S IE M S U Ž L A IS V Ę

U D K 3 23 (474.5)(093) Pu81

K N Y G O JE P A N A U D O T A M E D Ž IA G A :

leidyklos „Telefax“ (Niujorkas), periodinių leidinių - „A rgum enty i fakty“, „Izvestija", „Kommersant", „Komsomolskaja pravdaa, „Literaturnaja gazeta", „M egapolis ekspress“, „Novoje vrem ia“, „Ogoniok“, „Pravda“, „Stolica", „Ekspress chronika" ir kt., taip pat telegramų agentūrų Elta ir TASS.

ISBN 9 7 8 -9 9 86 -1 8 -2 0 0-9

© Michailas Pustobajevas, 1994 © Seim o leidykla „Valstybės žinios", 2010

TURINYS

ED M U N D A S GANUSAUSKAS

ŽODIS APIE AUTORIŲ......................................................... 8 L IU D V IK A S G A D E IK IS

VERTĖJO ŽODIS................................................................... 12 M IC H A IL A S PU ST O B A JE V A S

ĮŽANGA..................................................................................14 P IR M A D A L IS

BALTIJOS KELIAS................................................................. 17 A N T R A D A L IS

BALTIJOS POLIGONAS....................................................... 59 VIETOJ EPILOGO..................................................................... 263

TURINYS

7

ŽODIS APIE AUTORIŲ

Michailas Pustobajevas neabejotinai yra vienintelis majoras, kuriam buvęs SSSR gynybos ministras D. Jazovas skyrė tiek daug dėmesio. Žinoma, garbiam maršalui negalėjo patikti, kaip 33 metų majoras interpretavo bulviakasį pamaskvėje 1990 metais ir tai išdėstė didžiulei televizijos programos „Vzgliad" auditorijai. Oficiali versi­ ja - Riazanės desantininkai Maskvos prieigose kasė bulves, o paskui esą rengėsi paradui. M. Pustobajevas atkreipė visuomenės dėmesį į keistą, nepritaikytą nei bulviakasiui, nei paradui desantininkų ekipuotę - šalmai, neperšaunamos liemenės, koviniai ginklai. Visa tai, aiškino M. Pustobajevas, labiau panašu ne į paradą, o į valstybinį perversmą. Maršalas D. Jazovas tam reikalui nepagailėjo laiko ir ėmėsi as­ meniškai auklėti majorą. Pristatytas į erdvų gynybos ministro kabi­ netą, M. Pustobajevas greitai suprato, kad bet kurią akimirką jam už nugaros gali užsiverti palatos durys... Laimei, viskas baigėsi statute numatytomis sankcijomis - M. Pustobajevą pasmerkė kariškių su­ sirinkime, įspėjo ir nubaudė už „karinių žinių atskleidimą", bet vis dėlto paliko armijoje. Lietuvą M. Pustobajevas pirmą kartą aplankė 1991 metų pava­ sarį, tačiau atsakomybę dėl ją ištikusios tragedijos pajuto jau tada, sausio 13-ąją, kai pasaulį sukrėtė žinia apie kruvinas žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto. Majoras M. Pustobajevas grąžino per tar­ nybos metus gautus medalius ir pareikalavo, kad jo „senas pažįsta­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

mas“ maršalas D. Jazovas atsistatydintų, taip pat kad į Konstituciją būtų įrašytas straipsnis, draudžiantis naudotlarmiją prieš civilius gyventojus. Šis žingsnis buvo paskutinis lašas, perpildęs generolų kantry­ bės taurę, ir greitai už „garbingo sovietų karininko vardo diskreditavimą“ M. Pustobajevas buvo išvytas iš narsia ir garbinga save va­ dinančios armijos. Taip atsitiko, kad jo keliai vis dažniau ėmė vesti į Lietuvą. Ryžtingai stojęs prieš sovietinės armijos panaudotą jėgą, M. Pustobajevas nusprendė labiau įsigilinti į šio reiškinio užkulisius. Jis ėjo tų įvykių pėdsakais, susitiko su daugybe vienaip ar kitaip juose dalyvavusių žmonių, peržiūrėjo kalnus dokumentų ir įsitikino, kad tikroji tragedijos priežastis - ne nacionaliniai skirtumai, kaip tvirtino sovietinės propagandos ruporai, o imperijos agonija. Medžiagos apie sovietinės armijos Lietuvoje naudotą prievartą kaupėsi vis daugiau, ir M. Pustobajevas jau galėjo įvardyti tiek agre­ sijos užsakovus, tiek vykdytojus. Televizijos žiūrovai pamatė doku­ mentinius filmus „Garbės teismas" ir „Agresijos kronika*. Iki skaus­ mo pažįstamus kruvinosios nakties įvykius ekrane lydi įtikinantys, itin profesionalūs M. Pustobajevo, kaip karinio eksperto, komenta­ rai. Filmas „Agresijos kronika" sukrėtė Lietuvos žmones. Vis dėlto už kadro liko daugybė mažai kam žinomų faktų ir api­ bendrinimų, visa tai tiesiog prašėsi sudedama į knygą. Iš pradžių M. Pustobajevas ją buvo sumanęs kaip gyvą gerai žinomų įvykių at­ pasakojimą, tačiau begalinė gausa dokumentų, su kuriais jis susipa­ žino dirbdamas SSSR Aukščiausiosios Tarybos komisijoje, tyrusioje rugpjūčio pučo priežastis ir padarinius, nulėmė knygos formą. Joje visai nedaug paties autoriaus minčių - vien tiksli, griežta kaip karei­ vio žingsnis faktų ir dokumentų kalba. Iš filmų ir publikacijų spau­ doje įsiminę M. Pustobajevo apmąstymai liko kitai, veikiausiai ne mažiau įdomiai knygai, o šitoje - šifruotos telegramos, nenudailinti politikų ir generolų pasisakymai, pirmųjų valstybės asmenų pareiš­ kimai.

ŽODIS APIE AUTORIŲ

Pirmoji knygos dalis „Baltijos kelias" sugrąžina į 1939 metus. Ji prasideda įgaliojimais, kuriuos A. Hitleris suteikė J. Ribbentropui de­ rantis su Sovietų Sąjunga dėl įtakos sferų Rytų zonoje. Toliau - ne­ puolimo sutartis, šio pasaulio galingųjų susirašinėjimas ir kiti Balti­ jos valstybių likimą nulėmę dokumentai. Lietuvos žmonės šiandien gerai žino kiekvieną savo tragiškos is­ torijos žingsnį, tačiau Rusijos skaitytojams ši knygos dalis atvers ir naujų, iki šiol nežinomų Pabaltijo aneksijos aplinkybių. Kartu eks­ kursas į praeitį leido autoriui sugretinti įvykius, kuriuos vienus nuo kitų skiria penkiasdešimties metų tarpas. Palyginęs Stalino 19391940 metų telegramas su sovietinės armijos vadovybės 1990-1991 metų direktyvomis, M. Pustobajevas įtikinamai parodo, kad pasikei­ tė tik veikiantys asmenys, - esmė ir po pusės amžiaus liko ta pati. „Baltijos poligonas" - taip pavadinta antroji knygos dalis - pra­ dedama M. Gorbačiovo apsilankymu Lietuvoje 1990 metų pradžioje. SSSR Prezidentas mėgino sulaikyti Lietuvą „atnaujintoje federacijo­ je" - kol kas tik užuominomis apie sunkią ateitį, tragiškus padarinius, tačiau, matyt, ne be jo žinios lygiai savaitė iki vizito KGB perėmė iš kariuomenės tris pačias mobiliausias kovines divizijas - šitaip SSSR represinės struktūros iš karto padidėjo 23 tūkstančiais kariškių. Vė­ liau - Kovo 11-oji. Nepriklausomybės Aktas ir oro desanto kariuo­ menės vado pavaduotojo šifruota telegrama į Maskvą apie tai, kad Lietuvoje dislokuoti sovietinės armijos daliniai yra kovinės pareng­ ties. Puslapis po puslapio kiekvieną svarbesnį įvykį kaip neregimas šešėlis lydi sovietinių kariškių operacijos arba jų planavimas. Lietuvos žmonės, skaitydami M. Pustobajevo knygą, dar kartą mintyse išgyvens tų dienų įvykius, atpažins iš arti matytus atsitiki­ mus, prisimins epizodus, kuriuose patiems teko dalyvauti. Gali būti, kad „Agresijos kronika4padės susigaudyti tiems žmonėms, kuriems Lietuvos laisvės siekis liko svetimas ir nesuprantamas. Kas žino, gal perskaitę knygą apie tai, kas atsitiko, kitaip į anuos įvykius ims žiūrėti ir tie, kuriems buvo lemta tapti aklais nusikalstamų įsakymų vykdy­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

tojais. Šiaip ar taip, žvelgdamas į anuos lemtingus įvykius, kiekvienas atras ir save. Kalbėdamas apie knygą, M. Pustobajevas pasakė, kad rašė ne Lie­ tuvos istoriją, - jis norėjo parodyti, kaip į Lietuvą atėjo ir kaip iš jos išėjo svetima jėga. Unikalus dokumentinis liudijimas patvirtina: tai, kas nuo pat pradžių statoma ant melo ir apgaulės pamatų, galiausiai patiria krachą. Kai kalbama apie tragiškus valstybių gyvavimo etapus ir tautų likimus, ši sena išmintis tampa dar brangesnė ir aiškesnė. 1994 metų kovas EDMUNDAS GANUSAUSKAS

2 0 D IS APIE AUTORIŲ

VERTĖJO ŽODIS

Knygoje spausdinamuose dokumentuose, ypač kariškių telegra­ mose, šifrogramose, labai daug santrumpų, kurios šiandieniniam skaitytojui be išsamių komentarų būtų sunkiai suprantamos. Todėl lietuviškame tekste pateikiami pilni pavadinimai, pačiais būtiniau­ siais atvejais santrumpos paaiškinamos. Lietuvos Respublikos oficia­ lūs dokumentai, taip pat jų citatos, paimtos iš lietuviškų šaltinių. 1939 metų Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutarčių bei jų slaptų­ jų protokolų, kuriais buvo pasidalyta Rytų Europa, dažniausiai va­ dinamų tiesiog Molotovo-Ribbentropo paktu, vertimas, truputį pa­ redaguotas, spausdinamas iš leidinio „Suokalbis" (sudarytojas Vilius Kavaliauskas, vertimo redaktorė Ona Deveikienė), Vilnius, 1989 m.). Aukščiausiosios Tarybos dokumentai skelbiami iš Lietuvos Respubli­ kos Seimo interneto tinklalapio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės spaudos biuro pranešimai perspausdinti iš „Lietuvos aido“. *** Lietuviškai pateikiama M. Pustobajevo knyga - ir gyva atmintis, ir jau istorija. Nuo anų įsimintinų įvykių praėjo dvidešimt metų, už­ augo nauja karta, kuri ne tik neprisimena to įtempto virsmo meto nedažnai apie jį ir susimąsto. Norintiems geriau susivokti, kokias kliūtis kelyje į laisvę reikėjo įveikti, M. Pustobajevo knyga - kaip reta turiningas šaltinis. Ir ne tik jiems. Prisimenantiems tas dienas ir mėnesius, vienaip ar kitaip dalyvavusiems tuomečiuose įvykiuose ši knyga ne tik skaus­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

mingai atgaivina aną įtampos kupiną laiką, bet ir užduoda keistą egzistencinį klausimą - koks tvirtas turėjo būti laisvės siekis, kad nesidairant būtų einama prieš didžiulę karinę mašiną. Būtent prieš karinę mašiną, nes vargu ar kas turėjo iliuzijų, kad tai tik politinio apsisprendimo klausimas. Anuomet divizijų, pulkų judėjimo, gene­ rolų planų nežinojome - tai su archyvaro kruopštumu atskleidžia M. Pustobajevas, bet grėsmę, kad geležinis kumštis bet kada gali už­ kristi, puikiai suvokėme. Ir vis dėlto ne drebėjome, o dainavome. Lai­ kui bėgant, vis dažniau ima atrodyti, kad taip ir turėjo būti. Tarsi iš anksto buvo lemta tapti laisviems. Gal net galėjome palaukti laisvės, tuomet nebūtų reikėję aukų... M. Pustobajevo knyga grąžina į realy­ bę, faktais pagrindžia - toli gražu nebuvo taip paprasta. Ir dar vienas dalykas - ta jau gerokai primiršta orveliška sovieti­ nių laikų puskalbė. M. Pustobajevo cituojamos SSSR Aukščiausiosios Tarybos stenogramų ištraukos, kai deputatai klausia apie konkrečius įvykius, žudynes Tbilisyje, Baku, Vilniuje, o aukščiausi valstybės va­ dovai kalba tarsi apie kitą tikrovę, labai akivaizdžiai parodo, kokiame dvigubų standartų, o dar paprasčiau - kokiame melo pasaulyje gyve­ nome. Tolstant anam pasauliui, šiandien pastebime, kad tą apvalkalą, vienintelį viešai eksponuotą, vis dažniau mėginama pateikti kaip bu­ vusį tikrą gyvenimą, su kūnu ir krauju. Net drįstama vėl kalbėti, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, į Sovietų Sąjungą įstojo „savo noru“. M. Pustobajevo surinkta dokumentika čia itin iškalbinga. Prisipažinsiu, sunkiausia buvo versti ne kariškių šifruotas tele­ gramas, bet tas pompastiškas sovietų valstybės vadų kalbas be tu­ rinio. Tikiuosi, kad pavyko išlaikyti to laiko dvasią. Kiek šiandien ji mums svetima, tiek, galime tikėtis, jau nutolome nuo M. Pustobajevo dokumentuojamos tikrovės. 2010 metų gruodis LIUDVIKAS GADEIKIS

VERTĖJO ŽODIS

ĮŽANGA

Komunistinė ideologija pačia savo esme agresyvi. Tuo nesunku įsitikinti, greitosiomis peržvelgus septyniasdešim­ ties metų sovietinės valstybės ir keturiasdešimties metų socialistinio bloko istoriją. Karas prie Chalchin Golo, Suomijos kampanija vyko kitų šalių teritorijose. Daug negalvodama, nekreipdama dėmesio į tarptautines normas, Sovietų Sąjunga okupavo Pabaltijį, Vakarų Ukrainą, Besa­ rabiją. Po 1941-1945 metų karo agresyviai primetama socialistinė santvarka Vokietijai, Vengrijai, ukrainiečiams, lietuviams, latviams, estams. Jau pirmieji „sovietų* šalyje rinkimai, kai vadinamajai sovietinei liaudžiai buvo sudaryta nors šiokia tokia galimybė rinkti, atvedė prie to, kad partijos funkcionieriai pralaimėjo. Ir pralaimėjo triuškina­ mai, kaip sakoma, „visais punktais". Iš esmės liaudis daugelyje respublikų verčiau rinko bet ką, tik ne tuos, kuriuos kėlė SSKP. Dažnai verti pasitikėjimo žmonės pralai­ mėdavo vien dėl to, kad juos palaikė komunistai. Ne paslaptis, kad daugeliu atvejų liaudies deputatais buvo išrinkti žmonės, kuriems toli iki idealo, ne visada suprantantys, ko iš jų norima, dažnai - tiesiog avantiūristai. Visi vadinamosios „perestrojkos" metai - tai komunistų pastan­ gų bet kokia kaina išlaikyti valdžią metai, šitaip siekiant, kad nežlugtų pati sistema. Čia ir pastangos išlaikyti socialistinį bloką, ir Varšu­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

vos sutartis, ir bandymas atitolinti Vokietijos susivienijimo klausimą. Užsienio politikoje gal ir buvo kokių judesių permainų link, o vidaus politikoje pasitelktos visos komunistinio poveikio priemonės ir bū­ dai, kaip to išvengti. Čia reikia padaryti vieną išlygą - komunistai neturėtų prisiimti sau nuopelno už tai, kad jie pradėjo perestrojką, t. y. kad jie atleido imperinio, totalitarinio režimo gniaužtus. Gyvenimas parodė: jeigu jie nebūtų to ėmęsi 1985-aisiais, po metų dvejų būtų įsiplieskusios tokios protesto akcijos, prieš kurias nebūtų atsilaikęs joks režimas. Nes yra žinoma: vergų maištas baisus ir triuškinantis. Perestrojkos metais kovos su totalitarine sistema pionieriais sprogdintojais tapo Pabaltijo respublikęs, kurių deputatai SSR Są­ jungos Aukščiausiojoje Taryboje parodė klasikinių pavyzdžių, kaip civilizuotomis formomis kovoti už nepriklausomybę. Ir ne jų kaltė, kad visa tai peraugo į priešiškumą, aštrius konfliktus, galiausiai iš­ virtusius į kruvinus susidorojimus su taikiomis tautomis. Nė vienas totalitarinis režimas taikiai ir gera valia nepasitraukė nuo politinės scenos. MICHAILAS PUSTOBAJEVAS

ĮŽA NG A

Protesto eisena slaptiesiem s M olotovo-R ibbentropo p akto protokolam s pasm erkti. Vilnius, 1988 m. rugsėjo 28 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Tas, kuriam aš paskirtas, Nusišypsojo ir pakėlė šautuvą. V la d im iras V ysock is

P IR M A D A LIS

BALTIJOS KELIAS

Lietuvos trem tiniai „Baltijos kelyje". Vilnius, 1989 m. rugpjučio 23 d. Fotografas M arius Baranauskas

ĮGALIOJIMAI OBERZALCBERGAS, 1939 M. RUGPJŪČIO 22 D.

Vokietijos valstybės vardu suteikiu Reicho užsienio reikalų mi­ nistrui visus įgaliojimus deryboms su įgaliotais Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos atstovais sudaryti nepuolimo sutartį, taip pat kitais tarpiniais klausimais, ir jeigu atsiras galimybė, pasirašyti tiek nepuolimo sutartį, tiek kitus susitarimus, sudarytus per šias derybas tam, kad ši sutartis ir šie susitarimai įsigaliotų nedelsiant po jų pasi­ rašymo. ADOLFAS HITLERIS

RIBBENTROPAS

r

n TELEGRAMA MASKVA, 1939 M. RUGPJŪČIO 23 D. 20.05 VAL.

Be eilės Berlynas T elegram a Nr. 204, ru gpjūčio 23 d. Skubiai!

Prašom nedelsiant pranešti Fiureriui, kad ką tik baigėsi pirmasis trijų valandų susitikimas su Stalinu ir Molotovu. Per aptarimą, kuris vyko visiš­

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

kai mūsų dvasia, be viso kito, paaiškėjo, kad paskutinė kliūtis pasiekti ga­ lutinį sprendimą yra rusų reikalavimas pripažinti jiems Libavos (Liepojos) ir Vindavos (Ventspilio) uostus, įeinančius į jų įtakos sferą. Būsiu dėkingas, iki 20 valandos Vokietijos laiku gavęs Fiurerio sutikimo patvirtinimą. Slap­ tojo protokolo dėl įtakos sferų visoje rytų zonoje ribų nustatymo, kuriam aš daviau savo principinį sutikimą, pasirašymas svarstomas. RIBBENTROPAS

L

J

r

n TELEFONOGRAMA BERLYNAS, 1939 M . RUGPJŪČIO 23 D.

G auta M askvoje 19 39 m. rugpjūčio 23 d. 23 val. Nr. 205 Į Jūsų te le g ra m ą Nr. 2 0 4

Atsakymas: taip, sutinka. KORDTAS

L

J SOVIETŲ-VOKIEČIŲ NEPUOLIMO SUTARTIES SUDARYMAS 1939 M. RUGPJŪČIO 23 D.

Rugpjūčio 23 d. 3.30 val. įvyko pirmas SSSR liaudies komisarų ta­ rybos pirmininko ir užsienio reikalų liaudies komisaro drg. Molotovo pokalbis su Vokietijos užsienio reikalų ministru p. fon Ribbentropu

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

dėl nepuolimo pakto sudarymo. Pokalbis vyko dalyvaujant drg. Stali­ nui ir Vokietijos pasiuntiniui p. Schulenburgui ir tęsėsi apie 3 valandas. Po pertraukos, 10 val. vakaro, pokalbis buvo atnaujintas ir pasibaigė nepuolimo sutarties pasirašymu. Toliau pateikiamas sutarties tekstas.

VOKIETIJOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS NEPUOLIMO SUTARTIS 1939 M. RUGPJŪČIO 23 D.

SSSR Vyriausybė ir Vokietijos Vyriausybė, norėdamos stiprinti taiką tarp SSSR ir Vokietijos ir laikydamosios 1926 metų balandžio mėnesį sudarytos SSSR ir Vokietijos neutralu­ mo sutarties pagrindinių reikalavimų, s u s i t a r ė : I STRAIPSNIS

Abi Susitariančiosios šalys įsipareigoja susilaikyti nuo visokios prievartos, nuo visokių agresyvių veiksmų ir nepulti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis. II S T R A I P S N I S

Jeigu viena iš Susitariančiųjų šalių taptų trečiosios valstybės karo veiksmų objektu, kita šalis jokia forma tai valstybei nepadės. III S T R A I P S N I S

Abiejų Susitariančiųjų šalių vyriausybės toliau palaikys viena su kita konsultacinius ryšius, kad informuotų viena kitą klausimais, su­ sijusiais su jų bendrais interesais.

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

IV S T R A I P S N I S

Nė viena iš Susitariančiųjų šalių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą šalį. V STRAIPSNIS

Jeigu tarp Susitariančiųjų šalių kiltų ginčų ar konfliktų vienu ar kitu klausimu, abi Šalys šiuos ginčus ar konfliktus spręs tik taikiu būdu, draugiškai pasikeisdamos nuomonėmis arba prireikus sudary­ damos komisijas konfliktui sureguliuoti. VI S T R A I P S N I S

Ši sutartis sudaroma dešimčiai metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančiųjų šalių jos nedenonsuos, su­ tartis automatiškai galios dar penkerius metus. VII STRAIPSNIS

Ši sutartis turi būti kuo skubiausiai ratifikuota. Ratifikavimo raš­ tais turi būti pasikeista Berlyne. Sutartis įsigalioja tuoj pat ją pasirašius. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba Maskvoje 1939 metų rugpjūčio 23 dieną. SSSR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTAS

VOKIETIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU

V. MOLOTOVAS

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

J. RIBBENTROPAS

SLAPTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS Pasirašydami Vokietijos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos nepuolimo sutartį, abiejų šalių pasirašiusieji įgaliotiniai itin konfi­ dencialiai apsvarstė abipusių interesų sferų pasidalijimo Rytų Euro­ poje klausimą. Apsvarsčius buvo n u t a r t a : 1. Jeigu srityse, įeinančiose į Pabaltijo valstybių sudėtį (Suomi­ joje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje), įvyktų teritorinis ir politinis per­ tvarkymas, šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir SSSR interesų sferų siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus kraštui. 2. Jei teritorinis ir politinis pertvarkymas įvyktų Lenkijos valsty­ bei priklausančiose srityse, Vokietijos ir SSSR interesų sferų siena eis maždaug Narevo, Vyslos ir Sano upėmis. Klausimas, ar abiejų šalių interesams pageidautinas nepriklauso­ mos Lenkijos valstybės išlikimas ir kokios bus šios valstybės sienos, gali būti galutinai išspręstas tik toliau rutuliojantis politiniams įvy­ kiams. Bet kokiu atveju abi vyriausybės šį klausimą spręs draugiško su­ sitarimo būdu. 3. Turėdama galvoje pietryčių Europą, sovietinė šalis pabrėžia SSSR interesus Besarabijoje. Vokietija iš savo pusės pabrėžia, kad ji politiškai visai nesuinteresuota šiomis sritimis. 4. Abi šalys šį protokolą laikys visiškoje paslaptyje. Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d. VOKIETIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU J. RIBBENTROPAS

SSSR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTAS V. MOLOTOVAS

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

V. M olotovas pasirašo Vokietijos ir SSRS nepuolim o sutartį. Jam už nugaros stovi J. Ribbentropas, dešinėje - J. Stalinas. Maskva, 1939 m. rugpjūčio 23 d.

Vokietijos ir SSRS nepuolim o sutarties pasirašym as. Maskva, 1939 m. rugpjučio 23 d.

24

M I C H A IL A S PUSTOBAJE VAS A G R E S I J O S K R O N I K A

SOVIETŲ-VOKIEČIŲ NEPUOLIMO SUTARTIS1 Nepuolimo sutarties tarp SSSR ir Vokietijos sudarymas neabejo­ tinai yra ypatingos svarbos tarptautinis įvykis, nes sutartis yra taikos įrankis, skirtas ne tik sustiprinti kaimyniškus ir taikius santykius tarp SSSR ir Vokietijos, bet ir stiprinti visuotinę taiką. Priešiškumui tarp Vokietijos ir SSSR atėjo galas. Ideologijos ir politinės sistemos skirtumai neturi ir negali tapti kliūtimi, įtvirtinant tarp abiejų šalių kaimyniškus santykius. SSSR ir Vokietijos tautų draugystė, Vokietijos ir SSSR priešų pastangomis patekusi į aklavietę, nuo šiol turės reikalingas sąlygas vystytis ir klestėti. Laikraštis „Pravda", 1939 m. rugpjūčio 24 d.

r

n TELEGRAMA IŠSIŲSTA IŠ BERLYNO 1939 M . RUGSĖJO 23 D. 3.40 VAL. GAUTA MASKVOJE 1939 M . RUGSĖJO 23 D. 11.05 VAL.

Telegram a Nr. 417, rugsėjo 22 d. Į tele g ra m ą N. 395 Asmeniškai ponui Pasiuntiniui Visiškai slaptai!

Mes taip pat manome, kad atėjo laikas nustatyti sutartimi su sovieti­ ne Vyriausybe galutinę /.../ jų teritorijų struktūrą. Rusų mintis apie sienos ribą pagal keturių gerai žinomų upių liniją iš esmės sutampa su Reicho

1

Pateikiama sutrumpinta - aut. past.

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Vyriausybės požiūriu. Iš pradžių aš ketinau kviesti poną Molotovą į Vo­ kietiją tam, kad čia įformintume tą sutartį. Atsižvelgdamas j Jūsų prane­ šimą, kad ten vadovai negali palikti Sovietų Sąjungos, mes sutinkame su derybomis Maskvoje. Nors iš pradžių buvau manęs patikėti Jums vesti šias derybas, nusprendžiau pats atskristi į Maskvą. Iš dalies todėl, kad šiuo atveju, atsižvelgiant j Fiurerio man duotus įgaliojimus, bus galima apsieiti be papildomų užklausų ir pan., taigi šitaip bus galima pagreitinti derybas. Atsižvelgiant į bendrą situaciją, mano buvimo Maskvoje laikas turi apsiri­ boti viena, daugiausia dviem dienomis. Prašom susisiekti su ponais Stali­ nu ir Molotovu ir telegrafuoti man apie pačią anksčiausią pasiūlytą datą. RIBBENTROPAS

L

J

r

n TELEGRAMA MASKVA, 1939 M . RUGSĖJO 25 D. 22 .58 VAL. GAUTA 1939 M . RUGSĖJO 26 D. 0.30 VAL.

Telegram a Nr. 44 2, rugsėjo 25 d. Visiškai slaptai! Skubiai!

Stalinas ir Molotovas paprašė manęs šiandien 20 val. atvykti į Krem­ lių. Stalinas pareiškė štai ką. Galutinai išsprendžiant Lenkijos klausimą, reikia vengti visko, kas ateityje galėtų sukelti trintį tarp Vokietijos ir So­ vietų Sąjungos. Todėl jis mano, kad būtų neteisinga palikti dalį Lenkijos nepriklausomą. Jis siūlo štai ką: iš teritorijos j rytus nuo demarkacinės li­ nijos visa Liublino vaivadija ir Varšuvos vaivadijos dalis iki Bugo turi būti pridėta prie mūsų dalies. Užtai mes atsisakome pretenzijų j Lietuvą. Stalinas pateikė šį pasiūlymą kaip būsimų derybų su Reicho užsienio reikalų ministru objektą ir pridūrė, kad, jeigu mes sutinkame, Sovietų Są­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

junga nedelsdama imsis spręsti Pabaltijo valstybių problemą remdamasi rugsėjo 23 d. protokolu, ir tikisi šiuo klausimu visiško Vokietijos Vyriau­ sybės palaikymo. Stalinas pabrėžtinai išskyrė Estiją, Latviją, Lietuvą, bet neužsiminė apie Suomiją. Aš atsakiau Stalinui, kad pranešiu savo Vyriausybei. SCHULENBURGAS

L

J Į MASKVĄ ATVYKSTA VOKIETIJOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS PONAS FON RIBBENTROPAS

SSSR Vyriausybės kvietimu šių metų rugsėjo 27 d. j Maskvą at­ vyksta Vokietijos užsienio reikalų ministras ponas fon Ribbentropas apsvarstyti su SSSR Vyriausybe klausimų, susijusių su įvykiais Len­ kijoje. Lakraštis „Pravda" 1939 m. rugsėjo 27 d.

VOKIETIJOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS DRAUGYSTĖS IR SIENŲ NUSTATYMO SUTARTIS Subyrėjus buvusiai Lenkijos valstybei, SSSR Vyriausybė ir Vokieti­ jos Vyriausybė laiko išimtinai savo uždaviniu atkurti šioje teritorijoje

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

taiką ir tvarką ir užtikrinti ten gyvenančioms tautoms taikų, jų na­ cionalinius ypatumus atitinkantį gyvenimą. Tuo tikslu jos s u t a r ė: I STRAIPSNIS

SSSR Vyriausybė ir Vokietijos Vyriausybė nutaria, kad siena, ski­ rianti jų valstybių interesų sferas buvusios Lenkijos valstybės terito­ rijoje, eis linija, pažymėta čia pridedamame žemėlapyje. Smulkiau ji bus aptarta papildomame protokole. II S T R A I P S N I S

Abi šalys pripažįsta I straipsnyje nustatytą savo valstybinių intere­ sų sieną galutine ir neleis jokiai trečiai valstybei kištis į šį sprendimą. III S T R A I P S N I S

Reikiamą valstybės pertvarkymą teritorijoje į vakarus nuo I straipsnyje nurodytos linijos vykdo Vokietijos Vyriausybė, teritorijo­ je į rytus nuo šios linijos - SSSR Vyriausybė. IV STRAIPSNIS

SSSR Vyriausybė ir Vokietijos Vyriausybė vertina minėtą per­ tvarkymą kaip tvirtą pagrindą toliau plėtoti draugiškus savo tautų santykius. V STRAIPSNIS

Ši sutartis turi būti ratifikuota. Ratifikavimo raštais turi būti pa­ sikeista kuo greičiau Berlyne. Ši sutartis įsigalioja iš karto ją pasirašius.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalbomis. Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d. SSSR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTAS V. MOLOTOVAS

VOKIETIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU J. RIBBENTROPAS Laikraštis „Pravda", 1939 m. rugsėjo 29 d.

SLAPTASIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS

Žemiau pasirašiusieji konstatuoja šį Vokietijos Vyriausybės ir SSSR Vyriausybės susitarimą: 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašyto slaptojo papildomo protokolo pirmas paragrafas keičiamas taip, kad Lietuvos valstybės teritorija atitenka SSSR interesų sferai, o Liublino vaivadija ir Var­ šuvos vaivadijos dalis priskiriama Vokietijos interesų sferai (žr. že­ mėlapį prie šiandien pasirašytos SSSR ir Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutarties). Kai tik SSSR Vyriausybė imsis Lietuvos teri­ torijoje ypatingų priemonių savo interesams apsaugoti, tai, siekiant natūraliai ir paprastai nustatyti sieną, dabartinė Vokietijos-Lietuvos siena bus ištaisyta taip, kad Lietuvos teritorija, esanti į pietvakarius nuo linijos, pažymėtos žemėlapyje, atiteks Vokietijai. Toliau konstatuojama, kad aukščiau minėtos Sovietų Sąjungos priemonės neturi pažeisti galiojančių Vokietijos ir Lietuvos ūkinių susitarimų. Maskva, 1939 m. rugsėjo 28 d. VOKIETIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU J. RIBBENTROPAS

SSSR VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTINIS V. MOLOTOVAS

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Žem ėlapis, vaizduojantis dviejų agresorių - nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos - teritorijų padalijim us. Pagal V. M olotovo ir J. R ibbentropo pasirašytą 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS draugystės ir sienų nustatym o sutarties slaptąjį protokolą, m ainais už lenkų žemes į rytus n uo Vyslos Berlynas perleido Lietuvą Maskvai. Žem ėlapio faksimilė, Lietuvos nacionalinis m uziejus

30

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

r

n

Kam: Vokietijos URM

TELEGRAMA MASKVA, 1939 M. SPALIO 3 D. 12.04 VAL. GAUTA 1939 M. SPALIO 3 D. 23 .10 VAL.

Nr. 463, spalio 3 d. Labai skubiai! Visiškai slaptai!

Šiandien 14 val. Molotovas išsikvietė mane pas save, kad praneštų štai ką: Sovietinė Vyriausybė pareikš Lietuvos užsienio reikalų ministrui, kuris šiandien atvyksta į Maskvą, kad siekdama draugiškai sureguliuoti tarpusavio santykius, gali būti, tokiu pat būdu kaip su Estija, sovietinė Vy­ riausybė nori perduoti Lietuvai Vilniaus miestą su apylinkėmis, bet kartu sovietinė Vyriausybė nurodys Lietuvai, kad ji turi perduoti gerai žinomą savo teritorijos dalį Vokietijai. Molotovas pasidomėjo, kokią formalią pro­ cedūrą mes turime omenyje. Jo idėja ta, kad būtų vienu metu pasirašomi Sovietų Sąjungos-Lietuvos protokolas dėl Vilniaus ir Vokietijos-Lietuvos protokolas dėl mums perduodamos Lietuvos teritorijos. Aš atsakiau, kad šis pasiūlymas man neatrodo patrauklus. Logiškiau būtų, kad sovietinė Vyriausybė iš pradžių iškeistų Vilnių į tą žemės ruo­ žą, kuris skiriamas mums, o paskui perduotų jį mums. Molotovas, atrodo, nesutiko su mano pasiūlymu, tačiau leido man konsultuotis su savo Vy­ riausybe ir rytoj iki vidurdienio duoti jam atsakymą. Molotovo pasiūlymas man atrodo pragaištingas, nes viso pasaulio akyse mes būsime Lietuvos teritorijos „grobikai", o sovietinė Vyriausybė bus laikoma aukotoja. Man atrodo, kad reikia atkreipti dėmesį į mano šios akcijos planą. Be to, prašyčiau Jūsų apgalvoti, ar nebūtų tikslinga atskiru

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

31

slaptuoju Sovietų Sąjungos ir Vokietijos protokolu įforminti Lietuvos teri­ torijos ruožo perdavimą mums dar prieš Sovietų Sąjungai faktiškai prisi­ jungiant Lietuvą - tai mintis, kuria, kiek aš suprantu, iš pat pradžių buvo grindžiami susitarimai Lietuvos atžvilgiu. SCHULENBURGAS

L

J

r

n TELEGRAMA BERLYNAS, 1939 M . SPALIO 4 D.

Visiškai slaptai! Nr. 488 | Jūsų telegramą Nr. 463

Man taip pat neatrodo priimtinas Molotovo pasiūlytas būdas per­ duoti Lietuvos teritorijos ruožą. Prašom paprašyti Molotovo šiuo metu nesvarstyti su lietuviais tos teritorijos klausimo. Tegul geriau sovietinė Vyriausybė, {vesdama į Lietuvą sovietinę kariuomenę, o šito, matyt, rei­ kia laukti, prisiima įsipareigojimą VOKIETIJOS ATŽVILGIU palikti tą Lietu­ vos teritorijos ruožą neokupuotą ir suteikia Vokietijai teisę pačiai paskirti laiką, kada įvyks formalus teritorijos perdavimas. Savitarpio supratimas šiuo klausimu turi būti pasiektas apsikeičiant tarp Jūsų ir Molotovo slap­ tais laiškais. REICHO UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

r

n

Kam: Vokietijos URM

TELEGRAMA MASKVA, 1939 M . SPALIO 5 D.

Visiškai slaptai! Skubiai! Nr. 470, spalio 4 d. Papildant mano spalio 3 d. telegramą Nr. 463

Šį rytą, iš karto po valstybės sekretoriaus padėjėjo Gausso pirmojo telefono skambučio, aš perdaviau Molotovui prašymą neatskleisti Lie­ tuvos užsienio reikalų ministrui nieko, kas susiję su Vokietijos-Sovietų Sąjungos susitarimu dėl Lietuvos. Molotovas paprašė manęs susitikti 17 valandą ir pasakė, kad, deja, jam vakar teko informuoti Lietuvos užsie­ nio reikalų ministrą apie šį susitarimą - nors ir būdamas palankus mūsų atžvilgiu, jis negalėjęs kitaip pasielgti. Lietuvos delegacijos nariai buvo labai sutrikę ir nuliūdę; jie pareiškė, kad būtent šito rajono praradimą bus ypač sunku pakelti, nes daugelis žymiausių lietuvių tautos veikėjų kilę iš šitos Lietuvos dalies. Šį rytą Lietuvos užsienio reikalų ministras išskrido atgal į Kauną, ketindamas po vienos dviejų dienų grįžti į Maskvą. Aš pasakiau, kad nedelsdamas telefonu apie tai informuosiu savo Vyriausybę, paskui paskambinau ponui Gaussui. Po valandos Molotovas man pranešė, kad Stalinas ASMENIŠKAI prašo Vokietijos Vyriausybės, kad ji ŠIUO MOMENTU NEREIKALAUTŲ perduoti Lietuvos teritorijos ruožo. SCHULENBURGAS

L

J

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

33

r

n TELEGRAMA BERLYNAS, 1939 M . SPALIO 5 D. 3.43 VAL. MASKVA, 1939 M . SPALIO 5 D. 11.55 VAL.

Skubiai! Visiškai slaptai! Nr. 497, spalio 4 d. Į šiandieninį pasiuntinio telefoninį pranešimą

Diplomatinė misija Kaune gavo tokias instrukcijas: 1. Tik Jums asmeniškai pranešu: rugpjūčio 23 d. pasirašant Vokietijos-Rusijos nepuolimo paktą kartu buvo sudarytas ypač slaptas įtakos sferų pasidalijimo Rytų Europoje aktas. Pagal jį Lietuva buvo priskirta Vo­ kietijos įtakos sferai, sutarta, kad buvusios Lenkijos valstybės teritorijoje siena eis išilgai vadinamosios keturių upių linijos (Neisė-Narevas-Vysla-Sanas). Jau tada aš reikalavau, kad Vilniaus rajonas atitektų Lietuvai, su tuo sovietinė Vyriausybė sutiko. Svarstant spalio 28 dienos sutartį dėl draugystės ir sienų susitarimas buvo pakeistas taip, kad Lietuva ir Vil­ niaus kraštas buvo įtraukti į rusų įtakos sferą, mainais į Vokietijos įtakos sferą pateko Liublino vaivadija ir didelė dalis Varšuvos vaivadijos, taip pat Suvalkų miesto rajonas. Kadangi Suvalkų rajono priskyrimas Vokietijos įtakos sferai sukomplikavo pasienio liniją, mes sutarėme, kad tuo atveju, jeigu sovietai imsis specialiųjų priemonių Lietuvos atžvilgiu, nedidelis te­ ritorijos ruožas Lietuvos pietvakariuose, tiksliai pažymėtas žemėlapyje, atiteks Vokietijai. 2. Šiandien grafas fon Schulenburgas pranešė, kad Molotovas, ne­ paisydamas mūsų pageidavimo, vakar vakare apie tą konfidencialų susi­ tarimą informavo Lietuvos užsienio reikalų ministrą. Prašome savo ruož­ tu dabar informuoti Lietuvos Vyriausybę šiuo klausimu žodžiu ir griežtai konfidencialiai šitokia dvasia: Iš karto pasirašius rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjungos-Vokietijos ne­ puolimo paktą, kad būtų išvengta komplikacijų, tarp mūsų ir sovietinės

34

|

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Vyriausybės vyko derybos dėl Vokietijos ir Sovietų Sąjungos įtakos sfe­ rų pasidalijimo Rytų Europoje. Tose derybose aš rekomendavau grąžinti Lietuvai Vilniaus kraštą ir sovietinė Vyriausybė su tuo sutiko. Pagal rug­ sėjo 28 d. sutartį dėl draugystės ir sienų, kaip matyti iš publikuotos So­ vietų Sąjungos-Vokietijos demarkacinės linijos, Suvalkų rajono teritorija, sudaranti kyšulį į Vokietijos pusę, atiteko Vokietijai. Kadangi ši siena išėjo paini ir nenatūrali, aš palikau Vokietijai teisę ją ištaisyti taip, kad mums papildomai atitektų nedidelis Lietuvos teritorijos ruožas. Vilniaus per­ davimas Lietuvai tose derybose taip pat buvo svarstomas. Jūs įgaliotas leisti Lietuvos Vyriausybei suprasti, kad Reicho Vyriausybė nemano, jog dabar tinkamas metas spręsti sienų keitimo klausimą. Tačiau mes kelia­ me sąlygą, kad Lietuvos Vyriausybė laikytų šį klausimą griežtai konfiden­ cialiu (instrukcijos Kaunui pabaiga). Prašau Jūsų informuoti poną Molotovą apie mūsų pranešimą Lietu­ vos Vyriausybei. Toliau, paprašykite jo, kaip jau kalbėta praeitoje telegra­ moje, kad tuo atveju, jeigu į Lietuvą bus siunčiama sovietinė kariuome­ nė, minėto Lietuvos teritorijos pasienio ruožo ji neužimtų ir kad Vokietijai būtų palikta teisė nustatyti datą, kada įvykdyti susitarimą dėl nurodytos teritorijos perdavimo Vokietijai. Šio klausimo abi dalys toliau turi būti ap­ tariamos Jums su Molotovu apsikeičiant slaptais laiškais. RIBBENTROPAS

L

J

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Pasiuntiniui Schulenburgui

LAIŠKAS MASKVA, 1939 M. SPALIO 8 D.

Slaptai! Pone Pasiuntiny! Turiu garbę patvirtinti, kad vykdant slaptąjį papildomą protoko­ lą dėl Lietuvos, SSSR ir Vokietijos, pasirašytą 1939 m. rugsėjo 28 d., tarp mūsų pasiektas supratimas šiais klausimais: 1. Lietuvos teritorijos, minėtos protokole ir pažymėtos žemėlapyje, pridėtame prie protokolo, Raudonosios armijos pajėgos neokupuos. 2. Vokietijai bus palikta teisė nustatyti terminą, kada bus įgyven­ dintas susitarimas perduoti Vokietijai minėtą Lietuvos teritoriją. Pone Pasiuntiny, prašom priimti nuoširdžią mano pagarbą Jums. V. MOLOTOVAS

VOKIETIJOS URM MEMORANDUMAS BERLYNAS, 1940 M. BIRŽELIO 11 D.

Lietuvos pasiuntinys (ponas Škirpa) šiandien aplankė mane, kad praneštų, kaip toliau vyksta derybos su Sovietų Sąjunga. Po to, kai Sovietų Sąjunga iškėlė klausimą apie sovietinių įgulų saugumą Lietu­ voje ir atmetė pasiūlymą sudaryti bendrą komisiją incidentams ištir­ ti, Lietuvos Vyriausybė savo iniciatyva ėmėsi rimtų priemonių, ku­ rios, kaip ji manė, patenkins Sovietų Sąjungą. Matyt, galima sutikti,

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

kad į santykius tarp sovietinių įgulų ir Lietuvos gyventojų anksčiau buvo kreipiama pernelyg mažai dėmesio. Dabar imtasi apribojimo ir kontrolės priemonių, atlikta daug suėmimų ir kratų ir 1.1. Buvo žino­ ma, kad į Lietuvos siūlymą pasiųsti į Maskvą užsienio reikalų minis­ trą atsakymo negauta. Todėl tuo keisčiau, kad į Maskvą iškviestas ne užsienio reikalų ministras, o Ministras Pirmininkas Merkys. Birželio 7 d. įvyko pirmasis Merkio pokalbis su Molotovu. Pasta­ rasis jam stipriai priekaištavo dėl sovietinių įgulų saugumo problemų ir ta proga smulkiai apibūdino daugelį incidentų. Konkrečiai - Mo­ lotovas atkakliai bandė įrodyti, kad raudonarmietį Butajevą, kuris, Lietuvos tvirtinimu, nusižudė, nužudė lietuviai. Jis nedviprasmiškai išreiškė nepasitenkinimą ir pabrėžė, kad Lietuvos vidaus reikalų mi­ nisterija nepajėgi susitvarkyti su savo uždaviniais. Per kitą pokalbį, įvykusį birželio 9 d., Molotovas palietė užsie­ nio politikos klausimus, - tai dar labiau sustiprino lietuvių būgšta­ vimus dėl derybų eigos. Molotovas tvirtino, kad tarp trijų Pabaltijo valstybių sudaryta karinė sąjunga, ir kaip įrodymu pasirėmė dažnais trijų šalių štabų viršininkų susitikimais, taip pat kitais dažnais ofi­ cialių asmenų susitikimais. Merkys atsakė, kad nėra nei slaptos, nei viešos sutarties, kuri pažeistų 1931 m. spalio 10 d. sutarties2raidę ir dvasią. Tarp Pabaltijo šalių yra senas politinis susitarimas, bet ne ka­ rinė sąjunga. Paskui Merkys pats išreiškė pageidavimą, kad dalyvauti derybose būtų pakviestas užsienio reikalų ministras3. Šis vakar dieną atvyko į Maskvą. Ponas Škirpa dar negavo jokių naujų pranešimų. Atsižvelgiant į protokolą, viskas vyksta labai mandagia forma. Lietuvos Vyriausybė vis dar nežino, kokie gali būti Sovietų Są­ jungos ketinimai. Kad užtikrintų sovietinių įgulų saugumą, Lietuvos Vyriausybė pasirengusi padaryti netgi daugiau, negu darė iki šiol. Bet jeigu dabar Sovietų Sąjunga pateiks didesnių politinių ir karinių 2 Turima omenyje SSSR ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis - aut. past. 3 Turimas omenyje Lietuvos užsienio reikalų ministras J. Urbšys - aut. past.

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

reikalavimų, Lietuvos Vyriausybė neprisiims atsakomybės su jais su­ tikti. Kol kas per derybas dėl užsienio politikos Lietuvos ir Vokietijos santykiai nebuvo liečiami. Tačiau neabejotinai reikia laukti, kad So­ vietų Sąjunga iškels ir šitą klausimą. Čia aš įterpiau, kad Vokietijos ir Lietuvos santykiuose nėra nieko, kas nežinoma ar neturi būti žinoma Sovietų Sąjungai. Ponas Škirpa paklausė, ar mes nepavedėme savo pasiuntiniui Maskvoje rinkti informaciją (apie Sovietų Sąjungos ketinimus). Aš at­ sakiau neigiamai ir vengiau toliau aptarinėti tą klausimą, pažymėjęs, kad mūsų pasiuntinys, be abejo, praneš, jeigu pats ką nors sužinos. WOERMANNAS4

1 9 4 0 M E T Ų B I R Ž E L I O 1 4 - 1 6 D.

Trims Pabaltijo valstybėms pareikštas ultimatumas, įvestas pa­ pildomas sovietinės kariuomenės kontingentas. L a i k r a š t i s „ A r g u m e n t y i f a k t y “, Nr. 5 0 5 , 1 9 9 0 m. b i r ž e l i s

Sovietinė Vyriausybė tvirtino, kad Pabaltijo šalių vyriausybės šiurkščiai pažeidinėjo rugsėjį-spalį sudarytą savitarpio pagalbos sutar­ tį, rengėsi užpulti Raudonosios armijos dalinius, pagal šias sutartis dis­ lokuotus trijų šalių teritorijoje. Buvo tvirtinama, kad savo veiksmams koordinuoti Pabaltijo valstybės sukūrė antisovietinę karinę politinę sąjungą „Baltijos Antante*. (Kaip rodo sovietinių archyvų dokumentai, nebuvo jokių įrodymų apie tokių planų egzistavimą. Nebuvo jų rasta ir vėliau, kai į sovietų rankas pateko Pabaltijo vyriausybių archyvai.) Ryšium su tuo SSSR Vyriausybė pareikalavo, kad atsistatydintų Latvijos, Lietuvos ir Estijos Vyriausybės, būtų suformuotos naujos 4

Vokietijos URM valstybės sekretoriaus padėjėjas - aut. past.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

vyriausybės, pajėgios, kaip sakoma pareiškime, „sąžiningai įgyven­ dinti" savitarpio pagalbos paktus, taip pat kad į trijų šalių teritoriją būtų įleisti dideli papildomi kariuomenės kontingentai. Molotovas perspėjo, kad tuo atveju, jeigu bus atsisakyta įvykdyti šiuos reikalavi­ mus, sovietinė Vyriausybė imsis atitinkamų priemonių. Atsakyti Lietuvos Vyriausybei birželio 16 dieną duota 10 valandų laiko dienos metu, Latvijos ir Estijos vyriausybėms - 9 valandos. Kartu trijų šalių diplomatiniams atstovams buvo pareikšta, kad formuojant naujas vyriausybes dalyvaus Sovietų Sąjungos atstovai. Pabaltijo vyriausybės suprato: jeigu jos atsisakys patenkinti so­ vietų reikalavimus, klausimas bus išspręstas jėga. Tokiomis sąlygo­ mis Pabaltijo vyriausybėms neliko nieko kito, kaip priimti sovietų ultimatumą. Senosios Vyriausybės atsistatydino. Į Latviją, Lietuvą ir Estiją buvo įvestos didelės Raudonosios armijos pajėgos, skaičiumi keletą kartų viršijusios tų šalių kariuomenę. Formuoti naujoms vyriausybėms, o vėliau vadovauti jų veiklai į Lietuvą atvyko užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas V. Dekanozovas, į Latviją - Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojas A. Višinskis, į Latviją - VKP(b) CK sekretorius A. Ždanovas. Krizė baigėsi prosovietinių vyriausybių formavimu. Šios vy­ riausybės veikė istorijos joms skirtą laiką, vykdydamos Maskvos ir jos atstovų vietose direktyvas. 1940 metai - TASS-as

Pagal karinės vadovybės planą tęsiasi sovietinės kariuomenės ju­ dėjimas Lietuvoje. Gyventojai visur karštai sveikina Raudonosios armijos dalinius. * * *

Valstiečiai tūkstantinėmis miniomis renkasi sutikti sovietinius kovotojus, karštai sveikina armiją - didžiąją lietuvių liaudies draugę

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Šiandien auštant į Lietuvos sostinę atvyko nauji sovietinės ka­ riuomenės daliniai. Gatvės vėl prisipildė džiugiai susijaudinusios liaudies. Atrodo, kad visas Kaunas išėjo iš savo namų. Žmonės entu­ ziastingai sveikina sovietinius karius I...I Liaudies džiaugsmas - suprantamas. Daugeliui Raudonoji armi­ ja buvo legenda. Dabar ji artima, apčiuopiama I...I Lietuvos vaikai ne mažiau laimingi negu suaugusieji. Jie išdidžiai sėda į karines mašinas ir važinėjasi po miestą. Neįmanoma perteikti jų susižavėjimo ir laimės /.../ Svarstydami pastarųjų dienų įvykius, lietuviai su pagarba kalba: „Pažiūrėkite, tai bent šalis! Kokia technika, kokia nuostabi liaudis!" *** Jos didenybė Proga neaplenkė ir Pabaltijo. Būtent todėl 1940 m. liepos 21d. trijose Pabaltijo respublikose tuo pačiu metu įvyko trys revoliucijos, nuvertusios buržuazinę valdžią. Sukurtos trys Pabaltijo sovietinės respublikos.

LIETUVOS PASIUNTINYBĖ BERLYNAS, LIEPOS 21 D.

Nr. 3991 Pone Reicho Ministeri!5 Turiu garbės Jūsų Ekscelencijai pareikšti: Kaip jau yra žinoma, Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, pasinaudodama nereikšmingu ir nepagrįstu pretekstu, 1940 m. bir­ želio 14 d. įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama:

5

Šis tekstas spausdinamas neredaguotas. Žr. Škirpa K. Lietuvos nepriklausomybės sutemos. Vilnius, 1996, p. 417-418. - Vert. past.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

1. priversti konstitucinę Lietuvos Vyriausybę atsistatydinti; 2. nenurodant teisiškai pagrįstos kaltės, teismo atsakomybėn pa­ traukti Vidaus Reikalų Ministerį ir Saugumo Departamento Direk­ torių, ir 3. leisti neribotam sovietų karinių jėgų skaičiui įžygiuoti į Lietuvą. Kitą dieną rusų raudonoji armija, kuri perėjo Lietuvos sieną už­ puolusi lietuvių pasienio sargybas, užėmė visą Lietuvą. Vėliau spe­ cialiai iš Maskvos atsiųsto sovietų aukšto valdininko mums buvo primesta tariamoji Liaudies vyriausybė ir Socialistinių Sovietų Res­ publikų Sąjunga paėmė į savo rankas viso krašto kontrolę. Norint galutinai Lietuvą prijungti prie Socialistinių Sovietų Res­ publikų Sąjungos, š. m. liepos 14 d. buvo surengti rinkimai į Seimą, kuris visiškai suklastojo lietuvių tautos valią. Kad nekiltų joks pasipriešinimas, dar prieš rinkimus buvo užda­ rytos visos lietuvių draugijos ir organizacijos, pašalinti redaktoriai ir suimti daugiau ar mažiau visuomeniniam gyvenimui įtakos turintys žmonės. Valstybinių įstaigų vedėjais, ypač saugumo policijoje, buvo paskirti asmenys, anksčiau buvę aiškūs Lietuvos valstybės priešai. Komunistų partija buvo vienintelė politinė organizacija, kuri galėjo veikti legaliai, turėjo lemiamos įtakos minėtiems rinkimams. Buvo tik vienas kandidatų sąrašas - tai priimtinas komunistų partijai. Kad kuo daugiau žmonių dalyvautų rinkimuose, kiekvieną, ne­ norėjusį dalyvauti balsavime, buvo grasinama paskelbti „tautos prie­ šu". Ir, be to, buvo labai kontroliuojami balsuojantieji asmenys. Netrukus pasirodė, kad tokiomis sąlygomis išrinktas Seimas buvo komunistų rankose, taigi ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos aklas įrankis. Šiandien, 1940 m. liepos 21 d., Seimas priėmė nutarimą krašto viduje įkurti sovietų santvarką ir Lietuvą prijungti prie Rusijos - Sovietų Respublikų Sąjungos. Visos šios Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos priemonės labiausiai pažeidžia tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovie­ tų Respublikų Sąjungos pasirašytas sutartis. Ypač:

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

1.1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį, kuria Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga, kaip buvusios carinės Rusijos įpėdinis, be jokių rezervų pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir savarankiškumą, ir visiems amžiams atsisakė nuo suverenumo teisių, kurių Rusija yra anksčiau turėjusi Lietuvos atžvilgiu (žr. 1 str.); 2.1926 m. rugsėjo 29 d. Nepuolimo pakto ir jo 1931 m. gegužės 6 d. bei 1934 m. balandžio 4 d. pratęsimus. Šia sutartimi Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjunga prižadėjo visais atžvilgiais respektuoti Lietuvos suverenumą, taip pat jos teritorinį integralumą (žr. 2 str.), ir susilaikyti nuo bet kokio jėgos panaudojimo (žr. 3 str.); 3.1939 m. spalio 10 d. savitarpio pagalbos sutartį, kuria Socialis­ tinių Sovietų Respublikų Sąjunga dar kartą iškilmingai Lietuvą pati­ kino jokiu atveju nepaliesianti Lietuvos Valstybės suverenumo ir jos vidaus santvarkos. Turėdamas galvoje visas šias aplinkybes, kaip konstitucinių Lie­ tuvos Respublikos organų atitinkamai prie Vokietijos Reicho akredi­ tuotas Pasiuntinys, laikau būtina pareikšti iškilmingiausią ir tvirčiau­ sią protestą prieš Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos padarytą mano kraštui prievartą ir Lietuvos suverenumo bei valstybinės ne­ priklausomybės sunaikinimą. Aukščiau nurodytas Seimo nutarimas, padarytas rusų okupantams verčiant, yra ne kas kita, kaip negirdėtas lietuvių tautos valios pareiškimo suklastojimas, kuris yra priešingas Lietuvos Valstybės interesams, taip pat teisei tautoms laisvai apsi­ spręsti. Todėl jis jokiu būdu negali būti pripažintas turįs juridinę galią. Naudodamasis šia proga, prašau malonėti, Ekscelencija, priimti mano aukščiausios pagarbos pareiškimą. LIETUVOS NEPAPRASTASIS PASIUNTINYS IR ĮGALIOTASIS MINISTERIS

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

K. ŠKIRPA

VOKIETIJOS URM MEMORANDUMAS BERLYNAS, 1940 M. LIEPOS 22 D.

Šiandien mane aplankė Lietuvos pasiuntinys ir pareiškė štai ką. Kadangi jo šalyje vyksta reikšmingi įvykiai, jis savo pareiga laiko neleisti tiems įvykiams nugrimzti į nebūtį nieko nesiimant. Savo poziciją dėl to, kas įvyko Lietuvoje, jis apibendrino laiške Reicho užsienio reikalų ministrui. Įteikti tą laišką buvo jo asmeninis sprendimas, ir atsakomybė tenka tiktai jam. Jis pats šituo aktu nenori sudaryti Vokietijos politikai kokių nors nepatogumų. Savo veiksmus jis aiškina šitaip. Prieš kurį laiką, numatydamas įvykius, užsienio reikalų ministras Urbšys instruktavo visus Lietu­ vos diplomatinius pasiuntinius, kad tuo atveju, jeigu Lietuva praras­ tų suveneritetą - ją užgrobtų Sovietų Sąjunga, ir jie imtųsi panašių žingsnių. Palaikydamas ryšį su Lietuvos pasiuntiniais, jis buvo tikras, kad tokia pat nota bus įteikta visose sostinėse, kuriose atstovaujama Lietuva. Tada pasiuntinys įteikė man pridedamą laišką, kuriame reiš­ kiamas „pats rimčiausias ir griežčiausias protestas". Aš pasakiau ponui Škirpai, kad norėčiau kuriam laikui šį doku­ mentą pasilikti. Iš jo kalbos susidariau nuomonę, kad jis nelaukia iš mūsų kokių nors komentarų šiuo klausimu. Tačiau aš negalėjau jam pasakyti, ar Vokietijos Vyriausybė apskritai yra pasirengusi priimti panašią notą, todėl mes turime pasilikti teisę ją grąžinti. Paskui pasiuntinys pareiškė, kad iš dalies dėl žinomos Vokietijos pozicijos jis praleido vieną notos punktą, kurį kiti Lietuvos pasiunti­ niai įtraukė į notas vyriausybėms, prie kurių jie akredituoti, - būtent prašymą, kad prijungimas (Lietuvos prie SSRS) nebūtų pripažintas. Pasiuntinys paklausė, ar negalėtų bent žodžiu pateikti tokį prašymą. Aš nesutikau, tada pasiuntinys pareiškė, kad galima laikyti, jog tokio prašymo nebuvo. Galiausiai pasiuntinys pasakė, kad yra pasirengęs padaryti savo akciją plačiai žinomą, pasitelkdamas Eltos agentūros

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Berlyno atstovybę. Jam atrodo, kad yra būtina pareikšti savo asmeni­ nę poziciją dėl to, kas vyksta. Aš paprašiau pasiuntinio susilaikyti nuo šio žingsnio, ir jis sutiko įvykdyti mano prašymą. Per valstybės sekretorių Reicho užsienio reikalų ministrui per­ duotas prašymas dėl instrukcijos, ar reikia priimti notą. Galima lauk­ ti, kad tokias pat notas įteiks ir Latvijos bei Estijos pasiuntiniai. La­ tvijos pasiuntys jau susitarė susitikti su manimi šiandien 17.30 val. WOERMANNAS

VOKIETIJOS URM MEMORANDUMAS BERLYNAS, 1940 M. BIRŽELIO 22 D.

Šiandien pas mane apsilankė Latvijos pasiuntinys ir įteikė Reicho užsienio reikalų ministrui adresuotą laišką, kuriame jis, kaip „teisė­ tos Latvijos Vyriausybės" pasiuntinys, protestuoja prieš Latvijos pri­ jungimą prie Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos. Ryšium su tuo pasiuntinys pažymėjo, kad jis nesirengia daryti Vokietijai kokių nors nepatogumų. Jo nuomone, dėl jo protesto įteikimo čia nieko ne­ atsitiks. Aš pasakiau ponui Krieviniui, kad kuriam laikui pasiliksiu jo laišką. Apie tai, ar laiškas galės būti priimtas, ar ne, pranešiu jam vė­ liau. Informacija apie pokalbį su Lietuvos pasiuntiniu, papildantį me­ morandumą, per poną valstybės sekretorių siunčiama Reicho užsie­ nio reikalų ministrui, prašant priimti sprendimą. WOERMANNAS

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

LATVIJOS PASIUNTINYBĖ BERLYNAS, 1940 M. LIEPOS 22 D.

Pone Reicho ministre! Turiu garbę informuoti Jūsų Prakilnybę apie tai, kas toliau išdės­ tyta. Šio mėnesio 21 dieną Rygoje susirinkęs parlamentas paskelbė Latviją sovietine respublika ir kreipėsi į Maskvą su prašymu prijungti Latviją prie Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos. Ta rezoliucija neturi jokio teisinio pagrindo, nes pats parlamentas atsirado po rin­ kimų, kurie buvo vykdomi rusų okupacijos teroro sąlygomis ir kurių jokiu būdu negalima laikyti laisva tautos valios išraiška. Prieš tai į Latviją įsiveržusi sovietinė kariuomenė savaime pažeidė visas egzis­ tuojančias Latvijos ir SSSR sutartis. Kaip teisėtos Latvijos Vyriausybės ypatingasis ir įgaliotasis pa­ siuntinys laikau savo pareiga informuoti Jūsų prakilnybę, kad protes­ tuoju prieš minėtus veiksmus. Dar kartą priimkite, Jūsų Prakilnybe, kuo nuoširdžiausią mano pagarbą. LATVIJOS NEPAPRASTASIS IR ĮGALIOTASIS PASIUNTINYS EDG. KRIEVINIS

VOKIETIJOS URM MEMORANDUMAS BERLYNAS, 1940 M. LIEPOS 24 D.

Šiandien aš draugiškai grąžinau Lietuvos ir Latvijos pasiunti­ niams jų notas dėl jų šalių įjungimo į SSSR sudėtį ir pasiteisindamas

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

pareiškiau, kad mes galime priimti iš pasiuntinių tiktai tas notas, ku­ rias jie įteikia savo vyriausybių vardu. Vadovaudamasis instrukcijo­ mis, aš jiems nenurodžiau, kad jos grąžintos Reicho užsienio reikalų ministro potvarkiu. Estijos pasiuntinys taip pat šiandien norėjo man įteikti analogišką notą. Paprašiau jo susilaikyti nuo šito ir nurodžiau minėtas priežastis. Lietuvos pasiuntinys man pranešė, kad jis savo asmenine inici­ atyva pasiuntė Lietuvos (sovietinės) Vyriausybei protesto telegramą dėl įjungimo (Lietuvos) į Sovietų Sąjungos sudėtį, kurioje, be viso kito, pareiškė, kad nelaiko Lietuvos gyventojų, tautos ir savęs paties susaistytų tos rezoliucijos. Latvijos ir Estijos pasiuntiniai man pasa­ kė, kad jie nesiuntė panašių telegramų ir nesiruošia to daryti. Toliau aš pasakiau trims pasiuntiniams, kad jie, kaip ir kiti jų di­ plomatinių misijų nariai, kartu su šeimomis, jeigu to pageidaus, gali pasilikti Vokietijoje. Trys pasiuntiniai dėl to išreiškė didžiulį dėkin­ gumą ir paprašė padėkoti Reicho užsienio reikalų ministrui. WOERMANNAS

r

n

Pasiuntiniui Schulenburgui

TELEGRAMA BERLYNAS, 1940 M . RUGPJŪČIO 2 D. 16.20 VAL.

Maskva, 1940 m. rugpjūčio 2 d. 20.45 val. Nr. 1339, rugpjūčio 2 d. Į Jūsų liepos 13 d. telegramą Nr. 1363

Jums nurodoma pranešti ponui Molotovui, kad Reicho Vyriausybė atsižvelgė į sovietų Vyriausybės pageidavimą, kad Vokietija paliktų So­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

vietų Sąjungai Lietuvos dalj, Maskvos susitarimais paskirtą Vokietijai. Tai reiškia esminį Maskvos susitarimų pakeitimą Vokietijai nenaudinga lin­ kme. Todėl prieš tai, kol Reicho Vyriausybė detaliai peržiūrės šį klausimą, mums būtų įdomu sužinoti, ką sovietų Vyriausybė pasiūlys mainais. RIBBENTROPAS

L

J

SSSR UŽSIENIO POLITIKA. IŠ V. M. MOLOTOVO PRANEŠIMO SSSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS 1940 M. RUGPJŪČIO 1 D. POSĖDYJE

Mūsų santykiai su Vokietija, kurie beveik prieš metus pakrypo kitaip, lieka visiškai tokie, kaip numatyta Sovietų Sąjungos-Vokieti­ jos sutartyje. Mūsų šaliai pirmaeilę riekšmę turi tas faktas, kad nuo šiol So­ vietų Sąjungos sienos bus perkeltos į Baltijos jūros pakrantę. Kartu mūsų šalis įgijo neužšąlančius Baltijos jūros uostus, kurių mums taip labai reikia. Praėjusioje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje man teko daryti pra­ nešimą apie taikos sutartį su Suomija /.../ Aišku, kad jeigu kai kurie elementai Suomijos valdančiuosiuose sluoksniuose nenutrauks savo represinių veiksmų prieš Suomijos visuomenės sluoksnius, siekian­ čius sustiprinti geros kaimynystės santykius su SSSR, tai santykiai tarp SSSR ir Suomijos gali nukentėti. (Juokas. Aplodismentai.) /.../ Prie mūsų santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis aš nesustosiu vien dėl to, kad apie juos negalima pasakyti nieko gero. (Juokas.) Mums tapo žinoma, kad kai kam Jungtinėse Valstijose nepatinka sovietų užsienio politikos laimėjimai Pabaltijyje. Tačiau,

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

prisipažinsiu, mus mažai domina ši aplinkybė (juokas, aplodismen­ tai), kadangi su savo uždaviniais mes sėkmingai susitvarkome ir be tų nepatenkintų ponų pagalbos. (Juokas, aplodismentai.) Vis dėlto ta aplinkybė, kad Jungtinėse Valstijose valdžia neteisėtai sulaikė auksą, kurį mūsų valstybinis bankas neseniai nupirko iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos bankų, verčia mūsų šalį pačiu energingiausiu būdu protestuo­ ti. Šiuo atveju mes galime tik priminti ir Jungtinių Valstijų Vyriausy­ bei, ir tuo pačiu keliu pasukusiai Anglijos Vyriausybei jų atsakomybę dėl neteisėtų veiksmų / .../ Tokiomis sąlygomis Sovietų Sąjunga turi būti itin budri rūpinda­ masi savo išoriniu saugumu, stiprindama visas savo pozicijas viduje ir išorėje. Mes perėjome nuo 7 prie 8 valandų darbo dienos, ėmėmės kitų priemonių, atsižvelgdami į tai, kad turime užtikrinti didesnį ir dar galingesnį šalies karinės ir ekonominės galios pakilimą, rimtai sustiprinti visų dirbančiųjų discipliną, atkakliai siekti, kad mūsų ša­ lyje pakiltų darbo našumas. Mes turime nemažai naujų laimėjimų, bet neketinsime nusiraminti ties tuo, ką pasiekėme. Norėdami užti­ krinti mums reikalingus tolesnius Sovietų Sąjungos laimėjimus, mes visada turime atsiminti draugo Stalino žodžius apie tai, jog „karinio užpuolimo pavojaus akivaizdoje reikia, kad visa mūsų liaudis būtų mobilizacinės parengties, kad joks „atsitiktinumas" ir jokie mūsų už­ sienio priešų fokusai negalėtų mūsų užklupti netikėtai". (Ilgi plojimai.) /.../ Mes pasieksime naujų ir dar garbingesnių Sovietų Sąjungos laimėjimų /.../ (Audringos, ilgai nenutylančios ovacijos. Visi atsistoja.) Laikraštis „Pravda“, 1940 m. rugpjūčio 2 d.

1 9 4 0 M. R U G P J Ū Č I O 3 - 6 D.

Trys Pabaltijo valstybės priimtos į SSSR sudėtį.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

r

n

Kam: Vokietijos URM

TELEGRAMA MASKVA, 1940 M . RUGPJŪČIO 13 D. 0.25 VAL.

Gauta 1940 m. rugpjūčio 13 d. 4.25 val. Nr. 1368, rugpjūčio 12 d. Skubiai!

Papildant mano rugpjūčio 7 d. telegramą Nr. 1590. Dėl Lietuvos teritorijos ruožo Molotovas man šiandien įteikė ilgą me­ morandumą. Jis pareiškė, kad teritorinė kompensacija Sovietų Sąjungai nepriimtina, tačiau išdėstė, kad Sovietų Sąjunga yra pasirengusi sumokė­ ti už tą teritoriją 3 860 000 auksinių dolerių (t. y. pusę tos sumos, kurią JAV sumokėjo už Aliaskos perleidimą) - per dvejus metus, auksu arba prekė­ mis, pagal Vokietijos pasirinkimą. Memorandumo tekstas bus pasiųstas trečiadienį per kurjerį lėktuvu. SCHULENBURGAS

L

J

r

n

Kam: Vokietijos URM

TELEGRAMA MASKVA, 1940 M . RUGSĖJO 10 D. 17.58 VAL.

Gauta 1940 m. rugsėjo 11 d. 20.00 val. Nr. 1900, rugsėjo 11 d. Į Jūsų rugsėjo 10 d. telegramą Nr. 1649 Skubiai!

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

49

Molotovas parodė didelį susidomėjimą ir privertė mane keletą kartų pakartoti pareiškimą apie tai, kad „Reicho Vyriausybė iš esmės pasiren­ gusi už atitinkamą atlygį atsisakyti anksčiau jai pagal Maskvos sutartį ati­ tekusio Lietuvos teritorijos ruožo". Man susidarė įspūdis, kad Molotovas buvo patenkintas. Pareiškimą apie tai, kad pasiūlyta kompensacija mums aiškiai nepriimtina ir kad mes ėmėme rengti kontrpasiūlymą, Molotovas išklausė susidomėjęs, bet be jokių komentarų. SCHULENBURGAS

L

J

SLAPTASIS PROTOKOLAS MASKVA, 1941 M. SAUSIO 10 D.

Visiškai slaptai! Vokietijos Vyriausybės įgaliotas Vokietijos ambasadorius grafas fon Schulenburgas iš vienos pusės ir SSR Sąjungos Vyriausybės įga­ liotas SSSR LKT pirmininkas V. Molotovas iš antros pusės s u s i t ar ė, kad: 1. Vokietijos Vyriausybė atsisako savo pretenzijų į Lietuvos teri­ torijos dalį, nurodytą 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptajame papildomame protokole ir pažymėtą žemėlapyje, pridėtame prie šio protokolo. 2. SSR Sąjungos Vyriausybė sutinka kompensuoti Vokietijos Vy­ riausybei už teritoriją, minimą šio protokolo 1 punkte, išmokėdama Vokietijai 7 500 000 aukso dolerių, arba 31 milijoną 500 tūkstančius Vokietijos markių. 31,5 mln Vokietijos markių suma bus išmokama taip: vienas aš­ tuntadalis, tai yra 3 937 500 Vokietijos markių, - spalvotaisiais me­ talais per tris mėnesius nuo šio protokolo pasirašymo dienos, o likę

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

7 aštuntadaliai, tai yra 27 562 500 Vokietijos markių, - auksu, atskaitant iš Vokietijos mokėjimų auksu, kuriuos Vokietija turi sumokėti iki 1941 m. vasario 11d., remdamasi Vokietijos ekonominės delega­ cijos pirmininko pono Schnurrės ir SSRS užsienio prekybos liaudies komisaro A. I. Mikojano pasikeistais laiškais ryšium su „1941 m. sau­ sio 10 d. susitarimu dėl tarpusavio prekių tiekimo antruoju 1940 m. vasario 11d. pasirašyto Vokietijos ir SSR Sąjungos ūkinio susitarimo laikotarpiu'. 3. Šio protokolo pasirašyti du originalai vokiečių ir du originalai rusų kalba; įsigalioja tuoj pat jį pasirašius. Maskva, 1941 m. sausio 10 d. VOKIETIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU

SSR SĄJUNGOS ĮGALIOTAS

SCHULENBURGAS

V. MOLOTOVAS

1 9 4 1 M. B I R Ž E L I O 14 D.

Prasidėjo pirmoji masinė Pabaltijo gyventojų deportacija. 1 94 1 M. B I R Ž E L I O 22 D.

Lietuvoje per skubą buvo palikti ištisi kariniai daliniai, pulkai ir artilerijos divizionai, - bet pasistengta išvežti bent keletą tūkstančių nepatikimų lietuvių šeimų (paskui 4000 iš jų atiduota į Krasnojarsko lagerius apiplėšti urkoms). Nuo birželio 23-osios skubėjo suiminėti Latvijoje, Estijoje /.../ Neužmiršdavo sušaudyti politinių kalinių Talino ir kitų Vakarų ka­ lėjimų kamerose ir kiemuose. Tartu kalėjime sušaudė 192 žmones, lavonus sumetė į šulinį. A. I. Solženicynas. Gulago archipelagas

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Sovietų Sąjungos kariuom enė peržengia Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Sovietų Sąjungos kariuom enė peržengia Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 1940 m . birželio 15 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas

52

M I C H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

1 9 4 9 M. K O V A S - G E G U Ž Ė

Prievartinis kolūkių kūrimas. Antroji masinė Pabaltijo gyventojų deportacija. 1 9 5 0 M. K O V A S

Apkaltintųjų buržuaziniu nacionalizmu represijų pradžia. 1 9 8 9 M. G E G U Ž Ė S 9 D.

Per karinį paradą Vilniuje apie penkiasdešimt studentų gyva grandine užtvėrė Gedimino prospektą ir 5 minutėms sustabdė tankų koloną. 1 9 8 9 M. R U G P J Ū Č I O 23 D.

Minint Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metines, demonstruodamos viltį ir ryžtą, per akciją „Baltijos kelias" gyva gran­ dine susijungė trys Pabaltijo tautos. „Baltijos kelio" tikslas - atkurti laisvas valstybes, ir šito kelio neįmanoma pakeisti. „Baltijos kelias" tapo priesaika stovėti petys petin kovoje už lais­ vę. Tikėdamos perestrojka, Pabaltijo tautos vis dar manė, kad išeiti iš necivilizuotos imperijos galima civilizuotai. Gali būti, kad taip ir būtų įvykę, bet socialistinio pasirinkimo apaštalai nusprendė Pabal­ tijį padaryti poligonu, kur būtų išbandomos naujos idėjos, kaip ginti socialistinę tėvynę perestrojkos sąlygomis.

PIRMA DALIS BALTIJOS KELIAS

Rainių m iškelyje sovietinių b udelių sadistiškai nukankintos aukos. Rainiai, 1941 m. birželio 28 d. Fotografas Kazim ieras Budginas. Žem aičių „Alkos" m uziejus

Garvežys, traukiantis gyvulinių vagonų sąstatą. Tokiais traukiniais sovietinė valdžia į Sibirą trėm ė Lietuvos piliečius. Komijos ASSR, XX a. 6-asis dešim tm etis. Lietuvos genocido aukų m uziejus

54

M I C H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

Procesija su Lietuvos trem tinių palaikais iš Šv. Teresės bažnyčios į Katedrą. Vilnius, 1989 m. liepos 29 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

M itingas prie A dom o Mickevičiaus p am inklo slaptiesiems M olotovo-R ibbentropo pakto protokolam s pasm erkti. Vilnius, 1987 m . rugpjūčio 23 d. Fotografas A. Gylys

P IR M A DALIS

BALTIJOS KELIAS

55

„Baltijos kelio” vienybė. 1989 m. rugpjučio 23 d. Fotografas Vytautas Visockas

Lietuvos trem tiniai „Baltijos kelyje". Vilnius, 1989 m . rugpjūčio 23 d. Fotografas Z enonas Nekrošius

Lietuvos trem tiniai „Baltijos kelyje" Katedros aikštėje. Vilnius, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Fotografas Vytautas Visockas

P IR M A DALIS

BALTIJOS KELIAS

57

Lietuvos valstybės gynėjai prie Aukščiausiosios Tarybos - A tkuriam ojo Seimo. Vilnius, 1991 m. sausis. Fotografas Kęstutis Svėrys

Šim tai akių žvelgia į mus pro žiū ro n u s, b in o k liu s Ir m ato mus p ik tu s, p aju o d u siu s nuo dūm ų. Bet niekada jie neišvys, Kad mes p rik a u sty ti galeroje p rie irk lų . Vladimiras Vysockis

A N T R A DALIS

BALTIJOS POLIGONAS

Sovietų Sąjungos karinė technika Vilniaus gatvėse. 1991 m. sausio 11d. Fotografas Kęstutis Svėrys

Sovietų Sąjungos karinė technika Vilniaus gatvėse. Vilnius, 1991 m. sausio 11d. Fotografas Aleksandras Juozapaitis

LIETUVA

1990 M. SAUSIS „Nė už ką neleisiu, kad klastingas kaimynas trukdytų mūsų klestėjimui. Ateis metas - nusilenks Maskvos galybei", - sakė caras Stalino užsakymu sukurtame S. Eizenšteino filme „Ivanas Žiauru­ sis", - filmas sausio 10-11 dienomis, M. Gorbačiovo vizito j Lietuvą išvakarėse, buvo pakartotinai parodytas per Centrinę SSSR televiziją. Sausio 11-13 d. Sovietų Sąjungos Prezidentas M. Gorbačiovas lan­ kėsi Lietuvoje. Per vieną susitikimą gatvėje M. Gorbačiovas pasakė: „Be mūsų nė vienas klausimas nebus sprendžiamas." Ir pridūrė: „At­ minkite: jeigu kam nors pavyks įžiebti nesantaiką tarp mūsų, įvyks tragedija. Mes neturime to leisti." Vizito tikslas buvo vienas: įkalbinėjimais ir užuominomis apie ne­ išvengiamus sunkumus priversti persigalvoti ir likti Sovietų Sąjungoje. Šis vizitas nedavė daug naudos. Tačiau šalies vadovybė (reakcingoji jos dalis), atrodo, suvokė, kad „geruoju" su tais pabaltijiečiais nesusitarsi. Vilniuje visą kelią nuo oro uosto iki Lenino aikštės jį pasitiko minios žmonių ir skandavo: „Laisvę Lietuvai!" Susitikime su Vilniaus kuro aparatūros darbininkais M. Gorbačiovas pareiškė, kad reikia galvoti ne apie atsiskyrimą, o apie naujos federacijos sukūrimą. Katedros aikštėje į mitingą susirinko apie 300 tūkstančių žmonių ir reikalavo nepriklausomybės Lietuvai.

ANTRA DALIS BALTIJOS P O L IG O N A S

Sąjūdžio m itingas „Lietuvai - N epriklausom ybę!" Katedros aikštėje. M itinge dalyvavo p er 40 000 žm onių. Vilnius, 1990 m. sausio 10 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Sąjūdžio m itingas „Laisvę ir N epriklausom ybę Lietuvai" Katedros aikštėje. Vilnius, 1990 m. sausio 11d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

62

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

Šiaulių gyventojai M. Gorbačiovą pasitiko tokiais pat šūkiais: „Laisvę Lietuvai!" Sausio 11d. Latvijos liaudies fronto kvietimu prie Laisvės sta­ tulos Rygoje susirinko apie 10 tūkstančių žmonių palaikyti lietuvių tautos, parodyti savo solidarumą. Sausio 12 d. Latvijos SSR Aukščiausioji Taryba priėmė rezoliuci­ ją, palaikančią suverenios Lietuvos SSR pasirinktą kelią į nepriklau­ somybę. Veikiausiai ne be SSSR vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado ži­ nios pertvarkytas kai kurių kariuomenės dalinių pavaldumas: mobi­ liausi ir geriausiai pasirengę kovos veiksmams oro desanto ir sausu­ mos kariuomenės daliniai perduoti represinei struktūrai - KGB. Vadovaudamasis SSSR gynybos ministro D. T. Jazovo ir SSSR sau­ gumo komiteto pirmininko V. A. Kriučkovo direktyvomis, 1990 m. sausio 3 d. šifruota telegrama SSSR ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas perdavė KGB iki tol oro desanto ir sausumos kariuomenei bu­ vusias pavaldžias 103-iąją oro desanto diviziją, 75-ąją motorizuotąją šaulių diviziją, 48-ąją specialiosios paskirties motorizuotąją šaulių di­ viziją, 27-ąjį atskirąjį ypatingosios paskirties batalioną. Šitaip KGB ka­ riuomenė pasipildė 23 tūkstančiais asmenų. Netrukus 15 desantinių šturmo brigadų, iki tol buvusių pavaldžių karinių apygardų vadams, buvo perduotos oro desanto kariuomenės vado pavaldumui. Taip padidintas šių dalinių mobilumas, vadovavimas tapo operatyvesnis, kartu padidėjo ir pati oro desanto kariuomenė. Jai, kaip žinoma, va­ dovavo pagarsėjęs savo ištikimybe SSKP generolas V. Ačialovas. Apie šias permainas viešai tapo žinoma tik 1990 m. rugsėjį, kai SSSR Aukščiausiosios Tarybos posėdyje V. Kriučkovas buvo privers­ tas atsakyti į SSSR liaudies deputato S. Belozercevo klausimus, kokiu tikslu pamaskvėje atsirado kariuomenės daliniai. Šis skandalas pla­ čiai nuskambėjo, jam prigijo „bulviakasio manevrų" vardas. Matyt, į šitą greitojo reagavimo pajėgų stiprinimą dėjo viltis SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. Lukjano-

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

vas, kai tų pačių metų vasarį susitikime su liaudies deputatais, išrink­ tais Azerbaidžano autonominėje srityje Kalnų Karabache, pareiškė, kad jo nejaudina nei Karabachas, nei Moldova, nei Baltijos šalys, trinktelės kumščiu, ir nusiramins: „Pakraščiai siūbuoja šalies laivą. Jeigu per pusę metų nestabilizuosime situacijos, įvesime karinę pa­ dėtį, nors Michailas Sergejevičius ir nelabai to nori."

VASARIS Vasario 4 d. Vilniuje surengtas Rytų Europos demokratinių jėgų forumas. Pagrindinė forumo tema - nepriklausomų žiniasklaidos prie­ monių ugdymas, nepriklausomų darbininkų judėjimų perspektyvos, jaunimo organizacijų problemos. Forumo organizatorius - Sąjūdis.

KOVAS VILNIUS, KOVO 11 D., SEKMADIENIS

Lietuvos parlamentas paskelbia nepriklausomybę.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS AKTAS DĖL LIETUVOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS ATSTATYMO Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vyk­ dymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės ga­ lios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas. Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje nevei­ kia jokios kitos valstybės konstitucija. Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažin­ tiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradar­ biavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmo­ gaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių ga­ lių reiškėją šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS SEKRETORIUS

L. SABUTIS

Vilnius, 1990 m. kovo 11d.

Reikia priminti, kad SSSR Konstitucijos 73 straipsnyje apibrėž­ ta, kokia tvarka respublikos priimamos į SSSR sudėtį. 72 straipsnyje garantuojama, kad „kiekviena sąjunginė respublika turi teisę laisvai išstoti iš SSSR“. Tačiau Konstitucijoje nenustatytas išstojimo mecha­ nizmas, tad išeitų, kad sąjunginės respublikos galėjo aiškinti situaciją savaip. Tačiau čia ir glūdi komunistinės sistemos esmė - kad Centras pasiliko sau visas teises. Jis lėmė tautų likimus, ir už mažiausią nepa­ klusnumą buvo griežtai baudžiama.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Lietuvos Respublikos A ukščiausiosios Tarybos - A tkuriam ojo Seimo I sesija. D eputatai balsuoja plenarinio posėdžio m etu. Vilnius, 1990 m. kovo 1 1d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Lietuvos Respublikos A ukščiausiosios Tarybos - A tkuriam ojo Seimo I sesija. D eputatai balsuoja plenarinio posėdžio m etu. Vilnius, 1990 m. kovo 1 1d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

66

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

Jau kovo 12 d. oro desanto kariuomenės vado pirmasis pavaduo­ tojas O. Pikauskas šifruotoje telegramoje V. Ačialovui praneša: Vilniuje buvau susitikęs su buvusiu Ministrų Tarybos Pirmininku V. Sakalausku, jo pirmuoju pavaduotoju V. Kazanavičiumi, pirmojo sekretoriaus padėjėju V. Komisarenka, divizijos vadu A. Žitnikovu. Iš pokalbių supratau: jeigu būtų aiški Centro pozicija ir palaikymas, to­ kiu atveju jie imtųsi veiksmų atkirčiui. Kadangi nėra aiškios Centro pozicijos, nesutinkančių respublikos gyventojų protestų nenumatoma.

Ten pat nurodytos pajėgos, kurias, matyt, būtų galima panaudoti slopinant išsivadavimo judėjimą: Motorizuotasis šaulių pulkas, priešlėktuvinės gynybos karo moky­ kla - apie 3000 žmonių, konvojaus ir apsaugos padaliniai, 7-oji oro de­ santo divizija, 97-asis, 108-asis, 119-asis parašiutininkų desanto pulkai (išskyrus artilerijos pulkų). Iš Mokymų centro - trys mokomieji para­ šiutininkų desanto pulkai po 1000-1100 žmonių. Pasiruošimo veikti laikas - para. Reikalinga KŠM (komandinė štabo mašina ), kilnojamo­ sios radijo stotys ir 3 tūkstančiai neperšaunamų liemenių. Pataisos dar­ bo kolonijos (ITK, LTU) - 1 4 vienetų. Iš viso nuteistųjų - 8397 žmonės.

Nesunku spėti, kad šiuo atveju kalbama apie atvirą veikimą prieš konstitucinę Respublikos valdžią ir svarstoma, kad, be kariuomenės, galima panaudoti ir nuteistuosius. Panašiai 1953 m. elgėsi L. P. Be­ rija, siekdamas destabilizuoti padėtį šalyje. Klasta išties begalinė, o bolševikų naudojamų priemonių arsenalas menkai tepasikeitė. K O V O 18 D . , S E K M A D I E N I S

Po savaitės, kai Vilniaus Gedimino aikštėje vyko daugiatūkstan­ tinis mitingas parlamentui paremti, žemai virš susirinkusiųjų galvų praskrido kariniai transporto lėktuvai IL-76. Į Lietuvą buvo permeta­ mi 76-osios oro desanto divizijos 234-asis ir 104-asis parašiutininkų desanto pulkai. 234-asis parašiutininkų desanto pulkas dislokuotas Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje, 104-asis pulkas - Kaune.

ANTRA DALIS BALTIJOS P O L IG O N A S

K O V O 19 D . , P I R M A D I E N I S

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė pareiškimą „Dėl Tarybinių ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje statuso". Apie SSSR ka­ riuomenės buvimą Lietuvoje pasakyta, kad ši problema bus spren­ džiama vyriausybių lygiu. Kartu pareiškime teigiama: patys kariškiai ir jų šeimos čia niekuo dėti. Jų nedera užkabinėti, įžeidinėti, jausti jiems kokio nors priešiškumo. Būkime jiem s draugiški ir mandagūs, tada ir išsiskirsime, neminėdami vieni kitų bloguoju. K O V O 21 D . , T R E Č I A D I E N I S

Paskelbtas SSSR Prezidento įsakas „Dėl papildomų priemonių užtikrinant sovietinių piliečių teises, SSR Sąjungos suvereniteto Lie­ tuvos SSR teritorijoje apsaugą".

SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGOS PREZIDENTO ĮSAKAS NR. 207 DĖ L P A P I L D O M Ų P R I E M O N I Ų U Ž T I K R I N A N T S O V I E T I N I Ų P I L I E Č I Ų T E I SE S, SSR S Ą J U N G O S S U V E R E N I T E T O L I E T U V O S SSR TERITORIJOJE A P S A U G Ą

/... / Nepaisydamos 1990 m. kovo 15 d. III neeilinio SSSR liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo, Lietuvos SSR Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė toliau priiminėja teisės aktus, pažeidžiančius sovietinių piliečių teises ir SSR Sąjungos suverenitetą. Ryšium su tuo p a v e d u :

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

1. SSSR Ministrų Tarybai, Lietuvos SSR vietinių liaudies deputa­ tų tarybų vykdomiesiems ir tvarkomiesiems organams, teisėtvarkos organams užtikrinti, kad būtų laikomasi SSSR Konstitucijos reikala­ vimų ginant Lietuvos SSR teritorijoje gyvenančių SSSR piliečių teises ir teisėtus interesus. 2. SSSR valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomenei imtis reikalingų priemonių, kad būtų sustiprinta SSSR valstybinės sienos atkarpa, einanti Lietuvos SSR teritorija, užkirsti neteisėti veiksmai, pažeidžiantys SSR Sąjungos įstatymus dėl valstybinės SSSR sienos. 3. Lietuvos SSR teritorijoje laikinai sustabdyti 1975 m. liepos 23 d. SSSR Ministrų Tarybos nutarimo Nr. 646 „Dėl medžioklinių šautuvų įsigijimo, apskaitos ir saugojimo vieningos tvarkos nusta­ tymo" galiojimą, kartu tam pačiam laikui uždraudžiant šaunamųjų ginklų pardavimą respublikoje. Piliečiams, gyvenantiems Lietuvos SSR teritorijoje, per septynias dienas atiduoti vidaus reikalų organams visus turimus šaunamuosius ginklus laikinam saugojimui. Piliečių atsisakymo atiduoti tokius gin­ klus atveju SSSR vidaus reikalų ministerijai - užtikrinti, kad jie būtų paimti. SSSR gynybos ministerijai - priimti vidaus reikalų organų paimtus piliečių ginklus ir užtikrinti jų saugojimą. 4. SSSR užsienio reikalų ministerijai ir SSSR vidaus reikalų mi­ nisterijai sustiprinti vizų išdavimo ir leidimų užsienio piliečiams įva­ žiuoti į Lietuvos SSR kontrolę. SSSR vidaus reikalų ministerijai SSR Sąjungos prokuratūrai imtis reikalingų priemonių, kad būtų užkirs­ tas kelias užsienio piliečiams, esantiems Lietuvos SSR teritorijoje, pažeisti užsienio piliečių buvimo SSSR taisykles, imtinai iki jų iškel­ dinimo, sutinkamai su SSSR įstatymu „Apie užsienio piliečių teisinį statusą SSSR“. 5. Šis įsakas įsigalioja nuo jo pasirašymo. SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS

M. GORBAČIOVAS

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

K O V O 22 D . , K E T V I R T A D I E N I S

Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi.

KREIPIMASIS Į PASAULIO TAUTAS, VYRIAUSYBES IR GEROS VALIOS ŽMONES Nuo kovo 11 dienos teisėtai ir taikiai gyvuoja nepriklausoma Lietuvos Respublika. Deja, šiomis dienomis vis labiau aiškėja, kad prieš Lietuvos Res­ publiką ir jos piliečius kita valstybė rengiasi pavartoti prievartą. Šios grėsmės akivaizdoje su viltimi kreipiamės į pasaulio tautas, valstybių vyriausybes, visus geros valios žmones ir prašome savo pro­ testais užkirsti kelią galimam smurto panaudojimui prieš pasaulio valstybių bendrijos narę Lietuvą ir jos taikius piliečius. Vilnius, 1990 m. kovo 22 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

KOVO 23 D., P E N K T A D I E N I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PAREIŠKIMAS TSR Sąjunga stengiasi sukurti Lietuvos Respublikoje dirbtinę įtampą. Į Lietuvos Respubliką permetami nauji TSRS ginkluotųjų pa­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

jėgų daliniai, jie demonstruoja atidengtus ginklus ir savivalę, nes nė vienas tų veiksmų nėra sutartas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Užfiksuoti žmonių ir turto grobimo atvejai, kaip TSRS kariškių savi­ valės Lietuvoje rezultatas. Vietiniai gyventojai raginami nepaklusti Lietuvos Respublikos įstatymams. Atsiunčiami nežinomi pareigūnai iš TSRS su aiškiau nenurodomomis užduotimis, o Lietuvos Respu­ blikos pareigūnams adresuojami neteisėti nurodymai klausyti kitos valstybės įstatymų. Tokie TSRS veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip 1940 m. agre­ sijos prieš Lietuvą tąsa, ir Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba reiškia dėl to protestą ir apgailestavimą. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1990 m. kovo 23 d.

Kai buvo tiriama baudžiamoji byla dėl valstybinio pervers­ mo SSSR, darant kratą gynybos ministro D. Jazovo kabinete, rastas darbo kalendorius, kuriame 1990 m. kovo 23 d. puslapyje įrašyta: „/.../ nusimato?! Būti pasiruošusiems užimti televizijos centrą" ir „/.../ ne Burokevičius, o Sakalauskas. Burokevičius padės". Nepra­ dėsime spėlioti, kas būtent „nusimatė“, paliksime skaitytojui pačiam pagalvoti, apie ką buvo kalbama. Tą pačią dieną SSSR ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas armijos generolas M. Moisejevas išsiuntinėja visoms ginkluotosioms pajėgoms šifruotą telegramą-aplinkraštį, kuriame apibūdinama pa­ dėtis Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys į augantį dezertyrų skai­ čių, būtinybę sustiprinti politinį auklėjamąjį darbą, kad būtų užkirs­ tas kelias Pabaltijo respublikų gyventojams vengti karinės tarnybos. Nurodoma neleisti kariuomenės junginių ir dalinių teritorijose pasirodyti liaudies frontų atstovams, sulaikyti emisarus ir perduoti

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

juos vidaus reikalų organams, kad būtų patraukti baudžiamojon at­ sakomybėn „už kurstymą". Būdinga tai, kad nusakant situaciją ne­ nurodoma, kokios emisarų veikos yra nusikalstamos, neaišku, apie kokią baudžiamąją atsakomybę kalbama. Toje pačioje telegramoje generolas M. Moisejevas praneša Pa­ baltijo karinės apygardos, sausumos kariuomenės ir oro desanto kariuomenės vadams, kad Gynybos ministerijos sukurta operatyvi­ nė grupė įvykiams Pabaltijyje sekti, nurodo visą informaciją siųsti į Generalinio štabo centrinę vadavietę, taip pat iškelia uždavinį su­ kurti operatyvines grupes, kad būtų organizuojamas informacijos rinkimas ir apdorojimas. Visi požymiai rodo, kad ruošiamasi didelei karinei operacijai. Prisimenant įrašą D. Jazovo kalendoriuje, galima daryti prielaidą, kad jie susitikinėjo, svarstė tas problemas, sumanė parklupdyti Pabaltijį ant kelių. KO V O 2 4 D . , Š E Š T A D I E N I S

Vilniuje įvyko Baltijos šalių Tarybos posėdis, kuriame priimtas pareiškimas apie padėtį Baltijos šalyse. Apsvarstyti galimi bendri Es­ tijos, Latvijos ir Lietuvos visuomeninių judėjimų veiksmai, jeigu ar­ domosios jėgos pabandytų destabilizuoti padėtį, kad būtų pretekstas įvesti nepaprastąją padėtį.

r

n TELEGRAMA VILNIUS, 1990 M. KOVO 24 D.

TSRS, Maskva Jo Prakilnybei TSRS Prezidentui M. Gorbačiovui

Didžiai gerbiamas Prezidente, Jūsų pageidavimu pranešu:

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Informacija apie savanorius atrodo pernelyg netiksli, nekompeten­ tinga. Užsirašo žmonės, kurie sutinka esant reikalui padėti palaikyti vie­ šąją tvarką ir kontroliuoti kelius. Jokių tokio tipo formuočių, tuo labiau ginkluotų, neturime. Tankai, dabar artėjantys prie Lietuvos Respublikos sostinės, neturi čia ką veikti. Jtampa didėja, kai yra demonstruojama kari­ nė jėga, kai tarybiniai kariškiai pagrobia žmones. Savo ruožtu įstatymai, priimami suverenios Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, jos teritorijoje yra teisiškai privalomi ir įparei­ goja kiekvieną ten esantį pilietį. Kas kursto jo arba jų nepaklusnumą Lie­ tuvos Respublikos įstatymams, be reikalo skatina juos atlikti svetimųjų vaidmenį, sėja nesantaiką. Jūs žinote, kad mes tiesiame jiems ranką, siū­ lome Lietuvos pilietybę, darbo vietų ir socialinės rūpybos išsaugojimą. Jūs taip pat žinote, kad mūsų vienintelis ir svarbiausias ginklas - tikėjimas mūsų teisingumu, laisvės ir demokratijos verte. Tikėdamasis savitarpio supratimo LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS

VYTAUTAS LANDSBERGIS

L

J KOVO 26 D., P I R M A D I E N I S

O. Pikauskas šifruota telegrama praneša D. Jazovui ir V. Ačialovui apie padėtį respublikoje ir atskirai atkreipia dėmesį, kad vienas 234-ojo parašiutininkų desanto pulko būrys saugo Aukštąją partinę mokyklą ir Politinio švietimo namus.

Tame pačiame dokumente pranešama, kad 1990 m. kovo 26 d. 17 val. V. Ačialovas ir V. Polevikas išvyko į Maskvą. Iš armijos ge­ nerolo, SSSR gynybos ministro pavaduotojo, sausumos kariuomenės vado V. I. Varenikovo gauta užduotis - 1990 m. sausio 27 d. sulaikyti Kauno psichiatrinėje ligoninėje gulinčius dezertyrus.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Armijos generolas V. Varenikovas: „Iš tiesų, į Vilnių naktį atvy­ ko desantininkų pulkas. Kodėl naktį? Kad nebūtų trukdoma mies­ to transportui, nejaudinami taikūs gyventojai. Mes vykdėme Prezi­ dento ir SSSR Vyriausybės nurodymą sustiprinti svarbių valstybinių objektų apsaugą Lietuvos teritorijoje. Ir atvykome čia ne tam, kad padidintume įtampą, kaip aiškina „sąjūdininkai", bet kad nuramintu­ me visuomenę, užkirstume kelią galimiems neramumams". L a ik r a š t is „ W a s h i n g t o n P o s t “, JAV

Lietuvos nepriklausomybei nėra alternatyvos, jeigu ji to nori. Ši šalis siekia teisingumo, trokšta atkurti savo suverenitetą, kurį iš jos prieš penkiasdešimt metų atėmė Stalinas. Bet koks Gorbačiovo sprendimas eiti Stalino keliu ir paminti demokratinę Lietuvos valią turės pačių rimčiausių pasekmių visiems santykiams - tačiau tik ati­ tolins Lietuvos išsilaisvinimą. Neverta abejoti, kad galiausiai tai įvyks. KOVO 27 D., A N T R A D I E N I S

Apie trečią valandą nakties į Naujosios Vilnios psichoneurologi­ nės ligoninės teritoriją įvažiavo du sunkvežimiai su desantininkais ir sustojo prie vyrų skyriaus durų. Kareiviai skubiai apsupo skyrių, nu­ plėšė ir sudraskė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus vėliavą, tada ėmė laužti įėjimo duris. Tą naktį budėjęs gydytojas ordinatorius K. Daš­ kevičius paskambino į rajono vidaus reikalų skyrių ir į Aukščiausią­ ją Tarybą. O automatais ginkluoti kareiviai išlaužė duris ir įsiveržė į skyrių. Ėmė viską iš eilės niokoti, mušti skyriuje gulinčius jaunuolius. Medicinos personalą, protestavusį prieš kariškių veiksmus, taip pat skyriuje budėjusį milicininką uždarė viename kambaryje. Tuo metu prie ligoninės atvažiavo artimiausio vidaus reikalų skyriaus milicijos darbuotojai, vadovaujami rajono vidaus reikalų skyriaus viršininko majoro V. N. Velichovo. Kieme esantys desan­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

tininkai, pamatę atvažiavusius milicininkus, nukreipė į juos auto­ matus ir atitraukę spynas liepė sustoti prie automobilio. Vyresnysis leitenantas A. Spruogis kreipėsi į vieną kariškį ir paprašė pakviesti grupės vadą. Vietoj atsakymo jie buvo nuginkluoti, o iš jų atimtus šovinius desantininkai išbarstė kieme. Paskui kieme buvę desanti­ ninkai ėmė mušti milicininkus, parvertė ant žemės ir ėmė spardyti. Beje, tuo metu A. Spruogis jau buvo be sąmonės nuo spyrio į galvą. Šią sceną stebėjo atvykę „ABC News“ korespondentai, ir jie už tai užmokėjo - desantininkai atėmė jų kino kameras, o juostas apšvietė. Vėliau pagrobtus ligoninės pacientus desantininkai sugrūdo į mašiną ir palikę likimo valiai sumuštus milicininkus apie 6 valandą išvažiavo iš ligoninės teritorijos. Tą pačią naktį panaši akcija įvykdyta Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje netoli Kauno, kur kariškiai pagrobė du pacientus, bet ne­ trukus paleido. 4 valandą desantininkai užėmė Lietuvos komunistų partijos CK pastatą. Desantininkų veiksmus koordinavo vienas iš Lietuvos ko­ munistų partijos vadovų Jonas Gureckas. Ant CK pastato stogo buvo sustatyti kulkosvaidžiai, prie įėjimo - patrulis. Klaipėdoje panašiai partijos miesto komiteto pastato užėmimo akcijai sutrukdė aplink pastatą susirinkę miesto gyventojai. Panašiu laiku, paklaida gali būti dvi savaitės, į Lietuvą atvyks­ ta SSSR valstybinio televizijos ir radijo pirmininko pavaduotojai A. S. Plevaka ir M. M. Suchovas, kuriuos, be grynai televizijos ir par­ tijos reikalų, sudomino iki tol niekam nerūpėjusi Valstybinio televi­ zijos ir radijo komiteto tvora. Jie pasiprašė nuvedami per pavasarinį polaidį apžiūrėti tvoros. Apžiūra svečiai iš esmės liko patenkinti, bet pareiškė nuogąstavimą, kas atsitiktų su respublikine televizija, „jeigu per gana nepatikimą tvorą perliptų koks nors maniakas ir patekęs į televizijos centrą sugadintų brangią aparatūrą". Juos lydėjęs genera­ linio direktoriaus pavaduotojas Juozas Neverauskas atsakė, kad per visą komplekso egzistavimo laiką nieko panašaus nebuvo. Bet jeigu

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

jau taip atsitiktų, televizijos centro apsauga, esanti netolimoje sargy­ binėje, juk ne veltui gauna algą. Praeis kokie devyni mėnesiai ir per televizijos centro tvorą į sar­ gybinę įsiverš ne koks abstraktus maniakas, o Pskovo desantininkų žvalgybinė kuopa, tačiau, laimei, ten nieko nebus, nes likus vos kele­ tui dienų iki tragedijos, prasidėjus remontui, apsaugą perkėlė į kitas patalpas. Verta pridurti, kad vienas iš tų Maskvos svečių iškart po koman­ diruotės į Vilnių išėjo pensiją. Antrasis taip pat išėjo į pensiją, bet jau po rugpjūčio pučo. O. Pikauskas šifruota telegrama pranešė V. Ačialovui, kaip sekėsi įvykdyti V. Varenikovo iškeltus uždavinius: Nuo 3.30 iki 6.00 val. Vilniaus ir Kauno psichiatrinėse ligoninėse sulaikyti 23 žmonės. Du, sulaikytus Kauno ligoninėje, grąžino atgal, nes jie neturėjo nieko bendra su karine tarnyba. Sulaikytieji savo elgesį aiškino ideologiniu Lietuvoje priimtų dokomentų poveikiu. 15.10 de­ zertyrus lėktuvu išskraidino į Anadyrį.

Lietuvos prokuroras parlamente pranešė: „1990 m. kovo 26 d. 22.30 val. 60 kariškių be skiriamųjų ženklų įsiveržė į Vilniaus psichia­ trinės ligoninės trečią aukštą. Suėmė, sumušė ir išsivežė ten buvusius jaunuolius. Išlaužė duris, sumušė milicininką ir tardytoją. 17.15 val. desantininkų grupė, vadovaujama papulkininkio, užgrobė LKP CK pastatą". Oficiali Centro propaganda skelbė, kad armija kovoja su dezertyrais ir asmenimis, vengiančiais šaukimo į karinę tarnybą, o tarnybiniuose dokumentuose atskleidžiamas tikrasis šių akcijų tiks­ las - destabilizuoti padėtį. Apibendrindamas per parą nuveiktus darbus, M. Moisejevas šif­ ruotame aplinkraštyje ginkluotosioms pajėgoms praneša: Naktį iš 1990 m. kovo 26-osios į 27-ąją aktyviai veikusios 7-osios oro desanto divizijos paieškos grupės Vilniaus ir Kauno miestuose sulai­ kė 23 dezertyrus, pasislėpusius psichiatrinėse ligoninėse ir kitose kariš­ kiams neprieinamose vietose. Tai rodo, kaip organizuotai, tikslingai ir

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

ryžtingai veikė specialiai šiam reikalui suformuotos ir apmokytos paieš­ kos grupės. Įsakau junginiuose iš tinkamų kareivių ir karininkų sukurti ir ekipuoti paieškos grupes. Mokyti juos sumaniai veikti, kai vietiniai gyventojai ima reikšti nukreiptas prieš armiją ar nacionalistines nuo­ taikas. Atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad Pabaltijo ir Užkaukazės res­ publikų vidaus reikalų organai nepadeda sulaikyti tvarkos pažeidėjų.

Dera paminėti, kad įsakas dėl kovos su dezertyravimu oficialiai pasirodys tiktai balandį. Taigi armija respublikose savivaliavo visiškai be jokio, net formalaus, teisinio pagrindo, nebuvo paskelbta nei kari­ nės, nei ypatingosios padėties, o jos „šaunioji" vadovybė tai pateikė kaip didvyriškus veiksmus. Todėl ir kyla klausimas: ar ne su savo liau­ dimi jie ruošėsi kariauti? Pabaltijyje kariuomenę su liaudimi, su tei­ sėtvarkos organais supjudė ne Respublikų vadai, o Centro vadovybė. KOVO 28 D., T R E Č I A D I E N I S

Virš Rygos skrenda lėktuvas AN-2 ir sraigtasparnis, jie mėto la­ pelius su Jungtinės darbo kolektyvų tarybos atsišaukimu. 16 val. prie Aukščiausiosios Tarybos pastato Vilniuje prasidėjo SSSR piliečių Lietuvoje komiteto organizuotas mitingas. Į jį susirin­ ko apie 15 tūkstančių žmonių, kurie protestavo prieš Lietuvos atsis­ kyrimą nuo SSSR ir kvietė imtis nepaklusnumo Lietuvos Respubli­ kos Aukščiausiajai Tarybai akcijų. Mitingo rezoliuciją išsiuntė SSSR Aukščiausiajai Tarybai. KOVO 29 D., K E T V I R T A D I E N I S

Rygoje vyksta mitingai - ir palaikantys Lietuvos nepriklausomy­ bę, ir ją smerkiantys. Mitinge, kurį surengė Jungtinė darbo kolektyvų taryba, pareikalauta uždrausti antisovietinių leidinių spausdinimą. Šiuo klausimu priimtas pareiškimas, kad, „jeigu iki šių metų balan­ džio 15 dienos reikalavimai nebus įvykdyti, miesto dirbantieji pasi­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

lieka teisę imtis visų turimų poveikio priemonių. Latvijoje Lietuvos scenarijus nepasikartos!" Mitinge skambėjo šūkiai: „Draugai jūrei­ viai, ar ne laikas sargybai liautis laukus?“, „Latvija lieka „raudona11! Kalbėjo Alfredas Rubikas. KO VO 30 D ., P E N K T A D IE N IS

ESTIJOS SOVIETŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS NUTARIMAS DĖL ESTIJOS VALSTYBĖS STATUSO

Estijos SSR Aukščiausioji Taryba patvirtina, kad 1940 m. birželio 17 d. SSR Sąjungos įvykdyta Estijos Respublikos okupacija de jure nepanaikino Estijos Respublikos egzistavimo. Estijos Respublikos teritorija iki šiol yra okupuota. Estijos SSR Aukščiausioji Taryba, at­ sižvelgdama į aiškiai išreikštą estų tautos valią atkurti savarankišką Estijos Respubliką ir teisėtą jos valdžią, - pripažįsta SSR Sąjungos valdžią Estijoje neteisėta nuo pat jos įtvir­ tinimo ir skelbia pradedanti Estijos Respublikos restitutio in integrum; - skelbia pereinamąjį periodą, kuris baigsis suformavus konsti­ tucinius Estijos Respublikos valstybės valdžios organus. Estijos SSR Aukščiausioji Taryba nustato laikiną pereinamojo periodo valdymo tvarką, įskaitant visų gyventojų teisines garantijas, nepriklausomai nuo tautybės. Šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo. ESTIJOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS A. RIUITELIS Talinas, 1990 m. kovo 30 d.

y

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

K O V O 31 D . , S E K M A D I E N I S

Vilniyje kariškiai 23 val. užėmė Lietuvos partijos istorijos insti­ tuto, Lietuvos Respublikos prokuratūros pastatą ir Lietuvos KP CK garažą. Užimdami Lietuvos KP CK spaustuvės filialo pastatus, desan­ tininkai sumušė jauną fiziką, SSSR liaudies deputatą Zigmą Vaišvilą. Laikraštyje „Sovetskaja molodiož" išspausdintas SSSR KGB pa­ reiškimas, kuriame sakoma: „Ateina žinių, kad Lietuvos SSR toliau pažeidinėjami SSSR liaudies deputatų III suvažiavimo nutarimai. Dar vienas tokio pobūdžio žingsnis - 1990 m. kovo 27 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas, kuriame Lietuvos pilie­ čiai kviečiami daugiau nebendradarbiauti su valstybės saugumo or­ ganais, vykdančiais savo funkcijas. Atsižvelgdamas į tai SSSR KGB mano, kad būtina atkreipti dėmesį, jog pagal SSSR Konstituciją (73 str., 9 p.) ir sąjunginių respublikų konstitucijas valstybės saugu­ mą pavesta užtikrinti SSSR KGB ir tai neatsiejama SSSR KGB veiklos dalis. Tuo remdamasis SSSR KGB pareiškia, kad visi jo padaliniai ir toliau vykdys Lietuvos SSR teritorijoje visas jam pavestas užduotis, be kita ko, kovos su ardomąja užsienio šalių specialiųjų tarnybų vei­ kla /.../. Bandymai /.../ priešintis Lietuvos SSR KGB vykdomoms valstybės saugumą užtikrinančioms priemonėms yra neteisėti - su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsižvelgdamas į anks­ čiau paminėtą Lietuvos SSR AT pareiškimą SSSR KGB pabrėžia, kad teisine prasme jo (KGB - red. past.) ryšiai su dirbančiaisiais yra tei­ sėti ir atitinka SSSR Konstitucijos nuostatas (32 str. ir 59 str.). SSSR KGB patvirtina, kad ir ateityje kliausis sovietinių žmonių parama, jų pagalbą čekistai laiko pilietinės pareigos vykdymu ir padarys viską, kad būtų garantuotas šitų žmonių saugumas." Tiksliausiai šį pareiškimą apibūdino laikraštis „Ekspress chronika“ - tai pareiškimas, kad skundikai bus ginami. Apie tai, kaip buvo užtikrinamas agentų saugumas, akivaizdžiau­ siai matyti iš SSSR KGB pirmininko V. Kriučkovo įsakymo „Dėl vals­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

tybės saugumo organų agentūros dokumentų apskaitos ir saugojimo sistemos tobulinimo", išleisto praėjus pusei metų po ką tik cituoto pa­ reiškimo. Tas įsakymas pakeitė iki tol galiojusius 1979 ir 1983 metų įsakymus ir nustatė: „Išbrauktų agentų, uždarytų susitikimų ir kons­ piracinių butų, nepavykusio asmeninio verbavimo bylų toliau nesau­ goti /.../“. „Nutarimą dėl agentų išbraukimo ir aktus apie asmeninių bylų sunaikinimą saugoti metus laiko ir neatiduoti operatyviniams skyriams. Kartotekas pašalinti ir sunaikinti. Informaciją apie dvivei­ džius saugoti ASU (automatizuotas informacijos valdymas - vert.) sistemoje ne ilgiau kaip 10 metų“. Kaip matyti iš įsakymo, buvusios SSSR teritorijoje slepiasi di­ džiulis agentų tinklas, ir aišku, kad jie daro įtaką parlamentams ir vyriausybėms. Kad tuščiai nešnekėčiau, pateiksiu dar vieną tos pačios žinybos dokumentą. Tiesa, jis priimtas dvejais metais anksčiau už minėtąjį, bet tai tiktai patvirtina faktą, koks didžiulis buvo KGB agentų tinklas respublikose, ir tai, kad, iš visko sprendžiant, gana daug buvo tokių, kuriuos reikėjo slėpti. Tuo labiau, kad, kaip sakyta, pateikiamas doku­ mentas išleistas 1988 metais - būtent tuo laiku, kai ėmė reikštis liaudies frontai ir aiškiai buvo matyti, kad Respublikos sieks nepriklausomybės.

1988 M. SSSR KGB PIRMININKO POTVARKIS RESPUBLIKINIAMS VALSTYBĖS SAUGUMO KOMITETAMS 1. /.../ Sąjunginių ir autonominių respublikų valstybės saugumo komitetams daugiau dėmesio skirti VERBAVIMUI IR AUKLĖJIMUI vietinės tautybės agentų, pajėgių ne tik atskleisti priešiškų elementų bei visokio plauko politinių avantiūristų sumanymus ir planus, bet ir efektyviai veikti negatyvius reiškinius, lokalizuoti ir žlugdyti po­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

litinio pobūdžio grupines akcijas, prisidengiančias nesankcionuoto­ mis demonstracijomis, mitingais ir panašiais provokaciniais sambū­ riais /.../ (Apie tai, kaip tai praktiškai buvo daroma, skaitytojas sužinos per­ skaitęs apie 1990 m. liepos įvykius Estijos Respublikoje, Torio miestelyje netoli Pernu - aut. past.)

4. Diegti agentams aiškią politinę orientaciją, atitinkančią šian­ dienę partijos reikalavimų dvasią, atsidavimą socializmo idealams.

BALANDIS BALANDŽIO 1 D., SEKMADIENIS

Lietuvoje prasidėjo masinė akcija. Gyventojai siunčia telegramas SSSR Aukščiausiajai Tarybai, SSSR Prezidentui, reikšdami paramą Lie­ tuvos Aukščiausiajai Tarybai ir reikalaudami nutraukti „nervų karą“. SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas paskambino Estijos Aukščiau­ siosios Tarybos Pirmininkui A. Riuiteliui ir pareikalavo anuliuoti nutarimą apie Estijos statusą kaip neatitinkantį SSSR Konstitucijos. Priešingu atveju, pasakė M. Gorbačiovas, Estijoje bus įvestas panašus režimas kaip Lietuvoje. M. Gorbačiovas priėmė Estijos Respublikos ministrą be portfelio Endelį Lippmaa. Tai, ką išgirdo iš SSSR Prezidento, jis perdavė šitaip: „Kai pas jus prasidės nacionaliniai susidūrimai ir bus įvestas prezi­ dentinis valdymas, tada jūs suprasite, ką reiškia būti okupuotiems". L a i k r a š t i s „ K o m m e r s a n t “, Nr. 19, 1 9 9 0 m. g e g u ž ė s 21 d.

SSSR vidaus reikalų ministerijos budėtojų dalinio duomenimis, balandžio-gegužės mėnesiais išpuoliai palaikant Pabaltijo respublikų nepriklausomybę užfiksuoti daugelyje Rusijos ir Ukrainos miestų.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

1990 m. balandžio 1-5 d. į Lietuvą buvo atvykęs būrys SSSR liau­ dies deputatų, atstovaujančių grupei „Sąjunga". Jų pareiškimas, apiben­ drinantis vizito rezultatus, pateikiamas visas, jam komentarų nereikia.

DEPUTATŲ GRUPĖS „SĄJUNGA" PAREIŠKIMAS A P I E I Š V A D A S IR P A S I Ū L Y M U S , P A D A R Y T U S IŠNAGRINĖJUS PADĖTĮ, SU SID A R IU SIĄ LIETUVOS S O V I E T Ų SO C IA L IS T IN Ė JE RESPUBLIK OJE ( p a g a l 1 9 9 0 m. b a l a n d ž i o 1-5 d. g r u p ė s „Sąjunga" deputatų vizito m edžiagą)

Visuomeninė politinė padėtis respublikoje lieka sudėtinga, aiš­ ki tendencija toliau aštrinti situaciją. Jai būdinga: tolesnis sovietinės socialistinės santvarkos demontavimas, bandymas forsuotai priima­ mais teisės aktais sugriauti visą dabar egzistuojančią ryšių su SSSR sistemą, taip pat tolesnis respublikos gyventojų, teisėtvarkos organų, tarp jų Vidaus reikalų ministerijos ir KGB poliarizavimas pagal poli­ tinius įsitikinimus ir tautinę priklausomybę. Lietuvos SSR teritorijoje faktiškai sustabdytas SSSR Konstitucijos galiojimas, kiekviena valan­ da, kai nesiimama ryžtingų priemonių, stiprina Sąjūdžio šalininkų pasitikėjimą ir trikdo tuos, kurie nuoširdžiai nori matyti atsinaujinu­ sią Lietuvą SSSR sudėtyje. Respublikos gyventojai jaučiasi moraliai pavargę dėl savo dvily­ pės padėties, kurioje jie atsidūrė dėl antikonstitucinės politikos, kurią vykdo Lietuvos Aukščiausioji Taryba. Atsitraukusi nuo priešrinkiminių pažadų, Sąjūdžio vadovybė at­ ėjusi į valdžią monopolizavo masinės informacijos priemones ir daro stiprų spaudimą visuomenei, nevengdama grasinimų, šantažo, gąsdi­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

nimo ir pan. Liaudis įbauginta savivalės ir gresiančio nedarbo, kuris jau dabar kai kuriuose rajonuose tampa realybe. Įmonėse ir įstaigo­ se, tarp jų sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo, suku­ riamos nepakeliamos sąlygos veikti partinėms organizacijoms, o jų vadovai ir eiliniai komunistai tiesiogine to žodžio prasme išujami iš darbo kolektyvų, tai yra, persekiojami už įsitikinimus. Darbo Lietuvos SSR metu deputatų grupė dalyvavo 8 mitinguo­ se, surengė 45 susitikimus darbo kolektyvuose ir kariniuose daliniuo­ se, 6 piliečių priėmimus asmeniniais klausimais, gavo daugiau negu 500 laiškų, dalyvavo 2 spaudos konferencijose, taip pat dalyvavo LKP (SSKP platforma) Vilniaus miesto komiteto ir rajonų komitetų jung­ tinio plenumo darbe, susitiko su Lietuvos komunistų partijos (SSKP platforma) CK biuro nariais, su katalikų bažnyčios vadovu kardinolu V. Sladkevičiumi ir kuriamų SSSR piliečių komitetų vadovybe. SSSR liaudies deputatams nebuvo sudaryta galimybė pasinau­ doti respublikos televizija, jie įsitikino, kad nėra sąlygų nuomonių pliuralizmui ir objektyviam skirtingų visuomenės sluoksnių interesų nušvietimui masinės informacijos priemonėse, kad respublikinėje spaudoje kasdien iškraipomi įvykiai, pateikiama atvira dezinforma­ cija apie tai, kas vyksta. Kai kuriose įmonėse Sąjūdžio vadovybė mė­ gino daryti kliūtis susitikti su dirbančiaisiais. Gausiuose pokalbiuose su įvairaus rango vadovais ir eiliniais Lietuvos SSR žmonėmis mes siekėme kruopščiai ištirti priežastis, dėl kurių susidarė krizinė situacija. Viską apibendrinus, galima padaryti labai aiškią išvadą: situaciją respublikoje įdirgino masinės informacijos priemonės, visiškai atsi­ dūrusios Sąjūdžio rankose. Nėra nė kalbos apie nuomonių įvairovę. Rusakalbiams gyventojams ir didelei daliai lietuvių iš esmės atim­ ta teisė viešai pareikšti savo nuomonę. Pradedant 1989 m. viduriu, nutrauktas pirmosios sąjunginės radijo programos transliavimas, o pastaruoju metu - ir Leningrado televizijos laidos; respublikos Aukš­ čiausiosios Tarybos sprendimu kariškius uždrausta įsileisti į televizi­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

ją ir radiją - tai veda prie susvetimėjimo, savitarpio nepasitikėjimo, konfrontacijos, nacionalistinių nuotaikų stiprėjimo, piliečių dezin­ formavimo. Į Lietuvos atvejį daugelis žiūri kaip į savotišką generalinę repeti­ ciją griaunamųjų jėgų, masinės informacijos priemonėmis mėginan­ čių destabilizuoti padėtį visoje šalyje. Visos šalies neformalūs dari­ niai konsultuojasi su Sąjūdžiu. Nuo balandžio 1 d. nutrauktas karinių komisariatų finansavimas iš vietinio biudžeto, atsisakyta aprūpinti jų ūkinę veiklą ir piliečių šaukimo į tikrąją karinę tarnybą organizavi­ mą. Vykdomiesiems komitetams duotas tiesioginis nurodymas ne­ dalyvauti vykdant pavasarinį jaunuolių šaukimą į sovietinę armiją. Stiprėja Sąjūdžio kontaktai su įvairiomis separatistinėmis orga­ nizacijomis, jų lyderiai ir atstovai apsilankė Lietuvos SSR ir bendra­ me vadinamojo Piliečių veiklos komiteto posėdyje priėmė sprendi­ mą pareikalauti, kad SSSR Prezidentas ir SSSR Aukščiausioji Taryba atšauktų Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Prezidento įsaką „Dėl papildomų priemonių užtikrinant sovietinių piliečių teises, SSR Sąjungos suvereniteto Lietuvos SSR apsaugą" ir nedelsdama imtųsi derybų su Landsbergio ir Prunskienės vyriausybe. Tokiomis sąlygomis dirbantiesiems nesupratimą, nuostabą, su­ sirūpinimą ir nepasitikėjimą kelia aukščiausiųjų valstybinių ir par­ tinių organų pozicija - tarp SSR Sąjungos ir Lietuvos SSR vienybės šalininkų plačiai paplitusi nuomonė, kad jie vengia stiprinti ryšius su sveikosiomis respublikos jėgomis, nukreipia sąjunginę spaudą nuo argumentuotos visuomeninės ir politinės padėties respubliko­ je kritikos. Neryžtingumas ir delsimas imtis būtinų priemonių, ypač įgyvendinant SSSR liaudies deputatų III suvažiavimo nutarimus ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Prezidento įsakus šiuo klausimu ne tik kelia gyventojų, ypač rusakalbių, nepasitenkinimą, bet ir sėja tarp jų pasimetimą ir baimę dėl savo ateities. Darbo kolektyvuose ypač dažnai, nuosekliai ir atkakliai keliami šie klausimai:

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

- garantijų, kad bus laikomasi žmogaus teisių, ypač atžvilgiu as­ menų, kurie nėra lietuviai ir laikosi kitokių negu Sąjūdis įsitikinimų; - susirūpinimas dėl stiprėjančių nacionalizmo, antisovietizmo, antirusiškumo ir nusistatymo prieš kariuomenę tendencijų; - nepasitenkinimas monopoline Sąjūdžio teise naudotis masinės informacijos priemonėmis; - kodėl pastaruosius dvejus metus centras nereaguoja į objekty­ vią informaciją ir dirbančiųjų reikalavimus, išsakomus laiškuose ir telegramose centriniams organams; - Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir SSSR Vyriausy­ bės neryžtingumas įgyvendinant savo pačių nutarimus. Mums tiesiai buvo sakoma: „Kodėl JAV Prezidentas davė įsakymą įsiveržti į Pana­ mą ir suimti kitos šalies prezidentą, o mūsų Prezidentas bijo parodyti ryžtą teritorijoje šalies, kurios vientisumo garantas jis turi būti?“; - pasipiktinimas, kad kai kurie liaudies deputatai ir liaudies frontai palaiko separatistines jėgas. Išplėstiniame Lietuvos komu­ nistų partijos (SSKP platforma) Klaipėdos miesto komiteto plenume šiuo klausimu tiesiai nurodoma: „Separatistinių siekių palaikymas nesuderinamas su garbingu liaudies deputato vardu, ir mes reiškia­ me viltį, kad Maskvos, Leningrado ir Kaliningrado rinkėjai tars savo žodį, ar jiems reikalingi tokie deputatai, griaunantys mūsų daugia­ tautės valstybės vienybę"; - pasipiktinimas ir nuogąstavimas, kad formuojami savanorių būriai, pirmiausia iš dezertyrų, kad renkamos lėšos sukurti savigynos būrius ir organizuoti smogikų būrius; - keršto baimė ryšium su oficialios valdžios grasinimais, kad visi protesto mitingų dalyviai, jų interviu žurnalistams bus fotografuo­ jami, jų pasisakymai bus įrašomi į magnetofono juostą ir jie bus pa­ traukti atsakomybėn. Tokia praktika jau vykdoma, piliečiai, pasirašę kolektyvinius laiškus laikraščiams, kviečiami į prokuratūrą; - negatyviai vertinamas pats faktas, kad Prezidento tarybos na­ rys A. N. Jakovlevas susitiko su R. G. Ozolu, šis susitikimas Lietuvos

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Sovietų Sąjungos k arinė technika Vilniaus gatvėse. Vilnius, 1990 m. balandžio 1 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Sovietų Sąjungos k ariuom enė saugo vieno iš LKP vadovų V inco M ickevičiaus-Kapsuko pam inklą Rotušės aikštėje. Vilnius, 1990 m. balandis. Fotografas A ndrius Petrulevičius

86

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

SSR masinės informacijos priemonėse pateikiamas kaip suteikian­ tis vilties ir vertinamas kaip oficialus sutikimas vesti derybas, kaip rimtas smūgis SSSR Prezidento kreipimuisi į Lietuvos liaudį ir Lie­ tuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą. Ryšium su tuo LKP (SSKP platfor­ ma) Vilniaus miesto ir rajonų komitetų išplėstinis plenumas 1990 m. balandžio 4 d. priėmė rezoliuciją, reiškiančią politinį nepasitikėjimą drg. A. N. Jakovlevu; - ypatingas susirūpinimas dėl socialinės įtampos mieste, kuria­ me dirba energetikai, aptarnaujantys Ignalinos AE. Žmonės, aptar­ naujantys atominius reaktorius, šiandien jaučia didžiulę nervinę ir psichologinę įtampą, kurią stiprina tai, kad šiandien tarp jų yra dau­ giau kaip aštuoni tūkstančiai bedarbių specialistų; - didelis susirūpinimas dėl prasidėjusio prievartinio nelietuvių kilmės piliečių išvykimo iš šalies, jų socialinio nesaugumo; - baimė dėl stiprėjančių antikarinių nuotaikų, provokacijų prieš kariškius ir jų šeimų narius, problemą aštrina tai, kad daug karininkų ir praporščikų neturi butų (vien tik Vilniaus mieste - 700 šeimų), jie priversti gyventi su vaikais kareivinėse ir štabuose; - augantis nepasitenkinimas oro desanto kariuomenės padalinių kolektyvuose - jie be jokios moralinės ir materialinės kompensacijos priversti ilgą laiką dirbti VRM ir KGB organų darbą, o masinės infor­ macijos priemonėse susilaukia nepagrįstų kaltinimų; - - nedelsiant pasiekti, kad SSSR piliečių Lietuvoje komitetas būtų atstovaujamas SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume; - dvejus metus aktyviai vykdoma kampanija finansuoti ir aprū­ pinti viskuo, kas reikalinga, SSKP CK leidyklą Lietuvoje, o ja faktiškai naudojasi Sąjūdis ir kitos aiškiai antisovietinės pakraipos organizaci­ jos, čia leidžiančios aiškiai antisovietinio ir antisocialistinio turinio laikraščius, žurnalus bei kitą spausdintinę produkciją. O LKP (SSKP platforma) CK organą „Tarybų Lietuva" priversta spausdinti Minske; - mitingų ir susirinkimų rezoliucijose atkakliai reikalaujama ar­ timiausiu metu įvesti Lietuvos SSR teritorijoje prezidentinį valdymą.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Ryšium su tuo, kas anksčiau išdėstyta, neabejodami lietuvių liau­ dies teise apsispręsti ir kurti suverenią valstybę, pripažindami būti­ nybę spręsti išstojimo iš SSSR klausimą tik veikiančių įstatymų nu­ statyta tvarka, manome esant būtina pasiūlyti SSSR Aukščiausiajai Tarybai: 1. SSSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos uždarame posėdyje in­ formacijai išklausyti SSSR generalinio prokuroro, VRM, KGB, SSSR gynybos ministerijos, SSSR užsienio reikalų ministerijos pranešimus apie padėtį Lietuvos SSR ir kiek efektyvios taikomos priemonės jai normalizuoti. 2. Pavesti SSSR Aukščiausiosios Tarybos viešumo komitetui iš­ tirti politinės situacijos Lietuvos SSR nušvietimo masinės informaci­ jos priemonėse praktiką. 3. Siekiant informuoti liaudies deputatus apie padėtį Lietuvos SSR, organizuoti deputatų susitikimus su kuriamų alternatyvių liau­ dies atstovavimo organų - SSSR piliečių Lietuvos SSR komitetų - at­ stovais. 4. Nedelsiant išspręsti klausimą dėl faktinės SSSR valstybinio ra­ dijo ir televizijos komiteto jurisdikcijos įvedimo televizijos ir radijo transliavimui Pabaltijo teritorijoje. 5. Pasiūlyti sąjunginėms ministerijoms sustiprinti vadovaujan­ čius kadrus sąjunginio pavaldumo įmonėse. 6. Ryšium su visišku SSSR ir Lietuvos SSR Konstitucijos ignora­ vimu iškelti klausimą dėl dabartinės sudėties Lietuvos SSR Aukščiau­ siosios Tarybos juridinio teisėtumo. 7. SSSR Aukščiausiajai Tarybai įpareigoti SSSR generalinį pro­ kurorą peržiūrėti klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomy­ bėn visų asmenų, kaltų dėl įvykdytų nusikaltimų kėsinantis į SSSR teritorinį vientisumą, taip pat organizatorių ir kurstytojų nusikalsti pažeidžiant SSSR įstatymą „Dėl visuotinės karinės prievolės". 8. Pasiūlyti SSSR Prezidentui išleisti įsaką dėl atleidimo nuo bau­ džiamosios atsakomybės iš Lietuvos SSR pašauktų karių, neteisėtai

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

palikusių karinius dalinius 1990 m. kovo-balandžio mėnesiais ir lais­ va valia grįžusių į savo padalinius, su sąlyga, kad jie grįš per 7 dienas nuo įsako paskelbimo. 9. Įpareigoti SSSR vidaus reikalų ministrą suderinti Lietuvos SSR vidaus reikalų organų veiksmus su SSSR įstatymais dėl pasų režimo, kartu nutraukiant priverstinį pasų keitimą. 10. Pasiūlyti SSSR Prezidentui, kad nuosekliai užbaigtų įgyven­ dinti savo paties įsakus ir SSSR liaudies deputatų Trečiojo suvažiavi­ mo nutarimą, kuriuo Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos sprendimai pripažinti neteisėtais. 11. Pripažinti, kad Sąjūdis ir visos jo organizacijos yra antikons­ titucinės ir separatistinės, iškelti klausimą dėl galimybės jas paleisti, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kaltus dėl SSSR Konstitucijos ir SSSR įstatymų pažeidimo. Pareiškimą prašome peržiūrėti be eilės Aukščiausiosios Tarybos trečiojoje sesijoje. SSSR LIAUDIES DEPUTATAI DEPUTATŲ GRUPĖS „SĄJUNGA" NARIAI

V. I. ALKSNIS, E. V. KOGANAS, V. V. CHMURA, S. G. ŠUVALOVAS, G. I. TICHONOVAS, N. A. KOSTIŠINAS, E. U. KIMAS, N. S. PETRUŠENKA

B A L A N D Ž I O 2 D., P I R M A D I E N I S

Virš Vilniaus skraido kariniai sraigtasparniai ir barsto lapelius, kuriuose kviečiama balandžio 3 d. dalyvauti SSSR piliečių Lietuvos SSR komiteto organizuojamame mitinge. Proklamacijos ir lapeliai tiekiami iš nusileidimo aikštelės Raudonkiemio miestelyje, arba, kaip jį vadina kariškiai, „124-ajame taške". Armija vėl naudojama politi­ nėje kovoje. Ginkluoti desantininkai ir VRM kariškiai užėmė Lietuvos KP CK antrosios spaustuvės pastatą. Mėginimą užimti M. Šumausko spaustuvę sutrukdė susirinkę piliečiai. Reikia pabrėžti, kad karinei

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

jėgai gyventojai negalėjo pasipriešinti niekuo daugiau, tiktai ryžtu, susitelkimu ir sumanumu atremiant išpuolius. B A L A N D Ž I O 3 D., A N T R A D I E N I S

SSSR Aukščiausioji Taryba priėmė SSSR įstatymą „Dėl ypatingo­ sios padėties teisinio režimo". Įdomu, kad šio įstatymo reikalavimai nuo pradžios iki pat lemtingųjų rugpjūčio įvykių buvo paminami ne tik Pabaltijyje, bet ir visoje SSSR. Ir pamynė juos būtent Centras, rei­ kalaujantis, kad respublikos laikytųsi sąjunginių įstatymų. Tą dieną Vilniuje Lietuvos Respublikos prokuroro A. Paulausko neįleido į prokuratūros pastatą. Daugiau kaip tūkstantis žmonių pi­ ketu išreiškė protestą prieš tai, kad kariškiai užgrobė Lietuvos Res­ publikos prokuratūros pastatą. Apie 5 tūkstančiai žmonių susirinko į mitingą prie Aukštosios partinės mokyklos, protestuodami, kad ją užgrobė desanto pajėgų kariškiai. Prie Spaudos rūmų įvyko mitingas, kuriame spaustuvės darbuo­ tojai ir žurnalistai pareiškė protestą dėl to, kad pastatą užėmė kariš­ kiai ir Lietuvos KP (SSKP platforma) šalininkai. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir Ministrų Taryba išplatino nutarimą, kuriame rajonų komitetams ir miestų vykdomie­ siems komitetams nurodyta per pavasarinį šaukimą nebendradar­ biauti su kariniais komisariatais, taip pat nutraukti karinių komisa­ riatų materialinį techninį aprūpinimą. Tai buvo atsakomoji reakcija, ne iniciatyva. Prie Lietuvos parlamento pastato įvyko Invalidų komiteto mitin­ gas, dalyvavo apie 2 tūkstančiai žmonių. Jie išreiškė paramą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimams. Mitinge kalbėjo Vytautas Landsbergis. Visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko mitingai, pa­ laikantys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje į mitingus susirinko po ke­ liasdešimt tūkstančių žmonių, Klaipėdoje - apie 50 tūkstančių. 17 val. Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos pastato prasidėjo SSSR piliečių komiteto Lietuvoje mitingas. Kalbėjo V. Švedas, V. Šurupovas, liaudies deputatai iš grupės „Sąjunga" V. A. Alksnis ir E. Ko­ ganas. Protestuodami, kad mitingą filmuoja Lietuvos televizija, susi­ rinkusieji apvertė pakylą su televizijos ir kino aparatūra. V. Švedas kalbėjo: „Mus kaltina tuo, kad mes paprašėme sovie­ tinės armijos pagalbos ir kad desantininkai Vilniuje užgrobė keletą pastatų, priklausančių SSKP. Pareiškiu: jokio užgrobimo nebuvo, nes negalima užgrobti to, kas tau įstatymiškai priklauso." Naktį Estijoje, Valgos miesto pakraštyje, nežinomi asmenys su­ sprogdino tanką - paminklą sovietiniams kariams išvaduotojams. B A L A N D Ž I O 4 D., T R E Č I A D I E N I S

17 val. Rygoje ketvertas motociklininkų su striukėmis ir kau­ kėmis užpuolė budėjusius prie Lenino paminklo piketuotojus, pa­ laikančius Latvijos nepriklausomybę. Išplėšę iš piketuotojų rankų plakatus ir vėliavas, motociklininkai pasislėpė. Per išpuolį niekas ne­ nukentėjo. B A L A N D Ž I O 5 D., K E T V I R T A D I E N I S

Vilniuje SSSR piliečių Lietuvoje komiteto ir interjudėjimo „Jedinstvo" iniciatyva prie Valstybinio radijo ir televizijos komiteto pas­ tato surengtas piketas, kuriame dalyvavo apie tūkstantis žmonių. Susi­ rinkusieji laikė plakatus: „Lauk melą iš televizijos!", „Žodžio laisvės!" Naktį savo namuose sudegė Tori miestelio (Estija) parapijos pas­ torius Haroldas Meris. Tyrimo išvada - padegimas. Yra žinoma, kad pastorius Meris rinko medžiagą apie okupacijos istoriją ir penkto de­ šimtmečio terorą Estijoje.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Lietuvos nepriklausom ybę rem iantis neįgaliųjų m itingas Nepriklausom ybės aikštėje. Vilnius, 1990 m. balandžio 4 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

M itingas V ingio parke Lietuvos N epriklausom ybei parem ti. Vilnius, 1990 m. balandžio 7 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

94

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

B A L A N D Ž I O 6 D., P E N K T A D I E N I S

Vilniuje prie Lietuvos Respublikos prokuratūros pastato sureng­ tas piketas, jame dalyvavo apie 3 tūkstančiai žmonių, reikalavusių, kad kariškiai grąžintų Prokuratūros pastatą. B A L A N D Ž I O 7 D., ŠE Š T A D IE N IS

D. Jazovas (siųsta iš D. Jazovo kanceliarijos) išleidžia SSSR gin­ kluotosioms pajėgoms SSSR gynybos ministerijos įsakymą aplinkraš­ tį dėl piliečių šaukimo į privalomąją karinę tarnybą organizavimo Lietuvos SSR nuo 1990 m. balandžio 16 iki 30 d., esant sudėtingoms aplinkybėms. Vilniaus Vingio parke įvyko 300 tūkstančių žmonių mitingas, palaikantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendi­ mus. Tuo metu, kai kalbėjo V. Landsbergis, iš karinių sraigtasparnių, sukusių virš miesto, buvo barstomos antilietuviškos proklamacijos. B A L A N D Ž I O 10 D . , A N T R A D I E N I S

Paskelbtas SSSR įstatymas „Apie ypatingosios padėties teisinį režimą1, suteikiantis Prezidentui teisę įvesti sąjunginėse respubliko­ se ypatingąją padėtį be jų vadovaujančių organų sutikimo. Taigi, re­ miantis šiuo įstatymu, vietinės valdžios ir valstybės valdymo organai netenka įgaliojimų, valdžia pereina į Prezidento arba jo paskirto as­ mens rankas. Remiantis tuo pačiu įstatymu, kai kuriems asmenims gali būti paskirtas namų areštas. B A L A N D Ž I O 11 D . , T R E Č I A D I E N I S

Estijos SSR Aukščiausioji Taryba kreipėsi į SSSR Prezidentą pra­ šydama „išdėstyti oficialią Sovietų Sąjungos poziciją mūsų iškeltais

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

klausimais (turimas omenyje Estijos SSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 30 d. nutarimas) ir imtis žingsnių nustatant derybų pradžios aplinkybes ir terminus". B A L A N D Ž I O 17 D . , A N T R A D I E N I S

Lietuvoje esantis oro desanto kariuomenės artilerijos viršininkas Sazykinas šifruota telegrama praneša apie padėtį Ačialovui ir gin­ kluotųjų pajėgų generalinio štabo centrinei vadavietei:

r

n

7-oji, 76-oji (be parašiutininkų desanto pulko) oro desanto divizi­

jos, 242-asis mokomasis centras dirba pagal planą. 19.00 val. 104-ojo parašiutininkų desantinio pulko 1-asis batalionas6 Panevėžyje pade­ dant VAI apvažiavo miestą. Kariškių ir technikos pasirodymas gyven­ to ja m s sukėlė nerimą.

Akivaizdus kariškių mėginimas įbauginti gyventojus demons­ truojant jėgą, patikrinti jų reakciją. Būdinga, kad dokumente - nė žodžio apie kovą su dezertyravimu. B A L A N D Ž I O 18 D . , T R E Č I A D I E N I S

Prasideda ekonominė Lietuvos Respublikos blokada, tariamai skirta ginti rusakalbių gyventojų interesus. Iš tikrųjų tokia Centro pozicija tik paaštrino nacionalinę problemą, nes vietinės kilmės gy­ ventojai ėmė jausti, kad Respublikoje gyvenantys rusai palaiko Cen­ trą ir jo spaudimą. Iš Sazykino šifruotos telegramos Ačialovui ir ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo centrinei vadavietei:

6

Originale - 1/104 parašiutininkų desanto pulko.

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

r

n

104-ojo parašiutininkų desanto pulko 1-asis ir 2-asis parašiutinin­

kų desanto batalionai ir toliau važinėjo Panevėžio ir Šiaulių miestų gatvėmis. Gyventojai geranoriškiau žiūri j desantininkus, bet dalis jų atvirai priešiškai reaguoja į kareivių pasirodymą.

L

J

B A L A N D Ž I O 19 D . , K E T V I R T A D I E N I S

Sazykinas šifruota telegrama praneša Ačialovui ir ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo centrinei vadavietei:

r

n

76-osios oro desanto divizijos 234-asis parašiutininkų desanto

p u lkas pasiruošęs Šiaurės miestelyje Vilniuje.

^

Generolas majoras A. A. Sigutkinas pareiškė Kauno miesto val­ džiai:

r

n

Įgulos kariškiai turi pakankamai jėgos ir priemonių, kad užtikrintų

savo egzistavimą. Stiprėja susiskaldymas pagal politinius įsitikinimus. Rusakalbiai Lietuvos gyventojai oro desanto kariuomenės veiksmus ^laiko stabilumo respublikoje garantu.

^

Generolas majoras A. A. Sigutkinas, Kaune dislokuotos 7-osios divizijos vadas, turėjo pagrindo šitaip pareikšti. Jam už nugaros iš tiesų stovėjo grėsminga jėga. Tik ar turėjo teisę kalbėti tokius daly­ kus, o paskui - teisę užimti tokį atsakingą postą (jei kalbame apie civilizuotą valstybę)? B A L A N D Ž I O 20 D., P E N K T A D I E N I S

Eilinėje šifruotoje telegramoje Ačialovui Sazykinas štai ką pra­ nešė apie padėtį Lietuvoje: „Pabaltijo karinės apygardos vado pava­ duotojas generolas leitenantas Ovčiarovas iškėlė uždavinį perimti

ANTRA DALIS BALTIJOS-POLIGONAS

Lietuvos N epriklausom ybę palaikančios studentų m anifestacijos dalyvis p rie Lietuvos Respublikos A ukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1990 m . balandžio 12 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

98

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

Lietuvos laisvės lygos ir T rem tinių sąjungos m itingas Nepriklausom ybės aikštėje. Vilnius, 1990 m. balandžio 19 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

A N T R A DALIS

BALTIJOS P O L IG O N A S

99

N uo sovietų karių užsibarikadavę leidybos įm onės „Spauda" darbuotojai M aironio gatvėje. Vilnius, 1990 m. balandžio 20 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

100

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S I J O S K R O N I K A

saugoti mūsų atsakomybės zonoje esančias penkias elektrines, tris geležinkelio tiltus ir penkias dujų skirstymo stotis“. Čia nereikia ypatingo komentaro. Padedamas kariuomenės, Cen­ tras toliau imasi priemonių užgniaužti išsilaisvinimo judėjimą. Verta pabrėžti, kad D. Jazovas, SSSR Aukščiausioje Taryboje stengdamasis iš­ sisukti iš padėties po tragiškųjų 1991 metų sausio įvykių, visą atsakomy­ bę vertė būtent operatyvinės grupės Lietuvoje vyresniajam Ovčiarovui. B A L A N D Ž IO 21 D ., Š E Š TA D IE N IS

Sazykino šifruota telegrama Ačialovui:

r

n

108-asis, 119-asis, 104-asis parašiutininkų desanto pulkai atliko

objektų rekognoskuotę savo atsakomybės zonoje, patikslino pajėgas ir priemones. Vilniuje pasirengę veikti pagal komandą vienas 234-ojo ^parašiutininkų desanto pulko batalionas, trys žvalgybos kuopos.

^

SSSR Aukščiausiosios Tarybos parlamentinė komisija, tyrusi valstybinio perversmo priežastis ir aplinkybes, 76-osios oro desanto divizijos štabe paėmė dokumentus (byla Nr. 14, 2 tomas, 1990 m.). Juose smulkiai kalbama apie žvalgybos Vilniuje rezultatus, pateikia­ mas objektų sąrašas, jų aprašas, apsaugos sistema, pažymėti postai, jų keitimosi tvarka, ginkluotė. Pažymimos net tokios detalės kaip tvorų aukštis, aprašytos kitos kliūtys ir priėjimai prie objektų. Ten pat pri­ dėta Vilniaus miesto schema, kurią divizijai perdavė įgulos komen­ dantas. Joje pažymėti žvalgyti objektai, įvertintos pajėgos ir turimos priemonės. Atskirai Vilniaus teritorijoje išskirtos sąjunginio paval­ dumo įmonės. Įvertintos net tokios detalės, kaip darbuotojų skaičius pagal nacionalinę sudėtį. Iš viso schemoje - apie 50 objektų. Beje, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pastatas ir Sąjūdžio būs­ tinė schemoje pažymėti mėlyna spalva. (Pagal karinės topografijos taisykles mėlyna spalva išskiriami būtent priešininko objektai.)

ANTRA DALIS BALTIJOS P O L IG O N A S

Iš pateiktos informacijos netgi neprofesionalui tampa aišku, kad plataus masto karinei operacijai prieš taikius gyventojus buvo kruopš­ čiai iš anksto rengiamasi, nors SSSR nebuvo tam jokio teisinio pagrindo. Minėtuose dokumentuose yra Lietuvos piliečių, aktyviai pasisa­ kančių už nepriklausomybę, sąrašai, prie kiekvienos pavardės nuro­ dytas adresas ir sovietinės armijos vykdytojas, vykdytojų pavardės užšifruotos. Ką kariškiai ruošėsi daryti su aktyvistais, lieka tik spėlio­ ti. Veikiausiai buvo planuojama juos internuoti. B A L A N D Ž I O 27 D., P E N K T A D I E N I S

Vilniuje keleto autotransporto įmonių darbuotojai sunkvežimiais blokavo miesto gatves, reikalaudami vykdyti SSSR liaudies deputatų III suvažiavimo nutarimus ir atšaukti Lietuvos Aukščiausiosios Tary­ bos 1990 metų kovo 11 dienos sprendimus. Taip pat buvo pasakyta, kad „neįvykdžius reikalavimų, autotransporto įmonių dirbantieji pa­ silieka teisę imtis rimtesnių priemonių". B A L A N D Ž I O 29 D., S E K M A D I E N I S

Divizijos vadas Chalilovas šifruota telegrama praneša oro desan­ to kariuomenės štabo viršininkui:

r L

n J

76-oji oro desanto divizija sugrąžinta j nuolatinės dislokacijos vietą.

Desantininkai vietoje atliko žvalgybą ir rekognoskuotę, pade­ monstravo Centro jėgą ir grįžo į Pskovą. B A L A N D Ž I O 30 D., P I R M A D I E N I S

Vilniuje įvyko Stasio Žemaičio, susideginusio Maskvoje protes­ tuojant „prieš Tėvynės okupaciją", laidotuvės.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

GEGUŽĖ G E G U Ž Ė S 4 D., P E N K T A D I E N I S

Latvija, paskutinė iš Pabaltijo šalių, antrą išrinkto parlamento sesijos dieną priėmė Latvijos nepriklausomybės deklaraciją. Nepri­ klausomybei pasiekti paliktas pereinamasis laikotarpis. Aukščiausio­ sios Tarybos Pirmininku išrinktas Anatolijus Gorbunovas. G E G U Ž Ė S 8 D., A N T R A D I E N I S

Estijos SSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Arnoldas Riuitelis pasirašė įstatymą, įsigaliojusį nuo jo priėmimo, dėl Estijos sim­ bolių, kuriame patvirtinti valstybės herbas ir vėliava, valstybine kalba tapo estų kalba. Oro desanto kariuomenės štabo viršininkas generolas leitenan­ tas Podkolzinas vienoje 1990 m. šifruotoje telegramoje davė divizijų vadams nurodymą savo atsakomybe organizuoti situacijos stebėjimą rajonuose, kuriuose sudėtinga karinė politinė padėtis. Dokumente perduodamas vado įsakymas:

r

n

Pranešti, o jeigu situacija staigiai pasikeistų, peržiūrėti situaciją

stebinčių operatyvinių grupių sudėtį. Stebėti avarijas geležinkeliuose, pramonės įmonėse, upių ir jūrų uostuose, oro erdvėje. Informacijos rinkimą vykdyti glaudžiai bendradarbiaujant su vietiniais partiniais ir sovietiniais organais, KGB ir VRM.

L

J G E G U Ž Ė S 11 D . , P E N K T A D I E N I S

V. Ačialovas šifruota telegrama praneša M. Moisejevui:

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

103

Vadovaudamasis SSSR gynybos ministerijos sprendimu sugrąžin­ ti 104-ąjį ir 234-ąjį parašiutininkų desanto pulkus, 76-ąją oro desanto diviziją iš Lietuvos SSR, nustačiau, kad pakrovimas Kazlų Rūdos, Gaižiū­ nų, Šiaulių ir Panevėžio oro uostuose prasidės 1990 m. gegužės 12 d. 9.00 val. Eiliškumas ir lėktuvų kiekis darbo tvarka bus suderinti su kari­ nės transporto aviacijos štabu.

L

J G E G U Ž Ė S 12 D . , Š E Š T A D I E N I S

Taline įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų atstovų susitikimas. Susitikimo metu priimta deklaracija dėl Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos vienybės ir bendradarbiavimo, kreipimaisi į SSSR ir JAV prezidentus, taip pat bendras pareiškimas dėl narystės Europos saugumo ir bendradarbia­ vimo organizacijoje. Pagal planą 104-asis, 234-asis parašiutininkų desanto pulkai ir 76-oji oro desanto divizija turi būti permesti į nuolatinės dislokacijos vietą. G E G U Ž Ė S 13 D . , S E K M A D I E N I S

Borisas Jelcinas susitiko su Edgaru Savisaaru. G E G U Ž Ė S 14 D . , P I R M A D I E N I S

SSSR Prezidentas priėmė įsakus „Dėl Lietuvos SSR Aukščiausio­ sios Tarybos deklaracijos „Dėl Nepriklausomos Lietuvos Valstybės atstatymo" ir „Dėl pripažinimo negaliojančiu Estijos SSR Aukščiau­ siosios Tarybos nutarimo „Dėl Estijos valstybės statuso". Rygoje kariškiai, armiečių organizacijos už socialinį teisingumą nariai, surengė piketą prie Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pastato.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Kariškiai iš sraigtasparnių barstė virš miesto tokio turinio „Interjudėjimo“ lapelius: „Draugai! Pakilsime ginti sovietų valdžios Latvijoje I...I Laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų /.../1990 m. gegužės 15 d. 10 val. sustabdykite fabrikus ir gamyklas, išeikite į Rygos gatves. Visi kartu eisime prie Aukščiausiosios Tarybos /.../ Tegu saujelė išdavikų ir avantiūristų, sprendžiančių už mus, išgirsta darbo liaudies balsą.“ Latvijos vicepremjerui Umarui Bišerui pranešta, kad būsimos derybos su Centru, numatytos 1990 m. gegužės 15 d., atidedamos. G E G U Ž Ė S 15 D . , A N T R A D I E N I S

Rygoje karo mokyklų kursantai, sovietinės armijos karininkai ir „Interjudėjimo“ šalininkai mėgino šturmuoti Latvijos Aukščiausio­ sios Tarybos pastatą. Penkiasdešimtyje įmonių įvyko mitingai. Kaip pareiškė Latvijos Ministras Pirmininkas, gegužės 15 d. Respublikos teritorijoje normaliai veikė: ryšiai, energetika, geležinkelio ir oro transportas. Taline „Interfronto" šalininkai šturmavo Estijos Aukščiausiosios Tarybos pastatą. Estijos Vyriausybė pareiškė apie kuriamus savigy­ nos būrius, kurie imsis saugoti svarbiausius objektus. 16.00 val. prasidėjo mitingas, kurį organizavo „Interfrontas“ ir sąjunginio pavaldumo gamyklų atstovai. Susirinkusieji reikalavo at­ šaukti Estijos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybės sim­ bolių', taip pat reikalavo valstybės vadovų atsistatydinimo. Estijos nepriklausomybės priešininkai gegužės 21 d. suplanavo streiką, tikėdamiesi, kad jį palaikys bendraminčiai Latvijoje ir Lie­ tuvoje. 18.00 val. Šturmuotojams pavyko atidaryti Estijos Aukščiausio­ sios Tarybos rūmų vartus. Tarp šturmuojančiųjų - sovietų valdžios gynimo komiteto narys, SSSR liaudies deputatas V. Jarovojus. 18.45 val. Edgaras Savisaaras kalba per Respublikos radiją ir kviečia į pagalbą. Tūkstančiai šalininkų atskubėjo į Tompea aikštę

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

ginti Aukščiausiosios Tarybos. Susidūrimų tarp šturmuojančiųjų ir atskubėjusių gynėjų neįvyko. Lietuvoje, Kaune, du civiliai užpuolė karinio dalinio sargybinį. Vienas užpuolikas nušautas. G E G U Ž Ė S 16 D . , T R E Č I A D I E N I S

14.00 val. Estijoje pradėta registruoti į Vyriausybės organizuoja­ mus savigynos būrius. Politiniuose sluoksniuose ypač didelį susirūpinimą kelia išpuo­ lių prie Estijos ir Latvijos Aukščiausiosios Tarybos rūmų vienalaikiš­ kumas. Susitikęs su M. Gorbačiovu, V. Jarovojus papasakojo apie įvykius Taline. G E G U Ž Ė S 17 D . , K E T V I R T A D I E N I S

Įvyko Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės Kazimiros Prunskienės susitikimas su M. Gorbačiovu ir N. Ryžkovu. Neatsi­ žvelgdami į tai, kad K. Prunskienė jiems pranešė, jog Lietuva pasi­ rengusi pristabdyti kai kurių pastaruoju metu priimtų teisės aktų ga­ liojimą, M. Gorbačiovas ir N. Ryžkovas pareiškė, kad dialogas pagal sovietinius įstatymus įmanomas tik su sąlyga, kad bus atsisakyta Ne­ priklausomybės Akto, kurį Respublikos parlamentas priėmė 1990 m. kovo 11d. Priešingu atveju Centras sugriežtins taikomas sankcijas. G E G U Ž Ė S 18 D . , P E N K T A D I E N I S

Virš Vilniaus kariniai lėktuvai barstė lapelius su raginimu „Šalin separatistų vyriausybę. Tegyvuoja sovietinė Lietuva!" Tą pačią dieną JAV Prezidentas G. Bushas pareiškė, kad įvykiai Pabaltijyje didina įtampą sovietų-amerikiečių santykiuose ir kad jie

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

gali tapti pagrindine artimiausiu metu numatomų derybų su M. Gor­ bačiovu tema. G E G U Ž Ė S 26 D., ŠE Š T A D IE N IS

Markovas, oro desanto kariuomenės štabo viršininko pavaduo­ tojas, - 76-osios oro desanto divizijos vadui Chalilovui ir 242-ajam mokomajam centrui:

r

76-osios oro desanto divizijos vadams ir 242-ajam mokomajam

n

centrui paruošti 2 valandų pasirengimo padėčiai specialiai užduočiai vykdyti po vieną parašiutininkų desanto pulką. Užduočiai vykdyti tu­ rėti ne mažiau kaip tūkstantį žmonių ir padidintą kiekį šarvuotosios ^technikos. Išvykimas - 1990 m. kovo 27 d. 7.00 val.

G E G U Ž Ė S 28 D., P I R M A D I E N I S

Podkolzino telegrama Moisejevui (siųsta iš oro desanto kariuo­ menės štabo):

r

n

Remdamasis SSSR gynybos ministro nurodymu parengti 76-ąją

oro desanto diviziją specialiai užduočiai vykdyti, prašau 1990 m. gegu­ l ė s 29 d. skirti šešis IL-76.

Dokumentų apie specialios užduoties vietą ir tikslą nerasta.

BIRŽELIS Seminare, kurį surengė savarankiškos Lietuvos komunistų parti­ jos CK ir Respublikos žurnalistų sąjunga, įvyko Lietuvos Aukščiau­ siosios Tarybos Pirmininko V. Landsbergio spaudos konferencija.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

I

107

Tarp kitų buvo užduotas ir toks klausimas: „SSSR sankcijos prieš Lietuvą tęsiasi. Ekonomikos ministro pirmasis pavaduotojas pranešė, kad artimiausiomis dienomis nedirbančiųjų skaičius Lietuvoje gali pasiekti šimtą tūkstančių. Kas bus toliau?" V. Landsbergis: „Tų vadovų, kurie nusprendė pavartoti prieš Lie­ tuvą tokias priemones kaip ekonominis karas, išskaičiavimas aiškus: masinis nedarbas sukels liaudies nepasitenkinimą, kuris gali užgriūti nuo skaudančios galvos ant sveikos, t. y. atsisukti ne prieš tuos, kurie visais būdais stengiasi rasti būdų, kaip to išvengti ir padėti Respubli­ kos gyventojams. I...I Sunku numatyti, kokio gylio politinė krizė gali kilti Lietuvoje ir ką tai gali sukelti pačioje Sovietų Sąjungoje. Mano nuomone, ir pati Sovietų Sąjunga rizikuoja, net jeigu jai ir pavyktų sugniuždyti Lietu­ vą. Vargu ar tai būtų pergalė." „Argumenty i fakty“, Nr. 504

B I R Ž E L I O 2 0 D. , T R E Č I A D I E N I S

Astaninas, oro desanto kariuomenės žvalgybos viršininkas, šif­ ruota telegrama pranešdamas Ačialovui apie padėtį Estijoje ir kon­ krečiai apie planus surengti sąskrydį Tori miestelyje, rekomendavo šias kontrpriemones prieš sąskrydžio rengėjus: 1. Masinės informacijos priemonėse organizuoti bendrus žydų, jaunimo ir antifašistinių organizacijų pareiškimus. 2. Masinės informacijos priemonėse „apdoroti" gyventojus. 3. Organizuoti sąskrydžio rajono žvalgybą, fotografuoti. 4. Veiksmų variantai: - paskelbti sąskrydžio vietą mokymų rajonu ir birželio 5 d., ke­ tvirtadienį, ten įvesti 76-osios oro desanto divizijos padalinius; - tuo atveju, jeigu sąskrydis įvyks, renginius nutraukti ir pasirū­ pinti dalyvių išgabenimu;

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

parengti staigmenų (sukelti liūtis, išdėstyti minas su ašarinė­ mis dujomis). 5. Mokymų planavimą ir vadovavimą pavesti Pabaltijo karinės apygardos štabui, pritraukiant apygardos ir Baltijos laivyno pajėgas. In fo rm a c ija : Ekologinis karas Padarymas žalos priešininkui paveikiant jo gyvenamąją aplinką. Nuo 1978 m. įsigaliojo SSSR iniciatyva parengta ir JTO priimta kon­ vencija, draudžianti karinį ar kokį kitokį neigiamą poveikį gamtai.

LIEPA L I EP O S 5 D. , K E T V I R T A D I E N I S

Podkolzino šifruota telegrama Jazovui, Moisejevui:

r

n

234-ojo parašiutininkų desanto pulko 3-asis parašiutininkų desan­

to batalionas nuo 1990 m. liepos 4 d. 10.00 val. rengia žygį maršrutu Pskovas-Pernu. 242 žmonės, 28 vienetai šarvuotos technikos, 13 auto^mobilių.

L I E P O S 6 D. , P E N K T A D I E N I S

Podkolzino šifruota telegrama Jazovui, Moisejevui:

r

n

1990 m. liepos 5 d. 8.00 val. 234-ojo parašiutininkų desanto pulko

^3-iasis parašiutininkų desanto batalionas atvyko j Pernu.

L I E P O S 8 D. , S E K M A D I E N I S

76-osios oro desanto divizijos vadas šifruota telegrama pranešė V. Ačialovui:

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

234-ojo parašiutininkų desanto pulko 3-asis parašiutininkų desan­ t o batalionas grįžo iš Pernu į nuolatinės dislokacijos vietą.

Vis tie patys gyventojus gąsdinantys kariškių veiksniai, susipaži­ nimas su maršrutu. L I E P O S 25 D. , T R E Č I A D I E N I S

Pasirodė SSSR Prezidento įsakas „Dėl draudimo kurti ginkluotas formuotes, nenumatytas SSSR įstatymų, ir paėmimo neteisėtai laiko­ mų ginklų." RUGSĖJIS Imama griauti „500 dienų" programa7, kartu sukuriama kraštuti­ nių dešiniųjų pažiūrų grupė „Sąjunga". Išleidžiamas SSSR Prezidento įsakas „Dėl SSSR ginkluotųjų pajė­ gų, SSSR KGB kariuomenės, SSSR VRM vidaus kariuomenės ir gele­ žinkelių kariuomenės politinių organų reformos". SSKP, SSSR KGB ir kariuomenės generaliteto struktūros imasi bandymų legaliai įvesti šalyje ypatingąją padėtį, kad būtų sustabdy­ tas reformų procesas, kurio tikslas - demokratizuoti visuomenę. Tuo metu šios struktūros jau buvo sukaupusios pakankamai karinio po­ litinio spaudimo ir masinių „batalinių scenų" patirties - Alma Ata, Sumgaitas, Tbilisis, Karabachas, Baku, Ošas, treniruotės Pabaltijyje. Savo valdose V. Kriučkovas rengia įsakymą, kokiomis priemonė­ mis vaikyti masinius mitingus ir demonstracijas. Šiam tikslui suku­ riamos specialios KGB darbuotojų grupės. KGB 3-iojoje valdyboje sukurtos trys tokios grupės, joms va­ dovauti paskirti valdybos viršininko pavaduotojas G. Dobrovolskis 7

„500 dienų“ - 1990 m. G. Javlinskio pasiūlyta programa, kaip įveikti ekonominę krizę SSSR, pereinant prie rinkos ekonomikos - vert. past.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

(buvęs V. Čebrikovo padėjėjas), A. Morozas ir I. Fedosejevas. Į grupę įtraukiami jauni, patikrinti darbuotojai. Kai žiemą Baltijos šalyse nugriaudėjo keletas sprogimų, šių įvy­ kių išvakarėse į Latviją buvo pasiųsti 3-iosios valdybos darbuotojas Sapunovas ir šios valdybos viršininko pavaduotojas Lucenka, vado­ vavęs kovos su organizuotu nusikalstamumu valdybai. Sapunovas į Maskvą grįžo kontūzytas, bendradarbiams paaiškino, kad buvo suža­ lotas šokiuose per muštynes. In fo rm a c ija : 1989 metais, reorganizavus SSSR KGB 5-ąją valdybą, sukurta 3-ioji valdyba - sovietinei konstitucinei sandarai ginti. Jos žinio­ je - visi šalies vidaus politinio gyvenimo klausimai, pradedant organi­ zuotu nusikalstamumu ir baigiant nacionaliniais klausimais bei masiniais neramumais. Remdamasi savo agentūros tinklu, turimu visose masinės informacijos priemonėse, įskaitant radiją ir televiziją, 3-ioji valdyba ga­ lėjo ne tik tyrinėti visuomenės nuomonę, bet ir ją veikti. Kitaip sakant, veikti vidaus politikos procesus.

R U G S Ė J O 9 D. , S E K M A D I E N I S

Anksti rytą nužudytas šventikas Aleksandras Menis. In fo rm a c ija : Aleksandras Menis - rašytojas, publicistas, pamoksli­ ninkas ir teologas. Stačiatikių universiteto įkūrėjas. Kūnas anksti rytą rastas šalia Semchozo pusstotės Maskvos aps­ krityje, netoli namų. Smogta iš nugaros sunkiu kertamu daiktu į galvą. Veikiausiai kirviu ar kitu įrankiu plačiais ašmenimis. Dėl šio įvykio iškelta baudžiamoji byla - pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 102 straipsnį (tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis).

SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas išvykęs į Suomiją. RSFSR AT Pirmininkas B. N. Jelcinas negaluoja po avarijos. 12.00 val. pamaskvėje prasideda „bulviakasio manevrai*', kuriuo­ se dalyvauja Pskovo (taip pat ir 104-asis bei 234-asis parašiutininkų desanto pulkai, skaitytojui jau žinomi iš kovo veiksmų Lietuvoje) ir

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Tūlos oro desanto divizijos. (1991 m. rugpjūtį visi šie daliniai tie­ siogiai dalyvaus valstybiniame perversme, o 234-asis pulkas užgrobs Talino televizijos bokštą, jam tai nebus pirmiena.) Manevrai pamaskvėje tęsis iki rugsėjo 18 d. ir baigsis kartu su Maskvos darbininkų mitingu, palaikančiu reformas pereinant prie rinkos ekonomikos. SSSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje D. Jazovas ir V. Kriučkovas be jokios sąžinės neigs, kad prie Maskvos vyko koks nors kariuo­ menės judėjimas, o paskui, kai jau buvo sukurta deputatų komisija, pripažins, kad tai buvo planinis kariuomenės permetimas mokymo tikslais. Rugsėjo 10 d. Kubinkos oro uoste karinės transporto aviacijos vado pavaduotojas generolas leitenantas Trapeznikovas prieš kari­ ninkų rikiuotę pareiškė, kad užduotį perskristi davė Jazovas rugsė­ jo 9 d., o patikslino rugsėjo 10 d. 6.00 val. Po kelių dienų generolą Trapeznikovą nenustatyti asmenys sumušė jo paties namo laiptinėje. Apie dešimt dienų jis išgulėjo reanimacijoje, vėliau dėl sveikatos at­ leistas iš SSSR ginkluotųjų pajėgų. R U G S Ė J O 21 D. , P E N K T A D I E N I S

RSFSR Aukščiausioji Taryba priima nutarimą „Dėl RSFSR pilie­ čių dalyvavimo sprendžiant nacionalinius konfliktus už RSFSR ribų". Pirmame nutarimo punkte sakoma: Pripažinti neleistinu dalyku, kad pašaukti į tikrąją karinę tarnybą RSFSR piliečiai būtų siunčiami už RSFSR ribų dalyvauti sprendžiant nacionalinius konfliktus, taip p at vykdyti kitų užduočių, nenumatytų RSFSR Konstitucijos 29 straipsnyje.

Dokumente taip pat sakoma: Karinės jėgos naudojimą reguliuo­ jan t nacionalinius konfliktus kitų sąjunginių respublikų teritorijoje laikyti galimu tik esant sutarčiai tarp suinteresuotų šalių parlamentų, o jų panaudojimo pobūdį turi nuolatos kontroliuoti respublikų aukš­ čiausiųjų tarybų specialiai sukurtos parlamentinės komisijos.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

R U G S Ė J O 2 4 D. , P I R M A D I E N I S

SSSR Aukščiausioji Taryba M. Gorbačiovui, kaip SSSR Preziden­ tui, suteikė papildomus įgaliojimus. Be kita ko, numatyta, kad Prezi­ dentas: - koordinuoja valstybės organų veiklą garantuodamas šalies gy­ nybą, yra SSSR ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, skiria ir atlei­ džia SSSR ginkluotųjų pajėgų aukščiausiąją vadovybę, suteikia aukš­ čiausius karinius laipsnius, skiria karinių tribunolų teisėjus; - skelbia visuotinę arba dalinę mobilizaciją, SSSR užpuolimo atveju skelbia karo padėtį ir nedelsdamas pateikia šį klausimą svars­ tyti SSSR Aukščiausiajai Tarybai, esant reikalui ginti SSSR ir jos pi­ liečių saugumą, atitinkamose vietovėse skelbia karinę padėtį. Karinės padėties įvedimo tvarką ir režimą nustato įstatymas; - siekdamas užtikrinti SSSR piliečių saugumą, įspėja apie nepa­ prastosios padėties įvedimą atitinkamose vietovėse, o esant būtinybei įveda ją prašant ar sutinkant Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui arba aukščiausiajam atitinkamos sąjunginės respublikos valdžios or­ ganui. Nesant tokio pritarimo, įveda ypatingąją padėtį ir nedelsdamas perduoda tvirtinti priimtą sprendimą SSSR Aukščiausiajai Tarybai. SSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas šiuo klausimu priimamas ne mažesne kaip 2/3 visų jos narių dauguma. Pirmoje šio punkto dalyje nurodytais atvejais gali įvesti laikinąjį prezidentinį valdymą, laikydamasis sąjunginės respublikos suvereni­ teto ir teritorinio vientisumo. Nepaprastosios padėties, taip pat pre­ zidentinio valdymo režimą nustato įstatymas. Kazachijos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą „Dėl komisijos galutinai įvertinti aplinkybėms, susijusioms su 1986 m. gruodžio 17-18 d. įvykiais Alma Atoje, išvadų ir pasiū­ lymų*. Dokumentuose, paskelbtuose respublikiniuose laikraščiuose ir nesulaukusiuose centrinės spaudos dėmesio, objektyviai įvertinti

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

tuometiniai įvykiai. Nutarime, be kita ko, sakoma: „Nevykę, politiš­ kai nepateisinami vadovybės veiksmai, /.../ priimtos neadekvačios situacijai priemonės prieš demonstrantus lėmė, kad įvykiai įgavo ne­ gatyvias formas. Iš pat pradžių apsispręsta jėga numalšinti jaunimo veiksmus". Dokumentuose išvardyti asmenys, tarp jų ir Centro atstovai, dėl kurių veiksmų įvyko žudynės. Beje, tarp jų minimi ir kai kurie iš tų, kurie dalyvavo valstybiniame perversme ir rengėsi užgniaužti Pabal­ tijo šalių nepriklausomybės judėjimą.

SPALIS Atsisakoma „500 dienų" programos. Grupė „Sąjunga" aktyvi­ na veiklą SSSR Aukščiausiojoje Taryboje, kariniame pramoniniame komplekse, valstybės partiniame ir ūkiniame aparate, kelia SSSR Pre­ zidentui reikalavimus „įvesti tvarką šalyje". S P ALI O 12 D . , P E N K T A D I E N I S

Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad mėginimai sprogdinti sovieti­ nio laikotarpio paminklus „nukreipti prieš Lietuvos nepriklausomy­ bę ir vykdomi jėgų, siekiančių destabilizuoti padėtį Lietuvoje prieš prasidedant deryboms su SSSR". S P A L I O 13 D. , Š E Š T A D I E N I S

Išleistas SSSR Prezidento įsakas „Dėl tyčioj imosi iš paminklų, susijusių su valstybės istorija ir jos simboliais, sustabdymo". Įsake ko­ munistinė simbolika faktiškai prilyginta valstybinei. Rygos OMON-o bazėje įkurtas kooperatyvas „Vikingas", ėmęsis restoranų, lošimo namų ir kitų objektų apsaugos. Interviu laikraščiui

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

„Baltijskaja gazeta" Rygos OMON-o darbuotojai pareiškė esą pasiren­ gę įvykdyti Prezidento komandą, nuversti dabartinę Vyriausybę, užimti strateginius objektus, įvykdyti perversmą ir paskui teisti nacionalistus.

LAPKRITIS L A P K R I Č I O 2 D. , P E N K T A D I E N I S

Rusijos Ministras Pirmininkas I. Silajevas susitinka su deputatais kariškiais. L A P K R I Č I O 3 D. , Š E Š T A D I E N I S

Rytą įvyko deputatų kariškių susitikimas su SSSR gynybos mi­ nistru D. Jazovu. L A P K R I Č I O 9 D. , P E N K T A D I E N I S

1990 m. lapkričio 9 d. Rygos OMON-as užėmė Jūrmalos miesto partijos komiteto pastatą. Latvijos Respublikos prokuratūra dėl užimto Jūrmalos miesto partijos komiteto pastato iškėlė baudžiamąją bylą Rygos OMON-ui. L A P K R I Č I O 12 D. , P I R M A D I E N I S

SSSR gynybos ministras D. Jazovas susitiko su deputatais kariškiais. Susitikime su SSSR Prezidentu M. Gorbačiovu SSSR gynybos ministras D. Jazovas pareiškė: „Laikas baigti su atgimstančiu nacio­ nalizmu ir ekstremizmu'.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

L A P K R I Č I O 13 D. , A N T R A D I E N I S

SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas susitiko su deputatais kariškiais. SSSR Aukščiausioji Taryba pareikalavo, kad Prezidentas nedels­ damas nutrauktų chaosą šalyje, pirmiausia - suvaldytų visuomenę. L A P K R I Č I O 14 D. , T R E Č I A D I E N I S

Latvijos parlamento sesija priėmė nutarimą, kuriame smerkiami „neteisėti specialiosios paskirties milicijos būrių ir SSSR Aukščiau­ siosios Tarybos veiksmai, gresiantys Latvijos Respublikos valstybi­ niams interesams, jos gyventojų saugumui, sveikatai ir gyvybei". Šiuo nutarimu OMON-o darbuotojams atimamas milicijos pareigūnų ir Latvijos Respublikos valdžios atstovų statusas. Uždraudžiama juos pasitelkti saugant viešąją tvarką. Taip pat nuspręsta OMON-ą, paval­ dų SSSR VRM, nuginkluoti. Parlamentas pavedė Vyriausybei ir vietos valdžios organams nu­ traukti bet kokį socialinį ir materialinį aprūpinimą SSSR ginkluotųjų pajėgų padaliniams ir SSKP teritorinėms formuotėms Latvijoje. Sesija taip pat priėmė pareiškimą, kuriame sakoma, kad „SSSR ginkluotųjų pajėgų buvimas Latvijoje neteisėtas ir prieštarauja tarp­ tautinės teisės normoms". Sesijoje pareikalauta, kad „SSSR ginkluotosios pajėgos, kol bus išvestos iš Latvijos, nevykdytų jokių karinių veiksmų ir nesikištų į Latvijos Respublikos vidaus reikalus, o kariškiai ir jų šeimos laikytųsi Latvijos Respublikos įstatymų". L A P K R I Č I O 16 D. , P E N K T A D I E N I S L A P K R I Č I O 17 D. , Š E Š T A D I E N I S

M. Gorbačiovas priėmė aštuonių punktų pasiūlymus dėl prezi­ dentinio valdymo įvedimo.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Naktiniame SSKP CK politinio biuro posėdyje sprendžiamas klausimas dėl SSSR valstybinio televizijos ir radijo komiteto pirmi­ ninko paskyrimo. Vietoj M. Nenaševo pirmininku paskirtas buvęs TASS-o generalinis direktorius L. Kravčenka. Vėliau jis pareikš: „Aš atėjau, kad {vykdyčiau Prezidento valią“. L A P K R I Č I O 22 D. , K E T V I R T A D I E N I S

Du LKP CK sekretoriai per pirmąją SSSR centrinės televizijos programą paskelbia „Įsakymo 009-A“ turinį. Lietuvos SSR KGB pir­ mininko P. Marcinkaus žodžiais, tas įsakymas aiškiai provokacinis, nuo pirmo iki paskutinio žodžio sufalsifikuotas, apie tai jis išvakarėse sakęs Lietuvos LKP CK sekretoriui M. Burokevičiui. L A P K R I Č I O 27 D. , A N T R A D I E N I S

SSSR gynybos ministras D. Jazovas per SSSR centrinę televiziją pareiškė, kad apygardų vadams duotas įsakymas „ryžtingai užkirsti kelią paminklų statymui ir fašistų bei jų pakalikų garbinimui, kitomis formomis likviduoti jau esamus tokios rūšies simbolius". Sprogimai Latvijoje gruodžio pabaigoje, sugriovę paminklus la­ tvių legionieriams, per Antrąjį pasaulinį karą kariavusiems Vokieti­ jos pusėje, leidžia manyti, kad tai įvykdyta remiantis SSSR gynybos ministro įsakymu „Dėl paminklų fašistams ir jų parankiniams likvi­ davimo". Paskui sekė sprogimai prie Latvijos KP CK, KGB, karo mo­ kyklos, karininkų bendrabučio. Logika paprasta: tai kerštas tų, kurie mėgino pastatyti paminklus legionieriams, tai yra fašistų talkinin­ kams, tad ko su jais skaitytis? Tačiau analizuojant sprogdinimų būdą ir jų pasekmes, tai, kad nebuvo jokių liudytojų, kad visais 18 atve­ jų tiksliai suplanuotas laikas, rodo, kad viskas parengta pagal vieną scenarijų. Scenarijus aiškus - provokuoti vietinius gyventojus prieš armiją. Ir kariškiai iš karto eina nacionalistų pėdomis.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

GRUODIS G R U O D Ž I O 1 D. , Š E Š T A D I E N I S

SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas išleidžia įsaką „Dėl karinių dalinių panaudojimo sąjunginėse respublikose užtikrinant šaukimą į armiją1. Prezidento įsaku iš pareigų atleistas SSSR vidaus reikalų minis­ tras V. Bakatinas. Vietoj jo ministru paskirtas B. Pugo, o jo pirmuoju pavaduotoju - buvęs Kijevo karinės apygardos vadas generolas pul­ kininkas B. Gromovas.

SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGOS PREZIDENTO ĮSAKAS NR. 1075 DĖL D R G . V. V. B A K A T I N O A T L E I D I M O IŠ SSSR V I D A U S R E I K A L Ų M I N I S T R O P A R E I G Ų

Atleisti drg. Vadimą Viktorovičių Bakatiną iš SSSR vidaus reika­ lų ministro pareigų ryšium su perėjimu į kitą darbą. Sprendimą dėl drg. V. V. Bakatino atleidimo perduoti tvirtinti SSR Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai. Maskva, Kremlius, 1990 m. gruodžio 1 d. SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGOS PREZIDENTAS

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

M. GORBAČIOVAS

SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGOS PREZIDENTO ĮSAKAS NR. 1076 DĖL D R G . B. K. P U G O P A S K Y R I M O SSSR V I D A U S R E I K A L Ų M I N I S T R U IR D R G . B. V. G R O M O V O SSSR V I D A U S R E I K A L Ų M I N I S T R O PIRMUOJU PAVADUOTOJU

1. Paskirti drg. Borisą KaHovičių Pugo SSSR vidaus reikalų mi­ nistru. Sprendimą dėl drg. B. K. Pugo paskyrimo perduoti tvirtinti SSR Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai. 2. Paskirti drg. Borisą Vsevolodovičių Gromovą SSSR vidaus rei­ kalų ministro pirmuoju pavaduotoju. Maskva, Kremlius, 1990 m. gruodžio 1 d. SOVIETŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄIUNGOS PREZIDENTAS

M. GORBAČIOVAS

Tą pačią dieną grupė Rygos omonininkų su ginklais ranko­ se įžengė į vidaus reikalų ministro Aloizo Vaznio kabinetą ir įteikė jam tokio turinio raštelį: „Reiškiame užuojautą Latvijos Respublikos VRM centrinio aparato darbuotojams". In fo rm a c ija : Borisas Karlovičius Pugo gimė 1937 m. Kalinine. 1961-1976-aisiais dirbo komjaunimo ir partinį darbą Latvijoje. Nuo 1976 m. - KGB darbuotojas. Nuo 1980-ųjų - Latvijos KGB pirmininkas. Nuo 1984 m. - Latvijos KP CK pirmasis sekretorius. 1988 m. paskirtas par­ tijos kontrolės komisijos prie SSKP CK pirmininku.

Vakare įvyko sąjunginio visų lygių deputatų susivienijimo „Sąjunga“ steigiamasis suvažiavimas. Pirmasis į prezidiumą išrinktas

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

R. Nišanovas. Suvažiavimas pasisakė už būtinybę nedelsiant įvesti tiesioginį prezidentinį valdymą „nepalankiose respublikose". Gruodžio pradžioje SSSR valstybinės televizijos ir radijo direkci­ ja priėmė sprendimą nuo 1991 metų iš pirmosios sąjunginės progra­ mos pašalinti „Autorinės televizijos"8laidas. Estijoje leidžiamame ESSR darbo kolektyvų jungtinės tarybos laikraščio 18 numeryje (gruodis) paskelbtas E. Kogano interviu. Į žurnalisto klausimą „Kaip manote, už ką taip keikia radiją „Nediežda“, E. Koganas atsako: „Jeigu mūsų sąlygomis jūsų nekeikia, vadina­ si, blogai dirbate. Tai tinka ir radijui „Nadiežda". Nieko, ištversime. O jau greitai ir mes turėsime savo televiziją. Ją galės matyti ne tik Estijoje, bet ir Leningrado, Pskovo srityse, Latvijoje". In fo rm a c ija : Radijo stotis „Nadiežda" įregistruota kaip regioninė „Interfronto" stotis. Išeina į eterį trumposiomis ir vidurinėmis bangomis rytą, per pietus ir vakare. Techn inės p riem o n ės: dvi radijo stotys, kurias „Interfronto" re­ gioninei tarybai perdavė Kotla Jarvės karinis dalinys Nr. 30 911. Kaip tvirti­ no buvęs sovietinės armijos ir karinio jūrų laivyno vyriausiosios politinės valdybos viršininko pavaduotojas A. Ovčinikovas, „kariškiai nedalyvauja formuojant radijo programas, jas rengia Estijos „Interfronto" redakcija".

Tame pačiame laikraščio numeryje įdėtas skelbimas: „Estijos SSR streikų komiteto respublikinė taryba tęsia savanorių registraciją į darbininkų draugoves. Darbininkų draugovės kuriamos savo šeimoms, savo teisėms ginti, duoti atkirtį profašistiniams žaliūkams iš „Kaitseliit" ir „Eesti Kodukaitse". Užrašoma kasdien nuo 16 iki 19 val. kultūros namuose „Majak". Telefonas pasiteirauti 21 31 81 - darbo dienomis nuo 9 iki 18 val." In fo rm a c ija : „Kodukaitse" estiškai reiškia „namų gynimas". Orga­ nizacija įkurta po 1990 m. gegužės 15 d., kai „Interfronto" šalininkai po 8

Autorinė televizija - pirmoji privati prodiuserinė kompanija, įkurta 1988 m. vert. past.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

mitingo pabandė Talino bokšte „Ilgasis Germanas" iškelti raudoną vėlia­ vą vietoj Estijos Respublikos vėliavos. Organizacija įkurta viešajai tvarkai palaikyti per masinius renginius. „Kaitseliit" - organizacija, įsteigta saugoti valstybines ir kitas įstaigas. Ji panaši į nežinybinės apsaugos organizacijas.

G R U O D Ž I O 5 D. , T R E Č I A D I E N I S

Keturiuose Latvijos miesteliuose įvykdyti keturi sprogdinimai, sugriovę paminklus, skirtus latvių legionieriams, per Antrąjį pasau­ linį karą kovojusiems Vokietijos pusėje. Sprogimų vietoje rasti deto­ natoriai rodo, kad jie priklausė kariškiams. Nuo gruodžio 12 iki 24 d. Rygoje bus įvykdytos dar 8 panašios akcijos, tik šiuo atveju taikiniais taps SSKP ir sovietinės armijos įstai­ gos. Padariniai rodo, kad sprogdinimai planuoti ne siekiant sugriauti ar padaryti žalą, - akivaizdus jų provokacinis pobūdis. Tarp Rygos OMON-o darbuotojų ima sklisti gandai, kad neilgai liko kęsti nacionalistų engimą, nes sausio 15 d. Respublikoje bus įves­ tas tiesioginis prezidentinis valdymas ir OMON-as taps SSSR Prezi­ dento vietininko asmenine gvardija. G R U O D Ž I O 6 D. , K E T V I R T A D I E N I S G R U O D Ž I O 7 D. , P E N K T A D I E N I S

Valstybinių įmonių asociacija surengė sąjunginį šių įmonių di­ rektorių pasitarimą, kuriame pranešimą skaitė A. Tiziakovas - SSSR valstybinių pramonės, statybos, transporto ir ryšių įmonių bei susi­ vienijimų asociacijos prezidentas. Pranešimas iš esmės reiškė karinio pramoninio komplekso ul­ timatumą SSSR Prezidentui. Pagrindiniai reikalavimai - uždraus­ ti streikus, išlaikyti ankstesnę ministerijų struktūrą, baigti bazinių SSSR pramonės šakų pertvarką.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

G R U O D Ž I O 19 D . , T R E Č I A D I E N I S

SSSR liaudies deputatų IV suvažiavime pasirodo „53-jų laiškas" kviečiantis „imtis ryžtingų veiksmų". Jo autoriai ragina SSSR Prezidentą įvesti šalyje tvarką, atmesti „konstitucines poveikio separatistams for­ mas", tikina, kad tokiu atveju galima tikėtis darbininkų, valstiečių, inteli­ gentijos ir Stačiatikių bažnyčios palaikymo. Tarp kitų laišką karinio pra­ moninio komiteto vardu pasirašė SSKP CK sekretorius O. Baklanovas. SSSR gynybos ministras D. Jazovas spaudos konferencijoje pri­ pažino, kad armija atsakinga už sprogdinimus Pabaltijyje (4 sprogi­ mai Latvijoje ir 2 Estijoje), per kuriuos buvo sunaikinti paminklai Latvijos ir Estijos nacionalistų formuotėms, Antrojo pasaulinio karo metu kovojusioms vokiečių armijos pusėje. G R U O D Ž I O 20 D. , K E T V I R T A D I E N I S

IV SSSR liaudies deputatų suvažiavime SSSR užsienio reikalų ministras E. Ševardnadzė pareiškia atsistatydinąs. Klaipėdos įgulos viršininkas I. Černych informuoja vietos val­ džios organus, kad įguloje įvedamas ginkluotas patruliavimas, naktį bus tikrinami visų kariškių, taip pat „įtartinų civilių asmenų" doku­ mentai. Veiksmai motyvuojami SSSR gynybos ministerijos ir Baltijos laivyno vado įsakymais. Be to, valdžia informuojama apie tai, kad jeigu pasitaikys jėgos panaudojimo atvejų, ginkluotų išpuolių p rieška­ rinius objektus, sandėlius, pavienius kariškius ar jų grupes, taip p a t prieš jų šeimų narius, bus imtasi ryžtingų atkirčio priemonių, iki gin­ klo panaudojimo imtinai, atsižvelgiantį susidariusių situacijų. G R U O D Ž I O 22 D., ŠE ŠT A D IE N IS

SSSR Prezidentas išleidžia įsaką „Dėl priemonių normalizuoti padėčiai Moldovos SSR". Moldovos Respublikos Aukščiausiajai Tary­

122

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

bai pateiktas ultimatumas ir nurodytas laikas jam įvykdyti - 10 die­ nų. Moldovos parlamentas ultimatumo reikalavimus iš esmės įvykdė. Laikraštyje „Sovietskaja Rossija" spausdinamas „53-jų laiško" tekstas. Naktį iš gruodžio 26-osios į 27-ąją Rygoje nugriaudėjo dar keturi sprogimai. Tuo metu Latvijoje kaip tik buvo SSSR televizijos ir radijo specialusis korespondentas M. Leščinskis, karinių reportažų iš Afga­ nistano specialistas. Jo keletas aiškiai tendencingų reportažų, skirtų Latvijos „kovinei kronikai", papiktino net santūrųjį R. Paulsą, kuris dėl šių reportažų buvo priverstas pasiųsti protesto telegramą. Reikia pridurti, kad M. Leščinskis Latvijoje triūsė ne vienas. Tuo pačiu metu į Respubliką atvyko dar keletas TASS-o specialiųjų korespondentų, jie taip pat pūtė „kovinių aistrų" burbulą, apie kurį paskui vaizdžiai buvo rašoma liūdnai pagarsėjusiame laikraštyje „Sovietskaja Rossija". Visa tai - nepaisant to, kad tokios rimtos įstaigos kaip TASS-as ir Valstybinė televizija ir radijas Pabaltijyje ir konkrečiai Rygoje turėjo pakankamai korespondentų, tuo metu gyvenusių Latvijoje ir gerai žinojusių aplinkybes. G R U O D Ž I O 27 D. , K E T V I R T A D I E N I S

1990 m. rugpjūčio mėnesį Rygoje, panaudojus Latvijos KP CK spaustuvės bazę, buvo įkurta akcinė bendrovė. Patvirtinus bendro­ vės įstatus, pagrindiniai Spaudos rūmų fondai buvo padalyti Latvi­ jos Vyriausybei, darbuotojų kolektyvui ir Latvijos komunistų partijai (šiai teko 28 proc.). SSKP CK generalinio sekretoriaus pavaduoto­ jas Ivaško ir SSKP CK reikalų valdytojas Kručina perspėjo akcinės bendrovės pirmininką Kazimerą Dundrusą, kad negalima užgrobti SSKP CK nuosavybės. Naktį iš rugsėjo 27-osios į 28-ąją vėl be Latvijos VRM leidimo OMON-o būrio darbuotojai ėmėsi saugoti Spaudos rūmų pastatą Rygoje. Vėliau tas sprendimas buvo įformintas sutartimi tarp Latvi­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

jos KP CK reikalų valdytojo ir kooperatyvo „Vikingas". OMON-o darbuotojų buvimas Spaudos rūmuose sukėlė neigiamą spaustuvės darbuotojų, žurnalistų ir spaudos reakciją. Atsižvelgdamas į tai drg. A. Vaznis pareiškė, kad jis neprisiima atsakomybės už OMON-o veiksmus. SSSR vidaus reikalų ministro 1990 m. spalio 2 d. įsakymu Rygos OMON-as perduotas SSSR VRM vidaus kariuomenės 42-osios divi­ zijos pavaldumui.

Vidaus reikalų ministrui generolui leitenantui drg. V. V. Bakatinui

APIE PADĖTĮ, SUSIDARIUSIĄ LATVIJOS VRM SPECIALIOSIOS PASKIRTIES BŪRYJE, IR PRIEMONES JAI STABILIZUOTI Pokalbiai su būrio nariais patvirtino nekintamą jų poziciją dėl da­ linio pavaldumo Respublikos vidaus reikalų ministerijai, kai kuriais atvejais šiurkščiai pasisakyta prieš vadovus, kuruojančius OMON-ą, ginklų demonstravimą. /.../ Susidariusios būryje padėties analizė rodo, kokios pragaiš­ tingos gali būti pasekmės kolektyvui, įtrauktam į politinę kovą. Buvi­ mas politinių žaidimų centre neigiamai veikia būrio narių moralinę ir psichologinę būseną, gali tapti ekscesų ir ypatingų įvykių priežastimi. Kai kurių vadovų kontrolės stoka, taip pat įsitraukimas į koope­ ratyvų veiklą demoralizuoja būrio narius ir neigiamai atsiliepia vyk­ dant tarnybines užduotis. Tokiomis aplinkybėmis pats teisingiausias ir reikalingiausias sprendimas būtų perduoti Latvijos SSR VRM specialiosios paskir­

124

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

ties milicijos būrį SSSR VRM vidaus kariuomenės pavaldumui. SSSR VRM atstovų nuomone, tai leistų vietoje neutralizuoti būryje susida­ riusias negatyvias nuotaikas. 1990 m. pabaigoje Rygos OMON-o grupė SSSR VRM pavedi­ mu išvyko į Azerbaidžano SSR Kalnų Karabacho autonominę sritį. Omonininkai buvo tiesiogiai pavaldūs rajono ypatingosios padėties komendantui generolui majorui Safonovui, žinomam savo proazerbaidžanietiška pozicija. Per savo buvimo Kalnų Karabacho autonominėje srityje laiką omonininkai dalyvavo keliose karinėse operacijose prieš armėnų smogikus. Trys iš jų buvo sėkmingos - operacijų metu sulaikytos grupės ginkluotų armėnų, atvykusių iš Armėnijos vykdyti teroristi­ nių aktų ir saugoti armėnų kaimų. Profesionalūs kariškiai pažymėjo, kad omonininkai veikė kvali­ fikuotai ir protingai, be „kliurkų". Per trumpą laiką būrys tapo popu­ liarus tarp azerbaidžaniečių, o tarp armėnų gyventojų pelnė niūrią šlovę. Vaikinai veikė kaip tikri samdiniai. Nebaigę reikalų Karabache, lapkričio pabaigoje omonininkai staiga buvo atšaukti į Rygą, nes, kaip jie patys aiškino, Rygoje brendo „sumaištis". Būriui išvykus paaiškėjo, kad pasitaikė atvejų, kai omonininkai engdavo taikius gyventojus, pasisavindavo piliečių nuosavybę, viršijo įgaliojimus. Pavyzdžiui, vienas kolūkis kreipėsi į vidaus reikalų skyrių su pa­ reiškimu, kad omonininkai kaime užgrobė automobilį GAZ 66 ir jo negrąžino. Ieškant mašinos nustatyta, kad OMON-o darbuotojai ją pardavė vienam vertelgai už 50 tūkstančių rublių. Laikai buvo nera­ mūs, rajono komendantas, turėjęs visą valdžią Karabache, jautė sil­ pnybę „paišdykavusiems“ vaikinams ir reikalas buvo „užglaistytas". SSSR VIDAUS REIKALŲ MINISTRO PAVADUOTOJAS VIDAUS TARNYBOS GENEROLAS MAJORAS

N. I. DEMIDOVAS

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Vilniaus televizijos b okšto šturm as. Vilnius, 1990 m. sausio 13 d. 1.30 val. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Vilniaus televizijos bokšto šturm as. Vilnius, 1990 m. sausio 13 d. 1.30 val. Fotografas A ndrius Petrulevičius

G R U O D Ž I O 28 D. , P E N K T A D I E N I S

Panaikinama centrinės televizijos programa „Vzgliad“. Paaiškinta taip: „pristabdyti rodymą eteryje, kol bus sukurta nauja koncepcija". G R U O D Ž I O 2 9 D. , Š E Š T A D I E N I S

Išėjo bendras SSSR vidaus reikalų ministro B. Pugo ir SSSR gy­ nybos ministro D. Jazovo įsakymas „Dėl bendro patruliavimo orga­ nizavimo". Patruliavimas numatomas pirmiausia masinio piliečių susibūrimo vietose: susikomplikavus operatyvinei padėčiai - visą parą, organizuojant ir vykdant visuomeninius politinius renginius ir šventinėmis dienomis - vakarais. Po mėnesio, 1991 m. sausio 25 d., įsakymas atsitiktinai (?) pateko į masinės informacijos priemones. O dar po keleto dienų, 1991 m. sausio 29 d., jį patvirtino SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas. SSSR gynybos ministro pavaduotoju ypatingoms situacijoms (viršijant etatų skaičių) patvirtintas buvęs oro desanto kariuomenės vadas generolas pulkininkas V. Ačialovas. Kad užtikrintume mums reikalingus tolesnius Sovietų Sąjungos laimėjimus, mes visada turime atsiminti draugo Stalino žodžius apie tai, kad „karinio užpuolimo pavojaus akivaizdoje visą mūsų liaudį rei­ kia laikyti mobilizacinės parengties, kad joks „atsitiktinumas “ ir jokie mūsų užsienio priešų fokusai negalėtų mūsų užklupti netikėtai.

(Ilgi plojimai.) /.../ Mes pasieksime naujų ir dar garbingesnių Sovietų Sąjungos laimėjimų /.../ (Audringos, ilgai nenutylančios ovacijos. Visi atsistoja.)9

9

Iš V. Molotovo pranešimo 1940 m. rugpjūčio 1 d. SSSR AT posėdyje. - „Pravda“, 1940 m. rugpjūčio 2 d.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

I

1991 METAI Tegul 1991 metais kiekvienuose namuose būna taika, santarvė ir gerovė! Tegul naujam gyvenimui prisikelia mūsų Tėvynė! IŠ SSSR PREZIDENTO NAUJAMETINIO KREIPIMOSI Į SOVIETINĘ LIAUDĮ

Tegul šie metai - ateinantys 1991-ieji - kiekvienam Jums tampa aiškumo, apsisprendimo ir pasirinkimo metais. Daugeliui iš Jūsų Lietuva tikriausiai yra ir gimtoji šalis. Daug kam galbūt - pasirinkta šalis. Tegul jinai tampa šalimi, su kuria Jus tvirtai susies pilietiškas požiūris. Ir mes kartu dirbsime, statysime, kursime ateitį visiems savo vaikams. IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKO V. LANDSBERGIO NAUJAMETINIO KREIPIMOSI

Armija egzistuoja tam, kad kartkartėmis dalyvautų kovos veiks­ muose. V. ŽIRINOVSKIS

Jeigu Jūs ir toliau būsite tokie pat akli, tai į Jūsų žemę, į Rusiją at­ eis Jūsų armija ir tankai, pakviesti ginti Jus nuo Jūsų pačių, ir pavargę aiškintis, kas teisus, o kas kaltas, ims į visus šaudyti. SIMONA AVUOTINIA LATVĖ, SOVIETINĖS ARMIJOS KARININKO ŽMONA

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

SAUSIS S A U S I O 1 D. , A N T R A D I E N I S

Interviu laikraščiui „Moskovskije novosti“ D. Jazovas į klausimą, ar armija ruošiasi kištis į politiką, atsakė teigiamai. In fo rm a c ija : Operacijos (mūšio) planavimas. Detalus kariuomenei iškelto uždavinio turinio ir vykdymo sekos pa­ rengimas, pastangų paskirstymas numatytomis veiksmų kryptimis, nu­ matytų dalyvauti operacijoje dalinių tarpusavio sąveikos, aprūpinimo ir valdymo užtikrinimas. Rengia štabas, kontroliuojamas vadovybės, rem­ damasis jos, taip pat aukštesnės vadovybės ir štabo priimtu sprendimu vykdyti operaciją (mūšį). Planuojant operaciją taip pat dalyvauja politinių organų viršininkai, skirtingų rūšių kariuomenės, specialiųjų dalinių ir tarnybų vadai (virši­ ninkai). Kad būtų išsaugotas planuojamos operacijos slaptumas, įtraukiamas siauras asmenų ratas. Operacija planuojama nuosekliuoju arba paraleli­ niu metodu, arba juos derinant. Pirmuoju atveju pavaldūs štabai imasi darbo tada, kai jis baigiamas aukštesniame štabe, antruoju - kai vyres­ nysis vadas priima sprendimą dėl jam iškelto uždavinio, o kai neužtenka laiko - po to, kai vyresnysis vadas parengia operacijos planą ir duoda iš­ ankstinius kovinius nurodymus. Apie planavimo rezultatus galime spręsti iš operacijos plano.

VRM vidaus kariuomenės kariškiai sustiprina Lietuvos KP (SSKP) CK pastato apsaugą.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

PABALTIJYS S A U S I O 2 D. , T R E Č I A D I E N I S

Rytą 30 žmonių OMON-o būrys užima Spaudos rūmus Rygo­ je. Šitaip sustabdomas visų respublikinių laikraščių redakcijų ir di­ džiausios Respublikoje spaustuvės darbas. Į Spaudos rūmus neįleisti Latvijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Dainis Ivanas, Latvijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininko pava­ duotojas Umaras Bišeras ir Latvijos vidaus reikalų ministras Aloizas Vaznis. Prie durų buvo pastatyta apsauga, kuri tikrino visų įeinan­ čiųjų ir išeinančiųjų dokumentus. Be to, dvylikai valandų sulaikytas akcinės bendrovės pirmininkas Kazimiras Dundrus. Iš jo atimta če­ kių knygelė ir akcinės bendrovės antspaudas. OMON-as taip pat pa­ ėmė visus buhalterijos dokumentus. SSSR vidaus reikalų ministras B. Pugo telefonu garantavo Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmi­ ninko pavaduotojui D. Ivanui, kad jokių nurodymų šiuo reikalu nėra davęs. Užimdami Spaudos rūmus, omonininkai mušė žmones, darbuo­ tojus, užpuolė milicijos automobilį, jį apšaudė, apiplėšė milicijos pa­ trulį. Latvijos Aukščiausioji Taryba pareiškė, kad vidaus kariuomenės kariškių veiksmai yra iš anksto suplanuota Latvijos KP CK akcija, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Respublikoje. (Būtinai norima sukurti masinės sumaišties įspūdį.) Latvijos KP CK pirmasis sekretorius Alfredas Rubikas pareiškė: „Šie OMON-o veiksmai visiškai atitinka SSSR Prezidento įsaką „Dėl teisės į nuosavybę neliečiamumo". SSSR televizijos ir radijo pirmininkas uždraudė televizijos žinių tarnybai rodyti Latvijos vidaus reikalų ministro A. Vaznio interviu. In fo rm a c ija : Latvijos SSR VRM OMON-as įkurtas 1988 m. gruodžio 1 d., vadovaujantis Latvijos SSR vidaus reikalų ministro 1988 m. lapkričio

130

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

24 d. įsakymu Nr. 079, taip pat SSSR vidaus reikalų ministro 1988 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 206. Būriui priklauso 148 etatai, iš jų 20 etatų - vyresniosios ir vidurinės grandies vadovybei, 125 etatai - eiliniams ir jaunesniesiems vadovams, 3 etatai - tarnautojams. Nuo 1989 m. kovo būrys įkurdintas keliuose senos statybos medi­ niuose barakuose (buvusios speckomendantūros patalpos) už 20 km nuo miesto centro. Būrio aprūpinimas tarnybiniais ginklais, specialiomis ir indi­ vidualiomis apsaugos priemonėmis, autotransportu, ryšio priemonėmis nuo 80 iki 100 proc. numatytos normos. Turimi ginklai: 108 kalašnikovo automatai, 127 makarovo pistoletai ir 15 margolino sistemos pistoletų. Būrio sudėtis pagal tautybę: rusai - 65 (58,5 proc.), ukrainiečiai - 16 (14,4 proc.), latviai - 12 (10,8 proc.), baltarusiai - 11 (9,9 proc.), lenkai - 3 (2,7 proc.), kitos tautybės - 5,5 proc. Svarbiausiu būrio veiklos kriterijumi vadovybė laikė tiktai puikų pasi­ rengimą, o ne patį dalyvavimą saugant viešąją tvarką ir kovojant su nusi­ kalstamumu. Tai daugumai darbuotojų, taip pat ir vadams, leido visą dė­ mesį skirti darbui kooperatyve, naudojantis uniforma, tarnybiniu ginklu, tarnybiniu transportu, ryšio priemonėmis ir pan. Kontrolės stoka, didelis uždarbis kooperatyve (kai kada siekiantis 1000 rublių), teigiami atsiliepimai spaudoje lėmė, kad būryje įsivyravo elitiškumo, visagalybės ir nebaudžiamumo atmosfera. Visa tai atvedė iki to, kad būrio darbuotojai ėmė pažeidinėti tarnybinę discipliną ir socialis­ tinį teisėtumą.

MASKVA S A U S I O 5 D. , Š E Š T A D I E N I S

Laikraštyje „Krasnaja zvezda“ išspausdintas interviu su nau­ jai paskirtu oro desanto kariuomenės vadu generolu majoru Pavelu

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

„Jedinstvo“ ir kitų prosovietinių jėgų m itingas prie Lietuvos Respublikos A ukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

„Jedinstvo" ir kitų prosovietinių jėgų m itingas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1991 m. sausio 8 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

132

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S IJ O S K R O N I K A

„Jedinstvo“ ir k itų prosovietinių jėgų m itingas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1991 m . sausio 8 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

„Jedinstvo“ ir kitų p rosovietinių jėgų m itingas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Vilnius, 1991 m . sausio 8 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

A N T R A DALIS

BALTIJOS P O L IG O N A S

13 3

Gračiovu, kuriame jis sako: „Mano požiūris į desantininkų panau­ dojimą nacionaliniuose konfliktuose - neigiamas. Tokiems tikslams reikia pasitelkti VRM ir KGB kariuomenes. Kita vertus, kai liejasi niekuo nekaltų žmonių kraujas, ar galima būti pašaliniu stebėtoju?" In fo rm a c ija : Generolas majoras Pavelas Sergejevičius Gračiovas oro desanto kariuomenės vadas. 1969 m. baigė Riazanės aukštąją oro desanto mokyklą. 1981-aisiais - M. V. Frunzės karo akademiją. 1990 m. biržei] - Generalinio štabo akademiją. Paskirtas divizijos vadu. Jam su­ teiktas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas. Du kartus buvo Afganistane. Nuo 1990 m. birželio - oro desanto kariuomenės vado pavaduotojas. Nuo 1990 m. gruodžio 30 d. - SSSR oro desanto kariuomenės vadas. In fo rm a c ija : Pasirengimas operacijai (mūšiui) Kompleksas priemonių, kurias įgyvendina vadai, štabai, partinės ir politinės organizacijos, skirtingų kariuomenės rūšių, specialiųjų dalinių ir tarnybų vadai, taip pat kariuomenės (pajėgos), rengiančios ir besirūpi­ nančios viskuo, kas reikalinga operacijai (mūšiui). Svarbiausios pasiruošimo operacijai (mūšiui) priemonės: - sprendimo priėmimas, - uždavinių iškėlimas kariuomenėms (pajėgoms), - operacijos (mūšio) planavimas, - priešininką slopinančios ugnies organizavimas, - tarpusavio sąveikos organizavimas, - štabų ir kariuomenių (pajėgų) parengimas vykdyti iškeltą užduotį, - partinio ir politinio darbo organizavimas, - kariuomenių (pajėgų) grupuotės sukūrimas ir puolimo rajono pa­ rengimas, - visų rūšių aprūpinimo ir kariuomenių (pajėgų) valdymo organiza­ vimas, - kariuomenių (pajėgų) pasirengimo koviniams veiksmams kontrolė, - priešininko žvalgyba, - materialinių priemonių atgabenimas ir atsargų papildymas.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

MOISEJEVAS - G R A Č I O V U I

Vykdydama SSSR Prezidento 1990 m. gruodžio 1 d. įsaką „Dėl kai kurių aktų gynybos klausimais, priimtų sąjunginėse respublikose ryšium su įstatymu dėl visuotinės karinės prievolės ir pagalbos teiki­ mo vietiniams Latvijos, Estijos ir Lietuvos kariniams komisariatams, sprendžiant jiems iškeltus uždavinius", SSSR gynybos ministerija įsakė:

1. Užduočiai įvykdyti pasitelkti 7-ąją oro desanto diviziją, 76-osios oro desanto divizijos 2-ąjį parašiutininkų desanto pulką ir 37-ąją atskirąją oro desanto brigadą. 2. Iki 1991 m. sausio 8 d. pabaigos 234-ąjį parašiutininkų desanto pulką dislokuoti Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje. Iki 1991 m. sausio 13 d. pabaigos 104-ąjį parašiutininkų desanto pulką sutelkti Taline. Iki 1991 m. sausio 13 d. pabaigos 37-ąją atskirąją oro desanto brigadą sutelkti Rygoje. Nurodytus dalinius panaudoti suteikiant pagalbą Rygos, Vil­ niaus, Talino, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Alytaus, Jonavos miestų ka­ riniams komisariatams. 234-ajam parašiutininkų desanto pulkui iki 1991 m. sausio 6 d. 14 val. persibazuoti į Gaižiūnų oro uostą. Veiksmams respublikos teritorijoje sukurti operatyvines grupes. Operatyvinių grupių vyres­ niaisiais paskirti: Lietuvoje - generolą majorą V. A. Ovčiarovą, oro desanto pajėgų - generolą leitenantą O. Pikauską, Estijoje - generolą majorą A. S. Korkiško, oro desanto pajėgų - generolą majorą V. Mar­ kovą, Latvijoje - generolą leitenantą P. G. Čiausą. Apie oro desanto kariuomenės sutelkimą rajonuose ir operatyvi­ nių grupių sukūrimą pranešti generaliniam štabui. P. G R A Č I O V O R E Z O L I U C I J A

1. Štabo viršininkui - prašau imtis bendro vadovavimo.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

2. Oro desanto kariuomenės štabe sukurti operatyvinę grupę. 3. Mano kabinete turėti darbinį žemėlapį, kuriame pažymėta, kaip keičiasi padėtis, pateikti mūšyje dalyvaujančių karių sąrašą. 4. Generolams Markovui ir Pikauskui - raportuoti kasdien 18 val. 5. Laiku raportuoti generaliniam štabui. PODKOLZINAS - SOSIEDOVUI

Nurodymas persidislokuoti: 1991 m. sausio 6 d. 14.00 val. 234-ąjį parašiutininkų desanto pulką perkelti į Gaižiūnus, vėliau sutelkti Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje, 104-ajį parašiutininkų desanto pulką 1991 m. sausio 12 d. rytą perkelti į Taliną. 234-ąjį Pskovo divizijos pulką nustatyta tvarka pakelti pagal aliarmą, kad pasirengtų skristi į Lietuvą. Iš oro desanto kariuomenės štabo telefonu gautas nurodymas: pusę metų ištarnavusių kareivių neimti. Aprūpinimas - vasaros variantas: nuo 900 iki 1100 žmonių, 50 desanto kovinių mašinų, 20 šarvuočių BTR. Šaudmenys iš eina­ mojo aprūpinimo: po du kovinius komplektus šaulio ginklui (į mo­ kymus imama aštuonis kartus mažiau - aut. past.), vienas kovinis komplektas kulkosvaidžiui, 10 tuščių šovinių pabūklui, 800 neper­ šaunamų liemenių ir 1000 šalmų. Grupės vyresnysis - pulkininkas Kustrjo. PO D K O L Z IN A S - 7-OSIOS ORO D E S A N T O DIVIZIJOS IR 2 4 2 - O J O M O K O M O J O C E N T R O V A D A M S

Siekiant garantuoti, kad būtų vykdomas SSSR gynybos ministro įsakymu paskelbtas priverstinis šaukimas, generolo leitenanto O. Pikausko sprendimu paskirti: du 7-osios oro desanto divizijos pada­ linius - į Panevėžio ir Šiaulių miestus, du 242-ojo mokomojo pul­ ko padalinius - į Jonavos miestą. Užduočių vykdymui pasirengti iki 1991 m. sausio 12 d. ryto.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

VITEBSKAS S A U S I O 6 D. , P I R M A D I E N I S

Oro transporto divizijos vadas generolas V. Akimovas duoda įsa­ kymą desanto pergabenimui į Pabaltijį skirti 24 lėktuvus iš Pskovo (665 žmonės, 73 vnt. technikos) ir 11 - iš Vitebsko (235 žmonės ir 23 vnt. technikos).

PABALTIJYS S A U S I O 7 D. , P I R M A D I E N I S

Lietuvos Vyriausybės sprendimu vidutiniškai 3,2 karto padidi­ namos mažmeninės maisto produktų kainos. Lietuvos KP (SSKP) CK rengia darbo žmonių mitingą prieš kai­ nų pakėlimą. 17 val. prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų Lietuvos laisvės lygos iniciatyva įvyko mitingas-piketas: iš viso daly­ vavo apie 1000 žmonių. Prie pastato minia elgėsi agresyviai, šūkavo įžeidinėdama Lietuvos Ministrę Pirmininkę K. Prunskienę. Išsiskirs­ tė 18.45 val. Tą pačią dieną Vilniaus gamybiniame susivienijime „Vilma“ ry­ šium su kainų pakėlimu įvyko mitingas. Jame dalyvavo apie 3500 žmonių. Masinių visuomenės protestų Vilniuje nepastebėta. Į Vilnių atsiunčiamas SSSR gynybos ministro pavaduotojas V. Ačialovas. Vilniuje yra: SSSR KGB 7-osios valdybos (,,Alfa“) viršininko pavaduotojas papulkininkis M. V. Golovatovas, 4-ojo skyriaus virši­ ninkas majoras A. I. Mirošničenka ir 1-ojo skyriaus vyresnysis ope­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

ratyvinis įgaliotinis kapitonas I. V. Orechovas, kurie rekognoskuoja objektus ir vykdo kitus parengiamuosius darbus planuojant „čekisti­ nę karinę operaciją". Prie šių darbų taip pat priskiriami: objektų fil­ mavimas, prieigų žvalgyba, situacijos analizė ir pan. Infor maci ja: 1974 m. asmeniniu J. V. Andropovo nurodymu KGB 7-osios valdybos viršininkas generolas leitenantas Aleksejus Dmitrijevičius Besčastnovas iš savo valdybos žmonių suformavo „A" grupę („Alfa"), joje iš pradžių buvo 30 asmenų. G i nk l u o t ė ir apr ūpi ni ma s: Ginkluotėje - naujausi tėvyniniai ir užsieniniai šaulių ginklai, kovi­ nė ir specialioji technika. Grupė aprūpinta materialinėmis priemonėmis, optiniais taikikliais, naktinio matymo prietaisais, itin jautriais prietaisais, leidžiančiais iš lauko stebėti patalpų viduje esančius žmones, taip pat psi­ chologinio poveikio priemonėmis. Be to, grupės ginkluotėje - specialio­ sios priemonės (begarsiai pjautuvai, padegamieji sprogmenys), leidžian­ čios atidaryti užrakintas duris, liukus, grotas, spynas, kad būtų galima netikėtai patekti į patalpas. Svarbiausios sėk mi ngai į vy kdyt os gr upės „Alfa" o p e r a ­ cijos: 1979 m. - Amino rūmų Kabule užėmimas. 1981 m. - įkaitų (25 mokiniai) išlaisvinimas Sarapule (Udmurtijos ASSR). 1983 m. - lėktuvo Tu-134 su 64 įkaitas užėmimas Tbilisyje. 1986 m. - lėktuvo Tu-134 su 76 įkaitais užėmimas Ufoje. 1988 m. - įkaitų (4-os klasės mokiniai) išlaisvinimas iš teroristų už­ grobto autobuso Ordžonikidzėje. 1989 m. - lėktuvo su įkaitais užėmimas Baku. 1989 m. - septynių įkaitų išlaisvinimas Saratove. 1990 m. - „Pilkojo" gaujos likvidavimas Jerevane. 1990 m. - įkaitų išlaisvinimas Suchumio tardymo izoliatoriuje.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

„Alfai" vadovavo: 1974-1977 m. - majoras Bubeninas, pasienietis, už įvykius Damans­ kio saloje gavęs Sovietų Sąjungos Didvyrio vardą. 1977-1988 m. - pulkininkas Genadijus Zaicevas. 1988-1991 m. (rugpjūtis) - pulkininkas Viktoras Fiodorovičius Karpuchinas. Už dalyvavimą operacijoje užimant Amino rūmus (1979 m. gruo­ džio 27 d.) SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980 m. balandžio 28 d. įsaku jam suteiktas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas. Buvęs pasie­ nietis - šarvuotosios technikos specialistas. 1991-1992 m. (birželis) - pulkininkas M. V. Golovatovas.

Lietuvos KP (SSKP) CK pirmasis sekretorius, Demokratinių jėgų kongreso pirmininkas M. Burokevičius rašo laišką SSKP CK gene­ raliniam sekretoriui M. S. Gorbačiovui, kuriame situaciją Lietuvoje apibūdina kaip krizinę ir gresiančią sprogimu. /.../ Respublikoje sparčiais tempais vykdoma visuomenės militarizacija /.../ Sužlugdytas rudeninis jaunuolių šaukimas į sovietinę kariuomenę, auga dezertyrų skaičius /.../ Reali tampa grėsmė, kad Įvyks fizinių susidūrimų ir skirtingų politinių bei nacionalinių grupuo­ čių ginkluotų susirėmimų. Vilniaus ir Kauno miestuose vietos milicija rengiasi ginkluotam išpuoliui prieš Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Yra duomenų, kad Lietuvos saugumo departamentas respublikoje rengia valstybinį perversmą I.../ Respublikoje įsiūbuota pikta kampanija prieš SSSR kaip sąjunginę valstybę, prieš naują Sąjungos sutartį, SSSR Prezi­ dentą, sąjunginę Vyriausybę, SSSR ginkluotąsias pajėgas ir KGB. Rem­ damasis visu tuo, kas anksčiau išdėstyta, LKP CK mano, kad šiuo metu respublikoje egzistuoja reali būtinybė ir susiklostė objektyvios sąlygos įvesti prezidentinį valdymą /.../ Tuo atveju, jeigu Lietuvoje bus įves­ tas prezidentinis valdymas, masinio pasipriešinimo jis nesukels. Mūsų šalininkai I ...I jeigu bus delsiama priimti kardinalius sprendimus, gali prarasti kovinę dvasią ir pasitikėjimą Sovietų Sąjungos vadovybe. Mes esame parengę prezidentinio valdymo įvedimo ir jo organiza­ vimo tvarką. Bendrais bruožais ji tokia:

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

1.

SSSR Prezidentas savo įsaku įveda Lietuvos SSR prezidentinį

valdymą. Visų lygių tarybų veikla respublikoje sustabdoma, Lietuvos SSR Ministrų Taryba paleidžiama. Visi respublikos valdžios įgaliojimai perduodami Lietuvos SSR prezidentiniam valstybės komitetui (PVK), susidedančiam iš 5 -7 žmonių. 2 . 1...I PVK savo potvarkiu paskiria: Lietuvos SSR ministrų kabi­ netų, PVK įgaliotinius miestuose, rajonuose, įmonėse ir pagrindiniuose gyvybiškai svarbiuose objektuose.

3. SSSR gynybos ministras paskiria savo įgaliotinį, kurio užduotis kontroliuoti situacijų respublikoje, /.../ susiklosčius ypatingoms situa­ cijoms padėti PVK. Kandidatus /.../ mes jau parinkome ir pateiksime Prezidentui tvirtinti. 4. Mes esame apgalvoję ir parengę priemonių planus, kaip maksi­ maliai užtikrinti viešųjų tvarkų ir saugumų įvedant prezidentinį valdy­ mų. Tuo tikslu: a) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevė­ žyje numatyti objektai, kuriuose reikia įvesti kontrolę, yra parengti jų užėmimo planai, paskirti už tai atsakingi asmenys; b) užmegzti būtini kontaktai su SSSR gynybos ministerijos, KGB, SSSR ir Lietuvos SSR VRM atstovais, kuriuos reikia įtraukti įvedant prezidentinį valdymų; c) numatytas kompleksas politinių ir propagandinių priemonių, kurios bus vykdomos įvedant ir iš karto įvedus prezidentinį valdymų.

5. Įvedus prezidentinį valdymų, didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsigalioja 1990 m. balandžio 3 d. SSSR įstatymas dėl ypatingosios p a ­ dėties teisinio režimo.

6. Stabilizavus politinę, ekonominę ir teisinę padėtį respublikoje, per laikų, nustatytų SSSR Prezidento, PVK ir jo vykdomosios struktū­ ros organizuoja naujus rinkimus į Lietuvos SSR Aukščiausiųjų Tarybų ir naujai išrinktam parlamentui perduoda visų valdžių.

1991 m. lapkričio 13 d. interviu laikraštyje „Pravda", pavadinta­ me „O kas teisėjai?1', M. Burokevičius atsako į žurnalisto klausimus. Į klausimą „Jus kaltina prisidėjus prie sausio įvykių /.../“, jis atsako:, „Labai daug atsirado „kaltintojų", kurie įvairaus pobūdžio prasima-

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

nymais stengiasi užsidirbti politinio kapitalo, tapti „įžymybėmis" ir prisitaikyti prie esamos tvarkos / .../ Įvykius Vilniuje jie pateikia tarsi sąmokslą, sugalvotą Lietuvos komunistų partijos CK biuro ir jos pir­ mojo sekretoriaus. Tačiau aš turiu juos nuliūdinti: LKP CK biuras su sausio įvykiais neturi nieko bendro. Aš neįėjau į jokį „devintuką", kuris tariamai rengė veiksmus ir jiems vadovavo". I nfor maci ja: Mykolas Martynovičius Burokevičius gimė 1927 m. 1944 m. pakviestas į Maskvą dirbti komjaunime. SSKP narys nuo 1946 m. Nuo 1989 m. gruodžio - LKP (SSKP) sekretorius, nuo 1990 m. kovo - pir­ masis sekretorius, nuo 1990 m. liepos - SSKP CK politinio biuro narys, Lietuvos demokratinių jėgų kongreso pirmininkas. Vilniaus pedagoginio instituto profesorius. Įsitikinęs, kad kariuomenės buvimas respublikoje „suteikė dirbantiesiems pasitikėjimo savo jėgomis".

Lietuvos komunistų partija ir Demokratinių jėgų kongresas pla­ tino lapelius apie 1991 m. sausio 9 d. 16.00 val. rengiamą mitingą prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. S A U S I O 8 D. , A N T R A D I E N I S

I n f o r m a c ij a : Sprendimas vykdyti operaciją (mūšį) Vado nustatyta tvarka ir būdai įvykdyti iškeltą uždavinį. Į tai įeina: - operacijos (mūšio) sumanymas, - tarpusavio sąveikos pagrindai, - aprūpinimas ir valdymo organizavimas, - sprendimas vykdyti operaciją (mūšį) yra kariuomenių (dalinių) valdymo pagrindas, jis priimamas išaiškinus kovinę užduotį ir įvertinus aplinkybes. Sprendimai vykdyti operaciją (mūšį) paprastai priimami pagal žemė­ lapį ir atsiradus pirmai galimybei tikslinami vietoje. Sprendimai vykdyti operaciją (mūšį) detalizuojami planuojant ope­ raciją, išdėstomi žemėlapyje, pridedant paaiškinamąsias pastabas.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

MASKVA SSKP CK bendrojo skyriaus vedėjo V. Boldino priimamasis Į kabinetą atėjo 9.45 val., išėjo 00.45 val. Laikas Lankytojai O. D. Baklanovas 11.45-20.00 (8.15) 11.45-20.00 (8.15) B. K. Pugo 11.47-11.48 (0.01) V. I. Žižinas 11.53-15.38 (3.45) D. T. Jazovas 11.53-15.38 (3.45) V. A. Kriučkovas 12.07-14.37 (2.30) O. S. Seninas 12.33-15.36 (3.03) M. M. Burokevičius 15.01-15.53 (0.52) R. N. Nišanovas D. T. Jazovas (85-32) 16.42 V. A. Kriučkovas 16.50 O. D. Baklanovas (85-44) 20.27-23.15 (2.48) 20.50-21.25 (0.35) O. S. Šeninas B. K. Pugo 80-35 21.28 V. A. Kriučkovas 21.30 21.38-22.10 (0.32) V. A. Kriučkovas O. Baklanovas ir B. Pugo - 11.45 val., Atėjo kartu: D. Jazovas ir V. Kriučkovas - 11.53 val. O. Baklanovas ir B. Pugo - 20.00 val., Išėjo kartu: D. Jazovas, V. Kriučkovas ir M. Burokevičius - 15.38 val. O. Baklanovas - praėjus 27 min. Atėjo pakartotinai: po išėjimo, V. Kriučkovas - praėjus 5 val. 40 min. po išėjimo, O. Seninas - praėjus 6 val. 13 min. po išėjimo. Skambučiai

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Po vizito skambino:

B. Pugo - po 1 val. 28 min., D. Jazovas - po 1 val. 4 min., V. Kriučkovas - po 1 val. 12 min. ir po 4 val. 40 min. pakartotinai, paskui užėjo po 8 min.

Masinės informacijos priemonėse spausdinamas SSSR gynybos ministro D. T. Jazovo įsakymas į septynias sąjungines respublikas įvesti desanto kariuomenės padalinius, pirmiausia į Pabaltijį - taria­ mai gaudyti asmenų, vengiančių šaukimo į sovietinę armiją. (Į Pabal­ tijį 1991 m. sausio 5 d. SSSR gynybos ministerijos įsakymu kariuo­ menė įvesta sausio 6 d.) Išvardytų uždavinių vykdymas yra SSSR VRM veiklos sfera, beje, Vilniuje dislokuota SSSR VRM vidaus kariuomenės 42-oji divizija, vadovaujama A. Žitnikovo, kuri šį uždavinį gali įvykdyti profesiona­ liau ir pagal veikiančius įstatymus. Nei iki, nei po įsakymo paskelbimo desanto kariuomenės dali­ niai, įvesti į Pabaltijį pagal SSSR gynybos ministro įsakymą, nesiėmė gaudyti dezertyrų ir niekaip nepadėjo mobilizuoti šaukiamojo am­ žiaus vyrų. Tuo labiau, kad ir į karinius komisariatus neatėjo jokių konkrečių nurodymų, kaip vykdyti šaukimą į sovietinę armiją pade­ dant desantininkams. Laikinai einančio Lietuvos SSR karinio komisaro pareigas Malcevo 1991 m. balandžio 29 d. pranešime sakoma (pažodžiui): „Ka­ riniai daliniai nebuvo pasitelkiami užtikrinti mobilizaciją ir ieškoti dezertyrų". Remiantis išstudijuota medžiaga, daugiausia - kariškių apklau­ sa, patikimai nustatyta, kad karinės pajėgos buvo permestos vykdyti kitų uždavinių. Kalbėdamas SSSR AT sesijoje, Tautybių tarybos pirmininkas R. Nišanovas išreiškė sovietinės vadovybės susirūpinimą dėl Lietu­ voje susiklosčiusios padėties.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

PABALTIJYS S A U S I O 8 D. , A N T R A D I E N I S

Vilniaus oro uosto dispečerinėje gautas pranešimas, kad tą die­ ną laukiama atskrendant D. Jazovo. Paskui atvykimas buvo atidėtas dviem valandoms, o dar vėliau - išvis atšauktas. Sprendžiant iš to, kad iš pasitarimo pas V. Boldiną D. Jazovas išėjo kartu su M. Buro­ kevičiumi, jis ir ketino skristi, bet, matyt, sutrukdė labai jau svarbūs reikalai ar konsultacija. Apie tai veikiausiai po valandos jis pranešė V. Boldinui. Oro desanto kariuomenės vadas generolas majoras P. Gračiovas, būdamas Pabaltijyje, pareiškė, kad jam pavaldi kariuomenė netu­ ri dalyvauti politiniuose procesuose. Po to pareiškimo P. Gračiovas buvo atšauktas į Maskvą, o vietoj jo į Pabaltijį atvyko SSSR gynybos ministro pavaduotojas V. Ačialovas. 9 valandą ryto prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniaus kuro aparatūros gamyklos atstovai ir kiti asmenys surengė piketą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Susirinkusieji reikalavo atšauk­ ti sprendimą pakelti kainas, taip pat - Vyriausybės atsistatydinimo. Piketuotojai buvo nusiteikę agresyviai, kai rūmų apsauga panaudojo priešgaisrinius purkštus, jie apmėtė Aukščiausiąją Tarybą akmenimis (išdaužė langus), išvertė vieną įėjimo durų pusę. Iškabinus plakatą rusų kalba „Kainos atšauktos", susirinkusieji ėmė skirstytis. Jų vietą užėmė Sąjūdžio atstovai su šūkiais „Laisvę Lietuvai!", „Protestuojame prieš provokacijas!" Iš viso susirinko apie tūkstantis žmonių. Susidū­ rimų tarp pirmųjų ir antrųjų nepastebėta. Vilniuje įvyko Baltijos valstybių Tarybos posėdis. Vadovai pasi­ rašė pareiškimą, kuriame protestavo prieš papildomo sovietinio ka­ rinio kontingento įvedimą. Teiginys, kad „Respublikos Vyriausybės nurodymu Krašto ap­ saugos departamento darbuotojai, ginkluoti Sąjūdžio ir Lietuvos

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

laisvės lygos smogikai mušė taikius gyventojus ir demonstruojančius dirbančiuosius, jų atstovus ir delegatus, neatitinka tikrovės (praneši­ mas iš oficialios KGB valdybos pažymos). 12.00

val. Pabaltijo karinės apygardos štabe SSSR gynybos minis­

tro pavaduotojas Ačialovas išklauso Pabaltijo karinės apygardos vado generolo pulkininko Kuzmino ir karinės tarybos nario Zinčenkos, tada ir nustatomi svarbiausieji užgrobimo objektai: Televizijos centras, te­ legrafas ir t. t. Tame pasitarime dalyvauja Baltijos laivyno politinio skyriaus viršininko pirmasis pavaduotojas kontradmirolas Povilas Vincentovičius Kašauskas. Po pasitarimo V. Ačialovas sraigtasparniu išskrenda į Kaliningra­ dą ir Klaipėdą. Tuo pačiu laiku Kaliningrade Baltijos laivyno vado pir­ masis pavaduotojas V. Jegorovas duoda komandą dukart Raudonosios vėliavos ordino Baltijos laivyno politinės valdybos viršininkui viceadmirolui A. Kornijenkai gauti darbinius žemėlapius ir juose pažym ėti užgrobimo objektus. I nformaci ja: Operacijos (mūšio) sumanymas Sprendimo vykdyti kovinius veiksmus pagrindas. Jame nustatomos pagrindinio ir kitų smogimų kryptys (rajonai, į kuriuos sutelkta daugiau­ sia pastangų), priešininko sutriuškinimo seka ir būdai, jo apšaudymo tvarka, grupuotės ir operatyvinis išdėstymas (kovinė tvarka).

15.13 val. Vilniuje nusileido karinis lėktuvas TU-134A iš Rygos. Spėjama, kad juo atskrido Pabaltijos karinės apygardos vado pava­ duotojas generolas V. Ovčiarovas su grupe operatyvinio skyriaus ka­ rininkų. Vėliau lėktuvas perskrido į Kėdainių karinį oro uostą. Beveik iškart po rygiškio TU-134A Vilniuje nusileido vyriausy­ binio būrio lėktuvas TU-134A iš Maskvos (lėktuvo vadas Židovas). Po 3 dienų jam bus suteikta garbė dar vieną kartą skristi į Vilnių, bet jau kartu su „Alfa“. O kol kas atskraidino eilinį KGB klerką - kaip buvo nuspręsta „Boldino pasitarime", kuriame M. Burokevičius nie­ kieno neprašė, kaip jis tvirtina, padėti jam ir partijos draugams įvyk­ dyti respublikoje valstybinį perversmą. Kaip prisimenate, kartu su

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

D. Jazovu ir M. Burokevičiumi išėjo ir V. Kriučkovas. Galima spėti, kad trise pasitarę jie nusprendė, kad Dmitrijus Timofejevičius Jazovas kol kas gali neskristi, jeigu darbo imsis koks nors sumanus SSSR KGB klerkas. Tuo labiau, kad vakare į Vilnių turėjo grįžti V. Švedas. Iš pamaskvės Čkalovsko oro uosto į Vilnių atskrido karinis lėktu­ vas TU-134, atgabeno Lietuvos KP (SSKP) antrąjį sekretorių V. Švedą. Kaip minėta, apie 16 val. atvyko SSSR KGB atstovas, todėl neati­ dėliodami vėlesniam laikui, Lietuvos KGB operatyvinis štabas kartu su Pabaltijo karinės apygardos štabu ir SSSR gynybos ministerijos operatyviniu štabu parengia „čekistinės karinės operacijos planą“. Pagal šios operacijos planą būtina: - atblokuoti objektus, neleisti, kad jie būtų išvesti iš rikiuotės, - nutraukti televizijos ir radijo transliacijas, - objektų apsaugą perduoti VRM vidaus kariuomenei. Infor maci ja: Operacijos planas Karinių dokumentų rinkinys, kuriame su smulkmenomis užfiksuoti sprendimai vykdyti operaciją, vykdymo tvarka, būdai ir terminai, kada kariuomenės (pajėgos) įvykdys iškeltus uždavinius, tarpusavio bendra­ darbiavimo, aprūpinimo ir kariuomenių (pajėgų) valdymo tvarka. Paren­ gia junginių štabas kartu su kariuomenės (pajėgų), specialiųjų dalinių ir tarnybų vadais (viršininkais). Darbe taip pat dalyvauja operacijose da­ lyvaujančių jungtinių pajėgų (junginių) ir ginkluotųjų pajėgų štabų at­ stovai. Operacijos plano pagrindą sudaro jo operatyvinė dalis, parengiama žemėlapyje, pridedant paaiškinamąsias pastabas. Be to, parengiami planai: - dalyvaujančių operacijoje ginkluotųjų ir specialiųjų kariuomenės pajėgų panaudojimo, - bendrų operacijų, - sąveikos, - planai pagal operacijos aprūpinimo rūšis, - partinio politinio darbo,

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

- valdymo organizavimo ir ryšio. Puolamosios operacijos plane labai smulkiai atsispindi kariuomenių veiksmai: kiek buvo įsigilinta į artimiausią užduotį, ypač detaliai numaty­ tas pirmosios dienos puolimo planas.

Šiaurės kariniame miestelyje, esančiame divizijos štabo antrame pastate įkurtas operatyvinės grupės štabas. Pastatyta kosminio ryšio stotis R-440 OD. Informaci ja: R-440 OD stotis skirta užtikrinti dvipusį slaptą operatyvinių ir ope­ ratyvinių techninių valdymo grandžių telefono, telegrafo ir telekosminį ryšį. Ji veikia per aktyviuosius retransliatorius - dirbtinius Žemės palydo­ vus. Perdavimo galia - 100 vatų. Galingumas sekimo režimu - ne mažiau kaip 190 vatų.

Kaip buvo numatyta plane, baigiantis dienai, 234-asis parašiuti­ ninkų desanto pulkas susitelkė Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje. Vakare Lietuvos Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė pa­ reiškė, kad jos kabinetas atsistatydina.

MASKVA S A U S I O 9 D. , T R E Č I A D I E N I S

SSSR Prezidentas susitinka su valstybinių pramonės įmonių di­ rektorių tarybos nariais. SSSR Prezidento pavedimu R. Nišanovas ir B. Oleinikas susitin­ ka su Lietuvos SSR visuomeninių demokratinių organizacijų atstovų grupe, kuri informuoja šalies vadovybę apie „antikonstitucinius, antisovietinius Lietuvos valdžios veiksmus". Valstybinio televizijos ir radijo pirmininkas neleidžia į eterį išeiti programai „Vzgliad".

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

147

PABALTIJYS S A U S I O 9 D. , T R E Č I A D I E N I S

Dėl aptarnaujančių darbuotojų streiko nutraukė darbą lokomo­ tyvų depas ir Vilniaus oro uostas. Streiko komitetas pareiškė, kad nė vienas lėktuvas nepakils ir nenusileis, kol nesibaigs streikas. Stambių Vilniaus sąjunginės reikšmės įmonių atstovai, Ignalinos AE personalas ir geležinkelininkai pareiškė, kad yra pasirengę pra­ dėti visuotinį politinį streiką, jeigu Lietuvos parlamentas nepaskelbs pasileidžiąs. Kalbėdamas Lietuvos Respublikos parlamente LKP (SSKP) CK sekretorius V. Švedas pasakė, kad parlamentas turi paskelbti, kad pa­ sileidžia ir kad rengiami nauji demokratiniai rinkimai. Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje vyksta išplėstinis posėdis, kuriam pirmininkauja V. Ačialovas. Posėdyje dalyvauja generolai Ovčiarovas, Vysockas, Uschopčikas, pulkininkai Astachovas, Kustrjo, Komaras ir 5-6 civiliai asme­ nys. Tikslinami klausimai, susiję su objektų Vilniuje užgrobimu. Vykdant LKP (SSKP) Vilniaus miesto komiteto sausio 9 d. lape­ liuose išplatintus nurodymus, prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos organizuojamas piketas. Tuo pat metu prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko tūkstančiai Lietuvos parlamento gynėjų. Į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis ir pakvietė vengti in­ cidentų. KGB duomenimis (pažyma byloje), tokių atvejų ir nebuvo. Vėliau, iki 1991 m. sausio 11 d., jokių masinių susibūrimų neįvyko.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

MASKVA S A U S I O 10 D. , K E T V I R T A D I E N I S

SSSR Prezidentas kreipiasi į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą kaltindamas ją siekimu atkurti buržuazinę santvarką ir siūlo atšaukti visus anksčiau priimtus antikonstitucinius aktus. Į kreipimąsi įtrauk­ ta frazė apie masių reikalavimą įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą. Lietuvos parlamentas visiškai ir galutinai atmetė kreipimąsi. „SSSR Prezidento M. Gorbačiovo kreipimasis dar labiau suaktyvino Vilniaus gyventojus" (M. Burokevičius). P O D K O L Z I N A S - 7- O S IO S ORO D E S A N T O DIVIZIJ OS IR 2 4 2 - O J O M O K O M O J O P U L K O V A D A M S

Remdamasis 1991 m. sausio 5 d. Generalinio štabo nurodymu parengti sąjunginės reikšmės įmonių Lietuvos SSR teritorijoje ap­ saugos planą, teikiu 1991 m. sausio 11d. rytą rekognoskuoti šiuos objektus. 7-ajai oro desanto divizijai: Kaune - gamybinį susivieniji­ mą „Pergalė", Valstybinio materialinio techninio aprūpinimo komi­ teto didmeninės prekybos įmones (pramonines bazes), tarpmiestinę telefonų stotį; Panevėžyje - kompresorių gamyklą „Aurida", gamyklą „Ekranas", didmeninės prekybos įmones (universalias bazes), miesto ryšių mazgą. 242-ajam mokymo centrui: valstybinę rajoninę elektri­ nę Elektrėnuose, Jonavoje - gamybinį susivienijimą „Azotas". Nustatyti būtiną žmonių, technikos ir ryšio priemonių kiekį, dalis ir padalinius, kuriems bus pavesta vykdyti užduotis, taip pat jų išdėsty­ mo ir keitimo tvarką. Apie rezultatus iki 1991 m. sausio 11d. 15.00 val. pranešti oro desanto kariuomenės operatyvinio skyriaus viršininkui. Infor maci ja: Operatyvinė žvalgyba Organizuoja junginių vadai ir štabai, vykdoma siekiant gauti žvalgy­ binių duomenų, reikalingų operacijai parengti ir vykdyti.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

I n for maci ja: Techninė žvalgyba Organizuoja junginių, dalinių ir padalinių vadai ir štabai, numatytų kariuomenės rūšių, specialiųjų dalinių ir tarnybų, visų ginkluotųjų pajėgų rūšių junginių bei dalinių vadai. Vykdoma siekiant gauti žvalgybinių duo­ menų, reikalingų pasirengti mūšiui ir sėkmingai jame dalyvauti.

Generolas pulkininkas Šliaga savo aplinkraštyje ginkluotosioms pajėgoms praneša: Armiją mėgina įtraukti į kovę dėl valdžios arba neutralizuoti, su­ silpninti jos stabilizuojantį vaidmenį visuomenėje. Rekomenduojama išanalizuoti padėtį kariuomenėje, kariškių nuotaikas, darbo efektyvu­ mą priešinantis negatyviam politinių partijų, visuomeninių judėjimų ir kitų grupuočių poveikiui; laiku išaiškinti kariškius, įstojusius į ki­ tas politines partijas ir dalyvaujančius visuomeniniuose judėjimuose. Dirbti su jais argumentuotų auklėjamąjį darbą.

Po 16.00 val. Maputu (Mozambikas), SSSR pasiuntinio šioje ša­ lyje kabinete susirinkę pasiuntinys, patarėjas, patarėjas ekonominiais klausimais Vytautas Vladovičius Sakalauskas ir „Aerofloto" atstovas sprendžia V. Sakalausko nugabenimo į Maskvą klausimą. PABALTIJYS S A U S I O 10 D. , K E T V I R T A D I E N I S

Rygoje, aikštėje prie Latvijos Ministrų Tarybos, įvyko mitingas, kurį organizavo „Interjudėjimas" ir opozicinė parlamento frakcija „Ravnopravije". Demonstrantai reikalavo, kad atsistatydintų Vyriau­ sybė, būtų paleistas parlamentas ir įvestas prezidentinis valdymas. Panašią akciją numatyta surengti sausio 15 d. Tą pačią dieną, kai SSSR Prezidentas M. Gorbačiovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, t. y. 1991 m. sausio 10-ąją, Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje įvyko aukščiausiosios sovietų armijos vadovybės pasitarimas.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

Tai matyti iš karinio dalinio 74268 kariškių Michailovo, Sidorkovo, Sibiriakovo, Sofino, Machovo ir kitų parodymų - jie, be viso kito, paaiškino, kad vyresnieji vadai, vadovaujami SSSR gynybos ministro pavaduotojo V. Ačialovo, 1991 m. sausio 10 d. pateikė parengtą operaci­ ją - užduotį užgrobti Televizijos centrą ir Radijo ir televizijos komitetą. MASKVA S A U S I O 11 D. , P E N K T A D I E N I S

Valstybinio televizijos ir radijo pirmininkas L. Kravčenka išjun­ gia nepriklausomos naujienų agentūros „Interfaks“ informacinius kanalus. 17.30 val. SSSR KGB vadovybė pagal aliarmą pakelia grupę „Alfa“ ir 21.30 val. 65 darbuotojai su dviem šunimis, vadovaujami 3-iojo skyriaus viršininko papulkininkio Čiudesnovo, išskrenda iš Vnukovo oro uosto į Vilnių dviem lėktuvais TU-134A: Nr. 65994 vadas Židovas, Nr. 65998 - vadas Paleckichas. I nformaci ja: Papulkininkis Jevgenijus Nikolajevičius Čiudesnovas - 3-iojo skyriaus viršininkas. 1979 m. gruodžio 27 d. dalyvavo šturmuojant Afganistano vi­ daus reikalų ministeriją (Carandą). Per šturmą kontūzytas. 1990

m. rugpjūtį dalyvavo likviduojant „Pilkojo" gaują Jerevane. Per

operaciją trys banditai užmušti, du sužeisti, šeši sulaikyti.

Vilniuje tęsiasi oro uosto darbuotojų streikas. PABALTIJYS S A U S I O 11 D. , P E N K T A D I E N I S

Grupė rusakalbių Estijos parlamento deputatų sausio 15 d. keti­ na pareikšti nepasitikėjimą Estijos Vyriausybe.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Vilniuje rengiasi pradėti streiką „Neries" gamyklos darbininkai. Šiaurės kariniame miestelyje Vilniuje vyksta išplėstinis posėdis, kuriame dalyvauja: Ačialovas, Varenikovas, Savinas, Žitnikovas, Kustrjo ir kt. Tikslinamas objektų užėmimui reikalingų pajėgų ir prie­ monių kiekis, aptariamas sovietinės armijos, VRM ir KGB bendra­ darbiavimas. Pirmos svarbos objektais Vilniuje numatyti: Spaudos rūmai - objektas Nr. 11, Televizijos ir radijo komitetas Konarskio gatvėje - objektas Nr. 1 (25 žmonės, iš jų radijo centre - 5 žmonės, televizijos centro 2-ajame aukšte - 8 žmonės), Televizijos bokštas objektas Nr. 2 (21 žmogus), Radiocentras - objektas Nr. 3 (17 žmo­ nių). 1-ajame ir 2-ajame objektuose tankai turi išvalyti kelią, kad galėtų judėti kolonos, ir, padedami VRM pajėgų, nustumti žmones nuo objektų, šaudydami tuščiais sviediniais - padaryti „psichologinį spaudimą miniai". Oro desanto kariuomenės ir VRM kariškiai turi padaryti „koridorių", kuriuo „Alfa" galėtų patekti į objektus, paskui išvalyti aikštę ir perimti išvardytų objektų saugojimą, vėliau juos per­ duoti VRM 42-ajai divizijai (pulkininkas A. Žitnikovas). Po pasitarimo pulkininkas V. Kustrjo iškėlė 234-ojo parašiuti­ ninkų pulko vadui papulkininkiui I. G. Komarui užduotį - numa­ tytiems tikslams skirti vieną 237-ojo pulko batalioną be technikos, žvalgybos kuopą, o iš 234-ojo pulko - vikšrinę ir ratinę techniką; iš 104-ojo pulko - perduoti tankus T-72 ir zenitinius šarvuočius ZSU-23-4. 11.45 val. ginkluotas automatais VRM būrys užgrobė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento (buvusį DOSAAF-o) pastatą. Grasinant panaudoti ginklą, departamento darbuotojai buvo priversti palikti pastatą. Desantininkai kartkartėmis imdavo šaudyti į orą. Šiauliuose kariuomenė užėmė miesto meriją. Infor maci ja: Padėties įvertinimas Faktų bei aplinkybių, turinčių įtakos vykdant užduotį bei pasiekiant operacijos (mūšio) tikslą, tyrimas ir analizė. Vykdo vadas, padedamas šta­

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

bų, kariuomenės ir specialiųjų tarnybų vadų. Jis priima sprendimą vykdy­ ti operaciją (mūšį) ir valdo kariuomenes kovinių veiksmų metu. Vertinant padėtį išsiaiškinami veiksniai ir sąlygos, apsunkinančios ar palengvinančios kovinės užduoties vykdymą, numatomos priemonės susilpninti nepalankius ir efektyviai panaudoti palankius veiksnius.

12.30 val., panaudojęs šaunamuosius ginklus, 237-ojo parašiuti­ ninkų desanto pulko 2-asis batalionas užgrobė Spaudos rūmus. Gro­ biant dalyvavo: majoras Černyšovas, to paties pulko 3-iojo bataliono vado pavaduotojas kapitonas Berezovskis, vyresnysis praporščikas Butokas - 3-iojo bataliono būrio vadas, ir Lysenka - kuopos viršila. Maždaug po 30-40 min. prie Spaudos rūmų papildomai atvyko 234-ojo pulko padaliniai, tačiau patekti į vidų jiems nepavyko, nes iki to laiko susirinko daug žmonių, kurie sudarė gyvą užtvarą. Norint prieiti prie pastato, būtų reikėję panaudoti ginklą. Todėl desantinin­ kai apsiribojo šaudymu į orą žmonių link tuščiais šoviniais, taip pat koviniais šoviniais - į stogelį virš įėjimo. Spaudos rūmų gynėjai pasipriešino desantininkams, laistė juos vandeniu. Pastato užėmimo akcijai vadovavęs desantininkų divizijos vado pavaduotojas pulkininkas Vasilijus Michailovičius Kustrjo nesitaikydamas šovė iš automato į vieną iš laisčiusiųjų ir sužeidė jį į veidą. Nukentėjusysis - pilietis V. Lukšys. Prie Spaudos rūmų taip pat keletą kartų iššauta tuščiais sviediniais iš tankų T-72 pabūklų - jie perduoti iš 107-osios motorizuotosios šaulių divizijos, dislokuotos Šiaurės ka­ riniame miestelyje Vilniuje. Be to, prie Spaudos rūmų buvo kariškių juodomis uniformomis padalinys (OMON-as), ginkluotas kalašnikovo automatais su pri­ tvirtintais durtuvais. B. Makutinovičiaus vadovaujamas OMON-as į desantininkų pusę pereis tik kitą dieną. Objektų užgrobimą Lietuvoje tarptautinė bendruomenė priė­ mė palyginti ramiai. Po to buvo galima planingai užimti Respublikai svarbius objektus ir pasitelkus Nacionalinio gelbėjimo komitetą kurti dvivaldystės iliuziją.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

SSRS desantininkai užim a Spaudos rūm us. Vilnius, 1991 m . sausio 1 1 d . Fotografas A lfredas Girdziušas

Sovietų kariai, užgrobę Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Vilnius, 1991 m . sausis. Fotografas Alfredas Girdziušas

154

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S IJ O S K R O N I K A

1991 m. sausio 11 d . sovietų kariškių užgrobtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departam ento patalpos T. Kosciuškos gatvėje. Vilnius, 1991 m . sausio 1 1 d . Fotografas A leksandras JuOzapaitis

A N T R A D A L I S BALTIJOS P O L IG O N A S

15 5

Sovietų d esantininkų užgrobtas V ilniaus televizijos bokštas. Vilnius, 1991 m . sausis. Fotografas Kęstutis Svėrys

156

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S IJ O S K R O N I K A

Prie Vilniaus televizijos bokšto. Lietuvos piliečiai protestuoja prieš sovietų k ariuom enės įvykdytą agresiją. Vilnius, 1991 m. sausis. Fotografas Kęstutis Svėrys

A N T R A DALIS

BALTIJOS P O L IG O N A S

157

Sovietų kariškių užgrobtas Lietuvos radijo ir televizijos pastatas. Vilnius, 1991 m . sausis. Fotografas Kęstutis Svėrys

Sovietų kariuom enės vadovybės Vilniuje spaudos konferencija. Vilnius, 1991 m. sausis. Fotografas A leksandras Juozapaitis

158

M IC H A IL A S PUSTOBAJEVAS A G R E S IJ O S K R O N I K A

Vilniaus televizijos bokšto šturm as. Vilnius, 1990 m . sausio 13 d. Fotografas Z enonas Nekrošius

Vilniaus televizijos bokšto šturm as. Vilnius, 1990 m. sausio 13 d. Fotografas Z enonas Nekrošius

A N T R A D A L I S BALTIJOS P O L IG O N A S

15 9

LKP (SSKP) CK pastate Vilniuje susirinko Demokratinių jėgų kongresas, kurį sudarė „Jedinstvo“, kiti prokomunistiniai judėjimai. Kongreso posėdis buvo panašus į „aparato" pasitarimą, jame kalbėjo LKP (SSKP) CK sekretorius M. Burokevičius. Jis pareiškė, kad Lietu­ vos vystymąsi pagal Vakarų modelį jis asmeniškai laiko nusikaltimu. Kariškiai, kurie vėliau bus įtraukti užgrobiant pastatus Vilniuje, po pietų siunčiami pailsėti, nes naktį numatytas „darbas1, t. y. pastatų grobimas pagal iš anksto numatytą planą. Analogiška kariškių darbo­ tvarkė buvo ir naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją, nors vėliau SSSR gene­ ralinis prokuroras S. Trubinas ir tvirtins, kad kariškiai ėmė veikti po to, kai 23 val. kreipėsi Nacionalinio gelbėjimo komitetas. Iš tikrųjų padaliniai buvo pakelti 22 val., tai yra likus valandai iki Nacionalinio gelbėjimo komiteto kreipimosi į kariškius. Užėmus Spaudos rūmus, pulkininkas Kustrjo, pulko žvalgybos viršininkas Panikarovas ir bataliono vadas Vekličius automobiliu UAZ 469, valstybinis numeris 19-81 Ar, apvažiavo numatytus už­ grobti objektus. Artėjant vakarui, numeriai nuo mašinos buvo nuim­ ti - kariškiai gatves apvažiavo be numerių. 15.00 val. kongresas paskelbė ultimatumą Lietuvos Aukščiausia­ jai Tarybai, reikalaudamas vieno vienintelio dalyko - parlamentas turi pasileisti, kitaip kongresas sukurs Nacionalinio gelbėjimo komi­ tetą. 15.00 val. V. Landsbergis vyriausybiniu ryšiu skambina M. Gor­ bačiovui, kad tas sustabdytų kraujo praliejimą, bet SSSR Prezidento sekretoriatas atsako, kad Michailas Sergejevičius pietauja ir negali prieiti prie telefono. 16.40 val. Kaune ir Klaipėdoje kariškiai blokuoja kelius ir telefo­ no stotis. Virš Vilniaus skraido sraigtasparniai, iš jų mėtomi lapeliai, kvie­ čiantys įvesti Respublikoje tiesioginį prezidentinį valdymą. Respublikos vadovybė pakvietė gyventojus ginti svarbiausius valstybinius objektus - parlamentą, Televizijos bokštą, Televizijos

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

centrą, telefono stotis. Iš įvairių Lietuvos rajonų į sostinę atskubėjo tūkstančiai Respublikos piliečių. 17.00 val. Vilniuje kariškiai užgrobia Medžiotojų ir žvejų draugi­ jos pastatą. Užgrobiami Vilniaus autoūkiai. Po miestą nepaliaujamai juda šarvuotoji technika. Iš sraigtasparnių mėtomi lapeliai, kviečian­ tys įvesti Respublikoje tiesioginį prezidentinį valdymą. 17.40 val., nepaisydamas SSSR Konstitucijos 137 ir 148 straips­ nių, Lietuvos KP (SSKP) CK paskelbia, kad sukurtas Nacionalinio gelbėjimo komitetas (NGK), kuris perima visą valdžią Respublikoje. Panašūs komitetai atsiranda ir Latvijoje bei Estijoje. Surengtoje spau­ dos konferencijoje LKP (SSKP) CK skyriaus vedėjas J. Jermalavičius pareiškė, kad NGK jungia 22 visuomenines organizacijas ir judėji­ mus, atstovauja dirbančiųjų interesams ir vykdys tą politiką, kurią skelbia Demokratinių jėgų kongresas. In fo rm a c ija : Pagal SSSR Konstitucijos 7 straipsnį komitetai turi būti paleisti arba sąjunginės, arba respublikinės valdžios, o jų nariai pa­ traukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tą dieną dėl desantininkų veiksmų į Vilniaus ligonines buvo pri­ statyti 3 žmonės su šautinėmis žaizdomis ir 5 - su įvairaus sunkumo sumušimais. Žalgirio gatvėje tankas užvažiavo ant KAMAZ sunkve­ žimio, vairuotojas sunkiai sužeistas. Kariškiai taip pat sumušė užsie­ nio žurnalistą, fotografavusį karinės technikos judėjimą mieste. 20.00 val. nutrauktas geležinkelio susisiekimas su Vilniumi. Pra­ leidžiami tiktai traukiniai, vykstantys tranzitu iš Kaliningrado srities. Oro uosto pastatas apsuptas kariuomenės. Streikas, kurį sausio 9 d. pradėjo oro uosto darbuotojai, nenutraukiamas. 21.55 ir 22.05 val. Vilniaus oro uoste, nenutraukusiame streiko, nusileidžia du lėktuvai TU-134A su grupe „Alfa“. Septyniais dengtais sunkvežimiais, lydimi Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centro vadovo A. Dubovskicho, jie išvažiavo į miestą. (Būtina pridurti, kad lėktuvai su grupe „Alfa“ buvo „nuvairuoti" į seniai nenaudojamą aikštelę. Tiesa, 1990 metų kovo-balandžio mėnesiais ta aikštele labai

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

domėjosi grupė KGB darbuotojų, kurie apsimetę kariškiais buvo at­ važiavę UAZ automobiliu. - Aut. past.) In fo rm a c ija : Vilniaus įvykių metu „Alfa" bazavosi naujokų šauki­ mo punkte. Užėmus objektus - Šiaurės miestelyje, karinės dalies 22238 patalpose.

Grupei „Alfa" ima vadovauti papulkininkis M. Golovatovas. In fo rm a c ija : Papulkininkis Michailas Vasiljevičius Golovatovas grupės viršininko pavaduotojas. 1983 m. lapkričio 18 d. Tbilisio oro uoste vadovavo vienai iš grupių, laisvinančių įkaitus, užgrobtus lėktuve TU-134. 1989 m. gegužės 11 d. su 18 „Alfos" darbuotojų grupe išlaisvino įkaitus, užgrobtus teroristų Saratovo pataisos darbo kolonijos izoliatoriuje Nr. 1.

Vakare Rygos gatvėmis pravažiavo šarvuočių ir tankų kolonos.

MASKVA S A U S I O 12 D. , Š E Š T A D I E N I S

Federacijos Tarybos posėdyje Kremliuje, pirmininkaujant M. Gorbačiovui, iš anksto neįtraukus į dienotvarkę, apžvelgta padė­ tis Lietuvoje. Pabrėžta, kad ypač svarbu veikti politiniais metodais. Visi posėdžio dalyviai, išskyrus B. Pugo ir D. Jazovą, pasisakė prieš karinės jėgos naudojimą Lietuvoje. Nuspręsta pasiųsti į Lietuvą de­ legaciją, vadovaujamą Armėnijos ir Baltarusijos vadovų. (Vis dėlto atskristi iki prasidedant įvykiams jie taip ir nesuspėjo.) M. Gorbačio­ vas pažadėjo Latvijos ir Estijos vadovams, dalyvaujantiems posėdyje, kad jėga Lietuvoje nebus naudojama. Vakare į Šeremetjevo-2 oro uostą reisu iš Paryžiaus atskrido V. Sakalauskas. Oro uoste jį pasitiko KGB darbuotojas ir nuvežė į SSSR KGB pamaskvės rezidenciją.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

PABALTIJYS 1.00 val. grupė ginkluotų 234-ojo parašiutininkų pulko 2-ojo ba­ taliono kareivių užgrobė Lietuvos krašto apsaugos departamento štabo būstinę Kosciuškos gatvėje, sumušė du ten buvusius budėtojus, patal­ poje surengė pogromą, susprogdino sprogmenį ir pasiėmusi visus do­ kumentus išėjo. Vilniuje taip pat imtas saugoti telefono ryšio stiprini­ mo mazgas. Pusei valandos buvo nutrūkęs ryšys su išoriniu pasauliu. 3.00 val. 234-ojo parašiutininkų desanto pulko 2-ojo bataliono desantininkai užėmė OMON-o bazę Vilniuje. 11.00 val. Šiaurės kariniame miestelyje kariai pagal gautus nu­ rodymus pildo automatų dėtuves koviniais, tarp jų ir trasuojančiais, šoviniais. Pulkininko V. Kustrjo nurodymu 234-ojo parašiutininkų desan­ to pulko vadas papulkininkis I. G. Komaras sudaro sąrašą „vertų" apdovanojimo. Į jį apdovanojimui ordinais ir medaliais įtraukti: - Raudonosios vėliavos ordinu - kapitonas E. A. Gavrilovas10; - „Už tarnybą Tėvynei" 2-ojo laipsnio ordinu - majoras A. A. Komisarovas, majoras D. V. Pančenka11. - „Už tarnybą Tėvynei" 3-iojo laipsnio ordinu - papulkininkis G. J. Golubkovas, papulkininkis E. G. Rachmanovas, majoras V. J. Sibiriakovas, majoras B. F. Suščikas, kapitonas A. P. Kotenka, vyr. lei­ tenantas S. N. Volykas, vyr. leitenantas S. A. Golovka, vyr. leitenan­ tas V. A. Kotliarovas, vyr. leitenantas S. A. Machovas, leitenantas A. V. Darbinianas; - medaliu „Už kovinius nuopelnus" - papulkininkis V. A. Teniginas, majoras N. V. Chorikovas, vyr. leitenantas A. N. Navozovas, leitenantas E. N. Michailovas, leitenantas V. P. Nikolajevas, leitenan­ tas }. A. Janočkinas.

10 Į sąrašą įtraukti po 1991 m. sausio 12 d. - Aut. pastaba. 11 Ten pat.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

Pastaba. Šis sąrašas iš 76-osios oro desanto divizijos išsiųstas į oro desanto kariuomenę 1991 m. sausio 31 d. Apdovanojimai įteikti 1991 m. balandį Medvežji Oziora gyvenvietėje - SSSR gynybos minis­ terijos vardu juos įteikė ministro pavaduotojas generolas pulkininkas V. Ačialovas ir oro desanto kariuomenės vadas generolas leitenantas P. Gračiovas. Kiti 234-ojo parašiutininkų desanto pulko kariai apdo­ vanoti vertingomis dovanomis ir raštais. Be to, po Vilniaus operacijos viena ar kita forma paskatinti (pa­ aukštintos pareigos, pakeltas laipsnis, paskyrimas į naują tarnybos vietą, siuntimas mokytis į akademiją) šie karininkai: Kustrjo tapo Riazanės oro desanto kariuomenės mokyklos viršininko pirmuoju pava­ duotoju, Sibiriakovas ir Kotliarovas išvyko mokytis, Vekličius išvyko gesinti Jugoslavijos įtampos židinių, Stupakovas ir Panikariovas gavo aukštesnius karinius laipsnius.

Vilniuje desantininkai ir toliau patruliuoja naudodamiesi šar­ vuotąja technika. Apie 18 val. Lietuvos KGB pirmininkas Romualdas Marcinkus, paskirtas 1990 m. kovo 5 d. (iškart po rinkimų), paskambino SSSR KGB pirmininkui V. Kriučkovui ir pranešė: „Kontroliuoti situacijos ir jos paveikti aš negaliu. Į mano informaciją neatsižvelgiama. Prašau mane atleisti'1. Kriučkovas patarė neskubėti su išvadomis. 19.40 val. SSSR KGB pirmininkas V. Kriučkovas paskambino ge­ nerolui R. Marcinkui ir pranešė, kad priima jo atsistatydinimą, taip pat kad artimiausiu lėktuvu jis būtinai turi atvykti į Maskvą. R. Mar­ cinkus savo įgaliojimus perdavė pavaduotojui Armonui, bet visus reikalus perėmė kitas jo pavaduotojas - KGB generolas Stanislavas Čaplinas. Vyksta pajėgų ir priemonių kovinis paskirstymas. „Alfos“ ope­ ratyviniam pavaldumui perduodamos šios pajėgos (900 žmonių): 234-asis parašiutininkų desanto pulkas, 76-oji oro desanto divizija, vadovaujama pulkininko V. Kustrjo, ir Lietuvos OMON-as, vadovau­ jamas B. Makutinovičiaus.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

In fo rm a c ija : Šturmo grupė (šturmo būrys) Laikinasis darinys, skirtas šturmuojant blokuoti ir sunaikinti atskirus atramos punktus ir ilgalaikius ugnies taškus. Šturmo grupės sudėtis - iki šaulių kuopos, sustiprintos keliais tan­ kais, artilerijos vienetais, vienu, dviem snaiperių skyriais. Šturmo būrio sudėtis - iki šaulių bataliono, sustiprinto sunkiųjų tan­ kų kuopa, keliais savaeigiais artilerijos įrenginiais, tankais traluotojais.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nusikaltimų tyri­ mo departamento vyriausiasis prokuroras iškėlė bylą dėl viešų ragi­ nimų jėga pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą (Lietuvos SSR baudžiamojo kodekso 68 str. 2 d.). 22.00 val. LKP (SSKP) Vilniaus miesto komiteto pastate įrengtas liaudies draugovių štabas, kur draugovininkų grupę instruktavo LKP (SSKP) CK darbuotojas pulkininkas V. Šurupovas. Tarp susirinku­ siųjų - keletas vietinės aukštosios karo mokyklos karininkų. Kartu su atsargos karininkais naktį jie sudarys „liaudies draugovių" branduo­ lį. Liaudies draugovių veiksmų koordinatoriumi pasiskelbė Lietuvos KP (SSKP) CK, atstovaujama V. Šurupovo ir A. Naudžiūno. Beje, pastarasis tuo metu dalijo pistoletus atsakingiems CK darbuotojams. Beveik po metų jis sakys, kad sausio 13-ąją atsibudo nuo šūvių ir nieko nežinojo apie pasirengimą akcijai, kurią įvykdė kariškiai. Pa­ gal paraišką, kurią išvakarėse pateikė Lietuvos KP (SSKP) CK reikalų valdytojas, Politologijos institutas (buvusi partinė mokykla) draugo­ vininkų pervežimui skiria autobusus. In fo rm a c ija : Generolas majoras Algimantas Naudžiūnas - LKP (SSKP) CK sekretorius ideologijai. Gimė 1942 m. Augo internate. Tėvas dėl NKVD kaltės žuvo karo metais. Baigė karo mokyklą. 1990 m. gegužę iš Baikonūro kosmodromo politinio skyriaus viršininko pareigų perkeltas dirbti Lietuvos KP (SSKP) sekretoriumi ideologijai.

Aš nugyvenau gyvenimą sąžiningai, be privilegijų, visą laiką dirb­ damas karinį darbą (A. Naudžiūnas, laikraštis „Pravda“, 1992 m. sau­

sis).

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

SSRS desantininkai užim a Vilniaus televizijos bokštą. 1991 m. sausio 13 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

SSRS desantininkai u žim a Spaudos rūm us. Vilnius, 1991 m. sausio 1 1 d . Fotografas A ndrius Petrulevičius

SSRS desantininkai užim a Vilniaus televizijos bokštą. 1991 m . sausio 13 d. Fotografas A ndrius Petrulevičius

Sovietų d esantininkų užgrobtas Vilniaus televizijos bokštas. 1991 m. sausis. Fotografas Kęstutis Svėrys

A N T R A D A L I S BALTIJOS POLIGONAS

16 7

Leningrado laikraštyje „Čas pik“ (1991 m. sausio 5 d., Nr. 31) išspausdintas vyresniojo leitenanto Vladimiro Usačiovo iš Baiko­ nūro kosmodromo interviu, kuriame jis, aptardamas savo buvusio tarnybos bendro A. Naudžiūno asmenybę, apibūdina jį kaip „intri­ gų, apkalbinėjimo, protekcionizmo, pasipūtimo ir poniškumo pro­ fesionalą". Galima „pateikti daugybę pavyzdžių, kai A. Naudžiūnas nusižengė moralei, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Pradedant pogrindiniu dešrų cechu buvusiame Kauno junginyje /.../ baigiant tarnybinio lengvojo transporto naudojimu savanaudiškais tikslais". Jauni Baikonūro politiniai darbuotojai, apkaltinę šiurkštumu ir cha­ mizmu, jam atvirai pareiškė nepasitikėjimą. Nepaisant to, apeidami tūkstantinę partinę organizaciją, SSSR kosminių pajėgų politinės valdybos viršininkas I. Kūrinas A. Naudžiūną iškėlė, o armijos vy­ riausiosios politinės valdybos viršininkas A. Lizičevičius - patvirtino XIX partinės konferencijos delegatu. 23.00 val. papulkininkis M. Golovatovas instruktuoja „Alfą", kaip išdėstyti jėgas ir kovines priemones, kaip bendradarbiauti su sovietine armija ir Lietuvos VRM, kaip organizuoti ir palaikyti ryšį. Nustatyta specialiųjų priemonių naudojimo tvarka. „Alfos" darbuo­ tojai turi veikti patalpų viduje, jų uždavinys - nutraukti televizijos transliacijas ir radijo laidas. Grupėms priskiriami vedliai iš Lietuvos KGB operatyvinių darbuotojų. Objekte Nr. 2, Televizijos bokšte, ve­ dlys - Anatolijus Sergejevičius Subotinas, 107-oji motorizuotoji šau­ lių divizija skiria sunkvežimius. Iš eilinių kariškių parodymų matyti, kad prieš išvykdami kai kurie apsiginklavo (vadovybei pasiūlius arba tyliai sutinkant) me­ taliniais virbais iš išardytų lovų, lazdomis ir panaudojo juos vaikyti miniai, o paskui numetė prie Televizijos centro. Kai kuriems buvo išduoti dūminiai užtaisai, dujų balionėliai ir pan. 1991 m. sausio 11-12 d. prieš rikiuotę kariai buvo įspėti, kad dalyvaus „specnazas" ir OMON-as, gali būti, kad jie naudos sprogstamuosius įtaisus, tad reikia būti atsargiems.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

PABALTIJYS S A U S I O 13 D. , S E K M A D I E N I S

In fo rm a c ija : Operacija Visuma suderintų ir susietų pagal tikslus, užduotis, vietą ir laiką skir­ tingų kariuomenių (pajėgų) mūšių, smūgių ir manevrų, vykdomų vienu metu nuosekliai pagal vieningą sumanymą ir planą, siekiant per numa­ tytą laiką tam tikroje vietoje (numatytame rajone, zonoje) įvykdyti ope­ ratyvines užduotis. Karinių veiksmų forma. Priklausomai nuo dalyvaujančių pajėgų ir naudojamų priemonių, operacijos gali būti bendros, savarankiškos ir 1.1. Pagal kovinių veiksmų pobūdį - puolamosios ir gynybinės. Pagal vykdymo laiką ir eiliškumą pradinės ir tolesnės.

1.00 val. Iš Šiaurės miestelio Vilniuje išvyko šarvuočių ir tankų kolona, tikslas - „dezinformuoti priešišką šalį ir daryti destrukty­ vioms jėgoms psichologinį spaudimą". Septyni šarvuotos technikos vienetai atvyko prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, tačiau buvo užblokuoti susirinkusiųjų. Technikai pasirodžius miesto gatvėse, prie Lietuvos radijo ir te­ levizijos komiteto ir Televizijos bokšto ėmė rinktis dar daugiau blokuotojų. Kelius užtvėrė didžiuliai akmenų prikrauti savivarčiai, len­ gvieji automobiliai. Apie karinės technikos judėjimą miesto gatvėmis gyventojams pranešama per radiją ir televiziją. Aplink radijo ir tele­ vizijos objektus visą parą budi apie 5-6 tūkstančiai žmonių. 1.20 val. Iš Šiaurės karinio miestelio Vilniuje prasidėjo kolonų judėjimas į operacijos vykdymo vietas. 1.40 val. „Alfos“ operatyvinė grupė Nr. 3, susidedanti iš 17 žmo­ nių ir vadovaujama majoro A. I. Grečišnikovo, radijo perdavimo centre sulaikė apie 20 milicijos darbuotojų, saugojusių įvažiavimą į objekto teritoriją. Patekusi į radiocentro pastatą, grupė nuginklavo apsaugininką, nutraukė radijo stoties darbą. Objektas Nr. 3 (perda­

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

vimo centras) perimtas kariškių kontrolėn. Objekto apsaugą organi­ zuoja desantininkų pajėgos. In fo rm a c ija : Majoras A. I. Grečišnikovas 1979-1980 m. dalyvavo užtikrinant asmeninę Babrako Karmalio apsaugą bei saugumą Afganis­ tano Vyriausybės rezidencijoje - Arko rūmuose.

2.00 val. (Maskva) Siekdamas, kad būtų išvengta galimo kraujo praliejimo, nuolatinis atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas telefonu mėgina susisiekti su M. Gorbačiovu, tačiau jam atsako, kad SSSR Pre­ zidento nėra. Į nuolatinio atstovo skambutį D. Jazovui atsiliepė jo adju­ tantas ir pranešė, kad gynybos ministras žino apie įvykius, tačiau pa­ kelti ragelio negali, nes šiuo metu ilsisi. Sulaukęs analogiško skambučio SSSR ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas M. Moisejevas smarkiai nu­ stebo - tiek dėl netinkamo skambinimo laiko, tiek dėl įvykių Lietuvoje. In fo rm a c ija : Šturmas Būdas iš anksto pasirengusiai kariuomenei paimti tvirtovę, didelį gy­ venamąjį punktą arba įtvirtintąsias pozicijas. Reiškia greitą pėstininkų judėjimą prie tvirtovės sienų, energingą priešininko įveikimą ir sunaikinimą kirstynėse.

2.00 val. Vadovaujant KGB papulkininkiui M. V. Golovatovui, prasidėjo Televizijos bokšto „deblokavimo“ operacija. Bokštą tuo metu buvo apsupę apie 4 tūkstančiai žmonių. Nė vienas iš operacijos vadų ar padalinių vadovų neperspėjo susirinkusiųjų, kad ruošiamasi panaudoti ginklą. Tankai, važiuojantys bokšto link kartu su desanti­ ninkų kovinėmis mašinomis, ėmė šaudyti tuščiais sviediniais iš pa­ būklų. Šarvuotajai technikai privažiuoti tiesiai prie bokšto nepavyko. 30 grupės „Alfa“ darbuotojų kartu su desantininkais pabandė prasi­ veržti: jie naudojo ašarinių dujų granatas, šaudė, daužė ginklais. Be to, šturmuotojams į pagalbą atsiųstas 3-iojo bataliono 9-osios kuopos vadas leitenantas V. Kotliarovas su penkiais 234-ojo parašiu­ tininkų desanto pulko kariais. Beginklius žmones žvėriškai mušė, mėtė į juos sprogstamuosius paketus, trypė fotoaparatus ir vaizdo kameras. O tuo metu ant vieno

170

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

iš šarvuočių įtaisytas megafonas J. Jermalavičiaus, Nacionalinio gel­ bėjimo komiteto ryšininko, o kartu ir LKP (SSKP) CK sekretoriaus, balsu gražbyliavo: „Mes nenorime pralieti kraujo, eikite namo1. Pa­ tekti į vidų pavyko tik išdaužus vitrinų stiklus. Paskui privažiavo tan­ kai ir šaudydami tuščiais šoviniais išdaužė visas stiklines pertvaras ir langus. „G r a n i t“: „Parketą “ vyresnįjį prie aparato. „ P a rk e t“: Vyresnysis prie aparato. „G r a n i t“: Taigi, Ivanai, būtinai reikės, kad ten, na, gali būti, kad kažkas sudužo, iškrito, reikia viską surinkti, iššluoti. Trumpai sakant, organizuok, kas pas tave ten laisvas, padaryk ten tvarką, kad mums dėl šito reikalo nebūtų pretenzijų.

„ P a r k e t“: Čia labai daug, bet aš pasistengsiu padaryti tvarką. Čia pas mus labai daug sudužo, mes juk ėmėme šturmu.

„G r a n i t“: Ai tave suprantu, bet tu šitą padaryk. Dalis prieigų prie Televizijos bokšto buvo užbarikaduota. Be to, Televizijos bokšto apsauga panaudojo priešgaisrinius purkštus de­ santininkų atakoms atremti. Grupių veiksmus bokšto viduje koordi­ navo papulkininkis M. J. Kartofelnikovas. I n f o r m a c ij a : Papulkininkis M. J. Kartofelnikovas 1979 m. kovo 28 d. dalyvavo nukenksminant teroristą J. M. Vlasenką JAV ambasadoje Mas­ kvoje. Nuo 1979 m. lapkričio saugojo SSSR ambasadą Afganistane. 1990 m. rugpjūčio 14 d. vadovavo vienai grupei per operaciją išlaisvinant įkaitus Suchumio tardymo izoliatoriuje.

Grupė, vadovaujama majoro V. A. Lutcevo, pasileido laiptais į 21-ajį aukštą. Operatyvinės grupės „Alfa“ darbuotojai, vadovaujami kapitono A. S. Jevdokimovo, ėmėsi kontroliuoti 2-ojo aukšto patal­ pas. Kapitono J. V. Diomino vadovaujama grupė prasiskverbė į 3-iąjį aukštą ir padedama operatyvinio darbuotojo A. S. Subotino išjungė prietaisus, būtinus televizijos transliacijai, - Televizijos bokšto dar­ bas buvo paralyžiuotas.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

„G r a n i t“ - „P a r k e t“ vyresniajam: Taigi „Parket“, įsimink ir pranešk visiems. Taigi su tavimi dryžuotieji su šalmais; su šalmais, ku­ rie priekyje dirbo, dryžuočiukai, - nedirbo! Tu nieko apie juos nežinai ir negirdėjai!

Ši grupė taip pat išjungė priešgaisrinę sistemą ir patikrino pa­ talpas iki 8-ojo aukšto, kartu išjungė rezervinę perdavimo sistemą, leidžiančią tęsti televizijos transliacijas. Visi objekte buvę darbuotojai patalpinti į filtravimo punktą, o paskui paleisti. „U s p e c h 19“ - aš „F a r a 16“: Šaunuolis, labai gerai budi prie ryšio. Paruošk „36U-23-4“ ir pažiūrėk kur nors aukščiau, bet ne į bokš­ tą, vieną dvi.

Jeigu sviediniai būtų buvę tušti, kaip vėliau tvirtino vadas, tai koks skirtumas - šaudyti į bokštą ar ne į bokštą. In fo rm a c ija : ZSU-23-4 „Šilką" - keturvamzdis zenitinis savaei­ gis įrenginys, kalibras - 23 mm. Skirtas ginti įvairius objektus ir kariuo­ menių kovinę rikiuotę puolant, ginantis, pasitiktiniame mūšyje, taip pat - ginti kolonas žygio metu, šaudant į oro ir antžeminius taikinius. Greitošauda - 3400 šūvių per minutę, 56 šūviai per sekundę. Kovinis komplektas - 2000 šūvių. Šaudymo atstumas į oro taikinius - 1500 me­ trų, į antžeminius - 2500 metrų. Paprastai šaudoma trumpomis serijomis po 3-5 arba po 5-10 šūvių iš kiekvieno vamzdžio. Naudojami dviejų tipų sviediniai: skeveldriniai fugasiniai ir šarvamušiai padegamieji. Ir vieni, ir kiti turi trasuojantį įrenginį. Padavimas į vamzdžius - juostinis. Juostos komplektuojamos šitaip: iš pradžių trys skeveldriniai fugasiniai sviediniai, ketvirtas - šarvamušis padegamasis, paskui trys skeveldriniai fugasiniai ir aštuntas - šarvamušis padegamasis ir 1.1. Gali judėti bet kokiu paros metu, infraraudonųjų spindulių prietaisas užtikrina matomumą 200-250 metrų atstumu.

2.00 val. Prie objekto Nr. 1 (Radijo ir televizijos komitetas) priar­ tėjo 8 šarvuočių BTR kolona su OMON-u ir pravažiavo pro šalį. Pas­ kui atlikusi manevrą apsisuko ir sustojo už 100 metrų nuo objekto. Šarvuočio įgula nepasirodė.

MICHAILAS PUSTOBAJEVAS AGRESIJOS KRONIKA

In fo rm a c ija : Kovinė patirtis patvirtina, kad svarbi priešininko su­ triuškinimo sąlyga - greitas kariuomenės judėjimo tempas. Kariuomenės judėjimo tempą garantuoja nuolat stiprėjanti smūgio jėga. Labai svar­ bus yra laiko parinkimas ir antrojo ešelono (rezervo) įtraukimas į mūšį. Iš praktikos žinoma, kad per anksi įtraukus į mūšį antrąjį ešeloną, jis pri­ verstas imtis dalies pirmojo ešelono užduoties, todėl rizikuoja neįvykdyti savosios.

2.10 val. Objekte „Televizijos ir radijo komitetas" grupė „Alfa" imasi savarankiškai vykdyti užduotį. Penki žmonės, vadovaujami skyriaus viršininko padėjėjo O. E. Tankovo, įsiveržia į Televizijos ir radijo komitetą. Du darbuotojai, nuėję į antrą aukštą, išjungia per­ davimo sistemas ir sulaiko radijo studijos darbuotojus. Dvidešimties žmonių grupė, vadovaujama 3-iojo skyriaus viršininko papulkininkio E. N. Čiudesnovo ir 4-ojo skyriaus viršininko majoro A. I. Mirošničenkos, sunkvežimiais aplenkusi kartu vykusias vikšrinės technikos ir oro desanto kolonas, per anksti atsidūrė prie objekto. Gavusi „Zenit-22" - V. Ačialovo leidimą, savarankiškai ėmėsi vykdyti užduotį. Mėtydami ašarinių dujų granatas, šaudydami iš automatų ir kirsdamiesi ginklais, desantininkai išėjo į aikštę. „Drąsių ir ryžtingų veiksmų dėka grupėms pavyko prasiveržti iki Radijo ir televizijos centro, įsi­ kūrusio skirtinguose administraciniuose korpusuose. Daliai darbuo­ tojų teko atlaikyti minios spaudimą, o 8 žmonės įsiveržė į Televizijos centro 2-ąjį aukštą ir nutraukė transliaciją iš centrinės aparatinės. Be viso šito, Televizijos centro pastate buvo nuginkluota daugiau kaip 30 milicijos darbuotojų, paimti 6 automatai AKSU-74 su šaudmenimis. Visi radijo ir televizijos darbuotojai po apklausos paleisti."12 2.20 val. „Alfos" operatyvinė grupė Nr. 3 gauna įsakymą vykti į objektą Nr. 1 suteikti pagalbą. „G u r z u f 74" - aš „G r a n it A r jūs atvykote prie objekto? Priar­ tėjau prie objekto. Įveikiu pirmą užtvarą iš žmonių ir mašinų. 12 Iš V. Golovatovo raporto apie specialiosios užduoties Vilniuje įvykdymą.

ANTRA DALIS BALTIJOS POLIGONAS

„G r a n i t“: Kategoriškai uždrausti šaudyti iš didžiųjų dėžių. Jums priešinasi?

„G u r z u f Taip, priešinasi. „G r a n i t“: Iki pastato prasimuši? „G u r z u f“: Padedant didžiosioms dėžutėms ir pagalbininkams, turėčiau. Pradėjau darbą. Bandau prasiveržti prie objekto. Labai dide­ lė minia.

2.25 val. Radijo ir televizijos pastatus kontroliuoja „Alfa“, laukia, kol atvyks desantininkai. Kad prasibrautų į pastatų kompleksą, de­ santininkai kartu su OMON-u mėto sprogstamuosius užtaisus, dau­ žo žmones ginklais ir šaudo iš automatų. „G u r z u fl